Byla e2A-448-464/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ir atsakovų A. M., N. M., M. V. M. ir G. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3420-619/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas ieškinį atsakovams A. M., N. M., M. V. M. ir G. M. dėl kaupiamojo indėlio sutarčių pakeitimo ar nutraukimo bei atsakovų priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo vykdyti sutartis, tretieji asmenys bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė AB Šiaulių bankas 2015-07-08 patikslintame ieškinyje prašė CK 6.204 straipsnio pagrindu pakeisti BAB Ūkio banko nuo 2009-03-10 iki 2009-10-27 su atsakovais sudarytas ir ieškovės perimtas kaupiamųjų indėlių sutartis, nustatant, kad šios sutartys galioja iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ir kad nuo nutarties iškelti BAB Ūkio banko bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (t. y. nuo 2013-06-07) ginčo sutarčių atžvilgiu yra taikoma BAB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perėmimo metu (t. y. 2013-03-03) ieškovės siūlyta metinė kaupiamųjų indėlių palūkanų norma, t. y. 3 proc. dydžio metinė palūkanų norma. Ieškovė nurodė, jog AB Šiaulių bankas, BAB Ūkio bankas ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2013-02-23 sudarė trišalę BAB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį (toliau – ir trišalė sutartis), o 2013-03-03 pasirašė turto ir įsipareigojimų perdavimo aktą. Trišalės sutarties pagrindu „gerojo“ BAB Ūkio banko turtas ir įsipareigojimai buvo perduoti ieškovei. Atsakovų indėlių sutartys sudarytos numatant itin dideles palūkanas ir ilgus terminus, kas jų sudarymo metu neatitiko sąžiningos rinkos sąlygų. Todėl, ieškovės vertinimu, egzistuoja visų CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų visuma ginčo sutartims pakeisti.

5Atsakovai A. M., N. M., M. V. M. ir G. M. 2014-10-27 pateikė priešieškinį, kuriame prašė teismą įpareigoti ieškovę vykdyti su atsakovais A. M., N. M. ir M. V. M. sudarytas kaupiamųjų indėlių sutartis, atkuriant atsakovams galimybę papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas pagal šias indėlių sutartis papildomais įnašais ir priimti papildomus įnašus į kaupiamųjų indėlių sąskaitas, įpareigoti ieškovę vykdyti su G. M. sudarytas kaupiamųjų indėlių sutartis, taip pat pakeisti atsakovų M. V. M. ir G. M. sudarytas kaupiamųjų indėlių sutartis, atitinkamai pratęsiant kiekvieno iš jų sudarytos indėlio sutarties galiojimo terminą tam laikotarpiui, per kurį atsakovai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų negalėjo papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitų papildomais įnašais (t. y. nuo 2013-03-20 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos), toms papildomų įnašų į kaupiamųjų indėlių sąskaitas sumoms, kurias atsakovai papildomai įneš, ieškovei atkūrus galimybę atsakovams papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas papildomais įnašais pagal indėlio sutartį. Atsakovų teigimu, jų su BAB Ūkio banku sudarytos sutartys numatė galimybę papildyti indėlius papildomais įnašais. Ieškovė visa apimtimi pakeitė BAB Ūkio banką kaip sutarties šalį, todėl ieškovės veiksmai, kai atsakovams neleidžiama į kaupiamųjų indėlių sąskaitas pervesti papildomų įnašų, yra neteisėti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015-10-19 sprendimu: 1) atmetė ieškovės AB Šiaulių bankas ieškinį atsakovams; 2) atmetė atsakovų A. M., N. M., M. V. M. ir G. M. priešieškinį ieškovei; 3) priėmė atsakovų M. V. M. ir G. M. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų pakeisti jų sudarytas kaupiamųjų indėlių sutartis, atitinkamai pratęsiant kiekvieno iš jų sudarytos indėlio sutarties galiojimo terminą tam laikotarpiui, per kurį atsakovai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų negalėjo papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitų papildomais įnašais (t. y. nuo 2013-03-20 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos), toms papildomų įnašų į kaupiamųjų indėlių sąskaitas sumoms, kurias atsakovai papildomai įneš, ieškovei atkūrus galimybę atsakovams papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas papildomais įnašais pagal indėlio sutartį, ir šioje dalyje bylą nutraukė.

8Ieškinio reikalavimus teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju CK 6.204 straipsnyje nustatytų sutarčių pakeitimo sąlygų neegzistuoja. Teismas konstatavo, jog tiek BAB Ūkio banko siūloma, tiek ir vidutinė rinkoje 2009 m. buvusi palūkanų norma litais tam tikrais laikotarpiais viršijo 10 proc., palūkanos eurais 8 proc., be to, ir kiti Lietuvoje veikiantys bankai priimdavo indėlius ilgesniam nei 5 metų terminui, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovų sudarytų su BAB Ūkio banku kaupiamųjų indėlių sutarčių sąlygos neatitiko normalių ir sąžiningų rinkos sąlygų. Tai, kad ieškovei indėlių sutartis vykdyti tapo sudėtingiau, lėmė pasikeitusios rinkos sąlygos. BAB Ūkio bankas, būdamas savo srities profesionalu, jau ginčo sutarčių sudarymo metu galėjo numatyti galimus palūkanų normos pasikeitimus. BAB Ūkio bankas turėjo galimybę inicijuoti sutarčių pakeitimą jau 2010 m., kada rinkoje pradėjo mažėti palūkanų normos, todėl nėra tenkinama ir CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga. Ieškovė turėjo visas galimybes iš anksto įvertinti trišale sutartimi prisiimamus įsipareigojimus, trišalę sutartį sudarė veikdama savo rizika ir ją kontroliavo. Nėra prielaidų keisti indėlių sutartis ir CK 6.228 straipsnio pagrindu, nenustačius esminės šalių nelygybės.

9Atmesdamas priešieškinį, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-530-415/2015 dėl įpareigojimo laikytis indėlio sutarties sąlygų pateiktais išaiškinimais, jog Bankų įstatymo 761 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė perduoti ne visus administruojamo banko įsipareigojimus ir turtą reiškia galimybę skaidyti ne tik kiekvieną perduodamą įsipareigojimą, bet ir įsipareigojimo apimtį. AB Šiaulių bankas įsipareigojo perimti tik tuos apdraustus indėlius ir tik tas su apdraustais indėliais susijusias teises ir įsipareigojimus, kuriuos draudžiamojo įvykio atveju privalėtų perimti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Atsakovai A. M., N. M., M. V. M. ir G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 sprendimo dalį, kurioje atmesti atsakovų priešieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e3K-3-530-415/2015, nes toje byloje nedalyvavo BAB Ūkio bankas, kuris šioje byloje aiškiai išsakė poziciją, kad visus įsipareigojimus pagal atsakovų indėlių sutartis perdavė ieškovei visa apimtimi; nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo vertinama tik tai, ar AB Šiaulių bankas neturėjo pareigos perimti įsipareigojimą priimti papildomus įnašus į kaupiamųjų indėlių sąskaitas, tačiau neanalizavo, ar turėjo tokią teisę ir ar faktiškai perėmė; kasacinis teismas nepasisakė, kaip ieškovė be atsakovų sutikimo įgijo teisę vienašališkai pakeisti atsakovų indėlių sutarčių nuostatas; skiriasi abiejų bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija), nes kasacinio teismo nagrinėtoje byloje pradinė indėlio suma, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, viršijo 100 000 Eur.
  2. Teismas netinkamai aiškino Bankų įstatymo 761 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Priešingai nei vertino teismas, šios teisės normos prasme bankas gali perduoti savo įsipareigojimus indėlininkų atžvilgiu kitam bankui tik visa apimtimi, nes lingvistinė šios normos formuluotė nenumato, kad tam tikri banko įsipareigojimai indėlininkams (atsakovams) galėtų būti neperduoti ar perduoti iš dalies; tokį aiškinimą pagrindžia ir normos aiškinimas loginiu, sisteminiu požiūriais bei įvertinus įstatymų leidėjo tikslus, nes teisiniu reguliavimu nustačius, jog bankas gali perleisti savo įsipareigojimus indėlininko atžvilgiu kitam bankui be indėlininko sutikimo, toks įsipareigojimų perleidimas galimas tik visa apimtimi; tokią šios normos prasmę pagrindžia ir sisteminis šios normos ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IIIDĮ) aiškinimas: visi banko įsipareigojimai, neatitinkantys IIIDĮ 12 straipsnio 1 dalyje baigtiniu sąrašu išvardytų išimčių, turi būti perduodami visa apimtimi.
  3. Nenutraukus atsakovų indėlių sutarčių, jos negalėjo būti ieškovės vienašališkai pakeistos. Tolesnis indėlių sutarčių galiojimas labiausiai atitiko pačios ieškovės interesus. 2013-02-23 trišalėje sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad ieškovė perima BAB Ūkio banko teises ir įsipareigojimus, susijusius su apdraustaisiais indėliais pagal atitinkamas indėlių sutartis. Faktą, kad indėlių sutartys nebuvo nutrauktos, pripažino ir pati ieškovė, pateikdama ieškinį atsakovams. BAB Ūkio bankas, būdamas viena iš trišalės sutarties šalių, nurodė, kad trišale sutartimi visos teisės ir pareigos pagal indėlių sutartis perėjo ieškovei.
  4. Trišalės sutarties šalys susitarė dėl visų BAB Ūkio banko įsipareigojimų atsakovams pagal indėlių sutartis perdavimo ieškovei. Pirmiausiai tą patvirtina trišalės sutarties turinys ir veiksmai po jos sudarymo: Lietuvos banko, ieškovės administracijos vadovų viešai išsakyti teiginiai, pačios ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio 13 punktas, ieškovės internetinės bankininkystės sistemoje pateiktas pranešimas apie galimybę papildyti indėlius. 2013-06-05 papildomas protokolas prie trišalės sutarties, numatantis, jog ieškovei neperduotas įsipareigojimas priimti indėlių papildymus, prieštarauja trišalės sutarties turiniui, tokių ketinimų nepatvirtino ir BAB Ūkio bankas 2014-07-18 prašyme dėl pašalinimo iš šios bylos, protokolas pasirašytas tik ieškovei sulaukus pretenzijų iš indėlininkų dėl atsisakymo priimti papildomus įnašus, todėl yra prieštaringas rašytinis įrodymas.

12Ieškovė AB Šiaulių bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 sprendimo dalį, kurioje atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – AB Šiaulių banko ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.204 straipsnį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų indėlių sutartis ieškovei vykdyti sudėtingiau tapo ne dėl dalies BAB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo ieškovei, o dėl pasikeitusių rinkos sąlygų. BAB Ūkio banko įsipareigojimų atsakovams perdavimas ieškovei nulemtas BAB Ūkio banko neatsakingai vykdytos veiklos. Indėlių sutartyse įtvirtinti itin ilgi indėlių terminai niekada nebuvo įprasta rinkos praktika; vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pasaulinė finansų krizė suteikia galimybę peržiūrėti sutartis CK 6.204 straipsnio pagrindu. Įsipareigojimai atsakovų atžvilgiu ieškovei perėjo vadovaujantis ne bendrosiomis teisių ir pareigų perkėlimo taisyklėmis, o pagal specifinį Bankų įstatymo 761 straipsnio reguliavimą.
  2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartinių prievolių vykdymo suvaržymas nėra esminis. Šio kriterijaus buvimas turėjo būti vertinamas pagal sąlygas, indėliams taikytas dalies BAB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo momentu, o ne indėlių sutarčių sudarymo metu. Dalies BAB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo momentu komerciniai bankai kaupiamųjų indėlių sutartis sudarė maksimaliai 5 metų laikotarpiui ir taikė 1,05 – 4 proc. palūkanų normą. Net ir 2009 m. nebuvo siūlomos analogiškos atsakovų indėlių sutartyse įtvirtintos kaupiamųjų indėlių sąlygos.
  3. Ieškovė nežinojo ir negalėjo protingai numatyti sutartinių prievolių vykdymą suvaržiusių aplinkybių, todėl egzistavo CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos sąlygos. Teismas nepagrįstai šių sąlygų buvimą vertino BAB Ūkio banko atžvilgiu. Pagal teisinį reguliavimą įsipareigojimus atsakovų atžvilgiu ieškovė perėmė atlikus tik preliminarų perduodamo turto vertinimą, todėl ieškovei nebuvo žinomos konkrečios tokių įsipareigojimų sąlygos. Tik pasirašius perdavimo aktą, ieškovei buvo perduoti indėlininkų sąrašai.
  4. Sutarčių vykdymą suvaržiusios aplinkybės ieškovė negalėjo kontroliuoti, todėl egzistavo CK 6.204 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga, kurios teismas nepagrįstai neįvertino. Ieškovė negalėjo kontroliuoti įsipareigojimų pagal ginčo sutartis perdavimo, negalėjo atsisakyti priimti įsipareigojimus dėl jų neatitikimo sąžiningoms rinkos sąlygoms, nes tokių sutarčių sąlygos ieškovei turto perdavimo metu nebuvo žinomos.
  5. Ieškovė neprisiėmė rizikos dėl to, kad jai bus perduotos sąžiningų rinkos sąlygų neatitinkančios sutartys. BAB Ūkio bankas turto „gerosios dalies“ perdavimas nėra rizikos sandoris, ieškovė negalėjo perimti daugiau turto nei įgijo įsipareigojimų ir atvirkščiai (Bankų įstatymo 761 str. 7 d.). Nusprendus netaikyti CK 6.204 straipsnio vien dėl to, kad ieškovė trišalę sutartį sudarė laisva valia, šis straipsnis apskritai netektų prasmės.
  6. Ieškovė galimybę inicijuoti ginčo sutarčių pakeitimą įgijo tik po BAB Ūkio banko dalies turto perdavimo ieškovei (2013-03-03), todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra praleistas terminas inicijuoti sutarčių pakeitimą CK 6.204 straipsnio pagrindu.

13Ieškovė AB Šiaulių bankas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-530-415/2015 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa, nes abiejose bylose buvo sprendžiama dėl BAB Ūkio banko įsipareigojimo priimti papildomus įnašus pagal perduotas kaupiamųjų indėlių sutartis (ne)perdavimo ieškovei. Savo pozicijos dėl priešieškinio reikalavimų BAB Ūkio bankas nagrinėjamoje byloje neišreiškė, o valia neperduoti ieškovei įsipareigojimo priimti papildomus įnašus išreikšta trišalės sutarties protokole. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-530-415/2015 aiškiai pasisakė, kad ieškovė faktiškai neperėmė BAB Ūkio banko įsipareigojimo priimti papildomus įnašus. Dalies BAB Ūkio banko įsipareigojimų perėmimas nėra vienašalis sutarčių pakeitimas.
  2. Teismo atliktas Bankų įstatymo 761 straipsnio 5 dalies 1 punkto aiškinimas atitinka civilinėje byloje Nr. e3K-3-530-415/2015 kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus. Kiti šiuo klausimu ieškovės argumentai yra išdėstyti ankstesniuose ieškovės procesiniuose dokumentuose, todėl nebekartojami.
  3. BAB Ūkio bankas dalies turto perdavimas buvo naudingas ir atsakovams, nes buvo užtikrintas ginčo sutarčių tęstinumas. Trišale sutartimi šalys nesusitarė ieškovei perduoti įsipareigojimo priimti papildomus įnašus. BAB Ūkio bankas prašyme pašalinti jį iš bylos nepasisakė dėl įsipareigojimo priimti papildomus įnašus perdavimo ieškovei. Atsakovų argumentas, kad ginčo sutartys nėra nutrauktos, yra nesuprantamas, nes ieškovė niekada neneigė, kad perėmė ginčo sutartis. Nors ginčo sutartys ir nebuvo vienašališkai pakeistos, pažymėtina, kad CK 6.59 straipsnis leidžia vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygas, jei tai numato įstatymas ar sutartis.
  4. Tai, kad ieškovė neketino ir neperėmė BAB Ūkio banko įsipareigojimo priimti papildomus įnašus, patvirtina ne tik kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. e3K-3-530-415/2015, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2015-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2066-661/2015. Atsakovai negali aiškinti trišalės sutarties šalių valios nebūdami šios sutarties šalimi. Trišalėje sutartyje numatyta, kad ieškovė įsipareigojo perimti tik dalį BAB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų. Iš šios sutarties turinio darytina išvada, kad ieškovė įsipareigojo perimti tik tuos apdraustus indėlius ir tik tas su jais susijusias teises ir įsipareigojimus, kuriuose draudžiamojo įvykio atveju privalėtų perimti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Nei Lietuvos banko, nei ieškovės atstovai nenurodė, kad ieškovė perėmė įsipareigojimą priimti papildomus įnašus. Ieškovės per internetinę bankininkystę pateiktas pranešimas nereiškia įsipareigojimo priimti papildomus įnašus pagal ginčo sutartis - ieškovė sudarė galimybę papildyti įnašus, tačiau tai būtų laikiusi naujos sutarties sudarymu. Papildomų įnašų įnešimas į indėlių sąskaitas nuo 2013-03-03 iki 2013-03-15 buvo galimas tik dėl ieškovės informacinių-techninių sistemų netinkamo veikimo.
  5. Trišalės sutarties protokolas tik aiškina trišalę sutartį, jos nekeisdamas, todėl negali prieštarauti, kaip nurodo atsakovai, trišalei sutarčiai. Trišalės sutarties protokolas net ir negalėjo būti sudarytas anksčiau ar tuo pačiu metu kaip ir trišalė sutartis.

14Atsakovai A. M., N. M., M. V. M. ir G. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Atsakovai sudarydami ginčo sutartis buvo sąžiningi. Indėlių sutartis atsakovai sudarė visiems vienodai prieinamu elektroniniu būdu tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis sutartis galėjo sudaryti bet kurie BAB Ūkio bankas klientai. Indėlių sutarčių sudarymas nebuvo susijęs su atsakovų profesine ir / ar darbine veikla.
  2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiam pagrįsti, kad iki 2013-03-03 perdavimo akto ji nežinojo ir negalėjo žinoti kokius įsipareigojimus perima iš BAB Ūkio banko. Bankų įstatymo 761 straipsnio 12 dalis numatė, kad vykdant administruojamo banko (BAB Ūkio banko) įsipareigojimų perdavimą, privaloma bendradarbiauti su įsipareigojimus perėmusiu banku. Sąlygos, kuriomis 2009 m. BAB Ūkio bankas siūlė sudaryti indėlių sutartis, buvo viešos ir turėjo būti žinomos BAB Ūkio banko konkurentui – ieškovei. Šioje byloje tretieji asmenys, būdami trišalės sutarties šalimis, patvirtino, kad ieškovė su perimamų įsipareigojimų apimtimi ir pobūdžiu susipažino. Ieškovė ilgą laiką ruošėsi įsipareigojimų perėmimui iš BAB Ūkio bankas, su jais buvo susipažinusi, ką patvirtina straipsniai spaudoje.
  3. Ieškovė nenurodo jokių argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma CK 6.107 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė, jog skolininkas gali reikšti naujajam kreditoriui visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Todėl atsakovai reiškia tuos pačius atsikirtimus, kuriuos būtų reiškę BAB Ūkio bankui analogiškų reikalavimų atveju.
  4. Kiti komerciniai bankai 2009 m. indėlius priimdavo beveik analogiškomis sąlygomis kaip tos, kurios įtvirtintos ginčo sutartyse, ir jie analogiškų indėlių sutarčių neginčija dėl to, kad šiuo metu palūkanos už indėlius yra keletą kartų mažesnės. Pati ieškovė viso proceso metu indėlių sutarčių sąlygų atitikimą protingumo kriterijams vertino ne įsipareigojimų iš BAB Ūkio banko perėmimo, o sutarčių sudarymo metu. Teismas įvertino ir įsipareigojimų iš BAB Ūkio banko perėmimo metu buvusias rinkos sąlygas. Ieškovė įsipareigojimų galėjo neperimti tik tuo atveju, jeigu už indėlį būtų numatyta palūkanų norma, daugiau kaip du kartus viršijanti adekvatiems indėliams toje pačioje kredito įstaigoje nustatytą palūkanų normą (IIIDĮ 12 str. 1 d.).
  5. BAB Ūkio bankas, būdamas savo srities profesionalu, ginčo sutarčių sudarymo metu galėjo numatyti galimus palūkanų normos pasikeitimus ateityje ir nors tokių aplinkybių negalėjo visiškai kontroliuoti, tačiau prisiėmė tokių aplinkybių atsiradimo riziką (Bankų įstatymo 2 str. 1 d.).
  6. Ieškovė, veikdama tik savo rizika, sudarė trišalę sutartį, turėjo teisę atsisakyti ją pasirašyti. Jokios iš ieškovės nurodytų aplinkybių neatitinka CK 6.204 straipsnio požymių.
  7. Ieškovė delsė prašyti pakeisti indėlių sutartis – pripažino pareigą jas vykdyti esamomis sąlygomis. Ieškovė perimtų indėlių sutarčių sąlygas laikė teisėtomis, nes nereikalavo pakeisti sutarčių sąlygas, o numatė papildomą 4 proc. dydžio indėlio administravimo mokestį. Kadangi atsakovai tokio mokesčio mokėti nesutiko, ieškovė pareiškė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį (ieškovė patvirtino, kad daugiau analogiškų ieškinių buvusiems BAB Ūkio banko indėlininkams nėra pareikšta).

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliaciniai skundai atmestini.

17Dėl atsakovų A. M., N. M., M. V. M. ir G. M. apeliacinio skundo

18Byloje iš esmės kilo ginčas dėl galimybės atsakovams papildyti kaupiamųjų indėlių sąskaitas papildomais įnašais pagal atsakovų ir BAB Ūkio banko sudarytų kaupiamojo indėlio sutarčių, kurias perėmė ieškovė AB Šiaulių bankas, sąlygas. Pirmosios instancijos teismas atsakovų reikalavimą įpareigoti ieškovę sudaryti jiems tokią galimybę atmetė iš esmės vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-530-415/2015 pateiktais išaiškinimais. Atsakovų apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtoje kasacinėje byloje pateiktais išaiškinimais, kas sudaro atsakovų apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyką.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-530-415/2015, aiškindamas Bankų įstatymo 761 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisę perduoti ne visus administruojamo banko įsipareigojimus ir turtą, konstatavo, jog ji reiškia galimybę skaidyti ne tik kiekvieną perduodamą įsipareigojimą, bet ir įsipareigojimo apimtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, trišale sutartimi šalys susitarė, kad BAB Ūkio banko įsipareigojimas priimti papildomus įnašus pagal indėlio sutartis neperduodamas AB Šiaulių bankui. Šie išaiškinimai pateikti civilinėje byloje, kurioje susiklostė iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės: ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovės AB Šiaulių banko atsisakymą leisti ieškovui papildyti kaupiamąjį indėlį ir įpareigoti ją laikytis visų ieškovo su BAB Ūkio banku 2010 m. sudarytos kaupiamojo indėlio sutarties sąlygų, tarp jų ir sąlygos papildyti kaupiamąjį indėlį.

20Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-530-415/2015 faktines aplinkybes, nenustatė tokių vienos ir kitos faktinės situacijos skirtumų, kurie galėtų pagrįsti nukrypimą nuo šio kasacinio teismo suformuoto precedento. Atsakovų nurodoma aplinkybė, jog kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje nedalyvavo ir savo nuomonės neišsakė BAB Ūkio bankas, pati savaime negali lemti skirtingo faktinių situacijų vertinimo. BAB Ūkio banko pozicija išreikšta 2013-06-05 papildomame protokole prie trišalės sutarties, kuriame trišalės sutarties šalys aiškiai patvirtino, jog jos neketino perduoti ieškovei AB Šiaulių bankui įsipareigojimo pagal indėlių sutartis priimti papildomus įnašus. Šis 2013-06-05 papildomas protokolas yra galiojantis ir nenuginčytas. Nesutiktina su atsakovų argumentu, jog BAB Ūkio bankas 2014-07-18 prašyme pašalinti jį iš nagrinėjamos bylos išsakė priešingą pasirašytam 2013-06-05 papildomam protokolui nuomonę, jog įsipareigojimas priimti indėlių papildymus buvo perduotas AB Šiaulių bankui kartu su kitais įsipareigojimais pagal ginčo indėlių sutartis. Iš nurodyto procesinio dokumento turinio negalima spręsti, jog jame viena iš trišalės sutarties šalių – BAB Ūkio bankas būtų pasisakiusi šiuo konkrečiu klausimu, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad minėtas procesinis dokumentas pateiktas dar net nesant atsakovų pareikšto priešieškinio (jis buvo pareikštas 2014-10-27). Kad ir kaip būtų vertinama BAB Ūkio bankas 2014-07-18 prašyme pašalinti jį iš nagrinėjamos bylos išreikšta pozicija dėl AB Šiaulių bankui perduotų BAB Ūkio banko įsipareigojimų apimties, aiškinant tikruosius trišalės sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.), pirmenybė teiktina netrukus po trišalės sutarties sudarymo pasirašytam 2013-06-05 papildomam protokolui, kuriame suformuotos pozicijos negali paneigti kilus teisminiam ginčui išreikšta ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžiama pozicija. Trišalės sutarties šalių ketinimai neperleisti AB Šiaulių bankui įsipareigojimo priimti papildomus indėlių įnašus aiškiai išdėstyti ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2013-03-19 laiške Nr. 05-148 AB Šiaulių bankui ir BAB Ūkio bankui. Šiuo aspektu sutiktina ir su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog atsakovų, nesančių trišalės sutarties šalimi, galimybė vertinti trišalės sutarties šalių ketinimus yra ribota.

21Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir tokius atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog kasacinio teismo byloje Nr. e3K-530-415/2015 nebuvo vertinama, ar AB Šiaulių bankas turėjo teisę perimti įsipareigojimą priimti papildomus įnašus ir ar faktiškai perėmė. Kaip minėta, kasacinis teismas pasisakė, jog trišale sutartimi šalys susitarė, kad BAB Ūkio banko įsipareigojimas priimti papildomus įnašus pagal indėlio sutartis neperduodamas AB Šiaulių bankui, t. y. pasisakė atsakovų nurodomais klausimais. Vadovaujantis Bankų įstatymo 761 straipsnio 5 dalimi, administruojamo banko (šiuo atveju – BAB Ūkio banko) turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo metu gali būti perduodamas visas arba dalis administruojamo banko turto, teisių (turtinių ir neturtinių) ir sandorių bei visi arba dalis administruojamo banko įsipareigojimų, išskyrus šioje dalyje numatytas išimtis. Viena iš jų – privalomumas perduoti administruojamo banko įsipareigojimus Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytiems indėlininkams ir investuotojams, kuriems, esant draudžiamajam įvykiui, būtų mokamos draudimo išmokos, neviršijančios sumos, kurią jiems privalėtų išmokėti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Įvertinus šį teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. e3K-530-415/2015, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog dalyvaujančios administruojamo banko (šiuo atveju – BAB Ūkio banko) turto perdavime šalys buvo laisvos susitarti, ar, be kitų įsipareigojimų, perimančiam bankui yra perduodamas įsipareigojimas priimti papildomus įnašus pagal perimamas indėlių sutartis, ir įgyvendindamos šią galimybę, susitarė, kad toks įsipareigojimas AB Šiaulių bankui nėra perduodamas. Tokiu atveju ieškovei po teisių perėmimo savaime neatsirado pareiga vykdyti visus be išimties bankrutavusio banko bei atsakovų susitarimus ir / ar banko įsipareigojimus.

22Priešingai nei tvirtina atsakovai, abiejų lyginamų bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) skirtingumo nepagrindžia ir toks faktas, jog minėtoje kasacinio teismo byloje pradinė indėlio suma viršijo 100 000 Eur. Kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. e3K-530-415/2015 nėra siejami su indėlio suma, tačiau su esmine aplinkybe, jog trišalės sutarties sudarymo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė galimybę ieškovei perimti ne absoliučiai visus su perduotais indėliais susijusius BAB Ūkio banko įsipareigojimus, o tik tuos įsipareigojimus, kurie numatyti Bankų įstatymo 761 straipsnio 5 dalyje, dėl likusių įsipareigojimų ir jų apimties paliekant galimybę šalims susitarti. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e3K-530-415/2015, kurioje, pažymėtina, buvo vertinama ta pati trišalė sutartis, bankas šia sutartimi įsipareigojo perimti tik tuos apdraustus indėlius ir tik tas su apdraustais indėliais susijusias teises bei įsipareigojimus, kuriuos draudžiamojo įvykio atveju privalėtų perimti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Kaip matyti iš trišalės sutarties šalių ketinimų, įvardytų 2013-06-05 papildomame protokole, šalys nediferencijavo atvejų priklausomai nuo indėlio sumos, o susitarė, kad visais atvejais AB Šiaulių bankui nėra perduodamas įsipareigojimas pagal perimamas indėlių sutartis priimti papildomus įnašus.

23Aplinkybė, kad atsakovai nesutinka su kasacinio teismo ir šioje byloje pirmosios instancijos teismo pateiktu trišalės sutarties, su ja susijusių susitarimų bei atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, nesuponuoja vertinimo, kad Bankų įstatymo 761 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo išaiškintos neteisingai ir dėl to jų keliamas ginčas išnagrinėtas netinkamai. Teismai, nagrinėdami panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas, turi paisyti savo sukurtų precedentų, o vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pažymėtina, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę. Taigi teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

24Atsakovų argumentas, jog be atsakovų sutikimo, indėlių sutartys negalėjo būti ieškovės vienašališkai pakeistos, paremtas klaidinga prielaida, jog ieškovė vienašališkai atliko sutarčių pakeitimą, todėl nepagrįstas. Atsakovų su BAB Ūkio banku sudarytos indėlių sutartys vienašališkai nebuvo pakeistos, tačiau tam tikri įsipareigojimai, kylantys iš jų, buvo perduoti AB Šiaulių bankui, kiti liko bankrutuojančiame banke. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e3K-530-415/2015, tai, jog įsipareigojimas priimti papildomus įnašus pagal indėlio sutartis nebuvo perduotas AB Šiaulių bankui, nereiškia šios indėlio sutarties sąlygos pasibaigimo ar panaikinimo – šis BAB Ūkio banko įsipareigojimas ieškovui kartu su indėlio dalimi, viršijančia 100 000 Eur, liko bankrutuojančiame banke ir jis dėl bankrutuojančios bendrovės teisinio statuso negali būti vykdomas.

25Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvais nenustatė pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovų priešieškinis atmestas.

26Dėl ieškovės AB Šiaulių banko apeliacinio skundo

27Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.204 straipsnį ir atmetė ieškovės reikalavimus pakeisti ginčo indėlių sutartis taip, kaip buvo nurodyta ieškinyje. Teisėjų kolegija ir su šiuo apeliaciniu skundu negali sutikti.

28Sutartinių santykių šalys atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius pakeisti ar juos nutraukti. Ieškovė AB Šiaulių bankas ginčo sutartis iš esmės prašė tiek pakeisti, sumažinant jose numatytą palūkanų normą už praėjusius laikotarpius, tiek ir nutraukti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms. Remiantis CK 6.204 straipsnio 2 dalimi, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: 1) tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; 2) šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio joms atsirasti ir pan.); 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-532/2014).

29Kaip matyti iš Bankų įstatymo 761 straipsnio 5 dalies nuostatos turinio, įstatymas imperatyviai neįpareigojo administruojamo banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo metu perimti visų (visa apimtimi) administruojamo banko įsipareigojimų – perimamų administruojamo banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų apimtis nustatoma trišalėje sutartyje. Tai reiškia, jog sutartyje, kuria perduodami administruojamo banko turtas ir įsipareigojimai, turėjo būti aiškiai apibrėžta, kuria apimtimi perdavimas įvyksta, t. y. perimančio banko teisė perimti tik dalį administruojamo banko įsipareigojimų galėjo būti realizuota tik aiškiai dėl to šalims susitarus perdavimo sutartyje. Ieškovė iš esmės neginčijo fakto, jog trišale sutartimi ji perėmė įsipareigojimus mokėti indėlininkams perimtose sutartyse numatyto dydžio palūkanas visą indėlių sutartyse numatytą terminą. Tą patvirtina ir AB Šiaulių banko 2013-09-12 atsakymas Nr. 6739 N. M., kuriame bankas nurodė, kad be Bankų įstatymo nurodytų privalomų perimti administruojamo banko įsipareigojimų, trišalės sutarties šalys susitarė, kad AB Šiaulių bankas perima ir visas kitas BAB Ūkio banko teises ir įsipareigojimus indėlių atžvilgiu, išskyrus tai, kad neperima įsipareigojimo priimti papildomus įnašus. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikto trišalės sutarties išrašo, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2013-03-19 laiško Nr. 05-148 AB Šiaulių bankui ir BAB Ūkio bankui turinio analizė taip pat neleidžia nuspręsti, kad AB Šiaulių bankas neperėmė įsipareigojimo indėlininkams mokėti sutartyse nurodyto dydžio palūkanas arba kad indėlių sutartyse numatyti indėlių terminai AB Šiaulių banko nesaisto. Dėl jau aptartų priežasčių, priešingai nei teigia ieškovė, galimybę derėtis dėl tokių įsipareigojimų perėmimo apimties pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ieškovė turėjo. Todėl konstatuotina, kad trišalės sutarties šalys nagrinėjamu atveju susitarė perleisti ieškovei ir įsipareigojimą mokėti indėlių sutartyse numatyto dydžio palūkanas bei laikytis juose numatytų indėlių terminų.

30Nesutiktina su ieškovės AB Šiaulių banko apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovų indėlių sutartis jai tapo sudėtingiau vykdyti dėl dalies BAB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo ieškovei. Vien pati aplinkybė, jog dalis BAB Ūkio banko įsipareigojimų buvo perduota ieškovei AB Šiaulių bankui, savaime negali būti pagrindas CK 6.204 straipsnio nuostatų taikymui ir su atsakovais sudarytų sutarčių sąlygų pakeitimui ar jų nutraukimui. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių AB Šiaulių bankas būtų buvęs priverstas sudaryti trišalę sutartį. Priešingai, pagal Bankų įstatymo 761 straipsnio nuostatų prasmę administruojamo banko turtas ir įsipareigojimai gali būti perduodami tik tuo atveju, jeigu atsiranda bankas, išreiškiantis pageidavimą dalyvauti derybose, o administruojamo banko turto ir įsipareigojimų perdavimo sutarties sąlygos yra derybų rezultatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė indėlių sutarčių įsipareigojimus turėjo įvertinti jau trišalės sutarties sudarymo metu, o to nepadariusi, prisiėmė galimų neigiamų padarinių riziką. Ieškovė manydama, jog tam tikros indėlių sutarčių sąlygos jai yra nepriimtinos, turėjo teisę trišalėje sutartyje numatyti, jog tam tikrų įsipareigojimų pagal šias sutartis ji neperims, pvz., įsipareigojimo mokėti palūkanas arba įsipareigojimo laikytis indėlių terminų. Kaip minėta, trišalėje sutartyje jokių išimčių dėl šių įsipareigojimų (ne)perėmimo nebuvo padaryta.

31Ieškovės AB Šiaulių banko nurodomų aplinkybių apie tai, jog trišalės sutarties sudarymo metu ji nežinojo ir negalėjo protingai numatyti sutartinių prievolių vykdymą suvaržiusių aplinkybių, jai nebuvo žinomos konkrečios įsipareigojimų pagal indėlių sutartis sąlygos, nėra pagrįstos jokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, jog ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo jų sužinoti (pavyzdžiui, sąlygos nebuvo prieinamos viešai, BAB Ūkio bankas atsisakė sudaryti galimybę su jomis susipažinti ir pan.) (CPK 178 str.). Tokių priežasčių ieškovės AB Šiaulių banko atstovė nenurodė ir 2015-08-28 teismo posėdžio metu. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad sutartys su atsakovais buvo sudarytos iš esmės kitokiomis sąlygomis, nei kad BAB Ūkio banko tuo metu siūlytos sąlygos visiems kitiems galimiems indėlininkams.

32Ieškovės AB Šiaulių banko nurodoma aplinkybė, kad trišalės sutarties sandoris nėra rizikos sandoris, jog ieškovė negalėjo perimti daugiau turto nei įgijo įsipareigojimų ir atvirkščiai, viena vertus, nebuvo įrodinėjama šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 306 str. 2 d.). Kita vertus, Bankų įstatymo 761 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu perduodamų administruojamo banko įsipareigojimų vertė yra didesnė negu kartu perduodamo administruojamo banko turto, teisių ir sandorių vertė, tai banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 121 straipsnio nuostatas ar iš kitų šaltinių padengiant verčių skirtumo sumą. Pažymėtina, jog tai yra aplinkybė, kuri susijusi su vidiniais AB Šiaulių banko, BAB Ūkio banko ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tarpusavio santykiais ir negali būti pagrindu modifikuoti su atsakovais sudarytas sutartis. Tokie ieškovės argumentai iš esmės nukreipti į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės būti pakeistos trišale sutartimi, o ne su atsakovais sudarytomis sutartimis, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Galiausiai, byloje esantys įrodymai ir neleidžia padaryti išvados, jog ieškovės prisiimti įsipareigojimai dėl pasikeitusių sąlygų iš esmės viršija iš ginčo indėlių sutarčių jos gaunamą naudą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo esmingumo kriterijaus, t. y. jog sutartinių prievolių pusiausvyra buvo pakeista iš esmės, kaip to reikalauja CK 6.204 straipsnio 2 dalis. Todėl ieškovės nurodomos aplinkybės negali būti laikomos sutarties vykdymo suvaržymu CK 6.204 straipsnio prasme.

33Ieškovės pateikiamas kasacinio teismo praktikos vertinimas, pagal kurį, jos nuomone, pasaulinė finansų krizė suteikia galimybę peržiūrėti sutartis CK 6.204 straipsnio pagrindu, nėra visiškai tikslus, nes vien pasaulinės finansų krizės aplinkybė savaime nesudaro nei pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas, nei atsisakyti jas taikyti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad ekonominė krizė nevienodai paveikia įvairius verslo sektorius, tai pasauliniu ir nacionaliniu mastu kilusios ekonominės krizės įtaka sutartiniams santykiams ir jos sukelti konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje nustatytini ir vertintini individualiai. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad tiek BAB Ūkio bankas, tiek ieškovė yra kredito įstaigos, kurių pagrindinė licencijuota veikla yra verstis indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir tokių lėšų skolinimu, taigi BAB Ūkio bankas jau sutarčių sudarymo metu galėjo numatyti galimus palūkanų normos pasikeitimus. Byloje nustatyta, kad atsakovai ginčo sutartis sudarė asmeniniams poreikiams, nebūdami profesionalūs investuotojai. Pažymėtina, kad komercinių bankų siūlomos indėlių palūkanų normos kiekvienu atveju priklauso nuo įvairių ekonominių kriterijų (nuo tuo metu egzistuojančios situacijos rinkoje, banko lėšų poreikio ir pan.) ir skirtingų bankų siūlomos palūkanos gali būti skirtingos. Svarbu įvertinti ir indėlio sutarties prigimtį – tokio pobūdžio sutarties sudarymas visada reiškia didesnę ar mažesnę riziką jos šalims, kad palūkanų norma sutarties vykdymo metu gali keistis. Neatmestina galimybė, jog ateityje pasikeitus rinkos situacijai, ginčo sutartyse numatyta palūkanų norma bus mažesnė nei tuo konkrečiu metu siūloma rinkoje, t. y. ieškovės iš sutarčių gaunama nauda bus didesnė nei jos vykdymo kaina. Vadinasi, vien indėlių palūkanų normos svyravimai, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, patys savaime taip pat negali lemti CK 6.204 straipsnio nuostatų privalomo taikymo, kaip negali savaime būti pagrindu ir atmesti šio straipsnio taikymo galimybę. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ginčo atveju sudarytose sutartyse įtvirtintos palūkanų normos bei indėlių terminai iš esmės nesiskyrė nuo kitų bankų taikytų palūkanų normų ir indėlių terminų, kam teisėjų kolegija iš esmės pritaria, įvertinus šalių statusą, tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčo sutarčių vykdymas iš esmės pažeidžia sutartinių prievolių pusiausvyrą, pagrindo keisti ar nutraukti ginčo sutartis teisėjų kolegija nenustatė.

34Ieškovei perėmus ginčo indėlių sutartis iš BAB Ūkio banko, viešai spaudoje išplatintų pranešimų turinys pagrįstai galėjo indėlininkams suformuoti lūkesčius, jog ieškovė AB Šiaulių bankas perėmė ir įsipareigojimus mokėti indėlių sutartyse numatyto dydžio ir palūkanas visą sutarties terminą. Pavyzdžiui, 2013-03-05 BAB Ūkio bankas patalpintuose atsakymuose buvo skelbiama, jog buvusių BAB Ūkio banko klientų drausti terminuotieji indėliai bus administruojami AB Šiaulių banke – jiems iki indėlio sutarties termino pabaigos galioja tos pačios sąlygos ir palūkanos, kurios buvo nustatytos BAB Ūkio banke. Analogiško turinio informacija buvo išplatinta ir Lietuvos banko internetinėje svetainėje („Lietuvos bankas: informacija dėl AB Ūkio bankas“), taip pat pateikta pačios ieškovės administracijos vadovo pasisakyme žiniasklaidai (2014-05-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 177-14-34). Atsakovai, žinodami apie ieškovės ketinimus mažinti mokėtinas palūkanas ir trumpinti indėlių terminus, galbūt būtų nusprendę indėlius atsiimti ir gautas lėšas investuoti kitur. Todėl ieškovės prašymas CK 6.204 straipsnio pagrindu (sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms) pakeisti atsakovams mokėtinas palūkanas nuo nutarties iškelti BAB Ūkio banko bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (t. y. nuo 2013-06-07) neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nepaneigiant ieškovės AB Šiaulių banko reikšmingo indėlio, užtikrinant BAB Ūkio banko sudarytų indėlių sutarčių tęstinumą ir tokiu būdu prisidedant ir prie indėlininkų pasitikėjimo bankų sistema išsaugojimo, negali būti ignoruojamas sutarčių privalomumo principas, reiškiantis, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

35Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36Esant tokiai situacijai, kai tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovų priešieškinis bei jų apeliaciniai skundai netenkinti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos joms nepaskirstomos (CPK 93 str.).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė AB Šiaulių bankas 2015-07-08 patikslintame ieškinyje prašė CK... 5. Atsakovai A. M., N. M., M. V. M. ir G. M. 2014-10-27 pateikė priešieškinį,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-19 sprendimu: 1) atmetė ieškovės AB... 8. Ieškinio reikalavimus teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu... 9. Atmesdamas priešieškinį, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Atsakovai A. M., N. M., M. V. M. ir G. M. apeliaciniame skunde prašo... 12. Ieškovė AB Šiaulių bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 13. Ieškovė AB Šiaulių bankas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą... 14. Atsakovai A. M., N. M., M. V. M. ir G. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliaciniai skundai atmestini.... 17. Dėl atsakovų A. M., N. M., M. V. M. ir G. M. apeliacinio skundo ... 18. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl galimybės atsakovams papildyti... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 20. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ir... 21. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir tokius atsakovų apeliacinio... 22. Priešingai nei tvirtina atsakovai, abiejų lyginamų bylų ratio decidendi... 23. Aplinkybė, kad atsakovai nesutinka su kasacinio teismo ir šioje byloje... 24. Atsakovų argumentas, jog be atsakovų sutikimo, indėlių sutartys negalėjo... 25. Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvais... 26. Dėl ieškovės AB Šiaulių banko apeliacinio skundo... 27. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 28. Sutartinių santykių šalys atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar... 29. Kaip matyti iš Bankų įstatymo 761 straipsnio 5 dalies nuostatos turinio,... 30. Nesutiktina su ieškovės AB Šiaulių banko apeliacinio skundo argumentu, jog... 31. Ieškovės AB Šiaulių banko nurodomų aplinkybių apie tai, jog trišalės... 32. Ieškovės AB Šiaulių banko nurodoma aplinkybė, kad trišalės sutarties... 33. Ieškovės pateikiamas kasacinio teismo praktikos vertinimas, pagal kurį, jos... 34. Ieškovei perėmus ginčo indėlių sutartis iš BAB Ūkio banko, viešai... 35. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti ar... 36. Esant tokiai situacijai, kai tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovų... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą....