Byla e2S-513-755/2016

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-345-837/2016 pagal M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB SEB bankas, AB DNB Lizingas, AB DNB bankas, UAB „Gelvora“ (Swedbank AB vardu), AB Citadele bankas, Linforff Oy filialas (MP banko vardu), D. G., K. P., J. B., UAB „Vilniaus energija“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Daugiabučio namo ( - ) pr. ( - ), Vilnius savininkų bendrijai, AB LESTO, UAB „Gelvora“, E. J., UAB „Elekta“, antstoliams N. Š., V. M., I. G., V. M., S. R., M. A., V. Ž. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

2Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-03-01 nutartimi atsisakė iškelti M. J. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas priteisė iš pareiškėjo 31,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Kadangi VSDFV duomenys rodo, kad pareiškėjo pajamos ilgą laiką buvo nedidelės, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus , nesiėmė pakankamai priemonių susirasti geriau apmokamo darbo ir sumažinti kreditorinius įsipareigojimus arba pareiškime nurodo neteisingas aplinkybes, tai vertino kaip pareiškėjo nesąžiningumą. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens AB DNB bankas argumentu, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, kurie laikytini nesąžiningais, sprendė, kad pareiškėjo neveikimas laikytinas nesąžiningu elgesiu kreditorių atžvilgiu.

3Teismas pažymėjo, kad viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą( toliau tekste-FABĮ) yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas nenurodė jokių realių argumentų, pagrįstų savo veiklos ateities planų, iš kur jis tikisi gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais ir kaip planuoja atkurti savo mokumą. Pareiškėjo teiginys, kad ateityje ruošiasi tapti ( - ) teismo įvertintas kritiškai, atsižvelgus į tai, kad šis procesas yra ilgas ir tam yra reikalingos materialinės investicijos. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, pripažino, kad pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimo turto nepakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti. Be to, nurodė, kad išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Teismas nurodė, jog negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris elgiasi nesąžiningai, negauna/neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais (Vilniaus apygardos teismo 2014-11-06 nutartis civ. byl. 2S-2427-275/2014), konstatavo, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui nėra pagrindo, iškėlus tokią bylą, pareiškėjas objektyviai negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos bankroto procedūros.

4Atskiruoju skundu pareiškėjas M. J. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutartį, prašo nutartį panaikinti ir patenkinti jo prašymą iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Taip pat pareiškėjas prašo prie bylos prijungti rašytinius įrodymus – ( - ) darbo stažo komisijos sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo dėl jo nemokumo buvimo nėra, tačiau teigia, kad teismas klaidingai taikė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas šių sandorių sudaryti, kurie laikyti nesąžiningais. Nurodo, kad AB DNB bankas savo atsiliepime nesirėmė CK 6.67 str. nuostatomis, neįrodinėjo, kad sandoris galėjo pažeisti CK 6.67 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neįvardino, kokį jo neva sudarytą sandorį vertina kaip pažeidžiantį CK 6.67 str. nuostatas. Neįvardindamas sandorio, teismas negalėjo konstatuoti visų CK 6.67 str. nurodytų sąlygų egzistavimo, neatsižvelgė, kad visas jo turtas yra areštuotas jau daug metų, byloje yra įrodymų, kad iki šiol galioja dar 2011 m. įregistruoti areštai, todėl jis net ir norėdamas negalėjo sudaryti sandorio per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą. Teigia, kad paminėtos aplinkybės patvirtina, kad teismas priėmė nepagrįstą nutartį.

5Be to, pareiškėjas teigia, kad teismas klaidingai vertino jo pajamų dydį. Teismas nurodė, kad jo pajamos yra nedidelės, tačiau nenurodė su kuo lyginant nustatyta, kad jos tokios. Teismas nemotyvavo išvados, kad jis nesiėmė priemonių didinti savo pajamas. Bylos medžiaga patvirtina, kad jis, pareiškėjas, dirbo dviejose darbovietėse ir papildomai dar vykdė individualią veiklą, todėl, teigia, yra akivaizdu, kad jis aktyviai siekė didinti savo pajamas. Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai vertino jo ateities planus didinti pajamas. Pažymi, kad jis teismui nurodė, kad pagrindinis jo pajamų šaltinis yra individuali veikla - teisinės konsultacijos ir būtent iš šios veiklos planuoja gauti daugiausia pajamų, iš kurių ir planuoja ateityje dengti kreditorių reikalavimus. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kas paneigtų šias aplinkybes. Teigia, kad tapimas profesionaliu ( - ) - ( - ) yra visiškai logiškas ir protingas siekis asmeniui, kuris siekia užsiimti teisine veikla. ( - ) atsiranda daugiau galimybių teikti paslaugas, kurių ne ( - ) teikti negali. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl tapimas ( - ) nepadidintų jo pajamų, kad tam reikalingos materialinės investicijos ir tai yra ilgas procesas. Nurodo, kad jis, siekdamas tapti ( - ), pradėjo konkrečius tam būtinus veiksmus - 2016-02-19 buvo paskirtas posėdis ( - ) darbo stažo pripažinimo komisijoje Teisingumo ministerijoje, kuri turi priimti sprendimą dėl jo ( - ) darbo stažo pripažinimo. Pripažinus jo individualią veiklą ( - ) darbu jis įgis teisę teikti prašymą dėl ( - ) egzamino laikymo.

6Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai aiškino mokumo atkūrimo sąvoką, kadangi, nurodydamas, jog pareiškėjo gaunamų pajamų ir turto nepakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti, bei tai, kad pareiškėjas neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriaus, laikė, kad pareiškėjas, siekdamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, turi įrodyti, jog jis pilnai atsiskaitys su savo visais kreditoriais. Pažymi, jog FABĮ nereikalauja, kad būtų įrodyta, jog visų kreditorių reikalavimai bus pilnai patenkinti, nes tokiu atveju pareiškėjas būtų laikomas mokiu.

7Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą, kadangi teismas į bylą savo iniciatyva įtraukė tokius asmenis, kurie neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. UAB EVP International, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Danske Bank A/S Lietuvos filialas nėra jo kreditoriai ir neturi jam jokių reikalavimų, ką patys patvirtino. Pareiškėjas tvirtina, kad jis pas šiuos asmenis, kaip kredito įstaigas, turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas. Pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad automatinis visų fizinio asmens kreditorių įtraukimas į bylą nėra numatytas FABĮ, bylos iškėlimu jų teisės tiesiogiai nėra paveikiamos, kreditoriai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra informuoti, tai yra, jiems suteikta galimybė įstoti į bylą jų pareiškimu. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį, šie asmenys prireikus teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis bet kurioje proceso stadijoje.

8Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo M. J. atskirojo skundo netenkinti.

9Pažymi, kad teismas nustatė, jog pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 600 Eur, o būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 784,43 Eur suma mėnesiui, kas leidžia manyti, kad pareiškėjas galimai gauna didesnes pajamas, negu nurodo pareiškime, todėl yra nesąžiningas savo kreditorių atžvilgiu. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas nenurodė, kad turi būti atsiskaitoma su visais kreditoriais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepaaiškino, kaip jis realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais ir kaip planuoja atkurti mokumą. Pažymi, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimo tenkinimo grafikas. Pažymi, kad lėšų, kurios galėtų būti skiriamos skoloms padengti, nėra, tuo tarpu bankroto proceso tikslas nėra vien skolininko skolų nurašymas, bet ir gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti yra pajamų gavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybių skirti lėšų skoloms dengti, o tokiems asmenims bankroto byla negali būti keliama, nes nebūtų užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas.

10Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutartį palikti galioti nepakeistą. Trečiasis asmuo sutinka su teismo išvada, kad negalima kelti bankroto bylos fiziniams asmeniui, kuris elgiasi nesąžiningai, negauna, neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Pažymi, kad viena esminių sąlygų fiziniams asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ paskirtis yra atkurti tik sąžiningo fizinio asmens mokumą. Tuo tarpu pareiškėjas neatskleidė kokios aplinkybės iš tiesų turėjo įtakos pareiškėjo nemokumui kilti, nepateikė paaiškinimų apie tikrąsias to priežastis, nepateikė banko sąskaitų.

11Atskirasis skundas tenkinamas dalinai.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

13Apeliantas su skundu pateikė papildomus įrodymus- ( - ) darbo stažo pripažinimo komisijos išvadą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; kt.).

14Atsižvelgdamas į tai,jog išvada surašyta po teismo posėdžio, kuriame teismas paskelbė apie nutarties rengimą, pabaigos, taigi apeliantas neturėjo fizinės galimybės ją teismui pateikti proceso metu, išvados turinys reikšmingas nagrinėjamam klausimui, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.).

15Apeliantas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus dėl kitų asmenų atsiliepimų į jo atskirąjį skundą. CPK nenumato tokių rašytinių paaiškinimų pateikimo apeliaciniame procese, kai posėdis vyksta rašytine tvarka, galimybės, skundo pildymas neleidžiamas ( CPK 323 str.), todėl rašytiniai apelianto paaiškinimai nepriimami.

16Iš esmės byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, numatančiu, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, bei remiantis aplinkybe, jog pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimo turto nepakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti, atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo teigiant, jog teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko sąžiningumą, padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo.

17Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui bankroto byla nekeltina, kadangi egzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatyta aplinkybė, kada fizinio asmens bankroto byla negali būti iškelta. Minėtos įstatymo nuostatos numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas, CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šios išvados nepagrindė, net neįvardino jo sudaryto sandorio, kuris pažeidžia CK 6.67 str. nuostatas.

18Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais iš esmės sutinka, nes iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog teismas, pripažindamas pareiškėją nesąžiningu minėtu pagrindu, apsiribojo sutikimu su suinteresuoto asmens AB DNB bankas argumentu, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurie laikytini nesąžiningais, sudarymo, kai šių sandorių sudaryti neprivalėjo (t.2, b.l. 101). Tačiau pirmosios instancijos teismas išsamios bylos įrodymų, tame tarpe ir skolininko sudarytų sandorių, analizės ir jų įvertinimo darant išvadą dėl pripažinimo skolininko nesąžiningu nepateikė. Nutartyje nemotyvuota ir nepasisakyta kokie konkrečiai sandoriai laikytini nesąžiningais, kuo konkrečiai nesąžiningumas pasireiškė, kodėl sandoriai neturėjo būti sudaryti, todėl yra pagrindas išvadai, jog ši teismo nutarties dalis iš esmės nemotyvuota, neatitinka CPK 270 str.4 d.3 p. reikalavimų ( CPK 329 str.1 d.). Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad civilinė byla dėl netinkamai išnagrinėto pareiškėjo sąžiningumo klausimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes tokiu būdu nebuvo atskleista bylos esmė.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą

20( nutartį) yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė dėl sandorių nesąžiningumo ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

21Šiuo atveju sprendžiama, jog nagrinėtinų klausimų apimtis( sandorių skaičius, jų sudarymo priežasčių nustatymas ir vertinimas) faktiškai reikštų pareiškėjo pareiškimo svarstymo beveik viso jo apimtimi nagrinėjimą, kas turi būti atlikta pirmos instancijos teisme, nes leistų išvadų pagrįstumą, esant būtinumui ir pagrindui, patikrinti apeliaciniame procese.

22Nagrinėjant bylą iš naujo teismas turėtų vertinti , jog civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. nustatyta išimtis šio principo ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju svarstytina ar CK 6.67 str. įtvirtinti pagrindai gali būti konstatuoti, nes preziumuoti pareiškėjo nesąžiningumo negalima.

23CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas savo atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą apeliantui M. J. iš esmės motyvavo aplinkybėmis, kad apeliantas elgiasi nesąžiningai, nes nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų arba savo pareiškime nurodė neteisingas aplinkybes (manytina, apie savo tikrąsias gaunamas pajamas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo neinicijavimo gauti didesnes pajamas arba dėl jų nuslėpimo konkrečiais įrodymais skundžiamoje nutartyje nebuvo pagrįstos konkrečiais įrodymais. Vien kritiškas pareiškėjo siekio tapti ( - ) įvertinimas dėl to, kad šis procesas yra ilgas, tam reikalingos materialinės investicijos, nepagrindžia išvados, kad M. J. neįrodė iš kur jis gali gauti pajamų atsiskaitymui su kreditoriaus. Todėl darytina išvada, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad, iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas objektyviai negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos bankroto procedūros, jo gaunamų pajamų ir turto nepakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti. Kita vertus, pastebima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino būtinybę pareiškėjui įrodyti aplinkybę, kad jis realiai pilnai atsiskaitys su kreditoriais, kadangi FABĮ taikymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str.). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ir pasisakyti ar yra pakankamai įrodymų spręsti, kad skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra nebūtų užtikrinta sudarius sąlygas atkurti M. J. mokumą.

24Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyręs reikšmingų šios kategorijos byloms aplinkybių, nepagrįstai sprendė, kad pakanka duomenų išvadai atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui kaip nesąžiningam skolininkui. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutartis naikintina ir bankroto bylos M. J. iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p).

25Apeliantui pažymėtina, kad tokiu atveju bus iš naujo bus spręstinas ir pareiškėjo atskiruoju skundu keliamas klausimas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo klausimas.

26Nustatyta, kad apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo įrodymus, jo teigimu patvirtinančius nurodytas aplinkybes apie ketinimą tapti ( - ) (( - ) darbo stažo pripažinimo komisijos išvadą), tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl apelianto pateiktų įrodymų nepasisako ir jų nevertina.

27Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

28Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos M. J. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-03-01 nutartimi atsisakė iškelti... 3. Teismas pažymėjo, kad viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti... 4. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. J. skundžia Panevėžio miesto apylinkės... 5. Be to, pareiškėjas teigia, kad teismas klaidingai vertino jo pajamų dydį.... 6. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai aiškino mokumo atkūrimo... 7. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo procesinių... 8. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB... 9. Pažymi, kad teismas nustatė, jog pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį... 10. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB... 11. Atskirasis skundas tenkinamas dalinai.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 13. Apeliantas su skundu pateikė papildomus įrodymus- ( - ) darbo stažo... 14. Atsižvelgdamas į tai,jog išvada surašyta po teismo posėdžio, kuriame... 15. Apeliantas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus dėl kitų asmenų... 16. Iš esmės byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria,... 17. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui bankroto... 18. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais iš esmės... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant... 20. ( nutartį) yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327... 21. Šiuo atveju sprendžiama, jog nagrinėtinų klausimų apimtis( sandorių... 22. Nagrinėjant bylą iš naujo teismas turėtų vertinti , jog civilinė teisė... 23. CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų... 24. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos... 25. Apeliantui pažymėtina, kad tokiu atveju bus iš naujo bus spręstinas ir... 26. Nustatyta, kad apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo įrodymus, jo teigimu... 27. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339... 28. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir...