Byla 2S-542-555/2015

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-26857-615/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ ieškinį atsakovams individualiai įmonei „Todekora“, T. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų subsidiariai 192,74 Eur skolą, 4,66 Eur palūkanų, 112,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovei nustatė 10 dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti patikslintą ieškinį, atitinkantį CPK reikalavimus.

7Teismas pažymėjo, kad pateiktame ieškinyje nėra suformuluotas jo faktinis pagrindas atsakovo T. D. atžvilgiu. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai ieškinyje teigia, kad tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į individualios įmonės savininko turtą. Tačiau teismo vertinimu ieškovė ne tik, kad nesiremia aplinkybe, jog individualios įmonės (atsakovo IĮ „Todekora“) turto neužtenka prievolėms įvykdyti, bet netgi pats prievolės buvimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (būtent dėl to ieškovė ir reiškia ieškinį IĮ „Todekora“). Be to, teismas pabrėžė, kad nagrinėdamas civilinę bylą dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka, teismas sprendžia turi ar neturi atsakovė atlyginti ieškovei piniginę prievolę, o ne tai, į kokį turtą antstolis nukreips išieškojimą ieškinio tenkinimo atveju. Kadangi ieškovė nenurodė visiškai jokių aplinkybių, dėl kurių iš atsakovo T. D. turėtų būti priteista skola ieškovės naudai (nurodė tiktai su vykdymo procesu susijusią aplinkybę į ką sprendimo IĮ „Todekora“ atžvilgiu tenkinimo atveju antstolis, esant tam tikroms sąlygoms, galės nukreipti iš IĮ „Todekora“ priteistos skolos išieškojimą), teismas pripažino, jog ieškinio faktinis pagrindas atsakovo T. D. atžvilgiu iš esmės nėra suformuluotas. Nurodytą ieškinio trūkumą teismas vertino kaip teisiškai reikšmingą ieškinio priėmimo proceso stadijoje, kadangi atsiliepimų nepateikimo atveju ieškovė bylą prašo užbaigti sprendimu už akių, o atsiliepimų nepateikimo atveju pašalinti nurodyto ieškinio trūkumo parengiamojo teismo posėdžio metu nebūtų jokios galimybės.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

10Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovu patraukė ne tik skolininkę – individualią įmonę, tačiau ir jos savininką, kadangi išieškojimo atveju, jei neužtektų įmonės turto, reikėtų nukreipti išieškojimą į savininko turtą, kadangi individuali įmonė – neribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Priešingu atveju būtų problemų vykdant teismo sprendimą. Ieškovė teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja tokią praktiką, kad bendraatsakovu turėtų būti įtraukiamas ir individualios įmonės savininkas (jo sutuoktinis) (Nutartys Nr. 3K-7-273/2012, 3K-7-400/2012), todėl pirmosios instancijos teismas, ieškovės manymu, nustatydamas ieškinio trūkumą argumentuoti įmonės savininko įtraukimą į bylą, priėmė nepagrįstą nutartį.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

14Iš skundžiamos teismo nutarties ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad byloje kilo ginčas dėl ieškinio priėmimo bei ieškinio reikalavimų trūkumų šalinimo tinkamai nurodant faktinį ieškinio pagrindą.

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

16Ieškinys turi atitikti CPK 135 straipsnyje nurodytus ieškinio turinio reikalavimus, t. y. ieškovas privalo nurodyti ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

17Ginčo atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų subsidiariai 192,74 Eur skolą, 4,66 Eur palūkanų, 112,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad reikalavimo teisę į atsakovus įgijo 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp UAB „Romina“ ir UAB „Reikalavimas.lt“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 301 ir jos priedu Nr. 1, 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija RG-N Nr. 01513, Krovinio pervežimo užsakymu Nr. 2014/06/11-1, Krovinio važtaraščiu serija ADG-T Nr. 013, 2014 m. rugpjūčio 5 d. Raginimu dėl įsiskolinimo. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad prašo susidariusį įsiskolinimą priteisti subsidiariai ir iš individualios įmonės savininko, taip pat priteisti ir palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad ieškinyje nėra apibrėžtas faktinis ieškinio pagrindas, nustatė ieškovei terminą šiam trūkumui pašalinti. Ieškovė, nesutikdama su teismo vertinimu, pateikė atskirąjį skundą, prašydama teismo nutartį panaikinti, nes ieškinio trūkumų šalinimo institutas jos nuomone taikytas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.

18Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų pareiškė reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, kuri ieškiniu prašo priteisti susidariusią skolą subsidiariai tiek iš individualios įmonės, tiek ir iš jos savininko. Pagal Individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 str., 6 str. 1 d.); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 str. 1, 4 d.). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Taigi iš nurodytų teisės normų sisteminės analizės bei nuoseklios formuojamos teismų praktikos seka, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012 ir kt.).

19Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja subsidiariai priteisti iš įmonės ir įmonės savininko skolą, ieškinyje nurodydama, kad reikalavimas kildinamas iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens specifikos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems argumentams pažymėdamas, kad aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas lemia, jog ieškovas (kreditorius) turi reikalavimo teisę į įmonę (skolininką), taip pat teisę tuo pačiu, o ne vėlesniu ieškiniu (t.y. tik patvirtinus įmonės skolą) reikalauti, kad subsidiarus skolininkas (įmonės savininkas) atlygintų įmonės turtu nepadengtą skolą. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovas, atsakovu įtraukdamas ir individualios įmonės savininką, neturėjo pareigos papildomai pagrįsti tokio savo pasirinkimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad terminas šiam trūkumui pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytas nepagrįstai (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

20Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas, teismo nutartis paliktina naikintina, klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

22Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti.

23Grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ ieškinio atsakovams individualiai įmonei „Todekora“, T. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.