Byla 2S-1958-275/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui M. J. (M. J.) dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu už akių atsakovo atžvilgiu patenkino ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo M. J. 807,48 Eur skolos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 111,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šį sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi pakeitė, nustatydamas, kad ieškovui iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra 199,55 Eur.

5Atsakovas M. J. 2016-05-25 (CPK 179 str. 3 d.) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje. Procesą prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodė, kad visi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti CPK 130 straipsnio tvarka. Ieškovas, prašydamas priteisti nurodytą skolą už paslaugų teikimą adresu ( - ), šio adreso nenurodė kaip galimo procesiniams dokumentams įteikti adreso, o ieškovo nurodytu adresu (( - )) atsakovas negyvena nuo 2002-06-28. Atsakovas ieškovui nėra teikęs prašymo ieškovui sąskaitas siųsti adresu ( - ). Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ). Šiuo adresu yra registruota ir atsakovo individuali įmonė „Exprometa“. Ieškovui turėjo būti žinomas dar vienas atsakovo adresas ( - ), nes šiuo adresu ieškovas teikia paslaugas atsakovui ir už jas visada yra atsiskaitoma. Atsakovo nuomone, CPK 130 straipsnyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai turėtų būti įteikiami tik išnaudojus visus dokumentų įteikimo būdus. Atsakovas yra 69 metų amžiaus, todėl ši aplinkybė turėtų sąlygoti abejonę, kad asmuo tikrina ar tikrintų teismų informacinį tinklalapį, todėl mano, kad teismas padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą ir be pagrindo konstatavo tinkamą procesinių dokumentų įteikimą. Apie sprendimą už akių atsakovas sužinojo 2016-02-24 nuvykęs į banką, kur buvo informuotas, kad antstolė N. Š. nurašinėja lėšas UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai. Ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-05 įsakymu ieškovas buvo paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, o atsakovui priklauso negyvenamos patalpos, kurios yra administraciniame pastate. Administracinis pastatas nurodytu įsakymu nebuvo priskirtas administruoti ieškovui. Patalpos atsakovui priklauso nuo 1995 metų, jose nėra įrengto centrinio šildymo, todėl patalpos visą laiką buvo šildomos elektra. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai teikė paslaugas administraciniame pastatui, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos.

6Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepime prašė netenkinti ieškovo prašymo dėl proceso atnaujinimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Teismas sprendė, jog atsakovas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu: ( - ), kuri sutampa su jo darbo vietos adresu, turi prisiimti pasekmes, jeigu jo faktinė gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta. Teismo vertinimu, atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad teismas, nusprendęs įteikti procesinius dokumentus CPK 130 straipsnyje tvarka, padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, nėra teisinio pagrindo pagal nustatytas faktines šios bylos aplinkybes. Byloje teismo nustatytos aplinkybės sąlygojo išvadą, kad sprendimo už akių priėmimo metu viešajame registre įregistruoti duomenys apie tai, kad patalpos yra pastate, kuriam centrinis šildymas teikiamas iš centralizuotų sistemų, pastatų techninės ir šildymo priežiūros sistemos yra neatskiros (daugiabučio gyvenamojo namo ir administracinio pastato, kuriame yra atsakovo patalpos), yra teisingi ginčui aktualiu laikotarpiu – 2011-10-01 – 2013-04-30 (CK 4.262 str.). Tokią teismo išvadą patvirtino ir tai, kad tiek daugiabučiam gyvenamajam namui, tiek administraciniam pastatui, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, yra suteiktas tas pats adresas. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-05 įsakymu buvo paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, kad pastatas, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, yra atjungtas nuo kitų ( - ), registruotų pastatų techninės, karšto vandens tiekimo ir kt. sistemų, nėra pagrindo išvadai, kad teismas padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai už pastato techninės priežiūros, šildymo sistemos priežiūros ir administravimo išlaidas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas M. J. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo niekaip negalėjo administruoti visų pastatų, nes jam šiuo įsakymu buvo pavesta administruoti tik gyvenamuosius namus ir kurių bendras plotas 1 088,2 kv.m. Todėl pastato, kuriame yra atsakovo patalpos, ieškovas neadministravo, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. 2012-12-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, panaikinus 2006-01-16 įsakymą, buvo patvirtintas naujas sąrašas gyvenamųjų namų, kuriuos pavesta administruoti ieškovui. Šiame sąraše taip pat nėra statinio, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos. Todėl ieškovui neįrodžius, jog jis turėjo teisinį pagrindą administruoti pastatą, kuriame yra atsakovo patalpos, negalėjo būti tenkinamas ieškinys ir priteisiamas įskolinimas už paslaugas, kurios nebuvo teikiamos.
  2. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog pastatas, unikalus ( - ), yra atskirtas nuo daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus ( - ), nes šią išvadą paneigia žemės sklypo plano ir patalpų planų kopijos bei patalpų priėmimo akto kopija, iš kurių matosi, jog namai yra nutolę nuo vienas kito. Jie neturi nei bendrų sienų, nei bendrų mazgų, todėl negali turėti ir bendros šildymo sistemos. 2015-10-12 aktas surašytas dėl patalpų, kurių unikalus numeris yra ( - ), o atsakovui priklausančių patalpų unikalus numeris yra ( - ), todėl 2015-10-12 aktas niekaip negali patvirtinti, jog atsakovui priklausančios patalpos, vykdant kapitalinį pastato remontą, buvo atjungtos nuo namo centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų.
  3. Nepagrįstos yra teismo išvados apie CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtintą fizinio asmens pareigą raštu pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tokia pareiga galiotų, esant sutartiniams santykiams, tačiau tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo pasirašyta sutartis, administravimo faktas atsakovui nebuvo žinomas, paslaugos nebuvo teikiamos, todėl ir nebuvo nei rašytinės sutarties, nei faktinių sutartinių santykių, taigi ir pareigos apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, siekdamas tinkamai įteikti procesinius dokumentus, nustatė atsakovo darbovietės vietą - ( - ), kuri sutapo su atsakovo deklaruota gyvenamąja vieta, todėl pakartotinai išsiuntė dokumentus, kurių ieškovas neatsiėmė pašte. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apelianto nuosavybės teise valdomos patalpos yra UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamame name, adresu: ( - ).

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas tenkintinas.

14Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė teismo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu – jei teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiškia teisės normos taikymo klaida atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė tai, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta bylos nagrinėjimą, nes procesiniai dokumentai jam nepagrįstai buvo įteikti viešai, prieš tai neišnaudojus visų įstatyme numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, jog pagrindo atnaujinti procesą atsakovo nurodytu pagrindu nebuvo nes teismas, nusprendęs įteikti procesinius dokumentus CPK 130 straipsnyje tvarka, nepadarė akivaizdžios teisės taikymo klaidos, kadangi atsakovas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu: ( - ), kuri sutampa su jo darbo vietos adresu, ir kur teismo siųsti atsakovui dokumentai nebuvo įteikti, turi prisiimti pasekmes, jeigu jo faktinė gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka atskirajame skunde nurodytais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantui.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

16Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškinys atsakovui buvo siunčiamas ieškovo nurodyto adresu – ( - ), ir nebuvo įteiktas (b. l. 15-16). Teismui nustačius atsakovo darbovietę ir jos adresą – ( - ), procesiniai dokumentai atsakovui šiuo adresu buvo siunčiami, tačiau taip pat nebuvo įteikti (b. l. 17-20). Ieškovui ieškinyje nurodant, kad jokių kitų atsakovo adresų jam nėra žinoma, ir prašant procesinių dokumentų neįteikimo atsakovui atveju juos įteikti viešo paskelbimo būdu, teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė ieškinį atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, kas buvo padaryta 2014 m. gruodžio 11 d. Atsakovui neginčijant, kad jo darbo vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: ( - ), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, šiuo adresu neįteikęs atsakovui siųstų procesinių dokumentų, pagrįstai ir teisėtai nutarė juos, prašant ieškovui, įteikti viešo paskelbimo būdu. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, ėmėsi priemonių išsiaiškinti atsakovo adresą, o ne tik siuntė ieškinį su priedais ieškovo nurodytu adresu. Kaip jau minėta, teismas, grįžus neįteiktiems procesiniams dokumentams, aiškinosi atsakovo darbovietę, darbovietės adresą ir juo siuntė procesinius dokumentus, tačiau jie grįžo į teismą neįteikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo veiksmai, ieškinį atsakovui įteikiant viešo paskelbimo būdu, atitiko įstatymo nuostatas ir teismas šios atsakovo nurodomos teisės normos taikymo klaidos nepadarė. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu: ( - ), kuri sutampa su jo darbo vietos adresu, ir kur teismo siųsti atsakovui dokumentai nebuvo įteikti, turi prisiimti pasekmes, jeigu jo faktinė gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta. Teismo pareiga išnaudoti visus įstatyme numatytus įteikimo atsakovui būdus turi būti derinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir interesų pusiausvyros šiuo atveju nagrinėjamoje byloje buvo laikomasi.

17Apeliantas tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek ir atskirajame skunde teigia, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas, kadangi jį priėmęs teismas, taip pat prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjęs teismas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nenustatė, kad ieškovas, prašydamas priteisti skolą už suteiktas administravimo paslaugas, neadministravo pastato, kuriame yra atsakovui priklausančios administracinės patalpos. Nors šių aplinkybių atsakovas tiesiogiai kaip proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių nenurodė, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, jas vertino CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto kontekste ir tokiam jų vertinimui apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, kadangi bylos duomenys tvirtina, kad tokia teisės normos taikymo klaida buvo padaryta.

18Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Vilniaus mieste ir 2006 m. sausio 16 d. bei 2010 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais jam buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, įtrauktų į UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašus, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Ieškovas nurodė, kad tarp priskirtų namų buvo paskirtas ir daugiabutis namas, kuriame yra atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos; ieškovas teikė šio namo dalinei nuosavybei administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, už kurias atsakovas turėjo sumokėti, tačiau nesumokėjo ir liko skolingas; skolą ieškovas prašė priteisti už laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio. Šį ieškovo reikalavimą teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu už akių patenkino visiškai. Tačiau iš kartu su atsakovo prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ buvo patvirtintas UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas, kuriame jau nebebuvo įtrauktas pastato, adresu: ( - ), korpusas 3B3p, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos. Taigi ieškovas nuo šio įsakymo įsigaliojimo nebebuvo namo, adresu: ( - ), korpuso 3B3p, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, administratorius. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui abejoti, ar ieškovas po 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymo teikė ieškinyje nurodytas paslaugas, jei teikė, tai kokiu pagrindu. Tuo atveju, jei ieškovas nuo 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymo nebeteikė ieškinyje nurodytų paslaugų, jis nebegalėjo ir reikalauti iš atsakovo už jas sumokėti. Tačiau, kaip jau minėta, ieškinyje skolos susidarymo laikotarpį ieškovas nurodė iki 2013 m. balandžio mėnesio ir teismas šį reikalavimą patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2014 m. lapkričio 11 d. teismui pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nepareikalavo iš ieškovo įrodymų, kokiu galiojančiu pagrindu jis teikia paslaugas pastato (šiuo atveju pastato korpusui), kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, dalinei nuosavybei ir jos savininkams. Taip teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes priėmė ieškinį su trūkumais, neišsiaiškinęs, ar ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovą visu skolos susidarymo laikotarpiu, be to, tokių duomenų nepareikalavo ir prieš sprendimo už akių priėmimą, o priimdamas 2015 m. sausio 5 d. sprendimą už akių, atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, ir iš esmės nenustatinėjo ir neanalizavo apelianto nurodomų aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kyla pagrįstų abejonių įsiteisėjusio 2015 m. sausio 5 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Byloje nustatytas ieškinio priėmimo tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju - CPK 138 straipsnio ) taikymo klaida, t.y. nenustatymas ieškovui pareigos pašalinti ieškinio trūkumus. Priešingų išvadų pagrindu priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nelaikytina teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – procesas civilinėje byloje atnaujintinas. Aplinkybė, kad 2015 m. sausio 5 d. sprendimas už akių buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nepaneigia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo buvimo, kadangi apeliacine tvarka buvo peržiūrėta tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o ne dėl jo esmės.

19Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3284-779/2015 pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo.

22Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu už akių... 5. Atsakovas M. J. 2016-05-25 (CPK 179 str. 3 d.) kreipėsi į teismą su prašymu... 6. Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepime prašė netenkinti ieškovo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovas M. J. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti... 11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas tenkintinas.... 14. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė teismo atnaujinti procesą byloje CPK... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad... 16. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškinys atsakovui buvo siunčiamas... 17. Apeliantas tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek ir atskirajame skunde... 18. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra juridinis... 19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti... 22. Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui....