Byla 2A-599-254/2018
Dėl servituto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Albinos Rimdeikaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-236-301/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui L. R. dėl servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byloje ginčas kilo dėl kelio (pėsčiųjų tako) servituto nustatymo.
  2. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu ir jo patikslinimu, prašydamas nustatyti pagal ieškovo pateiktą UAB „NT matininkai“ matininkės G. M. 2016-02-02 parengtą projektinį pasiūlymą kelio servitutą – teisę naudotis 1,5 m pločio ir 50,11 m ilgio pėsčiųjų taku (viešpataujančiu daiktu) atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), tokiu būdu užtikrinant ieškovui nuosavybės teise priklausančio 23/135 žemės sklypo, unikalus Nr( - ), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – vandens ūkio (toliau – ežeras), esančio ( - ), tinkamą naudojimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminio mokesčio ir 460 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  3. Nurodė, kad ieškovui A. K. pagal 2014-02-25 dovanojimo sutartį Nr. 869 nuosavybės teise priklauso 23/135 dalys vandens ūkio paskirties žemės sklypo (ežero), turinčio 1,35 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), o 112/135 dalių šio žemės sklypo (ežero), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise pagal 2014-09-03 dovanojimo sandorį Nr. 3829 priklauso atsakovo L. R. motinai O. L. R.. Naudojimosi tvarka tarp žemės sklypo (ežero), unikalus Nr. ( - ), bendrasavininkų A. K. ir O. L. R. nenustatyta. Pažymėjo, kad ieškovui prie nuosavybės teise priklausančios dalies ežero priėjimas yra galimas tik per gretimą žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui L. R., todėl, ieškovo nuomone, šiuo atveju būtina nustatyti kelio servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, suteikiantį teisę ieškovui naudotis 1,5 m pločio ir 50,11 m ilgio pėsčiųjų taku bei tokiu būdu užtikrinant jam (ieškovui) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (ežero), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – vandens ūkio, tinkamą naudojimą. Ieškovas servitutą prašė nustatyti pagal UAB „NT matininkai“ matininkės G. M. 2016 m. vasario 2 d. parengtą projektinį pasiūlymą servituto nustatymui, kuris, ieškovo nuomone, yra optimaliausias ir mažiausiai pažeidžiantis atsakovo interesus. Pažymėjo, kad prašomas nustatyti servituto takas buvo naudojamas nuo seno. Takas savo paviršiumi prie ežero pakankamai tvirtas ir nereikalauja papildomų lėšų specialaus tako įrengimui, ko reikalauja atsakovo pasiūlytas servituto projekte numatytas takas. Ieškovas patvirtino, kad taką prižiūrės, o ieškovo pasiūlytas servituto projekto įgyvendinimas jokio žalos atsakovui nepadarys. Bylą nagrinėjant teisme ieškovas sutiko su atsakovo 2017 m. spalio 13 d. projektiniame pasiūlyme nurodytu servituto variantu tik tuo atveju, jeigu atsakovas savo lėšomis įsipareigoja pagal jo (atsakovo) pateiktą sąmatą įrengti pėsčiųjų taką.
  4. Atsakovas su ieškiniu ir jo patikslinimu nesutiko. Atsakovas pateikė naują projektinį pasiūlymą dėl servituto nustatymo ir prašo nustatyti servitutą – teisę naudotis 1 m pločio, 41 m. ilgio, viso 42 m2 ploto pėsčiųjų taku pagal jo teismui pateiktą J. R. individualios įmonės 2017 m. spalio 13 d. matininko J. R. parengtą kelio servituto – pėsčiųjų tako pasiūlymą. Pažymėjo, kad ieškovas, prieš priimdamas dovaną, turėjo įvertinti, kad nėra priėjimo prie ežero ir tos dovanos atsisakyti. Nurodė, kad pėsčiųjų takas yra inžinierinis statinys, kurio įrengimas su penkerių metų garantija kainuotų 6 250 Eur. Nurodė, kad atsakovo nuostoliai už metus sudarytų 680 Eur (priežiūra aplink 1 m pločio pėsčiųjų taką į abi puses pjaunant krūmus ir nendres 6 kartus per metus po 60 Eur; ieškovo siūlomo pėsčiųjų tako užimtas plotas atimtų galimybę naudotis 4-5 arais dirbamos žemės, todėl jis (atsakovas) neužaugintų 75 kg šilauogių ir negautų 300 Eur pajamų į metus; be to, atsakovas planuoja toje teritorijoje auginti apie 40 vnt. medžių beržyną, todėl kas 6 metai gautų apie 200 Eur). Atsakovas nurodė, kad jis prie ežero prieina kitu priėjimu, esančiu iš jo tėvų žemės. Todėl atsakovas prašo priteisti iš ieškovo inžinierinio statinio – pėsčiųjų tako – įrengimo 6 250 Eur dydžio išlaidas ir atlyginimą už 42 m2 servitutą periodinę kompensaciją po 680 Eur kasmet, pervedant į jo sąskaitą, bei prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 470 Eur už projektinio pasiūlymo dėl servituto nustatymo parengimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė atsakovui L. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas ( - ),(tarnaujantis daiktas) 1,5 m pločio, 50,11 m ilgio, 60 m2 ploto atlygintiną kelio servitutą pagal UAB „NT matininkai“ matininkės G. M. 2016 m. vasario 2 d. parengtą projektinį pasiūlymą, suteikiantį teisę ieškovui A. K. naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), plane pažymėtu indeksu S1; priteisė iš ieškovo atsakovui, tarnaujančio daikto savininkui, periodinę piniginę kompensaciją, mokant periodinėmis išmokomis po 38 Eur kasmet už nustatytą servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, kuris UAB „NT matininkai“ 2016 m. vasario 2 d. parengtame projekte pažymėtas indeksu S1; priteisė iš atsakovo L. R. ieškovui A. K. 366,81 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybės naudai iš atsakovo 13,01 Eur, o iš ieškovo 4 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
  2. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas įrodė būtinumą nustatyti kelio servitutą pagal jo (ieškovo) pateiktą projektinį siūlymą. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs tai, kad: kitaip pateikti prie savo nuosavybės – žemės sklypo (ežero) ieškovas neturi galimybės; šiuo pėsčiųjų taku naudojasi visą laiką nuo dovanos gavimo momento iki šiolei ir naudojimasis šiuo pėsčiųjų taku nereikalauja jokių jo įrengimo investicijų, nes jis tinkamas naudojimui toks, koks yra natūralus; ieškovas pats prižiūrės šį taką (šienaus jo abi puses); ieškovas prie ežero eis tik pėsčiomis su meškere bei su valtimi, todėl vaikščiodamas pėsčiomis atsakovo žeme pastarajam jokių nuostolių nepadarys. Teismas pažymėjo, kad atsakovo siūlomo servituto kelio – pėsčiųjų tako – naudojimo galimybė yra nereali be specialaus tokio tako įrengimo, kas reikalauja didelių kaštų (6 249,80 Eur), kurių atsakovas reikalauja iš ieškovo, o šis nesutinka investuoti į pėsčiųjų tako statybą/įrengimą atsakovo nuosavoje žemėje. Todėl darė išvadą, kad tokiu būdu atsakovas siekia priversti ieškovą parduoti (bendrasavininkei – jo motinai arba jam) 0,23 arus žemės sklypo (ežero), kas atsispindi atsakovo ieškovui pateiktame 2015 m. rugpjūčio 4 d. atsakyme. Be to, teismas, atlikęs pakrantės apžiūrą, darė išvadą, kad atsakovo siūlomas priėjimas prie ežero yra nesaugus.
  3. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad pėsčiųjų takas pagal ieškovo siūlymą trukdys atsakovui vykdyti ūkinę veiklą – auginti beržus, užsiimti šilauogių auginimu, dėl ko jis praras apie 5 arus žemės ir atitinkami po 75 kg galimo uogų derliaus, todėl bus padaryti 300 Eur dydžio nuostoliai per metus. Teismas pažymėjo, kad nuo dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas jokios ūkinės veiklos savo žemėje nevykdo jau daugiau nei treji metai, sklypas ganėtinai apleistas, prastai prižiūrimas, todėl laikė atsakovo nurodytas aplinkybes nepagrįstomis.
  4. Teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovo projektinis kelio servituto siūlymas užtikrina šalių pusiausvyros principą. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovui priklausančio 2,3500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 1 476 Eur, o nustatomo kelio servituto plotas 60 m2 (1,5 m plotis ir 50,11 m ilgis), iš ieškovo tarnaujančio daikto savininkui (atsakovui) priteisė periodinę piniginę kompensaciją, mokant periodinėmis išmokomis po 38 Eur kasmet (1476 Eur : 2350 m2 x 60 m2) (CK 4.129 straipsnis).
  5. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendė, kad pirmasis ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo buvo patenkintas 100 proc., antrasis – dėl periodinės kompensacijos po 20 Eur kasmet priteisimo tarnaujančiojo daikto savininkui – patenkintas 53 proc., todėl iš viso nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta 76,5 proc. ieškovo pareikštų reikalavimų. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteisė 31,36 Eur žyminio mokesčio ir 351,90 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, iš viso 383,26 Eur.
  6. Spręsdamas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas nustatė, kad atsakovas prašė priteisti 470 Eur turėtų išlaidų už servituto projektų ir sąmatų parengimą. Teismas pažymėjo, kad atnaujinus šios bylos nagrinėjimą po sustabdymo, 2017 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovas teismui pateikė naują J. R. individualios įmonės matininko J. R. 2017 m. spalio 13 d. parengtą projektinį siūlymą dėl servituto nustatymo, o pradinio UAB „Tikslus taškas“ 2015 m. rugsėjo 29 d. parengto siūlymo atsisakė, todėl teismas vertino, kad atsakovo turėtos 100 Eur išlaidos už šio projekto, kurio atsisakė, parengimą nepriskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir nepriteistinos. Atsakovo turėtas 300 Eur dydžio išlaidas už kelio (pėsčiųjų tako) supaprastinto statybos projekto ir statybos lokalinės sąmatos parengimą, atsakovui po bylos sustabdymo atsisakius pradinio projektinio servituto varianto, teismas taip pat laikė nepriskirtomis prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tokiu būdu sprendė, kad atsakovas turėjo 70 Eur dydžio kitas būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 20 Eur už kelio servituto plano parengimą ir 50 Eur už pėsčiųjų tako statybos supaprastinto projekto parengimą ir statybos darbų lokalinę sąmatą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tuomet, atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, priteisė iš ieškovo atsakovui 16,45 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų už 2017 m. spalio 13 d. servituto projektinio siūlymo ir sąmatų parengimą. Užskaitęs bylinėjimosi išlaidas, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 366,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 2 d.), o valstybei priteistinas 17,01 Eur išlaidas teismas paskirstė sekančiai: iš ieškovo valstybei priteisė 4 Eur, o iš atsakovo – 13,01 Eur.

8II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas L. R. prašo teismo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba priimti naują sprendimą – nustatyti servitutą – teisę naudotis 1 m. pločio, 41 m. ilgio, viso 42 kv. m. ploto pėsčiųjų taku pagal atsakovo 2017 m. spalio 18 d. pirmos instancijos teismui pateiktą J. R. individualios įmonės 2017 m. spalio 13 d. matininko J. R. parengtą kelio servituto – pėsčiųjų tako pasiūlymą; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 6250 Eur išlaidas, kurias sudaro šio inžinerinio statinio išlaidos; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai periodinę kompensaciją, mokant kas metus po 680 Eur; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 470 Eur išlaidas už rengtus planus ir projektus (projektas 350 Eur, planas 120 Eur, viso 470 Eur); priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas iki galo neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
    2. Pirmos instancijos teismas neteisingai, vadovaudamasis akivaizdžiai pasenusiais turto vertės išrašais, priteisė atsakovui aiškiai neteisingą, per mažą periodinę kompensaciją. Pažymi, kad ieškovo teiktas nekilnojamojo turto registro išrašas yra 2015 m. rugpjūčio 19 d., kuriame nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 1476 Eur. Atsakovo pateiktas teismui dokumentas yra 2016 m. rugpjūčio 17 d., kuriame vidutinė rinkos vertė – 2 378 Eur, o 2017 m. gruodžio 22 d. išrašo duomenimis – vidutinė rinkos vertė 2 838 Eur. Apelianto nuomone, ieškovas turėtų mokėti periodinę kompensaciją pagal šį skaičiavimą: 2838 Eur: 2350 m2 x 575 m2 = 694 Eur į metus. Todėl teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė tik 38 Eur. Tuo tarpu pagal siūlomą atsakovo servituto projektą, ieškovui tektų mokėti po 321 Eur į metus.
    3. Pirmos instancijos teismas tinkamai nepatikrino šalių siūlomų servituto įrengimo sąlygų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad tiek pagal ieškovo servituto projektą, tiek pagal atsakovo pasiūlymą, turės būti įrengtas pėsčiųjų takas, kurio įregimas kainuotų 6245,80 Eur, kadangi visa ežero pakrantė yra pelkėta. Dėl teismo nustatyto servituto atsakovo patiriami nuostoliai į metus būtų 680 Eur, kuriuos sudaro priežiūra aplink inžinerinį statinį 1 metro pločio į abi puses pjaunant krūmus ir nendres – 180 Eur ir užimtas plotas inžinerinio statinio iš atsakovo atima galimybę užsidirbti 500 eurų į metus iš šilauogių ir beržų auginimo, kadangi nustačius servitutą pagal ieškovo pasiūlymą, atsakovas negalės naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, kuri yra 5 arai.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais rašytiniais nenuginčijamais įrodymais. Atsakovas nepagrįstai prašo nustatyti servitutą pagal jo pateiktą projektinį pasiūlymą. Teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovo siūlomas priėjimas prie ežero yra nesaugus (einant jis linguoja, paviršius sudarytas iš meldų ir krūmų šakos ir šaknys sudaro paviršių, o patikrinus kur yra ežero dugnas, jis buvo pasiekiamas daugiau kaip už 2 metrų). Ieškovo siūloma prieiti prie ežero vieta yra saugi, šia vieta jis bei kiti asmenys ne vienus metus naudojosi.
    2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nustačius servitutą pagal ieškovo pasiūlymą, atsakovas negalės naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, kuri yra 5 arai. Pažymi, kad ieškovas prašė pagal 2016 m. vasario 2 d. projektinį pasiūlymą nustatyti 1,5 pločio ir 50,11 m. ilgio (60 kv. m ploto) kelio servitutą. Pažymi, kad ieškovui servitutas reikalingas tik prieiti pėsčiomis prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo – vandens telkinio – Rudaukos ežero. Jokio įrenginio – kelio tako, įrengti nereikia ir apipjauti žolės aplink taką nereikės, kadangi atsakovas pats įsipareigoja prižiūrėti taką.
    3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimo priėmimo dieną žemės sklypo vertė padidėjo ir tokiu būdu neteisingai buvo įvertintas kompensacijos dydis. Ieškovas sutinka, kad sklypo vertė padidėjo, tačiau, jo nuomone, teismas šias aplinkybes įvertino. Pažymi, pagal ieškovo prašomo nustatyti servituto plotas buvo 60 kv. m. todėl užimamo plotos sklypo vertė yra 72,46 Eur (2838 Eur / 2350 k. m. x 60 kv. m. = 72,46 Eur). Be to, teismas įvertino tai, kad žemės sklypo dalis, kurios paskirtis – žemės ūkio, yra tik 20 m. ilgio, o likusi dalis yra pelkė, kurioje jokios žemės ūkio veiklos vykdyti nėra galimybės, ir jokios šilauogės joje neaugs. Visa ežero pakrantė apie 30 m. atstumu yra apaugusi meldais. Todėl įvertinus šias aplinkybes naudojamo žemės sklypo dalis pagal teismo nustatytą servitutą yra vos 30 kv. m. ir šio žemės sklypo vertė yra tik 36,23 Eur (72,46 Eur/2).
    4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl nustatyto servituto ieškovas neteks dalies pajamų, kadangi tame plote planuoja auginti šilauoges ir beržus. Ieškovas pažymi, kad nuo žemės sklypo įsigijimo (2014-09-03) iki teismo sprendimo priėmimo jokia ūkine veikla atsakovas neužsiėmė, šilauogių ir beržų nesodino, nors ir ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą gavo 2017 m. kovo 9 d. Atsakovas tarnauja kariuomenėje, todėl mažai tikėtina, kad atsakovas gali užsiimti ūkine veikla. Tuo tarpu apelianto nurodyta 680 Eur negautų pajamų suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Be to, teismai yra pasisakę, kad šalių ketinimai neturi teisinės reikšmės servituto nustatymo poreikio objektyvumui.
    5. Nepagrįstas apelianto reikalavimas priteisti iš ieškovo už parengtą projektą ir planą viso 470 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pažymi, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovo kaltės, projektas ir planas buvo parengti nepagrįstai ir be jokio pagrindo, todėl minėtas išlaidas atsakovas patyrė savo rizika.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11Dėl kelio (pėsčiųjų tako) servituto nustatymo

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl kelio (pėsčiųjų tako) servituto – teisės naudotis 1,5 m pločio ir 60 kv. m. ploto pėsčiųjų taku (viešpataujančiu daiktu) atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), nustatymo pagal ieškovo pateiktą UAB „NT matininkai“ matininkės G. M. 2016-02-02 parengtą projektinį pasiūlymą. Ieškovas nustatyti kelio servitutą teismo sprendimu prašė todėl, kad neturi kito tinkamo priėjimo prie jam nuosavybės teise priklausančio 23/135 dalies vandens ūkio paskirties žemės sklypo (Rudaukos ežero), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).
  1. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad nustatyti kelio servitutą yra objektyviai būtina, tačiau jis mano, kad teismo sprendimu kelio servitutas turėjo būti nustatytas pagal jo užsakymu 2017 m. spalio 13 d. J. R. individualios įmonės matininko J. R. parengtą projektinį siūlymą dėl servituto nustatymo. Apeliantas nurodo, kad ežero pakrantė yra pelkėta, todėl jis parengė projektą inžinerinio statinio – pėsčiųjų tako įrengimui, kurio sąmata 6250 Eur ir laikosi nuomonės, kad šios išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovo, kaip ir 680 Eur metinė periodinė kompensacija už jo patiriamus nuostolius dėl servituto nustatymo, iš kurių 180 Eur bus skiriama statinio priežiūrai, pjaunant krūmus ir nendres 1 m. pločio į abi kelio puses, ir 500 Eur kompensuos nuostolius dėl praradimo galimybės sodinti šilauoges ir auginti beržus 266 kv. m. žemės sklypo plote. Be to, apeliantas mano, kad teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, neteisingai apskaičiavo periodinę kompensaciją, kadangi servituto plotas yra ne 60 kv. m., o 75 kv. m., taip pat teismas neteisingai skaičiavo kompensaciją pagal 2015-08-19 NTR nurodytą vidutinę žemės sklypo rinkos vertę – 1476 Eur, kuomet 2017-12-22 duomenimis žemės sklypo vertė – 2838 Eur. Paminėti apelianto apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad byloje kilęs ginčas dėl servituto turinio, t. y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties, taip pat dėl servituto atlygintinumo.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
  1. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs apelianto apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį argumentus daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad būtent ieškovo projektinis kelio servituto siūlymas labiau atitinka šalių pusiausvyros principo taikymą, nesudaro didelių nepatogumų atsakovui ir užtikrina galimybę ieškovui naudotis pėsčiųjų taku pagal jo poreikius, kurie teisėjų kolegijos vertinimu yra minimalūs – nueiti pėsčiomis iki ežero, kartu nusinešant valtį, ir grįžti atgal. Pažymėtina, kad atsakovas pateikė 2017 m. spalio 13 d. J. R. individualios įmonės matininko J. R. parengtą projektinį siūlymą dėl inžinerinio statinio – pėsčiųjų tako įrengimo toje vietoje, kurioje nebuvo natūraliai susiformavusio priėjimo prie ežero. Byloje nėra duomenų paneigti ieškovo paaiškinimus apie tai, kad pagal UAB „NT matininkai“ matininkės G. M. 2016-02-02 parengtą servituto projektinį pasiūlymą, pramintu pėsčiųjų taku nuo seno naudojosi kaimo gyventojai, eidami į ežerą maudytis. Aptariamu aspektu 2017-11-08 vietos apžiūros metu (2 t. b. l. 70) apeliantas paaiškino, kad po praeito teismo posėdžio (2017-10-18) jo pasiūlytą servituto taką jis „pravalė“ nuo apaugusių nendrių ir medelių. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pažymėti, kad, nustačius servitutą pagal ieškovo siūlymą, atsakovas papildomų apribojimų nepatirs.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas siūlo įrengti pėsčiųjų taką vietoje, kurios paviršius nėra stabilius, vieta yra pelkėta. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys du vietos apžiūros protokolai. Vietos apžiūros 2015-10-30 metu (t. 1, b. l. 57-58) nustatyta, kad einant ieškovo pasiūlytu servituto taku, nuo taško 2 iki ežero buvo prieita jau esamu pėsčiųjų taku, apie jo paviršiaus nestabilumą nenurodyta. 2017-11-08 Vietos apžiūros protokole (2 t. b. l. 70-72) nurodyta, kad ieškovas paaiškino, jog esamu pėsčiųjų taku jis nueina prie savo valties ir nieko nereikia papildomai įrenginėti, investuojant lėšas, o kadangi yra daug prilyta ir prie valties juda paviršius, tai jis šiuo metu yra pasidėjęs prie valties 3 padėklus (paletes). Tuo tarpu einant taku, kurį įrengti siūlė atsakovas, praeiti nebuvo galima, nes riba apaugusi piktžolėmis ir krūmais, Valstybinės miškų tarnybos Marijampolės poskyrio vedėjas paaiškino, kad pavasarį čia natūrali pelkė, telkšo vanduo, tačiau neneigė, kad keliukas gali būti padarytas. Kad tako vieta pagal atsakovo pasiūlymą yra nestabili, galima spręsti ir pagal 2017-11-08 Vietos apžiūros protokolą. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal atsakovo pasiūlymą, pėsčiųjų taką reikia įrengti, o pagal ieškovo pasiūlymą – pėsčiųjų takas yra natūraliai susiformavęs ir gali būti toliau naudojamas ieškovo nurodytiems poreikiams (prieiti prie ežero su valtimi) be papildomo įrengimo.
  1. Byloje nustatyta, kad atsakovas į bylą pateikė pėsčiųjų tako statybos žemės sklype supaprastintą projektą (t.2, b. l. 59). Šio projekto lokalinė sąmata patvirtina, kad atsakovo projektinio siūlymo dėl servituto kelio – pėsčiųjų tako įrengimo kaštai yra 6245,80 Eur. Tai reiškia, kad atsakovas siūlo nustatyti servitutą toje vietoje, kurioje žemės sklypas šiuo metu nėra tinkamas jį naudoti pėsčiųjų takui. Atsakovo siūlomoje vietoje servitutą galima būtų nustatyti tik įgyvendinus paminėtą projektą, tačiau atsakovas laiko, kad tako įrengimo kaštus turi prisiimti ieškovas, kuris nesutinka turėti tokias dideles išlaidas. Tokia atsakovo pozicija reiškia, kad jis siekia investicijų į savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą atsakovo sąskaita, o šios investicijos gerokai viršija jo žemės sklypo rinkos vertę (pagal 2017-12-22 masinį vertinimą, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 2838 Eur). Dargi, atsakovas prašo nustatyti atlygintiną servitutą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios sąnaudos negali būti pripažintos normaliomis, nes tai jau neatitiktų protingumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo kelio (pėsčiųjų tako) servitutą – teisę naudotis 1,5 m pločio ir 50,11 m ilgio pėsčiųjų taku (viešpataujančiu daiktu) atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatė pagal ieškovo pateiktą UAB „NT matininkai“ matininkės G. M. 2016-02-02 parengtą projektinį pasiūlymą. Šis projektinis pasiūlymas parengtas dėl atsakovo žemės sklypo naudojimo servituto teise be investicijų į jo nuosavybę ir toje pačioje vietoje, kurioje pėsčiųjų taku buvo naudojamasi iki šalių ginčo ir kuriuo ieškovas naudojasi lig šiol pagal 2016 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (1 t. b. l. 189-190).
  1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo dalyje (CK 4.129 straipsnis). Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu ieškovui yra nustatyta prievolė mokėti atsakovui kasmet po 38 Eur periodinę kompensaciją.
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1dalį. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
  1. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad atsakovas yra patyręs nuostolių dėl to, kad ieškovas faktiškai naudojasi 1,5 m. pločio ir 60 kv. m. ploto pėsčiųjų taku, prieidamas prie ežero. Pagal šios nutarties 22 punkte paminėtus Vietos apžiūros protokolus, pėsčiųjų tako vietoje žemė nėra dirbama, iš abiejų tako šonų, virš žmogaus ūgio, auga piktžolės, žolės, švendrės. Atsakovo žemės sklypo plotas yra 2,3549 ha., iš jo ariamos žemės plotas – 0,2897 ha., tačiau pagal bylos duomenis akivaizdu, kad ežero pakrantėje nėra vykdoma jokia ūkinė veikla. Taigi, servitutas nustatytas labai mažai daliai žemės sklypo, kurioje atsakovas jokios ūkinės veiklos nevykdo. Jis tik ketina užsiimti šilauogių ir beržų auginimu, todėl jo 500 Eur nuostolius per metus dėl jo teisių suvaržymo naudotis 5 a. žemės sklypo dalimi, teisėjų kolegija laiko neįrodytais. Esant tik abstraktiems ir hipotetiniams atsakovo pasvarstymams apie ateities planus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti šį atsakovo reikalavimą ir, dar pridėjus 180 Eur pėsčiųjų tako šienavimo išlaidų, priteisti iš ieškovo jo naudai po 680 Eur kas metus mokamą periodinę kompensaciją.
  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjamiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl periodinės kompensacijos priteisimo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai skaičiavo kompensaciją už 60 kv. m. ploto servitutą, nes padauginus pėsčiųjų kelio plotį ir jo ilgį, gaunama 75 kv. m. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal ieškovo, tiek ir pagal atsakovo projektinius pasiūlymus dėl servituto nustatymo, siūlomas S-202 kelio servitutas yra apibrėžiamas jo pločiu ir plotu (pagal ieškovo pasiūlytą schemą S – 1,5 m. pločio ir 60 kv. m. ploto; pagal atsakovo S – 1 m. pločio ir 42 kv. m. ploto, jo schemoje net nenurodytas ilgis), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti kitą servituto plotą, nei nurodyta ieškovo schemoje.
  1. Apeliantas laiko, kad kompensacijos dydis turėjo būti nustatomas vertinant vėliausius duomenis apie jo žemės sklypo rinkos vertę, o ne remtis 2015 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registro išraše (1 t. b. l. 10-11) nurodyta žemės sklypo vidutine rinkos verte – 1476 Eur, kuri buvo nustatyta 2014 m. rugpjūčio 18 d. Apeliantas į bylą pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2017-12-22 išrašą, kuris patvirtina, kad 2017-12-22 masiniu vertinimu žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 2838 Eur. Kadangi šie duomenys pateikti su apeliaciniu skundu, ieškovas atsiliepimu juos įvertino, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, turėjo galimybę naudotis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tai teisėjų kolegija priima naujus įrodymus, nors atsakovas juos galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
  1. Teisėjų kolegija, pasinaudojusi tiesiogine prieiga prie VĮ Registro centro duomenų (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atlikusi paiešką pagal atsakovo žemės sklypo unikalų Nr. 4400-0873-6632, nustatė, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo vertė pagal 2018-01-01 atliktą masinį vertinimą, be miško medynų vertės, yra 1690 Eur. Todėl imant šią vertę, 60 kv. m. ploto rinkos vertė sudarytų 43 Eur ( 1690 Eur : 2350 m2 x 60 m2 )( CK 4.129 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo pateikto Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2017-12-22 išrašo galima daryti išvadą, kad didžiąją dalį jo žemės sklypo vertės sudaro miško žemės ir medynų vertė. O didžiąją dalį servituto ploto apima ežero pakrantė, apaugusį meldais (tai akivaizdu iš atsakovo prie apeliacinio skundo pridėtų nuotraukų), ežero kranto ribą nuolat įtakoja natūralūs gamtiniai procesai, priklausantys nuo metų laiko ir gamtinių sąlygų, todėl atsakovo faktiškai naudojamos žemės plotas taip pat kinta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 38 Eur kompensacija yra iš esmės neteisinga ir ją pakeisti.

12Dėl bylos procesinės baigties

  1. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikant servituto nustatymą teismo sprendimu, pagrįstai konstatavo servituto nustatymo būtinumą ir nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, vertindamas abiejų šalių pateikus projektinius pasiūlymus dėl servituto nustatymo, todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos žyminio mokesčio išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
  1. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 4,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš apelianto (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti valstybei iš atsakovo L. R., a. k. ( - ) 4,36 Eur (keturis eurus 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai