Byla 2A-600-413/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Nomedai Sereikytei, dalyvaujant ieškovei V. T., atsakovo atstovui advokatui Arturui Kalyčiui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto IF P& C Insurance AS (UAB „IF draudimas“) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1931-568/2009 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui UAB „IF draudimas“ (dabartiniu metu teisių perėmėjas - IF P& C Insurance AS), tretieji asmenys UAB „Lietuvos draudimas“ ir D. S., dėl draudiminės išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovė V. T. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo IF P& C Insurance AS (tuo metu buvusi UAB „IF draudimas“) 30 312,17 Lt dydžio draudimo išmoką; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).

4Ieškovė nurodė, kad 2005 m. spalio 13 d. autoįvykio metu buvo apgadintas jos automobilis ( - ) ir padaryta 30 000 Lt turtinė žala, kurią apskaičiavo nepriklausomi ekspertai. Įvykio kaltininku pripažintas D. S., kurio automobilis buvo draustas draudimo bendrovėje UAB „If draudimas“. Pagal LR įstatymus draudimo bendrovė privalo atlyginti kaltais D. S. veiksmais padarytą turtinę žalą, tačiau atsakovas neišmoka draudimo išmokos ir vengia atlikti sutartinę prievolę. 2005 m. lapkritį ieškovė gavo iš atsakovo bendrovės raštą, kuriame nurodyta, kad administracinėje byloje nenustatytas kaltas dėl eismo įvykio asmuo, nors eismo priežiūros tarnybos pareigūnai dar 2005 m. spalio 13 d. nustatė eismo įvykio kilimo priežastis ir jo kaltininką, o 2005m. lapkričio 2 d. priėmė procesinį sprendimą ir įvykio kaltininką nubaudė. 2006 m. sausio 16 d. ji gavo dar vieną atsakovo pranešimą, kuriame draudimo bendrovė nurodė, kad draudimo išmoka nebus mokama, kadangi ieškovės automobilio apgadinimai atsirado ne dėl D. S. kaltės ir ne tuo laiku.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 27 560,86 Lt žalos atlyginimo bei 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybei 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 24,58 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės atsakovui 1071 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 164-166).

6Teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 13 d. Radvilėnų pl., Kaune, įvyko autoįvykis, kurio kaltininku buvo pripažintas D. S. ir kuris 2005 m. lapkričio 2 d. nutarimu nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Jo veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių nurodymų ir būtent šis pažeidimas sąlygojo autoįvykį. Teismas nusprendė, jog šios aplinkybės įrodytos, grindžiamos šalių pripažintais faktais bei įrodytos rašytiniais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad byloje liko nenuginčyta aplinkybė, jog 2005 m. spalio 13 d. autoįvykis Radvilėnų pl., Kaune įvyko dėl neteisėtų D. S. veiksmų, kas buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Teismas rėmėsi eksperto V. Š. parodymais, kuris patvirtino eismo įvykio buvimą. Teismas, pripažindamas ieškovės teisę į reikalavimų patenkinimą, ieškinį tenkino iš dalies, kadangi pati ieškovė pripažino, jog įgytas (pirktas) automobilis buvo su nedideliais defektais, t.y. buvo nežymūs įbrėžimai priekinėse dešinės pusės durelėse, be to, po eismo įvykio ieškovės automobilis nebuvo remontuojamas, o parduotas su apgadinimais, atsiradusiais po 2005 m. spalio 13 d. autoįvykio. Kadangi atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, teismas sprendė, kad šis atsikirtimo motyvas nėra pagrįstas ir įrodytas, nes apie autoįvykį draudimo bendrovei buvo pranešta laiku ir tinkamai 2005 m. spalio 13 d., ši aplinkybė nėra nuginčyta, kaip nenuginčyta ir tai, kad tik 2006 m. gegužės 2 d. nutarimu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl patirtos žalos atlyginimo, pasiūlius ieškovei kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, ką ieškovė padarė 2006 m. rugpjūčio 2 d., kai siekdama apginti pažeistas teises, kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl draudiminės išmokos priteisimo.

7Atsakovas If P&C Insurance AS apeliaciniu skundu (b. l. 167-175) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei proceso šalių teises ir pareigas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Sprendimo rezoliucinėje dalyje yra minimi du skirtingi juridiniai asmenys, todėl nėra aišku, kuriam asmeniui priklausytų prievolė vykdyti priimtą teismo sprendimą. Teismas neišsprendė klausimo dėl atsakovės UAB „If draudimas" procesinių teisių perėmimo, tačiau nagrinėjo bylą toliau, jos nenutraukė ir neegzistuojančio juridinio asmens atžvilgiu priėmė teismo sprendimą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, t.y. teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl dalies atsakovės argumentų, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnį, netinkamai, nevisapusiškai ir nepagrįstai įvertino daugelį šioje civilinėje byloje surinktų įrodymų, t.y. nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu, taip pat nepagrįstai neįvertino daugelio faktinių duomenų, pateiktų šiuose įrodymuose. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas draudiminių santykių specifikos, nepagrįstai nustatė atsakovės atsakomybę vien remiantis tariamai įvykusio eismo įvykio faktu. Teismas nenustatė atsakingo už ieškovei padarytą žalą asmens ir sprendimą grindė iš esmės vien administracinės bylos dėl 2005 m. spalio 13 d. eismo įvykio medžiaga, kurioje kaltu dėl autoįvykio pripažintas D. S., laikydama ją pakankamu pagrindu atsakovės atsakomybei kilti. Dėl klaidingo administracinės bylos medžiagos vertinimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė egzistuojant visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas tinkamai nenustatė tariamo eismo įvykio metu ieškovės patirtos žalos dydžio, ieškinį tenkino tik iš dalies, t.y. sumažino ieškovės prašomą priteisti sumą 2 439,14 litais, tačiau nenurodė tokių savo skaičiavimų pagrindimo, o būtent, kodėl ieškovės pripažinti ankstesni automobilio apgadinimai vertintini tik 2 439.14 Lt ir kaip nustatyta, jog 2005 m. spalio 13 d. tariamo autoįvykio metu ieškovė patyrė 27 560.86 Lt žalą. Teismas iš esmės nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės transporto priemonei padarytos žalos ir neteisėtų D. S. veiksmų egzistavimo, neteisingai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, priėmė sprendimą netinkamo atsakovo atžvilgiu, bei netinkamai taikė atsakovės civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

8Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį ir įrodinėjimą, taikymo ir aiškinimo yra pagrįsti.

11

12Dėl ieškinio senaties taikymo

13Byloje nustatyta, kad ieškovė V. T. 2006 m. rugpjūčio 2 d. padavė Kauno miesto apylinkės teismui ieškinį, prašydama priteisti iš draudimo bendrovės (atsakovo) UAB „If draudimas“ 30 312,17 Lt dydžio draudimo išmoką ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, ieškinyje nurodydama, kad 2006 m. sausio 16 d. iš atsakovo pranešimo Nr. C/TC/4412 jai tapo žinoma, kad bendrovė atsisako išmokėti draudimo išmoką, kadangi ieškovės automobilio apgadinimai buvo padaryti nežinomomis aplinkybėmis ir nežinomo eismo įvykio metu (prijungta c/b 2-2016-713/2008, t.1, b.l 3-4). Paminėtas atsakovo raštas buvo pridėtas prie ieškinio pareiškimo, o nurodyta aplinkybė apie tai, kada ieškovei tapo žinoma apie atsakovo atsisakymą mokėti draudimo išmoką, buvo nurodyta ir jos 2006 m. balandžio 14 d. skunde Kauno m. Vyriausiajam policijos komisariatui (ten pat, b.l. 27-27). Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovės pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas CPK 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi ieškovė ir jos atstovė neatvyko į teismo posėdį be pateisinamos priežasties. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2008 m. liepos 2 d., kai Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirtąjį skundą, jį atmetė ir paminėtą apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį paliko nepakeistą (ten pat, t.2, b.l. 117-118, 136-138). Pakartotinai su tapačiu ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi tik 2008 m. spalio 10 d. (t.1, b.l. 3-5). Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu (t.1, b.l. 18-23). Pirmosios instancijos teismas iš esmės šios aplinkybės nenagrinėjo bei savo išvados, kad atsakovo argumentai nurodytu klausimu yra nepagrįsti, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė teisės normomis (t.1, b.l. 166). Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

14Ieškinio senaties termino tikslas yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudaryti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Šis terminas yra nustatytas abiejų šalių interesais. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, t. y. draudėjui ir draudikui pareiškus vienas kitam reikalavimus pagal draudimo sutartį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, tam reikia ištirti bylos aplinkybes. Nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią būtina aiškintis, kada asmuo faktiškai suvokia arba privalėjo suvokti, būdamas pakankamai atidus ir apdairus, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, taip pat vertintinos ir kitos svarbios aplinkybės. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Esant tokiai įstatymo nuostatai, teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Prašymą taikyti ieškinio senatį ginčo šalis turi pareikšti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme tokį prašymą galima pareikšti tuo atveju, jeigu tokia būtinybė iškilo vėliau. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės.

15Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo 2006 m. sausio 16 d., kai ieškovei tapo žinoma apie jos teisių, kildinamų iš draudimo teisinių santykių, pažeidimą, iki ieškinio padavimo teismui 2008 m. spalio 10 dienos praėjo beveik trys metai, kadangi, kaip minėta, ieškinio palikimas nenagrinėtu dėl tapataus ginčo sprendimo esant ieškovės kaltei, sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino eigos nenutraukė. Atsakovas ginčo santykiui prašė taikyti ieškinio senatį, o ieškovė praleisto termino atnaujinti neprašė. Atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo, todėl vien ieškinio senaties pasibaigimas yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 21 punktas).

16

17Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. UADB „Balticums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje V. K. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-587/2004; kt.). CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu, objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. UADB „Balticums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002; 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. K. V. J., R. J., bylos Nr. 3K-3-248/2007, kt.). Tačiau kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002).

19Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais - naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Jei išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus (Draudimo įstatymo 81 str.).

20Atsakovės (draudiko) užsakymu UAB „Transporto studijos“ atlikto tyrimo ir 2006-01-13 specialisto išvada Nr. TS-SI-2006-03 nustatyta, kad ieškovės automobilis MB S430 ir trečiojo asmens D. S. automobilis VW Vento tarpusavyje galėjo kontaktuoti, tačiau šių transporto priemonių apgadinimai yra neadekvatūs ir neatitinka eismo aplinkybių, nurodytų vairuotojų paaiškinimuose bei eismo įvykio protokole (prijungta c/b 2-2016-713/2008, t.1, b.l 169-180). Šią specialisto išvadą iš esmės patvirtino teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvados, kur ekspertizės akte konstatuota, kad automobilio MB priekinių kairės pusės durelių ir automobilio VW Vento priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai pagal apimtį, padarymo pobūdį, pėdsakus tarpusavyje yra nesuderinami ir negalėjo būti padaryti automobiliui VW dalies dešine puse atsitrenkus į automobilio MB kairį šoną priekinių durelių srityje. Akte taip pat pažymėta, kad nustatytinas automobilio VW Vento kontakto su automobiliu MB tikėtinas mechanizmas neatitinka vairuotojų D. S. ir V. T. parodytomis eismo įvykio aplinkybėms bei automobilių padėtims, užfiksuotoms eismo įvykio protokole esančioje įvykio vietos schemoje (c/b 2-2016-713/2008, t. 2, b.l 98-105, eksp. akto 6, 7 lapai). Teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės reikalavimą, sprendimą iš esmės grindė dviem motyvais: 1) nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis administracinio teisės pažeidimo byloje ir 2) ieškovės transporto priemonės 2005-10-13 vertinimo aktu. Aptartame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 6.2. punktas, Teismų praktika Nr. 22). 2005-10-13 automobilio vertinimas atliktas ieškovės iniciatyva, nesilaikant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

21Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis vienais bylos rašytiniais įrodymais ir nevertindamas nagrinėjamoje byloje specialisto ir eksperto išvadų, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 263 str.).

22Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 6 dalies nuostatas draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu ir privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Paminėtos specialisto ir eksperto išvados, kurių objektyvumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, leidžia daugiau tikėti draudiminio įvykio nebuvus, nei priešingai, kad toks įvykis buvo. Kaip minėta, trečiojo asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą faktas prejudicinės galios nagrinėjamai bylai neturi ir daugiau tikėtina, kad ieškovės ir trečiojo asmens automobiliai galėjo kontaktuoti tarpusavyje, tačiau ne eismo įvykio pažeidimo protokole ir schemoje nurodytomis aplinkybėmis. Todėl ir įrodomąja prasme ieškovės reikalavimas pripažintinas nepagrįstu. Be to, pastebėtina, kad ieškinį patenkinus iš dalies, teismas nenagrinėjo ieškovės prašomų priteisti palūkanų klausimo ir nenurodė šio reikalavimo atmetimo motyvų.

23Teisėjų kolegijai pripažinus ieškinį nepagrįstu, byloje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. Ieškinį atmetus, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (priteisimo) klausimas. Byloje buvo paskirti 7 teismo posėdžiai, iš kurių 3 posėdžiuose atsakovo atstovai nedalyvavo, 1 posėdis neįvyko, vieno iš posėdžių trukmė buvo mažesnė kaip 30 min. Atsakovų atstovų dalyvavimas teismo posėdžiuose truko 3 valandas, kur vieną valandą posėdyje dalyvavo advokato padėjėja. Todėl vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl maksimalių dydžių teikiant teisinę pagalbą 8.5; 8.10; 18.18; 9 punktais atsakovei iš ieškovės priteistina: 300 Lt už atsiliepimo surašymą (maksimalus 800 Lt dydis sumažintas, kadangi atsakovė jau buvo teikusi atsiliepimą anksčiau tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu nagrinėtoje c/b 2-2016-713/2008, t.1, b.l. 108-113), 336 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, 1600 Lt už apeliacinio skundo surašymą, 120 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir 827 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą. Iš viso: 3 183 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Be to, iš ieškovės priteistinos 117,32 Lt (104, 58 pirmos instancijos teisme ir 12,74 apeliacinės instancijos teisme) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso str.,

Nutarė

26Apeliacinį skundą tenkinti.

27Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. T. ieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovės V. T. atsakovui IF P& C Insurance AS 2 356 Lt (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt šešis litus) atstovavimo išlaidų ir 827 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt septynis litus ) žyminį mokestį (iš viso: 3 183 Lt) bei 117, 32 Lt (vieną šimtą septyniolika litų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

29Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija ... 3. Ieškovė V. T. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama... 4. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. spalio 13 d. autoįvykio metu buvo apgadintas... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu... 6. Teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 13 d. Radvilėnų pl., Kaune, įvyko... 7. Atsakovas If P&C Insurance AS apeliaciniu skundu (b.... 8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. ... 12. Dėl ieškinio senaties taikymo... 13. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. T. 2006 m. rugpjūčio 2 d. padavė Kauno... 14. Ieškinio senaties termino tikslas yra užtikrinti teisinių santykių... 15. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo 2006 m.... 16. ... 17. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų... 19. Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o... 20. Atsakovės (draudiko) užsakymu UAB „Transporto studijos“ atlikto tyrimo ir... 21. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 22. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 6 dalies nuostatas... 23. Teisėjų kolegijai pripažinus ieškinį nepagrįstu, byloje priimtinas naujas... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Apeliacinį skundą tenkinti.... 27. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir... 28. Priteisti iš ieškovės V. T. atsakovui IF P& C Insurance AS 2 356 Lt (du... 29. Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....