Byla 1-20-446/2016

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Linai Normantaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei, kaltinamajai Ž. S., gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3Ž. S., a. k. ( - ), gimusi ( - ) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, VšĮ Kelmės profesinio rengimo centro moksleivė, gyvenanti ( - ), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, ir

Nustatė

4Kaltinamoji Ž. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2015 m. spalio 25 d. apie 20 val. ( - ), namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo vyrui J. S. į veidą, tuo nukentėjusiajam J. S. sukėlė fizinį skausmą.

5Kaltinamoji Ž. S. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. spalio 25 d. jos sutuoktinio J. S. močiutės bute, ( - ), kur tuo metu gyveno jų šeima, vyko išgertuvės, buvo švenčiamas vyro sesers O. P. gimtadienis. Jos vyras J. S. gėrė alkoholinius gėrimus, apsvaigo. Norėjo dar išgerti, tačiau alkoholio namuose nebebuvo, todėl ėmė skambinėti draugams, ruoštis išeiti iš namų. Ji tam priešinosi, bandė jį sulaikyti, dėl ko kilo konfliktas, sutuoktinis ėmė įžeidinėti, koneveikti ją įvairiais nepadoriais žodžiais ir iš namų išėjo. Po kurio laiko paskambinusi jos mama pranešė jai, kad J. S. girtuokliauja ( - ), bręsta kažkoks konfliktas tarp sugėrovų, todėl ji su J. S. seserimi O. P. važiavo jo parsivežti. Autobusų stotelėje ( - ) rado Justiną su draugais begeriantį, parsivežė namo. J. S. akivaizdžia buvo girtas, ją įžeidinėjo, priekaištavo jai dėl įvairiausių dalykų, koneveikė necenzūriniais žodžiais. Eidamas pro šalį kliudė ją petimi, nuo ko ji susvirduliavo ir atsirėmė į sekciją. Atsitiesusi stumtelėjo nuo savęs J. S. ir rankos delnu sudavė jam per petį. Į veidą ji jam nesudavė. Po to J. S. atsisėdo už stalo ir ėmė valgyti, ji, pasiskambinusi savo mamai, paprašė, kad mama atvažiuotų ir, norėdama išvengi bet kokio konflikto, nieko nesakius, pasiėmusi dukrą ant rankų, iššoko pro langą ir išvažiavo į mamos namus. Bijodamos, kad J. S. jų nesivytų, kad nereikėtų su juo susitikti, važiavo aplinkiniu keliu. Po kurio laiko į mamos buto duris ėmė belstis J. S., reikalavo įleisti, spardė ir daužė buto duris, ko pasekoje, duris sulaužė. Ji bijojo agresyviai nusiteikusio neblaivaus sutuoktinio, mažametė dukra dėl daužymo į duris ir keliamo triukšmo išsigando, ėmė verkti, todėl ji paskambino į BPK centrą ir iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus J. S. prie mamos buto durų nebebuvo. Dėl sulaužytų durų ir grasinimų ji ir jos mama parašė pareiškimus. Jos nuomone, J. S. sužinojęs, kad parašyti pareiškimai jo atžvilgiu ir keršydamas jai, kad ji išėjusi gyventi pas mamą, melagingai apkaltinęs ją dėl jam suduoto smūgio į veidą ir sukelto fizinio skausmo.

6Liudytoja O. P. parodė, kad 2015 m. spalio 25 d. močiutės B. R. ir brolio J. S. namuose šventė savo gimtadienį. Jos brolis J. S. vartojo alkoholinius gėrimus, apsvaigo. Kai jis norėjo išeiti iš namų pas draugus, jo žmona Ž. S. tam paprieštaravo. Brolis supyko, tarp Ž. S. ir J. S. kilo žodinis konfliktas, tačiau Justinas, nepaisant nieko, iš namų išėjo. Vėliau ji kartu su Ž. S. važiavo parsivežti Justino, rado jį autobusų stotelėje su draugais geriantį alkoholinius gėrimus. Namuose Justinas įžeidinėjo Živilę, koneveikė ją ir jos mamą įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Ji matė, kaip praeidamas pro Živilę, Justinas kliudė ją pečiu, po ko Živilė delnu pliaukštelėjo jam, tačiau į kurią vietą – veidą, kaklą ar petį - ji negalinti tiksliai nurodyti, nes to paprasčiausiai nepastebėjo. Ji, bijodama, kad konfliktas neįsipliekstų, atsistojo tarp jų, Justinas nuėjo atsisėdo už stalo ir ėmė valgyti. Paraudimo Justino veide ji nepastebėjo, skausmu nesiskundė, jokios kalbos apie suduotą smūgį į veidą, nebuvo. Ž. S., pasiėmusi dukrą, iššoko per langą ir išvažiavo į savo mamos namus. Živilei išvažiavus, Justinas dar labiau supyko ant žmonos. Ji įvairiausiais būdais bandė sulaikyti brolį, kad šis iš namų neišeitų, tačiau jai nepavyko. Justinas išėjo, ir, kaip vėliau paaiškėjo, pažįstamo buvo nuvežtas į kaimą, kur gyveno Živilės mama. Ji iš paskos išvažiavo brolio ieškoti, rado jį Živilės mamos namo laiptinėje, matė apgadintas Živilės mamos buto duris – išspardytą durų apačią, suprato, kad tai padarė jos brolis J. S.. Jiems grįžus į močiutės namus, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir Justiną išsivežė.

7Liudytoja B. R. parodė, kad ji yra J. S. močiutė, kurį laiką gyveno kartu su anūko šeima. Apsvaigęs nuo alkoholio Justinas būna agresyvus, nuolatos užgauliodavo ir koneveikdavo savo žmoną Ž. S. Jokių muštynių jos namuose 2015 m. spalio 25 d. vakare nebuvo. Justinas buvo neblaivus, piktas, priekaištavo dėl įvairiausių dalykų Živilei, užgauliojo ją. Kas tiksliai tarp jų įvyko, pasakyti negali, nepastebėjo, matė, kad jie apsistumdė, jų raminti į tarpą puolė Justino sesuo O. P.. Jokių suduotų smūgių ji nematė, padraudimo Justino veide nepastebėjo, Justinas skausmu nesiskundė.

8Iš telefoninių pranešimų informacijos (4 b. l.) matyti, kad 2015 m. spalio 27 d. 15 val. 58 min J. S. paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir nurodė, kad 2015 m. spalio 25 d. 20 val. žmona vieną kartą delnu sudavė jam į veidą.

9Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 17 d. nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2015 m. spalio 25 d. apie 20 val., būnant namuose, jis susipyko su žmona Ž. S., kuri jam draudė išeiti iš namų ir su draugais vartoti alkoholį. Tada ji jam vieną kartą delnu trenkė į veidą, jam skaudėjo, žymių neliko (8 b. l.).

102015 m. spalio 30 d. nukentėjusysis J. S. papildomai parodė, kad 2015 m. spalio 25 d. namuose šventė į svečius atvykusios sesers O. P. gimtadienį. Jis, būdamas neblaivus, sugalvojo išeiti pas draugus dar išgerti alkoholio, kadangi jo žmona nenorėjo jo išleisti, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Šio konflikto metu niekas niekam jokių smūgių nesudavė, nors žmona prieštaravo jis vis tiek išėjo iš namų. Po kiek laiko, apie 20 val. jo žmona su seserimi jį po pasibuvimo su draugais parsivežė į namus, kur tarp jo ir žmonos vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jo žmona jam vieną kartą delnu stipriai sudavė į veidą, dėl ko jam skaudėjo. Po šio smūgio O. P., bijodama didesnio konflikto, stojo tarp jų, o tuo metu jo žmona ranka užsimojusi prieš jį, sakydama jam „duok, duok“, bandė jį išprovokuoti, kad jis jai suduotų, tačiau jis savo žmonai jokių smūgių nesudavė, juos abu nuramino jo sesuo, tuo viskas ir pasibaigė. Dėl jam suduoto smūgio į veidą jis patyrė fizinę žalą, nes jam skaudėjo, sumušimo žymių ant veido nebuvo, į gydymo įstaigą jis nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko (27-28 b. l.).

112015 m. lapkričio 17 d. nukentėjusysis J. S. papildomai parodė, kad 2015 m. spalio 25 d. apie 20 val. namuose tarp jo ir jo žmonos Ž. S. įvykusio žodinio konflikto metu jis, eidamas pro savo žmoną, netyčia ją užkliudė petimi, tačiau kuriuo petimi nepamena. Į kurią kūno vietą ją kliudė petimi, jis nežino, nes viskas įvyko labai staiga. Ar jo kliudyta žmona dėl to kur nors atsitrenkė, jis nežino, to nepastebėjo. Po to, kai jis savo žmoną netyčia užkliudė petimi, ji jį tyčia pastūmė, o po to vieną kartą delnu stipriai sudavė į veidą, taip tyčia jam sukeldama fizinį skausmą. Kodėl jo žmona neigia jam sudavusi į veidą ir tvirtina, kad jam sudavė į petį, jis nežino, to paaiškinti negali. Po žmonos jam suduoto smūgio į veidą jam ant veido jokių žymių neliko, paraudimo nebuvo, tačiau tuo metu jam labai skaudėjo. (31-32 b. l.).

12Akistatos tarp nukentėjusiojo J. S. ir kaltinamosios Ž. S. metu (84 b. l.) nukentėjusysis tvirtino, kad jis netyčia užkliudė Ž. S., o ši tyčia jį pastūmė ir stipriai delnu sudavė į veidą. Kaltinamoji Ž. S. tvirtino, kad J. S., praeidamas pro ją, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sekciją ir taip pat pastūmė J. S. bei vieną kartą delnu trenkė jam į petį.

13Akistatos su Ž. S. metu (94 b. l.) liudytoja O. P. nurodė, jog Ž. S. vieną kartą delnu sudavė jos broliui J. S. į veidą, Ž. S. tvirtino, kad į veidą savo vyrui ji tikrai nesudavė, po to, kai Justinas sakas tyčia ją pastūmė, ji jį taip pat pastūmė ir delnu trenkė jam į petį.

14Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-59251-15 esančios pranešimų informacijos (4-7 b. l.) matyti, kad 2015 m. spalio 25 d. 21 val. 50 min BPC telefonu paskambinusi Ž. S. kvietė į ( - ) policiją, pranešė, kad jos vyras J. S. sugadino jos mamai priklausančio buto, esančio ( - ), duris, grasino susidoroti. Pareiškimą dėl žento J. S. veiksmų – turto (durų) sugadinimo ir grasinimo susidoroti Kelmės rajono PK pateikė A. R.

15Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei foto nuotraukoje (11-15, 16 b. l. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-59251-15) užfiksuotos apgadintos A. R. buto, esančio ( - ), durys.

16Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-59251-15 esančių alkotesterio rodmenų (59 b. l. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-59251-15) matyti, kad 2015 m. spalio 25 d. 23 val. 36 min J. S. nustatytas 0,72 promilių girtumas.

172015 m. spalio 25 d. 23 val. 45 min J. S. buvo laikinai sulaikytas, 2015 m. spalio 27 d. 10 val. 35 min paleistas į laisvę (61,62 b. l. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. Nr. 01-1-59251-15).

18Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-492/2013, 2K-232/2014 ir kt.).

19Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, o kankinimas reiškia, kad smurtauta buvo ilgai arba kad buvo sukeltos ne tik stiprios fizinės, bet ir dvasinės kančios. Iš to darytina išvada, kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį už fizinio skausmo sukėlimą atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos.

20Remiantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetu darytina išvada, kad baudžiamąjį persekiojimą vykdančioji institucija įrodymus, pagrindžiančius kaltinamosios Ž. S. kaltę, byloje vertino selektyviai, akivaizdžiai tik nukentėjusiojo J. S. naudai. Iš aptartų įrodymų visumos matyti, kad 2015 m. spalio 25 d. vakare nukentėjusysis J. S. buvo neblaivus, sutuoktinės Ž. S. atžvilgiu elgėsi nepagarbiai – žemino ją, užgauliojo ją ir jos mamą, kad būtent J. S. pirmas kliudė pečiu Ž. S., praeidamas pro ją. Tai teismo posėdyje patvirtino ne tik kaltinamoji, bet ir nukentėjusiojo močiutė B. R., sesuo O. P.. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad šeimoje kilusio konflikto iniciatorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio nukentėjusysis J. S.. Kaltinamoji neneigia, kad po to, kai J. S., praeidamas pro ją kliudė ją petimi ir pastūmė, dėl ko ji atsitrenkusi į sekciją, ji taip pat jį stūmė, rankos delnu sudavė jam į petį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. P. tvirtinusi, kad mačiusi, kaip delnu Ž. S. sudavė J. S. į veidą, teisme suabejojo, kur tiksliai Ž. S. sudavė jos broliui, tačiau patvirtino, kad tai buvo ne smūgis, o pliaukštelėjimas, kad brolis jokiu skausmu nesiskundė, po kontakto su Ž. S. atsisėdo už stalo ir ėmė valgyti. Nei J. S. močiutė, nei jo sesuo, buvusios tame pačiame kambaryje, kur vyko sutuoktinių konfliktas, nematė jokio paraudimo J. S. veide, negirdėjo jo nusiskundimų apie patirtą skausmą. J. S. niekam iš artimųjų patirtu skausmu nesiskundė, smūgio požymių jo veide nebuvo, iš karto po smūgio į policiją jis nesikreipė. Taigi, aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą daryti išvadą, kad J. S. po kontakto su sutuoktine kentė skausmą, byloje nenustatyta, jo patirtas skausmas, apie kurį jis tik prisiminė po dviejų dienų, įvykio metu nebuvo jo taip išreikštas, kad artimieji, buvę įvyko vietoje, suprastų, kad jam skauda, kad dėl to jis kenčia.

21Kaltinamoji Ž. S. pripažino, kad ji vieną kartą delnu sudavė J. S. į petį, po to, kai sutuoktinis ją pastūmė. Ž. S. versija, kad ji J. S. sudavė į petį, o ne į veidą, kaip tvirtino ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis, nepaneigta jokiais neginčijamais įrodymais, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamosios naudai. Įvertinus kaltinamosios paaiškinimą, O. P. parodymus, nėra pagrindo kaltinamosios veiksmus vertinti smurtiniais, galinčiais sukelti BK 140 straipsnyje numatytas pasekmes. Vertinant kaltinamosios elgesį visumos įvykių kontekste, įvertinus apklaustų asmenų parodymus, darytina išvada, kad Ž. S. elgesys – sudavimas delnu vieną kartą sutuoktiniui – buvo jos gynybinė reakcija į analogiškus sutuoktinio veiksmus – jos užkliudymą petimi, nuo ko ji susivyravusi ir atsitrenkusi į sekciją.

22Iš kaltinamosios Ž. S. paaiškinimų, liudytojos O. P. parodymų, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-59251-15 esačių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad J. S. 2015 m. spalio 25 d. 23 val. 45 min buvo sulaikytas Kelmės rajono PK pareigūnų dėl galimai nusikalstamos veikos – sulaužytų A. R., kaltinamosios motinos, buto durų, grasinimo nužudyti anytą A. R.. Iš kaltinamosios Ž. S. paaiškinimų matyti, kad ji, neapsikentusi vyro elgesio, jo patyčių ir užgauliojimų, pabėgo ir pasislėpė savo mamos A. R. namuose, atvykusio J. S. į mamos butą neįsileido, bijodama jo agresijos, reikalaudamas įleisti, jis spardė, daužė buto duris, grasino susidorojimu. O. P. patvirtino, kad ji iš namo, kuriame gyveno Ž. S. mama, laiptinės parsivežė brolį, matė aplaužytas buto duris. Po laikino sulaikymo J. S. iš policijos komisariato buvo paleistas spalio 27 d. 10 val. 35 min, dėl patirto sutuoktinės Ž. S. smurto jis kreipėsi spalio 27 d. 15 val. 58 min. Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu, pagrįstai leidžia manyti, kad jis, keršydamas Ž. S. už jo įskundimą, pranešė policijai apie jo atžvilgiu žmonos panaudotą fizinį smurtą, patirtą skausmą, tuo siekdamas jai pakenkti, sukelti nepatogumų.

23Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamosios Ž. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, baudžiamojon atsakomybėn ji patraukta nepagrįstai, todėl ji išteisintina (BK 2 str. 4 d., BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

25Ž. S. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

26Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

27Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. Ž. S., a. k. ( - ), gimusi ( - ) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos... 4. Kaltinamoji Ž. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2... 5. Kaltinamoji Ž. S. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. spalio 25 d.... 6. Liudytoja O. P. parodė, kad 2015 m. spalio 25 d. močiutės B. R. ir brolio J.... 7. Liudytoja B. R. parodė, kad ji yra J. S. močiutė, kurį laiką gyveno kartu... 8. Iš telefoninių pranešimų informacijos (4 b. l.) matyti, kad 2015 m. spalio... 9. Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 17 d. nukentėjusysis J. S.... 10. 2015 m. spalio 30 d. nukentėjusysis J. S. papildomai parodė, kad 2015 m.... 11. 2015 m. lapkričio 17 d. nukentėjusysis J. S. papildomai parodė, kad 2015 m.... 12. Akistatos tarp nukentėjusiojo J. S. ir kaltinamosios Ž. S. metu (84 b. l.)... 13. Akistatos su Ž. S. metu (94 b. l.) liudytoja O. P. nurodė, jog Ž. S. vieną... 14. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-59251-15 esančios pranešimų... 15. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo... 16. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-59251-15 esančių alkotesterio... 17. 2015 m. spalio 25 d. 23 val. 45 min J. S. buvo laikinai sulaikytas, 2015 m.... 18. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties... 19. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį... 20. Remiantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetu darytina išvada, kad... 21. Kaltinamoji Ž. S. pripažino, kad ji vieną kartą delnu sudavė J. S. į... 22. Iš kaltinamosios Ž. S. paaiškinimų, liudytojos O. P. parodymų,... 23. Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamosios Ž. S.... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,... 25. Ž. S. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2... 26. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.... 27. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu...