Byla 2A-437-513/2012
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. P. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 42 240 Lt negrąžintos skolos, 32 238,08 Lt delspinigių, iš viso 74 478 Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-09-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. S. ieškovės P. P. naudai 42 240 Lt negražintos skolos, 7 687,68 Lt delspinigių, iš viso 49 927,68 Lt ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 49 927,68 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 02 14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 900 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo skolos dydžio, atsakovo motinos ir buvusio bendradarbio parodymai nėra nuoseklūs, skiriasi nuo atsakovo duotų paaiškinimų. Atsakovo nurodytas motyvas, kad žemės sklypo vertė nuo 2008 lapkričio mėnesio iki 2009 gruodžio, sumažėjo, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės visiškai įvykdyti prievolę grąžinti skolą. Teismas įvertino tai, kad 56 000 Lt buvo skolinami vienam mėnesiui, todėl ieškovė turėjo pagrindo tikėtis skolos grąžinimo nustatytu laiku, nes atsakovas tikino, kad gaus pinigų pardavęs produkciją, nuėmus derlių. Atsakovas yra ūkine veikla užsiimantis asmuo, sudarydamas sutartį turėjo įvertinti savo galimybes grąžinti skolą. Teismas pažymėjo, kad negalima daryti išvados, jog sutikdamas su delspinigių dydžiu jis nesuprato sutarties esmės (CK 6.193 straipsnis).

4Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-14 sprendimą iš dalies, priteisiant iš jo 6740 Lt negrąžintos skolos ir sumažinti prašomus priteisti delspinigius iki 0,02 procento nuo negrąžintos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Nurodo, kad 2008 m. lapkričio mėn. buvo atidavęs 18 000 Lt, 2008 m. gruodžio mėn. – 9500 Lt, o 2009 m. vasario mėn. – 8 000 Lt, pardavus žemę ieškovei buvo pervesta 13 760 Lt, todėl neatiduota skolos dalis liko 6740 Lt. Vertinant ar buvo atiduota skolos dalis, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė pinigus skolino nepažįstamam žmogui. Pinigai nepažįstamam žmogui skolinami siekiant užsidirbti. Ieškovė, pasinaudodama jo ir jo mamos nepatyrimu, siekia praturtėti jo sąskaita, nepripažindama pinigų grąžinimo fakto. Pasitikėdami jos sąžiningumu, jie neėmė raštelio dėl grąžinamų pinigų, todėl pinigų grąžinimo faktą gali įrodyti tik liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą sumažinti prašomus priteisti delspinigius iki 0,02 procento nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nesutinka su teismo pozicija, kad 0,1 procento per dieną delspinigių dydis nėra aiškiai per didelis. Skolinimosi metu 36 procentų per metus dydžio delspinigiai buvo aiškiai per dideli, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus delspinigiai turi būti sumažinti iki 0,02 procento nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė P. P. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-14 sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Byloje nustatyta, kad 2008-09-11 Klaipėdos miesto 9-jo notarų biuro notarė V. M. patvirtino sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 56 000 Lt. Atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą ne vėliau kaip iki 2008-10-11, be to atsakovas įsipareigojo negrąžinus paskolos mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo areštuotas įkeistas atsakovui priklausantis žemės sklypas, toje pačioje nutartyje nurodyta, kad skola sudaro 56000 Lt negrąžintos skolos ir 5 152 Lt delspinigių už 92 dienas. Abi šalys šioje byloje neginčija, kad tarp jų buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-20 nutartimi paskirsčius pinigines lėšas, gautas, pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, ieškovei negrąžintos skolos atlyginimui buvo pravesta 13 760 Lt, todėl atsakovas liko skolingas ieškovei 42 240 Lt skolos ir 7 504 Lt delspinigių už 134 dienas. Atsakovas neginčija, jog buvo sudaręs nurodytą paskolos sutartį, tačiau teigia, kad skolą yra grąžinęs.

9Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos grąžinimo fakto, todėl atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis paskolos rašteliuose nurodytas sumas grąžino ieškovui.

10Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Skolos dokumento buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė nėra įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl skolininkas, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai.

11Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis nurodo, jog 2008 m. lapkričio – 2009 m. vasario mėn., ieškovei per tris kartus atidavė 35 500 Lt. CK 6.65 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba jeigu skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. Taigi, skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (skolininkas) neturi skolos dokumento, įrodinėja, kad pasitikėdamas ieškove šio dokumento neprašė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, neturintis skolos dokumento ar pakvitavimo apie paskolos grąžinimą, todėl jis negali pasinaudoti CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo prezumpcija bei turi prisiimti riziką dėl sandorio įvykdymo pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti grąžinti skolą, o atsakovas pareigą sumokėti skolą. Atsakovas, kaip verslininkas, turėjo žinoti, kad už naudojimąsi paskola reikės mokėti palūkanas bei grąžinti skolą. Todėl jis galėjo tinkamai įvykdyti savo pareigas pagal paskolos sutartis ir grąžinus skolą pareikalauti paskolos raštelio ar pakvitavimo iš ieškovės.

12Atsakovo argumentas, kad ieškovė pinigus skolino nepažįstamam žmogui ir naudodamasi jų nepatyrimu nepripažįsta pinigų grąžinimo fakto, nėra pagrįstas. Šalys paskolos sutartį sudarė pas notarą, tai rodo, kad nors šalys viena kitos nepažinojo, tačiau teisiniams klausimams skyrė didelį dėmesį. Todėl grąžinus paskolą tikėtina, kad šalys, būdamos nepažįstamos, tai būtų fiksavusios raštu.

13Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo teiginius pagrindžia liudytojų parodymai, o pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai ignoravo. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų liudytojų parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs ir skiriasi nuo atsakovo duotų paaiškinimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė (CPK 177, 185 straipsniai).

14Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių dydį.

15Netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų (delspinigių) teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Kolegija pažymi, kad netesybos (delspinigiai) atlieka kompensuojamąją funkciją tikslu atlyginti nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje pakartota iš esmės ta pati nuostata. Įstatymuose nedetalizuojama, koks netesybų dydis gali būti laikomas protingu. Teismas turi teisę sumažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas. Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas (delspinigius) pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, teismas turi atsižvelgti į netesybų paskirtį, sistemiškai taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolių termino praleidimo teisines pasekmes, ir vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistinos netesybos turi būti protingos.

16Pagal šalių sudarytos 2008-09-11 sutarties, kuria atsakovas R. S. (skolininkas) įsipareigojo grąžinti ieškovei P. P. (kreditorei) 56 000 Lt iki 2008-10-11, 1 punktą, atsakovas laiku negrąžinęs paskolos įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas neginčija, kad praleido sutartyje nustatytą terminą prievolei įvykdyti, byloje taip pat nėra ginčo dėl atsakovo prievolės mokėti netesybas, tačiau atsakovas nesutinka su mokėtinų delspinigių dydžiu ir prašo jį sumažinti.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007, aiškindama netesybų institutą reglamentuojančias materialinės teisės normas, konstatavo, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų balansą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Pagal teismų praktiką, priteistų delspinigių dydis turi atstatyti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t. y. turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pastatyti jį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Pagal minėtą teisės normą, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų mažinimo pagrindai yra du: 1) jeigu netesybos neprotingai didelės; 2) jeigu įvykdyta dalis prievolės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas jam suteikiama teise mažinti delspinigius naudojasi savo nuožiūra atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Valstybės įmonė Valstybės turto fondas v. UAB ,, Bartašiškės“, bylos Nr. 3K-3-757/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje L. A. D. v. GNSB ,,Krantas-2“, bylos Nr. 3K-3-721/2002).

18Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad dėl netesybų dydžio šalys susitarė pačios, o netesybų dydis (42,24 Lt už vieną pradelstą dieną) nėra aiškiai per didelės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo vertinimu. Aplinkybė, jog šalių 2008-09-11 pasirašytos paskolos sutarties 1 punktas numatė 0,1 procento dydžio delspinigius, nėra pagrindas atmesti atsakovo prašymą dėl delspinigių mažinimo. Atsakovo žinojimas apie netesybų dydį ir sutikimo su juo buvimas neužkerta kelio jų mažinimui teismine tvarka, nustačius įstatyme įtvirtintus pagrindus. CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis numato teismui galimybę mažinti netesybas, kurios sutarties sudarymo metu buvo abiem šalims žinomos, teisėtai nustatytos ir dėl kurių jos išreiškė savo valią.

19Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo pavėluotos prievolės įvykdymo ieškovei būtų atsiradę nuostolių ar kitų neigiamų padarinių. Kaip minėta, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, žemiausioji netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo jis patyrė konkretaus dydžio nuostolius (CPK 178 straipsnis).

20Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių 2008-09-11 sudaryta paskolos sutartimi nustatyti delspinigiai yra pernelyg didelės netesybos, neatitinkančios teismų praktikos, prieštaraujančios pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl pirmosios instancijos teismo priteisti delspinigiai mažintini iki 1 537,53 Lt, kas sudaro 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

21Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovo R. S. ieškovei P. P. priteistinus delspinigius iki

221 537,53 Lt (delspinigiai mažintini iki 0,02 proc. ir priteistini už 182 dienas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė turėjo 1 250 Lt bylinėjimosi išlaidų (250 Lt žyminis mokestis ir 1 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, b. l. 5, 60, civ. b. L2-636-714/2011, l. 14). atsakovas – 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 78). Pakeitus sprendimą tenkintinų reikalavimų procentas tapo 58, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 725 Lt bylinėjimosi išlaidų dalis, o iš ieškovės atsakovui – 420 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

23Žyminis mokestis šioje byloje yra 2 234,34 Lt, ieškovė iš esmės buvo atlesta nuo

241 984,34 Lt žyminio mokesčio dalies, todėl atsakovas privalo atlyginti valstybei 1 150, 90 Lt (58 proc.) bylinėjimosi išlaidų, nuo kiurių mokėjimo buvo atleista ieškovė, dalį (CPK 96 str. 1 d.).

25Iš dalies, 18 proc. patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš ieškovės priteistina apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis – 27 Lt (CPK 93 str. 1 d.).

26Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

27Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-14 sprendimą pakeisti.

28Iš atsakovo R. S. ieškovės P. P. naudai priteistus delspinigius sumažinti iki 1 537,53 Lt, bylinėjimosi išlaidas – iki 725 Lt.

29Nustatyti, kad penkių procentų metinės palūkanos turi būti mokamos nuo priteistos

3043 777,53 Lt sumos.

31Padidinti iš ieškovės P. P. atsakovui R. S. priteistą 300 Lt bylinėjimosi išlaidų dalį iki 420 Lt.

32Priteistą iš atsakovo R. S. 1 248 Lt žyminį mokestį valstybės naudai sumažinti iki 1 150,90 Lt.

33Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš ieškovės P. P. atsakovo R. S. naudai 22,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo... 3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-09-14 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė P. P. Klaipėdos rajono apylinkės... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Byloje nustatyta, kad 2008-09-11 Klaipėdos miesto 9-jo notarų biuro notarė... 9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos grąžinimo fakto,... 10. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant iš... 11. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis... 12. Atsakovo argumentas, kad ieškovė pinigus skolino nepažįstamam žmogui ir... 13. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo teiginius pagrindžia liudytojų... 14. Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos... 15. Netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta... 16. Pagal šalių sudarytos 2008-09-11 sutarties, kuria atsakovas R. S.... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad dėl... 19. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo pavėluotos prievolės įvykdymo... 20. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 21. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas... 22. 1 537,53 Lt (delspinigiai mažintini iki 0,02 proc. ir priteistini už 182... 23. Žyminis mokestis šioje byloje yra 2 234,34 Lt, ieškovė iš esmės buvo... 24. 1 984,34 Lt žyminio mokesčio dalies, todėl atsakovas privalo atlyginti... 25. Iš dalies, 18 proc. patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš ieškovės... 26. Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 27. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-14 sprendimą pakeisti.... 28. Iš atsakovo R. S. ieškovės P. P. naudai priteistus delspinigius sumažinti... 29. Nustatyti, kad penkių procentų metinės palūkanos turi būti mokamos nuo... 30. 43 777,53 Lt sumos.... 31. Padidinti iš ieškovės P. P. atsakovui R. S. priteistą 300 Lt bylinėjimosi... 32. Priteistą iš atsakovo R. S. 1 248 Lt žyminį mokestį valstybės naudai... 33. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 34. Priteisti iš ieškovės P. P. atsakovo R. S. naudai 22,50 Lt bylinėjimosi...