Byla 2-912/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Megrame“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4332-578/2009 pagal ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui UAB „Megrame“ dėl skolos ir netesybų priteisimo (ieškinio suma 11 241 338,44 Lt), ir

Nustatė

2Ieškovas AB „Panevėžio statybos trestas“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Megrame“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, reikalaudamas priteisti iš atsakovo 11 104 248,44 Lt skolos, 137 090 Lt delspinigių ir 15,21% palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, kurių vertė 11 241 338,44 Lt (b. l. 1-3).

3Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. priėmė nutartį, kuria iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį 11 241 338,44 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti, - atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, ir turtines teises, neviršijant ieškinio sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškovu (b. l. 5-6). Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma labai didelė, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas; be to, areštavus atsakovo pinigines lėšas, dėl jų trūkumo gali būti iš esmės sutrikdyta atsakovo ūkinė veikla, todėl pirmiausia nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamasis turtą.

4Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009-05-21 nutartį (b. l. 11-13). Skundui pagrįsti apeliantas nurodo šiuos argumentus:

51.

6Apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 148 straipsnio 1 dalimi ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui. Nei ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei teismo nutartyje nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad yra reali grėsmė, jog pranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, sutrukdys jų taikymui arba padarys jį nebeįmanomą. Vilniaus apygardos teismas, be atsakovo išnagrinėjęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesudarė galimybės atsakovui ginti savo teises.

72.

8Atsakovas yra veikianti gamybos įmonė, kurios metų apyvarta yra 62 241 292 Lt. Be to, atsakovas turi pakankamai ilgalaikio materialaus turto, į kurį, esant reikalui, gali būti nukreiptas išieškojimas. Už tiekiamas žaliavas ir paslaugas atsakovas turi nuolat atsiskaityti su tiekėjais, todėl teismas, uždrausdamas atsakovui atsiskaityti su tiekėjais, iš esmės sustabdė atsakovo ūkinę - komercinę veiklą. Tokia teismo nutartis pažeidžia ekonomiškumo principą, neatitinka CPK nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, nepagrįstai riboja atsakovo teises.

93.

10Ieškovas, prašydamas teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių kitų aplinkybių (išskyrus ieškinio sumą), sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11Ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo šiuos argumentus:

121.

13Nepagrįstas atsakovo skundo teiginys, kad teismas be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindas taikyti laikinąsias atsaugos priemones nepranešus atsakovui yra didelė ieškinio suma.

142.

15Atsakovas, teigdamas, jog jis turi daug ilgalaikio materialaus turto ir tai užtikrina galimo teismo sprendimo įvykdymą, nutyli, kad visas minėtas turtas yra įkeistas bankams už šimtą milijonų litų viršijančią banko paskolą.

163.

17Skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas nesilaikė ekonomiškumo principo. Teismas pirmiau nurodė areštuoti nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant, - pinigines lėšas, iš kurių leista mokėti mokesčius ir darbo užmokestį.

18Atskirasis skundas netenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija nenustatė apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

20Pagal CPK 144 straipsnio pirmąją dalį teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ekonomiškumo ir kitus civilinio proceso principus (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

21Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamuoju atveju atitinka ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principus, pagal kuriuos turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių interesus (CPK 17 str., 145 str. 1 d., 2 d.). Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nepritaikius ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, įvykdymas galėtų pasunkėti arba tokio teismo sprendimo vykdymas pasidarytų visiškai negalimas, nes turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimo suma - 11 241 338,44 Lt yra didelė (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Didelė ieškinio suma paprastai pripažįstama pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pagal esamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5/2006, 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-269/2006; 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-241/2009). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė pirmiau areštuoti atsakovo nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, taip siekdamas įgyvendinti ekonomiškumo principą bei užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, o tuo atveju, jei atsakovas neturėtų pakankamai turto būtų areštuojamos atsakovo lėšos. Atsakovas, teigdamas, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, kadangi areštavus pinigines lėšas bus sutrikdyta normali įmonės ūkinė veikla, nepateikia duomenų apie tai, kad vykdant teismo nutartį buvo areštuotos piniginės lėšos, o ne nekilnojamasis/kilnojamasis turtas (CPK 178 str., 314 str., 338 str.).

22Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-131/2008; 2008 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-435/2008). Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. tai, ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma. Tačiau atsakovas ir Apeliaciniam teismui nepateikė pakankamai duomenų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovo finansinė būklė tokia gera, kad ieškinio suma (11 241 338,44 Lt) jam nėra didelė (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Šio fakto nepatvirtina atsakovo UAB „Megrame“ pateikta pažyma apie įmonės 2008 metų pajamas (62 241 292 Lt; b. l. 14). Juolabiau kad pagal dabartines ekonomikos tendencijas praėjusiais metais gautos pajamos neatspindi realios šiuo metu esančios įmonės finansinės būklės, todėl teismas, neturėdamas aktualių duomenų apie finansinę įmonės padėtį (dabartines pajamas bei įsipareigojimus), turimą turtą, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinio suma yra pakankamai didelė, kad būtų galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

23Teisėjų kolegija nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui apie šio klausimo nagrinėjimą. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, tačiau įstatymas taip pat numato išimtį – kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos atsakovui nepranešus. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl aukščiau nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismui buvo pagrindo išspręsti šį klausimą nepranešus atsakovui.

24Dėl nurodytų motyvų apygardos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo atsakovo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str.).

25Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra sąlygoja tai, jog tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atsiranda nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka gali prašyti teismą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis ar, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str., 147 str. 1 d.). Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas taip pat galėtų reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.