Byla e2-207-732/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,

2sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,

3dalyvaujant ieškovų A. Š., M. Š. atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

4atsakovės V. V. atstovui advokatui Tadui Ugintui,

5trečiojo asmens UAB „LEX WOOD LT“ atstovui nedalyvaujant,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovei V. V., trečiajam asmeniui UAB „LEX WOOD LT“ dėl žalos atlyginimo.

7Teismas

Nustatė

8ieškovai pateikė ieškinį, prašydami priteisti iš atsakovės V. V. 19040 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,9213 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), esantis adresu ( - ) Sklypas dalinai buvo apsodintas medžiais (kurių aukštis nuo 1,9 m. iki 7,5 m.), sklypo ribos pažymėtos. 2017-10-08 ieškovų tėvas R. Š. atvykęs adresu ( - ) į įrengtą sodybą pastebėjo, kad sklype augę medžiai yra išpjauti.

92017-10-09 R. Š., veikdamas pagal įgaliojimą, kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatą dėl galimai padaryto nusikaltimo savavališkai iškirtus medžius ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype.

102017-10-12 Utenos AVPK Molėtų r. PK VS tyrėja V. Verikaitė ir vyresnysis tyrėjas A. Vaserevičius atliko įvykio vietos apžiūrą. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, surašytas įvykio apžiūros protokolas ir nustatyta, kad tarp sklypų į žemę yra įkalti du mediniai ir du gelžbetoniniai kuolai, žymintys žemės sklypo ribas. R. Š. sklype viso buvo suskaičiuota 73 įvairios rūšies nupjautų medžių (68 pušys ir 5 beržai). Šie medžiai guli šalia nupjautų kamienų. Įvykio vieta ir nukristi medžiai užfiksuoti fotolentėje. 2017-10-12 liudytoja apklausta atsakovė V. V. nurodė, jog 2017-10-05 ji pagal skelbimą susirado darbininkus, kurie turi atlikti jai priklausančiame sklype miško valymo darbus. Tą pačią dieną V. V. su darbininkais susitiko jai priklausančiame sklype, kur ji parodė darbininkams kur reiks atlikti miško valymo darbus. Susitarė su darbininkais, kad kai jie atvyks atlikti valymo darbus, jai paskambins ir ji tuomet parodys tikslias savo sklypo ribas ir parodys kur ir kiek reikia išpjauti medžių. Tą pačią dieną po pietų sužinojo, jog yra atlikti miško valymo darbai išpjauti A. Š. sklype esantys medžiai. Apklausiama atsakovė nurodė, kad prisiima atsakomybę ir įsipareigoja atlyginti žalą.

112017-10-13 R. Š., siekdamas išsiaiškinti, kiek kainuotų atsodinti nukirstus medžius, kreipėsi į eilę sodinukais prekiaujančių įmonių, tačiau tik augalų centras Multiflora pasiūlė įsigyti panašaus ūgio į išpjautas pušeles.

122017-10-26 Utenos apskrities VPK Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-86796-17).

13Atsakovė žalos neatlygino. Priešingai, 2017 m. gruodžio mėnesį nuvykus į sodybą paaiškėjo, kad A. Š. priklausantis sklypas, adresu ( - ) yra išvažinėtas sunkiąja technika, sugadinta veja, bei viršutinis žemes sklypo grunto sluoksnis. Minėtame sklype sukrauti visi (ne tik pareiškėjui, bet ir priklausę V. V.) medžiai (nuotraukos pridedamos). Galiausiai medžiai atsakovės be ieškovų žinios buvo išvežti.

14V. V., jau dėl medžių iškirtimo buvo apklausta, apklausiant dėl medžių svetimame sklype iškirtimo, atsakovei buvo pakartotinai išsiaiškinta kur yra sklypų ribos, pabrėžta, kad tarp sklypų į žemę yra įkalti du mediniai ir du gelžbetoniniai kuolai, žymintis žemės sklypo ribas, atsakovė atsakomybę pripažino, nepaisant to, toliau sąmoningai taip organizavo darbus, kad būtų gadinamas ieškovų turtas, kas parodo, kad atsakovė veikė tyčia.

15Tokiu būdu ieškovai patyrė žalą dėl medžių iškirtimo, vejos, bei viršutinio žemes sluoksnio sugadinimo. Žalą dėl nupjautų 68 pušų sudaro ne mažiau 19040,00 Eur. Atsakovė nuostolių neatlygino.

16Aplinkos apsaugos įstatymas nustato, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, o taip pat atlyginti neteisėta veika padarytus nuostolius ir, esant galimybei, atstatyti aplinkos objekto būklę (LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 32 straipsniai).

17Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

18Atsakovės neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis) pasireiškė iškertant jai nuosavybės teise nepriklausantį svetimą turtą – ieškovams nuosavybės teise priklausančius medžius, kurie buvo ieškovų, ne atsakovės, žemėje, iškirstus medžius pasisavinant, ir sunkiąja technika sugadinus ieškovams priklausančio žemės sklypo veją bei viršutinio žemes sluoksnio. Apklausiama atsakove nurodė, kad pati nekirto medžių, tačiau medžius jos prašymu iškirto jos pasamdyti asmenys, kas tik patvirtina, kad dėl neteisėtos atsakovės veikos medžių kirtimo organizavimo ieškovei buvo padaryta žala (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-243-357/2018).

19Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jei asmuo nuostolių dydžio nurodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-166/2009).

20Žala šiuo atveju skaičiuojama vertinant nukristų pušelių kiekį, pagal Augalų centras pateiktą komercinį pasiūlymą ir jame nurodytą mažiausią paprastosios pušies 1 vnt. kainą. Visos nukirstos pušelės buvo nuo 1,9 iki 7,5 metrų aukščio. Patirta žala vertinant vien tik reikiamą pinigų sumą pušelių įsigijimui, - sudaro 19040,00 Eur.

21Priežastiniam ryšiui nustatyti pakanka konstatuoti aplinkybes apie tai, kad asmens neteisėti veiksmai prisidėjo prie negatyvių pasekmių (žalos) atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2006). Atsakovei neteisėtai išpjovus medžius, buvo padaryta ieškovams, taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.

22CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkamai CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokiu būdu iš atsakovo taip pat priteistinos procesinės 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo ieškinio sumos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.

23Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį prašė tenkinti ir priteisti iš atsakovės 19040 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prašymus, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir motyvus.

24Atsakovė V. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,92 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) (Priedas Nr. 1). Atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu adresu ( - ) Atsakovė, siekdama sutvarkyti ir išvalyti jai nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, per skelbimą, patalpintą, Molėtų krašto laikraštyje „Vilnis“, surado asmenis, nemokamai atliekančius medžių kirtimo darbus žemės ūkio paskirties sklypuose (Priedas Nr. 2). Kaip atsakovė išsiaiškino vėliau, darbus pagal nurodytą skelbimą vykdo UAB „LEX WOOD LT“, juridinio asmens kodas 184294523. Kaip teisingai nurodyta liudytojo apklausos protokole, kurį į civilinę bylą pateikė Ieškovas (Tomas I, b. l. 24—25). Su aukščiau minėtus darbus atliekančiais asmenimis atsakovė susitarė, jog prieš pastariesiems pradedant vykdyti darbus atsakovė nurodys, kokie konkrečiai medžiai gali, ir kokie negali būti iškirsti, tačiau 2017 m. spalio 5 d. jai tapo žinoma, jog darbai jau yra padaryti, tačiau iškirsti buvo ne tik atsakovės, tačiau ir dalis ieškovų sklype esančių medžių. Dėl faktinės aplinkybės, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype per klaidą buvo iškirsti medžiai, užfiksuoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2017 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole (toliau - Apžiūros protokolas) (Tomas I, b. l. 13-17), ginčo nėra.

25Atsakovė jautė moralinę atsakomybę dėl ieškovams priklausančiame žemės sklype per klaidą iškirstų medžių, todėl tiek Atsakovė, tiek atsakovės žentas ne kartą bendravo su ieškovų tėvu R. Š., tarėsi, kaip galėtų atlyginti galimai padarytą žalą. Ieškovų sklype atsakovės iniciatyva buvo pasodinta keliolika pušelių. Ieškovų tėvui esant nepatenkintam dėl atliktų darbų rezultato bei ėmus reikšti nepagrįstus ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams prieštaraujančius reikalavimus, derybos dėl medžių atsodinimo ieškovų sklype nutrūko.

26Ieškovai savo reikalavimą grindžia atsakovės tariama deliktine atsakomybe CK 6.246-6.249 straipsniai. Ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype neteisėtai iškirtus medžius. Ieškovai pastariesiems tariamai padarytos žalos dydį grindžia uždarosios akcinės bendrovės „LAUKO GĖLININKYSTĖS BANDYMŲ STOTIS“ atsiųstu komerciniu pasiūlymu.

27Atsakovė su ieškiniu ir jame pateiktu ieškovų tariamai patirtu žalos dydžio apskaičiavimu nesutinka, mano, kad ieškinys yra teisiškai nepagrįstas ir neįrodytas, neegzistuoja visos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

28Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

29Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: (i) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; (ii) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; (iii) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių — žalos; (iv) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

30Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau — CPK) 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje — tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 str. 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu — teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

31Atsakovė nesutinka su ieškovų teiginiais, jog be ieškovų leidimo pastarųjų sklype iškirtus medžius ieškovams buvo padaryta reali turtinė žala. Nei žalos faktas, nei jos dydis nėra laikytinas įrodytu, todėl atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima.

32Pirma, būtina paminėti, jog tiek ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (Tomas I, b. l. Nr. 9-12), tiek atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), paskirtis yra žemės ūkio. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 21 str. 1 ir 2 punktai reglamentuoja, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo (i) naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei (ii) laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 20 d. įsakymu „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau — Žemės naudojimo aprašas) 5 punktas nustato žemės ūkio paskirties žemės sklypų (nepriskirtiems 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams) naudojimo būdo turinį bei reglamentuoja, jog tokiuose sklypuose (kuriems priskirtini tiek atsakovės, tiek ieškovų žemės sklypai) yra galima tokio pobūdžio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas.

33Atsakomybę už Žemės įstatyme bei Žemės naudojimo apraše įtvirtintų žemės savininkų pareigų nevykdymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 261 ir 333 straipsniai. ANK 261 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, o ANK 333 straipsnis — už žemės nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, arba pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai, pažeidimą.

34Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) žemės savininkams ne kartą akcentavo, jog žemė turi būti nušienauta, surinktos šiukšlės ir statybinės atliekos bei sutvarkyti želdiniai, o žemės ūkio paskirties žemė atsakingai naudojama pagal paskirtį (ariama, auginamos žemės ūkio kultūros, gyvuliai). Atsakovė, siekdama vykdyti savo pareigą tinkamai prižiūrėti nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemę bei baimindamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos galimų sankcijų (ANK 589 straipsnio 45 punktas), organizavo želdinių, esančių jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, valymą, kadangi tokiu želdiniu žemės ūkio paskirties sklype būti negali.

35Remiantis aukščiau išdėstytu, nepaisant to, jog dėl trečiųjų asmenų, faktiškai vykdžiusių želdinių, buvusių atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, valymą, kaltės buvo iškirsti ne tik atsakovės, tačiau ir ieškovų sklype esantys medžiai, atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima, kadangi ieškovai ir patys turėjo pareigą jiems nuosavybės teise priklausančią žemės ūkio paskirties žemę tinkamai prižiūrėti ir iškirsti joje esančius želdinius.

36Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau - Želdynų įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, želdynų ar želdinių savininkai turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kriterijų 7.2 punktas numato, kad privačioje žemės ūkio paskirties žemėje saugotinais yra pripažįstami didesnio nei 30 centimetrų kamieno skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Remiantis Apžiūros protokolu, nė vieno iš nukirstu medžiu kamieno apimtis nesiekė 30 centimetru, todėl pastarieji nebuvo pripažinti saugotinais. Sutiktina, jog atsakovė, organizuodama savo sklype esančių želdinių tvarkymą, pažeidė Želdynų įstatymo 15 str. 2 d. 1 punkte numatytą pareigą tai atlikti nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų interesų, tačiau šios pareigos nesilaikymas savaime nelėmė žalos atsiradimo, nes ieškovų pateikti įrodymai nepakankami konstatuoti žalos padarymo faktą ir dydį (CK 6. 249 straipsnis) bei priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir pasekmių (CK 6.247 straipsnis). Antra, atsakovė pateikė teismui viešuose šaltiniuose prieinamas ieškovų ir atsakovės sklypų aerofotografines nuotraukas, darytas 2009—2016 m. laikotarpiu (Priedai Nr. 3-6), iš kurių matyti, tiek bendro gamtovaizdžio kaita nurodytu laikotarpiu (žr. priedus Nr. 3-5), tiek ieškovų ir atsakovės sklypų bei miško žemės ribos (žr. priedą Nr. 6). Iš pateiktų aerofotografinių nuotraukų ir juose užfiksuotos medžių augimo struktūros tiek ieškovų, tiek atsakovės, tiek aplinkiniuose sklypuose akivaizdu, jog ieškovų sklype iškirsti nesaugomi ir prižiūrimoje žemės ūkio paskirties žemėje negalintys augti medžiai, esantys į pietus nuo ieškovų sklype esančios kūdros — tai savaime sudygę ir užaugę savaiminukai. Nepaisant to, jog ieškovai teigia, jog „sklypas dalinai buvo apsodintas medžiais“, kartu su ieškiniu nėra pateikta nė vieno įrodymo, jog ieškovai iškirstus medžius būtų sodinę, ir dėl jų iškirtimo būtų galėję patirti kokią nors žalą. Svarbu, jog Želdynų įstatymo 18 str. 2 dalis numato, jog visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos, turi būti atlikta inventorizacija, kurios tikslas pagal Želdynų įstatymo 18 str. 1 dalį — nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas. Želdynų ir želdinių inventorizaciją gali atlikti tik atitinkamai apmokyti specialistai (Želdynų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 3 dalis).

37Atsižvelgiant į tai, jog ginčo objektu esantys ieškovų sklype iškirsti medžiai buvo sodinti ne ieškovų, o išaugę natūraliai, ieškovai, atsakovės žiniomis, niekuomet želdinių inventorizacijos neatlikinėjo bei Želdynų ir želdinių inventorizacijos kortelės pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu „Dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Nr. D1-5 patvirtintas Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles nepildė. Dėl šios priežasties šiai dienai yra neįmanoma nustatyti nei tikslaus iškirstų medžių amžiaus, nei jų aukščio, nei - svarbiausia - jų būklės. Tokiu būdu ieškovai veikė savo nuožiūra ir prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką.

38Trečia, atsakovė pažymi, jog iš civilinėje byloje esančių duomenų nėra aiškus tikslus ieškovų sklype iškirstų medžių skaičius. Apžiūros protokole, kurį pasirašė vyresnysis tyrėjas Arūnas Vaserevičius bei tyrėja Vitalija Verikaitė, yra konstatuota, jog „viso yra nupjauti 73 medžiai“, tačiau tame pačiame Apžiūros protokole yra išvardinti ir kamieno skersmuo aprašytas tik 5 (penkių) beržų ir 64 (šešiasdešimt keturių) pušų, t. y. nustatyti tik 69 medžiai. Ieškovai tarimai patirtą žalą apskaičiuoja remdamiesi nepatvirtinta ir prieštaringa prielaida, jog pastarųjų žemės sklype buvo nukirsti iškirstos 68 (šešiasdešimt aštuonios) pušys, nors Apžiūros protokole išvardinta tik 64 (šešiasdešimt keturios). Vienintelis dokumentas, kuriuo remiasi ieškovai, įrodinėdami tariamai patirtą žalą, yra uždarosios akcinės bendrovės „LAUKO GĖLININKYSTĖS BANDYMŲ STOTIS“ atsiųstu komerciniu pasiūlymu ir jame nurodytos 2 m. ūgio paprastosios pušies 1 vnt. kaina. Atsakovės vertinimu, toks žalos įrodinėjimo būdas yra visiškai netinkamas ir niekaip neįrodo ieškovų patirtos žalos dydžio, kadangi ieškovai negali reikalauti atlyginti žalos, kuri faktiškai nebuvo patirta. Ginčo objektu esantys medžiai ieškovų sklype sudygo ne ieškovų valia ir be jokių ieškovų aktyvių veiksmų, pastangų bei papildomų išlaidų, tačiau priešingai — dėl ieškovų neveikimo ir žemės ūkio paskirties žemės nepriežiūros, todėl reikalavimas atlyginti nuostolius, kurie faktiškai patirti nebuvo, yra visiškai nepagrįstas. Dar daugiau, ieškovų tariamai patirtos žalos dydį prilyginus medžių atsodinimo kaštams būtų pažeistas vienas pagrindinių teisės principų — iš neteisės teisė nekyla (lot. ex iniuria ius non oritur). Kaip jau minėta šiame atsiliepime, ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Remiantis Žemės naudojimo aprašu, medžiai tokiame sklype sodinami būti negali, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovų tariamai patirtos žalos prilyginti medžių atsodinimo kaštams pagal pateiktą komercinį pasiūlymą.

39Atsakovė taip pat yra gavusi Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2018 m. spalio 23 d. raštą Nr. S-7K-03-54, kuriuo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato veiklos skyrius buvo informuotas, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančioje privačioje valdoje miško žemėje nenustatytas neteisėtas miško kirtimas (Priedas Nr. 7).

40Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ieškovams tariamai padaryta žala, esant pripažinus visas kitas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, galėtų būti apskaičiuojama pagal ieškovų sklype iškirstų medžių apvaliosios medienos tūrį, nustačius tokios medienos sortimentą (pjautinieji rąstai, tarrąsčiai, fanerrąsčiai, stulprąsčiai, pabėgrąsčiai, popierrąsčiai, plokščių mediena ir pan.), kokybės bei stambumo klasę. Medienos kaina pagal analogiją gali būti nustatoma pagal Valstybės įmonės valstybinių miškų urėdijos Utenos regioninio padalinio viršininko 2018 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. GV-46 (Priedas Nr. 8), remiantis kuriuo pušies popierrasčiu (būtent šiam sortimentui, Atsakovės vertinimu, ir turėtu būti priskiriama ieškovu sklype buvusi mediena) kaina Utenos yra 49,00 Eur / m3 (pažymėta ženklu PP-P), o beržų popierrąsčių (pažymėta ženklu PP-B) — 43.00 Eur / m3 (kainos nurodytos be PVM). Nepaisant to, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoti faktą, jog ieškovams galėjo būti padaryta žala, galima būtų tik tuo atveju, jei ieškovai būtų netekę teoriškai jiems nuosavybės teise priklausančios medienos, tačiau priešingai nei teigia ieškovai, iškirsti medžiai (tiek augę atsakovės, tiek ieškovų sklype) išvežti niekuomet nebuvo ir šiuo metu yra suguldyti ieškovų sklypo pakraštyje (Priedas Nr. 9).

41Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus.

42Tretysis asmuo UAB „LEX WOOD LT“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

43Liudytojas R. Š. paaiškino, kad 2017 metų rudenį atvažiavus į sodybą jis su žmona pamatė tokį vaizdą, kad jų sklypas išvalytas. Kreipėsi į policiją. Sklype buvo išpjauti medžiai pušys ir beržai. Nes pas juos sklype auga ir maumedžiai , bukai, eglės. Medžiai sodinti, bukai ne laukiniai. Beržus ir pušis irgi sodino, dalis kur savaime auga jie prižiūri, geni. Dalis pasodinta, dalis savaiminių buvo tai jų nepjauna. Kitame sklype vyksta renginiai tai jie iš savo medžių savo sklype formavo kaip ekraną. Šitoje vietoje iš esmės formuojamas barjeras gyvų medžių. Jie pasodino maumedžių 80 vienetų, eglių 50 vienetų. Jie tokiais kiekiais sodina. O kur išpjauta irgi sodinta nemažai. Formuojama viskas kompleksiškai. Medžius sodina nuo sklypo įsigijimo. Sklypą įsigijo 2008 metais. Pirkimo dokumentų neišliko. Beržų nepirko. Pirko spygliuočius. Kiekvieną kartą vis iš kitur. Perka per visokias muges. Utenoje pirko dalį medžių, Vilniuje prie senukų. Perkamų medžių kiekis buvo didelis. Pagal specialų planą numatyti rekreaciniai sklypai. Visas sklypas patenka į rekreacinę zoną. Su žmona visus darbus daro. Nuo sklypo įsigijimo pastoviai formavo visą tą aplinką. Yra vaismedžių kažkiek, tvenkinys ir daržo teritorija. O visa kita tvarkoma - buvo išarta, išrinkti akmenys, išlyginta ir užsėta pieva. Yra vargo ją šienauti. Ta visa priežiūra ant jų. Į talkas vaikai atvažiuoja. Iki šios žiemos jis su žmona atvažiuodavo kiekvieną savaitgalį. Yra atlikti ribų tikslūs matavimai 2009 - 2010 metais. Buvo formuojami tie sklypai. Riboženkliai, viskas yra labai rimta po 1 metrą aukščio betoniniai stulpai. Stulpai iškart ir buvo pastatyti. Riboženkliai yra išlikę. Paskirtis buvo žemės ūkio paskirties. Pradėjo sodinti prieš namo pastatymą, padarė kūdrą, išartas ir išlygintas, užsėtas sklypas. Įvesta elektra 2010m. 2011-2012 m. tuos medžius buvo pasodinęs. Kur iškirsta buvo prižiūrėta žolė. Dabar savo technika negali privažiuoti, nes tie miškovežiai viską sugadino, jie pažadėjo išlyginti vėžas, bet nieko neišlygino. Su atsodinimais tai atvežė įsodino kelis medžius, kurie jau nurudavo ir juos reikės atsodinti. Dalį kelmų išrovė ir nežinau kur juos padėjo. Ten pasodino dalį medžių ir tie medžiai nudžiuvo, rezultatas nulinis. Poilsio zoną norėjo įrengti ir šioje pusėje nuo ( - ), kad būtų ekranas. Iš abiejų pusių formavo ekraną neišeinant iš savo sklypo ribos. Medžiai suformuoti ekrano tikslais. Savaiminiai buvo, tai tie ir liko.

44Ieškinys tenkintinas iš dalies.

45Byloje nustatyta, kad 2017 m. atsakovė V. V. ir trečiojo asmens UAB „LEX WOOD LT“ atstovas susitarė, jog atsakovės nuosavybės teise priklausančiame 0,92 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ) bus atlikti sklypo valymo darbai ir išpjauti jame augantys savaime užaugę medžiai. Atsakovės sklypas ribojasi su ieškovų sklypu. 2017 m. spalio 8 d. liudytojas R. Š. pastebėjo, jog jo sūnums asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,9213 ha ploto žemės sklype, unikalus numeris ( - ), esančiame adresu ( - ) yra išpjauti medžiai: 68 pušis ir 5 beržai. Šie medžiai buvo išpjauti tuo laiku, kai UAB „LEX WOOD LT“ vykdė V. V. sklypo valymo darbus, tai yra pjovė sklype savaime užaugusius medžius. Atsakovė V. V. atsiliepimu į ieškinį paaiškino, jog trečiajam asmeniui valant jos sklypą, per klaidą buvo išpjauti iš ieškovų sklype augantys medžiai.

46Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių.

47CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.264 straipsnio nuostatomis samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Ieškovai, pareikšdami ieškinio reikalavimą dėl jiems padarytos žalos, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

48Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, nes neva nėra jos neteisėtų veiksmų.

49CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų yra neteisėtas veikimas, t. y. civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Atsakovė V. V. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. V. V. susitarusi su UAB „LEX WOOD LT“ dėl jos sklypo valymo darbų, neužtikrino, kad nebūtų padaryta žalos ieškovams. UAB „LEX WOOD LT“ minėto susitarimo pagrindu, iškirto ieškovų sklype augančius medžius, tuo padarydamas ieškovams žalą.

50Pažymėtina, jog pati atsakovė V. V. 2017-10-12 buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno ir paaiškino, jog dėl kaimynui padarytos žalos atsakomybę prisiima ir nuostolius ketina atlyginti. 2017-10-26 ikiteisminio tyrimo tyrėjo buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nes V. V. pripažino savo kaltę dėl ieškovams atsiradusios žalos ir teisinis ginčas nesiekia tokio masto, kuris atitinka didelės žalos sampratos, todėl negali būti kriminalizuojamas kaip savavaldžiavimas.

51Nors atsakovė atsiliepime ginčija savo kaltę dėl žalos padarymo, tačiau teismui nekyla abejonių, jog atsakovė turi priimti atsakomybę dėl ieškovams padarytos žalos. Ji pati pasamdė trečiąjį asmenį. Jo atliekamų darbų nekontroliavo. Dėl atsakovės aplaidaus elgesio, ieškovams buvo padaryta žala. Atsakovės paaiškinimas, jog žemės ūkio paskirties sklype buvo išpjauti savaime užaugę medžiai, ir tai nelaikytina žala, vertintini kritiškai. Ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype augo medžiai. Koks jų teisinis statusus, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Faktas yra tas, jog šie medžiai asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovams ir tik jie galėjo spręsti klausimą dėl šių medžių likimo. Todėl laikytina, jog atsakovės kaltė dėl ieškovams padarytos žalos, kuomet neteisėtai buvo išpjauti ieškovų sklype augantys medžiai, yra įrodyta. Atsakovė, organizuodama savo sklype esančių želdinių tvarkymą, pažeidė Želdynų įstatymo 15 str. 2 d. 1 punkte numatytą pareigą tai atlikti nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų interesų.

52Šioje byloje pagrindinis klausimas yra žalos dydis.

53Ieškovai nurodo, jog atsakovės veiksmais jiems buvo padaryta 19040 Eur žala, kuri susidaro vertinant medžių atsodinimo kaštus. Ieškovai ieškinyje nurodė, jog iškirsti medžiai - 68 pušys ir 5 beržai nebuvo savaiminiai užaugę medžiai, o buvo pasodinti. Tai patvirtino ir liudytojas- ieškovų tėvas R. Š.. Tačiau ieškovų ieškinyje ir liudytojo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog iškirsti medžiai buvo pirkti ir sodinti, vertintini kritiškai.

54Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

55Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog iškirsti medžiai buvo pirkti ir pasodinti. Liudytojas R. Š. paaiškino, jog pušis pirko, bet beržų sodinukų nepirko. Liudytojas nepateikė jokių įrodymų, jog pirko medžius. Taip pat jo paaiškinimai yra bendro pobūdžio. Jis konkrečiai nenurodė kur ir kiek pirko pušų sodinukų. Taip pat jo parodymai iš dalies prieštarauja ir ieškinyje nurodytoms gaktinėms byloms aplinkybėms. Ieškinyje nurodyta, jog nupjauti beržai buvo nupirkti ir pasodinti, tačiau liudytojas R. Š. paaiškino, jog beržų nepirko ir nesodino. Iš ieškinio ir liudytojo parodymų darytina išvadą, jog ieškovų sklypą prižiūrėjo ir juo rūpinosi liudytojas ir jo sutuoktinė. Kadangi liudytojas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl medžių pirkimo ir sodinimo, todėl darytina išvada, jog ieškovų sklype ir atsakovės sklype išpjauti medžiai buvo savaiminiai užaugę ir augo chaotiškai. Aplinkybės, susijusios su pušų ir beržų sodinimu bei kiekiais, kelia abejonių, prieštarauja atsakovės atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, todėl vertintinos kritiškai. Byloje nėra duomenų, jog minėtus medžius kaip želdinius ieškovai būtų inventorizavę, tvarkę jų apskaitą taip kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos želdynų 18 straipsnis. Dėl šios priežasties šiai dienai yra neįmanoma nustatyti nei tikslaus iškirstų medžių amžiaus, nei jų aukščio, nei, jų būklės. Todėl iškirsti medžiai vertintini išimtinai kaip mediena.

56Ieškovai grindžia jiems padarytą žalą 2019-01-11 dendrologo- želdynų būklės eksperto Arvydo Rutkausko Želdinių atkuriamosios vertės ir želdinių atstatomosios rinkos kainos nustatymo aktu Nr. 190111.1R, kuriame nurodyta, jog želdinių atstatomoji rinkos kaina yra 21000 Eur. Nesutiktina su ieškovų pateiktu A.Rutkausko želdinių vertės nustatymu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-04-27 išraše nurodyta, jog žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) indeksuota vertė yra 1382 Eur. Indeksuota miško vertė – 366 Eur ir tame tarpe indeksuota miško medynų vertė sudaro 355 Eur. Kadangi nurodytame sklype ne visi medžiai buvo išpjauti, todėl nupjautų medžių vertė skaičiuojama pagal rinkoje galiojančias medienos kainas.

57Pagal Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, želdiniais laikomi žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog dėl atsakovės kaltės iškirsti medžiai, kurie augo jų sklype, buvo pasodinti.

58Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kriterijų 7.2 punktas numato, kad privačioje žemės ūkio paskirties žemėje saugotinais yra pripažįstami didesnio nei 30 centimetrų kamieno skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Pagal ikiteisminio tyrimo apžiūros protokolą, nė vieno iš nukirstu medžiu kamieno apimtis nesiekė 30 centimetrų, todėl nukirsti medžiai negali būti pripažinti saugotinais. Todėl jų vertė turi būti nustatyta pagal brandaus miško nenukirstų miškų kainą, kuri pagal atsakovo atstovės pateiktą Utenos miškų Urėdijos 2019-01-15 10 Formą, viso sudaro 136, 78 Eur (Pušis 35 Eur x 3,836 m3= 134,26 Eur; beržas 30 Eur x 0,084 m3 =2,52 Eur). Viso 136,78 Eur. Paskaičiavimai buvo atlikti pagal nupjautų medžių kamienų skersmenis, kurie nurodyti ikiteisminio tyrimo įvykio vietos apžiūros protokole.

59Ieškovų reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi byla Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose iškelta 2018-09-28, palūkanos skaičiuotinos nuo minėtos dienos.

60Iš dalies patenkinus ieškinį iš atsakovės proporcingai patenkintam ieškiniui ieškovams priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 428 Eur žyminio mokesčio, 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, už želdinių vertės nustatymo akto parengimą 270 Eur, iš viso – 1908 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio patenkinimas sudaro 0,72%, todėl bylinėjimosi išlaidos proporcingai sudaro 13,74 Eur.

61Atsakovė V. V. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 700 Eur, todėl ši suma proporcingai patenkintam ieškiniui priteistina iš atsakovų ir sudaro 694,96 Eur ir ši suma priteistina iš ieškovų.

62Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 185 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

63ieškinį tenkinti iš dalies.

64Priteisti ieškovams A. Š., asmens kodas ( - ) ir M. Š., gim. ( - ), iš V. V., asmens kodas ( - ) 136,78 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 78 ct) padarytai žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (136,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,74 Eur (trylika eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

65Priteisti iš A. Š., asmens kodas ( - ), V. V., asmens kodas ( - ) 347,48 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

66Priteisti iš M. Š., gim. ( - ), V. V., asmens kodas ( - ) 347,48 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

67Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,... 2. sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,... 3. dalyvaujant ieškovų A. Š., M. Š. atstovui advokatui Linui Blažulioniui,... 4. atsakovės V. V. atstovui advokatui Tadui Ugintui,... 5. trečiojo asmens UAB „LEX WOOD LT“ atstovui nedalyvaujant,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š.... 7. Teismas... 8. ieškovai pateikė ieškinį, prašydami priteisti iš atsakovės V. V. 19040... 9. 2017-10-09 R. Š., veikdamas pagal įgaliojimą, kreipėsi į Utenos apskrities... 10. 2017-10-12 Utenos AVPK Molėtų r. PK VS tyrėja V. Verikaitė ir vyresnysis... 11. 2017-10-13 R. Š., siekdamas išsiaiškinti, kiek kainuotų atsodinti nukirstus... 12. 2017-10-26 Utenos apskrities VPK Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos... 13. Atsakovė žalos neatlygino. Priešingai, 2017 m. gruodžio mėnesį nuvykus į... 14. V. V., jau dėl medžių iškirtimo buvo apklausta, apklausiant dėl medžių... 15. Tokiu būdu ieškovai patyrė žalą dėl medžių iškirtimo, vejos, bei... 16. Aplinkos apsaugos įstatymas nustato, kad piliečiai, visuomeninės... 17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta... 18. Atsakovės neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 19. Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir... 20. Žala šiuo atveju skaičiuojama vertinant nukristų pušelių kiekį, pagal... 21. Priežastiniam ryšiui nustatyti pakanka konstatuoti aplinkybes apie tai, kad... 22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti... 23. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį prašė tenkinti ir... 24. Atsakovė V. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti... 25. Atsakovė jautė moralinę atsakomybę dėl ieškovams priklausančiame žemės... 26. Ieškovai savo reikalavimą grindžia atsakovės tariama deliktine atsakomybe... 27. Atsakovė su ieškiniu ir jame pateiktu ieškovų tariamai patirtu žalos... 28. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 29. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl... 30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos... 31. Atsakovė nesutinka su ieškovų teiginiais, jog be ieškovų leidimo... 32. Pirma, būtina paminėti, jog tiek ieškovams nuosavybės teise priklausančio... 33. Atsakomybę už Žemės įstatyme bei Žemės naudojimo apraše įtvirtintų... 34. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 35. Remiantis aukščiau išdėstytu, nepaisant to, jog dėl trečiųjų asmenų,... 36. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau - Želdynų įstatymas) 15... 37. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo objektu esantys ieškovų sklype iškirsti... 38. Trečia, atsakovė pažymi, jog iš civilinėje byloje esančių duomenų nėra... 39. Atsakovė taip pat yra gavusi Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės... 40. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ieškovams tariamai padaryta žala,... 41. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus... 42. Tretysis asmuo UAB „LEX WOOD LT“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į... 43. Liudytojas R. Š. paaiškino, kad 2017 metų rudenį atvažiavus į sodybą jis... 44. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 45. Byloje nustatyta, kad 2017 m. atsakovė V. V. ir trečiojo asmens UAB „LEX... 46. Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių.... 47. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 48. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, nes neva nėra jos neteisėtų... 49. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš civilinės atsakomybės... 50. Pažymėtina, jog pati atsakovė V. V. 2017-10-12 buvo apklausta ikiteisminio... 51. Nors atsakovė atsiliepime ginčija savo kaltę dėl žalos padarymo, tačiau... 52. Šioje byloje pagrindinis klausimas yra žalos dydis.... 53. Ieškovai nurodo, jog atsakovės veiksmais jiems buvo padaryta 19040 Eur žala,... 54. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 55. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog iškirsti medžiai buvo pirkti ir... 56. Ieškovai grindžia jiems padarytą žalą 2019-01-11 dendrologo- želdynų... 57. Pagal Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 punktą,... 58. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl... 59. Ieškovų reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo... 60. Iš dalies patenkinus ieškinį iš atsakovės proporcingai patenkintam... 61. Atsakovė V. V. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 700 Eur, todėl ši... 62. Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 185 straipsniu, 268 straipsniu,... 63. ieškinį tenkinti iš dalies.... 64. Priteisti ieškovams A. Š., asmens kodas ( - ) ir M. Š., gim. ( - ), iš V.... 65. Priteisti iš A. Š., asmens kodas ( - ), V. V., asmens kodas ( - ) 347,48 Eur... 66. Priteisti iš M. Š., gim. ( - ), V. V., asmens kodas ( - ) 347,48 Eur (tris... 67. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui...