Byla e2A-748-227/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-910-595/2017 pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. V., ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

51.

6Ieškovas M. T. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7270 Eur draudimo išmokos bei 210 Eur papildomų žalos nustatymo išlaidų.

72.

8Ieškinyje nurodė, kad 2015-03-13 ieškovas atsakovui pranešė apie 2015-03-12 eismo įvykį, kurio metu transporto priemonės „Volvo XC90“ valdytojas, kurio civilinė atsakomybė yra apdrausta atsakovo, sugadino ieškovui priklausančią transporto priemonę „BMW330“. Atsakovo darbuotojas atliko eismo įvykio vietos apžiūrą, draudikui buvo pateiktos sugadintos transporto priemonės „BMW330“ fotonuotraukos ir kiti žalos bylos administravimui reikšmingi dokumentai. Draudikas pareiškėją telefonu informavo, jog automobilio remontas netikslingas, pateikė pasiūlymą išmokėti 5 213,16 Eur dydžio draudimo išmoką dėl transporto priemonės „BMW330“ sunaikinimo, vėlesnio pokalbio su draudiku metu jam buvo pasiūlyta 6 661,26 Eur dydžio draudimo išmoka. Ieškovas nesutiko su draudiko siūlomų draudimo išmokų dydžiais, todėl pateikė turto vertinimo ataskaitą. Praėjus dviem savaitėms ieškovui atsakovo darbuotojas pasiūlė transporto priemonę parduoti aukciono būdu ir informavo, kad po pardavimo draudikas išmokės papildomą draudimo išmokos dalį. Atsakovas vykdė visus su aukciono organizavimu susijusius veiksmus ir 2015-04-16 transporto priemonė buvo parduota už 2 230 Eur. 2015-04-30 ieškovas gavo sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, kuris grindžiamas UAB „Impulsana“ specialisto dr. V. M. parengta ekspertine išvada, draudikas 2015-03-12 įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Ieškovo nuomone, draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos buvo priimtas, atsižvelgiant į tai, kad jis nesutiko su siūlomais draudimo išmokų dydžiais. Jeigu draudikas jam būtų pateikęs informaciją apie vykdomą eismo įvykio aplinkybių tyrimą, pareiškėjas nebūtų pardavęs transporto priemonės. Transporto priemonei padarytos žalos dydis – 7270 Eur (skirtumas tarp transporto priemonės vertės iki eismo įvykio -9500 Eur ir liekanų pardavimo kainos – 2230 Eur).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas. Teismas ieškovui priteisė iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo, 7270 Eur draudimo išmoką, 210 Eur patirtus nuostolius, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo priteistos valstybės naudai 267,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Impulsana“ naudai 181,50 Eur už eksperto V. M. dalyvavimą teismo posėdyje, atsakovui grąžinta iš teismo depozitinės sąskaitos 14,01 Eur permoka už teismo ekspertizės atlikimą.

124.

13Teismas nustatė, kad atsakovas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, sudarytos su M. V., pagrindu buvo apdraudęs transporto priemonę VOLVO XC90, valstybinis numeris ( - ) Iš Eismo įvykio deklaracijos nustatė, kad 2015-03-12, 22 val. 30 min. įvyko eismo įvykis ( - ) gatvės sankryžoje, kurios metu M. V., vairuodamas transporto priemonę VOLVO XC90, valstybinis numeris ( - ) išvažiuodamas iš ( - ) gatvės nepraleido pagrindine ( - ) gatve ieškovo, vairavusio transporto priemonę BMW330, valstybinis Nr. ( - ) ko pasekoje automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti, deklaracijoje trečias asmuo pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Iš ieškovo ir trečio asmens paaiškinimų nustatė, kad apie eismo įvykį jie pranešė policijai, tačiau buvo pasiūlyta užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Ieškovas 2015-03-13 apie eismo įvykį informavo atsakovą, kaip trečio asmens, pripažinusio savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, transporto priemonės valdytojo privalomosios civilinės atsakomybės draudėją. Eismo įvykio dalyviai draudikams teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad įvykis įvyko, kai automobilio „Volvo XC90“ vairuotojas išvažiavo į sankryžą ir susidūrė su jam iš dešinės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojančiu automobiliu „BMW330“, kurio valdytojas nurodė, kad važiavo apie 70 km/h greičiu. Automobilio „Volvo XC90“ valdytojas nurodė, kad prieš įvykstant eismo įvykiui važiavo apie 5 km/h greičiu ir suko į kairę, prieš tai buvo praleidęs vieną automobilį, ieškovo automobilio nepastebėjo, nes tuo metu žiūrėjo į kairę pusę. Abiejų eismo įvykio dalyvių nurodoma, kad po susidūrimo automobilis „Volvo XC90“ apvirto ant stogo. Atsakovo iniciatyva buvo kreiptąsi į UAB „Impulsana“ specialistą V. M., kuris pateikė savo išvadą. 2015-04-30 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad draudimo išmoka nebus mokama, nes draudimo įmonė, atlikusi tyrimą, deklaruotą draudžiamąjį įvykį pripažįsta nedraudžiamuoju, nors minimos transporto priemonės iš tiesų susidūrė, bet fiksuotų sugadinimų analizė patvirtina faktą, jog jie tarpusavyje nėra suderinami, atsitikę kitomis nei turima informacija aplinkybėmis bei kita nei turimi parodymai judėjimo trajektorija, greičiu.

145.

15Teismas vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, numatančiomis, kada mokama draudimo išmoka. Pažymėjo, kad atsisakymas mokėti draudimo išmoką pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, kai nustatoma, kad yra suklastoti esminiai duomenys, įvykį darantys nedraudžiamuoju, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo (Draudimo įstatymo 96 str. 7 d.). Nurodė, kad pagal teismas turi pagrindą išvadai, jog įvykio negalima laikyti nedraudžiamuoju, jei nėra duomenų, jog asmuo tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką.

166.

17Teismas, siekdamas nustatyti eismo įvykio buvimo (nebuvimo) faktą, eismo įvykio aplinkybes, vertino UAB „Impulsana“ specialisto atliktą tyrimą ir 2015-04-18 surašytą išvadą, taip pat ir atsakovo prašymu atliktą 2017-03-15 teismo trasologinės ekspertizės išvadą, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Teismas vertino tai, kad posėdyje ekspertas nurodė, jog tikslesnės ekspertizės padaryti neįmanoma, kadangi nėra tikslios eismo įvykio schemos, išvadas laikytinos tik tikėtinomis, ekspertizei atlikti būtinas tikslus eismo įvykio mastelinis planas, automobilių padėtys po eismo įvykio, pėdsakai, kelio pločiai ir kitos žymės. Pažymėjo, kad specialisto išvada bei ekspertizės akto išvados skirtingos, vertintina jų visumą. Tyrimai buvo atlikti tiesiogiai neįvertinus eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, o vertinant tik įvykio dalyvių po įvykio padarytas nuotraukas, bei nuotraukas, kurias padarė patys draudikai, bet nevertinant pačių transporto priemonių po eismo įvykio, kas tikėtina galėjo sąlygoti reikšmingų duomenų stoką. Sprendė, kad teismo eksperto išvados dėl individualizuojančių požymių trūkumų, leidžiančių įvertinti, ar automobiliai buvo sugadinti eismo įvykio metu, neleidžia spręsti dėl įvykio duomenų klastojimo ar įvykio nebuvimo. Pažymėjo, kad užtikrinti tinkamą sugadinto automobilio apžiūrą bei sugadinimų fiksavimą teko draudimo įmonei. Ieškovas buvo suklaidintas atsakovo, jam pasiūlyta transporto priemonę parduoti aukciono būdu, nors 2015-03-31 atsakovas kreipėsi į UAB „Impulsana“ specialistą dėl eismo įvykio tyrimo atlikimo. Atsakovas ieškovo neinformavo, kad jam kyla abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių, neprašė pateikti papildomų paaiškinimų, nurodė preliminarią draudimo išmokos sumą ir pasiūlė ją tikslinti pardavus transporto priemonę aukciono būdu, kas neabejotinai ieškovui sukėlė teisėtus lūkesčius, kad įvykis laikomas draudžiamuoju, o aukcionas tik galutinai nustatys draudimo išmokos dydį. Ieškovas nurodė, kad jis jokiu būdu nebūtų pardavęs automobilio, jeigu būtų žinojęs, kad atsakovui kyla abejonės dėl eismo įvykio tikrumo.

187.

19Pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas įrodyti, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, nesikreipė į teisėsaugos institucijas, inscenizaciją patvirtinančių įrodymų nepateikė, eismo dalyviai buvo nepažįstami. Vertino, kad policija į eismo įvykio vietą nebuvo atvykusi, nors eismo įvykio dalyviai ir pranešė apie įvykį, jie nakties metu telefonais užfiksavo automobilių padėtis, nuotraukos yra prastos kokybės. Teismas vertino eismo dalyvių paaiškinimus, kad autoavarija įvyko, nes automobilio Volvo XC90 vairuotojas išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio ieškovo. Nors dėl šio eismo įvykio ir buvo atlikti du ekspertiniai tyrimai, tačiau nei vienu atveju nebuvo konstatuota, kad eismo dalyviai nekontaktavo, nurodytame eismo įvykyje nedalyvavo arba kad eismo įvykis buvo sąlygotas tyčinių ieškovo veiksmų. Aplinkybė, ar automobilio Volvo XC90 greitis susidūrimo metu buvo 0 km/h ar apie 5 km/h, kaip eismo įvykio deklaracijoje nurodė įvykio kaltininkas, neturi jokios įtakos nustatant faktą, kad eismo įvykis buvo, M. V. nurodė, jog automobilis buvo ką tik pajudėjęs iš vietos, prieš pat susidūrimą galėjo būti paspaustas tiek akseleratoriaus tiek ir stabdžio pedalas. Byloje nebuvo ginčo, kad automobiliai iš tiesų susidūrė, kad trečiasis asmuo išvažiavo iš šalutinio kelio, tuo tarpu ieškovas važiavo pagrindiniu keliu, kas neginčijamai parodo, kad ieškovas negali būti laikomas kaltu dėl įvykusio eismo įvykio, trečiasis asmuo pripažino kaltę, specialisto išvadoje nurodoma aplinkybė, kad ieškovas galėjo išvengti įvykio vertintina kritiškai. Ginčo atveju automobilių padėtys po eismo įvykio buvo užfiksuotos tik tamsiu paros metu neapšviestame kelyje eismo dalyvių mobiliaisiais telefonais. Atsakovo darbuotojas praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio nuvyko į eismo įvykio vietą, kai automobiliai jau buvo patraukti, kelio žymės sugadintos kitų pravažiuojančių automobilių. Atkreipė dėmesį, kad automobiliai buvo drausti ir savanoriškuoju draudimu, todėl turėjo būti įvertinti draudikų ir nustatyti visi jų trūkumai, kuriuos būtų norėję nuslėpti eismo įvykio dalyviai, mažai tikėtina, kad valdytojai, tik dėl padidėjusios draudimo įmokos sumos, rizikuotų savo bei aplinkinių asmenų gyvybe bei turtu, inscenizuodami eismo įvykį ir bandydami nuslėpti kitų įvykių pėdsakus. Pažymėjo, kad vairuotojai dėl patiriamo streso ar panašių priežasčių negali adekvačiai perteikti visų vairavimo aplinkybių, realiai egzistavusių kelias sekundės dalis iki eismo įvykio, nurodyti tikslios važiavimo trajektorijos, tikslaus greičio ir pan.

208.

21Teismas laikė labiau tikėtina, kad atsakovas nepagrįstai eismo įvykį pripažino nedraudiminiu ir atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Kadangi eismo įvykio kaltininko automobilis privalomojo civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas atsakovo, todėl jam atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką įvykyje nukentėjusiam asmeniui, neįrodžius, kad ieškovas tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką. Atsakovui neginčijant žalos dydžio, kuris paskaičiuotas UAB „Finance property“ turto vertinimo ataskaitoje, teismas ieškovui priteisė 7270 Eur draudimo išmoką, procesines palūkanas bei 210 Eur ieškovo patirtas išlaidas žalai nustatyti, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

22III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

239.

24Apeliaciniu skundu atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2510.

26Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2012-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012, kuri aptaria eismo įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju sąlygas, kai transporto priemonė buvo apdrausta savanoriškuoju (Kasko). Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui, teigdamas, kad pastarasis turėjo įrodyti aplinkybes, jog ieškovas tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką. Atsakovas byloje turėjo įrodyti (ką ir padarė) tai, jog eismo įvykis įvyko visiškai kitokiomis aplinkybėmis nei nurodė įvykio dalyviai, tokiu būdu draudimo bendrovei buvo užkirstas kelias nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos - o nenustačius, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą bei nenustačius priežastinio ryšio ir neteisėtų veiksmų apimties, nebuvo galima teigti, kad M. V. kilo civilinė atsakomybė. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalį, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Ieškovui teigiant, kad draudžiamasis įvykis buvo, šios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovo pateiktų įrodymų paneigimo pareiga byloje kilo ieškovui.

2711.

28Atsakovas pateikė Specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad esminiai sugadinimai suderinami sąlyginai - jie galėjo susidaryti, susidūrus transporto priemonėms apie 90 laipsnių kampu, automobiliui BMW330 judant apie 45 km/h greičiu atsitrenkiant į stovintį (arba lėtai iki 5 km/h greičiu judantį) automobilį Volvo XC90. Padaryta išvada neatitinka eismo įvykio dalyvių deklaruotų aplinkybių - judėjimo greičio ir judėjimo trajektorijos prieš susidūrimą. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog tam tikri Volvo XC90 apgadinimai nepaaiškinami techniniu požiūriu, vadovaujantis eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, pateiktos atitinkamos išvados. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymu šaltiniuose esančius duomenis. Sprendime nėra jokių argumentų, paneigiančių teismo ekspertizės išvadas, ir sudarančių pagrindą jomis nesivadovauti. Pirmos instancijos teismo samprotavimai, kad eismo įvykio dalyviai nakties metu telefonais užfiksavo automobilių padėtis, nuotraukos yra prastos kokybės (priešingai - byloje yra kokybiškos draudimo bendrovės pateiktos transporto priemonių nuotraukos po eismo įvykio), jog pats ekspertas teismo posėdžio meta nurodė, kad išvados laikytinos tik tikėtinomis, paklaida yra galima, objektyvioms išvadoms reikalinga kuo daugiau duomenų (teismas įvertino šališkai; teismo ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog išvadoms taikoma tokia skalė: kategoriška išvada, tikėtina, kad nustatyti negalima) - nelaikytini pakankamais argumentais, leidžiančiais nesivadovauti teismo eksperto išvadomis.

2912.

30Sprendime be argumentų pripažinta, kad eismo įvykio ekspertizė šiuo atveju yra apskritai neįmanoma, kadangi būtinas tikslus eismo įvykio mastelinis planas, automobilių padėtys po eismo įvykio, pėdsakai, kelio pločiai ir kitos žymės. Teismo ekspertas paaiškino, jog byloje esančių duomenų jam pakako ekspertizei atlikti, o į šalių suformuluotus klausimus, į kuriuos nebuvo galima atsakyti, taip ir nurodė, jog atsakyti negalima. Teismo išvada, jog atsakovo darbuotojas tik praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio, nuvykus į eismo įvykio vietą užfiksavo eismo įvykio vietą, kai automobiliai jau buvo patraukti, kelio žymės jau sugadintos kitų pravažiuojančių automobilių, neturi teisinės reikšmės šioje byloje, kadangi transporto priemonių sugadinimų susidarymo mechanizmui, jų intensyvumui nustatyti nebuvo reikalingi tokio pobūdžio duomenys. Eismo dalyvių pateiktų nuotraukų pakako transporto priemonių padėtims po eismo įvykio nustatyti. Ieškovas neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą naujam ekspertiniam tyrimui, jo pateikti samprotavimai, dėl ko galėjo susidaryti jo transporto priemonės apgadinimai įvykio metu, vertintini kaip bandymas ieškoti paaiškinimų sužinojus ekspertų išvadas, kurios iš esmės prieštaravo jo anksčiau duotiems paaiškinimams. Eismo dalyvių paaiškinimai negalėjo būti įvertinti kaip teikiami siekiant išsiaiškinti tikrąsias eismo įvykio priežastis ir aplinkybes, kadangi akivaizdžiai prieštaravo ekspertinio tyrimo metu padarytoms išvadoms. Specialisto, teismo eksperto išvadose konstatuota: eismo įvykio metu automobilis Volvo XC90 stovėjo (V. M., imdamas paklaidą, nurodė, kad galimai labai lėtai judėjo - iki 5 km/h greičiu) skersai kelio automobiliui BMW330 jo važiavimo juostoje, t.y. M. V. nesuko į kairę sankryžoje kaip buvo paaiškinęs draudimo bendrovei bei kaip tvirtino bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu; dalis automobilių Volvo XC90 ir BMW330 apgadinimų nėra tarpusavyje suderinami; t.y. abiejų vairuotojų transporto priemonės dar iki eismo įvykio buvo apgadintos. Todėl eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodė vairuotojai, aplinkybėmis, abi transporto priemonės turėjo apgadinimų dar iki eismo įvykio, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad M. V. kyla civilinė atsakomybė, todėl eismo įvykis negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju.

3113.

32Ieškovas M. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad Draudimo įstatymo pirmojo skirsnio nuostatos taikomos visoms draudimo sutartims, pagal įstatymo 98 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, jog eismo įvykis buvo tyčia inscenizuotas turint tikslą gauti draudimo išmoką, tačiau tai paneigė byloje nustatytos aplinkybės. Atsakovas tariamą eismo įvykio inscenizavimą, nuspręsdamas nemokėti draudimo išmokos, siekė pagrįsti tuo, jog eismo įvykio dalyviai galimai ne visiškai tiksliai nubraižė eismo įvykio schemą, t. y. nors įvykio kaltininkas paaiškino, jog iki eismo įvykio turėjo tikslą iš šalutinio kelio sukti į kairę pusę, atsakovo nuomone, remiantis specialisto išvada, susidūrimo tarp automobilių kampas yra daugiau status nei smailus, automobilis Volvo XC90 tikėtina susidūrė ne posūkio į kairę metu. Eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyta automobilio Volvo XC90 judėjimo trajektorija, brėžiant rodyklę kairio posūkio linkme. Trečiasis asmuo M. V. paaiškino, kad prieš pat susidūrimą galėjo būti paspaustas tiek akseleratoriaus, tiek ir stabdžio padalas, jis tik ketino sukti į kairę, todėl tikslios automobilio judėjimo trajektorijos atkurti negali, sankryža duobėta, blogas matomumas. Pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti turi būti tyčinis, sąmoningas draudiko klaidinimas siekiant apsunkinti draudiko pareigą nustatyti žalos dydį ir draudžiamojo įvykio aplinkybes. Ekspertizės akto 2 išvadoje teigiama, kad automobilių sugadinimai negalėjo būti padaryti automobiliui Volvo XC90 judant apie 5 km/h greičiu. Tačiau aplinkybė, ar automobilio Volvo XC90 greitis susidūrimo metu buvo 0 km/h ar apie 5 km/h, kaip eismo įvykio deklaracijoje nurodė įvykio kaltininkas, neturi jokios įtakos nustatant faktą, kad eismo įvykis buvo. M. V. nurodė, jog tiksliai įvardinti greičio yra neįmanoma, automobilis buvo ką tik pajudėjęs iš vietos, prieš pat susidūrimą galėjo būti paspaustas tiek akseleratoriaus tiek ir stabdžio pedalas. Vairuotojai dėl patiriamo streso ar panašių priežasčių negali adekvačiai perteikti visų vairavimo aplinkybių, realiai egzistavusių kelias sekundės dalis iki eismo įvykio: tikslios važiavimo trajektorijos, tikslaus greičio ir pan. Atsakovas nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nenustatyti bendrininkavimo požymiai, tyčia inscenizuoti eismo įvykį, faktas. Nors draudiko pareiga yra išsiaiškinti visas reikšmingas įvykio aplinkybes, pats atsakovas aukcione paskelbė apie parduodamą automobilį ir jis 2015 m. balandžio 16 d. buvo parduotas. Žinodamas, kad įvykis bus pripažintas nedraudžiamuoju, ieškovas nebūtų pardavęs automobilio. Specialisto išvadoje, kurios pagrindu priimtas sprendimas, nurodyta, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės ir automobilių apgadinimai iš dalies nesutampa. Apie atliekamą tyrimą ieškovas nebuvo informuotas, automobiliai faktiškai apžiūrėti nebuvo, vadovautasi tamsiu paros metu darytomis fotonuotraukomis, atsakovo darbuotojų pavėluotai darytomis fotonuotraukomis. Ekspertas nurodė, jog tikslioms išvadoms būtina kuo daugiau duomenų, o ekspertai turėjo galimybę vadovautis tik fotonuotraukomis. Automobilis Volvo XC90 apvirto, eismo įvykis įvyko kelyje, kuriame vyksta eismas, tyčia sukeldami tokį eismo įvykį, vairuotojai rizikuotų kitų eismo dalyvių sveikata, gyvybe ir turtu bei atsakomybe.

3314.

34Nurodo, kad specialisto išvada nelaikytina patikimu įrodymu, pateiktos išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (šalių paaiškinimams bei ekspertizės aktui). Teismo įvertinti atsakovo pozicijos, paremtos specialisto nuomone, kitų įrodymų prieštaravimai, specialisto išvados ir jo paaiškinimų teismo posėdžio metu nekonkretumas, nenuoseklumas ir prieštaringumas. Specialisto išvadoje (10 psl.) buvo teigiama, kad atlikus transporto priemonių susidūrimo modeliavimą, realų automobilių sugadinimų laipsnį atitinka aplinkybės, jog automobilis BMW 330 judėjo 45 km/h greičiu, o automobilio Volvo XC90 greitis 0 km/h. M. V. nurodė, jog tiksliai įvardinti greičio yra neįmanoma, automobilis buvo ką tik pajudėjęs iš vietos. Specialisto nuomone, 45 km/h BMW 330 greitis yra pakankamas automobiliui Volvo XC90 apvirsti. Tuo tarpu Ekspertizės akto išvadų 4 punkte nurodyta, jog pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotus duomenis nustatyti, kokiu greičiu judėdamas automobilis BMW 330 atsitrenkė į stovėjusio automobilio Volvo XC90 dešinį šoną, negalima. Ekspertizės akto išvadose (13 psl.) teigiama, jog automobilis BMW 330 prieš susidūrimą buvo efektyviai stabdomas. Specialisto išvadoje buvo teigiama, kad įsižiūrėjus į Volvo XC90 automobilio fotonuotraukas po eismo įvykio, ant abiejų kairės pusės durelių ties jų sandūra yra du daugiau vertikalūs įmušimai, todėl šių įmušimų susidarymas paaiškinamas betarpišku kontaktu su vertikaliu objektu, turėjusiu dvi briaunas (pvz., vertikalus stulpelis). Ekspertizės akte šios išvados jau nėra, priešingai, nurodyta, kad Volvo XC90 kairės pusės sugadinimai yra atsiradę automobilio šonui kontaktuojant su asfaltu. Specialisto nuomone, mažai tikėtina, kad saugos oro pagalvės automobilyje Volvo XC90, apsaugančios nuo šoninio smūgio iš kairės, suveikė automobilio apvirtimo metu, tačiau pats M. V. paaiškino, jog vienos oro pagalvės nebuvo, nes automobilis jau buvo kartą patekęs į eismo įvykį.

3515.

36Ekspertizės akto išvados bei eksperto paaiškinimai sukėlė dar didesnių abejonių. Išvadose nurodyta, kad dalis automobilio Volvo XC90 sugadinimų dešiniųjų durelių apatinėje dalyje ir dalis automobilio BMW 330 sugadinimų priekinėje dalyje buvo padaryta automobiliui BMW 330 atsitrenkus į stovėjusio automobilio Volvo XC90 dešinį šoną durelių srityje. Ekspertų nuomone, eismo įvykio metu, automobilis BMW 330, su apgadinta priekine dalimi, atsitrenkė į stovinčio automobilio Volvo XC90 dešinį šoną su link salono įlenktomis durelėmis, nors tokios išvados nebuvo. Eismo įvykio dalyviai patvirtino, jog automobiliai iki eismo įvykio jokių išorinių sugadinimų neturėjo, tačiau automobiliai nebuvo nauji - automobiliai buvo patekę į eismo įvykius ir suremontuoti. Ekspertizės akto tiriamosios dalies 15 psl. nurodyta, jog negalima nustatyti, dėl kokių priežasčių automobilis Volvo XC90 per kairį šoną, ant kurio sprendžiant pagal ekspertų manomą automobilių susidūrimo padėtį, ties durelių sandūra pasiliko statinis įspaustinis, tikėtina ( - ) gatvės asfalto dangos krašto, pėdsakas, apvirto ant stogo. Ekspertų išvadoje nurodoma, kad neįtikėtina, jog ratai sankryžoje būtų užsirausę ant tiek, kad automobilis Volvo XC90 verstųsi per kairį šoną ant stogo, tokiu būdu susidaro įspūdis, kad ekspertas ne tikrino galimas sąlygas, kodėl automobilis vertėsi ir kokiomis sąlygomis jis verstis galėjo, tačiau surado atsitiktinį pateisinimą (sąlygą), kuriai esant automobilis verstis negalėjo. M. V. nurodė, kad logiška, jog automobilis vertėsi dėl to, kad Volvo XC90 automobilis yra aukštesnis, BMW 330 pažemintas ir šiam trenkusis į Volvo XC90 šoną, automobilio priekis palindo po automobilio apačia ir šį kėlė, todėl automobilis Volvo XC90 apsivertė. Nei ekspertų tyrime, nei specialisto išvadoje nebuvo remiamasi jokiais kitais duomenimis, išskyrus po eismo įvykio, kai automobiliai jau buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, padarytomis fotonuotraukomis, jie faktiškai neapžiūrėjo automobilių, nors Volvo XC90 nebuvo suremontuotas ir jį buvo galima faktiškai apžiūrėti. Specialistas V. M. teismo posėdžio metu akcentavo, jog išvada remiama „vidutiniais duomenimis“. Nėra logiškai paaiškinama, kodėl tiriant konkretų įvykį ir galint remtis konkrečiais duomenimis (atsižvelgiant į tai, jog po autoįvykio likusį Volvo XC90 dar galima apžiūrėti, o automobilį BMW 330 parduoti pasiūlė ir aukcioną suorganizavo pats atsakovas), vadovaujamasi „vidutiniais“. Pats ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad išvados laikytinos tik tikėtinomis, paklaida yra visada galima, objektyvioms išvadoms reikalinga kuo daugiau duomenų. Būtinas tikslus eismo įvykio mastelinis planas, automobilių padėtys po eismo įvykio, pėdsakai, kelio pločiai ir kitos žymės. Klaidingas eksperto teiginys apie Volvo XC90 dešinės pusės sugadinimą - automobilio skarda yra lanksti ir smūgiui tekus į apatinę durelių dalį, dėl smūgio jėgos sulankstymas neišvengiamas ir aukščiau kontakto vietos esančiame plote. Be to, automobilis Volvo XC90 jau buvo turėjęs eismo įvykį, todėl nėra aišku, kiek efektyviai gali veikti durelių stiprintuvas, atlaikydamas smūgį. Pagrįstu gali būti laikomas tik toks ekspertizės aktas, kuriame šio specialisto išvada išplaukia iš akto tiriamosios (motyvuojamosios) dalies, yra motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Papildoma ekspertizė galimai neįmanoma, kadangi atsakyti į papildomus klausimus ekspertams neužtenka duomenų ir informacijos. Kai ekspertizės aktas prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ar yra neišsamus, priimdamas sprendimą teismas privalo vadovautis bendrosiomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl ieškovas neturėjo pareigos prašyti papildomos ekspertizės.

37IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3816.

39Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

17.

40Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

4118.

42Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių įvyko dėl atsakovo (trečiojo asmens, pripažinusio kaltę dėl padaryto eismo įvykio, transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiko) atsisakymo mokėti ieškovui (eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui) draudimo išmoką.

4319.

44Pažymėtina, kad eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyta, jog 2015-03-12, 22 val. 30 min. įvyko eismo įvykis ( - ) gatvės sankryžoje, kurios metu M. V., vairuodamas transporto priemonę VOLVO XC90, valstybinis numeris ( - ) išvažiuodamas iš ( - ) gatvės nepraleido pagrindine ( - ) gatve ieškovo, vairavusio transporto priemonę BMW330, valstybinis Nr. ( - ) ko pasekoje automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Deklaracijoje trečiasis asmuo pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, nurodė, kad jis praleido vieną važiuojančią mašiną, tačiau nepastebėjo atvažiuojančio BMW, pradėjo vykdyti posūkį į kairę greičiu apie 5 km/h, atvažiuojančio automobilio nepastebėjo, nes žiūrėjo į kairę, jo nuomone, BMW galėjo važiuoti apie 70 km/h greičiu. Ieškovas eismo įvykio deklaracijoje nurodė, kad Volvo vieną automobilį praleido ir tada staiga prieš pat jį išvažiavo į kelią, po ko įvyko susidūrimas, BMW greitis buvo apie 70 km/h. Abu eismo dalyviai nurodė, kad po susidurimo Volvo apvirto. Dėl eismo įvykio aplinkybių atsakovė atliko tyrimą ir 2015-04-30 sprendimu atsisakymą mokėti draudimo išmoką motyvavo tuo, kad deklaruoto įvykio pripažinti draudžiamuoju nėra pagrindo, nors transporto priemonės iš tiesų susidūrė, bet fiksuotų sugadinimų analizė patvirtina faktą, jog jie tarpusavyje nėra suderinami, atsitikę kitomis nei turima informacija aplinkybėmis bei kita nei turimi parodymai judėjimo trajektorija, greičiu. Tokia išvadas atsakovė darė įvertinusi UAB „Impulsana“ specialisto dr. V. M. parengta specialisto išvada. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta teismo ekspertizė, pateiktos atitinkamos išvados.

4520.

46Pirmosios instancijos teismas vertino UAB „Impulsana“ specialisto atliktą tyrimą ir 2015-04-18 surašytą išvadą, taip pat ir atsakovo prašymu atliktą 2017-03-15 teismo trasologinės ekspertizės išvadą, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus apie įvykio aplinkybes ir sprendė, kad draudikas neįrodė, jog įvykis buvo nedraudiminis, inscenizuotas, tyrimai atlikti tiesiogiai neįvertinus automobilių, nesant visų reikalingų duomenų. Teismas laikė labiau tikėtina, kad eismo įvykis buvo draudiminis, dėl ko atsakovei kilo pareiga mokėti draudimo išmoką, su kuo teisėjų kolegija sutinka.

4721.

48Apeliantas prieštarauja, kad jam perkelta pareiga įrodinėti aplinkybes, jog ieškovas tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką, teigia, kad atsakovas įrodė, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai. Mano, kad specialisto ir ekspertizės išvados patvirtino atsakovo poziciją, jog eismo įvykio aplinkybės neaiškios, įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, dėl to atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui draudimo išmokos. Nurodo, kad ekspertizės išvada yra speciali įrodinėjimo priemonė, joje užfiksuoti duomenis laikomi patikimesniais, tačiau teismas eksperto paaiškinimus vertino šališkai, nepagrįstai sprendė, kad ekspertizė apskritai neįmanoma, nors ekspertui duomenų pakako.

4922.

50TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog draudikas neturi teisės 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies, 98 straipsnio, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalies, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Draudžiamojo įvykio nesant draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis). Pripažinus, kad įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis).

5123.

52Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atsakovas, atsisakymą mokėti draudimo išmoką grįsdamas draudžiamojo įvykio nebuvimu, privalo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad nebuvo draudžiamojo įvykio, gali reikšti tai, kad nebuvo eismo įvykio, eismo įvykis buvo imituotas, t. y. pavaizduotas kaip neva buvęs. Taigi atsakovas privalo įrodyti, kad eismo įvykio, kurio metu tariamai padaryta žala ieškovui, iš tikrųjų nebuvo, jis tik pavaizduojamas kaip buvęs. Tai reikštų, kad kitomis sąlygomis ar kitoje vietoje prieš vaizduojamą įvykį sugadinta transporto priemonė (priemonės) buvo specialiai pastatyta (pastatytos) taip, jog dirbtinai būtų vaizduojama, tariamai sugadinimai padaryti šio įvykio, kaip draudžiamojo, metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017). Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatas, draudikas turi pagrįsti savo atsisakymo mokėti išmoką pagrindą, įrodyti, kad nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ne įrodyti, kokiomis iš tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis ar kad asmenys padarė nusikalstamą veiką. Todėl, kaip pagrįstai teigiama skunde, atsakovas neturi pareigos įrodinėti, jog eismo įvykio dalyviai tyčia pateikė išgalvotus duomenis.

5324.

54Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo iniciatyva iki sprendimo atsisakyti mokėti draudimo išmoką UAB „Impulsana“ specialistas dr. V. M. tyrė tyrimui pateiktas nuotraukas, eismo įvykio deklaracijoje nurodytas eismo įvykio aplinkybes, transporto priemonių judėjimo greičio poveikį. Specialisto išvadoje Nr. MV 2015-12 nurodyta, kad automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: užfiksuoti automobilio „BMW330“ sugadinimai ir tam tikri automobilio „Volvo XC90“ pažeidimai galėjo susidaryti, automobiliui „BMW330“ priekiu kontaktavus su automobilio „Volvo XC90“ dešiniu šonu, kai susidūrimo metu tarp automobilių išilginės simetrijos plokštumų buvo apie 90° kampas; sugadinimai galėjo susidaryti, kai automobilis „BMW330“, judėjęs apie 45 km/h greičiu, priekiu atsitrenkė į stovėjusio arba lėtai (iki 5 km/h) judėjusio automobilio „Volvo XC90“ dešinį šoną dešinių durelių srityje bei automobiliui „Volvo XC90“ apvirtus per kairį šoną ant stogo. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti buvusiu susidūrimu su automobiliu „BMW330“ bei apvirtimu įmušimų ant automobilio „Volvo XC90“ kairės pusės durelių susidarymo, taip pat - salono kairėje pusėje įrengtų saugos pagalvių suveikimo. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilio „Volvo XC90“ vairuotojo parodymų dėl šio automobilio judėjimo prieš eismo įvykį trajektorijos, nes automobilių sugadinimų pobūdis bei nustatytos automobilių padėtys susidūrimo metu nesuderinami su įprasta automobilių judėjimo trajektorija deklaruotoje eismo įvykio vietoje. Specialistas išvadoje taip pat nurodė, kad, remiantis objektyviais duomenimis bei eismo įvykio dalyvių parodymais, negalima pagrįsti deklaruoto eismo įvykio kilimo pagrįstumo, nes jeigu automobilio „BMW330“ vairuotojas būtų laiku sureagavęs ir efektyviai stabdęs, būtų turėjęs techninę galimybę visiškai sustabdyti vairuojamą automobilį iki buvusio susidūrimo vietos ir išvengti eismo įvykio.

5525.

56Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą specialisto išvadą, atkreipia dėmesį į tai, kad specialistas nustatė tokius prieštaravimus tarp eismo įvykio deklaracijos, eismo dalyvių parodymų bei savo atlikto tyrimo: 1) ant Volvo karės pusės durėlių ties jų sandūra yra du daugiau vertikalūs įmušimai (galimas kontaktas su vertikaliu objektu su dviem briaunom), šis pažeidimas galimai atsirado dėl smūginio kontakto į kairį šoną (BMW atsitrenkė į dešinį šoną), verčiantis automobiliui neturėjo išsiskleisti kairėje pusėje saugos oro pagalvės; 2) automobilis BMW priekiu kontaktavo su Volvo dešiniu šonu, o susidūrimo metu tarp automobilių išilginės simetrijos plokštumų buvo apie 90 laipsnių kampas (tuo tarpu trečiasis asmuo teigė sukęs į kairę); 3) susidariusių pėdsakų pobūdis leidžia teigti, kad Volvo kontakto metu nejudėjo didesniu greičiu (stovėjo ar greitis neviršijo 5 km/h), BMW greitis apie 45 km/h (trečiasis asmuo teigė važiavęs iki 5 km/h greičiu, abu eismo dalyviai nurodė, kad BMW greitis buvo apie 70 km/h); 4) susidurimas įvyko ne sukant Volvo į kairę, bet šiam automobiliui esant dešiniuoju šonu ties ( - ) g. dešiniu važiuojamosios dalies krašto tęsiniu, daugiau statmenai ( - ) g. važiuojamosios dalies kraštui, priekiniai Volvo ratai buvo ne asfaltuotame, bet žvyruotame sankirtos paviršiuje. Teismo posėdžio, įvykusio 2016-10-24, metu V. M. paaiškino, kad jam buvo pateiktos nuotraukos, informacijos išvadoms pakako, jis pats atliko įvykio vietos apžiūrą, matavimus vietoje, pateiktose nuotraukose buvo fiksuoti slydimo pėdsakai, pagal nuotraukas specialistas atkūrė buvusią situaciją, pagal sugadinimų mastą nustatė greičius; savarankiškai pasirinko metodiką, naudojosi savo žiniomis, savo šaltiniais, patirtimi, naudojo kompiuterinę programą CARAT-3, kurios lietuviškos versijos autorius jis pats yra. Specialistas paaiškino, kad pačių automobilių apžiūra nebūtų reikalinga, jam užteko pateiktų nuotraukų, kad nustatyti apgadinimus, buvo vertinamos vidutinės normos. Specialisto išvados leistų manyti, kad automobilis Volvo susidurimo metu stovėjo priekiniais ratais kelkraštyje, galinė automobilio dalis buvo važiuojamojoje kelio dalyje, neatitinka eismo dalyvių paaiškinimai dėl greičio įvykio metu, važiavimo trajektorijos, su eismo įvykiu nesusiję apgadinimai - automobilio kairės pusės durelės apgadintos atsitrenkus į vertikalų objektą, galimai be pagrindo išsiskleidusios kairės pusės saugos pagalvės.

5726.

58Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagal eismo įvykio ekspertizės išvadas: 1) dalis automobilio Volvo XC90 sugadinimų dešiniųjų durelių apatinėje dalyje ir dalis automobilio BMW330 sugadinimų priekinėje dalyje buvo padaryta automobiliui BMW330 atsitrenkus į stovėjusio automobilio Volvo XC90 dešinį šoną durelių srityje; 2) automobilio Volvo XC90 ir BMW330 sugadinimai negalėjo būti padaryti 2015-03-12 deklaruoto eismo įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad automobilis BMW330 atsitrenkė prieš eismo įvykį automobiliui Volvo XC90 ( - ) g. sankryžoje kairiu posūkiu link Pilaitės judant apie 5 km/h greičiu; 3) automobilio BMW330 atsitrenkimo metu automobilis Volvo XC90 stovėjo skersai automobilio BMW330 judėjimo juostos taip, kad jų išilginės simetrijos ašys buvo statmenoje arba tam labai artimoje padėtyje; 4) pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotus duomenis nustatyti, kokiu konkrečiu greičiu judėdamas automobilis BMW330 atsitrenkė į stovėjusio automobilio Volvo XC90 dešinį šoną, negalima; 5) neįtikėtina, kad po automobilio BMW330 atsitrenkimo į automobilio Volvo XC90 dešinį šoną, pastarasis per kairį šoną nusiverstų į ( - ) g. sankryžos tolimesnį dešinįjį kampą, žiūrint Pilaitės kryptimi; 6) nustatyti techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, t.y. dėl kokių priežasčių automobilis BMW330 atsitrenkė į skersai jo judėjimo juostos stovėjusio automobilio Volvo XC90 dešinį šoną, negalima, nes eismo įvykio deklaracijoje nurodomų aplinkybių negalima pagrįsti atsiradusių išorinių sugadinimų požymių padarymo mechanizmu; 7) vairuotojų deklaracijoje nurodytos eismo įvykio kilimo aplinkybės apie tai, kad prieš eismo įvykį automobilis Volvo XC90 sankryžoje apie 5 km/h greičiu judėjo kairio posūkio kreive, negalima pagrįsti nustatytais sugadinimų požymių padarymo mechanizmais. Ekspertų nuomone, susidūrimo metu Volvo stovėjo skersai BMW judėjimo juostai, priekiniais ratais ant žvyruoto kelkraščio, susidurimo metu negalėjo apsiversti ant stogo. Taip pat ekspertai nustatė, kad prieš automobilio BMW atsitrenkimą į Volvo dešinį šoną, automobilio BMW variklio dangtis ir priekiniai sparnai buvo deformuoti automobilio galo kryptimi, o Volvo galinių dešinės pusės durelės buvo įlenktos, tikėtina, vidurine sritimi kontaktuojant su plokščiu glotniu paviršiumi. Ekspertai sprendė, kad tikėtina, jog BMW su apgadinta priekine dalimi atsitrenkė į statmenai stovinčio Volvo dešinį šoną, su link salono įlenktomis durelėmis, ant jų palikdamas kontakto pėdsakus. Teismo posėdžio metu ekspertas M. M. nurodė, kad automobiliai susidūrė, bet ne tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodoma, Volvo stovėjo, kai į jį buvo atsitrenkta, dešiniame kelkraštyje, jis nesuko į kairę, BMW prieš atsitrenkimą stabdė, ekspertai nustatė nesusijusius su eismo įvykiu sugadinimus, tai, kad BMW priekis jau buvo sugadintas iki įvykio, Volvo dešinės pusės durelės taip pat yra nesusiję su kontaktu su BMW. Ekspertas teigė, kad pažeidimai buvo nustatyti iš nuotraukų, patys eismo įvykyje dalyvavę automobiliai nebuvo vertinami, naudojamasi standartiniais jų parametrais, šiuo atveju nebuvo atliekamas eismo įvykio tyrimas, nebuvo mastelinio plano, kelio, pėdsakų matmenų, todėl pateikiamos išvados yra tikėtinos.

5927.

60Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiek specialisto, tiek ekspertų nuomone, nesutampa eismo dalyvių nurodomas automobilių greitis, buvęs susidurimo metu, aplinkybės dėl automobilio Volvo judėjimo trajektorijos. Specialisto ir ekspertų nuomonės sutapo tais klausimais, kad susidūrimo metu automobilis Volvo greičiausiai stovėjo, susidūrimo metu šis automobilis buvo skersai BMW judėjimo juostos.

6128.

62Pagal kasacinio teismo praktiką, transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).

6329.

64Pažymėtina, kad trečiasis asmuo eismo įvykio deklaracijoje nurodė, jog Volvo greitis buvo 0-5 km/h, kas iš esmės atitinka specialisto, teismo ekspertų išvadas, ekspertai nenustatė, kokiu greičiu judėjo BMW, eismo dalyviai teigė, kad BMW greitis buvo apie 70 km/h, tuo tarpu specialistas laikėsi pozicijos, kad BMW greitis negalėjo būti didesnis nei 45 km/h. Įvertinus, kad byloje nebuvo ginčijama, jog automobiliai iš tiesų susidūrė, skirtingas specialistų išvadas, manytina, kad eismo dalyviai dėl susijaudinimo negebėjo tiksliai greičio nurodyti ir nesutampančios aplinkybės dėl greičio negali būti pagrindu spręsti, jog draudžiamasis įvykis klastojamas ar imituojamas. Atitinkamai, negalima konstatuoti, jog ir eismo dalyvių nurodytos aplinkybės dėl Volvo judėjimo trajektorijos leistų spręsti dėl įvykio klastojimo. Įvertinus eksperto bei specialisto išvadas, jų paaiškinimus labiau tikėtina, kad Volvo automobilis nesuko į kairę, jis susidūrimo su BMW metu stovėjo priekiniais ratais išvažiavęs į kelkraštį, o galine dalimi pačioje sankryžoje, skersai kelio, kai į jį atsitrenkė BMW. Trečiasis asmuo 2016-10-24 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis suko į kairę, ratai turėjo būti pasukti į tą pusę, jis tiesiai nevažiavo, tačiau kelias duobėtas išvažiuojant į sankryžą, tai galėjo manevruoti, apvažiuoti duobes išvažiuodamas, jis prieš susidūrimą pajuto, kad kažkas įvyks, buvo stresinėje būsenoje, tai gali būti, kad buvo paspaustas stabdžio ar akseleratoriaus pedalas. Nurodė, kad eismo įvykio schemą paišė taip kaip įsivaizdavo, nurodydamas faktiškai kryptį, kur jam reikėjo važiuoti, o galėjo būti, kad stresinėje situacijoje jis giliau įvažiavo į sankryžą. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek greičio, tiek automobilio judėjimo trajektorijos nustatyti neatitikimai tarp eismo dalyvių paaiškinimų eismo įvykio deklaracijoje bei išvadų negali būti laikomi esminiai, jie buvo sąlygoti ieškovo ir trečiojo asmens patirto susijaudinimo, stresinės būklės, ypač atsižvelgiant į tai, kad Volvo po eismo įvykio buvo apsivertęs ant stogo. Byloje neginčijama, kad automobiliai iš tiesų susidūrė, trečiasis asmuo išvažiavo iš šalutinės gatvės nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio BMW automobilio, dėl ko neabejotina, jog jis buvo kaltas dėl eismo įvykio. Teismas kritiškai vertina specialisto pasvarstymus dėl to, kad efektyviai stabdant BMW automobilį įvykio buvo galima išvengti.

6530.

66Tuo pačiu pastebėtina, kad specialisto ir ekspertų nuomonės dėl automobilių apgadinimų, jų susidarimo mechanizmo visiškai išsiskyrė. Ekspertai nustatė, kad prieš automobilio BMW atsitrenkimą į Volvo dešinį šoną, automobilio BMW variklio dangtis ir priekiniai sparnai buvo deformuoti automobilio galo kryptimi, o Volvo galinių dešinės pusės durelės buvo įlenktos, tikėtina, vidurine sritimi kontaktuojant su plokščiu glotniu paviršiumi. Tokiu būdu ekspertai sprendė, jog automobiliai buvo apgadinti dar iki šio eismo įvykio. Tuo tarpu specialisto nuomone, su deklaruojamu eismo įvykiu nėra susiję tik Volvo kairiojo šono apgadinimai, neturėjo išsiskleisti kairėje pusėje oro pagalvė (ko nepažymėjo kaip neatitikimo teismo ekspertai), specialistas išvadoje nebuvo pateikęs pozicijos, kad dešinėje Volvo pusėje padaryti pažeidimai nesusiję su eismo įvykiu, taip pat nenustatė, kad BMW priekinė dalis susidūrimo metu būtų buvusi apgadinta. Įvertintina, kad skirtingai specialistas ir teismo ekspertai darė ir išvadas dėl Volvo apsivertimo. Nors specialisto nuomone, Volvo eismo įvykio metu apsiversti galėjo, teismo ekspertai teigė, kad automobilio apsivertimas yra neįtikėtinas. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad specialisto, eksperto išvados yra tik jų nuomonė, išvados tikėtinos, teigė, kad praeityje automobiliai buvo patekę į eismo įvykius, vėliau buvo sutaisyti ir neatitikimai dėl sugadinimų galėjo atsitikti būtent dėl tos priežasties, taip pat nurodė, kad BMW priekinės dalies sugadinimai galėjo atsirasti, nes priekinė dalis palindo po Volvo ir jį kėlė, tačiau pats tokias versijas patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors svarstė dėl papildomos ekspertizės skyrimo, vėliau tokio prašymo nebepalaikė. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais teiginiais, kad nei ekspertų tyrime, nei specialisto išvadoje nebuvo remiamasi jokiais kitais duomenimis, išskyrus po eismo įvykio, kai automobiliai jau buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, padarytomis fotonuotraukomis, specialistai faktiškai neapžiūrėjo automobilių, nors Volvo XC90 nebuvo suremontuotas ir jį buvo galima faktiškai apžiūrėti, specialisto išvada daroma vadovaujantis „vidutiniais duomenimis“. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismo ekspertas teismo posėdyje nurodė, jog jie vadovavosi standartiniais automobilių duomenimis, nebuvo vertinamos individualios automobilių savybės, nors ieškovas ir tretysis asmuo teigė, kad automobiliai praeityje buvo daužti ir suremontuoti. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebuvo mastelinio plano, kelio, pėdsakų matmenų, nebuvo vertinamos pačios transporto priemonės, ekspertams duomenų pakako sprendžiant, kad automobiliai susidūrė ne tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodoma, tačiau išvados yra tikėtinos. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose ekspertų išvados yra svarbus įrodymas, nes įvykio mechanizmui nustatyti reikalingos ne teisinės, bet techninės žinios, kurios leidžia modeliuoti automobilių susidūrimo pobūdį bei jo pasekmes, esant tam tikriems techniniams duomenims. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl automobilių apgadinimų atsiradimo priežasčių specialisto ir teismo ekspertų nuomonės išsiskyrė, išvados dėl automobilių sugadinimų yra skirtingos.

6731.

68Pripažintina, kas esant tokiems išvadų nesutapimams, pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino rašytinių įrodymų visumą, atkreipė dėmesį į tai, kad abu tyrimai buvo atlikti tiesiogiai neįvertinus eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, o vertinant tik įvykio dalyvių po įvykio padarytas nuotraukas, bei nuotraukas, kurias padarė patys draudikai, bet ne vertinant pačias transporto priemones po eismo įvykio, kas tikėtina galėjo sąlygoti reikšmingų duomenų stoką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju dėl tinkamos sugadinto automobilio apžiūros bei sugadinimų fiksavimo atsakomybė atitenka draudimo įmonei - atsakovui, o šios pareigos galimai netinkamas įvykdymas negali būti laikomas pagrindu daryti išvadą, jog eismo įvykio galimai nebuvo, ar tuo labiau teigti, kad jo atsiradimas galėjo būti nulemtas ieškovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas tinkamai ieškovo neinformavo apie kreipimąsi į specialistą dėl išvados pateikimo, ieškovą suklaidino sukeldamas teisėtus lūkesčius, kad eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju ir kad aukciono duomenys laikytini paskutine reikšminga informacija, reikalinga draudimo išmokai išmokėti, dėl ko ieškovas pardavė įvykyje apgadintą automobilį aukciono būdu ir prarado galimybę atlikti papildomus tyrimus, kreiptis į specialistus dėl automobilio apžiūros. Pripažintina, kad draudimo įmonė nesilaikė sutarties šalies bendradarbiavimo ir kooperavimosi reikalavimų, apribojo ieškovo galimybes pateikti jo poziciją pagrindžiančius įrodymus, taip pat galimybę išsamiai, realybėje apžiūrint automobilius ekspertams ir specialistams pateikti atitinkamas išvadas. Šiuo atveju pateikta specialisto išvada ir teismo ekspertų išvados, pateiktos neatlikus sugadintų eismo įvykio metu automobilių individualaus vertinimo bei padarytos įvertinus tik pateiktas nuotraukas, negali būti laikomos išsamiomis, specialisto ir ekspertų išvados dėl automobilių sugadinimų yra viena kitai prieštaraujančios. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų vertinimu, todėl esant esminiams specialisto ir ekspertų išvadų prieštaravimams dėl automobilių apgadinimų, nėra pagrindo su ekspertizės išvadomis sutikti.

6932.

70Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008;2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016; kt.). Kadangi atsakovas turėjo pareigą pagrįsti savo priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką ieškovui, įrodyti, kad eismo įvykis yra nedraudiminis, tačiau to nepadarė, spręstina, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmokos.

7133.

72Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esnačius įrodymus, darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai eismo įvykį laikė nedraudiminiu ir atitinkamai nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo.

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas M. T. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7270 Eur draudimo... 7. 2.... 8. Ieškinyje nurodė, kad 2015-03-13 ieškovas atsakovui pranešė apie... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovo... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, kad atsakovas Įprastinės transporto priemonių valdytojų... 14. 5.... 15. Teismas vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 16. 6.... 17. Teismas, siekdamas nustatyti eismo įvykio buvimo (nebuvimo) faktą, eismo... 18. 7.... 19. Pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas įrodyti, kad eismo įvykis buvo... 20. 8.... 21. Teismas laikė labiau tikėtina, kad atsakovas nepagrįstai eismo įvykį... 22. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai... 23. 9.... 24. Apeliaciniu skundu atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos... 25. 10.... 26. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 27. 11.... 28. Atsakovas pateikė Specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad esminiai... 29. 12.... 30. Sprendime be argumentų pripažinta, kad eismo įvykio ekspertizė šiuo atveju... 31. 13.... 32. Ieškovas M. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti,... 33. 14.... 34. Nurodo, kad specialisto išvada nelaikytina patikimu įrodymu, pateiktos... 35. 15.... 36. Ekspertizės akto išvados bei eksperto paaiškinimai sukėlė dar didesnių... 37. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. 16.... 39. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo... 40. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 41. 18.... 42. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių įvyko dėl atsakovo (trečiojo... 43. 19.... 44. Pažymėtina, kad eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyta, jog 2015-03-12, 22... 45. 20.... 46. Pirmosios instancijos teismas vertino UAB „Impulsana“ specialisto atliktą... 47. 21.... 48. Apeliantas prieštarauja, kad jam perkelta pareiga įrodinėti aplinkybes, jog... 49. 22.... 50. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta... 51. 23.... 52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atsakovas, atsisakymą mokėti... 53. 24.... 54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo iniciatyva iki sprendimo... 55. 25.... 56. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą specialisto išvadą, atkreipia... 57. 26.... 58. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagal eismo įvykio ekspertizės... 59. 27.... 60. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiek specialisto,... 61. 28.... 62. Pagal kasacinio teismo praktiką, transporto priemonių važiavimo greitis,... 63. 29.... 64. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo eismo įvykio deklaracijoje nurodė, jog... 65. 30.... 66. Tuo pačiu pastebėtina, kad specialisto ir ekspertų nuomonės dėl... 67. 31.... 68. Pripažintina, kas esant tokiems išvadų nesutapimams, pagrįstai pirmosios... 69. 32.... 70. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas turi diskrecijos... 71. 33.... 72. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 74. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti...