Byla 2-681-370/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) VILNIAUS STATYBOS TRESTO bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TOP CONSULT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.

3B2-65-431/2018, kuria BUAB VILNIAUS STATYBOS TRESTO bankroto administratorės prašymas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) VST Valda bankrotą pripažinti tyčiniu atmestas (suinteresuoti asmenys – L. D., D. K.),

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja BUAB VILNIAUS STATYBOS TRESTO bankroto administratorė teismo prašė BUAB VST Valda, kurios kreditorė yra BUAB VILNIAUS STATYBOS TRESTAS, bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių pagrindu.
  2. Pareiškėjos teigimu, atsakovės tyčinį bankrotą patvirtina šios aplinkybės:
    1. UAB VST Valda ir UAB „Verslo rizikos valdymas“ 2014-08-31 sudaryta tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. S2014-08 (toliau – 2014-08-31 užskaitymo sutartis), kuria šalys įskaitė 54 780,37 Lt sumą. Tokiu būdu atsakovė neteisėtai suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių UAB „Verslo rizikos valdymas“ ir pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kreditorių interesus (bloginama įmonės padėtis). Taip pat minėta sutartimi pažeistos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3154-855/2014, UAB VILNIAUS STATYBOS TRESTO ieškiniui UAB VST Valda dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 139 660 Lt dydžio atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jo nesant arba nepakankant – piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, areštas, uždraudžiant šiuo turtu naudotis (toliau – 2014-08-12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo).
    2. Buvusi įmonės vadovė ir kasininkė L. D. sau išsimokėjo UAB VST Valda 26 1138 Lt dydžio lėšas grynaisiais pinigais (2014-09-19 kasos išlaidų orderiai Nr. 14/09-10 19 505,69 Lt ir 7 005,69 Lt sumoms). Tokiu būdu pažeista 2014-08-12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kreditorių interesai (bloginama atsakovės finansinė padėtis).
    3. UAB VST Valda ir UAB „Ellsi Service“ sudaryti sandoriai, pagal šiuos duomenis:

      52013-12-04 PVM sąskaita faktūra serija ELL Nr. 5647 už transporto paslaugas 2012 m. lapkričio mėn., suma – 22 990 Lt; CMR važtaraštis Nr. 000432; 2013-12-31 PVM sąskaita faktūra Serija ELL Nr. 5694 už transportavimo paslaugas už 2013 m. gruodžio mėn., suma – 24 200 Lt; CMR važtaraštis Nr. 5237756; atsakovės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31, kurių duomenimis atsakovė UAB „Ellsi Service“ sumokėjo 61 710 Lt. Pareiškėjos teigimu, šie sandoriai laikytini apsimestiniais, kadangi pagal sąskaitas faktūras ir jas pagrindžiančius CMR važtaraščius nėra galimybės nustatyti jokios informacijos apie CMR važtaraščio pagrindu suteiktą transportavimo paslaugą (iš CMR važtaraščių matyti, kad UAB VST Valda nebuvo nei krovinio siuntėja, nei krovinio gavėja). Be to, pagal įmonės finansinius dokumentus už 2013 m. ir 2014 m. UAB „Ellsi Service“ tariamai už transporto paslaugas sumokėta 28 proc. visos pardavimo savikainos per dvejus metus, o atsakovė vykdė statybų (ne transporto paslaugų) veiklą.

    4. UAB VST Valda buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Šis teiginys grindžiamas atsakovės pardavimo pajamų 2013 ir 2014 metais bei bankroto administratorės pateikto apyvartos žiniaraščio duomenų neatitiktimi.
  3. Suinteresuotas asmuo buvusi įmonės vadovė L. D. su pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nesutiko.
  4. L. D. nurodė, kad BUAB „Verslo rizikos valdymas“ ir BUAB VST Valda siejo statybos subrangos santykiai. BUAB VST Valdai atlikus ne visus darbus pagal rangos sutartį, dalį darbų vėluojant atlikti, įmonei kilo pareiga mokėti 144,81 Eur dydžio baudą už kiekvieną vėlavimo dieną, o BUAB „Verslo rizikos valdymas“ nutraukus rangos sutartį dėl BUAB VST Valda kaltės – pareiga sumokėti 25 proc. kainos dydžio baudą (10 160,58 Eur) ir atlyginti žalą dėl įmonės darbuotojų kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad užsakovės rangovei mokėtina suma už dalį UAB VST Valda pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų turėjo būti apskaičiuota iš atsakovės už šiuos darbus išrašytos sąskaitos atimant mokėtinos baudos ir atlygintinos žalos dydį, su UAB „Verslo rizikos valdymas“ buvo sudaryta 2014-08-31 užskaitymo sutartis, kuria įskaityta 54 780,37 Lt (15 865,49 Eur) suma ir sumažinta mokėtina suma pagal išrašytą sąskaitą.
  5. L. D. teigimu, 2014-08-31 užskaitymo sutartis nepažeidė 2014-08-12 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ar įmonės kreditorių interesų. BUAB VST Valda pareiga vykdyti pareiškėjos reikalavimus, kuriems užtikrinti buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsirado tik 2015-05-13, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, todėl atsakovė užskaitymo sutartimi net teoriškai negalėjo pažeisti CK 6.9301 straipsnio nuostatų. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad užskaitymo sutarties sudarymo dieną BUAB VST Valda turėjo kitų kreditorių, kuriems turėjo pradelstų ir neginčijamų reikalavimų.
  6. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nors įmonei bankroto byla iškelta daugiau nei prieš 2 metus, tačiau BUAB VST Valda bankroto administratorė neginčijo 2014-08-31 užskaitymo sutarties, nesikreipė dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
  7. Suinteresuotas asmuo nesutiko su teiginiais dėl mokėjimo pagal kasos išlaidų orderius neteisėtumo. Paaiškino, kad iš atsakovės kasos gautais pinigais atsiskaitydavo už bendrovę su trečiaisiais asmenimis arba pinigus grąžindavo atgal į kasą, dengė įmonės veiklos išlaidas, pirko medžiagas, mokėjo atlyginimus darbuotojams. Paaiškino, kad pinigai buvo išmokėti faktiškai tik pagal vieną iš 2014-09-19 orderių, suma 5 649,24 Eur (tai patvirtina kasos knyga), o šios sumos išmokėjimas, kuris atliktas iki 2014-09-19, nebuvo laiku įformintas dėl buhalterinių žinių stokos. Išmokėti pinigai buvo panaudoti darbuotojų darbo užmokesčiui. Nurodė, kad visi šie duomenys perduoti atsakovės bankroto administratorei.
  8. Visi 17 872,45 Eur dydžio mokėjimai UAB „Ellsi Service“ atlikti teisėtai ir pagrįstai, kadangi įmonė pirko realias transportavimo paslaugas iš UAB „Ellsi Service“, kurių poreikis kilo pagal statybos rangos sutartis, sudarytas su UAB VILNIAUS STATYBOS TRESTU, atlikti griovimo ir kitus darbus ( - ). Be to, iš UAB „Ellsi Service“ 2013 m. buvo nuomojami darbuotojai. Įrodžius sandorių su UAB „Ellsi Service“ realumą, nėra pagrindo manyti, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Bankroto administratorės apskaitos žiniaraštis, ataskaita negali patvirtinti buvus neteisėtą ar apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip įmonės tyčinio bankroto požymį, kadangi juose gali būti įsivėlusi informacijos sisteminimo klaida.
  9. Suinteresuotas asmuo D. K., buvusi įmonės akcininkė ir direktorė, su pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2013-10-22 BUAB VST Valda veikloje ir sprendimų priėmimo procese nedalyvavo, o pareiškėja neįrodė jos tyčinių veiksmų.
  10. Atsakovė BUAB VST Valda, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrupta“, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka iš dalies. Pažymėjo, kad pareiškėja disponuoja dviejų įmonių BUAB VST Valda bei BUAB VILNIAUS STATYBOS TRESTO dokumentais, kai atsakovės bankroto administratorė – tik atsakovės, pagal kuriuos nenustatyta duomenų, kurių pagrindu būtų galima atsakovės bankrotą laikyti tyčiniu.
  11. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės UAB VST Valda bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis panaikinta ir klausimas grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė BUAB VILNIAUS STATYBOS TRESTO bankroto administratorės prašymą BUAB VST Valda bankrotą pripažinti tyčiniu.
  2. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad 2014-08-31 užskaitymo sutartimi UAB VST Valda neteisėtai suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių UAB „Verslo rizikos valdymas“, o atsiskaitymas atliktas pažeidžiant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-12 nutartimi UAB VST Valda taikytą turto areštą.
  3. Teismas nustatė, kad UAB VST Valda (rangovė) ir UAB „Verslo rizikos valdymas“ (užsakovė) 2014-07-28 pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2014/07/28, kuria rangovė įsipareigojo atlikti picerijos „CanCan Pizza“, esančios statybos objekte ( - ) statybos darbus ir perduoti juos užsakovei, o užsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti pagal sutarties 6 straipsnį apskaičiuotą kainą (140 329,75 Lt (40 642,30 Eur)) (Sutarties 2 str. 1 p.). Rangovė įsipareigojo baigti ir priduoti darbus užsakovei iki 2014-08-18 (Sutarties 5 str. 1 p.). Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens L. D. poziciją, kad UAB VST Valda vėluojant atlikti likusią dalį darbų, jai atsirado pareiga mokėti 500 Lt baudą už kiekvieną vėlavimo dieną, patvirtina Sutarties 12 straipsnio 3 punktas, o užsakovei dėl UAB VST Valda kaltės nutraukus sutartį, UAB VST Valda atsiradusią pareigą sumokėti užsakovei 25 proc. nuo visos darbų kainos dydžio baudą (10 160,58 Eur) – Sutarties 12 straipsnio 5 punktas.
  4. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių papildomų įrodymų, kurie galėtų paneigti nurodytas aplinkybes, jog UAB „Verslo rizikos valdymas“ pateikė rangovei pretenziją dėl baudos sumokėjimo ir žalos atlyginimo, todėl šalys 2014-08-31 sudarė tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. S2014-08 (2014-08-31 Užskaitymo sutartis), kuria sutarties šalys, siekdamos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susitarė pabaigti prievoles tarpusavio skolų įskaitymu (užskaitymo sutarties 1 p.). 2014-08-31 užskaitymo sutarties 2 punkte nurodyta, kad 2014-08-31 pagal apskaitos duomenis UAB „Verslo rizikos valdymas“ skolinga UAB VST Valda 54 780,37 Lt, o UAB VST Valda skola UAB „Verslo rizikos valdymas“ sudaro 62 802,93 Lt. Sutarties šalys įskaitė viena kitos atžvilgiu 54 780,37 Lt sumą (užskaitymo sutarties 3.1 ir 3.2 p.). UAB „VST Valda“ po skolų tarpusavio įskaitymo liko skolinga UAB „Verslo valdymo rizika“ 8 022,56 Lt.
  5. Teismo vertinimu, statybos rangos sutarties šalys neturėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų vykdant statybos rangos sutartį CK 6.130 straipsnio prasme. Aplinkybė, kad šalys sutarė, jog mokėtinas už atliktus darbus atlygis bus mažinamas priskaičiuotų netesybų suma už netinkamai atliktus darbus ir tokį paskaičiavimą įvardijus užskaitymo sutartimi, teismo vertinimu, nereiškia, kad tarp šalių susiklostė priešpriešinio vienarūšio įskaitymo teisiniam santykiui būtinos sąlygos ir buvo nustatytas vienos šalies prievolės kitai pasibaigimas. Tai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad UAB VST Valda užskaitymo sutartimi neatliko atsiskaitymo su kreditoriumi. Dėl nurodytų motyvų teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad 2014-08-31 užskaitymo sutartimi vienam iš kreditorių buvo suteikta pirmenybė.
  6. Teismas konstatavo, kad UAB VST Valda, vykdydama 2014-07-28 šalių pasirašytą statybos rangos sutartį, t. y. gaudama tokį atlyginimą už atliktą darbą, koks jai priklausė pagal sutarties sąlygas, nepažeidė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-12 nutartimi taikyto arešto UAB VST Valda kilnojamam ir nekilnojamam turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms. Teismas pažymėjo, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuotas UAB VST Valda priklausantis turtas ir pinigai, bet jokiomis priemonėmis neapribota įmonės veikla, neuždrausta pagal sutartis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir neapribota teisė gauti uždirbtus pinigus.
  7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad 2014-09-19 UAB VST Valda grynųjų pinigų buvusiai įmonės vadovei L. D. išmokėjimas atliktas pažeidžiant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Teismas pažymėjo, kad nors byloje yra du 2014-09-19 kasos išlaidų orderiai tuo pačiu Nr. 14/09-10, kuriais L. D. išmokėta 19 505,69 Lt ir 7 005,69 Lt suma (26 511,38 Lt), tačiau duomenų, paneigiančių suinteresuoto asmens poziciją, kad kasos išlaidų orderis, kuriame nurodyta 7 005,69 Lt suma, klaidingas, o L. D. faktiškai yra išmokėta tik pagal vieną kasos išlaidų orderį 19 505,69 Lt suma, nepaneigtas.
  8. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat įvertindamas faktą, kad byloje dalyvaujantys asmenys jokių papildomų įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė, konstatavo, kad 2014-09-19 kasos išlaidų orderiu pinigai L. D. buvo išmokėti kaip atskaitingam asmeniui, nepažeidžiant 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“.
  9. Nors teismas pažymėjo neturintis įrodymų (išskyrus suinteresuoto asmens paaiškinimus), kad pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, kartu ir darbuotojų atlyginimams mokėti (to nedraudė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-12 nutartis), tačiau sprendė, kad nustatyta aplinkybė, jog pinigai išmokėti atskaitingam asmeniui, leidžia daryti išvadą, kad išlaidos turėjo būti patirtos įmonės naudai. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjos argumentus, kad suinteresuotas asmuo pinigus išsimokėjo sau, pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Kitų aplinkybių dėl sudarytų sandorių ekonominio nenaudingumo ir jų įtakos įmonės mokumui, pareiškėja neįrodinėjo.
  10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su UAB VST Valda ir UAB „Ellsi Service“ sudarytais sandoriais, pažymėjo, kad pareiškėja, įrodinėdama sandorių apsimestinumą, jų neginčijo ir negalėjo nurodyti, kokį sandorį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje ir kokios taisyklės tam sandoriui turėtų būti taikomos (CK 1.87 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad tol, kol sandoris nepripažintas negaliojančiu kaip apsimestinis, nėra pagrindo ginti trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pastariesiems panaudojant apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis, nes jis byloje nebuvo įrodinėjamas, todėl teismas pareiškėjo argumentą dėl apsimestinių sandorių atmetė.
  11. Be to, UAB VILNIAUS STATYBOS TRESTO ir suinteresuoto asmens UAB VST Valda

    62013-11-25 sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 131125/S-1 ir prie jos pridėta sąmata bei 2013-12-18 minėtų šalių sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 131218/S-1 ir prie jos pridėta sąmata, teismo vertinimu, patvirtina, kad būtent sutarčių su pareiškėja vykdymo laikotarpiu UAB VST Valda turėjo poreikį pirkti transportavimo paslaugas iš trečiojo asmens, juolab kad

    72013-12-18 statybos rangos sutarties Nr. 131218/S-1 pagrindu suinteresuotas asmuo, būdamas statybos paslaugas teikianti įmonė, įsipareigojo suteikti būtent transporto paslaugas. Byloje esantis UAB VST Valda banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 patvirtina, kad atsakovė UAB „Ellsi Service“ sumokėjo 61 710 Lt sumą.

  12. Teismas pažymėjo, kad vien pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl UAB VST Valda pardavimų savikainos 2013 ir 2014 m. santykio su UAB „Ellsi Service“ už transporto paslaugas sumokėta suma, negali būti vertinamos kaip tyčinio bankroto požymis, įtvirtintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, atkreipiant dėmesį į tai, kad pareiškėja atsisakė teismo siūlytos galimybės rinkti papildomus įrodymus ir juos vertinti, pasitelkiant specialių žinių turinčius asmenis, kurie galėtų pateikti argumentuotas išvadas dėl pardavimų savikainos ir išlaidų, sumokant už transporto išlaidas santykio, kylančio iš statybos rangos sutarties, jos ekonominio pagrindimo ir (ar) nuostolingumo.
  13. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjos pozicija, kuria įrodinėtas netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip tyčinis įmonės bankroto požymis, įtvirtintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teismo vertinimu, atskirų skaičių ir įrašų iš apyvartos žiniaraščio ir bankroto administratorės parengtos ataskaitos pateikimas neleidžia daryti išvados dėl apgaulingos UAB VST Valda buhalterinės apskaitos tvarkymo. Be išsamaus buhalterinės apskaitos duomenų tyrimo negalima daryti išvados, kokios finansinės operacijos nebuvo apskaitytos ar apskaitytos netinkamai, o tik tada galima spręsti, ar jos buvo tvarkomos apgaulingai, o tokių duomenų pareiškėja nepateikė.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. BUAB VILNIAUS STATYBOS TRESTAS bankroto administratorė UAB „TOP CONSULT“ atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB VST Valda bankrotą pripažinti tyčiniu, arba, netenkinus šio prašymo, klausimą dėl BUAB VST Valda bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas skundžiama nutartimi nenustatė nė vieno pareiškėjos įrodinėto UAB VST Valda tyčinio bankroto požymio, nors, Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. rugsėjo 22 d. panaikinus ankstesnę pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį, kuria BUAB VST Valda bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, į bylą nebuvo pateikta naujų įrodymų, t. y. skundžiama nutartimi padaryta priešinga išvada remiantis tais pačiais byloje esančiais duomenimis.
    2. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė visų Lietuvos apeliacinio teismo nustatytų įpareigojimų (išreikalauti UAB VST Valda ir UAB „Ellsi Service“ sudarytas sutartis, jei tokios yra, visas UAB „Ellsi Service“ bendrovei išrašytas sąskaitas faktūras, atsakovės išrašytas sąskaitas pareiškėjai pagal 2013-11-25 ir 2013-12-18 sutartis (jeigu jos buvo išrašytos), CMR važtaraščių originalus ar tinkamai patvirtintas jų kopijas dėl transportavimo paslaugų atlikimo fakto patikrinimo, taip pat kitus su įrodinėjimo dalyku susijusius aktualius įrodymus) tam, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, t. y. klausimą dėl BUAB VST Valda nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme į bylą nebuvo išreikalauta ir pateikta nė vieno minėto dokumento.
    3. Apeliantė, būdama tik BUAB VST Valda kreditorė, bet ne sandorių šalis, negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų duomenų, o ši aplinkybė buvo nurodyta teismui 2017-12-13 rašytiniuose paaiškinimuose. Tai reiškia, kad apeliantei negalėjo būti perkelta pareiga pateikti atsakovės BUAB VST Valda dokumentus. Savo ruožtu tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismui papildomi įrodymai nebuvo pateikti dėl to, kad jų nėra arba jie BUAB VST Valda bankroto administratorei nebuvo perduoti, atsakomybė už tai turėjo tekti buvusiai BUAB VST Valda vadovei L. D., taip pat turėjo būti konstatuotas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.
    4. Teismas, pasisakydamas dėl 2014-08-31 užskaitymo sutarties, nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja ją ginčijo CK 6.130 straipsnio pagrindu (pareiškėja įrodinėjo, kad toks užskaitymas pažeidžia CK 6.9301 straipsnio nuostatas). Be to, nesutiktina, kad užskaitymo sutartimi tik pasibaigė prievolė tarp šalių, o ne buvo atliktas atsiskaitymas su kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju 54 780,37 Lt dydžio įsipareigojimai užskaitymo sutartimi atlikus įskaitymą buvo įvykdyti (ir toje apimtyje pasibaigė), o šiuo veiksmu pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-686/2015) bei 2014-08-12 nutartimi atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes užskaitymo sutarties pagrindu atliktas 54 780,37 Lt įskaitymas vertintinas kaip disponavimas turimomis turtinėmis teisėmis.
    5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grynųjų pinigų išmokėjimo dokumente nurodyta pinigų išdavimo paskirtis (atskaitingam asmeniui) suponuoja išvadą, kad išlaidos patirtos įmonės naudai. Pirmosios instancijos teismas pats nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog L. D. išmokėta pinigų suma panaudota įmonės veiklai, nors pareiga perduoti finansinės apskaitos duomenis, kartu ir patvirtinti lėšų panaudojimo paskirtį, tenka buvusiai įmonės vadovei ir (ar) atsakovės bankroto administratorei. Byloje nesant jokių lėšų panaudojimo apskaitos dokumentų, teismas negalėjo daryti išvados apie tokių pinigų panaudojimo įmonės veiklos tikslams faktą. Priešingai, teismas turėjo taikyti prezumpciją pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
    6. Teismas apskritai nepasisakė dėl argumento, kad atliekant grynųjų pinigų mokėjimą suinteresuotam asmeniui L. D. buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnis.
    7. Nesutiktina su teismo pozicija, kad pareiškėja negali remtis BUAB VST Valda ir UAB „Ellsi Service“ sudarytais sandoriais įrodinėdama tyčinio bankroto požymius, įtvirtintus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, prieš tai jų, kaip apsimestinių sandorių, nenuginčijus teismine tvarka.
    8. Nesutiktina, kad CMR važtaraščiai, kuriuose UAB VST Valda nenurodyta nei kaip krovinio siuntėja, nei kaip gavėja ir, teismui neišreikalavus jokių papildomų įrodymų, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad jais buvo apskaityti tokie sandoriai ir suteiktos griovimo ir statybos darbų, grunto kasimo ir išvežimo, darbuotojų nuomos, paslaugos. Priešingai, CMR važtaraštis, būdamas tarptautinio transporto priemone gabenamo krovinio priėmimo iš krovinio siuntėjo gabentojui dokumentas, fiksuojantis krovinio perdavimą gavėjui, negali būti laikomas kaip turintis ką nors bendra su statybų veikla, grunto statybose kasimu ir pan.
  3. Suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliacine tvarka panaikinus nutartį dėl tyčinio bankroto visa apimtimi, pastaroji nebetenka teisinės galios, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą iš naujo, nėra saistomas nutartimi dėl tyčinio bankroto nustatytų aplinkybių, juolab kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės tyčinio bankroto padarė neturėdamas visų šiam faktui konstatuoti duomenų.
    2. Priešingai nei teigia apeliantė, pareiga įrodyti įmonės bankrotą buvus tyčinį tenka pareiškėjai (nagrinėjamu atveju – apeliantei), keliančiai tokį klausimą, todėl būtent ji turi įrodyti, kad dėl suinteresuotų asmenų L. D. ir D. K. veiksmų ar neveikimo BUAB VST Valda privesta prie bankroto (CPK 12, 13, 17, 178 str.). Tačiau apeliantė, Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas, papildomų duomenų neteikė ir neprašė pirmosios instancijos teismo papildomus duomenis išreikalauti iš BUAB VST Valda bankroto administratorės, nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismas pareiškėjai buvo nustatęs terminą iki 2017-12-27 pateikti Lietuvos apeliacinio teismo motyvuojamoje dalyje nurodytus įrodymus arba pateikti teismui įrodymus, kad minėti dokumentai pareiškėjai nėra pateikti, taip pat 2018-01-12 teismo posėdžio metu nesutiko su teismo siūlymu atlikti BUAB VST Valda sudarytų sandorių ekonominę ekspertizę. Savo ruožtu L. D. dar 2017-06-27 atskirajame skunde buvo nurodžiusi, kad visus dokumentus, įskaitant ir tuos, dėl kurių pareiškėja siekia įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, yra perdavusi BUAB VST Valda bankroto administratorei UAB „Bankrupta“ (ji suinteresuotiems asmenims niekada nereiškė pretenzijų dėl dokumentų neperdavimo), todėl pareiškėja turėjo imtis veiksmų, siekiant šiuos duomenis gauti iš atsakovės bankroto administratorės.
    3. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad UAB „Verslo rizikos valdymas“ ir UAB VST Valda 2014-08-31 sudaryta užskaitymo sutartimi buvo pažeistos CPK 6.9301 straipsnio nuostatos ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įmonės kreditorių interesai:
      1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai atskleidė 2014-08-31 užskaitymo sutarties sudarymo aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad užskaitymo sutartimi buvo įskaityta ne buvusi reali UAB „Verslo rizikos valdymas“ skola BUAB VST Valdai ir atvirkščiai, o pagrįstai pagal šalis siejusios rangos sutartį sumažinta BUAB „Verslo rizikos valdymas“ BUAB VST Valdai mokėtina suma pagal išrašytą sąskaitą, iš jos atimant atsakovės mokėtinas baudas bei padarytos žalos dydžio sumą, o tai reiškia, kad BUAB VST Valda bei jos kreditoriai dėl užskaitymo sutarties nepatyrė jokių nuostolių.
      2. L. D., sudarydama užskaitymo sutartį, neatliko jokių neteisėtų tyčinių veiksmų, kuriais nuosekliai ir kryptingai būtų siekta įmonės nemokumo. Įmonės bankrotą lėmė pačios apeliantės veiksmai, kuomet jai kreipusis su ieškiniu į Vilniaus rajono apylinkės teismą, ieškinio reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą (2014-08-25 antstolis D. Š. areštavo atsakovės banko sąskaitą – 40 448,33 Eur pinigines lėšas), dėl to trūko apyvartinių lėšų tęsti pradėtus darbus ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Šalių ginčas 2015-05-05 nutartimi (įsiteisėjo 2015-05-13) išspręstas patvirtinus taikos sutartį, todėl laikytina, kad pareiga įvykdyti pareiškėjos reikalavimus, kuriems užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsirado nuo 2015-05-13. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą apie CK 6.9301 straipsnio nuostatų pažeidimą, juolab kad byloje nepateikti duomenys, jog užskaitymo sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo kitų kreditorių.
      3. Atsakovės bankroto administratorė neginčijo užskaitymo sutarties, taip pat kitų įmonės vardu sudarytų sandorių, nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nors bankroto byla atsakovei iškelta dar 2015 m. vasario 4 d. Šios aplinkybės patvirtina L. D. poziciją.
    4. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad L. D. pagal 2014-09-19 kasos išlaidų orderius Nr. 14/09-10 neva neteisėtai išsimokėjo sau bendrą 26 511,38 Lt sumą ir tai, nesant jokių duomenų apie pinigų panaudojimo įmonės interesais faktą, pažeidžia CK 6.9301 straipsnio nuostatas, taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kreditorių interesus, pirmenybę teikiant L. D.:
      1. Teismas tinkamai ir teisingai vertino kasos išlaidų orderius ir jų pagrindu išmokėtų pinigų panaudojimo aplinkybes. L. D. pagal kasos išlaidų orderius nebuvo faktiniu pinigų gavėju, todėl jai nebuvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu. Visi įrodymai, pagrindžiantys pinigų panaudojimo faktą įmonės interesams, yra perduoti atsakovės bankroto administratorei, kuri jokių pretenzijų įmonės vadovei niekada nereiškė. Savo ruožtu apeliantė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie L. D. neteisėtą pinigų pagal kasos išlaidų orderius panaudojimą, neprašė jos poziciją pagrindžiančių duomenų išreikalauti iš atsakovės bankroto administratorės. Be to, buvusiai įmonės vadovei pagal kasos išlaidų orderį buvo išduota tik 19 505,69 Lt suma, o tai patvirtina atsakovės kasos knyga už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30.
      2. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat CK 6.9301 straipsnio nuostatos pagal 2014-09-19 kasos išlaidų orderį išėmus pinigų sumas nebuvo pažeistos, nes šiais pinigais buvo atsiskaitoma su darbuotojais, be to, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudė atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, o pats pareiškėjos reikalavimas patvirtintas tik 2015-05-13.
      3. Nenustačius priežastinio ryšio, pinigų iš įmonės paėmimo fakto negalima vertinti kaip tyčinių vadovės veiksmų.
    5. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovė su UAB „Ellsi Service“ sudarė apsimestinius sandorius dėl transportavimo paslaugų teikimo ir jų pagrindu neteisėtai šiai įmonei išmokėjo 61 710 Lt (22 990 + 24 200 + 14 520) sumą:
      1. Pareiškėja šių aplinkybių negrindžia jokiais įrodymais, neatsižvelgia į byloje esančią 2013-11-25 UAB VST Valda ir UAB „Ellsi Service“ sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 131125/S-1. Be to, pareiškėja, teigdama, kad šalys sudarė apsimestinius sandorius (CK 1.87 str.), nenurodė, kokie neva tikrieji santykiai siejo įmones.
      2. Sandoriai su UAB „Ellsi Service“ atsakovės bankroto administratorės neginčyti.
      3. Atsakovė pagrįstai atliko mokėjimus UAB „Ellsi Service“ už pastarosios suteiktas transportavimo paslaugas, kartu ir buitinių vagonėlių, statybinių medžiagų bei statybinių šiukšlių, taip pat grunto išvežimo iš objektų, kuriose atsakovė vykdė darbus, paslaugas. Tai pagrindžia L. D. į bylą pateiktos UAB VILNIAUS STATYBOS TRESTO ir UAB VST Valda 2013-11-25 sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 131125/S-1 (1.1, 1.2 p., priedas Nr. 1) bei UAB VILNIAUS STATYBOS TRESTO ir UAB VST Valda 2013-12-18 statybos rangos sutartis Nr. 131218/S-1 (sutarties 1.1 p., 1.2 p., priedas Nr. 1), kurioms tinkamai įvykdyti buvo pasamdyta UAB „Ellsi Service“.
      4. CMR važtaraščius savo pozicijai pagrįsti teikė pati pareiškėja, tačiau jie dėl savo būklės (neįmanoma jų įskaityti), atmestini kaip įrodymai, pažymint, kad pareiškėja, net ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nepateikė įskaitomų CMR važtaraščių ar kitų įrodymų.
      5. Iš UAB „Ellsi Service“ buvo perkamos ne tik transportavimo paslaugos, bet ir darbuotojų nuomos paslaugos, atsakovei 2013 m. 11–12 mėn. laikotarpiu trūkstant darbo jėgos. Už šias paslaugas atsakovė atsiskaitė pagal UAB „Ellsi Service“ išrašytas sąskaitas faktūras. Visi tai pagrindžiantys duomenys perduoti atsakovės bankroto administratorei.
      6. Nėra duomenų, kad L. D., organizuodama atsakovės veiklą ir atlikdama mokėjimus UAB „Ellsi Service“, kryptingai siekė įmonės bankroto.
    6. Atskirajame skunde neskundžiami pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais atsisakyta įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurį pareiškėja nepagrįstai įrodinėjo aplinkybėmis, susijusiomis su transportavimo paslaugų pirkimu iš UAB „Ellsi Service“, taip pat BUAB VST Valda bankroto administratorės ataskaitoje ir BUAB VST Valda apyvartos žiniaraštyje (2014-01-01–2014-05-31) nurodytų pardavimo pajamų dydžio 2014 m. tariamos neatitikties. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šias aplinkybes ir pagrįstai nepripažino įmonės bankrotą buvus tyčinį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
  5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. K. teismo prašo apeliantės skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad palaiko visus L. D. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus ir jais grindžia savo atsiliepimą.

8Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB VST Valda bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Byloje nustatyta, kad pareiškėja BUAB VILNIAUS STATYBOS TRESTAS, atstovaujama bankroto administratorės UAB „TOP CONSULT“, kaip BUAB VST Valda kreditorė, kreipėsi į teismą su pareiškimu BUAB VST Valda bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių pagrindais. Tyčinis įmonės bankrotas buvo grindžiamas atskirų sandorių sudarymu ir (ar) veiksmų atlikimu (2014-08-31 užskaitymo sutartimi, 2014-09-19 kasos išlaidų orderiais atliktu pinigų išmokėjimu buvusiai įmonės vadovei), kuriais, pareiškėjos teigimu, buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais mokėjimo eiliškumas, 2014-08-12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeisti kreditorių interesai, pirmenybę suteikiant kitiems asmenims, o sandoriai, sudaryti su UAB „Ellsi Service“, pagal kuriuos atsakovei UAB „Ellsi Service“ sumokėta 61 170 Lt, pareiškėjos apskritai vertinti kaip apsimestiniai. Pareiškėja taip pat įrodinėjo ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip pagrindą atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
  4. Kartu su pareiškimu pateikti šie turimi BUAB VST Valda dokumentai, kuriais buvo grindžiamos pareiškime nurodytos aplinkybės, pareiškėjos teigimu, patvirtinančios atsakovės bankrotą buvus tyčinį: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2040-345/2015, kuria UAB VST Valda iškelta bankroto byla, Vilniaus rajono apylinkės teismo

    92014-08-12 nutartis, kuria BUAB VILNIAUS STATYBOS TRESTO ieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (2014-08-12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių), Vilniaus apygardos teismo 2015-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4162-345/2015, kuria patvirtinta BUAB VILNIAUS STATYBOS TRESTO ir BUAB VST Valda sudaryta taikos sutartis, UAB „Verslo rizikos valdymas“ ir UAB VST Valda 2014-08-31 tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. S2014-08 (2014-08-31 užskaitymo sutartis), UAB VST Valda 2014-09-19 kasos išlaidų orderiai Nr. 14/09-10, UAB VST Valda išrašas iš sąskaitos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31, PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pardavėjos UAB „Ellsi Service“ pirkėjai UAB VST Valda (2013-12-04 serija ELL Nr. 5647, suma 22 990 Lt, 2013-12-31 serija ELL Nr. 5694, suma 24 200 Lt; ) ir CMR važtaraščiai (Nr. 000432, 5237756), BUAB VST Valda bankroto administratorės UAB „Bankrupta“ ataskaita už laikotarpį nuo 2014-02-04 iki 2015-10-08, UAB VST Valda apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo

    102014-01-01 iki 2014-05-31.

  5. Suinteresuotas asmuo, buvusi atsakovės vadovė L. D. su pareiškimu nesutiko, pirmosios instancijos teismui pateikė savo poziciją pagrindžiančius įrodymus – UAB VST Valda ir UAB „Verslo rizikos valdymas“ sudarytą 2014-07-28 statybos rangos sutartį Nr. 2014/07/28 bei UAB VILNIAUS STATYBOS TRESTO ir UAB VST Valda 2013-11-25 ir 2013-12-18 sudarytas statybos rangos sutartis Nr. 131125/S-1 ir Nr. 13128/S-1 bei UAB VST Valda kasos knygą. Kitų įrodymų L. D. nurodė neturinti, nes visi dokumentai perduoti atsakovės bankroto administratorei, kuri jokių pretenzijų jai pateikusi nebuvo, todėl teismo prašė iš BUAB VST Valda bankroto administratorės UAB „Bankrupta“ išreikalauti papildomus dokumentus.
  6. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys (BUAB VST Valda bankroto administratorė UAB „Bankrupta“ ir D. K. (buvusi atsakovės vadovė ir akcininkė) jokių papildomų įrodymų į bylą nepateikė.
  7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymas tenkintas ir atsakovės BUAB VST Valda bankrotas pripažintas tyčiniu visais pareiškėjos įrodinėtais tyčinio bankroto požymiais.
  8. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1550-381/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį panaikino ir tyčinio bankroto klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  9. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų spręsti dėl įmonės tyčinio bankroto, t. y. apeliacinės instancijos teismas konstatavo: 1) kad pirmosios instancijos teismas netyrė 2014-08-31 užskaitymo sutarties sudarymo aplinkybių ir įskaitymui taikyti būtinų sąlygų buvimo egzistavimo, o byloje nesant pakankamai įrodymų šiam klausimui tinkamai išspręsti, pirmosios instancijos teismas juos turėjo pareikalauti iš sutarties šalių – UAB VST Valda ir (arba) iš BUAB „Verslo rizikos valdymas“ (už atliktus darbus (dalį) pagal 2014-07-28 statybos rangos sutartį Nr. 2014/07/28 BUAB „Verslo rizikos valdymas“ išrašytas sąskaitas, BUAB „Verslo rizikos valdymas“ pateiktas pretenzijas dėl atsakovės mokėtinų baudų ir pareigos atlyginti objekte padarytą žalą ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nenustačius aptartų aplinkybių byloje, nėra pagrindo išvadai, kad sudarydama užskaitymo sutartį atsakovė pažeidė 2014-08-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitydama galiojančią, vykdytiną ir apibrėžtą reikalavimo teisę; 2) pirmosios instancijos teismas nenustatė UAB VST Valda (ne)mokumo fakto užskaitymo sutarties sudarymo metu (2014-08-12), nors pareiškime dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėja teigė, kad šis sandoris lėmė UAB VST Valda mokumo sumažėjimą; 3) nepakanka duomenų daryti išvadą, kad 19 505,69 Lt suma pagal

    112014-09-19 kasos išlaidų orderį Nr. 14/09-10 L. D. panaudota asmeniniams tikslams ir kad vien nustatytas buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas (minėtos pinigų sumos išmokėjimas anksčiau, nei išrašytas orderis) lemia pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tik turint pinigų sumokėjimo tretiesiems asmenims faktą pagrindžiančius dokumentus (ar tokį faktą paneigiančius duomenis, jeigu tokie dokumentai įmonės apskaitoje neatsispindi ir administratorei neperduoti), byloje bus galima nustatyti momentą, kada suinteresuotam asmeniui pagal kasos išlaidų orderį buvo išmokėta 19 505,69 Lt suma, ar buvo pažeistos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės bei 2014-08-12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat, kokiai paskirčiai buvo panaudotos lėšos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas išaiškino teismo aktyvumo pareigą bankroto procese, apimančią ir įrodymų rinkimą; 4) pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino aplinkybių dėl atsakovės banko sąskaitoje, UAB „Ellsi Service“ PVM sąskaitose faktūrose bei 2013-11-25 ir 2013-12-18 statybos rangos sutartyse nurodytų sumų, kurias bendrovė sumokėjo UAB „Ellsi Service“ skirtumo, neatsižvelgė į apeliantės prašymą išreikalauti dokumentus iš atsakovės bankroto administratorės nurodytoms aplinkybėms patikrinti bei įvertinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tik pirmosios instancijos teismui išreikalavus suinteresuoto asmens nurodomus dokumentus – UAB VST Valda ir UAB „Ellsi Service“ sudarytas sutartis (jeigu tokios buvo sudarytos), visas UAB „Ellsi Service“ bendrovei išrašytas sąskaitas faktūras, atsakovės išrašytas sąskaitas pareiškėjai pagal 2013-11-25 ir 2013-12-18 sutartis (jeigu tokios sąskaitos buvo išrašytos), CMR važtaraščių originalus ar tinkamai patvirtintas jų kopijas dėl transportavimo paslaugų atlikimo fakto patikrinimo, taip pat kitus su įrodinėjimo dalyku susijusius aktualius įrodymus, bus galima daryti išvadas apie reikšmingas byloje aplinkybes.

  10. Nepaisant šių Lietuvos apeliacinio teismo nurodymų, tiek iš bylos medžiagos, tiek iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos pareiškimą dėl atsakovės BUAB VST Valda bankroto pripažinimo tyčiniu, jis atmestas, kaip nepagrįstas, spręstina, kad šis procesinis sprendimas priimtas nesant nė vieno naujo į bylą pateikto įrodymo, kurio nebuvo tyčinio bankroto klausimą pirmą kartą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme bei Lietuvos apeliaciniame teisme pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas nurodo tinkamai įvykdęs jam priskirtą aktyvumo pareigą tokios kategorijos bylose, nes per nustatytą terminą pasiūlė pateikti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje išvardytus įrodymus, tačiau dalyvaujantys byloje asmenys, atstovaujami bankroto administratorių ir advokatų, papildomų įrodymų nepateikė ir nenurodė teismui, kad tokie įrodymai egzistuoja, todėl teismas nurodė vertinantis tuos įrodymus, kurie yra byloje, o jų pagrindu sprendė nesant pagrindo konstatuoti įmonės bankrotą buvus tyčinį.
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).
  12. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pažymi, kad tiek byloje esantys duomenys, tiek 2018-01-12 bylos garso įrašas neleidžia daryti išvados, jog Vilniaus apygardos teismas tinkamai įgyvendino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje pateiktus nurodymus ir išaiškinimus dėl teismo aktyvumo pareigos tinkamo įgyvendinimo ir papildomų duomenų, reikalingų tinkamam bylos išnagrinėjimui, rinkimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks procesinis pažeidimas leidžia spręsti apie tinkamą bylos aplinkybių neatskleidimą, galėjusį turėti įtakos teisingam procesiniam sprendimui priimti.
  13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi klausimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo nurodymu iš pareiškėjos išreikalauti papildomus įrodymus, reikšmingus bylai išnagrinėti, 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjai BUAB VILNIAUS STATYBOS TRESTUI, atstovaujamai administratorės UAB „TOP CONSULT“, nustatė terminą iki 2017-12-27 pateikti nurodytus įrodymus, bylą skyrė nagrinėti 2018-01-12 teismo posėdyje. Vilniaus apygardos teisme

    122017-12-13 gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad UAB „TOP CONSULT“ administruoja ne UAB VST Valdą, o UAB VILNIAUS STATYBOS TRESTĄ, todėl nedisponuoja Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytais dokumentais, o visus įrodymus, kuriuos, kaip UAB VST Valda kreditorė, turi savo žinioje, teismui jau yra pateikusi. Vilniaus apygardos teismas, klausimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėdamas posėdyje žodinio proceso tvarka, 2018-01-12 protokoline nutartimi pareiškėjos prašymo išreikalauti įrodymus iš BUAB VST Valda bankroto administratorės netenkino, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad BUAB VST Valda turi tuos dokumentus, kuriuos pareiškėja prašo išreikalauti. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neįvykdė 2017 m. gruodžio 11 d. nutartyje jai nustatytos pareigos pateikti visus įrodymus, o tokio prašymo tenkinimas šiuo metu pažeistų koncentracijos principą bei reikštų bylos vilkinimą.

  14. Nors iš posėdžio garso įrašo ir bylos medžiagos negalima daryti vienareikšmės išvados apie tai, kokias pastangas dėjo ir (ar) išvis dėjo pareiškėja, siekdama įvykdyti jai pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. neskundžiama nutartimi nustatytus įpareigojimus dėl papildomų duomenų pateikimo (byloje apie tai nėra gauta jokių duomenų), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nustatytos bylos aplinkybės neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju pareiga pateikti Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytus trūkstamus duomenis (arba nustatyti jų nebuvimo faktą) buvo (turėjo būti) nustatyta pareiškėjai. Sutiktina, kad pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.), tačiau nagrinėjamu atveju šalių nuosekliai dėstyta pozicija patvirtina, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė, todėl nedisponuoja visais BUAB VST Valda dokumentais, o suinteresuotas asmuo (buvusi įmonės vadovė) teigia visus jos argumentus pagrindžiančius dokumentus perdavusi atsakovės bankroto administratorei, todėl siekė, kad jie būtų išreikalauti iš UAB „Bankrupta“ (ši aplinkybė nustatyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje). Taigi, iš esmės tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo sutiko, kad visi bylai išnagrinėti reikšmingi dokumentai, galintys pagrįsti jų procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes, yra pas atsakovės bankroto administratorę UAB „Bankrupta“. Be to, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartyje, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties motyvuose (žr. į šios nutarties 38 p.) tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, nurodyta konkrečius bylai reikšmingus dokumentus išreikalauti iš atsakovės (jos bankroto administratorės).
  15. Atsižvelgiant į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, suponuojantį teismo aktyvumo pareigą, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties turinį, bylos duomenų pagrindu nustatytą ir iš esmės nei pareiškėjos, nei suinteresuoto asmens neginčytą aplinkybę, kad visus bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingus duomenis gali turėti tik atsakovės bankroto administratorė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtų įrodymų pateikimo pareigą nustatė pareiškėjai. Pažymėtina, kad nors bankroto procese operatyvumo principas yra vienas iš esminių bankroto proceso principų ir teismas, juo remdamasis atsisakant išreikalauti duomenis, šiuo aspektu iš dalies yra teisus, tačiau nagrinėjamu atveju klaidingas Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvų vertinimas ir šios aplinkybės nulemtas netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas, kurio pagrindu vėliau atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įrodymus išreikalauti iš atsakovės bankroto administratorės, nors aplinkybė, kad pareiškėja neturi galimybės pateikti reikalaujamų duomenų teismui buvo žinoma nuo rašytinių paaiškinimų gavimo dienos (2017-12-13, t. y. beveik mėnesiui iki paskirto teismo posėdžio pradžios), tačiau iki teismo posėdžio nebuvo imtasi jokių papildomų veiksmų minėtiems duomenims į bylą gauti, ir dėl šių aplinkybių byla išnagrinėta nesant tų duomenų, kurie Lietuvos apeliacinio teismo buvo nurodyti kaip reikšmingi sprendžiant tyčinio bankroto klausimą, negali būti vertinamas kaip tinkamas teismo aktyvumo pareigos įgyvendinimas viešąjį interesą turinčioje byloje ir pateisinamas vien tik koncentracijos ir (ar) operatyvumo principais, nepakankamomis pareiškėjos pastangomis išnaudoti visas galimybes reikiamiems įrodymams gauti (CPK 185 str.).
  16. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė ir atsakovės faktinio nemokumo atsiradimo momento, nors, sprendžiant tyčinio bankroto pagal pareiškėjos įrodinėtus požymius ir nurodytas aplinkybes, klausimą, jis laikytinas kaip turintis esminę reikšmę, juolab kad, kaip minėta aukščiau, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje taip pat buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė UAB VST Valda (ne)mokumo fakto užskaitymo sutarties sudarymo metu (2014-08-12), nors pareiškime dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėja teigė, kad šis sandoris lėmė UAB VST Valda mokumo sumažėjimą.
  17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, todėl esminiu tyčinio bankroto elementu laikytinas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais. Taigi, turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo tolesnio įmonės padėties bloginimo įmonei jau esant nemokia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi, kai pareiškėja atsakovės bankrotą buvus tyčinį įrodinėja sandoriais ir (ar) buvusios įmonės vadovės neteisėtais veiksmais, atliktais (atsiradusiais) 2013–2014 metais. Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo, tačiau nenustatė įmonės nemokumo atsiradimo momento, kuris laikytinas atskaitos tašku, vertinant, ar įmonės valdymo organų veiksmais buvo sąmoningai siekiama įmonę privesti prie bankroto ar toliau buvo bloginama jau nemokios įmonės padėtis. Tokioms išvadoms padaryti reikalinga tirti ir vertinti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus (balansus), skolų kreditoriams atsiradimo momentą (pradelstus įsipareigojimus) ir kitus reikšmingus įmonės finansinę padėtį atspindinčius duomenis. Tokių dokumentų byloje nėra, todėl atitinkamų išvadų padaryti apeliacinėje instancijoje nėra galimybės.
  19. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjai įmonės tyčinį bankrotą įrodinėjant ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą požymį, pagal kurį įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu, nustačius, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto, esminę reikšmę taip pat turi įmonės finansinės padėties nustatymas atitinkamų sandorių sudarymo metu (žr. į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, pateiktus išaiškinimus dėl CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, taikymo).
  20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė visų priemonių surinkti bylai reikšmingus duomenis, netinkamai vykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nurodymus dėl bylai išnagrinėti reikšmingų įrodymų surinkimo, nenustatė atsakovės faktinio nemokumo atsiradimo momento, todėl spręstina, kad skundžiama nutartis priimta tinkamai neatskleidus bylos esmės, o pagal byloje esančius duomenis, tirtinų aplinkybių apimtis, įrodinėjimo proceso ypatumus (CPK 314 str.) bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir UAB VST Valda bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl BUAB VST Valda bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai