Byla 2A-322/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tenampa Holdings“ (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LRG Farmacija“ kreditoriaus) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-494-258/2013 pagal ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GlaxoSmithKline Lietuva“ dėl kreditorių interesus pažeidžiančių mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, bei pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Jupoga“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4531-560/2010 pagal ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Limedika“ dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB „LRG farmacija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Jupoga“ (toliau tekste ir bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. UAB „LRG farmacija“ atsakovui UAB „Limedika“ atliktus 6 260 718,52 Lt dydžio mokėjimus pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją, priteisiant BUAB „LRG Farmacija“ naudai iš atsakovo UAB „Limedika“ 6 260 718,52 Lt, bylinėjimosi išlaidas. Šio ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-4531-560/2010.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-4531-560/2010, BUAB „LRG farmacija“ ieškinį atmetė, nustatęs, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti mokėjimus CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sąlygų jam atnaujinti nėra. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-634/2011 pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė ir paliko 2010 m. spalio 21 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs BUAB „LRG farmacija“ kasacinio skundo argumentus, pripažino, jog anksčiau bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, jį atnaujino, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikino ir bylą iš naujo perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Bylą pakartotinai išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, 2013 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1070/2013, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas nenustačius, jog ginčijamais mokėjimais buvo pažeistos BUAB „LRG Farmacija“ kreditorių teisės. BUAB „LRG farmacija“ dėl minėto teismo sprendimo kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris apeliacinės instancijos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį panaikino ir perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo, nurodęs, kurios aplinkybės, jo manymu, turi būti vertinamos sprendžiant, ar ginčijami mokėjimai pažeidė BUAB „LRG farmacija“ kreditorių interesus. Bylą pagal BUAB „LRG farmacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo grąžinus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, buvo pradėta civilinė byla Nr. 2A-762/2014.

7Ieškovas UAB „Tenampa Holdings“, reikšdamas netiesioginį ieškinį BUAB „LRG Farmacija“ vardu, kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti negaliojančiais laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 3 d. ieškovo BUAB „LRG farmacija“ atliktus mokėjimus atsakovo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ naudai, iš viso 1 174 130,68 Lt sumai; taikyti restituciją, priteisiant BUAB „LRG Farmacija“ naudai iš atsakovo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ 1 174 130,68 Lt, bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas UAB „Tenampa Holdings“ ieškinio pagrindu pradėjo civilinę bylą Nr. 2-494-258/2013. Išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. UAB „Tenampa Holdings“ nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu, buvo pateiktas apeliacinis skundas, kurio pagrindu Lietuvos apeliaciniame teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2A-322/2014.

8Lietuvos apeliaciniame teisme ruošiantis civilinių bylų Nr. 2A-762/2014 ir Nr. 2A-322/2014 nagrinėjimui buvo nustatyta, jog sutampa jomis vertintinos ir nustatinėtinos aplinkybės bei sąlygos, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014 m. vasario 17 d. nutartimi, civilinė byla Nr. 2A-762/2014 ir civilinė byla Nr. 2A-322/2014 buvo sujungtos, prijungiant prie civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, civilinę bylą Nr. 2A-762/2014, paliekant sujungtai bylai Nr. 2A-322/2014. Atsižvelgiant į tai, toliau nagrinėjant civilinę bylą pagal UAB „Tenampa Holdings“ ir BUAB „LRG farmacija“ apeliacinius skundus, kartu pasisakoma dėl ginčo esmės ir byloje spręstinų klausimų.

9Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „LRG farmacija“ iškėlė bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „LRG farmacija“ administratoriumi paskirtas UAB „Jupoga“. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi BUAB „LRG farmacija“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

10Ieškovas BUAB „LRG farmacija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Jupoga“ nurodė, jog administratorius, patikrinęs bankrutuojančios įmonės buhalterinius – finansinius dokumentus ir sandorius, nustatė, jog nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. ieškovas atsakovo UAB „Limedika“ naudai atliko mokėjimus (6 260 718,52 Lt). Ieškovo teigimu, nurodytu laikotarpiu bendrovė, faktiškai būdama nemoki ir dėl sunkios finansinės padėties negalėdama vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam kreditoriui (atsakovui UAB „Limedika“) ir prieš pat bankroto bylos iškėlimą apmokėjo beveik 94 proc. jo reikalavimo, nors kitų kreditorių reikalavimai buvo patenkinti tik apie 20 proc.

11Ieškovas UAB „Tenampa Holdings“, nurodė, jog jis 2010 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu yra BUAB „LRG Farmacija“ kreditorius. Susipažinęs su atsakovui UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 3 d. atliktais mokėjimais, nustatė, kad UAB „LRG Farmacija“ per nurodytą laikotarpį sumokėjo minėtam atsakovui 1 174 130,68 Lt ir taip, iki bankroto bylos iškėlimo, padengė ženklią dalį reikalavimo, tuo tarpu kitiems kreditoriams per tą laikotarpį buvo apskritai nemokėta arba mokėta akivaizdžiai mažesnė suma.

12Ieškovų nuomone, ginčijamais mokėjimais buvo pažeistos bendrovės ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai bankroto byloje yra 24 490 896,82 Lt, teisės bei interesai, todėl atlikti mokėjimai pripažintini negaliojančiais, o išmokėtos sumos grąžintinos ieškovui.

13Ieškovų teigimu, egzistuoja visos būtinos sąlygos mokėjimams pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį: ieškovo kreditoriai turi reikalavimo teisę ieškovui; atlikti mokėjimai pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus, nes jų atlikimo metu ieškovas jau buvo nemokus; vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes UAB „Jupoga“ paskirtas ieškovo administratoriumi tik Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, o buvęs administratorius UAB „Admivita“ dalį dokumentų ir elektroninę prieigą prie ieškovo banko sąskaitų perdavė tik 2009 m. kovo 9 d.; ieškovas neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų, nes teisė reikalauti atsiskaityti nereiškia skolininko pareigos sudaryti ginčijamus sandorius; bendrovė nesąžininga, nes ginčijami mokėjimai atlikti prieš pat bankroto bylos iškėlimą, ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė ieškovo direktorius, todėl bendrovei buvo žinoma apie įmonės faktinį nemokumą; atsakovai taip pat buvo nesąžiningi, nes žinojo apie ieškovo nemokumą; kreditorių reikalavimai nukreipiami į perleistą turtą tiek, kiek būtina jų reikalavimams patenkinti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka.

14Atsakovas UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad UAB „Tenampa Holdings“ reiškia netiesioginį ieškinį, nors tam nėra tokio ieškinio pateikimo sąlygų, o senaties terminas mokėjimus ginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu yra praleistas.

15BUAB „LRG farmacija“, civilinėje byloje pagal UAB „Tenampa Holdings“ ieškinį, kreditoriaus išsakytų argumentų nepalaikė.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

17Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė BUAB „LRG farmacija“ ieškinį.

18Teismas nurodė, kad taiko ieškinio senatį, atmesdamas ieškinį šiuo pagrindu. Taip pat pasisakė, jog ieškovo pareiga atlikti mokėjimus pagal Sutartį nėra nuginčyta, todėl ieškovas privalėjo vykdyti atsiskaitymus su atsakovu. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog sutarties šalys buvo nesąžiningos, ieškovui vykdant sutartinę prievolę atsiskaityti už gautas prekes. Pasak teismo, šalys pripažino, kad sudarant Sutartį, ieškovas 2002 m. gruodžio 21 d. užtikrino tinkamą Sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymą atsakovui, įkeisdamas 9 000 000 Lt sumos esamas ir būsimas ieškovo turtines teises iš tiekimo sutarčių, o iškėlus bankroto bylą, kreditoriaus, kurio reikalavimo teisės yra užtikrintos įkeitimu (hipoteka), reikalavimai yra tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto vertės (ĮBĮ 34 str., CPK 665 str. 1 d.), todėl atsakovas turėjo pirmumo teisę reikalauti ieškovo skolinio įsipareigojimo įvykdymo kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu įkeisto turto apimtyje.

19Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu atmetė UAB „Tenampa Holdings“ ieškinį.

20Teismas konstatavo, jog UAB „Tenampa Holdings“ nepagrindė ir neįrodė netiesioginio ieškinio sąlygų, kadangi atsakovas UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ nėra BUAB „LRG farmacija“ skolininkas, o yra kreditorius, kurio reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi.

21Taip pat nurodė, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia šiuo atveju sietina su kreditoriaus UAB „Losbalt“ (kreditorius iš kurio UAB „Tenampa Holdings“ perėmė reikalavimus į BUAB „LRG farmacija“) sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie pažeistą teisę. Įvertinęs tai, teismas darė išvadą, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas nesant svarbių priežasčių. Be to, UAB „Tenampa Holdings“ neįrodė UAB „LRG farmacija“ nemokumo bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo naudai atlikti mokėjimai kaip nors įtakojo bendrovės finansinę padėtį, nulėmė jos nemokumą ar bankrotą, todėl ieškinį atmetė.

22III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „LRG farmacija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

241. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, nesvarstė galimybės atnaujinti šį terminą. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujajam administratoriui UAB „Jupoga“ buvo perduoti įmonės dokumentai apie sandorių sudarymą, t. y. 2009 m. kovo 9 d. Be to, net ir konstatavus, jog senaties terminas yra praleistas, teismas privalėjo atsižvelgti į ieškinyje ir bankroto bylą nagrinėjusio teismo konstatuotas aplinkybes dėl buvusio administratoriaus UAB „Admivita“ netinkamo pareigų atlikimo, taip pat į bankroto bylose esantį viešąjį interesą ir išnagrinėti šių aplinkybių reikšmę, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą.

252. Ieškovas, vykdydamas sutartis, turėjo siekti, kad kuo mažiau būtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Kai bendrovė turi finansinių sunkumų ir negali atsiskaityti su visais kreditoriais, vieno kreditoriaus interesams negali būti teikiamas prioritetas, jeigu tai pažeidžia kitų kreditorių teises, o vien teisė reikalauti atsiskaityti, negali reikšti skolininko pareigos sudaryti ginčijamas sutartis, šiuo atveju – atlikti mokėjimus atsakovui.

263. Ieškovo nesąžiningumas yra akivaizdus, nes ginčijami mokėjimai buvo atlikti prieš pat įmonės bankroto bylos iškėlimą, be to, ieškovo ir atsakovo valdymo organai buvo susiję šeimyniniais ryšiais asmenys, todėl gerai žinojo apie įmonės finansinę padėtį, turimus kreditorius ir jų teisių, sudarius tokį sandorį, pažeidimą.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Limedika“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

281. Nutartis dėl UAB „LRG farmacija“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2005 m. balandžio 25 d., taigi ieškinio senaties terminas baigėsi 2006 m. balandžio 25 d. Apeliantas neįrodė svarbių priežasčių, kurioms esant praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujinamas.

292. Apelianto pavedimu ginčijamus mokėjimus atliko AB „SEB bankas“, todėl atsakovas negali atsakyti už apelianto pasirinkto banko atliktus veiksmus – lėšų pervedimą iš apelianto banko sąskaitos į kitą nurodytą sąskaitą. Esant nenuginčytiems apelianto pavedimams, jų pagrindu atlikti mokėjimai yra teisėti ir negali būti ginčijami teisme.

303. Apeliantas turėjo įstatymo galią turinčią pareigą atlikti mokėjimus atsakovui (Sutarties 1.2 punktas), sutarčiai esant galiojančiai, tai sudarė savarankišką pagrindą atmesti actio Pauliana ieškinį.

314. 2002 m. gruodžio 21 d. apeliantas užtikrino tinkamą įsipareigojimų įvykdymą esamų ir būsimų savo turtinių teisių iš tiekimo sutarčių įkeitimu. Sutartinis įkeitimas nėra ginčijamas ar nuginčytas, o tai reiškia, kad nuo 2002 m. gruodžio 21 d. iki šiol atsakovas turi pirmumo teisę į reikalavimo teisės patenkinimą iš apelianto įkeisto turto. Atsakovas pirmumo teise pasinaudojo siekdamas savo veiklos tikslų ir realizuodamas įkeitimo lakštu suteiktas teises, reikalauti prievolės įvykdymo pirmiau už kitus kreditorius, todėl apeliantas neįrodė atsakovo nesąžiningumo.

325. Administratorius ginčija tik atsakovui atliktus mokėjimus, tačiau neginčija kitiems kreditoriams atliktų mokėjimų, kurie nebuvo užtikrinti įkeitimu ar kitu prievolių užtikrinimo būdu, tokiu būdu administratorius diskriminuoja atsakovą prieš kitus kreditorius ir nesąžiningai siekia restitucijos.

33Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Tenampa Holdings“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „LRG Farmacija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Jupoga“, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas ir argumentus.

35Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto atsakovui jo bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas; apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt.

36Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

37IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

39Dėl naujų įrodymų priėmimo

40Bylos šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus kartu su naujais įrodymais, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju bylos šalių pateikti duomenys susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013, (kuria ieškovo BUAB „LRG farmacija“ byla pakartotinai grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui) pateiktais išaiškinimais ir išskirtomis vertintinomis aplinkybėmis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi nustatytais įpareigojimais pateikti papildomus duomenis apie atsiskaitymus su tam tikrais kreditoriais. Kadangi papildomi paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai būtini, siekiant tinkamai išnagrinėti byloje keliamus klausimus, teisėjų kolegija juos priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga. Pažymėtina, jog bylos šalys, atsižvelgdamos į bylą nagrinėjusių teismų išaiškinimus, pateikė jų reikalavimus pagrindžiančius naujus įrodymus, kurie papildomu aspektu pagrindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai nesudaro pagrindo, kaip nurodo UAB „Limedika“, naujų įrodymų, kurių pateikimo būtinybė iškilo tik po kasacinio teismo išaiškinimų, laikyti ieškinio pagrindo keitimu.

41Dėl UAB „Tenampa Holdings“ teisės reikšti netiesioginį ieškinį

42Nagrinėjamu atveju UAB „Tenampa Holdings“, ieškovo BUAB „LRG Farmacija“ vardu, reiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo kėlė reikalavimą dėl nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 3 d. ieškovo atsakovui UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atliktų mokėjimų 1 174 130,68 Lt sumai, nuginčijimo CK 6.66 straipsnio tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovas nepagrindė ir neįrodė netiesioginio ieškinio sąlygų, tačiau apeliantui UAB „Tenampa Holdings“ su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkant, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir įrodymais, įvertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei UAB „Tenampa Holdings“ teisės reikšti netiesioginį ieškinį vardu, pagrindus.

43Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio, kurį, įgyvendinant skolininko teises, jo vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Taigi, pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 str. 2 d.). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 str. 3 d.). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

44Byloje nustatyta, kad apeliantas UAB „Tenampa Holdings“ yra bankrutavusios UAB „LRG Farmacija“ trečios eilės kreditorius. Apeliantas reikalavimo teises į bankrutavusią bendrovę įgijo 2010 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. Rp/01-10 pagrindu, iš BUAB „LRG Farmacija“ kreditoriaus UAB „Losbalt“ perimdamas 18 889,82 Lt dydžio finansinius reikalavimus, patvirtintus Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi BUAB „LRG Farmacija“ bankroto byloje Nr. B2-1600-28/05 (civilinės bylos Nr. 2-1199-258/2012 t. 1, b. l. 10-13; 117-120). Pirminis kreditorius iš bankrutavusios įmonės kreditorių buvo pašalintas į jį įtraukiant naująjį kreditorių – UAB „Tenampa Holdings“ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-96-258/2014 medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Taigi, pirmoji iš netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygų - kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas – yra patenkinta, ginčo dėl to byloje tarp šalių nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, sprendime pagrįstai konstatavo, kad kreditorius UAB „Tenampa Holdings“ neįrodė kitos būtinos netiesioginiam ieškiniui pareikšti sąlygos - kad skolininkas (bankrutavusi UAB „LRG Farmacija“) turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui UAB „Tenampa Holdings“.

45Šiuo atveju, norint, kad būtų galima pareikšti netiesioginį ieškinį, BUAB „LRG Farmacija“ turėtų turėti turtinę teisę į atsakovą UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, tačiau yra akivaizdu, kad BUAB „LRG Farmacija“ tokios teisės neturi, nes jis nėra UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ kreditorius, o UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ nėra BUAB „LRG Farmacija“ skolininkas ir neturi jokių pareigų jos atžvilgiu. Priešingai, UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ bankroto byloje yra BUAB „LRG Farmacija“ (civilinės bylos Nr. 2-1199-258/2012 t. 1, b. l. 119) kreditorius, todėl ši sąlyga neatitinka CK 6.68 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ tiekė BUAB „LRG Farmacija“ vaistus pagal atsakovo standartines pirkimo – pardavimo sąlygas, kuriomis būtent bendrovei teko pareiga tinkamai ir laiku apmokėti pardavėjo (atsakovo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“) išrašytas sąskaitas-faktūras (civilinės bylos Nr. 2-1199-258/2012 t. 1, b. l. 256-262). Duomenų ir įrodymų, jog UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ turėtų neįvykdytų turtinių prievolių BUAB „LRG Farmacija“ nepateikta, o apeliantas pareikštu ieškiniu dar tik siekia sukurti bendrovės turtinę teisę atsakovo atžvilgiu. Tokiu atveju akivaizdu, jog BUAB „LRG Farmacija“ nėra atsakovo kreditorius, o juo galėtų tapti tik teismo sprendimo pagrindu pripažinus apelianto ginčijamus mokėjimus nepagrįstais ir pritaikius byloje restituciją. Kadangi UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ nėra BUAB „LRG Farmacija“ skolininkas, o BUAB „LRG Farmacija“–ne jo kreditorius, tai pastarasis taip pat neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje neegzistuoja pirmiau nurodyta būtinoji netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga, todėl UAB „Tenampa Holdings“ negalėjo pareikšti BUAB „LRG Farmacija“ ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu.

46Tačiau UAB „Tenampa Holdings“ savo ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad jo reiškiamas ieškinys turi tiek actio Pauliana (CK 6.66 str.), tiek netiesioginio ieškinio (CK 6.68 str.) elementų. Kadangi actio Pauliana ieškinys ir netiesioginis ieškinys yra savarankiški kreditorių teisių gynimo būdai, kurie kiekvienas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį ir taikymo sritį, teisėjų kolegija mano, kad ieškovo teisinė pozicija byloje suformuluota neaiškiai. Ieškovas byloje cituoja teismų praktiką, susijusią tiek su actio Pauliana ieškiniu, tiek su netiesioginiu ieškiniu, ir remiasi ja byloje. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Actio Pauliana naudojamas tada, kai siekiama nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, dėl kurių sumažėjo kreditoriaus galimybė sulaukti reikalavimo patenkinimo iš skolininko. Tuo tarpu netiesioginis ieškinys naudojamas tada, kai skolininkas neįgyvendina savo reikalavimo teisės į savo skolininkus (neprisiteisia skolos, nesusigrąžiną turto ir kt.) ir tuo nepagerina savo mokumo, todėl vietoje skolininko tokį reikalavimą gali pareikšti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę turintis kreditorius. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012 pažymėta, jog „jei kreditoriaus reiškiamas ieškinys grindžiamas kreditoriaus teisių pažeidimu, ir tokiu ieškiniu siekiama nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, ieškinys kvalifikuojamas kaip Pauliano ieškinys, o jei tokiu ieškiniu siekiama skolininko vardu priteisti skolą ar kitu pagrindu sugrąžinti skolininko turtą iš skolininkui skolingų asmenų, toks ieškinys yra netiesioginis ieškinys“. Šiuo atveju apeliantas neįrodinėja, jog ginčijamais mokėjimais buvo sukeltas įmonės nemokumas, apeliantas teigia, jog įmonė jau būdama nemokumo būsenoje atliko atsakovui mokėjimus ir taip pažeidė apelianto ir kitų BUAB „LRG Farmacija“ kreditorių interesus, kas iš esmės atitinka actio Pauliana ieškinio teikimo sąlygas. Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto UAB „Tenampa Holdings“ siekiamą sukurti teisinę situaciją, procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes bei tai, kad kaip nustatyta jis neturėjo teisės reikšti BUAB „LRG Farmacija“ vardu netiesioginio ieškinio, pasisako ir vertina jo skundo argumentus dėl ginčijamų mokėjimų negaliojimo, actio Pauliana pagrindu. Kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.).

47Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinami ne tik UAB „Tenampa Holdings“, skundo, kuris, kaip jau nustatyta, grindžiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, bet ir apelianto BUAB „LRG Farmacija“ apeliacinio skundo argumentai, kuriais taip pat prašoma įvertinti ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimų dėl ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija kartu vertina actio Pauliana sąlygas pagal apeliantų išsakytus motyvus, tiek UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, tiek UAB „Limedika“ mokėjimų atžvilgiu.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Įstatyme nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibrėžtos actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Nustačius, kad yra visos šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.

49Dėl ieškinio senaties termino, ieškiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikšti

50Viena iš būtinų sąlygų, siekiant ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį - ieškinys šiuo pagrindu turi būti pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

51BUAB „LRG Farmacija“ apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas jau ne pirmą kartą, dėl BUAB „LRG Farmacija“ skundo argumentų yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog nors BUAB „LRG Farmacija“ ieškinys atsakovui UAB „Limedika“ pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą jį atnaujinti (civilinės bylos Nr. 2-4531-560/2010, t. 5, b. l. 122-136). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pakartotinai vertindama BUAB „LRG Farmacija“ apeliacinį skundą, nevertina jo argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino nustatymu ir skaičiavimu, kadangi įsiteisėjusia kasacinio teismo nutartimi terminas BUAB „LRG Farmacijai“ reikšti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, siekiant pripažinti negaliojančiais 2005 m. sausio – kovo mėnesiais UAB „Limedika“ atliktus mokėjimus yra atnaujintas (CPK 182 str. 2 d.). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pasisako tik dėl UAB „Tenampa Holdings“ (BUAB „LRG Farmacija“ kreditoriaus) taikytino senaties termino.

52Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, bankrutavusios įmonės kreditoriui ginčijant sandorius, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, t. y. nuo kreditoriaus sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį dienos. Ieškiniai pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) gali būti reiškiami per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas inter alia turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas apie ginčijamus mokėjimus, atliktus 2005 m. sausio – kovo mėnesiais, turėjo teisę sužinoti įsiteisėjus nutarčiai, kuria BUAB „LRG Farmacija“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriui perėmus (2009 m. kovo 9 d., 2009 m. kovo 10 d. ir 2009 m. birželio 19 d.) visus bendrovės finansinius duomenis.

53Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, jog UAB „Tenampa Holdings“ reikalavimo teises į bendrovę įgijo tik 2010 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, o ieškinį pareiškė jau 2010 m. gruodžio 29 d., t. y. nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.

54Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl tam, kad būtų galima įvertinti, ar apeliantas ieškinį pateikė nepraleidęs termino, būtina nustatyti, kada apeliantas sužinojo apie sandorių, galimai pažeidžiančių kreditorių teises, egzistavimą. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kaip minėjo ir apeliantas, reikalavimo teises į bankrutavusią įmonę jis įgijo iš UAB „Losbalt“ 2010 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, todėl sprendžiant apie tai, kada kreditoriui tapo žinoma, ar jis turėjo teisę sužinoti apie ginčijamus mokėjimus, būtina vertinti ne apelianto UAB „Tenampa Holdings“, bet pirminio BUAB „LRG Farmacija“ kreditoriaus UAB „Losbalt“, sužinojimo, apie galimai kreditorių teises pažeidžiančius mokėjimus, momentą, kadangi remiantis CK 1.128 straipsniu - prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.

55Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „Losbalt“ apie ginčijamus sandorius turėjo sužinoti jau iškėlus įmonei bankroto bylą ir perdavus įmonės finansinius dokumentus administratoriui. Apeliantui perėmus iš pirminio kreditoriaus reikalavimus į bankrutavusią įmonę ir tik 2010 m. gruodžio 29 d. pareiškus ieškinį laikytina, jog terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį yra praleistas ir pagrindo jį atnaujinti nėra, kadangi byloje nepateikta duomenų ir įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog minėtas kreditorius domėjosi ar dėjo pastangas, siekiant sužinoti, apie įmonės atliktus mokėjimus, jų teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog 2005 m. balandžio 26 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutarčiai, kuria UAB „LRG Farmacija“ buvo iškelta bankroto byla ir 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtinus UAB „Losbalt“ kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, jis įgijo teisę pasinaudoti ĮBĮ 21 ir straipsnyje nustatytomis kreditorių teisėmis gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie, jo manymu, kreditorių interesus pažeidžiančius bendrovės atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Kadangi duomenų ir įrodymų, jog tai buvo atlikta nepateikta, laikytina, kad UAB „Tenampa Holdings“ (UAB „Losbalt“ reikalavimų perėmėjui) tik 2010 m. gruodžio 29 d. pareiškus ieškinį dėl 2005 m. sausio – kovo mėnesiais atliktų mokėjimų, vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti mokėjimus CK 6.66 straipsnio pagrindu yra praleistas. Nepaisant to, teismui pripažinus ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis, jis gali būti teismo atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams.

56Šiuo atveju sprendžiant dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog šis klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į kasacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012, nustatytus išaiškinimus, remiantis kuriais, vertinant ieškinio senaties termino praleidimo ir jo atnaujinimo aplinkybes, būtina įvertinti, ar jo praleidimo priežastys priklausė išimtinai nuo besikreipiančio į teismą asmens valios, kadangi nustačius aplinkybes, nepriklausiusias nuo asmens valios ir užkirtusias kelią laiku pradėti ginti savo pažeistas teises (CK 1.131 str.), terminas atnaujintinas. Šiuo atveju byloje neginčytinai nustatyta, jog UAB „LRG Farmacija“ iškėlus bankroto bylą, paskirtasis administratorius UAB „Admivita“ nevykdė jam ĮBĮ pavestų funkcijų, netinkamai administravo UAB „LRG Farmacija“ bankroto procesą, kas leidžia manyti, jog net pirminiam UAB „LRG Farmacija“ kreditoriui UAB „Losbalt“ siekiant įgyvendinti jam įstatymu suteiktas teises, prieiga susipažinti su įmonės finansiniais dokumentais, būtų ribota. Byloje taip pat nustatyta, jog naujajam bankroto administratoriui UAB „Jupoga“ bendrovės dokumentai buvo perduoti laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2009 m. birželio 2 d., t. y. per pakankamai ilgą laiko tarpą, kas taip pat rodo, jog šiuo laikotarpiu kreditorių teisės susižinoti apie įmonės vykdytus mokėjimus buvo ribotos. Taip pat negalima nepaminėti to, jog kaip minėjo ir apeliantas, jis reikalavimo teises į BUAB „LRG Farmacija“ perėmė tik 2010 m. rugpjūčio 23 d., ir jau 2010 m. gruodžio 29 d. pareiškė ieškinį, siekdamas nuginčyti, jo manymu, bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančius mokėjimus. Šios aplinkybės rodo, jog ieškinio senaties termino praleidimą sąlygojo daugelis aplinkybių (pirmojo bendrovės bankroto administratoriaus neveikimas, administratorių kaita, pirminio kreditoriaus pasyvus elgesys), kurios nepriklausė nuo apelianto valios. Tuo tarpu jo aktyvūs veiksmai imantis kreditorių teisių gynimo (reikalavimo teises įgijo 2010 m. rugpjūčio mėnesį, o ieškinį teismui pateikė juo 2010 m. gruodžio mėnesį), bei reiškiamo ieškinio paskirtis - ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti terminą UAB „Tenampa Holdings“ actio Pauliana ieškiniui reikšti. Be to, teismo nuomone, turi būti atsižvelgta ir į kreditorių lygiateisiškumo bei teisingumo principus ir atsižvelgiant į tai, kad nors BUAB „LRG Farmacija“ ieškinys atsakovui UAB „Limedika“ taip pat buvo pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės teismams sudarė pagrindą jį atnaujinti (civilinės bylos Nr. 2-4531-560/2010, t. 5, b. l. 122-136), teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio senaties terminas UAB „Tenampa Holdings“ actio Pauliana ieškiniui reikšti atnaujintinas. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos patikrinti tik kai kurių tuo pačių laikotarpiu atliktų skolininko mokėjimų teisėtumą, o tai neatitiktų bendrųjų teisės principų. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, apelianto elgesį, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei byloje vyraujantį viešą interesą, atnaujina ieškovui UAB „Tenampa Holdings“ terminą ieškiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikšti, siekiant pripažinti negaliojančiais 2005 m. sausio - kovo mėnesiais atliktus mokėjimus.

57Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, kaip actio Pauliana sąlygos

58Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl ginčijamų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais pateikė BUAB „LRG Farmacija“ bankroto administratorius bei kreditorius UAB „Tenampa Holdings“. Kadangi apeliaciniai skundai pateikti skirtingų subjektų teisėjų kolegija pasisako ir vertina dėl kiekvieno iš jų neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kaip pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinį.

59Tuo atveju, kai CK 6.66 straipsnio tvarka ieškinius, ginčydamas bankrutavusios įmonės sudarytus sandorius, teikia bankroto administratorius, be CK taikytinos ir įmonių bankroto procesą reglamentuojančios ĮBĮ nuostatos. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, pagal įstatymą (ĮBĮ) bankrutuojančios įmonės administratorius privalo ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus. ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Šiuo atveju įmonės administratorius, gindamas BUAB „LRG Farmacija“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus (kai kurie iš jų buvo ir ginčijamų mokėjimų metu (civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 3, b. l. 2125, t. 7, b. l. 231-232), teikė ieškinį kaip kreditorius bendrąja prasme, nurodydamas, kad ginčijamas sandoris pažeidžia visų kreditorių interesus, prieštarauja juridinio asmens tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Dėl bankroto proceso specifiškumo, kuomet įmonei yra iškeliama bankroto byla, įmonės valdymo organų funkcijos perduodamos bankroto administratoriui (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p.), todėl laikytina, jog pati įmonė (ginčijamų sandorių sudarymo metu valdyta ir atstovauta valdymo organų (CK 2.81 str.) netenka teisinio subjektiškumo, leidžiančio jai pačiai priimti atitinkamus sprendimus, tarp jų ir dėl teisės kreiptis į teismą, todėl šią teisę įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina paskirtasis bankroto administratorius, kuris atstovauja tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinio teismo teisėjų kolegija laiko, jog BUAB „LRG Farmacija“ atstovo reikalavimų teikimo atveju pirmoji iš actio Pauliana taikymo sąlygų (kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė) yra neginčytinai nustatyta.

60UAB „Tenampa Holdings“ ieškinio atveju, kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (nagrinėjamu atveju atlikusiam ginčijamus mokėjimus). Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.).

61Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Taigi, tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

62Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, kreditorius UAB „Tenampa Holdings“ reikalavimus į BUAB „LRG Farmacija“ 18 889,82 Lt sumai perėmė iš UAB „Lostbalt“, kurio reikalavimai bankroto byloje buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-1199-258/2012, t. 1, b. l. 10-13, 17-120). Pirminis kreditorius iš bankrutavusios įmonės kreditorių buvo pašalintas į jį įtraukiant naująjį kreditorių – UAB „Tenampa Holdings“ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-96-258/2014 medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

63Kadangi kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio, toliau vertinami teisiniai santykiai, sieję BUAB „LRG Farmacija“ ir pirminį kreditorių. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Priklausomai nuo prievolės perėjimo būdo sprendžiama dėl prievolės atsiradimo momento ir reikalavimo teisę perėmusio asmens santykio su skolininku. Kreditoriaus reikalavimo perėjimas nedaro įtakos skolininko teisinei padėčiai prievolėje, jeigu su kreditoriaus padėties pasikeitimu įstatymas nesieja prievolės pasibaigimo (pvz., kreditoriaus ir skolininko sutapimas kaip pagrindas prievolei pasibaigti, novacija). Prievoliniai teisiniai santykiai egzistuoja iki to laiko, kol nepasibaigia prievolė dėl jos tinkamo įvykdymo, negalėjimo įvykdyti ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais (CK 6.123 str. 1 d., 6.127 str. ir kt.). Todėl tam, kad įvertinti, ar UAB „Tenampa Holdings“ turi neabejotiną ir galiojančią teisę, suteikiančią jam reikšti nagrinėjamoje byloje ieškinį, teisėjų kolegijai būtina įvertinti, ar pirminio kreditoriaus reikalavimo teisė atsirado anksčiau nei buvo atlikti ginčijami mokėjimai. 2010 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi nustatyta, jog pirminis kreditorius UAB „Losbalt“ reikalavimus UAB „LRG Farmacija“ kildina iš šalis siejusios 2002 m. rugsėjo 3 d. Prekybos sutarties, jos 3.2. punktas įpareigojo UAB „LRG Farmacija“ per penkias kalendorines dienas apmokėti UAB „Losbalt“ išrašytas sąskaitas faktūras (civilinės bylos Nr. 2-1199-258/2012, t. 1, b. l. 11, civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 3, b. l. 182-183). Kadangi visi 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtinti kreditoriaus UAB „Losbalt“ reikalavimai BUAB „LRG Farmacija“ bankroto byloje buvo kildinami iš šalis siejusios 2002 m. rugsėjo 3 d. Prekybos sutarties netinkamo vykdymo, o sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 str.), todėl laikytina, jog nuo 2002 m. rugsėjo 3 d. sutarties sudarymo kreditorius įgijo įstatymu suteiktą jo reikalavimo teisės apsaugą. Nuo 2002 m. rugsėjo 3 d. Prekybos sutarties sudarymo momento UAB „LRG Farmacija“ turėjo pareigą tinkamai ir laiku apmokėti už suteiktas prekes, o tai reiškia, kad ieškovas per visą minėtos sutarties galiojimo laiką turėjo teisę reikšti actio Pauliana ieškinį ginčydamas bendrovės, kaip skolininkės, sudarytus sandorius. Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdoma, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą, todėl atmestini UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ teiginiai, jog ginčijamų mokėjimų metu ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės UAB „LRG Farmacija“, nes nebuvo suėjęs 2005 m. vasario 25 d. ir 2005 m. kovo 8 d. PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminas (šių sąskaitų faktūrų neapmokėjus iki bankroto bylos iškėlimo, jose nurodytai sumai buvo patvirtintas UAB „Losbalt“ kreditorinis reikalavimas BUAB „LRG Farmacija“ bankroto byloje). Sprendžiant, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, būtina įvertinti tai, kad pagal actio Pauliana instituto paskirtį, pobūdį ir ypatumus toks ieškinys gali būti reiškiamas ir tada, kai nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. CK 6.33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikrų aplinkybių. Kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolės tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas. Tais atvejais, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, skolininkas praranda su šiuo terminu susijusias lengvatas (CK 6.35 str. 4 d.). Tada, jeigu yra CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę nedelsiant, t. y. turi teisę ginčyti sudarytą sandorį dar nesuėjus prievolės vykdymo terminui, kad iš šio sandorio pagrindu perleisto turto būtų patenkintas jo reikalavimas. Todėl įvertinus apelianto skundo argumentus (nagrinėjamoje byloje UAB „Tenampa Holdings“ siekia įrodyti, jog dėl ginčo mokėjimų buvo apribota UAB „LRG Farmacija“ galimybė atsiskaityti su kreditoriais), bei tai, jog pirminiam kreditoriui ir UAB „LRG Farmacija“ sudarius Prekybos sutartį, bendrovei buvo žinoma ir suprantama pareiga pasirūpinti tinkamu atsiskaitymu su prekių tiekėju, remiantis aukščiau pateiktu išaiškinimu laikytina, jog šalis siejusios sutarties galiojimo metu UAB „Losbalt“ turėjo teisę reikšti ieškinius, siekiant apginti savo, kaip kreditoriaus, interesus.

64Įvertinusi aptartas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Losbalt“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu turėjo galiojančią reikalavimo teisę į UAB „LRG Farmacija“, o UAB „Tenampa Holdings“ perėmus pirminio kreditoriaus reikalavimus, laikytina, kad ir ši actio Pauliana instituto taikymo sąlyga (neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė) yra įrodyta.

65Dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos

66CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

67Civilinė byla pagal apelianto BUAB „LRG Farmacija“ skundą jau buvo nagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau dėl tam tikrų faktų ir aplinkybių, reikšmingų galimam kreditorių teisių pažeidimui neįvertinimo, kasacinio teismo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. UAB „Tenampa Holdings“ taip pat kelia klausimą, ar bendrovės mokėjimai, atlikti 2005 m. sausio – kovo mėnesiais, nepažeidė įmonės ir jos kreditorių teisių. Kadangi apeliantų ginčijamų mokėjimų laikotarpiai, dėstomos faktinės aplinkybės dėl galimo įmonės nemokumo apeliantų nurodomu laikotarpiu sutampa, teisėjų kolegija bendrovės mokumo bei kreditorių teisių galimą pažeidimą vertina bendrai, atsižvelgdama į apeliantų dėstomus argumentus, bylos medžiagą bei kasacinio teismo išaiškinimus.

68Kreditorių teisių pažeidimui įvertinti, kuris pasireiškia tuo, jog sudarius ginčijamą sandorį įmonė tampa nemoki, arba neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, būtina nustatyti bendrą įmonės finansinę aplinką ginčo sandorio sudarymo metu ir po jo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013, nurodė, jog įmonės nemokumui CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme konstatuoti, būtina įvertinti įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį, todėl teisėjų kolegija, kartu su kitais byloje esančiais bendrovės finansinę padėtį patvirtinančiais dokumentais, vertina įmonės finansines ataskaitas ir, jų fone, 2005 m. sausio – kovo mėnesiais atliktus, ginčijamus mokėjimus: UAB „LRG Farmacija“ ginčija laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. UAB „Limedika“ atliktus 6 260 718,52 Lt dydžio mokėjimus; UAB „Tenampa Holdings“ ginčija UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ per 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. kovo 3 d. laikotarpį atliktus mokėjimus 1 174 130,68 Lt sumai.

69Remiantis UAB „LRG Farmacija“ 2004 m. finansinėmis ataskaitomis nustatyta, jog įmonė 2004 m. pabaigoje turėjo turto, kurio vertė sudarė 38 382 107 Lt, įsipareigojimai siekė 42 733 304 Lt iš kurių 32 428 518 Lt buvo per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai, o 30 699 375 Lt sudarė prekybos skolos tiekėjams (civilinės bylos Nr. 2-4531/2010, t. 1, b. l. 18-19, civilinės bylos Nr. B2-2235-45/07 t. 1, b. l. 35-37). Įmonės turto vertė dengė įsipareigojimus, finansinė padėtis, remiantis nurodytais duomenimis, nevertintina kaip sudėtinga. Tačiau BUAB „LRG Farmacija“ bankroto bylos medžiagos duomenimis nustatyta, jog jau 2005 m. balandžio 1 d. įmonė turi turto tik už 438 146,47 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 19 724 225,83 Lt (Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1600-53/2005 (2014 metų bylos Nr. B2-96-258/2014), kas akivaizdžiai rodo, jog įmonė 2005 m. balandžio 1 d. neturėjo galimybių atsiskaityti su visais savo kreditoriais, kurių bendra reikalavimų suma, patvirtinta bankroto byloje viršija 24 mln. Lt (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-96-258/2014 medžiaga). UAB „LRG Farmacija“ finansinį nuosmukį rodo ne tik 2004 ir 2005 m. pirmojo ketvirčio balansų duomenys, bet ir įmonės pelno nuostolių ataskaitos 2003 - 2004 metais. Jų duomenimis įmonė 2003 metais gaudama pelną (1 167 937 Lt), 2004 metais patiria 7 123 370 Lt dydžio nuostolį, kuris net įvertinus prieš tai gautą įmonės pelną, akivaizdžiai pablogino įmonės finansinę padėtį (civilinės bylos Nr. 2-4531/2010, t. 1, b. l. 20).

70Sprendžiant, ar ginčijami mokėjimai turėjo lemiamos reikšmės įmonės nemokumui, svarbu įvertinti tai, jog ieškinys iškelti bankroto bylą įmonei pateiktas teismui praėjus mėnesiui nuo paskutinio ginčijamo mokėjimo (paskutinis mokėjimas UAB „Limedika“ atliktas 2005 m. kovo 9 d., o ieškinys dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pateikiamas 2005 m. balandžio 7 d.). UAB „LRG Farmacija“ bankroto byla iškeliama jau 2005 m. balandžio 15 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Tokios sandorio sudarymo (nagrinėjamu atveju mokėjimų atlikimo) ir bankroto bylos įmonei iškėlimo aplinkybės kasacinio teismo praktikoje buvo pripažintinos turėjusiomis įtakos įmonės nemokumui atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013).

71Aptarti duomenys patvirtina, jog per pirmuosius tris 2005 m. mėnesius UAB „LRG Farmacija“ finansinė padėtis suprastėja tiek, jog įmonė negeba dengti įsipareigojimų kreditoriams ir jai inicijuojama bankroto byla, tačiau tik nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog tokią įmonės finansinę padėtį sąlygojo išimtinai UAB „LRG Farmacija“ vykdyti atsiskaitymai su atsakovais. Teisėjų kolegijos manymu, tokiai išvadai pagrįsti, būtina įvertinti ne tik įmonės finansinę situaciją ginčo laikotarpiu apskritai, bet būtent ginčijamų mokėjimų įtaką įmonės mokumui, nustatant ir kitiems kreditoriams atliktų mokėjimų dydžius, proporcingai įvertinant juos su ginčijamais mokėjimais.

72Kaip jau ne kartą minėta, byloje ginčijami bendrovės atsakovams atlikti mokėjimai nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. Byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kiek kreditorių, kuriems mokėjimo terminai jau buvo suėję, ginčijamų mokėjimų laikotarpiu, turėjo UAB „LRG Farmacija“, nėra, kadangi bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegai pareikalavus, jog šiuos duomenis pateiktų BUAB „LRG Farmacija“ bankroto administratorius (civilinės bylos Nr. 2-494-258/2013, t. 2, b. l. 116-117), jis nurodė, jog dėl administratorių bankroto procese kaitos, pirmojo BUAB „LRG Farmacija“ bankroto administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo, UAB „Jupoga“ negali pateikti prašomų duomenų (civilinės bylos Nr. 2-494-258/2013, t. 2, b. l. 19), todėl vertinant atliktus atsakovams mokėjimus, kitus mokėjimus kreditoriams ginčijamu laikotarpiu ir jų įtaką bendrovės mokumui, teisėjų kolegija vadovaujasi netiesioginiais įrodymais bei tikimybių pusiausvyros principu (CPK 175 str., 185 str.).

73Venas iš įrodymų leidžiančių pritarti apeliantų argumentams, jog mokėjimai atsakovams lėmė UAB „LRG Farmacija“ nemokumą, yra finansų įstaigos raštas, įvertinantis bendrovės finansinę padėtį bei kreditingumą, ginčo mokėjimų metu. Pripažindamas įmonės patiriamus nuostolius, turto masės bei kredito apyvartos sumažėjimą, AB SEB bankas 2005 m. kovo 8 d. teikia apeliantui raginimą nedelsiant grąžinti suteiktą paskolą (civilinės bylos Nr. 2-4531/2010, t. 5, b. l. 151). Vadinasi, jau 2005 m. kovo 8 d. (praktiškai po atliktų mokėjimų – paskutinis iš ginčijamų mokėjimų atliktas 2005 m. kovo 9 d. ir jis vertinant jį su kitais mokėjimais negali būti vertinamas iš esmės reikšmingu (pervesta 88 006 Lt, kai ankstesniais mokėjimais mokamos ir 1 000 000 Lt viršijančios sumos (civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 3, b. l. 139) bendrovė nelaikoma turinčia stabilią finansinę padėtį. Dar daugiau pagrindų manyti, jog būtent ginčijami mokėjimai įtakojo įmonės negebėjimą atsiskaityti su kreditoriais, sudaro aplinkybė, jog po jų, pati bendrovė pripažįsta lėšų ir turto trūkumą finansiniams įsipareigojimams vykdyti (civilinės bylos Nr. 2-4531/2010, t. 5, b. l. 158), kas lemia 2005 m. kovo 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties su AB SEB banku sudarymą.

74Vertinant ginčo mokėjimų įtaką įmonės nemokumui, neabejotinai turi būti kartu įvertinti 2004 m. finansinės ataskaitos duomenys bei informacija apie atliktus mokėjimus, patvirtinantys, jog 2004 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 30 699 375 Lt dydžio skolą tiekėjams, tačiau užuot vykdžiusi įsipareigojimus visiems kreditoriams proporcingai, kurių ginčo mokėjimų metu buvo daugiau nei aštuoniasdešimt, atsiskaitė su atsakovais, sumokėdamas tik jiems 7 434 848,20 Lt (civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 3, b. l. 26-27). Po atliktų mokėjimų, nepadengti kitų kreditorių reikalavimai, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję ginčo mokėjimų metu, viršijo 7,5 mln. Lt (civilinės bylos Nr. 2-322/2014, t. 7, b. l. 231-232), todėl akivaizdu, jog mokėjimai pažeidė bendrovės kreditorių teises.

75Atsakovas UAB „Limedika“ pabrėžia, jog sprendžiant dėl ginčijamų mokėjimų įtakos kreditorių teisių pažeidimui, būtina įvertinti tai, jog ginčo laikotarpiu buvo atsiskaitoma ne tik su atsakovu, bet ir su kitomis įmonėmis ir lėšų tokiam atsiskaitymui įmonė turėjo, kas neleidžia teigti, jog mokėjimai įtakojo įmonės nemokumą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, bylą nagrinėję teismas nustatė, jog ginčijamų mokėjimų atlikimo laikotarpiu UAB „LRG Farmacija“ gavo 22 342 967 Lt pajamų, iš kurių 16 834 001 Lt suma buvo panaudota atsiskaitymams su kreditoriais (civilinės bylos Nr. 2-4531/2010, t. 3, b. l. 1-148), tačiau kasacinis teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013, pažymėjo, jog tik ši aplinkybė (jog įmonė turėjo lėšų atsiskaitymams ir atsiskaitinėjo su kreditoriais) neįvertinus to, su keliais iš kreditorių ir kokia apimtimi atsiskaitoma, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė nepažeidė kreditorių teisių. Remiantis BUAB „LRG Farmacija“ bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis nustatyta, jog ginčijamų mokėjimų laikotarpiu (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d.) bendrovės kreditoriams viso buvo sumokėta 11 594 422,48 Lt (civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 3, b. l. 21-25), iš jos 6 260 718,52 Lt suma pervesta tik atsakovui UAB „Limedika“, o 1 174 129,68 Lt - atsakovui UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, vadinasi likusiems 86 kreditoriams ginčo mokėjimų metu bendrai buvo išmokėta tik 4 159 574,28 Lt suma, nors jų reikalavimų suma, pagal anksčiau minėtus 2004 m. balanso duomenis, 2004 m. gruodžio 31 d. sudarė 30 699 375 Lt. Bankroto administratoriaus pateiktoje pažymoje, atspindinčioje UAB „LRG Farmacija“ mokėjimų kreditoriams procentines išraiškas išskirta, jog patenkintų reikalavimų kreditoriams ginčo mokėjimų terminu vidurkis sudaro 27,56 procentus, todėl įvertinus UAB „Limedika“ sumokėtos sumos procentinę išraišką - 94,02 procentai, ir palyginus ją su kitiems kreditoriams sumokėtų sumų procentine išraiška bei tai, jog atsakovui UAB „Limedika“ buvo pervesta didžiausia lėšų suma (didesnė nei visiems kitiems kreditoriams kartu sudėjus), akivaizdu, jog atsakovui sumokėta suma, gerokai viršijo kitiems kreditoriams išmokėtų lėšų vidurkį ir toks mokėjimas buvo nesąžiningas bei pažeidžiantis kitų kreditorių teises atgauti jiems priklausančias sumas.

76Atsakovo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ teigimu, jam atliktų mokėjimų, kurių procentinė išraiška sudaro 20,37 procentus ir yra mažesnė už bendrai išmokėtų kreditoriams lėšų vidurkį (jis kaip minėta sudaro 27,56 procentus), neleidžia teigti, jog mokėjimai pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant procentines mokėjimų kreditoriams išraiškas ir lyginant jas su kreditoriams išmokėtų lėšų vidurkiu, negali būt nepažymėta ir tai, kokia suma iš bendro kreditoriaus reikalavimo buvo padengta, kas taip pat, be abejo, turi įtakos vertinant mokėjimų pagrįstumą. Pavyzdžiui UAB „Aitora“ UAB „LRG Farmacija ginčo mokėjimų laikotarpiu patenkino net 61,24 procentus reikalavimų, tačiau jų piniginė išraiška sudaro tik 2 207,69 Lt, tuo tarpu atsakovui UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ pervesta 1 174 129,68 Lt suma sudaro tik 20,37 procentus iš bendrai sumokėtų lėšų (civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 3, b. l. 26-27). Aptarta situacija atspindi tik vieną iš ginčijamų ir kitiems kreditoriams atliktų mokėjimų disproporcijų, tačiau iš administratoriaus pateikto sąrašo matyti, jog atsakovams, lyginant su kitais mokėjimais, buvo išmokėtos reikšmingiausios sumos (civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 3, b. l. 26-27). Negalima nepaminėti ir to, jog po ginčijamų mokėjimų atlikimo, UAB „LRG Farmacija nutraukė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 9 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo atsiskaitoma vos su šešiais kreditoriais, o ir mokėjimai jiems nebuvo reikšmingi, lyginant su ginčijamų mokėjimų sumomis (civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 3, b. l. 21-25).

77Be to, palyginus BUAB „LRG Farmacija“ administratoriaus pateiktas ataskaitas apie bendrovės ginčijamų mokėjimų laikotarpiais kreditoriams pervestas lėšas su BUAB „LRG Farmacija“ bankroto byloje pateiktais kreditorių sąrašais 2005 m. balandžio 1 d., taip pat bendrovės bankroto bylos Nr. 2A-96-258/2014 medžiagą ir nutartis, kuriomis patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (2005 m. gruodžio 23 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutartys), matyti, jog ginčijamų mokėjimų metu jau buvo suėję mokėjimų terminai ir kitiems kreditoriams (pvz., Gedeon Richter Ltd. mokėjimo terminas buvo suėjęs 2005 m. vasario 7 d., UAB „Sabinos sandėliai“ – 2005 m. vasario 24 d.), tačiau jokie mokėjimai šiems kreditoriams ginčijamu laikotarpiu atlikti nebuvo (civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 3, b. l. 26-27).

78Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas (nagrinėjamu atveju iš dalies atsiskaityta), nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu - kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

79Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

80Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės ir byloje esančių duomenų visuma: po ginčijamų mokėjimų atlikimo įmonė neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais (ar atsiskaityti iš dalies), atsakovams išmokėtos sumos nelygiavertės su kitiems kreditoriams mokėtomis sumomis, o nustatyti faktai, jog UAB „LRG Farmacija“ atsiskaitinėdama su kreditoriais – daliai iš jų nemoka net ir esant suėjus mokėjimo temimas, įrodo buvus kreditorių teisių pažeidimą, kaip vieną iš actio Pauliana taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).

81Dėl sandorių privalomumo

82Pirmosios instancijos teismui neįžvelgus kreditorių teisių pažeidimo, kaip vienos iš būtinų sąlygų sandoriui actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu, teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė ir kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu sąlygų. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti įmonės ir jos kreditorių interesai, teisėjų kolegija vertina šalių argumentus bei pasisako dėl kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygų.

83Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad privaloma aplinkybe sudaryti sandorį gali būti konstatuota tik tuomet, kai pareiga sudaryti sandorį kyla iš privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų. Neįrodžius šių aplinkybių, galioja įstatymo nuostata, leidžianti šalims laisvai sudaryti sandorius, jeigu jie nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

84Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat apibrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje nustatyti ir įvertinti, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan.

85Nagrinėjamoje byloje ginčijami atsiskaitymai vykdyti su atsakovais – UAB „Limedika“ ir UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“. Kadangi nurodyti asmenys skirtingais pagrindais įrodinėja bendrovei nustatytą pareigą atsiskaityti su jais ir atlikti ginčijamus mokėjimus, todėl teisėjų kolegija pasisako ir vertina dėl UAB „LRG Farmacija“ privalomumo ar neprivalomumo atsiskaityti su kiekvienu iš atsakovų atskirai.

86Atsakovas UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ teigimu, UAB „LRG Farmacija“ atlikdama ginčijamus mokėjimus atsiskaitė su atsakovu už pateiktus vaistus ir esant suėjusiems mokėjimo terminams, kas pagrindžia UAB „LRG Farmacija“ turėjus pareigą atlikti byloje ginčijamus mokėjimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „LRG Farmacija“ turėjo prievolę atsiskaityti su atsakovu už prekes, nelaikytina tuo imperatyvu, sukėlusiu bendrovei neišvengiamą teisinę pareigą atlikti mokėjimus, kadangi šalis siejo tik sutartinės prievolės, o atlikti mokėjimai, nedengiant ar dengiant tik nedideles kitų kreditorių reikalavimo dalis, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai. Todėl atmestini UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ argumentai, kad UAB „LRG Farmacija“ privalėjo sudaryti šioje byloje ginčijamus mokėjimus.

87Atsakovas UAB „Limedika“ teigia, jog ginčijami mokėjimai buvo privalomi UAB „LRG Farmacija“. Nurodo, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, kilę iš 2002 m. liepos 28 d. šalių pasirašytos pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu pardavėjas (UAB „Limedika“) įsipareigojo perduoti pirkėjui (UAB „LRG farmacija“) vaistus ir kitas medicinines prekes, o pirkėjas jas įsipareigoja priimti ir tinkamai atsiskaityti (civilinės bylos Nr. 2-4531-560/2010, t. 1, b. l. 145-146). Tinkamam nurodytos sutarties sąlygų įvykdymui užtikrinti, UAB „LRG Farmacija“ įkeitė UAB „Limedika“ naudai esamas ir būsimas turtines teises, kylančias iš tiekimo sutarčių, numatytų 2002 m. gruodžio 21 d. rašte, patvirtintame hipotekos teisėjo. Bendrai buvo įkeista turtinių teisių 9 000 000 Lt sumai (civilinės bylos Nr. 2-4531-560/2010, t. 1, b. l. 147-153). UAB „LRG Farmacija“ tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, UAB „Limedika“ šalis siejusią sutartį nutraukė, o skolą pareikalavo grąžinti (civilinės bylos Nr. 2-4531-560/2010, t. 1, b. l. 154). Atsakovo teigimu, UAB „LRG farmacija“ siekdama išvengti galimų skolos išieškojimo nuostolių, ginčijamais mokėjimais sumokėjo UAB „Limedika“ sumas priklausiusias pagal sutartį, taip įvykdydamas prievoles įkaito gavėjui, pirmiau už kitus kreditorius. Išdėstytos aplinkybės, atsakovo teigimu, patvirtina ginčo mokėjimų privalomumą, tačiau teisėjų kolegija su atsakovu nesutinka.

88Kadangi atsakovas teigia, jog jis turėjo teisę pradėti priverstinį išieškojimą iš jam įkeisto turto, bylą nagrinėjančiam teismui aktualu įvertinti, ar atsakovas tinkamai pasinaudojo teise nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Byloje nustatyta ir neginčijama, jog atsakovas turėjo teisę reikalauti, jog UAB „LRG Farmacija“ vykdytų prievolę, kadangi šalis siejanti sutartis buvo nutraukta, tačiau tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog UAB „Limedika“, kaip įkaito gavėjas, turėjo pirmumo teisę įgyvendinti savo reikalavimus, kadangi nėra duomenų, jog jis įvykdė kitas tokios teisės įgyvendinimo sąlygas.

89Pirmiausia pažymėtina, kad hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010). Ginčo laikotarpiu (2005 m. sausio – kovo mėnesiais) galiojusios CK normos, reglamentavusios išieškojimo iš įkeisto turto tvarką (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 30 d. ), nustatė, jog ši procedūra pasižymi tuo, jog kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio turto pardavimo iš viešųjų varžytynių tuo atveju, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo skolinio įsipareigojimo (CK 4.192 str. 1 d.). Tai yra bendroji išieškojimo iš įkeisto turto taisyklė. Vadinasi tam, jog kreditoriaus, kurio reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, būtų laikomas tinkamai įvykdytu, jis skolininkui, neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, kuri registruota hipotekos registre (kaip yra ir nagrinėjamu atveju) turėjo per hipotekos įstaigą įspėti skolininką apie galimą priverstinį išieškojimą (CPK 4.219 str. 2 d.). Šiuo atveju šie išieškojimo iš įkeisto turto procedūriniai reikalavimai nebuvo įvykdyti, hipotekos registro išrašas patvirtina, jog UAB „Limedika“ CPK 4.219 straipsnio tvarka UAB „LRG Farmacija“ apie ketinimą ieškoti skolą neinformavo.

90Be to, kasacinis teismas pasisakydamas dėl nagrinėjamos situacijos (UAB „Limedika“ pirmenybės teisės) nurodė, jog CK 4.220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įkeitimo objektas yra turtinės teisės, įkeitimo objektas realizuojamas perleidžiant kreditoriui iš įkeistos turtinės teisės atsirandančius įkaito davėjo reikalavimus ar jų dalį, atitinkančią skolininko įsipareigojimų dydį, arba perduodant kreditoriui teisę administruoti šias turtines teises. Taigi, kreditoriui įgijus teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą objektą, įkeistos turtinės teisės perduodamos įkaito gavėjui administruoti arba realizuoti. Tokiu būdu kreditoriaus pirmenybės teisė susieta su lėšomis, gaunamomis realizuojant perimtas turtines teises, kurios jam buvo įkeistos, o ne pirmumo teise prieš kitus kreditorius gauti atsiskaitymą iš bet kokių bendrovės lėšų. Pažymėtina ir tai, kad įkeitimo sutarties faktas savaime nepaneigia kreditorių teisių pažeidimo nebuvimo, nes reikalavimų tenkinimo apimtis iš įkeistų turtinių teisių paaiškėja tik realizavus įkeistą turtą (perdavus įkaitos davėjui administruoti ar realizuoti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).

91Kadangi byloje nepateikta duomenų ir įrodymų, jog atsakovas UAB „Limedika“ laikėsi išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos, ar kad jam buvo perduotos ir realizuotos įkeistos turtinės teisės, todėl laikytina, jog UAB „LRG Farmacija“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. atsakovui atlikti mokėjimai nelaikyti privalomais, kadangi jais nebuvo realizuota teisė į įkeistas turtines teises. Šios teisėjų kolegijos išvados sprendžiamu klausimu, nepaneigia ir atsakovo UAB „Limedika“ pateikti duomenys apie UAB „LRG Farmacija“ įkeistų turtinių teisių vertę ginčijamų mokėjimų laikotarpiu, kurie, pasak atsakovo, patvirtina, jog jis turėjo realią galimybę gauti reikalavimo patenkinimą realizuodamas įkeistą turtą, kadangi šios dėstomos aplinkybės ir įrodymai būtų reikšmingi nustačius, jog atsakovas laikėsi privalomos išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos ir sąlygų. Nustačius, jog mokėjimai atsakovui buvo atliekamai iš bendrovės lėšų, o atsakovas savo teisės nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą tinkamai neįgyvendino, atsakovo argumentai atmestini, kaip neturintys teisinės reikšmės. Išdėstytos aplinkybės paneigia atsakovo argumentus dėl privalomumo UAB „LRG Farmacija“ atlikti ginčijamus mokėjimus, kadangi tokiam konstatavimui turėtų būti įrodyta, jog atsakovas UAB „Limedika“ pasinaudojo pirmumo teise, susieta su lėšomis, gautinomis realizavus perimtas turtines teises, pagal jam įkeistas sutartis. Šios aplinkybės neįrodžius, laikytina, jog apeliantas po UAB „Limedika“ raginimo, gera valia ir neturėdamas tam teisinės prievolės, atliko ginčijamus mokėjimus.

92Aptartos aplinkybės paneigė ginčijamų mokėjimų privalomumą ir sudaro pagrindą vertinti kitas actio Pauliana sąlygas.

93Dėl sandorių šalių (ne)sąžiningumo

94Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys.

95Vertinant bendrovės UAB „LRG farmacija“ sąžiningumą ginčijamų mokėjimų sudarymo metu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įmonė neabejotinai žinojo apie prastą įmonės finansinę padėtį (tai patvirtina įmonės 2004 m. finansinės ataskaitos, banko įspėjimas įmonei apie patiriamus veiklos nuostolius bei pačios bendrovės pareiškimai, remiantis kuriais ji pripažįsta, jog įmonė neturi pakankamai lėšų įsipareigojimams vykdyti (Civilinės bylos Nr. 2-4531-560/2010 t. 1, b. l. 18-20, t. 5, b. l. 151, 158). Įmonei neabejotinai buvo žinoma ir tai, jog įmonės turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, mokėjimo terminas kuriems jau buvo suėjęs, tačiau nepaisant to, UAB „LRG farmacija“ pasirinko atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, o neužilgo nuo ginčijamų atsiskaitymų – inicijuoti įmonei bankroto bylą (paskutiniai ginčijami mokėjimai atskiriems kreditoriams vykdyti 2005 m. kovo 9 d., tuo tarpu pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pareiškiamas 2005 m. balandžio 7 d. (civilinės bylos Nr. B2-96-258/2014 t. 1, b. l. 1). Šios aplinkybės leidžia BUAB „LRG Farmacija“ laikyti nesąžininga ginčijamų sandorių šalimi.

96Vertinant kitų bylos šalių, kurioms ginčijamais mokėjimais buvo pervestos lėšos - UAB UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ ir UAB „Limedika“ sąžiningumą, pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kad nurodyti atsakovai, kaip asmenys, suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo (mokėjimų atlikimo) pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų, nepateikė. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui UAB „Limedika“ apie UAB „LRG Farmacija“ patiriamus finansinius sunkumus buvo žinoma dar prieš ginčo mokėjimų atlikimą. UAB „Limedika“ 2004 m. lapkričio 5 d. teikdama bendrovei pretenziją teigia, jog bendrovė neatsiskaito nuo 2003 m., skola viršija 11 000 000 Lt sumą (civilinės bylos Nr. 2-4531-560/2010, t. 3, b. l. 206). Šios aplinkybės, atsakovui elgiantis sąžiningai, turėjo jį paskatinti pasidėmėti įmonės finansine padėtimi, įvertinti, kiek ir kokios vertės įsiskolinimų įmonė turi ir, ar priimami ginčo mokėjimai nepažeidžia kitų bendrovės kreditorių teisių. Kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sąžiningos verslo praktikos laikymosi nagrinėjamoje situacijoje, tiek UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, tiek ir UAB „Limedika“ laikytini nesąžiningomis sandorių (šiuo atveju mokėjimų) šalimis.

97Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta, 2005 m. sausio – kovo mėnesiais BUAB „LRG Farmacija“ atliekant ginčijamus mokėjimus UAB „Limedika“, šiai įmonei vadovavo R. B. (Juridinių asmenų registro duomenys), kurios brolis – K. B. nuo 2002 m. sausio 8 d. iki 2004 m. rugsėjo 1 d. buvo UAB „LRG Farmacija“ valdybos narys (civilinės bylos Nr. 2-4531-560/2010, t. 1, b. l. 95, t. 3, b. l. 262, t. 5, b. l. 18). Nors, kaip pažymėjo UAB „Limedika“, ginčo mokėjimų metu K. B. nedalyvavo BUAB „LRG farmacija“ valdyme, tačiau teisėjų kolegija mano, jog nustatyta aplinkybė (artimas ginčo mokėjimo šalių giminystės ryšys) padidina nesąžiningumo galimybes, kadangi esantys ryšiai sudaro sąlygas tarpusavio pasitikėjimui, sukuria prielaidas keistis neviešintina informacija apie priešingos sandorio šalies finansinę būklę, esamas problemas, sudaromo sandorio tikslus ir kitas įprastomis sandorių sudarymo sąlygomis priešingai sandorio šaliai neatskleistinomis aplinkybėmis. Tai, jog K. B. jau nedalyvavo įmonės valdyme atliekant ginčijamus mokėjimus, šių teiginių nepaneigia, nes įmonės finansinė padėtis kito ne vieną mėnesį, o laiko tarpas nuo K. B. dalyvavimo bendrovės valdyme pabaigos (2004 m. rugsėjo 1 d.) iki pirmųjų UAB „Limedika“ atliktų mokėjimų (2005 m. sausio 1 d.) yra pakankamai trumpas.

98Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ginčijamame sandoryje dalyvavusių asmenų sąžiningumas, kaip actio Pauliana tenkinimo sąlyga, yra paneigtas.

99Dėl restitucijos taikymo

100Dėl nustatytų CK 6.66 straipsnio sąlygų viseto yra pagrindas pripažinti ginčijamus UAB „LRG Farmacija“ 2005 m. sausio - kovo mėnesiais atsakovams UAB „Limedika“ ir UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atliktus mokėjimus negaliojančiais ir spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo. Ieškovų prašymu, pripažinus ginčijamus mokėjimus negaliojančiais taikytina restitucija, pagal kurią BUAB „LRG Farmacija“ iš atsakovų priteistina ginčo mokėjimais jiems pervesta lėšų suma, t. y. 6 260 718,52 Lt iš atsakovo UAB „Limedika“, 1 174 130,68 Lt iš atsakovo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“.

101Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

102Šiuo atveju teismui sprendžiant dėl restitucijos taikymo, ar netaikymo, ir jos būdo parinkimo, turi būti įvertinta, jog bendrovė ginčo laikotarpiu atsiskaitinėjo ir su dalimi kitų kreditorių, todėl bendrovės atsakovams sumokėta suma ir taikant restituciją prašoma iš atsakovų priteisti suma, vertintina pagal atsakovams ir kitiems kreditoriams ginčo laikotarpiu sumokėtų lėšų proporciją. Kaip jau nustatyta, ginčo laikotarpiu (2005 m. sausio – kovo mėnesiais) atsiskaitant su bendrovės kreditoriais vidutiniškai buvo patenkinta apie 27 procentus jų reikalavimų (civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 3, b. l. 27). Tačiau atsakovui UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ buvo padengta mažesnė dalis visų jo reikalavimų, lyginant su kitais kreditoriais, t. y. 20,37 procentai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius visas sąlygas, leidžiančias bendrovės mokėjimus šiam atsakovui pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, restitucija jo atžvilgiu netaikytina, nes priešingu atveju jo padėtis kitų kreditorių (kuriems padengtos tokia pat ar net didesnė reikalavimų suma, vertinant jas proporcingai visų tuo metu tenkintų reikalavimų daliai) atžvilgiu būtų neadekvačiai pabloginta. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į susiklosčiusią specifinę situaciją, yra pagrindas taikyti šią normą. Nors, kaip buvo pastebėta sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo, šiam atsakovui (UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“) padengta reikalavimų suma (vertinant procentais) negali būti vertinama kaip lygiavertė su kitiems kreditoriams išmokėtomis sumomis (nes kai kurių kreditorių bendra reikalavimo suma sudarė 3 605,08, todėl sumokėjus 2207,69 Lt buvo padengta 61 procentas kreditoriaus reikalavimų), tačiau įvertinus bendrą UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ turėtą reikalavimą UAB „LRG Farmacija“ (5763 102,18 Lt) ir likusią nepadengtą sumą, kuri patvirtinta bankroto byloje (4 588972,50Lt), su kitų kreditorių, kuriems ginčo mokėjimų metu taip pat buvo dengiami įsiskolinimai, patvirtintais reikalavimais bankroto byloje (civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 3, b. l. 26-27), akivaizdu, jog restitucijos taikymas ir įpareigojimas grąžinti dalį ar visas šiam atsakovui sumokėtas lėšas, atsakovo padėtį pablogintų, o minėtų kreditorių – pagerintų, kadangi iš atsakovo priteista suma būtų panaudota jų reikalavimų tenkinimui. Tai neatitiktų teisingumo sąžiningumo ir protingumo principų. Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą vadovautis CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi ir atsakovo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atžvilgiu netaikyti restitucijos.

103Tuo tarpu atsakovui UAB „Limedika“ sumokėta suma sudaro net 94,02 procentus visų jo reikalavimų, be to, atsakovui padengta didžiausia skolos dalis (6 260718,52 Lt iš 6 659 131,27 Lt), todėl pripažinus ginčo mokėjimus ir šio atsakovo atžvilgiu negaliojančiais, taikytina restitucija, tačiau atsižvelgiant į proporcingumo principą. Bendrovei iš atsakovo priteistina suma, kuri viršija bendrai visiems UAB „LRG Farmacija“ kreditoriams ginčo laikotarpiu išmokėtų sumų vidurkį, t. y. 4 823 874,69 Lt arba 72,44 procentus nuo visos atsakovo tuo metu buvusios reikalavimo sumos 6 659 131,27 Lt (100 - 27,56=72,44 procentai).

104Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

105Šiuo atveju prašymus atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė atsakovai. UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ prašė priteisti iš UAB „Tenampa Holdings“ 31 327,67 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinės bylos Nr. 2A-322/2014, t. 2, b. l. 111-115). UAB „Limedika“ teigė patyrusi 15 639,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš BUAB „LRG Farmacija“ (civilinės bylos Nr. 2A-726/2014, t. 8, b. l. 1-7). Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi BUAB „LRG Farmacija“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (ieškiniu buvo prašoma pritaikius restituciją priteisti iš atsakovo visą ginčo mokėjimais sumokėtą sumą - 6 260 718,52 Lt, o teismo sprendimu iš atsakovo priteista atlyginti tik 4 823 874,69 Lt suma), iš BUAB „LRG Farmacija“ atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, įvertinus jo atmestų ir patenkintų reikalavimų dydį. BUAB „LRG Farmacija“ patenkintų reikalavimų procentinė išraiška sudaro 72,44 procentus, todėl atsakovui atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma, įvertinus ieškovo atmestų reikalavimų procentinę išraišką. Atsakovas teigia, jog patyrė 15 639,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau jos, teisėjų kolegijos vertinimu, mažintinos, kadangi gerokai viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose nustatytą maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą dydžius, net įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumą. Teisėjų kolegijos manymu, pagrįsta ir protinga prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 5 000 Lt, nuo kurios atsakovui iš ieškovo priteistini 27,56 procentai, arba 1 378 Lt.

106UAB „Tenampa Holdings“ apeliacinis skundas taip pat tenkintas iš dalies. Actio Pauliana ieškiniu kreditorius iš esmės siekia pripažinti negaliojančiu tam tikro turto perleidimo sandorį ir taikyti restituciją. Tačiau restituciją teismas taiko nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas taikyti restituciją buvo pareikštas, ar ne (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad restituciją, kaip sandorių negaliojimo padarinius, teismas taiko ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2006; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; kt.). Šioje byloje teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5) ir manydamas, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, sprendė, jog restitucija netaikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Tačiau tai, kad restitucija atsakovo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atžvilgiu nebuvo tenkinta nesudaro pagrindo pripažinti, jog tai yra atsakovo atžvilgiu atmesti reikalavimai ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

107Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

108Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ prašė apeliantui UAB „Tenampa Holdings“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt.

109Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai, kad apelianto skundas nėra pagrįstas ir motyvuotas ir paduotas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, negali būti pagrindu pripažinti, jog jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą. Juolab, kad negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje dalyvaujančio asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys. Apeliantas šiuo atveju, pateikdamas apeliacinį skundą realizavo savo teisę į teisminę gynybą bei įgyvendino teisę būti išklausytam apeliacinės instancijos teisme, todėl atsiliepime pareikštas prašymas dėl baudos apeliantui UAB „Tenampa Holdings“ skyrimo netenkinamas (CPK 95 str.).

110Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

111Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą, pagal BUAB „LRG farmacija“ ieškinį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4531-560/2010 bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą pagal UAB „Tenampa Holdings“ ieškinį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-494-258/2013, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

112BUAB „LRG farmacija“ ir UAB „Tenampa Holdings“ ieškinius tenkinti iš dalies.

113Pripažinti UAB „LRG farmacija“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. atsakovui UAB „Limedika“ atliktus 6 260 718,52 Lt sumai mokėjimus, bei nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 3 d. atsakovui UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atliktus 1 174 130,68 Lt sumai mokėjimus negaliojančiais.

114Taikyti restituciją ir priteisti BUAB „LRG farmacija“ iš atsakovo UAB „Limedika“ 4 823 874,69 Lt (keturis milijonus aštuonis šimtus dvidešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis litus ir 69 ct).

115Likusiose dalyse ieškinių reikalavimų netenkinti.

116Priteisti iš BUAB „LRG farmacija“ lėšų, skirtų administravimo išlaidoms padengti, atsakovo UAB „Limedika“ naudai 1 378 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt aštuonis litus) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas BUAB „LRG farmacija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu išnagrinėjęs... 7. Ieškovas UAB „Tenampa Holdings“, reikšdamas netiesioginį ieškinį BUAB... 8. Lietuvos apeliaciniame teisme ruošiantis civilinių bylų Nr. 2A-762/2014 ir... 9. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi... 10. Ieškovas BUAB „LRG farmacija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus... 11. Ieškovas UAB „Tenampa Holdings“, nurodė, jog jis 2010 m. rugpjūčio 23... 12. Ieškovų nuomone, ginčijamais mokėjimais buvo pažeistos bendrovės ir kitų... 13. Ieškovų teigimu, egzistuoja visos būtinos sąlygos mokėjimams pripažinti... 14. Atsakovas UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 15. BUAB „LRG farmacija“, civilinėje byloje pagal UAB „Tenampa Holdings“... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė... 17. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė BUAB „LRG... 18. Teismas nurodė, kad taiko ieškinio senatį, atmesdamas ieškinį šiuo... 19. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu atmetė UAB... 20. Teismas konstatavo, jog UAB „Tenampa Holdings“ nepagrindė ir neįrodė... 21. Taip pat nurodė, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia šiuo atveju... 22. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 23. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „LRG farmacija“ prašo Vilniaus apygardos... 24. 1. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą,... 25. 2. Ieškovas, vykdydamas sutartis, turėjo siekti, kad kuo mažiau būtų... 26. 3. Ieškovo nesąžiningumas yra akivaizdus, nes ginčijami mokėjimai buvo... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Limedika“ prašo... 28. 1. Nutartis dėl UAB „LRG farmacija“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo... 29. 2. Apelianto pavedimu ginčijamus mokėjimus atliko AB „SEB bankas“, todėl... 30. 3. Apeliantas turėjo įstatymo galią turinčią pareigą atlikti mokėjimus... 31. 4. 2002 m. gruodžio 21 d. apeliantas užtikrino tinkamą įsipareigojimų... 32. 5. Administratorius ginčija tik atsakovui atliktus mokėjimus, tačiau... 33. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Tenampa Holdings“ prašo Vilniaus... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „LRG Farmacija“, atstovaujama... 35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ prašo... 36. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 38. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 39. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 40. Bylos šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus... 41. Dėl UAB „Tenampa Holdings“ teisės reikšti netiesioginį ieškinį... 42. Nagrinėjamu atveju UAB „Tenampa Holdings“, ieškovo BUAB „LRG... 43. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68... 44. Byloje nustatyta, kad apeliantas UAB „Tenampa Holdings“ yra bankrutavusios... 45. Šiuo atveju, norint, kad būtų galima pareikšti netiesioginį ieškinį,... 46. Tačiau UAB „Tenampa Holdings“ savo ieškinyje ir procesiniuose... 47. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinami ne tik UAB „Tenampa... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė... 49. Dėl ieškinio senaties termino, ieškiniui CK 6.66 straipsnio tvarka... 50. Viena iš būtinų sąlygų, siekiant ginčijamą sandorį pripažinti... 51. BUAB „LRG Farmacija“ apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme... 52. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, bankrutavusios... 53. Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino faktines... 54. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 55. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „Losbalt“ apie ginčijamus... 56. Šiuo atveju sprendžiant dėl praleisto ieškinio senaties termino... 57. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, kaip actio... 58. Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl ginčijamų mokėjimų pripažinimo... 59. Tuo atveju, kai CK 6.66 straipsnio tvarka ieškinius, ginčydamas... 60. UAB „Tenampa Holdings“ ieškinio atveju, kreditorius privalo įrodyti... 61. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas... 62. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, kreditorius UAB „Tenampa Holdings“... 63. Kadangi kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo... 64. Įvertinusi aptartas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą,... 65. Dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos... 66. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 67. Civilinė byla pagal apelianto BUAB „LRG Farmacija“ skundą jau buvo... 68. Kreditorių teisių pažeidimui įvertinti, kuris pasireiškia tuo, jog... 69. Remiantis UAB „LRG Farmacija“ 2004 m. finansinėmis ataskaitomis nustatyta,... 70. Sprendžiant, ar ginčijami mokėjimai turėjo lemiamos reikšmės įmonės... 71. Aptarti duomenys patvirtina, jog per pirmuosius tris 2005 m. mėnesius UAB... 72. Kaip jau ne kartą minėta, byloje ginčijami bendrovės atsakovams atlikti... 73. Venas iš įrodymų leidžiančių pritarti apeliantų argumentams, jog... 74. Vertinant ginčo mokėjimų įtaką įmonės nemokumui, neabejotinai turi būti... 75. Atsakovas UAB „Limedika“ pabrėžia, jog sprendžiant dėl ginčijamų... 76. Atsakovo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ teigimu, jam atliktų mokėjimų,... 77. Be to, palyginus BUAB „LRG Farmacija“ administratoriaus pateiktas... 78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu be kreditoriaus,... 79. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama... 80. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės ir byloje esančių... 81. Dėl sandorių privalomumo... 82. Pirmosios instancijos teismui neįžvelgus kreditorių teisių pažeidimo, kaip... 83. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti... 84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat apibrėžta, kad tam... 85. Nagrinėjamoje byloje ginčijami atsiskaitymai vykdyti su atsakovais – UAB... 86. Atsakovas UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ teigimu, UAB „LRG Farmacija“... 87. Atsakovas UAB „Limedika“ teigia, jog ginčijami mokėjimai buvo privalomi... 88. Kadangi atsakovas teigia, jog jis turėjo teisę pradėti priverstinį... 89. Pirmiausia pažymėtina, kad hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė... 90. Be to, kasacinis teismas pasisakydamas dėl nagrinėjamos situacijos (UAB... 91. Kadangi byloje nepateikta duomenų ir įrodymų, jog atsakovas UAB... 92. Aptartos aplinkybės paneigė ginčijamų mokėjimų privalomumą ir sudaro... 93. Dėl sandorių šalių (ne)sąžiningumo... 94. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo... 95. Vertinant bendrovės UAB „LRG farmacija“ sąžiningumą ginčijamų... 96. Vertinant kitų bylos šalių, kurioms ginčijamais mokėjimais buvo pervestos... 97. Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta, 2005 m. sausio – kovo mėnesiais... 98. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 99. Dėl restitucijos taikymo... 100. Dėl nustatytų CK 6.66 straipsnio sąlygų viseto yra pagrindas pripažinti... 101. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas,... 102. Šiuo atveju teismui sprendžiant dėl restitucijos taikymo, ar netaikymo, ir... 103. Tuo tarpu atsakovui UAB „Limedika“ sumokėta suma sudaro net 94,02... 104. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 105. Šiuo atveju prašymus atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė... 106. UAB „Tenampa Holdings“ apeliacinis skundas taip pat tenkintas iš dalies.... 107. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo... 108. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ prašė... 109. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 110. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 111. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą, pagal BUAB „LRG... 112. BUAB „LRG farmacija“ ir UAB „Tenampa Holdings“ ieškinius tenkinti iš... 113. Pripažinti UAB „LRG farmacija“ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9... 114. Taikyti restituciją ir priteisti BUAB „LRG farmacija“ iš atsakovo UAB... 115. Likusiose dalyse ieškinių reikalavimų netenkinti.... 116. Priteisti iš BUAB „LRG farmacija“ lėšų, skirtų administravimo...