Byla 2K-186/2012
Dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį trejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 281 straipsnio 6 dalį šešeriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį trejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 281 straipsnio 6 dalį šešeriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. P. skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartimi nustatytos bei neatliktos bausmės dalis ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

3Nuosprendžiu D. P. išteisintas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimų požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

4Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą,

Nustatė

6D. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. nuo nenustatyto laiko Šiauliuose, bute, esančiame ( - ), miegamojo kambario spintos viršutinėje lentynoje neteisėtai laikė savadarbį, draudžiamą civilinėje apyvartoje, tinkamą šaudyti šaunamąjį ginklą, kuris pagamintas perdirbant dujinį pistoletą „Baikal“ ir pritaikytas šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais „Browning“, bei keturis šaudmenis – 7,65 mm kalibro šovinius „Browning“, skirtus 1900, 1912, 1922 modelio pistoletams „Brawning“, M1930, M1944, M38(H) modelio pistoletams „Mauser“, PP, PPK modelio pistoletams „Walther“ ir kt., sudėtus į ginklo šovinių dėtuvę, iki 2010 m. birželio 3 d. 15.25 val., kol kratos metu savadarbį šaunamąjį ginklą bei šovinių dėtuvę su šoviniais rado ir paėmė policijos pareigūnai.

7D. P. nuteistas ir už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus, t. y. 2010 m. rugsėjo 5 d. apie 5.34 val. Šiaulių mieste, Pramonės g., važiuodamas link Tilžės g., vairuodamas automobilį „BMW 730“, (valst. Nr. ( - ) priklausantį L. O., pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 14, 133, 135, 2021 punktų reikalavimus, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiavo ne mažesniu kaip 93 km/h greičiu, kai gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, neatsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, neprisisegęs saugos diržu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl to judesio stabilumą praradęs automobilis „BMW 730“ nuslydo kairiu šonu ir priekine dalimi į priekį, nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę, kairiau važiuojamosios dalies, slydo žalia veja kairiu šonu į priekį, o vėliau virto per kairį šoną, judėdamas sudėtingu erdviniu judesiu, kol sustojo prie Pramonės g. namo Nr. 2. Šio įvykio metu dėl trauminės galvos amputacijos kaklo lygyje žuvo automobilyje kartu važiavęs keleivis S. S..

8Kasaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartį ir pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendį – išteisinti jį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, o nuosprendžio dalį, kuria jam pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta bausmė, pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę, ją sumažinant iki sankcijoje numatyto minimumo.

9Kasatorius nurodo, kad, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos, atmesdamas jo apeliacinį skundą, byloje surinktus įrodymus vertino nesilaikydami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1–5 dalių reikalavimų. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis viso proceso metu tvirtino, jog nei ginklo, nei šaudmenų neturėjo, ant kratos metu paimto ginklo, šaudmenų, svarstyklių, maišelių specialistai nerado nei daktiloskopinių, nei DNR, nei kitų jo pėdsakų. Pirmosios instancijos teismas šioje kaltinimo dalyje jo kaltę grindė tik liudytojų T. G. ir A. P. parodymais, tačiau juose nėra jokių jo kaltę patvirtinančių duomenų. Kasatorius nurodo, kad liudytojai patvirtino, jog bute lankėsi daug žmonių, be to, draudžiami daiktai buvo šeimininkų kambaryje, tuo tarpu jo kambaryje nieko nerasta. Todėl kasatorius mano, kad apkaltinamasis nuosprendis bei nutartis, kuria atmestas jo apeliacinis skundas, grindžiami prielaidomis ir spėlionėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, nes neatsakė į jo skundo argumentus dėl teismo šališkumo, specialisto išvadų, kuriomis nenustatyta ant draudžiamų daiktų jo pėdsakų, taip pat dėl apeliacinio skundo dalies, kuria nuteistasis ginčijo subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

10Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. neįvertino nukentėjusiojo rizikingo elgesio, kad šis savo valia važiavo su apsvaigusiu nuo alkoholio asmeniu, pats būdamas apsvaigęs ir neprisisegęs diržo.

11Nukentėjusiojo elgesys turėjo būti įvertintas ir individualizuojant nuteistajam skiriamą bausmę, tačiau tai nebuvo padaryta (BK 54 straipsnis). Kasatorius mano, kad jam skiriant bausmę, neįvertinti nukentėjusiojo veiksmai siejant juos su kilusiais padariniais, be to, bausmė skirta pažeidžiant nešališkumo principą, skaičiuojant tik aritmetiškai ir atsižvelgiant tik į jo charakteristiką. Nuteistojo manymu, griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimui įtakos turėjo ir tai, kad niekas nenustatė, kodėl technine prasme įvyko eismo įvykis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pernelyg griežtos bausmės paskyrimu, nepasisakė, tik pakartojo pirmosios instancijos teismo motyvus.

12Kasatorius mano, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, todėl neteisingai subendrino jam skirtas laisvės atėmimo bausmes. Nuteistojo manymu, teismai bendrindami bausmes turėjo ne tik įvertinti nusikalstamų veikų kategorijas (BK 11 straipsnis), bet ir atsižvelgti į nusikalstamų veikų pavojingumą, nustatyti, ar jos labai skiriasi pagal kėsinimosi objektus, dalykus, nukentėjusiuosius, padarymo būdus, kilusius padarinius. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos, todėl teismai be pagrindo visiškai vienodai vertino apysunkį ir neatsargų nusikaltimus, kurių padariniai, objektai, dalykai skirtingi. Nuteistasis mano, kad tai lėmė, jog paskirtos bausmės nepagrįstai buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, nors turėjo būti taikytas bausmių apėmimo būdas.

13Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti.

14Prokurorė mano, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryti procesiniai pažeidimai. Kasatorius, nesutikdamas su įrodymų vertinimu, nepateikia jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad teismai būtų įvertinę įrodymus ne pagal savo vidinį įsitikinimą ar kad įrodymų vertinimas pagal savo vidinį įsitikinimą, būtų pagrįstas neišsamiu arba šališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesivadovaujant įstatymu.

15Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos teisingos išvados, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikuota nuteistojo veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir teisingai paskirtos ir subendrintos bausmės už inkriminuotas nusikalstamas veikas, vertinant įrodymus teismas nebuvo šališkas ir nepažeidė BPK nuostatų, o tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, nėra pagrindas manyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas ir bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neobjektyviai ar buvo šališkas.

16Nors apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kaip yra vertinamos specialistų išvados, kuriose nurodoma, kad ant ginklo, šaudmenų, svarstyklių, plastmasinio maišelio nėra kasatoriaus asmens pėdsakų – nei daktiloskopinių, nei DNR, tačiau motyvavo, kaip būtent T. G. ir A. P. parodymais ir kitais bylos duomenimis nustatyta kasatoriaus kaltė dėl disponavimo ginklu ir šaudmenimis.

17Apygardos teismas išsakė nuomonę, kad tai, jog kartu su D. P. važiavusio ir per eismo įvykį žuvusio S. S. kraujyje rasta 1,24 promilės etilo alkoholio, neduoda pagrindo nuteistajam D. P. teigti, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Taip pat teismas nurodė, kad D. P. asmenį apibūdinantys duomenys ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, o transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio pažymi asmens neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad bausmės, paskirtos už BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, nėra aiškiai per griežtos ir pagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad skirdamas bausmę, nepagrįstai vertino jo ankstesnius teistumus, nurodydamas, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas įpareigoja teismą, individualizuojant bausmę, atsižvelgti į kaltininko asmenybę, tarp jų ir į ankstesnius teistumus. Taip pat nutartyje teismas išdėstė ir pagrindė savo nuomonę dėl bausmių subendrinimo.

18Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą nepažeisdamas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.

19Nuteistojo D. P. kasacinis skundas atmestinas.

20Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų ir teiginių, susijusių su BPK 20 straipsnio pažeidimais

21Kasatorius nesutinka su byloje teismų atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad inkriminuojant jam BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepagrįstai jo kaltė grindžiama tik liudytojų T. G. ir A. P. parodymais, tačiau neįvertinti nuoseklūs paties nuteistojo parodymai, jog ginklo ir šaudmenų jis neturėjo, neatsižvelgta, kad ant kratos metu paimtų objektų (ginklo, šaudmenų ir kt.) nerasta jokių jo pėdsakų. Be to, neįvertinta ir tai, kad liudytojai patvirtino, jog bute lankėsi daug žmonių, o draudžiami daiktai rasti buto šeimininkų kambaryje, tuo tarpu nuteistojo kambaryje nieko nerasta.

22Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

23Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, teigdamas, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir prašydamas dėl šios veikos jį išteisinti, prašo kitaip vertinti byloje ištirtus įrodymus ir nustatytus faktus, t. y. ginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų ar nepripažintų bylos aplinkybių. Dėl to kasacinio skundo argumentai apie tai, kokie bylos duomenys geriausiai atskleidžia įvykio aplinkybes, o kokie - ne, nuorodos, kad teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

24Įrodymus teismai privalo tirti ir tikrinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Išvada dėl D. P. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta byloje esančių ir išsamiai bei nešališkai išnagrinėtų įrodymų visuma.

25Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis D. P. nenustatytą laikotarpį jo gyvenamojo buto miegamojo kambario spintos viršutinėje lentynoje neteisėtai laikė savadarbį, draudžiamą civilinėje apyvartoje tinkamą šaudyti šaunamąjį ginklą bei keturis šaudmenis, sudėtus į ginklo šovinių dėtuvę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, dar kartą įvertino joje surinktus įrodymus ir nustatė tokias pačias įvykio aplinkybes, kurių pagrindu padarė analogišką išvadą dėl nuteistojo kaltumo padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tokią išvadą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė vadovaudamiesi įstatymu, nešališkai ir išsamiai įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą. Iš teismų sprendimų matyti, kad pirmiausia įvertintas kratos protokolas, kuriuo objektyviai nustatyta, kad D. P. gyvenamojoje vietoje, Šiauliuose, ( - ), miegamojo kambario spintoje, viršutinėje lentynoje, tarp pagalvių, rastas ir paimtas pistoletas su dėtuve ir joje esančiais penkiais šoviniais. Taip pat įvertinta specialisto išvada, kuria nustatyta, kad tai yra savadarbis šaunamasis ginklas, o keturi šoviniai – šaudmenys. Kartu teismai pripažino itin reikšmingais buto savininkės liudytojos A. P. parodymus apie tai, kad ji butą buvo išnuomojusi būtent D. P., kuriam leido naudotis visu butu ir matė, kad nuomininkas juo visu, taip pat ir miegamuoju kambariu, naudojosi. Atsižvelgta ir liudytojos T. G. parodymus tiek, kiek jie reikšmingi nustatant kasatoriaus gyvenimo bute faktą. Šios liudytojos parodymais teismai nustatė, kad bute buvo nuolat gyvenama, vyko vakarėliai. Be to, šios liudytojos parodymai pripažinti paneigiančiais nuteistojo parodymus, jog jis bute neva lankėsi retai. Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymų visumą pripažino reikšmingu nuteistojo elgesį pareigūnams atliekant jo gyvenamojoje vietoje kratą (t. y. mėginimą pabėgti, vengimą perduoti pareigūnams buto raktus) ir faktą, kad bute kratos metu rasta nemažai nuteistajam D. P. priklausančių daiktų. Konstatuotina, kad šie įrodymai teismų įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Bendrame bylos duomenų kontekste liudytojų A. P. ir T. G. parodymai, kratos protokolas, specialisto išvada bei kiti įrodymai pagrįstai įvertinti kaip turintys reikšmės teismų vidiniam įsitikinimui dėl nuteistojo D. P. kaltumo susiformuoti.

26Kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog ant nuteistojo D. P. gyvenamojoje vietoje rasto šaunamojo ginklo bei šaudmenų nerasta jokių jo pėdsakų, bendrame byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, nelaikytina kasatorių teisinančia. Iš specialisto išvadų matyti, kad ant minėtų objektų nerasta ne tik D. P. pėdsakų, nenustatyti ir kitų asmenų biologiniai ar kitokie pėdsakai. Tuo tarpu byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad bute, kuriame rasti draudžiami daiktai, gyveno būtent nuteistasis D. P., kuris naudojosi visomis buto patalpomis, taip pat ir spinta, kurioje rasti uždrausti daiktai. Žemesnieji teismai nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad šaunamąjį ginklą bei šaudmenis minėtame bute galėjo palikti teisėti šio buto savininkai ar kiti pašaliniai asmenys.

27Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą apkaltinamajame nuosprendyje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir išdėstyti motyvus, kuriais atmetami kiti įrodymai. Tokia įrodymų analizė nuosprendyje atlikta, nuteistojo kaltė grindžiama ne prielaidomis, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais. Teismai pateikė jų visumos analizę, susiedami įrodymus į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti teismų vidiniam įsitikinimui dėl D. P. kaltumo, šiam padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nuteistojo D. P. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, šio teismo atliktam įrodymų vertinimui pritarė.

28Dėl BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo

29Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, nes neatsakė į jo skundo argumentus dėl teismo šališkumo, specialisto išvadų, kuriomis nenustatyta ant draudžiamų daiktų jo pėdsakų, taip pat dėl apeliacinio skundo dalies, kuria jis ginčijo subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, bei dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

30BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja nutartyje nurodyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo.

31Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pakankamai išsamiai nutartyje pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo teiginių ir argumentų. Nutarties motyvuose aiškiai išdėstyta, kodėl apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, dar kartą aptarti esminiai įrodymai (liudytojų parodymai, kratos protokolas, specialisto išvada ir kt.), nurodytos aplinkybės, siejančios šiuos įrodymus į visumą, atmesta apeliacinio skundo argumentų dalis, susijusi su įrodymų vertinimu, įvertinta ir pasisakyta, kokią reikšmę veikos įrodytumui turi ta aplinkybė, kad pagal specialisto išvadas ant kasatoriaus gyvenamojoje vietoje rastų draudžiamų objektų nerasta jo pėdsakų; kartu pasisakyta ir dėl to, kad vien ta aplinkybė, jog nuteistojo netenkina įrodymų vertinimo rezultatas, negali būti pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta ir BPK reikalavimai dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir būtinumo motyvuoti šio teismo išvadas nepažeisti.

32Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, bausmės švelninimo ir bausmių bendrinimo

33Nuteistasis D. P. kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe rizikingo nukentėjusio asmens elgesio, nes šis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio savo noru važiavo su nuteistuoju neprisisegęs saugos diržo (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas ir paskyrė jam per griežtą bausmę.

34BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė taikoma tada, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nagrinėjant KET pažeidimų bylas, laikomasi nuomonės, kad rizikingą nukentėjusiųjų elgesį (šiuo atveju važiavimą neprisisegus saugos diržų), lėmusį veikos padarymą ir mirtinų sužalojimų bei kitokių skirtingo masto sveikatos sutrikdymų padarymą, galima būtų pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu toks nukentėjusiųjų elgesys turėtų įtakos kaltininko elgesiui, t. y. kaltininko padarytą eismo saugumo taisyklių pažeidimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-296/2009). Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. P. vairuodamas automobilį pažeidė KET 14, 133, 135, 2021 punktų reikalavimus, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, viršijo leistiną greitį, neatsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, neprisisegęs saugos diržu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo kartu važiavęs nukentėjusysis S. S.. Taigi eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad keleivis nebuvo prisisegęs saugos diržo, o dėl kasatoriaus, vairavusio automobilį, neapgalvotų veiksmų. Todėl nukentėjusiojo elgesys, t. y. važiavimas neprisisegus saugos diržo, negali būti pripažintas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

35Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas nenustatė, kad nuteistajam D. P. skiriant bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą, buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį bei tikslus (BK 41 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrino aplinkybes, susijusias su bausmės paskyrimu nuteistajam, ir motyvuotai atmetė nuteistojo apeliacinį skundą. Šia nutartimi konstatavus, kad nėra pakankamo pagrindo D. P. taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų, nėra pagrindo tenkinti ir kasatoriaus prašymo mažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Kiti kasaciniame skunde nurodomi faktai, kurių teismai neva neįvertino skirdami nuteistajam bausmę, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, nuteistojo D. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, o bausmė paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje numatytų pagrindų ir nėra aiškiai per griežta.

36Atmetami kasacinio skundo argumentai, kad teismai bendrindami nuteistajam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 6 dalį paskirtas bausmes nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių bendrinimo taisyklę, nes turėjo įvertinti ne tik nusikalstamų veikų kategorijas, bet ir atsižvelgti į nusikalstamų veikų pavojingumą, nustatyti, ar jos labai skiriasi pagal kėsinimosi objektus, dalykus, nukentėjusiuosius, padarymo būdus, kilusius padarinius, ir, tai padarę, bausmes subendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

37Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimas taikomas tada, kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms, teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu.

38Kasatoriui inkriminuota BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, o BK 281 straipsnio 6 dalyje – neatsargus nusikaltimas. BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas neatsargus nusikaltimas pagal sankcijos dydį prilygsta tyčiniam sunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau jis negali būti sunkus nusikaltimas, nes nėra tyčinis. Pagal sankciją BK numatytų neatsargių nusikaltimų sunkūs padariniai, daugeliu atvejų juos priartina prie baudžiamajame įstatyme numatytų tyčinių nusikaltimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, padarė pagrįstą išvadą, kad teismų praktikoje pavojingumu neatsargus nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-296/2009). Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam D. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų ir jam už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

39Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi dalinio sudėjimo būdu subendrindamas nuteistajam D. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Nuteistojo D. P. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 3. Nuosprendžiu D. P. išteisintas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nepadarius... 4. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą,... 6. D. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir... 7. D. P. nuteistas ir už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 9. Kasatorius nurodo, kad, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu... 10. Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo... 11. Nukentėjusiojo elgesys turėjo būti įvertintas ir individualizuojant... 12. Kasatorius mano, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas... 13. Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 14. Prokurorė mano, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog,... 15. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo... 16. Nors apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kaip yra vertinamos... 17. Apygardos teismas išsakė nuomonę, kad tai, jog kartu su D. P. važiavusio ir... 18. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo... 19. Nuteistojo D. P. kasacinis skundas atmestinas.... 20. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų ir teiginių, susijusių su... 21. Kasatorius nesutinka su byloje teismų atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas,... 22. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.... 23. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 24. Įrodymus teismai privalo tirti ir tikrinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 3, 4... 25. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis... 26. Kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog ant nuteistojo D. P. gyvenamojoje... 27. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą apkaltinamajame nuosprendyje... 28. Dėl BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo... 29. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 332... 30. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 31. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 32. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, bausmės švelninimo ir... 33. Nuteistasis D. P. kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai... 34. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 35. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas gali... 36. Atmetami kasacinio skundo argumentai, kad teismai bendrindami nuteistajam pagal... 37. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimas taikomas tada, kai... 38. Kasatoriui inkriminuota BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika... 39. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 41. Nuteistojo D. P. kasacinį skundą atmesti....