Byla 2A-354-198/2017
Dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-732/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. Š. dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo V. Š. priteisti 3 175,50 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad 2016 m. kovo 14 d. 14 val. 25 min. atsakovas ( - ), esančios savo sodybos kieme laikė nepririštus šunis, kurie be priežiūros buvo išbėgę į viešąją vietą ir Papiškių k. teritorijoje esančiuose krūmuose papjovė laukinę stirną.
  3. Atsakovo padaryta žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695, pritaikius indeksavimo koeficientą ir sudaro 3 175,50 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo priteisė 5,95 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  2. Teismas nurodė, kad tiek rašytiniai duomenys apie atliktą gaišenos tyrimą, tiek liudytojo D. Š. parodymai, patvirtina, kad stirnai buvo lūžęs užpakalinės kairės kojos blauzdikaulis, dėl ko stirna po lūžio nebegalėjo judėti, nebent tik vieną metrą ar du ir dėl patirto sužalojimo ji negalėjo išgyventi gamtoje. Gaišimo data ir laikas nenustatyta, tačiau mano, kad nugaišo 2016-03-14. Nustatyti, kas buvo pirmiau, ar padarytos kąstinės plėštinės žaizdos, ar įvyko blauzdikaulio lūžis, nėra galimybių.
  3. Teismo vertinimu, buvo padaryta prielaida, kad atsakovo V. Š. šunys sudraskė stirną, remiantis A. P. parodymais. Nors atsakovas 2016 m. kovo 14 d. teikdamas rašytinį paaiškinimą nurodė, kad jam priklauso tik du šunys, o trečiasis yra dukros, tačiau nebuvo aiškintasi kokie šunys priklauso atsakovui. Nebuvo išskirta, kuris šuo nepriklauso atsakovui ir nebuvo bandyta nustatyti, kurie konkrečiai šunys vijo stirną ar stirnas.
  4. Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas nustatė, kad jie nėra tapatūs. Skiriasi liudytojo A. P. pirminiai rašytiniai paaiškinimai teikti iškart po įvykio, 2016 m. kovo 14 d., su parodymais duotais teisme, o tai turi esminės reikšmės nustatant, kiek šunų buvo įvykio vietoje, kokie jų požymiai, ar liudytojas A. P. tikrai atpažino tuos šunis. Liudytojas keitė parodymus apie aplinkybes susijusias su įvykiu, t. y. stirnų skaičių, matymą, kaip šunys pargriauna stirną. Taigi liudytojai matė kaip du / trys šunys veja stirną/ stirnas ir kaip viena stirna įvaroma į krūmus, tačiau kas vyko juose liudytojai nematė ir kaip nurodė, matyti negalėjo dėl augančių krūmynų. Nors krūmuose rasta stirnos gaišena, kurios ekspertizę atlikus nustatyta, kad stirnai buvo lūžęs kairės kojos blauzdikaulis ir rasta daugybinių kąstinių – plėštinių žaizdų, tačiau tiksli gaišimo data nenustatyta. Liudytojas D. Š. padarytus sužalojimus vertino, kad tai yra to paties laiko sužalojimai, tačiau vertino pusės paros laikotarpiu, pripažindamas, kad nustatyti valandos – dviejų laikotarpiu yra labai sudėtinga. Tačiau tai turi esminės reikšmės nustatant, ar tikrai stirna nugaišo nuo šunų ir tuo laiku kaip nurodo liudytojai. Svarbu ir tai, kad stirnai buvo lūžęs kairės kojos blauzdikaulis ir patyrusi tokią traumą, ji gamtoje negalėjo išgyventi. Gaišenos tyrimo metu nustatyta, kad ant kairės kojos kąstinių žaizdų nėra, tą patvirtino ir D. Š. teismo posėdžio metu, kas sudaro pagrindą išvadai, kad stirna patyrė kojos traumą, ko pasėkoje nebegalėjo judėti.
  5. Teismas nurodė, jog įrodymų, kad trauma buvo patirta dėl šunų kaltės nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad krūmuose rasta stirna yra ta pati, kurią vijosi šunys.
  6. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovui priklausančių šunų, kurie 2016 m. kovo 14 d. buvo laikomi palaidi, padarytų sužalojimų buvo padaryta žala laukinei gyvūnijai, t. y. kad būtent šie šunys buvo įvykio vietoje, vijosi ir papjovė laukinę stirną.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
  2. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas.
  3. Teigia, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei. Atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina 2016 m. kovo 18 d. jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 74P-54558979-18 ir nutarimas, kuriuo atsakovui skirta administracinė bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 1 dalį.
  4. Pažymi, kad civilinė atsakomybė asmeniui, kuriam žalos padaręs gyvūnas priklauso nuosavybės teise, atsiranda be kaltės. Atsakovas pripažino, kad šunis laiko palaidus ir kad įvykio dieną atvykus policijos pareigūnams jo šunų namie nebuvo. Pagal atsakovo apibūdinimą jo šunų išvaizda atitiko tų šunų, kurie sudraskė stirną, apibūdinimą, pateiktą A. P. paaiškinime. Aplinkybę, kad atsakovas turėjo tris šunis, patvirtino liudytojai T. ir A. P., D. G..
  5. Nurodo, kad priežastinį ryšį patvirtina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2016 m. balandžio 5 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 3391 PI ir jo išvada, kad stirna nugaišo nuo ūmaus trauminio šoko dėl daugybinių kąstinių - plėštinių pažeidimų galvos, kaklo, kairės krūtinės ir pilvo sienos bei kairės užpakalinės kojos srityse. Daugybinės kąstinės ir plėštinės žaizdos ir lūžis yra to paties laiko. Blauzdinkaulis galėjo lūžti iš išgąsčio, darant staigų judesį. Liudytojas R. K. nurodė, kad stirna buvo rasta tarp krūmų, nuo kelio apie 80 m., nebuvo sustingusi, atšalusi, lašėjo kraujas.
  6. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodo, kad tikslus gyvūno nugaišimo laikas nenustatytas. Iš byloje esančių įrodymų visumos aišku, kad stirna nugaišo būtent tą dieną nuo šuninių šeimos gyvūnų sukeltų daugybinių kąstinių – plėštinių pažeidimų.
  7. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo tvarką teismo posėdžio metu prašydamas tiksliai apibūdinti šunis ir atpažinti juos iš fotonuotraukų tik A. P., kuris grįžta į Lietuvą atostogauti tik du kartus per metus, kai tuo tarpu šunis matė ir liudytojai D. G., T. P..
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Nurodo, kad kąstinių žaizdų ant užpakalinės kairės kojos blauzdikaulio nenustatyta. Gaišenos patologinį anatominį tyrimą atlikęs vyriausias veterinarijos gydytojas D. Š. darė prielaidą, kad kaulas galėjo lūžti dėl staigaus judesio, išgąsčio, t. y. ne nuo tiesioginio šuns poveikio. Kokiu būdu ir kada stirnai lūžo kaulas nenustatyta. Žaizdos ir lūžis yra to paties laiko, tačiau vertinant pusės paros, bet ne kelių valandų laikotarpiu.
  3. Pažymi, kad nėra įrodymų, jog kojos trauma patirta dėl šunų kaltės, šunys vijosi tą pačią stirną. Teismui nustačius aplinkybę, kad stirna dėl kojos sužeidimo (ne dėl šunų kaltės) negalėjo išgyventi, laikytina, jog ieškovas neįrodė, kad stirna iki kontakto su šunimis nebuvo taip sužalota, kad nuo tų sužalojimų nebūtų nugaišusi.
  4. Teigia, kad administracinei atsakomybei kilti pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį pakanka fakto, kad šunys laikomi pažeidžiant šunų laikymo taisykles. Šunų šeimininkas pripažino netinkamą šunų laikymą, nebuvo tirtas faktas ar atsakovo šunys sudraskė stirną, nebuvo išskirta, kuris šuo nepriklausė atsakovui, nebuvo bandyta nustatyti, kurie konkrečiai šunys vijo stirną ar stirnas.
  5. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju reikia įrodyti, kad būtent atsakovo šunys padarė žalą. Ieškovas neįrodė, kad stirnos kojos trauma buvo patirta dėl atsakovo šunų kaltės, kad atsakovo šunys vijosi krūmuose rastą stirną.
  6. Akcentuoja, kad nebuvo tirtas faktas ar atsakovo šunys sudraskė stirną, remtasi A. P. parodymais. Skiriasi A. P. pirminiai rašytiniai paaiškinimai iš karto po įvykio su parodymais duotais teisme – dėl stirnų, šunų skaičiaus.
  7. Teigia, kad nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo tvarką teismo posėdžio metu nepaprašęs atpažinti šunų D. G. ir T. P.. T. P. pats paaiškino, kad įvykio metu nebuvo grįžęs iš darbo.
  8. Teigia, kad liudytojai D. G. ir A. P. nurodo matę įvykį nuo pradžių, bet nurodė skirtingas aplinkybes dėl stirnų skaičiaus, šunų skaičiaus, spalvos.
  9. Akcentuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovui priklausančių šunų, kurie 2016 m. kovo 14 d. buvo laikomi palaidi, padarytų sužalojimų buvo padaryta žala laukinei gamtai, t. y. būtent šie šunys buvo įvykio vietoje, vijosi ir papjovė laukinę stirną ir atmetė ieškovo ieškinį.

9IV. Apeliacinės instancijos nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinys tenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, įvertino byloje esančių įrodymų visumą, dėl to netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  3. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 175,50 Eur žalos aplinkai atlyginimo sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2016 m. kovo 14 d. 14 val. 25 min. atsakovas ( - ), esančios savo sodybos kieme laikė nepririštus šunis, kurie be priežiūros buvo išbėgę į viešąją vietą ir ( - ) teritorijoje esančiuose krūmuose papjovė laukinę stirną.
  4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovas nepagrindė priežastinio ryšio, t. y. kad būtent dėl atsakovo šunų padarytų sužalojimų stirna nugaišo nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje.
  5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą šalinančios aplinkybės yra nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Pastarosios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos (CPK 178 straipsnis).
  6. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.
  7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 18 d. Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK atsakovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 74P-54558979-16, už tai kad 2016 m. kovo 14 d. 14 val. 25 min. ( - ), atsakovas savo sodybos kieme laikė nepririštus savo šunis, kurie be priežiūros buvo išbėgę į viešąją vietą bei ( - ) teritorijoje esančiuose krūmuose papjovė laukinę stirną. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 įsakymo Nr. B6-1256 6.7, 50 punktų reikalavimus. 2016 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovui taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, paskirta nuobauda – įspėjimas. Atsakovo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Atsakovas su paskirta nuobauda sutiko, minėto nutarimo neskundė.
  8. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu 2016 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovas pripažįsta, kad jo šunys buvo laikomi, pažeidžiant taisyklių reikalavimus, dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
  9. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė 2016 m. kovo 18 d. administracinio teisės pažeidimo nutarime nustatytą aplinkybę, kad jo šunys papjovė laukinę stirną, ir ieškovės įrodinėjamą priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos laukinei gyvūnijai, teigdamas, jog tyrimas nebuvo atliktas. Tačiau vertinant įrodymus ir 2016 m. kovo 18 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimo įrodomąją reikšmę svarbu atsižvelgti į CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).
  10. Taip pat pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojais apklaustų pareigūnų R. D., V. K., aplinkos apsaugos departamento atstovo R. K., įvykį mačiusių liudytojų A. P., D. G. duoti parodymai patvirtina 2016 m. kovo 18 d. administracinio teisės pažeidimo nutarime nurodytą aplinkybę, kad būtent atsakovo šunys 2016 m. kovo 14 d. apie 14 val. 25 min. papjovė laukinę stirną. Liudytojai A. P., D. G. davė išsamius paaiškinimus, kad buvę lauke stebėjo stirnas, nuo kalnelio atbėgo nelodami trys atsakovo šunys, vieną stirną užspietė į krūmelius ir ten ją pargriovę draskė. Šių liudytojų parodymus patvirtina į įvykio vietą atvykusių pareigūnų R. D., V. K., aplinkos apsaugos departamento atstovo R. K. parodymai, kad būtent tokius paaiškinimus šie liudytojai davė ir pareigūnams atvykus į įvykio vietą, liudytojo T. P. parodymai, įvykio vietovės planas, vyriausiojo veterinarijos gydytojo D. Š. paaiškinimai, 2016 m. kovo 16 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 3391.
  11. 2016 m. kovo 16 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 3391 nurodyta, kad stirna nugaišo nuo ūmaus trauminio šoko dėl daugybinių kąstinių – plėštinių pažeidimų galvos, kaklo, kairės krūtinės ir pilvo sienos bei kairės užpakalinės kojos srityje. Atsakovas teigė, kad stirna galimai sužalota gulėjo krūmuose, kadangi gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte užfiksuotas stirnos kairės užpakalinės kojos blauzdikaulio lūžis. Tačiau byloje nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad stirnai užpakalinės kairės kojos blauzdikaulis lūžo ne šunų užpuolimo metu. Šių atsakovo teiginių nepatvirtina kiti bylos įrodymais, veterinarijos gydytojo D. Š. paaiškinimai, kad tiek kojos lūžis, tiek kąstiniai – plėštiniai sužalojimai yra to paties laiko, lūžio priežastimi galėjo būti staigus judesys, išgąstis, blauzdikaulis yra vamzdinis kaulas, todėl silpnesnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju vertinant įvykio mechanizmą svarbu atsižvelgti ir į tai, kad stirna buvo vaikinga - du vaisiai, paskutinis vaikingumo periodas, privalgiusi, tuo metu turėjo apie 70 procentų šuns masės; veterinarijos gydytojo D. Š. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad įvykio dieną buvo šviežiai pasnigta, dėl ko stirnai, kanopiniam gyvūnui, yra sunkiau bėgti per sniegą nei šunims.
  12. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad stirnos gaišimo data nėra nustatyta. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2016 m. balandžio 5 d. rašte nurodyta, kad stirna galėjo nugaišti 2016 m. kovo 14 d. Kas patvirtina liudytojų A. P., D. G. paaiškinimus apie įvykio aplinkybes - matė kaip atsakovo šunys stirną apsupo, užspietė į krūmelius, girdėjo garsų riksmą, matė, kaip drasko. 2016 m. kovo 16 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 3391 duomenis. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nurodė esąs įsitikinęs, kad sudraskyta stirna yra būtent ta, kurią šunys vijosi ir užspietė į krūmelius, įvykis vyko apie 15 metrų atstumu nuo jo. Liudytojai R. D., R. K. taip pat patvirtino, kad matomumas buvo geras. Liudytojas R. K. patvirtino, kad jam atvykus stirna buvo nesustingusi, neatšalusi, lašėjo kraujas.
  13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad jie nėra tapatūs. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes kaip jau minėta, teismas turi vertinti įrodymų visetą ir iš įrodymų visumos daryti išvadas. Prieštaravimai tarp 2016 m. kovo 14 d. pareigūno užfiksuotų liudytojo A. P. parodymų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojos D. G. paaiškinimų dėl laiko (14 val., 14 val. 15 min. ar 25 min.), bėgusių stirnų skaičiaus šiuo atveju nėra esminiai ir atsakovo argumentų nepatvirtina. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą savo argumentus, jog stirna jau anksčiau sužeista gulėjo krūmeliuose arba ją sudraskė ne jo šunys, pagrįsti įrodymais, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Vyriausiojo veterinarijos gydytojo D. Š. paaiškinimai teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo argumentų taip pat nepatvirtina. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2016 m. lapkričio 29 d. rašte nurodyta, kad nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. kovo 14 d. nėra gauta pranešimų apie eismo įvykius ties ( - ), kurių metu būtų nukentėję (sužeisti) laukiniai gyvūnai. Iš byloje esančio įvykio vietovės plano, liudytojų, veterinarijos gydytojo D. Š. paaiškinimų nustatyta, kad kelias yra už 80 metrų ir tokio atstumo stirna esant blauzdikaulio lūžiui nenueitų. Duomenų apie, kokius nors kitus įvykio metu, į įvykio vietą atvažiavus pareigūnams palaidus lakstančius šunis byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Liudytojai A. P., D. G. įvykio metu atpažino, kad tai atsakovo šunys, šie jų paaiškinimai yra nuoseklūs, juos patvirtina pareigūnų R. D., V. K. parodymai, kad iš įvykio vietos šunų pėdsakais nusekė į atsakovo kiemą, liudytojo T. P. paaiškinimai, kad apie 14.15 val. einant keliu savo namų link nuo atsakovo namų pusės pro jį iš įvykio pusės pralėkė trys atsakovo šunys. Dėl liudytojų A. P., D. G., T. P. gebėjimų atpažinti atsakovo šunis teisėjų kolegijai abejonių nekyla, kadangi liudytojai yra atsakovo kaimynai, liudytojas T. P. dirba pas atsakovą, kaip nurodė, šunys dažnai atbėga į jų kiemą.
  14. Nors atsakovas akcentavo, kad turi tik du šunis, tačiau 2016 m. kovo 14 d. paaiškinime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, kad trečias šuo yra dukros, jis dažnai būna pas jį sodyboje; ir 2016 m. kovo 14 d. ryte visi trys šunys buvo kieme palaidi. Liudytojai A. P., T. P., D. G. taip pat nurodė, kad atsakovas laiko tris šunis. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas nėra trečio šuns savininkas, visi trys šunys 2016 m. kovo 14 d. buvo jo priežiūroje, todėl pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovas yra atsakingas už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.
  15. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad būtent atsakovo šunys 2016 m. kovo 14 d. apie 14 val. 25 min. buvo įvykio vietoje, vijosi ir papjovė laukinę stirną.
  16. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį žala aplinkai vertinama ir žalos atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 įsakymu Nr. DI-695 (2015 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. D1-29 redakcija) patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika bei Statistikos departamento informacija, 2016 m. gegužės 5 d. surašė žalos apskaičiavimo aktą. Pagal minėtos metodikos 6.2, 7 punktus už sunaikintą suaugusią stirną nustatytas 1450 Eur bazinis tarifas, kuris atsižvelgiant į tai, kad stirna buvo vaikinga, skaičiuojamas dvigubai ir indeksuojamas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vartotojų kainų indeksą, kas šiuo atveju sudaro 3 175,50 Eur.
  17. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovui kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (CK 6.245, 6.263 straipsniai, 6.267 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis atsakovas laukinei gyvūnijai padarytos žalos iki šiol neatlygino, todėl ši suma iš jo priteistina.
  18. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.
  19. Panaikinus Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą, keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistina valstybei: 95 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 95 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 5,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, viso 195,95 Eur.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

13Ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį tenkinti visiškai.

14Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas ( - ) 3 175,50 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 50 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, įstaigos kodas 190742867.

15Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas ( - ) 195,95 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai