Byla 2-1251-302/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tanatac“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1065-538/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio sauga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tanatac“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėja,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.

5Ieškovas UAB „Pajūrio sauga“ (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą su ieškiniu (pareiškimu), prašydamas iškelti atsakovui UAB „Tanatac“ bankroto bylą. Reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą motyvavo tuo, kad atsakovas dėl savo finansinės padėties nepajėgia vykdyti turtinių įsipareigojimų, galimai yra nemokus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi (b. l. 55-56) atsakovui UAB „Tanatac“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“.

8Teismas nurodė, kad iš pateikto atsakovo balanso už 2013 metus matyti, kad įmonė turėjo 528 409 Lt (153 038 EUR) vertės turto, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 534 081 Lt (154 681 EUR), t. y. skolos viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis būtų pagerėjusi. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovui dėl nemokumo keltina bankroto byla.

9III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „Tanatac“ atskirajame skunde (b. l. 66-69) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo pareiškimą atmesti; skirti ieškovui baudą, iš kurios 50 procentų paskirti atsakovui UAB „Tanatac“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. UAB „Tanatac“ nėra nemoki bendrovė, kuriai turėtų būti keliama bankroto byla: UAB „Tanatac“ dirba 26 darbuotojai, bendrovė bendradarbiauja su kreditoriais, susidarius skoloms – jas dengia, vykdo einamuosius mokestinius įsipareigojimus. Iš 2015-03-31 balanso matyti, kad bendrovė yra moki – jos turtą sudaro 91 472 Eur suma, įsipareigojimai – 25 497 Eur, todėl nemokumo būsenos pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį nėra; iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė iš ūkinės komercinės veiklos per pirmąjį 2015 m. ketvirtį gavo 22 112 Eur pelno.

122. Teismas nepagrįstai vertino įmonės finansinę padėtį pagal 2013 m. balansą, nors privalo išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ ir CPK, siekdamas nustatyti atsakovo finansinę padėtį klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dienai.

133. Bankroto bylos iškėlimas įmonei skolininkei sukelia sunkius padarinius, todėl būtina, kad bankroto byla būtų keliama tik visapusiškai ir iki galo išsiaiškinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus būtinybe kelti tokią bylą. Pažymi, kad bendrovė vykdė ieškovui prisiimtus įsipareigojimus net nežinodama apie pastarojo 2015-02-26 pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2015-03-12 į ieškovo sąskaitą pervedė dalį skolos – 1 000 Eur, o 2015-04-27, tik sužinojus apie skundžiamą teismo nutartį, dar 571, 05 Eur, bendra ieškovui pervesta suma – 1 571, 05 Eur, lygiai tiek, kiek reikalauja ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra bendrovės kreditorius ir neturi teisės teikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

144. Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis jam skirtina bauda CPK 95 straipsnio pagrindu: ieškovas net nebandė kreiptis į teismą ir skolą prisiteisti teismine tvarka, neišnaudojo kitų savo pažeistų teisių gynimo būdų, o iš karto kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, kuri yra moki, nepridėdamas jokių jos nemokumą pagrindžiančių įrodymų; ieškovo piktnaudžiavimą patvirtina ir tai, kad 2015-02-26 atliktas 1 000 Eur pavedimas į jo sąskaitą bei 2015-04-07 pateiktas pasiūlymas dėl likusios skolos padengimo termino nustatymo nesudarė ieškovui pagrindo atsiimti nepagrįsto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas taip pat neinformavo teismo apie sumažėjusį atsakovo įsiskolinimą, tuo parodydamas, kad bankroto procesą naudojo kaip skolininko spaudimo priemonę.

15Ieškovas UAB „Pajūrio sauga“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 81-83) prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį; skundžiamą nutartį panaikinus – grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; paskirti atsakovo UAB „Tanatac“ vadovei iki 2 896 Eur baudą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog bendradarbiauja su kreditoriais bei dengia pradelstas skolas. 2015-05-11 pradelsti atsakovo įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriui sudarė 7 759, 67 Eur; iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. L2-2967-889/2015, 2015 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti 26 468, 90 Eur skolą; atsakovas su ieškovu taip pat delsė atsiskaityti beveik metus. Įvertinus šias aplinkybes, kyla pagrįstos abejonės dėl atsakovo mokumo.

172. Atsakovas nurodo, kad mokėtinos sumos 2015-03-31 datai sudarė 25 497 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, ar atsakovas yra atsiskaitęs su kreditoriumi pagal nurodytą taikos sutartį, kuria patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. L2-2967-889/2015.

183. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog nežinojo apie jam pareikštą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors ĮBĮ normos nereikalauja, ieškovas informavo atsakovą telefonu apie pateiktą pareiškimą, taip pat ne kartą ragino susimokėti pradelstą įsiskolinimą. Atsakovas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo informuotas jo registruotos buveinės adresu siųstais pranešimais.

194. Prašymas skirti ieškovui baudą, 50 procentų baudos sumos paskiriant atsakovui, yra teisiškai nepagrįstas bei prieštarauja CPK 13 straipsniui. Pažymi, kad atsakovo vadovė iki šiol nėra įvykdžiusi ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies reikalavimo pateikti teismui atitinkamus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių bei debitorių sąrašus ir pan. Mano, kad atsakovo vadovei už nurodytos pareigos nevykdymą skirtina įstatyme nustatyta 2 896 Eur bauda.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

22Dėl naujų įrodymų prijungimo

23Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. pirmojo ketvirčio finansinės atskaitomybės duomenis. Atsižvelgdamas į atsakovo teiktinų papildomų įrodymų – 2015-03-31 balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 70-71) – sąsajumą su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, teismas prijungia šiuos dokumentus prie bylos ir juos vertina kitų bylos įrodymų visumoje (CPK 314 str.).

24Dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo

25Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Todėl esminis dalykas, ką vertina teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tai įmonės turimo balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Šiuos duomenis teismas gauna iš įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Iš įmonės vadovo teismas gauna ir kitus, realiai įmonės finansinei padėčiai ir (ne)mokumui nustatyti reikalingus duomenis, įskaitant informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Tais atvejais, kai įmonės vadovas teismui duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą, neteikia, teismas turi teisę ir pareigą įmonės mokumą vertinti pagal byloje esančius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013).

26Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išvadą dėl atsakovo nemokumo padarė įvertinęs jo 2013 m. juridinių asmenų registrui pateiktą balansą, iš kurio nustatė, kad bendrovės 2013 m. trumpalaikiai įsipareigojimai – 154 681 Eur viršijo balanse apskaitytą turto vertę – 153 038 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys yra nepakankami pripažinti įmonę nemokia, atitinkamai ir kelti jai bankroto bylą dėl nemokumo. Teismų praktikoje prioritetas teikiamas reabilitaciniams tikslams ir bankroto bylos keliamo tik tuomet, kai nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo ir kad ji neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

27Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. pirmojo ketvirčio balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Šiuose finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta, kad turto minėtai datai UAB „Tanatac“ turėjo 91 472 Eur sumai, tuo tarpu bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 25 497 Eur sumą (b. l. 70); iš 2015-03-31 dienai sudaryto bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per pirmąjį 2015 m. ketvirtį UAB „Tanatac“ veikė pelningai – gavo 22 112 Eur pelno. Nors iš šių duomenų nėra pagrindo spręsti apie atsakovo nemokumą (ĮBĮ 2 str. 8 d.), tačiau pažymėtina, kad iš esmės visą atsakovo turtą sudaro trumpalaikis turtas, iš kurio 35 512 Eur suma – per vienerius metus gautinos sumos, todėl, tikėtina, kad bendrovė realiai šiuo turtu nedisponuoja. Akivaizdu, kad į bylą pateikti duomenys, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teismui, apie atsakovo turimą turtą, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus bei įmonės kreditorius yra prieštaringi ir nėra galimybės tiksliai nustatyti kokį ir kokios vertės turtą turi atsakovas, kokia suma sudaro atsakovo pradelstus įsipareigojimus ir mokėtinas sumas, nes nėra pateikta tai patvirtinančių dokumentų, taip pat nėra galimybės nustatyti debitorių mokumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik formaliai taikė ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus, dėl to teismas galėjo neteisingai įvertinti atsakovo finansinę būklę ir netinkamai nustatyti įmonės turto ir jos pradelstų įsipareigojimų santykį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Kadangi atsakovas nepateikė išsamesnių duomenų apie tai, kas realiai sudaro į bendrovės balansą įrašyto turto vertę (ĮBĮ 9 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismui pakartotinai vertinant atsakovo mokumo klausimą, turi būti išreikalauti papildomi duomenys, pagrindžiantys atsakovo balanse pateiktų duomenų tikrumą (suteiktų paskolų realumas, debitorinių įsiskolinimų atgavimo tikimybė ir pastangos dedamos siekiant jas susigrąžinti). Taip pat siekdamas nustatyti tikrąją atsakovo finansinę padėtį, teismas turėtų vertinti ir viešai skelbiamus bei kitus prieinamus duomenis apie atsakovo galimus įsiskolinimus (VMI, VSDFV ir kt.) (CPK 179 str. 2 d.).

28Be įmonės finansinės padėties analizės, vertinant įmonės nemokumo ar mokumo klausimą, ne mažiau svarbu yra tai, ar įmonė vykdo veiklą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog nepaisant ieškovo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytų argumentų apie atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą nuo 2014 m. balandžio mėnesio, ieškovas dar 2015 m. vasario mėnesį suteikinėjo atsakovui paslaugas, kurių pagrindu išrašė apmokėjimui dvi sąskaitas – faktūras ir to paties mėnesio gale iniciavo bankroto bylos atsakovui iškėlimą (b. l. 2; 21). Taip pat pažymėtina, kad atsakovas pasirengimo nagrinėti bankroto bylą stadijos metu iš dalies atsiskaitė su ieškovu, o po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pervedė atsakovui ir likusią skolos sumą; apie tai, kad pretenzijų atsakovo atžvilgiu neturi ieškovas teismą informavo 2015-04-27 pranešimu (b. l. 61). Viešai prieinami VSDFV duomenys patvirtina, kad UAB „Tanatac“ šiuo metu dirba 26 darbuotojai (CPK 179 str. 2 d.). Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina apelianto teiginius, kad atsakovas yra veiklą vykdanti bendrovė, tačiau byloje reikalingi papildomi duomenys, kurių pagrindu būtų galima galutinai įsitikinti, ar atsakovo veikloje generuojamos pajamos yra pakankamos atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais vykdyti. Atsakovas turėtų pateikti teismui vykdomas sutartis, užsakymus ar kitus jo vykdomą veiklą patvirtinančius dokumentus.

29Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad apygardos teismas priėmė skundžiamą nutartį tinkamai neištyręs ir neįvertinęs visų galimų įrodymų, susijusių su atsakovo finansine – turtine būkle, kurios yra reikšmingos konstatuojant įmonės (ne)mokumą, t. y. nenustatęs esminių faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, pažeisdamas CPK taisykles (CPK 179 str., 185 str., 327 str. 2 d.; 338 str.), kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

31CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To pateis straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.

32Atsakovas atskirajame skunde prašo skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. nepagrįsto ieškinio pareiškimą, siekiant sukelti atsakovui nepatogumų, trikdžių. Teigia, kad ieškovas, neišnaudojęs kitų įstatyme nustatytų pažeistų teisių gynimo būdų, iš karto iniciavo bankroto bylos atsakovui iškėlimą.

33Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo, skundo padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galimai pažeistų teisių gynimo forma bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Ieškovo veiksmai pasirenkant savo teisių gynimo būdą taip pat negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo nei dėl įsiskolinimo fakto, nei dėl jo dydžio, o apeliantui laiku nesumokant skolos buvo kreiptasi, tinkamai įvykdžius ĮBĮ nustatytas ikiteismines procedūras (b. l. 5-9), su pareiškimu į teismą. Kitų duomenų, leidžiančių ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo vertinti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti jo, galimai, pažeistas teises, bet kitais tikslais, byloje nėra. Dėl šios priežasties nėra ir pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

34Dėl baudos UAB „Tanatac“ vadovei skyrimo

35Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skirti atsakovo vadovei 2 896 Eur baudą už pareigų, nustatytų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nevykdymą – atsakovas iki šiol teismui nėra pateikęs minėtame straipsnyje nurodytų dokumentų.

36ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 Eur baudą. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės, kurios atžvilgiu yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovus, ignoruojančios teismo sprendimų(nurodymų) privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, siekiant visapusiškai įvertinti bendrovės mokumo/nemokumo būklę, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl sprendžiant dėl baudos vadovui nurodytais pagrindais skyrimo, turi būti įvertinta ar vadovas išties neteikė teismo prašomos informacijos, ar teikė tik dalinai, ar teikė aktualią ir tiesą atitinkančią informaciją apie įmonės finansinę padėtį, ar kitais nesąžiningais tyčiniais veiksmai veikė prieš greitą ir efektyvų bankroto bylos nagrinėjimą.

37Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pakartotinį pranešimą dėl bankroto bylos iniciavimo bei pareiškimą išsiuntė atsakovui jo registruotos buveinės adresu, Vingio g. 27 A, Klaipėda (b. l. 8-9); duomenų apie šių dokumentų įteikimą atsakovui byloje nėra. Teismo siųsti pranešimai dėl atsiliepimo bei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo atsakovui įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu (b. l. 48-49). Nepaisant to, kad formaliai nurodyti tiek ieškovo, tiek teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti, tikėtina, jog realiai apie inicijuojamą bankroto bylą jam nebuvo žinoma. Minėta, kad su atskiruoju skundu atsakovas pateikė 2015 m. pirmojo ketvirčio balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, t. y. nors ir praleidęs įstatyme nustatytą terminą, tačiau pateikė tam tikrą informaciją apie bendrovės finansinę padėtį. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „Tanatac“ vadovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tyčia nevykdė teismo įpareigojimų ar veikė prieš greitą bylos nagrinėjimą, todėl atsisakytina atsakovo vadovei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies pagrindu skirti baudą.

38Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

39Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tanatac“ iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. Teisėja,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui... 5. Ieškovas UAB „Pajūrio sauga“ (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi (b. l. 55-56)... 8. Teismas nurodė, kad iš pateikto atsakovo balanso už 2013 metus matyti, kad... 9. III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas UAB „Tanatac“ atskirajame skunde (b. l. 66-69) prašo panaikinti... 11. 1. UAB „Tanatac“ nėra nemoki bendrovė, kuriai turėtų būti keliama... 12. 2. Teismas nepagrįstai vertino įmonės finansinę padėtį pagal 2013 m.... 13. 3. Bankroto bylos iškėlimas įmonei skolininkei sukelia sunkius padarinius,... 14. 4. Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis jam skirtina bauda... 15. Ieškovas UAB „Pajūrio sauga“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l.... 16. 1. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog bendradarbiauja su kreditoriais... 17. 2. Atsakovas nurodo, kad mokėtinos sumos 2015-03-31 datai sudarė 25 497 Eur,... 18. 3. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog nežinojo apie jam pareikštą... 19. 4. Prašymas skirti ieškovui baudą, 50 procentų baudos sumos paskiriant... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 22. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 23. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. pirmojo ketvirčio finansinės... 24. Dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo... 25. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 27. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. pirmojo ketvirčio... 28. Be įmonės finansinės padėties analizės, vertinant įmonės nemokumo ar... 29. Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą apeliacinės instancijos... 30. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 31. CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 32. Atsakovas atskirajame skunde prašo skirti baudą ieškovui už... 33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo, skundo padavimas... 34. Dėl baudos UAB „Tanatac“ vadovei skyrimo... 35. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skirti atsakovo vadovei 2... 36. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įmonei yra įteikti šio... 37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pakartotinį pranešimą dėl... 38. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s CPK 337... 39. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir...