Byla e2A-1718-560/2019
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo 2018-09-12 Įsakymu atliktą vienašališką ieškovo ir atsakovo 2012-07-13 sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 nutraukimą neteisėtu bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad ieškovas yra nekilnojamojo turto plėtra ir vystymu užsiimanti bendrovė, kuri su Vilniaus miesto savivaldybės valdoma UAB „Šiaurės miestelis“ 2012-01-30 sudarė Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš šios bendrovės įsigijo administracinį – prekybos pastatą ( - ), ir kartu įgijo nuomos teisę į valstybinį žemės sklypą ( - ). Šia sutartimi ieškovas siekė pastatyti naują statinį jam išnuomotoje žemės sklypo dalyje. 2012-07-13 ieškovas su atsakovu sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui buvo išnuomota žemės sklypo dalis, kurioje ieškovas atliko parengiamuosius darbus statinio statybai. 2018-01-12 ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti sutikimą dėl statybų išnuomotame sklype ir 2018-02-02 raštu atsakovas ieškovą informavo apie tai, jog sutikimą - leidimą atsakovas atsisako išduoti. 2018-09-12 atsakovas priėmė Įsakymą, kuriuo 2012-07-13 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį atsakovas vienašališkai nutraukė, nenurodęs nei tikslaus faktinio, nei teisinio pagrindo. Dublike ieškovas papildomai nurodė, jog atsakovas nepateikė prieštaravimų į ieškinyje išdėstytus argumentus dėl žemės sklypo suteikimo ne tik pastato eksploatacijai, tačiau ir naujo statinio statybai. Nuomos sutartis buvo sudaryta ne tik pastato, kuris tuo metu stovėjo išnuomotame sklype, eksploatacijai, bet ir naujų statinių statybai.

93.

10Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nei ieškovas, nei UAB „Emilė“ neinformavo atsakovo apie 2012-09-05 Pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas pardavė ant ginčo sklypo stovintį pastatą UAB „Emilė“, iš kurios, savo ruožtu, turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu nuosavybės teisė 2017-11-02 į minėtą statinį perėjo UAB „KIR1“ ir būtent dėl šių aplinkybių ieškovo ir atsakovo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis ir nebuvo nutraukta. Ieškovas šiuo metu nėra statinių, esančių ginčo žemės sklype, savininkas ir todėl ieškovas neturi teisės lengvatine tvarka nuomotis valstybinės žemės. Triplike atsakovas papildomai nurodė, jog valstybinę žemę be aukciono galima nuomoti tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui – teisėtam šioje žemėje esančių statinių valdymui ir pagrindinė tokios žemės sutarties nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype. Asmuo, netekęs nuosavybės teisės į statinį, netenka ir teisės be aukciono nuomotis žemės sklypą arba jo dalį.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-07 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2012-01-30 ieškovas su UAB „Šiaurės miestelis“ sudarė Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš šios bendrovės įsigijo administracinį – prekybos pastatą ( - ), ir kartu įgijo nuomos teisę į valstybinį žemės sklypą. 2012-07-13 ieškovas su atsakovu sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui išnuomojo valstybei priklausantį žemės sklypą. 2012-09-05 ieškovas su UAB „Emilė“ sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė UAB „Emilė“ statinį, esantį ant jam 2012-07-13 sutartimi išnuomoto valstybinės žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybė 2012-10-24 išdavė ieškovui specialiuosius architektūrinius reikalavimus statybos darbams. 2018-09-12 Įsakymu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 atsakovas vienašališkai nutraukė tarp šalių 2012-07-13 sudarytą Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Teismas darė išvadą, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas, todėl yra atmestinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovas neįrodė ieškinio teisėtumo ir pagrįstumo.

145.

15Teismas sutiko su atsakovo argumentais apie tai, jog šiuo konkrečiu atveju egzistavo teisinis pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį, t. y. iš sutarties 14 punkto nuostatų matyti, jog šalys susitarė apie tai, kad ši sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės nuomos paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatytas žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio keitimas, o taip pat ši sutartis gali būti nutraukiama kitais CK ar kitų įstatymų nustatytais atvejais, kas yra iš esmės analogiška nuostata tiek CK 6.564 str. 1 d. 1 p. nuostatoms, tiek Žemės įstatymo 9 str. 14 d. nuostatoms. Teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė tai, kad egzistavo aplinkybės, kurioms esant vienašališkas atsakovo nuomos sutarties nutraukimas galėtų būti pripažintinas neteisėtu, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog 2012-07-13 Valstybinės žemės nuomos sutartimi ir/arba šios sutarties pakeitimais bei papildymais šalys būtų susitarusios dėl galimybės parduoti ant ginčo žemės sklypo stovintį statinį, ieškovui neprarandant nuomos teisės į ginčo žemės sklypą, kas iš esmės prieštarautų įstatymų nuostatoms. Ieškovas, 2012-09-05 pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį statinį trečiajam asmeniui, tuo pačiu prarado ir nuomos teisę be aukciono į tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą.

166.

17Ieškovas kartu su savo procesiniais dokumentais pateikė teismui ir prašymus sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Šie ieškovo prašymai yra teismo išspręsti nutartimis (2019-01-21 nutartis bei 2019-01-24 teismo posėdžio protokoline nutartimi). Ieškovo atstovas 2019-01-24 teismo posėdžio metu, kuriame ši civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės, pateikė pakartotinį prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, toks ieškovo atstovo elgesys yra vertintinas tik kaip šios civilinės bylos vilkinimas.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

197.

20Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal sudarytą sutartį, šalys susitarė, kad minėta sutartis sudaroma ir ieškovas moka sutarties kainą (869 149,68 Eur) tik dėl to, kad pardavėjas perleidžia ieškovui realizuoti statytojo teises pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2026 patvirtinto detaliojo plano sprendinius žemės sklypo dalyje pažymėtoje indeksu „A“ ir su sąlyga, kad pirkėjui bus perduota žemės sklypo nuomos teisė. Ieškovas įsigydamas pastatą siekė aiškaus tikslo – vykdyti naujojo pastato statybą žemės sklypo dalyje ir būtent dėl to sumokėjo pastato pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą kainą. Vadovaujantis detaliuoju planu žemės sklype leistina naujo statinio statyba. Ieškovas vykdė nuomos sutartį, ruošėsi naujojo statinio statybai – vykdė projekto rengimą, užsakė statinio projektinius pasiūlymus, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė 2018-09-20 informavo ieškovą, kad projektiniams pasiūlymams nepritarta, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba neva nėra išdavusi sutikimo vykdyti statybą ant žemės sklypo. 2018-09-12 Nacionalinė žemės tarnyba priėmė įsakymą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir informavo ieškovą, kad žemės nuomos sutartis yra nutraukiama.

218.

22Ieškovas visuomet vykdė nuomos sutartį, mokėjo žemės sklypo nuomos mokestį. Per visą nuomos sutarties vykdymo laikotarpį ieškovas nebuvo gavęs nei vieno atsakovo pranešimo ar įspėjimo apie bet kokį nuomos sutarties pažeidimą ar nuomos sutarties netinkamą vykdymą. 2012-08-31 UAB „Emilė“ buvo perleistos nuosavybės teisės į pastatą. Prieš nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį pastatas buvo įkeistas. Vėliau pastatas buvo realizuotas varžytynėse ir nuosavybės teisę į pastatą šiuo metu registruota UAB „KIR1“ vardu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5133-912/2018 pagal ieškovo akcininkės ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl sandorių ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-262-9431/2019 pagal ieškovo UAB „Emilė” ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl pastato pirkimo –pardavimo sutarties iš turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas teikė teismui du prašymus dėl civilinės bylos stabdymo, tačiau teismas abu prašymus atmetė. Aplinkybė, kad ieškovas prarado nuosavybės teisę į pastatą nesudarė pagrindo nutraukti nuomos sutartį. Nuomos sutartimi ieškovui suteikta teisė statyti statinius žemės sklype, o nuomos sutarties dalykas nebuvo vien tik pastato administravimui ir jo naudojimui pagal paskirtį skirta žemės sklypo dalis, tačiau ir reikšminga žemės sklypo dalis naujojo statinio statyboms vykdyti. Net ir nuosavybės teisės į pastatą praradimo atveju ieškovas išsaugojo teisę į žemės sklypo dalies, reikalingos naujam statiniui statyti, dalį. Net ir nuosavybės teisės į pastatą praradimas nesudarytų pagrindo vienašališkam nuomos sutarties nutraukimui. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartimi ieškovui suteikta teisė statyti statinius, konstatuotina, kad ieškovas nepažeidė nuomos sutarties ir nenaudojo žemės sklypo ne pagal paskirtį.

239.

24Teismas civilinėje byloje du kartus atsisakė stabdyti civilinę bylą. Ieškovo manymu, yra būtina sustabdyti civilinę bylą tol, kol bus išnagrinėta byla Nr. e2-5133-912/2018 ir/arba byla Nr. e2-262-9431/2019, kadangi tarp šių bylų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose civilinėse bylose keliami reikalavimai dėl pastato 2012-08-31 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio, varžytynių akto, kuriuo pagrindu pastato nuosavybės teisė buvo registruota UAB „KIR1“ vardu, o taip pat ir dėl pastato teisinės registracijos UAB „KIR1“ vardu panaikinimo. Vilniaus apygardos teismui patenkinus ieškinį vienoje iš minėtų civilinių bylų, ieškovui ne tik vėl būtų pripažinta nuosavybės teisė į pastatą, bet ir konstatuota, kad sandoris, kuriuo nuosavybės teisė į pastatą buvo perleista UAB „Emilė“ negalioja ab initio. Pasitvirtinus aplinkybėms, kad ieškovo nuosavybės teisės į pastatą nebuvo nutrūkusi, nebūtų pagrindo teigti, kad kokiu nors metu atsirado atsakovo pagrindas nutraukti nuomos sutartį.

2510.

26Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Subjektinė asmens teisė nuomoti statiniams eksploatuoti būtiną žemės sklypo dalį yra kildinama iš teisėto žemės sklype esančių statinių valdymo ir egzistuoja nepaisant to, ar statinių savininkas (nuomininkas) išreiškė valią dėl žemės sklypo dalies nuomos (pirkimo) ir pasibaigia tik nustojus valdyti žemės sklype esantį statinį. Apeliantas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu administracinį pastatą pardavė UAB „Emilė“ ir nuo to laiko nėra statinių, esančių žemės sklype ( - ), savininkas, dėl to neturi teisės lengvatine tvarka nuomotis valstybinį žemės sklypą ar jo dalį. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas netenkinamas.

2911.

30Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

3112.

32Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-01-30 ieškovas su UAB „Šiaurės miestelis“ sudarė Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš šios bendrovės įsigijo administracinį – prekybos pastatą ( - ), ir kartu įgijo nuomos teisę į valstybinį žemės sklypą ( - ). 2012-07-13 ieškovas su atsakovu sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui išnuomojo Valstybei priklausantį žemės sklypą J. ( - ). 2012-09-05 ieškovas su UAB „Emilė“ sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė UAB „Emilė“ statinį, esantį ant jam 2012-07-13 sutartimi išnuomoto valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ). Vilniaus miesto savivaldybė 2012-10-24 išdavė ieškovui specialiuosius architektūrinius reikalavimus statybos darbams ( - ). 2018-01-12 ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti sutikimą dėl statybų ginčo žemės sklype ir 2018-02-02 raštu atsakovas ieškovą informavo apie tai, kad atsakovas atsisako išduoti leidimą - sutikimą. 2018-09-12 Įsakymu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 atsakovas vienašališkai nutraukė tarp šalių 2012-07-13 sudarytą Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

3313.

34Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, nustatydamas, jog atsakovas pagrįstai nutraukė šalių sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalį, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, arba jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CK 6.564 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką nuomotojas, nesikreipdamas į teismą žemės nuomos sutartį gali nutraukti tik tuo atveju, jeigu žemės nuomos sutarties pažeidimas yra esminis, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal tikslinę jos nustatytą naudojimo paskirtį ir teiktų visuomenei naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008).

3514.

36Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taigi, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Taigi valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

3715.

38Nagrinėjamu atveju atsakovas nutraukė šalių sudarytą sutartį, kadangi ieškovui nuosavybės teise nebepriklauso pastatas, kuriam eksploatuoti buvo ne aukciono tvarka išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui nuosavybės teise nebepriklauso administracinis pastatas, ieškovas jį 2012-09-05 perleido UAB „Emilė“, o šiuo metu administracinis pastatas nuosavybės teise priklauso UAB „KIR1“.

3916.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės tikslinę paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, yra pažymėjęs, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

4117.

42Taigi esamas teisinis reguliavimas ir suformuota teismų praktika patvirtina, jog ieškovui netekus nuosavybės teisės į administracinį pastatą (perleidus jį UAB „Emilė“) yra laikoma jog jis valstybinį žemės sklypą, išnuomotą jam ne aukciono tvarka, naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį ir tai sudaro pagrindą nutraukti tokią nuomos sutartį, ką pagrįstai ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog nuomos sutarties tikslas buvo vykdyti naujo pastato statybą, ir jam šita teisė yra išlikusi, todėl nuomos sutartis nutraukta nepagrįstai. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui ne aukciono tvarka ginčo valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ne dėl to, jog jam buvo numatyta teisė statyti naują pastatą, o dėl to, jog jam nuosavybės teise priklausė pastatas, esantis ginčo sklype. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Taip pat kitoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog akivaizdus ieškovės siekis ginčo sklype vykdyti komercinę ūkinę veiklą, nesusijusią su turimo statinio fragmento eksploatavimu, prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kadangi šiuo metu ieškovas pastato ginčo sklype nebeturi, tai atsakovas pagrįstai laikė esminiu sutarties pažeidimu ir sutartį nutraukė.

4318.

44Apeliantas savo apeliacinį skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota ir joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis).

4519.

46Šiuo atveju ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo stabdyti šią civilinę bylą kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5133-912/2018 ir (ar) civilinė byla Nr. e2-262-9431/2019. Pirmosios instancijos teismas tokius ieškovo prašymus atmetė 2019-01-21 nutartimi ir 2019-01-24 teismo posėdžio protokoline nutartimi. Pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinių pagrindų sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Teismas nenustatė, kad tarp šios nagrinėjamos bylos ir ieškovo minimų bylų būtų prejudicinis ryšys, teismas sprendė, kad visus teisiškai reikšmingus faktus jis gali nustatyti nagrinėjamoje byloje. Apeliantas nenurodo, kokių, jo teigimu, faktų teismas nusistatyti negalėjo ir privalėjo stabdyti šią civilinę bylą. Ginčo, jog šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklausęs pastatas yra perleistas kitam asmeniui ir nebepriklauso ieškovui, byloje nėra. Aplinkybė, jog kitose bylose yra ginčijamas turto pardavimo trečiajam asmeniui klausimas įtakos faktui, jog šiuo metu turtas nepriklauso ieškovui, neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog susipažinus su bylomis, iki kurių išnagrinėjimo ieškovas prašė stabdyti šią civilinę bylą, matyti, jog civilinė byla Nr. e2-135-912/2019 jau yra išnagrinėta, ieškinys atmestas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Civilinė byla Nr. e2-262-431/2019 yra išnagrinėta, ieškinys atmestas, tačiau teismo sprendimo nėra įsiteisėjęs, yra paduotas apeliacinis skundas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir vienas iš teismo sprendimų dar nėra įsiteisėjęs, tačiau preliminariai vertinant pirmosios instancijos priimtą sprendimą, matyti, jog jis įtakos šios bylos baigčiai neturi.

4720.

48Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

4921.

50Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

52Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovas yra nekilnojamojo turto plėtra ir vystymu užsiimanti... 9. 3.... 10. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-07 sprendimu ieškinį atmetė.... 14. 5.... 15. Teismas sutiko su atsakovo argumentais apie tai, jog šiuo konkrečiu atveju... 16. 6.... 17. Ieškovas kartu su savo procesiniais dokumentais pateikė teismui ir prašymus... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. 7.... 20. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą,... 21. 8.... 22. Ieškovas visuomet vykdė nuomos sutartį, mokėjo žemės sklypo nuomos... 23. 9.... 24. Teismas civilinėje byloje du kartus atsisakė stabdyti civilinę bylą.... 25. 10.... 26. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 29. 11.... 30. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 31. 12.... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-01-30 ieškovas su UAB „Šiaurės... 33. 13.... 34. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 35. 14.... 36. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė... 37. 15.... 38. Nagrinėjamu atveju atsakovas nutraukė šalių sudarytą sutartį, kadangi... 39. 16.... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo... 41. 17.... 42. Taigi esamas teisinis reguliavimas ir suformuota teismų praktika patvirtina,... 43. 18.... 44. Apeliantas savo apeliacinį skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog, jo... 45. 19.... 46. Šiuo atveju ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo stabdyti šią... 47. 20.... 48. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos... 49. 21.... 50. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis,... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 52. Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti...