Byla e2-577-826/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K. P., dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui V. K. ir R. K., atsakovui R. S., atsakovo atstovui advokatui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Roberto santechnika“ ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašo priteisti iš R. S. 123 390,01 Eur žalos, 5 proc. procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2013-06-12 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Roberto santechnika“, bankroto administratore paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. 2010 m. balanso duomenimis, UAB „Roberto santechnika“ turėjo turto už 182228 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 224987 Lt. Bendrovė 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodė, kad patyrė 42 576 Lt nuostolių, o praėjusiais finansiniais metais (2009 m.) patyrė 6243 Lt nuostolių. Bendrovės vadovas 2013 m. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors UAB „Roberto santechnika“ buvo nemoki ir patyrė vis didesnius nuostolius. 2015-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme buvo konstatuota, kad UAB „Roberto santechnika“ buvo išrašyta sąskaitų faktūrų už 53 043,19 Lt, kurios neatitinka tikrovės, kai kurie finansiniai dokumentai prarasti arba išrašyti be pagrando, todėl buhalteriniai duomenys iš dalies iškraipyti. R. S., būdamas atsakingas už UAB „Roberto santechnika“ buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2010-02-26 iki 2013-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „Roberto santechnika“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. R. S., klaidingai vesdamas UAB „Roberto santechnika“ apskaitą ir tuo klaidindamas kreditorius, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Roberto santechnika“ dar 2010 m., kai bendrovė buvo nemoki, padarė žalą bankrutuojančios UAB „Roberto santechnika“ kreditoriams. Nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 123 390,01 Eur. Be to R. S., žinojo, kad UAB „Roberto santechnika“ yra nemoki ir jau buvo pradėta nagrinėti bankroto byla, tačiau 2013-06-03 išmokėjo sau 20 197,20 Lt įmonės kasoje buvusį likutį, taip deklaruodamas, kad dengia įmonės įsiskolinimus sau pačiam pagal avansinę apyskaitą nors 2013-05-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo areštuotas UAB „Roberto santechnika“ turtas. Be to 2012-12-31 Ilgalaikio turto likvidavimo aktais buvo nurašytas UAB „Roberto santechnika“ siurblys ir vagonėlis, kurių pradinė vertė kaina už siurblį buvo 1716,10 Lt, o vagonėlio 11775,00 Lt. Šis turtas nurašytas tiesiog R. S. sprendimu. Nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šių vertingų daiktų susidėvimą ar pridavimą utilizavimui. Darytina išvada, kad R. S. neveikimas – bankroto bylos neinicijavimas bei netinkamas apskaitos duomenų vedimas, sukėlė žalą UAB „Roberto santechnika“ kreditoriams, todėl R. S. privalo atlyginti patirtą žalą – 123 390,01 Eur.

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinio netenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra be motyvų ir pareikštas formaliais pagrindais, siekiant iš buvusio vadovo prisiteisti pinigų sumą, lygią bendrai kreditorių finansinių reikalavimų sumai. Ieškinyje nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos bei kitos teisiiškai reikšmingos aplinkybės, kurios būtinos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, neanalizuoja teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla 2010 – 2010 metų laikotarpiu. Atsakovas nesutinka su tuo, kad pažeidė ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Roberto santechnika“ iškėlimo. Iš ieškinyje pateiktos kreditorių finansinio reikalavimo lentelės matyti, kad nėra nė vieno finansinio reikalavimo, kuris būtų atsiradęs 2010 m., 2011 m. atsiradusių skolų suma yra tik 6 065,95 Eur, iš bendros 123 390,01 Eur kreditorių finansinių reikalavimo sumos, kas sudaro apie 5 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų, tai patvirtina, kad įmonė tiek 2010, tiek 2011 metais buvo moki. Per 2012 – 2013 metus bendrovės skoliniai įsipareigojimai padidėjo nežymiai dėl nepasisekusio verslo. Jokių įrodymų, kad BUAB „Roberto santechnika“ buvo nemoki 2010 m. pateikta nėra kadangi didžioji dalis visų kreditorių finansinių reikalavimų yra atsiradę 2012 – 2013 m. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas būtų tyčia, nesąžiningais veiksmais sukėlęs kreditoriams nurodyto dydžio žalą.

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir agumentais, prašė jį tenkinti ieškinyje. Paaiškino, kad kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra, buhalterinės pažymos ir jų priedai, balanso duomenys patvirtina, kad 2010-12-31 pradelstos skolos siekė 33 896,97 Eur (117 039,47 Lt), bendrovės turto vertė 2010 m. buvo 182 228 Lt, per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 224 987 Lt, tai yra, 2010-12-31 į,monės pradelsti mokėjimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl jau 2010-12-31 įmonė buvo nemoki. Be to atsakovas iš įmonės kasos jau prasidėjus bankroto procesui išsiėmė pinigines lėšas (20 197,20 Lt, tai yra, 5 849,51 Eur), taip pat buvo nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 31 d. buvo nurašytas ilgalaikis turtas – siurblys (496,99 Eur) vertės ir vagonėlis 3 410,28 Eur, tačiau dokumentai nebuvo išsaugoti, todėl atsakovas netinkamai vykdydamas CK 2.87 str numatytas pareigas padarė 9 729,79 Eur žalą.

5Teismo posėdžio metu atsakovas R. S. ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad jokių pinigų iš įmonės kasos negavo, jis pasirašė patariamas buhalterės ant kasos išlaidų orderio. Buhalterinėje apskaitos tvarkyme jis pats patirties neturi. Vagonėlis buvo nupirktas įmonei iš asmeninių lėšų už 6 000 Lt, tačiau jis dingo ir buvo nurašytas. Apie vagystę policijai nepranešė nes neturėjo vagonėlio dokumentų. Aplinkybių, susijusių su siurblio įsigijimu ir nurašymu neprisimena. 2010 m. įmonės finansinė būklė buvo gera, buvo daug užsakymų. Atstovas papildomai paaiškino, kad įmonės balanso eilučių nereikėtų vertinti formaliai. Pateiktos buhalterinės pažymos vertintinos kritiškai. Turi būti vertinama kaip keitėsi įmonės finansinė padėtis, įmonė visą laiką vykdė veiklą, buvo atliekami darbai, veiklos įmonė nebuvo sustabdžiusi. Nesutinka su tuo, kad įmonė 2010 m. buvo nemoki.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar atsakovas padarė žalą UAB „Roberto santechnika“ bei jos kreditoriams laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir iš įmonės kasos paimdamas pinigus bei nurašydamas įmonės turtą.

8Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d. UAB „Roberto santechnika“ iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“. 2013 m. birželio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Roberto santechnika“ nurodyta, kad iš 2011 m. balanso matyti, jog 2011 m., įmonė turi 563 725 Lt turo, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 557 036 Lt, tai yra, padarė išvadą, kad jau 2011 m. UAB „Roberto santechnika“ buvo nemoki.

9Dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo padarytos žalos

10Minėta, kad byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, – klausimas. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė.

11Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Reina“ v. L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-567/2014; kt.).

12Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.

13Rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2013 m. liepos 11 d. ieškovės balanso (2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. birželio 30 d.) duomenimis, turto vertė buvo 418 475 Lt (121 198,73 Eur) (iš jų pirkėjų įsiskolinimas buvo 369 883 Lt (107 125,52 Eur)), o per vienerius metus tiekėjams mokėtinos skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 604 463 Lt (175 064,58 Eur), per tą laikotarpį bendrovė buvo patyrusi 64 908 Lt (18 798,66 Eur) nuotolių; 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, turto vertė buvo 438 013 Lt ( 126 857,33 Eur) (iš jų per vienerius metus gautinos sumos buvo 378 461 Lt (109 609,88 Eur)), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 559 093 Lt (161 924,52 Eur), bendrovė buvo patyrusi 39 953 Lt (11 571,19 Eur) nuostolių; 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, turto vertė buvo 563 725 Lt ( 163 266,04 Eur) (iš jų per vienerius metus gautinos sumos ir pirkėjų įsiskolinimas buvo 483 317 Lt (139 978,27 Eur)), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 557 036 Lt (161 328,77 Eur), bendrovė buvo gavusi 49 448 Lt (14 321,13 Eur) pelno; 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, turto vertė buvo 182 228 Lt ( 52 776,88 Eur) (iš jų per vienerius metus gautinos sumos buvo 141 757 Lt (41 055,66 Eur)), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 224 987 Lt (65 160,74 Eur), bendrovė buvo patyrusi 42 576 Lt (12 330,86 Eur) nuostolių. Pagal byloje pateiktas Bulaterines pažymas apie UAB „Roberto santechnika“ pradelstas skolas, 2010 m. gruodžio 31 d. bendrovės pradelstos skolos sudarė 117 039,47 Lt (33 896,97 Eur), 2011 m. gruodžio 31 d. – 335 789,14 Lt (97 251,26 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. – 461 857,95 Lt (133 763,30 Eur), 2013 m. – 117 075,92 Eur.

14Virš išvardinti UAB „Roberto santechnika“ balanso ir buhalterinių pažymų ir jų priedų duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Roberto santechnika“ pagal IBĮ nuostatas buvo nemoki nes pradelstos skolos (33 896,97 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ( 52 776,88 Eur). Be to pažymėtina ir tai, kad atsakovo pasirašyti 2010 - 2013 m. balanso duomenų tikslumas kelia abejonių kadangi 2015 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtu Teismo baudžiamuoju įsakymu buvo padaryta išvada, kad R. S., būdamas atsakingas už UAB „Roberto santechnika“ buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų dėl to laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2013 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Roberto santechnika“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl R. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1 d. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. S. UAB „Roberto santechnika“ vardu išrašė PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas (prekes) neatitinkančias tikrovės, neregistruodavo kitų įmonių apmokėjimo UAB „Roberto santechnika“ už prekes (suteiktas paslaugas), neapskaitė įvykusių ūkinių operacijų su UAB „Restructus“, UAB „Auksinis vairas“.

15Nors atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu suabejojo teismui pateiktų buhalterinių pažymų ir jų priedų tikslumu, tačiau jokių įrodymų, kurie leistų teismui suabejoti šiais pateiktais įrodymais nepateikė, taip pat nepateikė prašymų dėl šiuos įrodymus paeigiančių įrodymų išreikalavimo jeigu atsakovas pats tokių įrodymų negali gauti (CPK 185 str.).

16Atsakovo ir jo atstovo argumentas, kad atsakovas neturėjo pareigos pagal 2010 metų balanso duomenis kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kadangi 2011 metais įmonės veikla buvo pelninga yra nepagrįsta kadangi 2011 metų balanso duomenimis įmonės turto vertė siekė 163 266,04 Eur, o pradelstos skolos 97 251,26 Eur, tai yra, įmonė ir 2011 metais buvo nemoki.

17Lyginant 2010 - 2013 m. balansus matyti, kad kiekvienais metas ieškovės skolos vis didėjo, o ieškovės skolininkų įsipareigojimai nuo 41 055,66 Eur (2010 m.), padidėjo iki 139 978,27 Eur (2011 m.), o per kitus du metus išliko gana dideli (2012 m. – 109 609,88 Eur, o 2013 m. – 107 125,52 Eur). Ieškovės finansinė padėtis nuo 2010 iki bankroto bylos iškėlimo tik pablogėjo kadangi ieškovės skolos tik didėjo ir viršijo įmonės turimo turto vertę. Byloje esantys ir teismų ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovo siekis toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą nedavė teigiamų rezultatų ir įmonė nesugebėjo subalansuoti esamos situacijos, tai, jog ieškovė faktiškai vykdė, nors ir nuostolingą, ūkinę komercinę veiklą iki 2013 m. birželio 12 d., negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

18Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nuotekų priežiūra“ v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Reina“ v. L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).

19Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė nuo 2007 m. gruodžio 31 d., šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai.

20Kasacinio teismo išaiškinta, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą būtina nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustatęs nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galės konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas.

21Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. ieškovės skola visiems kreditoriams buvo 224 987 Lt (65 160,74 Eur), todėl ši suma turi būti vertinama sprendžiant dėl žalos padidėjimo. Teismas pažymi, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo jo valdymo laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad ieškovas faktiškai ūkinę komercinę veiklą vykdė iki 2013 m. birželio 12 d.

22LITEKO duomenų bazės duomenys apie civilinę bylą B2-159-524/2016 (proceso Nr. 2-57-3-00323-2013-1) ir ieškovės bankroto administratorės pateikti įrodymai patvirtina, kad iš BUAB „Roberto santechnika“ bankroto byloje 2013-08-29, 2013-11-14, 2013-12-20, 2014-01-27, 2014-03-10, 2014-03-28 ir 2014-06-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtintų finansinių reikalavimų liko nepatenkintų finansinių reikalavimų, kurių suma 123 390,01 Eur (atsakovas įrodymų, paneigiančių šį bankroto administratoriaus nurodytą dydį nepateikė).

23Dėl to būtent šių dydžių, t. y. 123 390,01 Eur ir 65 160,74 Eur skirtumą 58 229,27 Eur galima vertinti kaip įmonės nuostolius, patirtus dėl jos vadovo, atsakovo, neteisėtų veiksmų (neveikimo), ši suma priteistina iš atsakovo kaip žala atsiradusi ieškovės kreditoriams dėl atsakovo neveikimo.

24Dėl bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir jos dydžio

25Įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų.

26Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys. Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

27Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt.,bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star 1 Airlines“ v. M. L., bylos Nr. 3K-3-244/2014).

28Kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę komercinę riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas, G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013).

29Šiuo atveju byloje nustatyta, kad UAB „Roberto santechnika“ bankroto byloje 2013 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „Roberto santechnika“ turto areštas, tačiau 2013 m. birželio 3 d. kasos išlaidų orderis Nr.KIO-00068 patvirtina, kad atsakovas bankroto bylą nagrinėjančio teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė ir neteisėtai iš bendrovės kasos sau išsimokėjo 20 197,20 Lt tokiu būdu padarydamas žalą bendrovės kreditoriams. Nors atsakovas teismo posėdžio metu savo paaiškinimu su to, kad iš bendrovės kasos pagal paminėtą kasos išlaidų orderį pasiėmė 20 197,20 Lt nesutiko, teikdamas, kad kasoje tokių piniginių lėšų nebuvo, o tai padarė tik patartas kasininkės nurodė, kad nesupranta buhalterijos, tačiau nors teismas ir siūlė, jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad kasoje piniginių lėšų nebuvo, nepateikė. Be to toks atsakovo paaiškinimas atmestinas kaip tikėtinai nepagrįstas kadangi atsakovas pats pripažino, kad iki 2010 m. lapkričio mėnesio pats tvarkė UAB „Roberto santechnika“ buhalterinę apskaitą todėl kaip asmuo, turintis patirtį buhalterinės apskaitos dokumentų tvrakimo srityje bei turėdamas tiek bendrovės vadovo, tiek gyvenimišką patirtį turėjo suprasti, ką reiškia kasos išlaidų orderio pasirašymas ir kokias pasekmes sukelia jeigu yra areštuotas visas bendrovės turtas (CPK 178 str.).

30Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 3907,27 Eur žalą padarytą dėl ieškovei priklausiusio turto: 496,66 Eur vertės siurblio ir 3 410,28 Eur vagonėlio nurašymu pagal 2012-12-31 ilgalaikio turto likvidavimo aktus. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pagal 2012-12-31 ilgalaikio turto likvidavimo aktus buvo nurašytas siurblys, kurio likutinė vertė 858,52 Lt (248,64 Eur), įsigijimo savikaina 1 716,10 Lt (497,02 Eur) ir vagonėlis, kurio likutinė vertė 5 887,96 Lt (1 705,27 Eur), įsigijimo vertė 11 775,00 Lt (3 410,28 Eur).

31Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad aplinkybių, susijusių su siurblio nurašymu jis neatsimena, o aiškindamas dėl vagonėlio nurašymo, atsakovas paaiškino, kad vagonėlis buvo susidėvėjęs, be to jį kažkas pavogė, tačiau dėl vagonėlio dingimo į policiją nesikreipė. Teismui pasiūlius pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes, nurodė, kad tokių įrodymų pateikti negali.

32Įvertinus tai, kad tiek siurblio, tiek vagonėlio vertė jų nurašymo metu viršijo 50 proc. turto vertės, atsakovas nei bankroto administratoriui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pagrindas šį turtą nurašyti, darytina išvadą, kad ginčo turtą atsakovas nurašė neteisėtai, tuo padarydamas žalą ieškovei ir jos kreditoriams.

33Ilgalaikio turto likvidavimo aktuose nurodyta, kad vagonėlio likutinė vertė 5 887,96 Lt (1 705,27 Eur), o siurblio – 858,52 Lt (248,64 Eur). Ieškovė teismo posėdžio metu neįrodinėjo, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo ilgalaikio turto nusidėvimą ir jo likutinę vertę, atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas buvo naudojamas du metus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina neteisėtai nurašyto ieškovės turto vertė – 1 953, 91 Eur (1 705,27 Eur + 248,64 Eur) kurią neteisėtai nurašius, ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala.

34Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 60 183,18 Eur žala (58229,27 Eur + 1 953,91 Eur).

35Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 60 183,18 Eur dydžio sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, tai yra, nuo 2015-06-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

372015 m. birželio 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo R. S. turto arešto mąstas mažintinas iki 60 183,01 Eur ir laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 148, 150 str.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

39Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ji būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.

40Ieškovė vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p. buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškinį dėl 60 183,18 Eur žalos priteisimo, pateiktą per EPP mokėtinas 1119 Eur Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovo priteisus 60 183,01 Eur, valstybei iš R. S. priteistinas 1 119,00 Eur žyminis mokestis ir 0,73 Eur Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (iš viso patirta 1,46 Eur – iš atsakovo priteistina atsižvelgiant į 49 proc. patenkintų reikalavimų) (CPK 96 str. 6 d.).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniu, teismas

Nutarė

42ieškinį tenkinti iš dalies.

43Ieškovei LUAB „Roberto santechnika“ iš atsakovo R. S. priteisti 60 183,01 Eur (šešiasdešimt tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt tris Eur ir 1 centą) žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44Likusią dalį ieškinio netenkinti.

45Valstybei iš atsakovo R. S. priteisti 1 119,00 Eur žyminio mokesčio ir 0,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

462015 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo R. S. turto arešto mąstą sumažinti iki 60 183,01 Eur ir palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

47Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K.... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašo priteisti iš R. S. 123... 3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinio netenkinti... 4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ieškinyje... 5. Teismo posėdžio metu atsakovas R. S. ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko,... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar atsakovas padarė žalą UAB „Roberto... 8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d. UAB „Roberto... 9. Dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir... 10. Minėta, kad byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės... 11. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė... 12. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į... 13. Rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2013 m. liepos 11 d.... 14. Virš išvardinti UAB „Roberto santechnika“ balanso ir buhalterinių... 15. Nors atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu suabejojo teismui... 16. Atsakovo ir jo atstovo argumentas, kad atsakovas neturėjo pareigos pagal 2010... 17. Lyginant 2010 - 2013 m. balansus matyti, kad kiekvienais metas ieškovės... 18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 19. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl... 20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vertinant padarytą žalos dydį ir... 21. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. ieškovės skola visiems... 22. LITEKO duomenų bazės duomenys apie civilinę bylą B2-159-524/2016 (proceso... 23. Dėl to būtent šių dydžių, t. y. 123 390,01 Eur ir 65 160,74 Eur skirtumą... 24. Dėl bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir jos dydžio... 25. Įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda... 26. Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–6... 27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, nuosekliai... 28. Kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą... 29. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad UAB „Roberto santechnika“ bankroto... 30. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 3907,27 Eur žalą padarytą dėl... 31. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad aplinkybių, susijusių su... 32. Įvertinus tai, kad tiek siurblio, tiek vagonėlio vertė jų nurašymo metu... 33. Ilgalaikio turto likvidavimo aktuose nurodyta, kad vagonėlio likutinė vertė... 34. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 60... 35. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies... 36. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.... 37. 2015 m. birželio 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių –... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 40. Ieškovė vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p. buvo atleista nuo žyminio... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270... 42. ieškinį tenkinti iš dalies.... 43. Ieškovei LUAB „Roberto santechnika“ iš atsakovo R. S. priteisti 60 183,01... 44. Likusią dalį ieškinio netenkinti.... 45. Valstybei iš atsakovo R. S. priteisti 1 119,00 Eur žyminio mokesčio ir 0,73... 46. 2015 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytų... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...