Byla 2K-492/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, išteisintajam G. P. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutarties. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nuosprendžiu G. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

2G. P. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2007 m. sausio iki 2008 m. balandžio mėn., būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, nesurašė ir nepateikė įvertinti buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentų UAB „O.“ (kuri tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį) apie aštuoniems įmonės darbuotojams papildomai grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį – 29 474,19 Lt, šią sumą pavesdamas išmokėti UAB „E.“ gamybos direktoriui E. P., t. y. : 2007 m. sausio–balandžio mėn. kartu su E. P. N. B. (N. B.) išmokėjo per kelis kartus darbo užmokestį – 1 299,99 Lt; 2007 m. sausio–gruodžio mėn. kartu su E. P. J. K. išmokėjo per kelis kartus darbo užmokestį – 7 200 Lt; 2007 m. rugsėjo–2008 m. vasario mėn. A. Ž. išmokėjo per kelis kartus darbo užmokestį – 3 400 Lt; 2007 m. rugpjūčio–2008 m. balandžio mėn. V. M. išmokėjo per kelis kartus darbo užmokestį – 2 900 Lt; 2007 m. rugsėjo–lapkričio mėn. kartu su E. P. K. L. išmokėjo per kelis kartus darbo užmokestį – 2 400 Lt; 2007 m. rugsėjo–2008 m. kovo mėn. G. B. išmokėjo per kelis kartus darbo užmokestį – 5 600 Lt; 2007 m. spalio–2008 m. vasario mėn. A. U. išmokėjo per kelis kartus darbo užmokestį – 3 274,20 Lt; 2008 m. vasario–kovo mėn. V. K. išmokėjo darbo užmokestį –3 400 Lt; nesurašė jokių apskaitos dokumentų apie 2007 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. atliktus gyvenamojo namo ir garažo, esančius ( - ) ir priklausančius J. D., statybos darbus, už juos gautas pajamas ir panaudotas statybines medžiagas bei šių ūkinių operacijų nepateikė įvertinti tvarkomoje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. iš D. B. už atliktą dalį statybos darbų gautiems 5 000 Lt nesurašė pinigų gavimą pateisinančių dokumentų ir neįregistravo tvarkomuose suvestiniuose registruose, šių pinigų neužpajamavo nei įmonės kasoje, banko sąskaitoje, nei atsakingų asmenų avansinėse apyskaitose ir juos panaudojo be apskaitos; 2008 m. vasario mėn. pateikė įvertinti, suvestiniuose registruose įregistruoti ir į veiklos sąnaudas nurašyti 206,15 l kuro sąnaudų už 620,95 Lt sumą, pagal prie automobilio „Ford Galaxy“ (valst. Nr. ( - )) kelionės lapo Nr. ( - ) pateiktus skirtingų dienų kasos aparto kvitus, nors realiai UAB „E.“ veikloje šios kuro sąnaudos šiam automobiliui nebuvo patirtos; taip be apskaitos panaudojo 29 474,19 Lt ir pateikė įvertinti buhalterinėje apskaitoje dokumentus apie realiai neįvykusias kuro įsigijimo ūkines operacijas 620,95 Lt sumai, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti juridinio asmens UAB „E.“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. G. P. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2007 m. kovo 11 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d., būdamas UAB “E.” direktoriumi, siekdamas išvengti 7 688,53 Lt gyventojo pajamų mokesčio, 763 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 663 Lt pelno mokesčio sumokėjimo ir 10 015,33 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, UAB „O.“ nepateikė dokumentų ir duomenų apie aštuoniems įmonės darbuotojams išmokėtą 29 474,19 Lt darbo užmokestį ir 5 000 Lt pajamų gavimą už atliktus statybos darbus bei pateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje dokumentus apie realiai neįvykusiąsias 620,95 Lt dydžio kuro įsigijimo ūkines operacijas, dėl to Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Alytaus skyriui (toliau – VMI) nuo 2007 m. kovo 11 d. iki 2008 m. birželio 5 d. elektroniniu būdu pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose už 2007 m. vasario–gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio–balandžio mėn., 2009 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu būdu pateiktoje PVM deklaracijoje už 2008 m. gegužės mėn., 2009 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu būdu pateiktoje 2008 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui (toliau – „Sodra“) nuo 2007 m. balandžio 11 d. iki 2008 m. liepos 8 d. pateiktose finansinėse ataskaitose už 2007 m. I, II, III, IV ketvirčius ir 2008 m. I, II ketvirčius pagal jo pateiktus duomenis ir dokumentus, įvertintus buhalterinėje apskaitoje, buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas, turtą ir jo naudojimą. Bylos apeliacinio proceso metu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad nuosprendis dėl G. P. išteisinimo naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenis, kuriais rėmėsi kaltinimas, kaip nepatikimus, o kaltinamojo, ir jo naudai liudijančių liudytojų parodymus laikė teisingais, net nesvarstęs jų patikimumo, neatsižvelgęs į byloje esančius kitus duomenis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, patikrinęs skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu ir pagal savo vidinį įsitikinimą, ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, išteisindamas G. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Zuzevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertino pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip iš esmės pažeidė BPK ir dėl to teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė aštuonių UAB „E.“ darbuotojų parodymus dėl jiems išmokėto neapskaityto atlyginimo, vertindamas juos kaip nepatikimus dėl konfliktiškų santykių su įmonės direktorium G. P., o apeliacinės instancijos teismas sutikimą su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais grindė neišsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių įvertinimu. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino minėtų aštuonių liudytojų parodymų (kuriuos patvirtino ir kiti buvę bendrovės darbuotojai) apie tai, kad iš darbo UAB „E.“ jie išėjo savo iniciatyva (dėl mažo ir vėluojančio atlyginimo). Prokuroras pažymi, kad šių liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir jie nenurodė turėję ar turintys pagrindo pykti ant G. P.. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ir liudytojai, kuriems nebuvo taikomos drausminės nuobaudos, konfliktavo su įmonės direktoriumi. Teismai padarė prielaidomis paremtą ir nepagrįstą išvadą, jog šie liudytojai galėjo apkalbėti G. P., kai buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ar jos pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – išteisintojo G. P. ir liudytojo E. P. – parodymus kaip labiau patikimus nei minėtų liudytojų, remdamasis tik prielaida, kad šie galėjo apkalbėti G. P.. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. P. dėl J. D. namo statybos, nepagrįstai vadovavosi G. P. ir liudytojų E. P. bei K. D. parodymais, kitus parodymus atmesdamas kaip prieštaringus bei juos vertindamas tik kaltinamojo naudai. Prokuroro nuomone, prieštaravimai tarp liudytojų, dirbusių šiame objekte, yra neesminiai. Abiejų instancijų teismai liudytojų parodymuose esančius netikslumus dėl laiko, kada buvo atliekami statybos darbai (K. D. parodė, kad prie namo statybos buvo dirbama tik savaitgaliais; V. A. ir A. N. kartu su bendrovės darbuotojais dirbo savaitgaliais savo noru; V. Š. kartu su kitais bendradarbiais dirbo nuo pavasario iki rudens; K. L. namo stogą dengė vasarą), nepagrįstai laikydami esminiais prieštaravimais, priėmė klaidingą išvadą, jog tokie liudytojų parodymai įrodo, kad jie gali nurodyti neteisingas paties fakto – namo statymo aplinkybes. Prokuroras teigia, kad teismų išvados, jog liudytojo B. N. parodymai (2007 m. rudenį jį E. P. vežėsi apmatuoti ( - ) statomo namo stogą, ten matė dirbančius darbininkus su užrašais UAB „E.“ ant drabužių, po to pagal šiuos išmatavimus UAB „E.“ nupirko sukomplektuotą stogo dangą) nepatvirtina, kad „E.“ atliko statybos darbus minėtame name, yra visiškai nepagrįstos ir šališkos. Be to, J. D. namo statybos faktas 2007 m. yra visiškai įrodytas tiek K. D., tiek teisme apklaustų R. S. (R. S.), E. Pl. ir dešimt liudytojų, dirbusių UAB „E.“ prie minėto namo 2007 m. įvairiais laikotarpiais, parodymais. Visi liudytojai patvirtino, kad dirbti į objektą juos siuntė bendrovės vadovai G. P. ir E. P., šių prašymu dirbdavo ir savaitgaliais, atlyginimus jiems mokėjo bendrovė (o ne namo savininkas) ir kai kuriems iš jų – papildomai buvo mokamas ir neapskaitytas atlyginimas. Liudytojai nurodė, kiek mažiausiai darbuotojų nuolat ir įvairiais laikotarpiais dirbdavo objekte, kada buvo dengiamas stogas, ir šie parodymai sutampa su liudytojo B. N. nurodytomis aplinkybėmis. Teisme apklaustas liudytojas A. N. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė tokias pačias aplinkybes, o K. D. patvirtino už darbus atsiskaitęs grynaisiais pinigais. Dėl to prokuroras teigia, kad teismų išvados apie nepaneigtą faktą, jog UAB „E.“ darbuotojai ( - ) dirbo kaip privatūs asmenys, visiškai neatitinka faktinių bylos aplin kybių, pagrįstos tik suinteresuoto asmens – G. P. parodymais, yra nepagrįstos ir šališkos. Prokuroras ginčija ir teismų išvadą, kad kaltinimo dalis dėl į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą neįtrauktų 5 000 Lt, kuriuos D. B. sumokėjo G. P., paremta vieninteliu įrodymu – liudytojo D. B. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino D. B. parodymus kaip nepatikimus. Tačiau, anot prokuroro, teismas nepagrįstai konstatavo, jog vien šio liudytojo parodymų nepakanka pripažinti G. P. kaltu dėl į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą neįtrauktos minėtos sumos pinigų. Prokuroras nurodo, kad byloje yra surinkti ir kiti duomenys apie D. B. atliktus darbus: D. B. pervedimu sumokėjo 12 000 Lt bendrovei pagal darbų sutartį, išrašyta sąskaita faktūra ir paties G. P. parodymai apie tai, kad UAB „E.“ D. B. atliko statybos remonto darbus, už kuriuos buvo sumokėta. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl neteisėto kuro išlaidų nurašymo už 2008 m. vasario–kovo mėn. iš G. B. nuomotą automobilį „Ford Galaxy“. Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patikimai nustatyta, jog bendrovė nuomojo automobilį, patyrė kuro sąnaudų ir tai neva patvirtina G. P. parodymai bei iš dalies ir G. B. parodymai. Prokuroras pažymi, kad liudytojas G. B. neigė nuomojęs automobilį bendrovės vadovui. Be to, teismai šių parodymų nepalygino su G. B. parodymais apie jam mokėtą neapskaitytą atlyginimą ir neatsižvelgė, kad tai yra viena iš neapskaityto atlyginimo išmokėjimo formų, išvengiant mokesčių ir įmokų valstybės biudžetui padidinant bendrovės išlaidas. Teismas nepalygino šių parodymų ir su bylos duomenimis apie tai, kad UAB „E.“ darbuotojams dar buvo pervedami pinigai ir už komandiruotes. Prokuroras mano, kad dėl praėjusio ilgo laiko (ketveri metai) nuo įvykio iki liudytojo G. B. apklausos teisme, šis negalėjo pasakyti, už ką buvo pervesti pinigai į jo sąskaitą. Prokuroras nurodo, kad kaltinimas G. P. dėl veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, yra išvestinis iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir iš esmės įrodinėjamas tais pačiais įrodymais kaip ir dėl pastarosios veikos, todėl teismai nepagrįstai G. P. išteisino ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Dėl to prokuroras nesutinka ir su teismų išvada, kad byloje neįrodyta, iš kokių lėšų buvo darbuotojams mokamos neapskaitytos lėšos, ir tai neva patvirtina, jog apskaita bendrovėje nebuvo vedama apgaulingai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad sistemiškai vertinant byloje surinktus duomenis akivaizdžiai nustatoma, jog neapskaitytas atlyginimas buvo mokamas iš K. D. mokėtų lėšų UAB „E.“, D. B. mokėtų lėšų už statybos remonto darbus bei nepagrįstų išlaidų G. B. automobilio kuro sąnaudoms. Prokuroro nuomone, tik vertinant bylos duomenis kaip visumą yra objektyviai nustatomas nusikalstamų veikų mechanizmas. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, taip pripažindamas, jog UAB „E.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai bei šis juridinis asmuo pateikė VMI ir „Sodrai“ žinomai neteisingus duomenis. Dėl to teismai, nenustatydami, kad būtent G. P. padarė šias nusikalstamas veikas, padarė išvadą, visiškai neatitinkančią bylos aplinkybių. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinis skundas atmestinas. Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Pagal teismų praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-84/2013). Taigi prokuroro kasacinio skundo teiginiai, kuriais siūloma iš naujo vertinti atskirus bylos duomenis apie kaltinime nurodytus bendrovės ūkinius įvykius, daryti išvadas dėl to, kurie bylos duomenys geriau atspindi tikrąsias bendrovės ūkinės veiklos aplinkybes, vertinti įrodymus jų patikimumo ir pakankamumo aspektais ir kiti kasaciniuose skunduose keliami klausimai, susiję su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo tikrinimu, nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko, todėl nenagrinėtini. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais Prokuroro kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog vertindami įrodymus teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu konstatuotina, kad byloje įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes šis teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant, ar UAB „E.“ direktoriaus G. P. veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, požymiai, įvertintos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. G. P. kaltumas dėl apgaulingo UAB „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo aštuoniems įmonės darbuotojams grynais pinigais išmokant teisės aktų numatyta tvarka neapskaitytą darbo užmokestį kaltinamajame akte buvo grindžiamas iš esmės tik aštuonių buvusių UAB „E.“ darbuotojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos bylos duomenis, išdėstė išvadas, kurios paremtos liudytojų N. B., J. K., A. Ž., V. M., K. L., G. B., A. U. ir V. K. parodymų patikrinimu, jų palyginimu, prieštaravimų aptarimu ir padarytų išvadų argumentavimu. Kiti bylos duomenys, kuriais rėmėsi kaltinimas – D. B. parodymai apie avanso sumokėjimo išteisintajam aplinkybes; liudytojų V. A., A. N., G. B., V. Š., K. L., V. M., E. Pl. parodymai apie darbo prie namo statybų ( - ) aplinkybes – išnagrinėti ir įvertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kokie bylos duomenys neleidžia paneigti aplinkybės, kad darbuotojai dirbo šiame objekte kaip privatūs asmenys, o ne kaip bendrovės „E.“ darbuotojai. Teismų sprendimuose taip pat nurodyta, kodėl rašytinė bylos medžiaga, liudytojų E. P. ir iš dalies liudytojo G. B. parodymai patvirtina, kad UAB „E.“, nuomodama automobilį „Ford Galaxy“, realiai patyrė kuro sąnaudas. Proceso metu gautos specialisto išvados, t. y. panaudojant specialiąsias žinias gauti duomenys apie UAB „E.“ ūkinę finansinę veiklą, teismų sprendimuose išanalizuotos ir nurodyta, kodėl šie duomenys nepakankami pagrįsti G. P. kaltinimams dėl apgaulingai tvarkytos UAB „E.“ buhalterinės apskaitos ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Kolegija sprendžia, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas pakankamai atidžiai patikrino išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą, nes pagal apeliacinio skundo argumentus įvertino, ar pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti. Byloje pripažinti įrodymais bylos duomenys teismų įvertinti ir atskirai, ir kaip visuma, visų kasaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymai išanalizuoti, taip pat ir patikimumo aspektu, bei palyginti su kita bylos medžiaga. Dėl prokuroro apeliaciniame skunde ginčytų pirmosios instancijos teismo išvadų atitikties bylos aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas ir nurodė, kodėl išteisinamasis nuosprendis G. P. byloje yra pagrįstas ir teisingas, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Kasaciniame skunde atkreipiant dėmesį į išteisinamojo nuosprendžio nuorodą, kad G. P. išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu (neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką), teigiama, jog išteisindamas G. P. būtent tokiu pagrindu teismas pripažino, kad UAB „E.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir bendrovė pateikė VMI ir „Sodrai“ žinomai neteisingus duomenis. Tačiau tik toks kasatoriaus kazuistinis samprotavimas nesukuria jokių prielaidų, kurios leistų manyti, jog UAB „E.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Iš nuosprendžio ir nutarties turinio akivaizdžiai matyti, kad didžioji dalis abiejų instancijų teismų argumentų dėl G. P. inkriminuotų abiejų veikų neįrodytumo susiję su būtent tuo, kad BPK nustatytomis priemonėmis nepatvirtinti kaltinimuose nurodyti bendrovėje „E.“ įvykę ir neapskaityti, ar neįvykę ir neteisingai apskaityti ūkiniai veiksmai ir operacijos. Apkaltinamasis nuosprendis, kurį apeliacinės instancijos teismui siūlė priimti prokuroras, negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Vertindami nagrinėjamos bylos įrodymus šio principo teismai laikėsi. Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo nustatyti kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šią nutartį naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

3Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą atmesti.