Byla 1A-324-318-2013
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 str. 1 d. 35 MGL (4 550 Lt) dydžio bauda. Subsidiariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir I. K. nuketėjusiajam N. K. priteista 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš I. K. nukentėjusiajam N. K. priteista 600 Lt proceso išlaidų

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vladislavo Lenčiko, sekretoriaujant Giedrei Gudaitytei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nuteistajai I. K., gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 str. 1 d. 35 MGL (4 550 Lt) dydžio bauda. Subsidiariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir I. K. nuketėjusiajam N. K. priteista 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš I. K. nukentėjusiajam N. K. priteista 600 Lt proceso išlaidų.

3Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Nustatė

4I. K. nuteista už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus, t. y. 2011-06-07 apie 20.49 val. Vilniuje, Salininkų g. ties 35 pastatu, vairuodama L. K. priklausantį automobilį „VW Golf“, ( - ), buvo neatsargi ir neatidi, sukdama į kairę iš Salininkų g. link Salininkų g. 35 - to pastato neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio prie jos iš paskos ta pačia kryptimi priešpriešinio eismo juosta didesniu greičiu artėjančiam motociklo „HONDA ( - ) valstybinis Nr. AJR 62, vairuotojui N. K., dėl ko susidūrė su jo vairuojama transporto priemone. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas N. K., kuriam nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

5Apeliaciniu skundu nuteistoji I. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį: atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 39 straipsnyje numatytais pagrindais, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies priteisiant subsidiariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir I. K. nukentėjusijam N. K. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš I. K. nukentėjusiajam N. K. 200 Lt proceso išlaidoms atlyginti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neįvertino visas technines ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje. Taip pat neįvertino ar dėl eismo įvykio pripažintas kaltu asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę. Apeliantės manymu, vertindamas kelių eismo dalyvio – nukentėjusiojo N. K. – veiksmus eismo įvykio metu, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nukentėjusiojo greitis buvo apie 90 km/val., I. K. nuomone, eismo įvykio metu nukentėjusysis viršijo leistiną greitį 22 km/val. Jo greitis iki stabdymo ir įveikus 32,5 metro stabdymo atkarpą negalėjo būti vienodas, kaip nustatyta byloje. Tai, kad nukentėjusysis viršijo leistiną greitį, I. K. manymu, patvirtina automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojo parodymai, kad jam važiuojant jį aplenkė motociklas, kuris važiavo labai greitai, gal 130 km/val.. Nuteistoji nurodo, kad skirdamas jai bausmę teismas neatsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad ji iš dalies prisipažino kalta, buvo pasirengusi atlyginti žalą, veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys. Apeliantės nuomone, nukentėjusiojo elgesys, kai jis, neturėdamas pakankamai vairavimo įgūdžių ir teisės vairuoti transporto priemones, taip pat viršydamas leistiną greitį lenkė net kelias transporto priemones, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, pradėjo lenkimo manevrą įspėjamojo kelio ženklo galiojimo zonoje, turėjo būti vertinamas kaip keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai yra ir buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Taip pat tai, kad eismo įvykio metu nuteistoji nenumatė ir neturėjo galimybės numatyti, kad jai sukant į kairę už jos važiuojančias dideliu greičiu transporto priemones lenk motociklininkas, pažeisdamas KET reikalavimus ir keldamas pavojų eismo saugumui. Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu I. K. laukėsi kūdikio, todėl buvo ypatingai atidi ir rūpestinga vairuojant transporto priemonę.

6I. K. nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis pradėjo ir atliko lenkimo manevrą įspėjamojo ženklo galiojimo zonoje. Jos manymu, šias aplinkybes patvirtina transporto priemonių „VW Lupo“, valstybinis Nr. ( - ) ir „Audi A4“, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojų parodymai, kad transporto priemonių lenkimas vyko atkarpoje nuo Salininkų Sodų 4 – osios iki Salininkų gatvės 35 namo. Taip pat 2012-11-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo pažymoje nurodyti duomenys, kad lenkimo manevrą galima atlikinėti tik pravažiavus Salininkų Sodų 2 – osios gatvės sankryžą. Nuteistosios manymu, byloje esančioje eismo įvykio schemoje visi faktai užfiksuoti teisingai, tačiau įvykio schema perteikta tik dalis atkarpos nuo Salininkų g. 35 namo link Liepkalnio gatvės, be to neteisingai nurodyti atstumai nuo įspėjamųjų ir draudžiamųjų kelio ženklų iki transporto priemonių susidūrimo vietos.

7Apeliantės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi vien liudytojos L. S. parodymais, bei nevertino liudytojų A. M. ir P. M. parodymus. Taip pat bylos nagrinėjimo metu neišsiaiškino aplinkybių, trukdžiusių nukentėjusiajam grįžti į savo eismo juostą galimai pastebėjus automobilio „VW Golf“ posūkio manevrą.

8Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

9Nuteistosios I. K. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

10Nuteistoji apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl padarytos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d.. Byloje neabejotinai įrodyta, kad I. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

11Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistoji, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20str., 301str. reikalavimų, juos įvertino teisingai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, teismas pagrindė, vertindamas įrodymų visetą. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų, bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

12Specialisto išvada Nr.11-1794(11) (t.1,l.29-35) ir eksperto paaiškinimai teisme patvirtino, jog 32,5 m. motociklininkas judėjo stabdymo rėžimu. Jo greitis buvo 90km./h. Nukentėjusysis, važiuodamas tokiu greičiu, neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, nes stabdymui reikėjo 73 metrų. Jeigu motociklininkas būtų važiavęs 70km./h greičiu, jo vidutinis stabdymo atstumas būtų buvęs apie 49 metrai. Tai rodo, kad motociklininkas, važiuodamas ir 70km./h greičiu nebūtų galėjęs išvengti susidūrimo. Motociklininkas lenkė ten, kur nebuvo draudžiama. Automobilio „ VW Golf“ ,Valst. Nr. VVK 200, vairuotoja I. K., prieš atlikinėdama kairiojo posūkio manevrą privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu ir nesudarys kliūties prie jos iš paskos gretima (priešpriešinio) eismo juosta ta pačia kryptimi didesniu greičiu artėjančiam motociklo „Honda CBR„, valst Nr. AJR 62 vairuotojui N. K., dėl ko susidūrė su jo vairuojama transporto priemone. Techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Pati kaltinamoji teisiamajame posėdyje pripažino, jog ji , prieš sukdama į kairę, nesustojo ir darė posūkį. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai P. M. ir A. M., kurie matė, jog I. K. prieš posūkį į kairę nesustojo, liudytoja L. S., aiškino mačiusi, kad mašina parodė kairį posūkį, kai motociklininkas buvo labai arti, todėl ji pagalvojo, kad jis nespės sustabdyti. Po to įvyko susidūrimas. N. K. nuosekliai tvirtino, jog nuteistoji pradėjo posūkį į kairę, kai antrą kartą mirktelėjo kairio posūkio signalas, todėl jis sustabdyti nespėjo. Taigi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad nuteistoji vairavo neatsargiai, buvo neatidi, nes, prieš pradėdama kairio posūkio manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesustodama suko į kairę ir sudarė kliūtį ją tuo metu lenkiančiam ir važiuojančiam iš paskos ta pačia kryptimi priešpriešine eismo juosta motociklo vairuotojui N. K.. Būtent toks I. K. elgesys prieštarauja Kelių eismo taisyklių 9p., 106p. reikalavimams. Nusikaltimą ji padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nors I. K. skunde nurodė, kad įvykio metu buvo ypatingai atidi, tačiau šį jos aiškinimą paneigia pirmiau aptarti duomenys, iš kurių matyti, kad V. K., I. K. pradėjus rodyti kairio posūkio signalą, jau artėjo prie jos automobilio priešpriešine eismo juosta, todėl pastaroji, jei būtų prieš keisdama važiavimo kryptį sustojusi įsitikinti, ar niekam nesudarys kliūties, be jokios abejonės būtų pastebėjusi į aplenkimą išvažiavusį motociklininką, tačiau to nepadarė. Nors nukentėjusysis lenkė iš karto kelias transporto priemones, galimai viršijo lestiną greitį, neturėjo teisės vairuoti tokio galingumo transporto priemonę ir taip pat padarė Keliu eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jo šie veiksmai šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindine sąlyga atsiradusioms pasekmėms kilti. Į šias aplinkybes teismas pagrįstai atsižvelgė, skirdamas bausmę ir nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį .

13Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog apžiūrėjus įvykio vietą, esančią Vilniuje , Salininkų gatvėje 35, kelių eismo įvykio vietoje įspėjamųjų kelio ženklų nėra. Protokole yra nuteistosios ir nukentėjusiojo parašai be jokių prierašų, todėl abejoti šio dokumento ir eksperto paaiškinimu, kad nustatytoje vietoje nebuvo draudimo lenkti kitas transporto priemones, teismas neturėjo jokio pagrindo. Todėl jis padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis atliko manevrą draudžiančio lenkimą ženklo galiojimo zonoje.

14Atmestinas skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nuteistosios kaltę grindė vienos liudytojos L. S. parodymais. Šis argumentas prieštarauja pirmiau aptartiems duomenims, kuriuos teismas įvertino.

15Savo skunde I. K. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 39 str. numatytais pagrindais, tačiau patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad nėra visų BK 39 str. 1 d. įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, todėl apeliantės prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį baudžiamąjį įstatymą atmestinas.

16Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 39 str. asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, kai jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir kai yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

17Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai, kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (pavyzdžiui, kaltininkas suteikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam, perkelia nukentėjusįjį nuo kelio važiuojamosios dalies į saugesnę vietą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-299/2012).

18Pasak apeliantės, iš karto po susidūrimo ji iškvietė nukentėjusiajam greitąją medicinos pagalbą, kas laikytina pagalbos suteikimu nukentėjusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KET 231.5. p. įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Taigi, įvykus eismo įvykiui, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, esant būtinybei, yra vairuotojo, kuris susijęs su eismo įvykiu, pareiga pagal KET, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. prasme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2012, 2K-638/2010).

19Teismų praktikoje aiškinama, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-156/2010).

20I. K. parodymai ir jos elgesys baudžiamojo proceso metu neleidžia konstatuoti, kad ji pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi.

21Pažymėtina, kad I. K. parodymai dalyje dėl to, ar ji buvo sustojusi ar ne prieš atliekant kairio posūkio manevrą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė prieš atliekant kairio posūkio manevrą buvo sustojusi. Bylos nagrinėjimo teisme metu, savo parodymus pakeitė ir pripažino nesustodama atlikusi kairio posūkio manevrą. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad nukentėjusysis važiavo didesniu greičiu, nei nustatyta baudžiamojoje byloje, teigia, kad dėl eismo įvykio kaltas nukentėjusysis, siekia sumažinti savo kaltės laipsnį. Tokia I. K. pozicija taip pat neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad ji kritiškai vertina savo elgesį. Dalinis nusikaltimo padarymo aplinkybių pripažinimas negali būti pagrindu pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

22Vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 6 p., atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nagrinėjant KET pažeidimų bylas, laikomasi nuomonės, kad rizikingą nukentėjusiųjų elgesį, lėmusį veikos padarymą ir mirtinų sužalojimų bei kitokių skirtingo masto sveikatos sutrikdymų padarymą, galima būtų pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu toks nukentėjusiųjų elgesys turėtų įtakos kaltininko elgesiui, t.y. kaltininko padarytą eismo saugumo taisyklių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys Nr. 2K-296/2009, 2K-186/2012).

23Šiuo konkrečiu atveju eismo įvykio niekaip nelėmė nukentėjusiojo veiksmai. Nukentėjusysis N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai patvirtino, kad kaltinamoji prieš posūkio manevrą nebuvo sustojusi, tik pristabdė, šį faktą patvirtino liudytojas P. M.. Nukentėjusysis N. K. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad jam jau atliekant lenkimo manevrą, kaltinamoji parodė kairio posūkio signalą ir staigiai suko į kairę. Kaip jau minėta, liudytoja L. S. patvirtino, kad motociklininkui jau aplenkus jos vyro vairuojamą automobilį ir kiek pavažiavus I. K. automobilis parodė kairį posūkį. Tuomet motociklininkas buvo labai arti I. K. mašinos. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis savo veiksmais išprovokavo eismo įvykį. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad I. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p.

24Teismų praktikoje žalos atlyginimas lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p., pripažįstamas tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-174/2009,2K-7-287/2009). Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ar bent susitarė dėl jos atlyginimo.

25Taigi apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra nuteistosios I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi, nors nuteistoji nusikalto pirmą kartą, tačiau, nesant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra įstatyminio pagrindo jos atžvilgiu taikyti BK 39 str. nuostatas.

26Nepagrįstas nuteistosios skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nustatė per didelį nusikaltimu padarytą neturinės žalos atlyginimą, priteisė per didelę sumą advokato paslaugoms apmokėti.

27Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Taigi šiuo atveju nekyla jokių abejonių, jog dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. CK nenumato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Respublikos CK 6.250str.2d. nurodyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

28Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-350/2012). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

29Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus.

30Kaip matyti iš Specialisto išvados Nr. T-A 3457/11(01)(t.1,l.38-39), nukentėjusiajam N. K. įvykio metu buvo padaryti odos nubrozdinimai veide, nugaroje, šonuose, kompresiniai 3,4,5 stuburo slankstelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į Všį VGPUL 2011-06-07. Sužalojimai visumoje kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl slankstelių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y., ilgesniam, negu 10 dienų laikotarpiui.

31Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis po įvykio 3 dienas buvo gydomas ligoninėje, po to vaikščiojo tik su korsetu, buvo gulimas rėžimas, gydėsi namuose ir reabilitacinėje sanatorijoje, lankėsi poliklinikoje. Dėl sužalojimo jis patyrė didelį stresą, skausmą, nepatogumus, turėjo vartoti raminamuosius vaistus. Yra išlikusios pasekmės, nes keičiantis orui, skauda stuburą. Šis nukentėjusiojo aiškinimas neprieštarauja byloje esantiems medicininių dokumentų duomenims.

32Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad I. K. nusikalstamais veiksmais N. K. buvo padaryta neturtinė žala, kuri privalo būti atlyginta. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertino, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis gydomas buvo stacionariai, praėjo reabilitacijos kursą, kad pastarasis patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, gyvenimo ritmo pakitimus. Teismas be šių aplinkybių atsižvelgė ir į tai, kad nuteistoji anksčiau nebuvo padariusi kelių eismo taisyklių pažeidimų, pati nedirba, augina du nepilnamečius vaikus ir kad nukentėjusysis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonės. Esant šioms aplinkybėms, kai kaltininkės turtinė padėtis nėra lemianti neturtinės žalos dydžio nustatymui, apylinkės teismo nustatytas 6 000Lt neturtinės žalos atlyginimas tikrai nėra aiškiai per didelis, todėl mažinti jį kolegija neturi teisinio pagrindo.

33Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis už teisinę pagalbą (civilinio ieškinio parengimą) baudžiamojoje byloje sumokėjo 600 Lt (t.1,b.l.143-144). Civilinis ieškinys motyvuotas, surašytas ant 4 lapų, atitinka įstatymo reikalavimus. Pagrįsti ieškinio reikalavimus buvo surinkti ir teismui pateikti papildomi dokumentai. Taigi, įvertinus darbo sąnaudas, nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas iš nuteistosios priteisė per didelę sumą nukentėjusiojo turėtoms proceso išlaidoms padengti. Todėl mažinti priteistą 600Lt sumą nėra pagrindo.

34Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

35Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326str.1d.,1p., kolegija

Nutarė

36nuteistosios I. K. apeliacinį skundą atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K.... 3. Išnagrinėjusi bylą, kolegija... 4. I. K. nuteista už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų... 5. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 6. I. K. nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių... 7. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai priimdamas apkaltinamąjį... 8. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą... 9. Nuteistosios I. K. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.... 10. Nuteistoji apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl padarytos veikos,... 11. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 305 str. 1... 12. Specialisto išvada Nr.11-1794(11) (t.1,l.29-35) ir eksperto paaiškinimai... 13. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog... 14. Atmestinas skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nuteistosios... 15. Savo skunde I. K. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos... 16. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 39 str. asmuo nuo baudžiamosios... 17. Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. atsakomybę lengvinanti... 18. Pasak apeliantės, iš karto po susidūrimo ji iškvietė nukentėjusiajam... 19. Teismų praktikoje aiškinama, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2... 20. I. K. parodymai ir jos elgesys baudžiamojo proceso metu neleidžia... 21. Pažymėtina, kad I. K. parodymai dalyje dėl to, ar ji buvo sustojusi ar ne... 22. Vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 6 p., atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 23. Šiuo konkrečiu atveju eismo įvykio niekaip nelėmė nukentėjusiojo... 24. Teismų praktikoje žalos atlyginimas lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59... 25. Taigi apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra nuteistosios I.... 26. Nepagrįstas nuteistosios skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas... 27. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką... 29. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės... 30. Kaip matyti iš Specialisto išvados Nr. T-A 3457/11(01)(t.1,l.38-39),... 31. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis po įvykio 3 dienas... 32. Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys duomenys... 33. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis už teisinę pagalbą... 34. Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl... 35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326str.1d.,1p., kolegija... 36. nuteistosios I. K. apeliacinį skundą atmesti....