Byla e2A-521-178/2016
Dėl neteisėtais veiksmais bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „LRG farmacija“ padarytos žalos atlyginimo arba nepagrįsto praturtėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anatara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4575-803/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anatara“ ieškinį uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ vardu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Limedika“ dėl neteisėtais veiksmais bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „LRG farmacija“ padarytos žalos atlyginimo arba nepagrįsto praturtėjimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Anatara“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Limedika“, prašydama priteisti iš atsakovės 787 959,14 Eur BUAB „LRG farmacija“ naudai, taip pat 6 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „LRG farmacija“ su UAB „Limedika“ 2002 m. liepos 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu UAB „LRG farmacija“ (toliau – „LRG farmacija“) per laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. atliko atsakovei 6 260 718,52 Lt sumos mokėjimus, pažeidžiant kitų bankrutavusios įmonės kreditorių teises bei interesus. Šis faktas nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-322/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015 (toliau – Pirminė byla). Ieškovė nurodo, kad teismai pripažino „LRG farmacija“ per minėtą laikotarpį atliktus mokėjimus negaliojančiais, taikė dalinę restituciją, priteisiant „LRG farmacija“ naudai iš atsakovės 1 397 090,68 Eur. Ieškovė teikia netiesioginį ieškinį kaip „LRG farmacija“ kreditorė, nes „LRG farmacija“ turi teisę reikalauti kompensacijos už tai, kad atsakovė nuo ginčijamų mokėjimų atlikimo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo įvykdymo be teisinio pagrindo naudojosi pinigais, kurie jai nepriklausė, gavo iš to (nepagrįstą) naudą, todėl „LRG farmacija“ patyrė žalą. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, ji turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, nes reikalavimo teises bankrutavusiai įmonei įgijo perimdama pirminio kreditoriaus UAB „Maisto ralis“ reikalavimo teises pagal 2015 m. kovo 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, o pastarojo finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi. Bankrutavusi įmonė neįgyvendina savo teisės reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo ir/arba nereikalauja įgyto turto dėl nepagrįsto praturtėjimo, nerodo iniciatyvos tai padaryti ateityje. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nes ji veikė neteisėtai suvaržydama „LRG farmacija“ galimybes naudotis savo 1 397 090,68 Eur lėšomis, taip gaudama naudą bei suvokdama, jog bent dalis pervestų pinigų buvo perleisti neteisėtai (CK 6.246 str.). Padarytą žalą sudaro 2 720 665,33 Lt (787 959,14 Eur), kurie apskaičiuoti pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 6 proc. metinių palūkanų normą nuo 4 823 874,69 Lt (1 397 090,68 Eur), per laikotarpį nuo 2005 m. kovo 9 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovės teigimu, taip pat egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtos veikos bei „LRG farmacija“ patirtų nuostolių, nes atsakovė pinigines lėšas nesąžiningai naudojo savo komercinėje veikloje ir gavo iš jų papildomą naudą (CK 6.247 str.). Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovės civilinės atsakomybės instituto taikymas nėra galimas, tada alternatyviai turėtų būti priteisiamos visos pinigų sumos, kuriomis atsakovė nepagrįstai praturtėjo naudodamasi „LRG farmacija“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Nepagrįstai gautą naudą ieškovė apskaičiuoja taikant 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą – 656 632,62 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinio netenkino.

7Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius teismas, pripažinęs jos teisę reikšti netiesioginį ieškinį, nurodė, kad reikalavimas kildinamas iš sutartinių „LRG farmacija“ ir atsakovės santykių, kuriuos pagrindžia Sutartis bei pagal ją atlikti mokėjimai, todėl ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo vertinamas nustatant civilinės atsakomybės sąlygas. Pirminėje byloje išspręstas „LRG farmacija“ sumokėtų atsakovei laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. pinigų klausimas vykdant Sutartį, atlikti mokėjimai pripažinti negaliojančiais dėl „LRG farmacija“ kreditorių interesų pažeidimo. Teismas vertino „LRG farmacija“ atliktų mokėjimų pagrįstumą atsakovei kaip vienai iš bankrutavusios įmonės kreditorių, nurodė, kad atsakovei minėtu laikotarpiu buvo sumokėti pinigai vykdant Sutartį – atsiskaitant už gautą produkciją. Todėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo prasme nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Be to, atsakovė įvykdė teismų sprendimus, pervesdama priteistą 4 823 874,69 Lt (1 397 090,68 Eur) sumą, kurią atsakovė iš esmės gavo ieškovei vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tai reiškia, kad „LRG farmacija“ nepriklausė jokios lėšos ir ji neturėjo jokios teisės į jas, nes, priėmus produkciją, kilo pareiga už ją atsiskaityti. Todėl argumentas dėl nuostolių, teismo vertinimu, yra fiktyvus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, teismas kitų civilinės atsakomybės sąlygų nevertino ir dėl jų plačiau nepasisakė. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012 nėra pagrindo remtis, nes minėtos bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa.

8Dėl nepagrįsto praturtėjimo teismas nurodė, kad „LRG farmacija“ neturėjo jai priklausančių lėšų, nes jau buvo skolinga atsakovei, o ši aplinkybė yra prejudicinė (CPK 182 str. 2 p.). Faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti ir nepagrįsto praturtėjimo instituto bei dėl to kylančios atsakovės atsakomybės – pinigų sumų priteisimo CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovei pinigų sumos buvo išmokėtos „LRG farmacija“ vykdant jos su atsakove Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Aplinkybė, jog pinigų sumos išmokėtos pažeidžiant kitų „LRG farmacija“ kreditorių interesus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pinigus gavo be teisinio pagrindo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi taikė restituciją, įpareigodamas atsakovę grąžinti 1 397 090,68 Eur. Todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas, o kreditorių interesai jau yra apginti.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

10Ieškovė UAB „Anatara“ (toliau - apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ta apimtimi, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; išspręsti procesinių teisių perėmimo klausimą, pakeičiant byloje UAB „Anatara“ kaip „LRG farmacija“ procesinių teisių perėmėją, nustatant, kad „LRG farmacija“ byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti procesinių teisių perėmimą, pakeičiant „LRG farmacija“ procesinių teisių perėmėja apeliantę, o „LRG farmacija“ paliekant trečiuoju asmeniu (CPK 48 str.).
  2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio argumentus, kad kompensacija turėtų būti priteista kaip nuostolių atlyginimas. Pirminėje byloje „LRG farmacija“ atlikti mokėjimai atsakovei kaip savarankiški sandoriai yra pripažinti negaliojančiais ab initio, todėl atsakovė negalėjo pinigų gauti ir jais naudotis teisėtais pagrindais. Aplinkybė, kad atlikti mokėjimai pripažinti negaliojančiais, o pinigai atsakovės naudai pervesti neteisėtai, yra prejudicinis faktas (CPK 182 str. 2 p.). Pripažinus atliktus mokėjimus negaliojančiais, laikytina, kad jie ir nebuvo atlikti, o atsakovė šių pinigų neturėjo gauti. Bet kokia atsakovės nauda, gauta iš neteisėtai atliktų mokėjimų/gautų pinigų, yra neteisėta, todėl atsakovė neturėjo teisės (ar teisinio pagrindo) valdyti, naudotis arba kitaip disponuoti negaliojančių mokėjimų pagrindu gautais pinigais. Be to, per 10 metų laikotarpį jau vien dėl infliacijos „LRG farmacija“ naudai grąžintų pinigų perkamoji galia nuvertėjo per 30 proc.
  3. Pirminėje byloje buvo vertinamas ne Sutarties, o konkrečių mokėjimų teisėtumo klausimas. Teismas, sprendime konstatuodamas neva atsakovė pinigus gavo galiojančios Sutarties pagrindu ir po to jais naudojosi visiškai teisėtai, revizavo prejudicinius faktus. Vien tik tai, jog atsakovė turėjo reikalavimo teisę į „LRG farmacija“ pagal Sutartį, nepaneigia fakto, kad ši teisė buvo įgyvendinta nesąžiningai ir neteisėtai.
  4. Pirminėje byloje konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas ir nesąžiningumas. Dalies esminių ieškinio argumentų dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl šioje dalyje sprendimas nemotyvuotas. Atsakovės veiksmų neteisėtumas byloje grindžiamas ne tik tuo, kad jos pasirinktas reikalavimo teisės į „LRG farmacija“ įgyvendinimas prieštaravo CK 6.66 straipsnio 1 daliai, tačiau ir tuo, kad tai prieštaravo ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo imperatyvioms normoms, nes nesilaikyta 3 straipsnyje nustatytos mokėjimų eilės tvarkos (CK 1.80 str. 1 d.). Taip pat atsakovės veiksmų neteisėtumas grindžiamas generalinio delikto doktrina, pagal kurią žalos faktas reiškia ir žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą ir jo kaltės prezumpciją. Atsakovė nepaneigė savo veiksmų neteisėtumo prezumpcijos.
  5. Ieškinio reikalavimai grindžiami ne Sutarties, o įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimu. Apeliantė nereiškia atsakovei pretenzijų dėl Sutarties nuostatų pažeidimų. Nepagrįsti ir nemotyvuoti teismo teiginiai, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš sutartinių „LRG farmacija“ ir atsakovės santykių. Nepagrįstai teismas nevertino atsakovės veiksmų neteisėtumo imperatyvių įstatymo normų pažeidimo kontekste, taip pat nepagrįstai atsisakė vadovautis precedento galią turinčia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012 ir 2001 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-885/2001.
  6. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės suformuota „vidinių“ ir „išorinių“ santykių alegorija. Įstatymas nenumato, kad tas pats sandoris gali būti laikomas negaliojančiu (kiek tai susiję su kreditorių interesų pažeidimu), ir tuo pačiu metu laikomas – galiojančiu (kiek jis susijęs su konkrečiomis sandorio šalimis). Reikalavimas į kompensaciją, kaip ir restitucija, vertintinas kaip išvestinis atliktų mokėjimų negaliojimo padarinys, nulemtas tų pačių priežasčių, dėl kurių buvo taikoma ir restitucija – siekiant atkurti „LRG farmacija“ turtinę padėtį tokią, kokia ji buvo mokėjimų atlikimo metu.
  7. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio argumentus, kad kompensacija turėtų būti alternatyviai priteista kaip nepagrįstas praturtėjimas. Nežiūrint egzistuojančio atsakovės reikalavimo į „LRG farmacija“, atlikti mokėjimai nuginčyti ir taikyta restitucija, dėl ko į „LRG farmacija“ sąskaitą buvo sugrąžinta 1 397 090,68 Eur. Todėl atsakovei ši suma nepriklausė. Nors pirminėje byloje atlikti mokėjimai pripažinti negaliojančiais visa apimtimi, tačiau restitucija taikyta tik toje dalyje, kuri viršijo 27,56 proc. atsakovės reikalavimo patenkinimą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra patvirtinta, kad atsakovei priklausė teisė tik į 27,56 proc. jos turimų reikalavimų patenkinimo, todėl šiai pinigų daliai restitucija ir nebuvo taikoma, šie pinigai liko pas atsakovę, o dėl jų naudojimosi ieškinys nereiškiamas.
  8. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu atliktus mokėjimus pripažinus negaliojančiais ir konstatavus, kad atsakovė negalėjo gauti 1 397 090,68 Eur, bet kokia nauda, kurią ji gavo naudodamasi šiais neteisėtai gautais pinigais, vertintina kaip gauta be teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagrindžia, kad kartu su restitucija gali būti taikomi taip pat ir kiti (subsidiarūs) civilinių teisių gynimo būdai inter alia nuostolių atlyginimas ir/arba nepagrįsto praturtėjimo išreikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-98/2014).
  9. Atsakovė nesąžiningai įgyvendina savo procesines ir materialines teises. Vedina tarpusavio ryšių su „LRG farmacija“, atsakovė nuo pat bankroto proceso pradžios (ir dar iki jo) sąmoningai nesąžiningai veikė prieš „LRG farmacija“ ir daugumos jos kreditorių interesus, siekdama iš anksto užsitikrinti įvairiapusėmis priemonėmis, kad jos gauti mokėjimai nebūtų ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka, o pati atsakovė nepagrįstai išvengtų savo prievolių prieš „LRG farmacija“.

11Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog dėl atsakovės veiksmų „LRG farmacija“ neva patyrė nuostolius, kurių dydis apskaičiuotas taikant 6 proc. dydžio metinių palūkanų normą. Jokie kiti su nuostolių priteisimu susiję teisiniai argumentai (ir įrodymai) teismui nenurodyti. Tai reiškia, kad skunde nurodomos naujos aplinkybės dėl pinigų perkamosios galios nuvertėjimo per 30 proc. laikytinos teisinės reikšmės neturinčiomis, negali būti vertinamos ir nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikdama naujus įrodymus – Priedą Nr. 1 ir Nr. 2, nepateikė prašymo prijungti naujus įrodymus prie bylos bei nenurodė priežasčių, kurios pagrįstų CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių taikymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus.
  2. Teismas teisingai sprendė, jog byloje nėra pagrindo procesiniam teisių perėmimui, todėl nėra pagrindo iš naujo spręsti procesinį klausimą, kuris teismo priimta, teisėta ir apeliantės neapskųsta nutartimi jau yra išspręstas.
  3. „LRG farmacija“ atlikti mokėjimai pirminėje byloje nepripažinti negaliojančiais tikrąja „sandorių negaliojimo“ prasme, o mokėjimų negaliojimas išimtinai sietas tik su kitų „LRG farmacija“ kreditorių interesų pažeidimu. Pirminėje byloje mokėjimų negaliojimo klausimas išimtinai vertintas išorinių santykių, t. y. kitų kreditorių ir sutarties šalių kontekste, todėl konstatuotas mokėjimų negaliojimas neturi teisinės reikšmės vidiniams „LRG farmacija“ ir atsakovės santykiams.
  4. Pirminėje byloje nustatyti faktai buvo ne revizuojami, o pritaikomi nagrinėjant apeliantės pareikštus reikalavimus. Todėl pirminėje byloje nustatyti faktai turi būti vertinti ne formaliai, tačiau vadovaujantis logika bei taikant protingumo kriterijų. Skunde nenurodyti argumentai, pagrindžiantys, kokiu būdu buvo pažeisti „LRG farmacija“ interesai atliekant mokėjimus atsakovei. Tuo atveju, jeigu pinigai nebūtų sumokėti atsakovei, jie būtų buvę išmokėti kitiems „LRG farmacija“ kreditoriams. Dėl to „LRG farmacija“ nepriklausė jokios lėšos ir ji neturėjo jokios teisės į jas, nes priėmusi produkciją, įgijo pareigą už ją atsiskaityti. Apeliantės argumentas, jog pirminėje byloje konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas ir nesąžiningumas, yra pateikiamas atsietai nuo susiklosčiusios situacijos esmės ir „ištrauktas“ iš sprendimo konteksto.
  5. Argumentai dėl sprendimo nepagrįstumo ir netinkamo motyvavimo atmestini kaip nepagrįsti, nes sprendime aiškiai ir nuosekliai išdėstyta pozicija byloje nagrinėtinais pagrindiniais (esminiais) klausimais.
  6. Apeliantės reikalavimas kildinamas iš sutartinių „LRG farmacija“ ir atsakovės santykių, todėl teismas pagrįstai atmetė generalinio delikto doktrinos taikymą ir sprendė klausimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo galimybės. Lietuvos teisinėje sistemoje yra negalima deliktinės ir sutartinės atsakomybės konkurencija, tai įtvirtinta CK 6.245 straipsnio 4 dalyje. Teismas, esant tarp šalių sudarytai Sutarčiai neturėjo teisinio pagrindo remtis deliktu. Atsižvelgiant į tai, kad deliktinė atsakomybė šiuo atveju negalima, o pagal sutartinę atsakomybę pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą nėra, todėl nėra ir pagrindo kalbėti apie civilinę atsakomybę inter alia nuostolių priteisimą.
  7. Teismas pagrįstai nesivadovavo, apeliantės teigimu, precedentinėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis: 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012 ir 2001 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-885/2001, nes bylų ratio decidendi sudarančios aplinkybės akivaizdžiai skirtingos.
  8. Atsakovė pinigus gavo pagal Sutartį, o tai, jog pinigų sumos išmokėtos pažeidžiant kitų „LRG farmacija“ kreditorių interesus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pinigus apskritai gavo be teisinio pagrindo. Todėl nekonstatavus nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų (kaip pagrindinio teisių gynimo būdo), negali būti taikomas ir šalutinis gynimo būdas – 5 proc. palūkanų priteisimas nuo neva nepagrįsto praturtėjimo (kurio nėra) sumos.
  9. Apeliantės argumentai, susiję su atsakovės nesąžiningu procesinių ir materialinių teisių įgyvendinimu, atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovės pažeistų teisių gynyba nėra draudžiama ir negali būti vertinama kaip neteisėta.

12„LRG farmacija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad prie paduoto apeliacinio skundo prisideda (CPK 309 str.).

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Absoliučių skundžiamo sprendimo pagrindų nekonstatuojama, todėl vertintinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

16Nustatyta, kad „LRG farmacija“ su atsakove 2002 m. liepos 28 d. sudarė Sutartį, pagal ją per laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. sumokėjo atsakovei 6 260 718,52 Lt. Teismai Pirminėje byloje actio Pauliana pagrindu taikė dalinę restituciją priteisiant „LRG farmacija“ naudai iš atsakovės 1 397 090,68 Eur. Apeliantė - „LRG farmacija“ kreditorė - pareiškė netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Mano, kad atsakovė minėta pinigų suma iki sprendimo Pirminėje byloje įvykdymo naudojosi neteisėtai, ja tuo 10 metų laikotarpiu negalėjo naudotis „LRG farmacija“, todėl ši bendrovė patyrė nuostolius, kuriuos civilinės atsakomybės arba nepagrįsto praturtėjimo pagrindu turi atlyginti atsakovė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

17Dėl procesinių teisių perėmimo

18Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl procesinių teisių perėmimo (žodine nutartimi atmetė prašymą dėl apeliantės procesinių teisių perėmimo iš „LRG farmacija“ pagal jų sudarytą 2015 m. rugsėjo 2 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo). Todėl prašo spręsti šį klausimą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo.

19Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinių teisių perėmimo klausimą, pažeidė CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad tokio pobūdžio klausimas spręstinas rašytinio proceso tvarka. Tačiau šis procesinis pažeidimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu bei galėjusiu turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui (iš esmės to nenurodo ir apeliantė) (CPK 329 str. 1 d.).

20Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantė turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį (CK 6.68 str.). Tokia teismo išvada nėra skundžiama, dėl jos nepagrįstumo argumentų nėra išdėstyta ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą. Šiame kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, atmestini atsakovės pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai, kad, atsakovei apmokėjus apeliantės kreditorinį reikalavimą, pastaroji neteko teisės į netiesioginį ieškinį, nes šiuo atveju ieškinys buvo pareikštas ir priimtas teisme apeliantei dar turint neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę „LRG farmacija“ atžvilgiu. Apeliantė ieškinį reiškė „LRG farmacija“ naudai ir dėl 2015 m. rugsėjo 2 d. sutarties sudarymo nei ieškinio pagrindo, nei dalyko nekeitė. Jos procesinės teisės ir pareigos nesikeičia nei tuo atveju, jei ji byloje dalyvauja kaip asmuo, pareiškęs netiesioginį ieškinį, („netiesioginis ieškovas“), nei tuo atveju, jei dalyvauja kaip (tiesioginis) ieškovas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sprendimo procese apeliantės procesinių teisių (ne)perėmimas reikšmės iš esmės neturi, o ir materialinės pasekmės ieškinio tenkinimo atveju pagal jame nurodytą reikalavimą priteisti atitinkamas sumas „LRG farmacija“ naudai, nepaisant apeliantės procesinių teisių perėmimo, faktiškai nesikeistų (ieškinio dalyko suformulavimas yra ieškovo prerogatyva ir teismas jo pats pakeisti negali). Be to, šiuo atveju į bylą ir nėra pateikta pakankamai duomenų (CPK 48 str. 3 d.), kurie leistų patikrinti, ar 2015 m. rugsėjo 2 d. reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidžia „LRG farmacija“ kreditorių interesų (viešojo intereso elementas): į bylą pateiktas tik jos išrašas; jos sudarymas grindžiamas 2015 m. rugpjūčio 27 d. „LRG farmacija“ kreditorių komiteto narių apklausa, kurios įvykimo faktą bei rezultatą patvirtinančių duomenų nėra ir dėl to jų patikrinti neįmanoma; kelia abejonių, ar sutarties sąlygos, kad su „LRG farmacija“ bus atsiskaityta tik po priteistų sumų išieškojimo, nekelia grėsmės, jog iš viso bus neatsiskaityta tiek dėl atsiskaitymo termino („apmokėjimas atidedamas iki galutinio priteistų sumų (dviejose - teismo past.) bylose dėl žalos atlyginimo išieškojimo“), tiek dėl „LRG farmacija“ bankroto procedūrų pasibaigimo aspektų. Visos šios pastarosios aplinkybės reikalauja atskiro įvertinimo. Pažymėtina, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-121-258/2016 2015 m. rugsėjo 2 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra pripažinta negaliojančia. Nors toks sprendimas dar neįsiteisėjęs (yra apskųstas), tačiau neatmestina, jog jis gali būti pripažintas pagrįstu. Todėl turint galvoje, kad procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje (taigi, ir vėlesnėje) proceso stadijoje, o šio klausimo išsprendimas šiuo metu neturi reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumo patikrinimui nei jo esmės, nei apeliantės ar LRG farmacijos procesinių teisių suvaržymo aspektais, teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo dėl procesinių teisių perėmimo.

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

23Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė ( CK 6.245 str. 2 d.). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad „pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. Civiliniame kodekse aiškiai nurodoma, kada atsiranda sutartinė, o kada deliktinė civilinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), o deliktinė atsakomybė – dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Civilinės atsakomybės atsiradimui konstatuoti turi būti nustatytos visos įstatyme numatytos atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 str.).

24Apeliantė savo skunde akcentuoja, kad jos ieškinys grindžiamas ne Sutarties nuostatų pažeidimu (apeliacinio skundo 62, 66, 70 punktai). Kitaip tariant, apeliantė neturi pretenzijų atsakovei dėl Sutarties sąlygų tinkamo vykdymo, taigi, iš esmės nekyla ginčo, kad „LRG farmacija“ turėjo prievolę apmokėti, o atsakovė gauti apmokėjimą už pagal Sutartį tiektas prekes. Todėl išsamiau analizuoti Sutartį ir jos vykdymo aplinkybes nėra tikslinga ir konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovei galėtų būti taikoma sutartinė atsakomybė. Tokiu atveju spręstina dėl atsakovės kitos civilinės atsakomybės rūšies – deliktinės atsakomybės egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ir jau vien tai eliminuoja atsakomybės atsakovei taikymą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada.

25Apeliantė nurodė, kad atsakovės pasirinktas reikalavimo teisės į „LRG farmacija“ įgyvendinimas prieštaravo CK 6.66 straipsnio 1 dalies, Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio reikalavimams, be to, nurodė, jog ieškinys grindžiamas generalinio delikto doktrina, kasacinio teismo praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai paminėtais aspektais neteikia pagrindo konstatuoti atsakovės civilinę atsakomybę.

26Kaip minėta, šalių sudaryta Sutartis nėra pripažinta negaliojančia, Pirminėje byloje nuginčyti (pripažinti neteisėtais, kaip pažeidžiantys „LRG farmacija“ kreditorių interesus) dalis pagal Sutartį atliktų mokėjimų. Šiuos mokėjimus atliko, kitaip tariant, lėšos pagal juos iš „LRG farmacija“ atiteko atsakovei ne jos veiksmų/neveikimo rezultate, o dėl „LRG farmacija“ veiksmų vykdant savo sutartinius įsipareigojimus. Tai, kad atsakovė Pirminėje byloje buvo pripažinta nesąžininga actio Pauliana kontekste nelemia jos neteisėtų veiksmų konstatavimo, nes (ne)sąžiningumas yra tik vertybinė kategorija ir actio Pauliana (ne)taikymo sąlyga. Mokėjimai toje byloje buvo pripažinti neteisėtais dėl to, kad jie, pažeidžiant teisės normų reikalavimus, buvo LRG farmacijos atlikti, o ne dėl to, kad šiais mokėjimais lėšas atsakovė gavo jos atliktais neteisėtais veiksmais (kaip pagrįstai nurodo atsakovė, jas kitu atveju būtų gavę kiti „LRG farmacija“ kreditoriai). Pažymėtina, kad Pirminėje byloje pripažinti neteisėtais net ir ne visi mokėjimai pagal Sutartį, o tik jų dalis, beje, kuri ir apskaičiuota tik ilgo bylinėjimosi metu po sudėtingo mokėjimų proporcijų visų kreditorinių reikalavimų komplekse nustatymo.

27Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, susijusius su generalinio delikto doktrina (CK 6.263 str. 1 d.), nes apeliantė nepateikia argumentų, kokias elgesio taisykles, lėmusias žalos atsiradimą (jei ji atsirado) mokėjimus atlikusiai „LRG farmacija“, pažeidė atsakovė.

28Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kuria nepagrįsta pripažinta ir apeliantės pozicija, susijusi su kasacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012 taikymu nagrinėjimai bylai, nes toje byloje spręstas antstolio neteisėtais veiksmais varžytynėse padarytų nuostolių atlyginimo klausimas, t. y. bylų ratio decidendi yra iš esmės skirtingas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, ir gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina bylų analogiškumo ar bent esminio panašumo.

29Dėl nepagrįsto praturtėjimo

30Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010).

31Kaip minėta, šiuo atveju nėra ginčo, kad „LRG farmacija“ turėjo sutartinę pareigą atsiskaityti su atsakove, Sutartis nėra pripažinta negaliojančia. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo gauti (ir gavo) apmokėjimą. Mokėjimai atlikti vykdant Sutartį. Nors atskirai paėmus mokėjimų atlikimas teisminėje praktikoje pripažįstamas sandoriu, kuris gali būti ginčijamas, tačiau jis atliekamas sutartinių santykių realizavimo procese, kitaip tariant, nagrinėjamu atveju mokėjimų atlikimo pagrindas yra pateisinamas Sutartimi (t. y. jie neatlikti savaime be jokio reikalo, per suklydimą ar pan.). Kita vertus, net jei galima būtų pripažinti, kad dėl atliktų atsakovei dalies mokėjimų nuostoliai (palūkanų forma, kaip pareikštas ieškinys) „LRG farmacija“ kilo, jie, kaip jau minėta, kilo dėl to, kad nesilaikant įstatyminių reikalavimų - pažeidžiant trečiųjų asmenų interesus - dalis mokėjimų buvo atlikti, o ne dėl to, kad mokėjimus gauti atsakovė apskritai neturėjo teisinio pagrindo. Tokiu atveju, kai šalis, vykdydama prievolę, ir patiria nuostolių dėl savo pačios kaltės, o kita šalis praturtėja, taikyti nepagrįsto praturtėjimo normas nėra pagrindo, nes pirmoji šalis buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką (CK 6.242 str. 3 d.).

32Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės teiginių, kad nagrinėjamoje byloje reikia vadovautis kasacinio teismo 2001 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-885/2001, nes tos bylos ratio decidendi taip pat nesutampa su nagrinėjamos bylos: toje byloje buvo pripažinta negaliojančia dėl apgaulės pirkimo pardavimo sutartis (o ne mokėjimo sandoris) ir konstatuota, kad atsakovai turėjo ir galėjo žinoti, jog nepagrįstai praturtėja, imdami atlyginimą už teisių, kurių neturi, perleidimą nuo pat atlyginimo gavimo momento.

33Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas nei civilinę atsakomybę, nei (alternatyviai) nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi paminėtų motyvų paneigimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 2 000 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (pastebėtina, kad prie prašymo pridėta PVM sąskaita faktūra 3 388 Eur sumai). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau paminėtos sumos akivaizdžiai viršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus ribojimus net ir pagal leistinas priteisti maksimalias sumas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Todėl teisėjų kolegija priteistiną sumą mažina iki 600 Eur (CPK 3 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anatara“ 600 Eur už advokato pagalbą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Limedika“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „Anatara“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Limedika“,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinio... 7. Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius teismas, pripažinęs jos... 8. Dėl nepagrįsto praturtėjimo teismas nurodė, kad „LRG farmacija“... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai... 10. Ieškovė UAB „Anatara“ (toliau - apeliantė) apeliaciniame skunde prašo... 11. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo... 12. „LRG farmacija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Absoliučių skundžiamo sprendimo pagrindų nekonstatuojama, todėl... 16. Nustatyta, kad „LRG farmacija“ su atsakove 2002 m. liepos 28 d. sudarė... 17. Dėl procesinių teisių perėmimo... 18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė... 19. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantė turi teisę reikšti... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 23. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė ( CK 6.245... 24. Apeliantė savo skunde akcentuoja, kad jos ieškinys grindžiamas ne Sutarties... 25. Apeliantė nurodė, kad atsakovės pasirinktas reikalavimo teisės į „LRG... 26. Kaip minėta, šalių sudaryta Sutartis nėra pripažinta negaliojančia,... 27. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, susijusius... 28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kuria nepagrįsta... 29. Dėl nepagrįsto praturtėjimo... 30. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto... 31. Kaip minėta, šiuo atveju nėra ginčo, kad „LRG farmacija“ turėjo... 32. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės teiginių, kad... 33. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su... 34. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 2 000 Eur išlaidų už... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti... 37. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anatara“ 600 Eur...