Byla 3K-3-360/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios individualios įmonės G. V. vaistinės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios individualios įmonės G. V. vaistinės bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams G. V., L. V., K. V. ir G. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Atsakovai G. V. ir L. V. 2008 m. rugsėjo 19 d. dovanojimo sutartimi padovanojo dukterims atsakovėms K. V. ir G. V. 67,82 kv. m ploto trijų kambarių butą, esantį ( - ). 2009 m. rugsėjo 21 d. butas įkeistas atsakovės K. V. iš fizinio asmens paimtai 20 000 Lt paskolai užtikrinti.

6Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla individualiai įmonei G. V. vaistinei, kurios savininkai buvo atsakovai G. V. ir L. V., direktorius – G. V.

7Ieškovas bankrutavusios IĮ G. V. vaistinės bankroto administratorius 2010 m. balandžio 27 d. ieškiniu prašė 2008 m. rugsėjo 19 d. dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ir įpareigoti atsakoves K. V. ir G. V. grąžinti atsakovams G. V. ir L. V. ginčo butą. Ieškovo teigimu, ši sutartis pažeidė bankrutavusios įmonės kreditorių teises, buvo sudaryta dėl šalių piktavališko šalių susitarimo ir tik dėl akių, nes ja nekilnojamasis turtas padovanotas siekiant išvengti IĮ G. V. vaistinės kreditorių reikalavimų patenkinimo ir skolų išieškojimo nukreipimo į pirmiau nurodytą turtą (CK 6.66, 1.80, 1.86, 1.91 straipsniai, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: 2008 m. rugsėjo 19 d. dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ir įpareigojo atsakoves K. V. bei G. V. grąžinti butą atsakovams G. V. ir L. V.; bylinėjimosi išlaidos paskirstytos teismo 2010 m. spalio 15 d. papildomu sprendimu. Teismas sprendė, kad įrodytos visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos sandoriui nuginčyti. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, jog 2007 m. pabaigoje įmonės finansinė padėtis buvo nestabili, ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonės materialinė padėtis buvo sunki, ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Šias aplinkybes, teismo nuomone, patvirtina atsakovų pateiktas 2007 m. gruodžio 31 d. įmonės balansas, pažyma AB „Šiaulių bankui“ apie kreditoriams mokėtinas sumas, buhalterinės apskaitos registro ir kreditoriaus UAB „Limedika“ pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad sandorio sudarymo metu įmonė turėjo 2 649 043 Lt vertės turto (1 533 792 Lt ilgalaikio ir 1 100 762 Lt trumpalaikio turto; įmonė valdė įkeistą pastatą ir kelias transporto priemones), 1 509 044 Lt skolų; 2007 m. pabaigoje vėlavo atsiskaityti už prekes: 132 585 Lt vėlavo sumokėti nuo 1 iki 30 d. bei 56 762 Lt – nuo 31 iki 60 dienų; 2008 m. įmonės skolos didėjo ir 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo 2 777 340,18 Lt. Be to, įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su kreditoriais, nes 2008 m. kovo 28 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu suteiktą 100 000 Lt kreditą naudojo apyvartinėms lėšoms. Teismas sprendė, kad ginčo sandoris nelėmė įmonės nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal įmonės kreditorių reikalavimus, todėl pažeidė įmonės kreditorių teises; pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes ginčo sandoris sudarytas tėvų ir vaikų, o atsakovai šios nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Teismo teigimu, sudarydami ginčo sandorį atsakovai G. V. ir L. V., kaip savininkai, o G. V. ir kaip įmonės vadovas, žinojo apie įmonės įsiskolinimus kreditoriams; atsakovės G. V. ir K. V. taip pat žinojo apie tėvų įmonės turtinę padėtį, nes gyveno kartu su tėvais, žinojo apie jų verslą ir kilusias problemas. Atsakovų nesąžiningumą, teismo nuomone, patvirtina ir aplinkybė, kad ginčo butas prieš iškeliant įmonei bankroto bylą 2009 m. rugsėjo 21 d. buvo suvaržytas hipoteka.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir 2010 m. spalio 15 d. papildomą sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sprendė, kad neįrodytos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. kad dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo kreditorių teises ir kad atsakovai buvo nesąžiningi. Kolegija nurodė, kad, vertinant ginčo sandorio metu buvusias įmonės finansines galimybes, reikia įvertinti ne tik atsakovų G. V. bei L. V. asmenines finansines galimybes, bet ir atskirti bendruosius įmonės finansinius įsipareigojimus nuo pradelstų įsipareigojimų, nes kreditorių interesų pažeidimas sietinas tik su pradelstais įsipareigojimais. IĮ G. V. vaistinės bankroto administratoriaus 2010 m. birželio 17 d. pažymoje nurodyti visi įmonės kreditoriniai įsiskolinimai 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė 2 777 340,18 Lt, tačiau nėra pagrindo teigti, jog tai buvo pradelsti įmonės įsipareigojimai. Pagal AB Šiaulių bankui teiktą 2007 m. gruodžio 31 d. pažymą IĮ G. V. vaistinė turėjo 189 347 Lt uždelstų įsipareigojimų, o šiuo laikotarpiu įmonės gautinos sumos buvo 149 765 Lt. Spręsdama dėl įmonės turėtų skolų, teisėjų kolegija nesivadovavo UAB „Limedika“ 2010 m. birželio 17 d. rašte nurodyta skola, nurodydama, kad pažymoje esantys duomenys neatitinka kitų bylos dokumentų turinio, teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytų duomenų. Vertindama įmonės ir jos savininkų turėtą turtą, teisėjų kolegija nustatė, kad ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovai perleido jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio vidutinė rinkos vertė 175 000 Lt. 2008 m. kovo 28 d. kredito sutartimi AB SEB bankas suteikė G. V. 100 000 Lt kreditą pastato, esančio ( - ), rekonstrukcijai, o pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl šio kredito naudojimo apyvartinėms lėšoms, kolegijos teigimu, neįrodyti. Kreditui užtikrinti buvo įkeistas G. V. iki 2009 m. balandžio 30 d. priklausęs žemės sklypas, esantis ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 32 400 Lt. Be to, G. V. ir L. V. iki 2009 m. rugsėjo 10 d. priklausė žemės sklypas, esantis ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 51 100 Lt. Atsižvelgdama į nurodyto įmonės ir jos savininkų turėto turto vertę bei į nustatytas aplinkybes, kad ginčo sandorio sudarymo metu įmonė vėlavo atsiskaityti už 189 347 Lt, o jos gautinos sumos buvo 149 765 Lt, teisėjų kolegija sprendė, kad sudarant ginčo dovanojimo sutartį įmonės kreditorių teisės ir interesai nepažeisti, vsprendžiant Teisėjų kolegija sprendė, kad, nenustačius kreditorių interesų pažeidimo, darytina išvada, jog buto dovanotojai buvo sąžiningi, o dovanos gavėjų sąžiningumo vertinimas neturi reikšmės. Kolegija taip pat sutartis patvirtinta notaro, jos pagrindu pakeisti nekilnojamojo turto nuosavybės teisių turėtojų duomenys, todėl yra pakankamai objektyvus pagrindas manyti, jog šio sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas BIĮ G. V. vaistinė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo, svarbus skolininko pradelstų įsipareigojimų dydis, todėl neteisingai nurodė, jog reikia atskirti bendruosius įmonės įsipareigojimus kreditoriams nuo pradelstų įsipareigojimų. Sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo sąlygų nėra svarbu, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu prievolės vykdymo terminas yra suėjęs ar dar ne. Skolininkas turi vykdyti savo veiklą taip, kad užtikrintų tinkamą visų jau turimų skolinių įsipareigojimų įvykdymą: tiek tų, kurių įvykdymo terminas jau pasibaigęs, tiek ir tų, kurių terminas pasibaigs ateityje.

142. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijama dovanojimo sutartimi nebuvo pažeistos kreditorių teisės, nes nevertino esminę reikšmę turinčių aplinkybių ir nepagrįstai rėmėsi tuo, jog neįrodytas dovanojimo sutarties lemtas įmonės nemokumas. Kreditorių teisių pažeidimą patvirtina ne tik skolininko nemokumas, bet ir kitoks turtinės padėties pablogėjimas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ir iki bankroto bylos iškėlimo išliko tie patys kreditoriai, kurių reikalavimų įmonė taip ir nesugebėjo įvykdyti.

153. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą ir tyrimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 183 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnio 1 dalį), todėl nepagrįstai sprendė, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu įmonės turtinė padėtis buvo stabili ir reikšmingų skolų nebuvo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad įmonės turtinė padėtis nuo 2007 m. buvo itin bloga ir blogėjo iki pat bankroto bylos iškėlimo. 2008 m. rugsėjo 1 d. kasatoriaus buhalterinės apskaitos registro duomenys, pagrindinio kreditoriaus UAB „Limedika“ duomenys ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis patvirtina, kad likus dviem savaitėms iki dovanojimo sutarties sudarymo įmonė turėjo apie 2 777 340,18 Lt skolinių įsipareigojimų. Teismas nepagrįstai vadovavosi pačių atsakovų parengtu konsoliduotu įmonės ir jos savininkų turto balansu, nes jame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, be to, šį dokumentą atsakovai be objektyvių priežasčių pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, todėl jis negalėjo būti vertinamas (CPK 314 straipsnis).

164. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ginčo sutarties tariamu sandoriu, nes neatsižvelgė į tai, kad dovanotojai ir toliau liko gyventi padovanotame bute, po sutarties sudarymo šalių elgesys nepasikeitė ir butas buvo naudojamas tokia pat tvarka, kaip ir iki dovanojimo. Be to, byloje nėra duomenų, jog apdovanotosios vykdytų kokias nors su butu susijusias pareigas (mokėtų komunalinius mokesčius, remontuotų ar kt.) (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buto įkeitimas likus vos trims mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo patvirtina atsakovų nesąžiningumą, nes tokiu būdu siekta formaliai papildomai pasunkinti buto grąžinimą atsakovų nuosavybėn.

17Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai G. V., L. V., K. V. ir G. V. prašo ieškovo skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

181. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo atsižvelgti tik į pradelstus įmonės įsipareigojimus. Be to, net ir vadovaujantis kasatoriaus teiginiais, kad turi būti įvertinti visi 2008 m. rugsėjo 1 d. buvę įmonės 2 777 340,18 Lt įsipareigojimai, turi būti atsižvelgiama į tai, jog 2007 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 2 649 043 Lt, atsakovai turėjo turto už 1 500 000 Lt, todėl dovanojimo sandoris, kuriuo perleistas 157 872 Lt vertės atsakovų turtas, nesumažino įmonės mokumo, t. y. ir po jo įmonė bei atsakovai galėjo visiškai patenkinti ne tik pradelstus, bet ir visus įmonės kreditorių reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sandoriu įmonės kreditorių interesai nepažeisti.

192. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Kasatorius neįrodė, kad ginčijamas sandoris pažeidė įmonės kreditorių interesus, o atsakovai pagrindė, jog sandorio sudarymo metu įmonė buvo visiškai pajėgi savo turtu patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamas sandoris nepažeidė įmonės kreditorių interesų, o atsakovai nebuvo nesąžiningi, todėl sandoris negali būti nuginčytas actio Pauliana instituto pagrindu.

203. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dovanojimo sutartis atitiko tikrąją šalių valią ir sukėlė šalims realių teisinių padarinių, todėl nelaikytina tariamu sandoriu. Dovanotojų pasilikimas gyventi bute yra atsitiktinė aplinkybė, be to, bute gyvena ir dovanos gavėjos.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

24Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką ir taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Taikant actio Pauliana, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Dėl šio kreditorių teisių apsaugos būdo išskirtinumo pastarąjį galima taikyti tik esant taikymo sąlygų visetui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto Medis“ v. „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2012; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Parex bankas v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2012; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

25Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendimą atmesti ieškinio reikalavimus grindė nurodydamas, kad nėra būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. neįrodyta, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu kreditoriai turėjo galiojančią reikalavimo teisę, kad dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo kreditorių teises ir kad atsakovai buvo nesąžiningi. Taigi keliama actio Pauliana taikymo sąlygų problema – klausimas dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės buvimo ir jo teisių pažeidimo.

26Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako byloje keliamais klausimais dėl actio Pauliana taikymo sąlygų ypatumų, kai ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu reiškia bankroto administratorius, ginčydamas bankrutuojančios individualios įmonės savininkų sudarytą sandorį. Pažymėtina, kad bylą kasacinis teismas nagrinėja neperžengdamas kasacinio skundo ribų, todėl, bankroto administratoriui nekeliant reikalavimo panaikinti ginčijamu sandoriu perleisto turto įkeitimą, teismas ex officio negali spręsti dėl tokio turto įkeitimo teisėtumo. Senaties termino, įtvirtinto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, taikyti neprašoma, todėl šis klausimas taip pat nenagrinėjamas.

27Dėl individualios įmonės kreditoriaus reikalavimo teisės įmonės savininkui, kaip būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos, atsiradimo momento

28Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vertindama apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl kreditorių reikalavimo teisės nebuvimo ginčo sandorio sudarymo momentu, pažymi, kad neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės, kurios pagrindu reiškiamas reikalavimas, pobūdžio, todėl šis klausimas nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į situacijos specifiką, susijusią su tuo, kad reikalavimą CK 6.66 straipsnio pagrindu reiškia individualios įmonės bankroto administratorius šios įmonės savininkams. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Tai reiškia, kad jos savininkai atsako už individualios įmonės prievolės visu savo turtu. Taigi individualios įmonės savininkas turi įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką ir galimą atsakomybę už tokios įmonės prievoles. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju sprendžiant dėl individualios įmonės savininko sudarytų sandorių negaliojimo taikytina CK 6.66 straipsnio 1 dalis; o sprendžiant, ar yra actio Pauliana taikymo sąlygos, būtina atsižvelgti į individualios įmonės savininkų atsakomybės už įmonės prievoles ypatumus. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta individualios įmonės savininkų atsakomybė už įmonės prievoles, t. y. nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir civilinės atsakomybės subjektas ir jo pareiga atsakyti atsiranda, kai prievolei įvykdyti neužtenka pagrindinio skolininko (individualios įmonės) turto, laikytina, jog kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką (individualios įmonės savininką) tada, kai kreditoriaus reikalavimams patenkinti neužtenka individualios įmonės turto (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

29Šiame kontekste, sprendžiant dėl reikalavimo teisės į įmonės savininkus atsiradimo momento, svarbus tampa sužinojimo apie tai, kad individualios įmonės turto nebeužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti, faktas. Nustatant momentą, nuo kada individualios įmonės savininkams tampa žinoma apie nepakankamą įmonės turtą atsiskaityti su kreditoriais, taikomas objektyvusis kriterijus, pripažįstant, jog savininkams ši aplinkybė tampa žinoma iš karto jai susidarius, nes individualios įmonės savininkai, valdydami įmonę, privalo žinoti apie jiems priklausančios įmonės turtinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus ir jų santykį. Dėl to objektyvi kreditoriaus teisė CK 2.50 straipsnio 4 dalies pagrindu reikalauti, kad įmonės savininkas atsakytų už individualios įmonės prievoles savo turtu, atsiranda nuo to momento, kai įmonės turtas atsiskaityti su kreditoriais tampa nepakankamas. Tokios įmonės kreditorius įgytą reikalavimo teisę į individualios įmonės savininką nukreipia tada, kai sužino faktą apie tai, kad įmonės turto neužtenka jos prievolėms įvykdyti. Dėl to kreditoriui taikomas subjektyvusis kriterijus ir objektyviai atsiradusią teisę jis pradeda įgyvendinti tik sužinojęs apie trūkstamą įmonės turtą. Vis dėlto ši aplinkybė, kad kreditorius reikalavimą reiškia tik sužinojęs apie tokią situaciją, nedaro jokios įtakos įmonės savininko teisėms ir pareigoms ta prasme, kad objektyviai kreditoriaus teisė nukreipti reikalavimus į įmonės savininką atsiranda anksčiau, nei kreditorius gali ją įgyvendinti dėl subjektyvių sužinojimo aplinkybių, t. y. įmonės savininkas turi suvokti apie tokią teisę nuo pat situacijos, kai trūksta įmonės turto atsiskaityti su kreditoriais, susidarymo.

30Paprastai kreditoriai apie nepakankamą įmonės turtą sužino tada, kai įmonė pradeda su jais neatsiskaityti, t. y. kai jos turto jau nebeužtenka. Atsižvelgiant į tai, kad rizika dėl nepakankamo įmonės turto tenka individualios įmonės savininkui, ypatingą reikšmę įgauna individualios įmonės savininkų sąžiningumo klausimas. Sąžiningas įmonės savininkas, žinodamas, kad įmonės turto gali neužtekti atsiskaityti su kreditoriais, privalo atitinkamai elgtis, imtis priemonių įmonės turto ir skolų pusiausvyrai atkurti, ir, akivaizdu, jog tokioje situacijoje jis nebegali didinti nei įmonės, nei savo turimų prievolių ar tikslingai mažinti turimo turto. Tačiau jei savininkas elgiasi nesąžiningai, didina įmonės ar savo prievoles, mažina turtą ar imasi panašių veiksmų atsiskaitymui su kreditoriais išvengti, toks nesąžiningumas suponuoja kreditoriaus teisę įgyvendinti atsiradusį reikalavimą nukreipiant į įmonės savininką.

31Taigi, sistemiškai aiškinant CK 6.66 straipsnio 1 dalį ir 2.50 straipsnio 4 dalį, konstatuotina, kad kreditoriaus teisė reikalauti individualios įmonės savininkui atsiskaityti už įmonės prievoles atsiranda nuo to momento, kai įmonės turto neužtenka atsiskaityti su kreditoriais. Savininkui taikant objektyvųjį kriterijų, laikoma, kad jis apie tokią situaciją sužino vos jai susidarius ir prisiima dėl to riziką.

32Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias su kreditoriaus teisės reikalauti atsiradimo momentu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skyrė bendruosius įmonės finansinius įsipareigojimus nuo pradelstų įsipareigojimų, nurodydamas, jog kreditorių interesų pažeidimas sietinas tik su pradelstais įsipareigojimais, neatsižvelgdamas į kitokių įstatymo pagrindu atsiradusių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. į tai, jog savininko prievolė atsakyti savo turtu, jei neužtenka individualios įmonės turto, reiškia turto išsaugojimą ir jo nepraradimą sudarant neprivalomus sandorius. Sprendžiant, ar prievolių vykdymo terminas, kaip tam tikra skolininko apsauga, gali būti taikomas, būtina vertinti skolininko sąžiningumą. Remiantis interesų pusiausvyros principu, skolininkas prievolės įvykdymo terminu gali gintis tik tol, kol jis elgiasi sąžiningai. Dėl to pirmiausia būtina vertinti skolininko elgesį sąžiningumo aspektu. Nustačius, kad skolininkas elgėsi nesąžiningai, t. y. žinodamas apie prastą įmonės turtinę padėtį ir turto atsiskaityti su kreditoriais nepakankamumą, didino įsipareigojimus, mažino turimą turtą ar pan., negali būti taikoma prievolės įvykdymo terminų suteikiama apsauga, nes taip būtų sudaromos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti savo teisėmis ir mažinama kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą.

33Dėl kreditorių teisių pažeidimo sudarant buto dovanojimo sandorį

34Nagrinėjamoje byloje aktualus vieno iš CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas. Ši formuluotė reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, jog tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. BAB „Alytaus tekstilė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-15/2010; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012; kt.). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sudaro realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. C. v. V. M., V. B., bylos Nr. 3K-3-535/2007). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Be to, skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus: įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai; sandoriais prisiimdamas naujų įsipareigojimų (pvz., paskolų, laidavimo), kurių prisiimti neprivalėjo; ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Taigi kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko (nagrinėjamu atveju – ir iš skolininko individualios įmonės savininkų) turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

35Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo sandorio sudarymo metu įmonė turėjo 2 649 043 Lt vertės turto (1 533 792 Lt ilgalaikio ir 1 100 762 Lt trumpalaikio turto; įmonė valdė įkeistą pastatą ir kelias transporto priemones), 1 509 044 Lt skolų; 2007 m. pabaigoje vėlavo atsiskaityti už prekes: 132 585 Lt vėlavo sumokėti nuo 1 iki 30 d. bei 56 762 Lt – nuo 31 iki 60 dienų; 2008 m. įmonės skolos didėjo ir 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo 2 777 340,18 Lt. Be to, įmonė 2008 m. kovo 28 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu suteiktą 100 000 Lt kreditą naudojo apyvartinėms lėšoms. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nepaneigė, taip pat nustatė, kad pagal 2007 m. gruodžio 31 d. balansą įmonė turėjo turto už 2 649 043 Lt, o įsipareigojimų – už 2 639 139 Lt; įmonės pelnas siekė 4689 Lt, o visi įmonės įsiskolinimai kreditoriams 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė 2 777 340,18 Lt. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, vertindamas šias nustatytas aplinkybes, pabrėžė būtinybę atsižvelgti tik į pradelstus įmonės įsipareigojimus, ir, spręsdamas dėl skolininkui suteikiamos prievolės įvykdymo termino apsaugos, nepagrįstai nevertino skolininko (jo savininkų) sąžiningumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino įmonės ir jos savininkų kito turimo turto bei įsipareigojimų bendro balanso, vardydamas įmonės ir jos savininkų turimą turtą, neatsižvelgė į tai, jog didžioji dalis šio turto buvo įkeista. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesirėmė pagrindinio kreditoriaus UAB „Limedika“ pateiktais duomenimis ir neatsižvelgė į tai, kad, esant neginčijamiems duomenims apie tai, jog ginčo sandorio sudarymo metu ir vėliau nebuvo atsiskaityta su šiuo kreditoriumi, pagrįstai kyla klausimas ne tik dėl to, ar įmonės turto užtenka jai atsiskaityti su kreditoriais, t. y. dėl kreditorių reikalavimo teisės į įmonės savininkus atsiradimo, tačiau ir dėl atsakovų sąžiningumo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovai, būdami įmonės savininkai, o G. V. – ir direktorius, esant dideliems įmonės finansiniams įsipareigojimams, iš esmės prilygstantiems įmonės turėtam turtui, ne tik kad nesiėmė priemonių ir neieškojo būdų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau įkeitė turimą turtą, prisiėmė naujų įsipareigojimų, t. y. sudarė paskolos sutartį, ginčo sandorį ir kt. Svarbi ir vertintina aplinkybė, jog pagrindinis įmonės turtas buvo įkeistas, o tokiu atveju kiti kreditoriai (kuriems atstovavo administratorius) savo reikalavimus patenkinti gali tik atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi. Tai mažina galimybę, kad su jais bus visiškai atsiskaityta. Taigi apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino atskirai, tačiau neatsižvelgė į jų visumą bei kontekstą, nevertino atsakovų elgesio jų, kaip įmonės savininkų, sąžiningumo aspektu (CPK 185 straipsnis). Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad vsprendžiant Taip pat pažymėtina, kad atsakovų argumentai apie turimą 1 500 000 Lt vertės turtą, atsižvelgiant į faktą, jog nebuvo vykdomos įmonės prievolės kreditoriams, neatsiskaitoma su tiekėjais, patvirtina išvadą dėl atsakovų nesąžiningumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

36ios aplinkybės (kad atsakovai, esant sunkiai įmonės turtinei padėčiai, prisiėmė naujų turtinių įsipareigojimų, suvaržė turimą turtą hipoteka, perleido turtėtą ginčo butą, kurį taip pat įkeitė) buvo nustatytos ir tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo, kuris pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo sandoris, nelėmė įmonės nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal įmonės kreditorių reikalavimus, ir taip juo buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės.

37Dėl atsakovų nesąžiningumo

38Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008). Šioje nutartyje jau buvo minėta, kad atsakovų – bankrutavusios individualios įmonės savininkų – nesąžiningumas pasireiškė įmonės ir jų pačių turtinės padėties bloginimu, žinant, jog įmonės turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoris neatlygintinis, dovanos gavėjų – įmonės savininkų dukterų – sąžiningumo klausimas neaktualus. Be to, nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teko patiems atsakovams. Dėl to, nagrinėjamu atveju esant įrodytiems atsakovų artimos giminystės ryšiams (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), atsakovams teko pareiga įrodyti savo sąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Atsakovai neįrodė būtinybės sudaryti šį sandorį, todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes, susijusias su įmonės kreditorių teisių pažeidimu sudarant ginčo sandorį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą.

39Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana instituto taikymo individualios įmonės savininkams sąlygas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, 2.50 straipsnio 4 dalis), įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis), nepagrįstai pripažino nesant būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditorių reikalavimo teisės, jų teisių pažeidimo bei atsakovų nesąžiningumo. Remdamasi pirmiau aptartais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos sandoriui nuginčyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40Pripažinus ginčo dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, kasacinio skundo argumentai dėl tariamo šio sandorio pobūdžio ar šalių piktavališkumo jį sudarant yra pertekliniai, neturi teisinės reikšmės, todėl nenagrinėtini.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį patenkinus, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Duomenys apie kasatoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniam teismui nepateikti.

43Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už tokiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais (CPK 7 straipsnis), kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui G. V. grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 4500 Lt (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, iš atsakovų valstybei priteistina iš viso 52,40 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, t y. po 13,10 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir 2010 m. spalio 15 d. papildomą sprendimą.

47Grąžinti G. V. (asmens kodas ( - ) 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2010 m. spalio 5 d. AB SEB banke.

48Priteisti valstybei iš atsakovų G. V. (asmens kodas ( - ), L. V. (asmens kodas ( - ), K. V. (asmens kodas ( - ) ir G. V. (asmens kodas ( - ) po 13,10 Lt (trylika litų 10 ct) iš kiekvieno išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Atsakovai G. V. ir L. V. 2008 m. rugsėjo 19 d. dovanojimo sutartimi padovanojo... 6. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškelta... 7. Ieškovas bankrutavusios IĮ G. V. vaistinės bankroto administratorius 2010 m.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas BIĮ G. V. vaistinė prašo panaikinti Lietuvos... 13. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, sprendžiant... 14. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijama... 15. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą ir tyrimą... 16. 4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ginčo sutarties... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai G. V., L. V., K. V. ir G. V. prašo... 18. 1. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas... 19. 2. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.... 20. 3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dovanojimo... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 24. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs... 25. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendimą atmesti... 26. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako byloje... 27. Dėl individualios įmonės kreditoriaus reikalavimo teisės įmonės... 28. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vertindama apeliacinės instancijos teismo... 29. Šiame kontekste, sprendžiant dėl reikalavimo teisės į įmonės savininkus... 30. Paprastai kreditoriai apie nepakankamą įmonės turtą sužino tada, kai... 31. Taigi, sistemiškai aiškinant CK 6.66 straipsnio 1 dalį ir 2.50 straipsnio 4... 32. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias su kreditoriaus... 33. Dėl kreditorių teisių pažeidimo sudarant buto dovanojimo sandorį ... 34. Nagrinėjamoje byloje aktualus vieno iš CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų... 35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo... 36. ios aplinkybės (kad atsakovai, esant sunkiai įmonės turtinei padėčiai,... 37. Dėl atsakovų nesąžiningumo ... 38. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek... 39. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės... 40. Pripažinus ginčo dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus apeliacinės instancijos teismo... 43. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo... 44. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, iš atsakovų valstybei priteistina iš... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 47. Grąžinti G. V. (asmens kodas ( - ) 4500 (keturis tūkstančius penkis... 48. Priteisti valstybei iš atsakovų G. V. (asmens kodas ( - ), L. V. (asmens... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...