Byla e2A-255-881/2016
Dėl vienintelio akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: D. Š., V. S. ir S. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1671-430/2015 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovams BUAB „Go Planet Travel“ ir „Grand Go Group Limited“ dėl vienintelio akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: D. Š., V. S. ir S. S..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2014 m. kovo 13 d. UAB „Go Planet Travel“ akcininko sprendimą dėl vadovo S. S. atšaukimo, 2014 m. kovo 14 d. UAB „Go Planet Travel“ akcininko sprendimą dėl vadovo V. S. išrinkimo bei 2014 m. gegužės 22 d. UAB „Go Planet Travel“ akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo, akcininko pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas atšaukimo bei teisės naujai išleidžiamas akcijas įsigyti perleidimo S. V.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. Akcijų pirkimo sutartimi iš Grand Go Group Limited, atstovaujamos įgaliotinio D. Š., įsigijo 2550 vnt., kas sudarė 51 proc. visų paprastųjų vardinių atsakovo UAB „Go Planet Travel“ akcijų. Už įsigytas bendrovės akcijas ieškovas atsiskaitė Akcijų pirkimo sutarties pasirašymo dieną, todėl jų nuosavybės teisė perėjo ieškovui. UAB „Go Planet Travel“ buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. kovo 6 d., kurios vienintelis akcininkas iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo Grand Go Group Limited. Ieškovas į bendrovę, kaip perspektyvų verslą, investavo dideles pinigų sumas, t. y. iš viso ieškovas bendrovės akcininkui Grand Go Group Limited bei jo įgaliotam asmeniui D. Š. paskolino 2 841 528 Lt sumą. Šiai dienai ieškovui grąžinta nedidelė paskolų suma. Nurodė, kad duomenys apie tai, jog ieškovas tapo pagrindiniu bendrovės akcininku, juos gavusio bendrovės vadovo nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, todėl jame nebuvo įregistruoti. Ieškovas sužinojo, kad po 2013 m. rugpjūčio 29 d. Akcijų pirkimo sutarties sudarymo ir 51 proc. bendrovės akcijų nuosavybės perleidimo ieškovui, likęs 49 proc. balsų turintis akcininkas Grand Go Group Limited, kurio vardu veikė įgaliotinis D. Š., be ieškovo žinios ir sutikimo, neturėdamas balsų kvorumo neteisėtai kaip vienintelis akcininkas priėmė, be kita ko, 2014 m. kovo 13 d. sprendimą dėl vadovo S. S. atšaukimo bei 2014 m. kovo 14 d. sprendimą dėl vadovo V. S. išrinkimo ir tokiu būdu VĮ „Registrų centras“ pateikė suklastotus dokumentus bei nuslėpė informaciją apie kontrolinį bendrovės akcijų paketo perleidimą 2013 m. rugpjūčio 29 d. Akcijų pirkimo sutartimi ieškovo nuosavybėn. Ieškovas kreipėsi į bendrovės direktorių V. S. su pranešimu apie bendrovės akcijų įsigijimą, tačiau nei į vieną raštą atsakymo negavo. 2014 m. gegužės 8 d. ieškovas savo sprendimu nusprendė sušaukti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą bei tos pačios dienos pranešimu apie šaukiamą susirinkimą informavo kitą akcininką Grand Go Group Limited. 2014 m. gegužės 30 d. įvyko UAB „Go Planet Travel“ visuotins akcininkų susirinkimas, kuriame ieškovo balsais buvo išrinktas naujas UAB „Go Planet Travel“ vadovas S. S., tačiau jis nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, kadangi iki 2014 m. gegužės 30 d. akcininkas Grand Go Group Limited per įgaliotą asmenį D. Š. toliau klastodamas dokumentus bei nuo VĮ „Registrų centras“ nuslėpdamas informaciją apie kontrolinio bendrovės akcijų paketo perleidimą ieškovo nuosavybėn 2014 m. gegužės 22 d. neteisėtai priėmė vienintelio akcininko sprendimą padidinti įstatinį kapitalą 67 500 Lt suma, išleidžiant 675 vnt. bendrovės akcijų, atšaukė akcininkų pirmumo teisę įsigyti naujai išleistas akcijas ir nustatė, jog visas naujai išleistas akcijas įsigyja S. V., taip pat patvirtino naujus bendrovės įstatus. Įgyvendindamas šį sprendimą neteisėtai išrinktas bendrovės direktorius V. S. pateikė VĮ „Registrų centras“ naujus bendrovės įstatus, kurie buvo įregistruoti 2014 m. gegužės 29 d. Ieškovo nuomone, bendrovės valdymą užgrobusių asmenų daromi galimai nusikalstami veiksmai gali padaryti milijoninės žalos ne tik ieškovui, tačiau ir dideliam skaičiui kitų asmenų, kas susiję su viešuoju interesu ir būtinybe jį apginti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Teismas nurodė, kad kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktiką nors ir neanalogiškose faktinėmis aplinkybėmis, bet teisės taikymui reikšmingose bylose, suformavo teisės taikymo taisyklę ir pasisakė, jog perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sutartis, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas. Asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Įvykdžius šias sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines ir neturtines akcijų suteikimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013).

8Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų „Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių“ (toliau – Taisyklių) 3 punktą akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas (šių Taisyklių 1 priedas) kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialias akcijas, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose. Bendrovės nematerialių akcijų perleidimo atveju akcijų apskaitos tvarkytoją apie bendrovės akcijų savininko pasikeitimą informuoja akcijas perleidę ir jas įsigiję asmenys, pateikdami akcijos pirkimo-pardavimo sutartis ar kitus sandorius.

9Teismas sprendė, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad būtų įvykdęs minėtą reikalavimą ir buvo aktyvus, pateikdamas sutartį apskaitos tvarkytojui – bendrovės vadovui. Tuo tarpu atsakovas Grand Go Group Limited viso teisminio proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Grand Go Group Limited buvo vienintelis UAB „Go Planet Travel“ akcininkas ir ginčijamų susirinkimų sprendimų priėmimo metu jokių duomenų bendrovės UAB „Go Planet Travel“ vadovui apie akcijų perleidimą nebuvo pateikęs nei ieškovas, nei atsakovas Grand Go Group Limited.

10Be to, teismas pažymėjo ir ieškovo nenuoseklumą aiškinant tiek Sutarties pasirašymo aplinkybes, tiek dalyvavimą bendrovės veikloje. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo paaiškinti, kur buvo pasirašoma Sutartis, kas rengė Sutarties projektą, kaip buvo deramasi dėl kainos ir kas lėmė susitarimą dėl Sutarties kainos (akcijos parduotos už mažesnę nei nominalią vertę). Aiškindamas, jog dalyvavo akcininkų susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl K. U. atleidimo, ir pasirašė susirinkimo protokole, vėliau teigė, kad tokio dokumento nėra. Ieškovo nenuoseklius paaiškinimus, anot teismo, paneigia į bylą pateikti įrodymai, kad tik 2014 m. balandžio 14 d., praėjus 7 mėnesiams po 2013 m. rugpjūčio 29 d. Sutarties pasirašymo, jis kreipėsi į bendrovę. Tuo tarpu uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims pasikeitus duomenys Juridinių asmenų sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialiųjų akcininkų savininkų registravimo žurnale, gavimo (Akcinių bendrovių įstatymo 411 str. 8 d.).

11Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nors ir pateikė rašytinės formos akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kuri yra nenuginčyta, bet duomenų apie tai, kad akcijų perleidimas buvo užfiksuotas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose nėra. Taigi, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad tapo UAB „Go Planet Travel“ nematerialiosios akcijos savininku (CPK 178 str.). Teismas konstatavo, kad neįvykdęs teisės normų reikalavimų, privalomų nuosavybės teisėms į nematerialiąsias akcijas atsirasti, ir todėl neįgijęs bendrovės nuosavybės teisių į akcijas, ieškovas netapo atsakovo UAB „Go Planet Travel“ akcininku ir negalėjo įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose suteikiamų uždarosios akcinės bendrovės akcininkams turtinių bei neturtinių teisių, tame tarpe ir dalyvauti bendrovės valdyme (Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas ieškinį atmetė.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tarp šalių susiklosčiusią situaciją bei ginčo dalyką įvertino tik formaliai, o teismo taikytos teisės normos iš esmės nesureguliuoja teisinio santykio tarp šalių nagrinėjamu atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimtos civilinėse bylose, kurių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, taigi netinkamas teismų praktikos taikymas galimai nulėmė neteisingo ir neteisėto teismo sprendimo šioje byloje priėmimą. Be to, teismas netinkamai taikė ir aiškino Taisyklių nuostatas, neatsižvelgė į visą jų tekstą bei priėmimo tikslą, taip pat jas vertino nesiedamas su Akcinių bendrovių įstatymo, turinčio aukštesnę teisinę galią, nuostatomis. Iš Taisyklių nuostatų matyti, kad imperatyvūs reikalavimai yra nustatyti ne akcijų įgijėjui, o būtent akcijų apskaitos tvarkytojui (vartojamas žodis „privalo“). Tai suponuoja išvadą, kad už tinkamą akcijų apskaitos tvarkymą ir tai, kad visi įmonės akcininkai turėtų atidarytas vertybinių popierių sąskaitas bei juose esantys įrašai būtų tvarkingi, atsako būtent akcijų tvarkytojas – bendrovė, konkrečiai, jos vadovas. Teismas priėjo prie visiškai nepagrįstos išvados, kad ieškovas neįrodė, jog būtų įvykdęs reikalavimą informuoti bendrovę apie įgytas akcijas ir buvo aktyvus pateikdamas sutartį apskaitos tvarkytojui. Kartu su ieškiniu į bylą pateiktas 2014 m. balandžio 14 d. Pranešimas apie bendrovės akcijų įsigijimą, kuriuo apeliantas informavo bendrovę apie įgytas akcijas, pateikė galiojančią 2013 m. rugpjūčio 29 d. akcijų pirkimo sutartį ir pareikalavo nedelsiant atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą bendrovėje. Aplinkybę, kad bendrovė buvo informuota apie Akcijų pirkimo pardavimo sutartį, patvirtina ir tai, kad buvęs vadovas S. S. buvo parengęs bendrovės akcininkų sąrašą, kuriame apeliantas nurodytas kaip akcininkas. Teismas akcentavo, kad apeliantas į bendrovę kreipėsi tik 2014 m. balandžio 14 d., tačiau toks ieškovo delsimas yra pateisinamas ir suprantamas, kadangi su ieškovu šiuo laikotarpiu buvo elgiamasi kaip su akcininku ir ieškovas neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad jo asmeninė vertybinių popierių sąskaita nėra tinkamai sutvarkyta. Teismas šioje vietoje nepagrįstai rėmėsi ir Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatytos pareigos ne akcijų įgijėjui, o akcijų tvarkytojui – bendrovei. Be to, teismas nepagrįstai netaikė Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 4 dalies ir todėl neįvertino aplinkybės, kad įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrovės informavimą apie akcininkų pasikeitimą, pažeidė ne apeliantas, o būtent atsakovas Grand Go Group Limited. Teismas taip pat nepagrįstai neįvertino Akcijų pirkimo sutarties turinio bei joje šalių sutarto nuosavybės teisės į akcijas perėjimo momento, t. y. kad šalys laisva valia susitarė, jog nuosavybės teisė į perleidžiamas akcijas apeliantui pereina nuo pirkimo kainos sumokėjimo momento (t. y. akcijų pirkimo sutarties pasirašymo). Teismas nesilaikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų ir įrodytais laikė niekuo nepagrįstus teiginius – iš skundžiamo sprendimo yra visiškai nesuprantama, kodėl teismas teisiškai reikšminga laikė atsakovo Grand Go Group Limited poziciją, kurią apibūdino nuoseklia. Tokios „nuoseklios pozicijos“ nepagrindžia nė vienas byloje esantis įrodymas, priešingai, atsakovas savo poziciją nuolat keitė. Be to, tam tikros procesinės pozicijos turėjimas civiliniame procese nėra įrodymas. Esant į bylą pateiktai ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytai Akcijų pirkimo sutarčiai, teisiškai nėra reikšminga, kur ir kokiu būdu bei aplinkybėmis toks sandoris buvo pasirašytas. Akcijų pirkimo sutartis yra galiojanti, todėl teismo sprendimas, priimtas vadovaujantis tik atsakovo „nuoseklia pozicija“, o ne įstatymais, byloje esančiais įrodymais ir logine faktų seka, laikytinas visiškai nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl su ieškiniu pateikto 2014 m. kovo 12 d. akcininkų sąrašo, kuris patvirtina, kad bendrovei dar iki 2014 m. balandžio 14 d. apelianto pranešimo buvo žinoma Akcijų pirkimo sutartis ir jos turinys. Teismo išvada, kad neatidarius apelianto asmeninės vertybinių popierių sąskaitos jis netapo akcininku ir dėl to jo reikalavimai byloje atmestini, yra formali ir neteisinga apelianto atžvilgiu, tuo pačiu paneigianti tiek apelianto nuosavybės teisę į įgytas akcijas, tiek ir teisėtus lūkesčius, susijusius su akcijų įgijimu, tuo pačiu prieštarauja teisės principui, jog iš neteisės teisė neatsiranda.

14Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Taisyklių 17 punkte aiškiai įtvirtinta, kada įmonės vadovas privalo padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose: gavęs informaciją iš akcijas perleidusio (šios informacijos negavo) ir jas įgijusio asmens (gavo praėjus daugiau kaip pusei metų); pastariesiems pateikus akcijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu perleidžiama nuosavybės teisė į nematerialią akciją (pastaroji nebuvo pateikta) ir jos kopiją (tik pastaroji buvo pateikta). Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo išpildytos net dvi iš keturių privalomų teisės akto nustatytų aplinkybių, iš kurių viena – sutarties originalo pateikimas – nebuvo išpildyta (o galėjo būti išpildyta) ir iš paties apelianto pusės. Nepaisant to, kad Taisyklių nuostatos nustato pareigas akcijų apskaitos tvarkytojui (bendrovės vadovui), aiškinti Taisyklių nuostatas, tik kaip susijusias su pareigų akcijų apskaitos tvarkytojai nustatymu, neteisinga, ir tai neatitinka tikrojo Taisyklių reglamentavimo tikslo. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Apelianto argumentas, neva pastarasis tapo akcininku nuo nuosavybės teisės į perleidžiamas akcijas jam perėjimo, neatitinka teisės aktų nuostatų. Tai, kad teismas pagrįstai rėmėsi sprendime nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, patvirtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-25-677/2015, aiškindamasis apelianto, kaip akcininko, statusą, vadovavosi analogiškomis kasacinio teismo bylomis. Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 8 dalyje nustatyta pareiga perduoti duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui yra susijusi su atitinkama akcininko pareiga šiuo duomenis pateikti bendrovės vadovui. Įrodymų, patvirtinančių, kad oficialiai kreipėsi į bendrovę anksčiau nei 2014 m. balandžio 14 d., pateikė tam privalomą informaciją ir dokumentus, apeliantas nepateikė. Pats apeliantas nurodė, kad turi vadovavimo įmonėms patirties, yra įmonių akcininkas, ginčo laikotarpiu bendrovėje dirbo apelianto sutuoktinė, atsakinga už duomenų registrui pateikimą, todėl, jeigu būtų buvusi pasirašyta Akcijų pirkimo sutartis, ji būtų perduota Juridinių asmenų registrui. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad informaciją apie bendrovės veiklą jis gaudavo ne kaip bendrovės akcininkas, o kaip jos kreditorius, kuriam tokius įgaliojimus suteikė bendrovės akcininkas, taip pat jo draugas ir klasiokas tuometinis bendrovės direktorius S. S.. Taigi teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nėra bendrovės akcininkas. Vykdydamas bendrovės akcininko 2014 m. kovo 13 d. ir 2014 m. kovo 14 d. sprendimus, trečiasis asmuo juos pateikė Juridinių asmenų registrui, neturėdamas nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti šių sprendimų teisėtumu, atitinkamai vykdydamas jam teisės aktuose nustatytas pareigas. Kad trečiasis asmuo, gavęs apelianto 2014 m. balandžio 14 d. prašymą, pastarojo netenkino ir elgėsi teisėtai, patvirtina tai, kad apeliantas nepateikė visų tam reikalingų dokumentų; tai konstatavo ir kasacinės instancijos teismas. Trečiasis asmuo, gavęs apelianto 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. balandžio 22 d. prašymus, kreipėsi į advokatų kontorą, kuri 2014 m. gegužės 8 d. raštu informavo apeliantą, kad pastarasis pateikė sutartį vienašališkai, be atitinkamo prašymo iš pardavėjo pusės, kad apelianto buvo pateikta tik akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija, o ne originalas, todėl bendrovė neturi galimybės apskaityti šios bendrovės akcijų apelianto vardu; taip pat rašte nurodė, kad apeliantas reikalavimus reiškia kaip akcininkas, o kadangi pastarasis nėra bendrovės akcininkas, bendrovė neturi teisinio pagrindo tenkinti 2014 m. balandžio 22 d. rašte išdėstytų prašymų. Į 2014 m. gegužės 8 d. raštą apeliantas neatsakė, trūkstamų dokumentų nepateikė, įrodymų, kad rašto negavo, nepateikė, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad nė į vieną iš apelianto raštų atsakymų negavo. Trečiajam asmeniui gavus apelianto prašymą, įtarimus dėl pastarojo atitikties tikrovei sustiprino tai, kad ankstesni bendrovės vadovai taip pat neįrašė apelianto kaip įmonės akcininko vertybinių popierių sąskaitose, o bendrovės akcininkas Grand Go Group Limited trečiąjį asmenį informavo, kad apelianto pateikta Akcijų pirkimo sutartis yra fiktyvi, ir nurodė trečiajam asmeniui neatlikti apelianto prašomų veiksmų. Taigi trečiasis asmuo, būdamas apdairus, sąžiningas bendrovės vadovas, atliko visus veiksmus tam, kad įsitikintų, ar apelianto prašymas ir jame išdėstyti faktai yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nebuvo įmonės akcininkas, konstatuotina, kad trečiasis asmuo, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir veikdamas išimtinai bendrovės interesais bei vykdydamas bendrovės akcininko sprendimus, Juridinių asmenų registrui teisėtai pateikė ginčijamus sprendimus, atitinkamai teisėtai nesušaukė apelianto 2014 m. gegužės 8 d. raštu inicijuoto bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, taip pat neįregistravo 2014 m. gegužės 30 d. bendrovės akcininkų sprendimo dėl naujo vadovo S. S. išrinkimo.

15Atsakovas Grand Go Group Limited atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Taisyklių 3 punktą aiškino kartu su Taisyklių 14, 17 punktais, nes tai yra neatsiejama šių Taisyklių dalis. Taisyklės yra bendro pobūdžio, t. y. jų privalo laikytis visi šių santykių dalyviai. Apeliantas turėjo pareigą pateikti prašymą padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose, ką šiuo metu bando paneigti. Ieškovas yra profesionalus rinkos dalyvis, todėl žinojo ir turėjo žinoti apie minėtą pareigą ir tokios pareigos neįvykdymo pasekmes. Nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: rašytinės formos sutartis ir nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Todėl ieškovo siekis įrodyti, kad ne jis, kaip akcijų įgijėjas, turėjo kreiptis su prašymu atlikti įrašus vertybinių popierių sąskaitose, neturi teisinės reikšmės. Nors, ieškovo nuomone, teisės normų ir teismų praktikos, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neužtenka tam, kad būtų visapusiškai ištirtas ir tinkamai išspręstas ginčas, ieškovas nepasiūlė taikyti kitų teisės normų, kurios reglamentuotų nematerialiųjų akcijų įgijimo procesą ir nuosavybės teisės į jas atsiradimo momentą, išskyrus tas, kuriomis buvo remtasi priimant ginčijamą sprendimą. Ieškovo teigimu, jo delsimas pateikti prašymą dėl sąskaitos atidarymo buvo pateisinamas dėl neteisėtų atsakovų ir trečiųjų asmenų D. Š. bei V. S. veiksmų; kad V. S. buvo nesąžiningas, nes atsisakė vykdyti 2014 m. balandžio 14 d. ieškovo išdėstytus reikalavimus, neva turėdamas siekį neatidaryti ieškovui asmeninės vertybinių popierių sąskaitos. Tačiau ieškovo apeliaciniame skunde keliamus klausimus jau išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-25-677/2015, todėl vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, kaip įmonės akcininkas, dalyvavo įmonės veikloje. Teismo posėdžio metu, iškilus klausimui, kas priėmė 2013 m. gruodžio 3 d. akcininkų sprendimą, ieškovas davė nenuoseklius parodymus: pradžioje teigė, kad šį sprendimą priėmė ir pasirašė kartu su Grand Go Gorup Ltd. atstovu D. Š., po to, kad pastarasis dokumentą pasirašė vienas. Iš tikrųjų gi minėtą sprendimą pasirašė Grand Go Group Ltd. vadovas C. C.. Taigi ieškovas niekaip neįrodė savo deklaruojamo dalyvavimo įmonės valdyme ir domėjimosi jos reikalais po Akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo. CK 6.428 straipsnyje numatyta, kad vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ypatumus numato atskiri įstatymai, kas reiškia, kad nuosavybės teisė į vertybinius popierius negali būti perleidžiama kaip įprastas daiktas pagal bendrąsias pirkimo pardavimo taisykles. Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalis yra imperatyvaus pobūdžio, todėl tų pareigų, kurias ji apibrėžia, santykių subjektai negali keisti. Taigi ieškovo argumentas, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3 papunktis (kad nuosavybės teisė į akcijas pereina nuo pirkimo kainos sumokėjimo momento) patvirtina jo nuosavybės teisę į akcijas, yra nepagrįstas. Teismo nurodytos kasacinio teismo praktikos taikymas arba netaikymas nagrinėjamoje byloje neturėtų esminės įtakos priimtam sprendimui, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik atkartojo taisyklę, kuri yra įtvirtinta įstatyme. Nuo proceso šioje byloje pradžios Grand Go Group Ltd. neturėjo tinkamų atstovų, todėl suformuoti geriausiai atsakovo interesus atitinkančią poziciją prireikė nemažai laiko. Vis dėlto atsakovo pozicija buvo ne kartą išreikšta teismo posėdžių metu, kuomet jis nepripažino ieškovo akcininku ir prašė ieškinį atmesti. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių 2014 m. kovo 12 d. sąraše užfiksuotus faktus, kad šis sąrašas sudarytas būtent jame nurodyta data, teismas pagrįstai šio kontraversiško dokumento kaip įrodymo nevertino.

16Trečiasis asmuo D. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas pateikia tik savo nuomonę, kad teismas neva neteisingai vertino atsakovo procesinę poziciją ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ji buvo nenuosekli. Apelianto minimas priešieškinis nebuvo priimtas, todėl vadovautis byloje neegzistuojančiu procesiniu dokumentu nėra jokio pagrindo. Be to, priešieškinio atsakovas neįteikė ir kaip savarankiško procesinio dokumento atskiroje byloje, kas taip pat patvirtina aplinkybę, kad minimame dokumente išdėstytais argumentais nesivadovautina. Nepaisant to, kad apelianto nurodomose kasacinio teismo nutartyse bylos aplinkybės ir nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, tačiau padaryti išaiškinimai yra reikšmingi ir nagrinėjamai bylai, nes buvo išaiškinta, nuo kada atsiranda nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas, kas buvo aktualu ir nagrinėjamoje byloje. Taisyklių 3 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai kartu su Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsniu bei Taisyklių 18, o taip pat 15-17 punktais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje aiškinant minimų teisės aktų nuostatas taip pat pripažįstama, kad pats asmuo, įsigijęs nematerialiąsias akcijas, turi būti aktyvus ir pateikti sutartį apskaitos tvarkytojui. Todėl faktas, kad asmuo nesiėmė veiksmų ir nesikreipė į bendrovę atlikti įrašus akcijų apskaitos dokumentuose dėl akcijų įgijimo, ir lemia, kad jis netampa bendrovės akcininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-189/2013; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-384/2013). Ieškovas, prieš įteikdamas teismui ieškinį, taip pat jau buvo apskundęs buvusio direktoriaus V. S. veiksmus, kad šis būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarime konstatavo, kad V. S. nepažeidė R. Š. teisių ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi taip pat nustatė, kad pareiškėjas, neįvykdęs teisės normų reikalavimų, privalomų nuosavybės teisėms į nematerialiąsias akcijas atsirasti, neatitiko akcininko statuso ir todėl neturėjo jam įstatymais suteiktų akcininko teisių.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Dėl naujų įrodymų priėmimo

19Atsakovas Grand Go Group Ltd. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – 2013 m. gruodžio 3 d. UAB „Go Planet Travel“ akcininko sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, pateikiamas įrodymas yra susijęs su pirmosios instancijos teisme nagrinėtomis aplinkybėmis ir nenustatyta, kad teikdamas šį dokumentą atsakovas piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovo prašymą tenkina.

20Apeliacinis skundas atmetamas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

22Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

24Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisės į nematerialiąsias uždarosios akcinės bendrovės akcijas įgijimo, t. y. ar asmuo turi akcininko statusą.

25Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. apeliantas ir Grand Go Group Limited, atstovaujama D. Š., pasirašė Akcijų pirkimo sutartį, pagal kurią Grand Go Group Limited sutiko parduoti apeliantui 2 550 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. Sutarties 3.1. punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė į akcijas pereina pirkėjui nuo pirkimo kainos sumokėjimo momento, konkrečiai, nuo šios sutarties pasirašymo momento. Akcijų perleidimas ir įsigijimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose nebuvo užfiksuotas, asmeninė vertybinių popierių sąskaita apelianto vardu nebuvo atidaryta.

26Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 9 dalį, nematerialiosios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nematerialiųjų akcijų fiksavimo būdas lemia ir šių akcijų perleidimo tvarką, t. y. įrašai apie akcijų perleidimą daromi tik akcijų perleidėjo ir įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose (CK 1.101 str. 10 d.; ABĮ 46 str. 2 d.). Sudariusios sutartį dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo, sutarties šalys jų sąskaitų tvarkytojui turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje turi būti nurodyti būtini ABĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyti tokioms sutartims reikalavimai. Jeigu sutartyje nėra bent vieno iš nurodytų ABĮ 46 straipsnio 3 dalies būtinų duomenų, tokios sutarties pagrindu vertybinių popierių sąskaitose įrašai negali būti daromi, nes sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo dienos (ABĮ 46 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013).

27Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sutartis, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas. Asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010).

28Nors apeliantas teigia, kad minėta kasacinio teismo praktika šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis, nes ji suformuota civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti teisės normų išaiškinimai dėl nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas įgijimo momento nustatymo yra universalaus (bendro) pobūdžio, todėl aktualūs ir nagrinėjamu atveju.

29Taigi, byloje nustačius, kad ginčo akcijos nebuvo įrašytos į apelianto vardu atidarytą vertybinių popierių sąskaitą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįgijo bendrovės akcininko statuso. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad Akcijų pirkimo sutartyje buvo nustatytas kitoks nuosavybės teisės į akcijas įgijimo momentas – nuo akcijų kainos sumokėjimo, nėra pagrindas daryti priešingą išvadą, nes remiantis CK 6.156 straipsnio 4 dalimi, šalys neturi teisės savo nuožiūra nustatyti tų sutarties sąlygų, kurias nustato imperatyviosios teisės normos.

30Apeliantas taip pat teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau –Taisyklės) nuostatas, kuriose, anot apelianto, imperatyvūs reikalavimai, susiję su akcijų apskaita, yra nustatyti ne akcijų įgijėjui, bet akcijų apskaitos tvarkytojui.

31Taisyklėse nustatyta, kad apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui ir nematerialiųjų akcijų perleidimą fiksuoti dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimą, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimą (3, 5 punktai). Apie nematerialiųjų akcijų perleidimą apskaitos tvarkytoją informuoja akcijas įsigijęs ir perleidęs asmuo, pateikdamas sutartį. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsiant padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose ir per dvi darbo dienas nuo įrašo padarymo išduoti akcininkų sąskaitos išrašą (Taisyklių 14, 10, 17 punktai). Taigi Taisyklėse nustatytų akcijų apskaitos tvarkytojo pareigų atlikimas yra tiesiogiai priklausomas nuo akcijas įsigijusio ir jas perleidusio asmenų tinkamo pareigos informuoti apskaitos tvarkytoją apie akcijų perleidimą vykdymo, t. y. tik gavęs informaciją apie akcijų perleidimą apskaitos tvarkytojas gali (ir turi) atlikti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose. Kartu tai reiškia, kad asmuo, įsigijęs nematerialiąsias akcijas, turi būti aktyvus ir pateikti sutartį apskaitos tvarkytojui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vienintelio akcininko pareiga pranešti bendrovei apie dalies akcijų perleidimą nepaneigia Taisyklėse nustatytos atitinkamos akcijas įgijusio asmens pareigos pateikti informaciją akcijų apskaitos tvarkytojui (su šia pareiga nėra nesuderinama), juo labiau, jos neįvykdymas savaime nelemia asmens tapimo akcininku.

32Byloje nustatyta, kad apeliantas su pranešimu apie bendrovės akcijų įsigijimą į bendrovę kreipėsi 2014 m. balandžio 14 d., t. y. daugiau kaip po septynių mėnesių. Apeliantas tvirtina, kad toks delsimas yra pateisinamas ir suprantamas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti, nes duomenų, kad, kaip jis teigia, po akcijų įsigijimo sutarties pasirašymo su juo buvo elgiamasi kaip su akcininku (ir todėl jis neturėjo pagrindo įtarti, kad jo asmeninė vertybinių popierių sąskaita nėra tinkamai sutvarkyta), apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantas pats pripažino, kad bendrovės akcininkui Grand Go Group Ltd. buvo paskolinęs pinigų bendrovės įstatiniam kapitalui formuoti ir apyvartinėms lėšoms, todėl net jei apeliantui ir buvo teikiama kokia nors informacija, susijusi su bendrovės veikla, byloje nepaneigta tai, kad tokia informacija apeliantui buvo teikiama kaip tikslinę paskolą suteikusiam asmeniui, o ne kaip bendrovės akcininkui. Be to, tai, kad apeliantas būtų dalyvavęs įmonės veikloje kaip akcininkas, paneigia 2013 m. gruodžio 2 d. vienintelio akcininko sprendimas atšaukti įmonės vadovą iš pareigų, kurio, nors jis ir priimtas po Akcijų pirkimo sutarties pasirašymo, apeliantas neginčija. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas, turėdamas vadovavimo įmonėms patirties, taip pat būdamas kitų įmonių akcininkas, neabejotinai žinojo ir (ar) turėjo žinoti akcijų apskaitymo bendrovėse tvarką, todėl jo argumentai, kad jo delsimas kreiptis į bendrovę yra pateisinamas ir suprantamas, neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

33Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad aplinkybę, jog bendrovei buvo žinoma apie akcijų perleidimą, patvirtina buvusio įmonės vadovo S. S. 2014 m. kovo 12 d. sudarytas akcininkų sąrašas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo Grand Go Group Ltd. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikta nuomone, kad šis dokumentas negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, nes byloje nėra aišku, kodėl, jei turėjo duomenis apie akcijų perleidimą, buvęs įmonės vadovas neatliko teisės aktuose jam nustatytų pareigų, susijusių su akcijų apskaita. Be to, pagal jame nurodytą datą, sąrašas sudarytas likus vienai dienai iki S. S. atšaukimo iš vadovo pareigų, tačiau bendrovės antspaudu nepatvirtintas.

34Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl apelianto, kaip akcininko, statuso yra pasisakęs ir kasacinis teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-25-677/2015. Pastarojoje kasacinis teismas konstatavo, kad apeliantas, neįvykdęs teisės normų reikalavimų, privalomų nuosavybės teisėms į nematerialiąsias akcijas atsirasti, neatitiko bendrovės akcininko statuso ir todėl neturėjo jam įstatymais suteiktų akcininko teisių. Prieidamas prie tokios išvados, kasacinis teismas, be kita ko, vadovavosi anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika.

35Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

36Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.

37Trečiasis asmuo V. S. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Prašoma priteisti suma neviršija LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pripažintina pagrįsta (CPK 98 str.).

38Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti trečiajam asmeniui V. S. (a. k. ( - ) iš ieškovo R. Š. (a. k. ( - ) 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nurodė, kad kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktiką nors... 8. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr.... 9. Teismas sprendė, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad... 10. Be to, teismas pažymėjo ir ieškovo nenuoseklumą aiškinant tiek Sutarties... 11. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nors ir pateikė... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. S. prašo... 15. Atsakovas Grand Go Group Limited atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 16. Trečiasis asmuo D. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 19. Atsakovas Grand Go Group Ltd. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė... 20. Apeliacinis skundas atmetamas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 23. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios... 24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisės... 25. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. apeliantas ir Grand Go Group... 26. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 9 dalį, nematerialiosios... 27. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, perleidžiant uždarosios akcinės... 28. Nors apeliantas teigia, kad minėta kasacinio teismo praktika šiuo atveju... 29. Taigi, byloje nustačius, kad ginčo akcijos nebuvo įrašytos į apelianto... 30. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos... 31. Taisyklėse nustatyta, kad apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines... 32. Byloje nustatyta, kad apeliantas su pranešimu apie bendrovės akcijų... 33. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad aplinkybę, jog bendrovei buvo žinoma apie... 34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl apelianto, kaip akcininko,... 35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės... 36. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro... 37. Trečiasis asmuo V. S. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 600 Eur... 38. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti... 40. Priteisti trečiajam asmeniui V. S. (a. k. ( - ) iš ieškovo R. Š. (a. k. ( -...