Byla 2A-81-623/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus, teisėjų Dalios Višinskienės, Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Aurelijai Jančiauskaitei, dalyvaujant apeliantams B. K. ir E. G., ieškovui V. N., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. G., V. G., E. G., L. U., B. K., A. B. ir L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams A. G., V. G., E. G., L. U., B. K., A. B. ir L. B. dėl patirtų išlaidų priteisimo vykdant pavedimą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas V. N. kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 5359 Lt 56 ct patirtas bylinėjimosi išlaidas, išlaidas pašto korespondencijai – 14 Lt 70 ct, išlaidas notaro atlyginimui už suteiktas paslaugas – 79 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 2-3). Ieškovas nurodė, kad atsakovai 2006-04-04 įgaliojimu, pavedė ieškovui tvarkyti atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniaus r. sav., atidalijimo dokumentus, suformuojant penkis atskirus sklypus. Vykdant atsakovų pavedimą buvo patirtos išlaidos padalijimo projekto apmokėjimui. UAB ,,Sanora“ buvo sumokėta 5359 Lt 56 ct už padalijimo projekto ir kadastrinių bylų parengimą. Iki ieškinio padavimo dienos, atsakovai patirtų išlaidų neatlygino.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

5Atsakovai pateikė prieštaravimus (b.l. 31-34) prašydami ieškinį atmesti ir nurodydami, kad UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ paruošė sutarties projektą, kuriame vietoje visų atsakovų kaip šalis buvo numatytas tik vienas iš atsakovų – E. G.. 2006-04-11 sutarties 15-Pv-2006 2 p. numato, jog minėtas juridinis asmuo įsipareigoja atsakovų įsigytą sklypą padalinti į penkis atskirus žemės sklypus bei atlikti kitas su šių ketinimų įgyvendinimu susijusias paslaugas. UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ laikytina įsipareigojusia ne tik padalinti sklypą į penkis atskirus sklypus, bet ir pakeisti sklypo paskirtį taip, kad būtų galima vykdyti statybas, o taip pat atlikti leidimų statybai gavimo formalumus. Šalys susitarė dėl paslaugų paketo, o ne dėl pavienių paslaugų suteikimo. Ieškovui buvo išduotas įgaliojimas minėtiems veiksmams atlikti. Ieškovas būdamas UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ darbuotojas, turėjo gauti atlyginimą iš darbovietės. Atsakovai sumokėjo UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ 5000 Lt avansą, tačiau nei iki sutarties galiojimo pabaigos nei iki įgaliojimo pabaigos visas paslaugų paketas suteiktas nebuvo. Nebuvo pakeista paskirtis, leidimai statybai pateikti taip pat nebuvo. Atsakovams nekyla prievolė atlyginti, nes pavedimas buvo vykdomas netinkamai. Pavedimas buvo atliekamas nepagrįstai ilgai. Ieškovas nederino su atsakovais išlaidų dydžio.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. galutiniu sprendimu (b.l. 162-164) ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui V. N. solidariai iš atsakovų A. G., V. G., E. G., L. U., B. K., A. B. ir L. B. 5359 Lt 56 ct skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2009-11-11) iki visiško sprendimo įvykdymo, 93 Lt 70 ct patirtų išlaidų ir 80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. G. turėjo įgaliojimą atstovauti visus bendraturčius. Teismas sprendė, kad dėl to pačio sklypo pertvarkymo buvo duoti du pavedimai: pirmasis 2006-04-04 duotas ieškovui, o vėlesnis 2006-04-11 UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“. Teismas kvalifikavo 2006-04-11 sutartį kaip pavedimo sutartį, nes UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ įsipareigojo įgaliotojo vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pavedimo santykiai taip pat susiklostė ir pagal 2006-04-04 įgaliojimą. Teismas nustatė, kad pavedimą faktiškai vykdė ieškovas. Šalys neneigia, kad ieškovas ir atsakovas B. K. telefonu bendravo ir aptarė pavedimo eigą. Įgaliotojai ieškovui išduoto įgaliojimo nepanaikino, nors jų teisė panaikinti įgaliojimą jiems buvo išaiškinta raštu pačiame įgaliojimo tekste. UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ jokių teisinių veiksmų atsakovų vardu neatliko. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad buvo susitarta dėl galutinio tikslo – ne tik sklypų padalinimo, bet ir žemės paskirties pakeitimo bei leidimo statybai gavimo, todėl nepasiekus tikslo atsakovai neprivalo mokėti ieškovui už atliktas paslaugas. Kadangi teismas šalių santykius kvalifikavo kaip pavedimo santykius, o ne projektavimo rangos santykius, todėl galutinio rezultato pasiekimas ar nepasiekimas nustatant įgaliotojų pareigą apmokėti įgaliotiniu pavedimo vykdymo išlaidas teisiškai nereikšmingas. Teismas nurodė, kad įgaliotojas turi atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo būtinos vykdant pavedimą. Atsakovai nepasinaudojo teise ginčyti sudarytą pavedimo sutartį ar ieškovui išduotą įgaliojimą. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti pavedimo vykdymo išlaidas 5354 Lt 56 ct ir 93 Lt 70 ct išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

7Apeliaciniu skundu (b.l. 165-170) atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodydami, kad įgaliojimas numatė, jog įgaliotinis turi suteikti į rezultatą orientuotą paslaugų paketą, o ne kokią nors vieną paslaugą pasirinktinai. Įgaliojime nurodytos paslaugos yra ne teisinio pobūdžio, todėl laiko, kad 2006-04-04 įgaliojimas nelaikytinas pavedimo santykius sukuriančiu dokumentu.

8Apeliantų nuomone, 2006-04-04 įgaliojimas yra nurodymas pasiekti konkretų rezultatą, įskaitant sklypo padalijimą ir statybos leidimų gavimą. Aiškinant įgaliojimą pirmiausia turi būti nagrinėjama, kad atsakovų tikrieji ketinimai buvo pradėti statybos darbus, todėl vien paslaugų dalies suteikimas apeliantams neturėjo jokios reikšmės, taigi 2006-04-04 įgaliojimą laiko nurodymu pasiekti konkretų tikslą, kuriam taikytinos ne pavedimo, o rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Atsisakęs pripažinti tarp šalių susiklosčiusius santykius projektavimo darbų ranga, pirmosios instancijos teismas nepateikė tokios savo pozicijos motyvų, todėl apeliantai sprendimą laiko nemotyvuotu. Pripažinus apeliantų 2006-04-04 įgaliojimą sukuriančiu rangos santykius ar pavedimu pasiekti tikslą, apeliantų pareiga atsiskaityti kiltų tik pasiekus 2006-04-04 įgaliojime nurodytą tikslą, kuris šiuo atveju nebuvo pasiektas.

9Apeliantai nurodo, kad ieškovas veikė nesąžiningai ir neteisėtai, nes sutikdamas suteikti apeliantams paslaugas, ieškovas, būdamas advokato padėjėju, neinformavo apeliantų apie savo statusą ir atitinkamą apeliantų pareigą atsiskaityti, taip pat neįformino savo įgaliojimų teisinių paslaugų sutartimi, kaip to reikalauja Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d., 48 str. 1 d. Ieškovas neinformavo apeliantų apie veiksmų pagal 2006-04-04 įgaliojimą atlikimo eigą bei nederino su apeliantais su šiais veiksmais susijusių išlaidų pagrįstumo bei jų dydžio kaip tai numato CK 2.150 str. Ieškovas kai kuriuos jam pavestus darbus perdavė UAB ,,Sanora“, nors 2006-04-04 įgaliojimas perįgaliojimo teisės nenumato, kaip to reikalauja CK 2.145 str. 2006-04-04 įgaliojimas įgaliojo ieškovą atlikti veiksmus, kurių jis, būdamas advokato padėjėjas, neturėjo teisės atlikti, todėl 2006-04-04 įgaliojimas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, laikytinas niekiniu pagal CK 1.80 str.

10Apeliantai teigia, kad atsižvelgiant tiek į sutarties, tiek į įgaliojimo sudarymo faktines aplinkybes, 2006-04-04 įgaliojimas neturi būti formaliai įvertintas kaip atskiras pavedimas, tačiau laikytinas sutarties su trečiuoju asmeniu UAB ,,Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ dalimi, kadangi apeliantai pagrįstai laikė ieškovą trečiojo asmens darbuotoju. Veikdamas pagal įgaliojimą, ieškovas sumokėjo einamąsias išlaidas iš tos sumos, kurią jis gavo iš savo verslo partnerio, trečiojo asmens, kuriam apeliantai dar sutarties sudarymo metu pervedė 5000 Lt avansą.

11Pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad tiek prieštaravimuose, tiek teismo posėdžio metu patys apeliantai patvirtino, kad sutartį sudarė jie visi, tik ją pasirašė E. G..

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 178-179) ieškovas V. N. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad apeliantai nenurodė įstatymų nustatytų pagrindų, dėl ko įgaliojimas gali būti laikomas niekiniu sandoriu. Apeliantai nepateikė teismui įrodymų, kad jis ėjo kitas apmokamas pareigas.

13Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

16Byloje nustatyta, kad visi atsakovai yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo Vilniaus rajono savivaldybėje bendraturčiai (b.l. 39-41). 2006-04-04 visi atsakovai, veikdami tiesiogiai, pasirašė notariškai patvirtintą įgaliojimą ieškovui tvarkyti žemės sklypo atidalijimo dokumentus suformuojant penkis atskirus žemės sklypus, taip pat pakeisti suformuotų žemės sklypų tikslinę naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, šiuo tikslu atstovauti valstybės institucijoje, projektavimo ir kadastrinius matavimus atliekančiose institucijose, atlikti mokėjimus, gauti leidimus statybai, atstovauti AB Sampo banke (b.l. 4). Įgaliojimas nebuvo atšauktas ir galiojo iki 2009-04-04. Vienas iš atsakovų, bendraturtis E. G. 2006-04-11 su UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ sudarė sutartį, pagal kurioje nurodytą sutarties objekto apibrėžimą 2 sutarties punkte UAB „Nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos“ įsipareigojo veikti atsakovo interesais suformuojant penkis atskirus žemės sklypus. Šalys susitarė, kad įgaliotojas E. G. sumokės vykdytojui 16 000 Lt už pasiektą rezultatą. Penkių atskirų žemės sklypų suformavimas bus laikomas pasiektu rezultatu (b.l.42-43). Sutartyje yra įrašas, kad A. L., kuris atsakovo B. K. aiškinimu buvo bendrovės darbuotojas, gavo 5000 Lt.

17Pagal ieškovo pateiktus dokumentus nustatyta, kad pavedimą faktiškai vykdė ieškovas: atstovavo sudarant sutartį su UAB „Sanora“ dėl žemės sklypo plano paruošimo, derino projekto sprendinius, apmokėjo UAB „Sanora“ už plano paruošimą, derino žemės sklypo pertvarkymo projektą su Vilniaus apskrities viršininko administracija, gavo kreditoriaus AB Sampo bankas sutikimą, pateikė dokumentus notarui ir organizavo žemės sklypo sandorio pasirašymą (b.l.6-8, 110-141).

18CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB DBB „Rizikos cesija“ v. UAB DBB „Altarija“, bylos Nr. 3K-3-315/2009; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-298/2008). Taigi, pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132-2.151 straipsniai).

19Pavedimo sutartyje nurodytus teisinius veiksmus atstovas privalo įvykdyti asmeniškai, išskyrus sutartyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai įstatymas leidžia perįgaliojimą (CK 6.760 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad atstovas jam pavestus atlikti veiksmus gali pavesti atlikti kitam asmeniui tik tuo atveju, jeigu tokią teisę jam suteikė įgaliotojas arba kai tai būtina padaryti dėl susiklosčiusių aplinkybių tam, kad apsaugotų įgaliotojo interesus (CK 2.145 straipsnio 1 dalis). Perįgaliojimo atveju pasikeičia atstovavimo teisinių santykių subjektai, t.y. asmuo, kuriam įgaliotinis perduoda teisę atlikti jam pavestus veiksmus, tampa įgaliojimą davusio asmens atstovu ir veikia atstovaujamojo (įgaliotojo) vardu. Skirtingai nuo perįgaliojimo, kuriam yra būtinas įgaliotojo sutikimas, t.y. būtina tokia pavedimo sutarties sąlyga, arba toks perįgaliojimo atvejis nustatytas įstatyme, įstatyme nedraudžiama įgaliotiniui savo nuožiūra pasirinkti ir pasitelkti pavedimui vykdyti trečiuosius asmenis (techninius padėjėjus) ir tokiems veiksmams įgaliotojo sutikimas nereikalingas. Šiuo atveju teisinių santykių subjektai nesikeičia ir už trečiųjų asmenų veiksmus visais atvejais yra atsakingas įgaliotinis.

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų išduoto ieškovui 2006-04-04 įgaliojimo pagrindu tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniais santykiai. Apeliantai jų išduoto įgaliojimo neginčijo, todėl pirmos instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip projektavimo darbų rangą, o juo labiau kaip vartojimo rangą.

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai elgėsi neapdairiai, išduodami ieškovui 2006-04-04 įgaliojimą ir tuojau po to, nepanaikinę ieškovui išduoto įgaliojimo, pasirašę 2006-04-11 pavedimo sutartį su trečiuoju asmeniu tiems patiems teisiniams veiksmams atlikti.

22Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pagal 2006-04-04 apeliantų išduotą įgaliojimą pavedimą faktiškai vykdė ieškovas apeliantų interesais, todėl neatsižvelgiant į pasiektą teisinį rezultatą, atsakovai privalo atlyginti ieškovui faktines pavedimo vykdymo išlaidas.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad ieškovo neinformavimas apeliantų apie jo teisinį statusą – advokato padėjėjas, neturi reikšmės kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius pavedimo teisinius santykius, todėl dėl apeliantų nurodomų Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso galimų nuostatų pažeidimo kolegija plačiau nepasisako.

24Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias pavedimo teisinius santykius, todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas V. N. kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka prašydamas... 4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. preliminariu... 5. Atsakovai pateikė prieštaravimus (b.l. 31-34) prašydami ieškinį atmesti ir... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. galutiniu sprendimu... 7. Apeliaciniu skundu (b.l. 165-170) atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 8. Apeliantų nuomone, 2006-04-04 įgaliojimas yra nurodymas pasiekti konkretų... 9. Apeliantai nurodo, kad ieškovas veikė nesąžiningai ir neteisėtai, nes... 10. Apeliantai teigia, kad atsižvelgiant tiek į sutarties, tiek į įgaliojimo... 11. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad tiek prieštaravimuose, tiek... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 178-179) ieškovas V. N. prašo... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo... 16. Byloje nustatyta, kad visi atsakovai yra žemės ūkio paskirties žemės... 17. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus nustatyta, kad pavedimą faktiškai vykdė... 18. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis... 19. Pavedimo sutartyje nurodytus teisinius veiksmus atstovas privalo įvykdyti... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai... 22. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pagal 2006-04-04... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad... 24. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti...