Byla 2-92-876/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Marijampolės skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant pareiškėjui P. T., pareiškėjo atstovei advokatei Irenai Haase, suinteresuotam asmeniui R. T., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Marijampolės skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

2pareiškėjas P. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - )., po neteisėtai represuoto ir nuteisto tėvo A. T., gim. 1886 m. įkalinimo, tai yra nuo 1945 m. lapkričio 1 d. iki 1954 m.

3Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis yra gimęs 1938 m. ( - ). Jų šeimą sudarė tėvas A. T., motina G. T., vaikai – jis ir brolis R. T., ir jie visi gyveno ( - ). 1945 m. lapkričio 1 d. jo tėvas A. T. buvo suimtas ir uždarytas Panevėžio kalėjime. Po to jis buvo išvežtas į Rusiją Komijos Respublikos Pečioros PDK, kur 1946 m. kovo 4 d. mirė. Jie buvo perspėti, kad juos taip pat išveš į Sibirą, todėl pradėjo slapstytis nuo trėmimo. Jį mama nuvežė į tėvo sesers A. S. sodybą Šeduvoje, kur jis buvo tetos globojamas. Paskui teta kėlėsi gyventi į Klaipėdą ir jį pasiėmė kartu su savimi. Klaipėdoje jis gyveno iki jam suėjo 16 metų ir gavo pasą. Tada 1954 m. grįžo į Šeduvą ir pradėjo dirbti melioracijos darbininku ir dirbo iki 1957 m., kol buvo paimtas į kariuomenę. Jo brolis R. T. 1946 m. buvo išvežtas gyventi pas mamos tėvus į ( - ). 1999 m. rugsėjo 1 d. buvo išduota pažymą apie tai, kad jo tėvas A. T. buvo neteisėtai represuotas ir buvo laisvės atėmimo vietoje Komijos Respublikos Pečioros PDK nuo 1945 m. lapkričio 1 d. iki 1946 m. kovo 4 d., tai yra iki jo mirties. Dėl tremtinio statuso jis kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centrą, tačiau gavo atsakymą, kad turi pateikti įrodymus, kad tėvo įkalinimo metu negalėjo gyventi legaliai ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kaip ir jo mama bei brolis. Kadangi nėra išlikusių sąrašų, iš kurių būtų matyti, kad jo šeima ir jis buvo įtraukti į numatytų ištremti asmenų sąrašus, kitokia nei teismo tvarka negali gauti tokį faktą patvirtinančių dokumentų.

4Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir palaikė savo pareiškimą.

5Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centras atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas siekia įgyti nukentėjusio asmens – tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-01990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. Šis punktas numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju įrašymas į tremtinių sąrašus nebūtinas. Tai, kad pareiškėjo tėvas A. T. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1945-11-01 iki mirties 1946-03-04 įrodo Lietuvos generalinės prokuratūros 1999-09-01 pažymėjimas Nr. 12-24-1339.

6Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius atsiliepime nurodo, kad jų nuomone pareiškėjas netiksliai nurodo Įstatymo nuostatą, kuri suteiktų teisę gauti nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio teisinį statusą. Pareiškėja įvardija Įstatymo 5 str. 2 d. 2 p., tačiau pagal pareiškėjo formuluojamą prašymą būtų įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.. Šį teisinį pagrindą pareiškėjui yra nurodęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2013-09-23 rašte. Jų nuomone, slapstymosi laikotarpis turėtų būti nurodomas ne nuo 1945-11-01 iki 1954 m. kaip nurodo pareiškėjas, o nuo 1945-11-01 iki 1946-03-04 (pareiškėjo tėvo įkalinimo laikotarpis).

7Suinteresuotas asmuo R. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su pareiškimu ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

8Pareiškimas tenkintinas.

9Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą.

10Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

11Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas juridinį faktą – kad jis negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) po neteisėtai represuoto ir nuteisto tėvo A. T. įkalinimo, prašo nustatyti tikslu įgyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų statusą pagal Lietuvos Respublikos Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą bei valstybinei pensijai pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. gauti.

12Teismas pažymi, kad sprendime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo jis neturi teisės konstatuoti asmens teisinio statuso ar nurodyti, kokiai asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, grupei jis priskirtinas, teismas tik gali konstatuoti konkretų faktą, t.y., kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1945 m. lapkričio 1 d. iki 1954 m. negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje po neteisėtai represuoto ir nuteisto tėvo A. T. įkalinimo Todėl teismui svarbu nustatyti ir įvertinti aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą.

13Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, turint tikslą įgyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų statusą pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą. Pagal šio įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Taigi teismui būtina konstatuoti konkretų pagrindą, kad pareiškėjas atitinka nurodyto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, o būtent, kad P. T. vienas iš tėvų buvo įkalintas ir tuo laikotarpiu jis negalėjo legaliai gyventi savo gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašomą nustatyti faktą sieja su galimybe gauti valstybinę pensiją, pažymėtina, jog Valstybinių pensijų įstatymas nustato kelių rūšių valstybines pensijas, tarp jų ir nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją (1 straipsnis). Pagal LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. tremtiniai turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Taigi iš Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nuostatų seka, kad nustačius prašoma nustatyti juridinį faktą, pareiškėjui būtų suteiktas nukentėjusiojo nuo okupacijų asmens - tremtinio statusas , ir jis įgytų teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Todėl turi būti nustatytas slapstymosi, negalėjimo gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje faktas.

14Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad P. T. tėvas yra A. T. (b.l. 7). Byloje esantis Generalinė prokuratūros pažymėjimas patvirtina, jog A. T., ( - ) buvo neteisėtai represuotas, apkaltinus RTFSR BK 58 1a str., ir buvo laisvės atėmimo vietoje Komijos Respublikos Pečioros PDK nuo 1945 m. lapkričio 1 d. iki 1946 m. kovo 4 d. (b.l. 9). Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centro pranešime nurodoma, kad A. T. buvo politinis kalinys (b.l. 10). Šie įrodymai patvirtina tai, kad pareiškėjo tėvas buvo neteisėtai represuotas ir įkalintas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad iš karto po tėvo išvežimo (jam tuo metu buvo apie 7 metus), jie sužinojo, jog yra ketinama ir juos sulaikyti ir ištremti. Todėl jo likusi šeima siekdama išvengti ištrėmimo negalėjo gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Jį mama išvežė pas tėvo seserį į Šeduvą, kur jis ir užaugo, jo brolis R. T. buvo išvežtas gyventi pas mamos tėvus į Kėdainių rajoną Gudžiūnų miestelį. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. S. ir J. V. patvirtino, jie nurodė, kad pareiškėjas ir jo brolis negalėjo augti su savo šeima, nes mama bijodama ištrėmimo, vaikus paliko auginti giminaičiams. Tokiu būdu šeima buvo išskirta, vaikus augino giminaičiai, broliai buvo išskirti ir augo skirtingose šeimose. Suinteresuotas asmuo R. T. nurodė, jog tuo metu jis buvo kūdikis, to įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinta faktas, jog jis augo pas senelius Kėdainių rajone Gudžiūnų miestelyje, jo niekada neaugino mama, o jo brolis P. T. augo pas kitus giminaičius.

15Pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo P. T. tėvas A. T. buvo represuotas ir kalintas, jis pripažintas politiniu kaliniu. Tuo tarpu išvežus tėvą, likusi sutuoktinė bijodama jos ir vaikų ištrėmimo, išsikėlė iš savo gyvenamosios vietos, vaikus perdavė auginti artimiems giminaičiams. Kaip matyti abu broliai dėl baimės būti ištemtais negalėjo augti kartu su savo motina, todėl teismas konstatuoja, jog yra pakankamai duomenų patvirtinančių tai, kad P. T. būdamas nepilnametis vaikas tėvo A. T., kuris buvo įkalintas, dėl tėvo įkalinimo tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

16Netikėti pareiškėjo P. T. paaiškinimais, liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir esminėse detalėse sutapo, teismas neturi pagrindo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjimas civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, įskaitant juridinę reikšmę turinčių faktų, kurių pagrindu asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų, nustatymo turi ypatumų, kuriuos lemia tokių bylų pobūdis. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes, pareiškėjui turint tiesioginį prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių įrodymų, jam iš viso nereikėtų kreiptis į teismą prašyti nustatyti juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2006, 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007). Reikia įvertinti ir tą aplinkybę, kad šioje byloje nagrinėjami daugiau nei 60 metų senumo įvykiai, kurių didžioji dalis liudytojų jau senai mirę arba išvykę gyventi kitur.

17Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, byla Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, byla Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

19Įvertinus pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus, byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad įrodymų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, tai yra kad pareiškėjas P. T. negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), po neteisėtai represuoto ir nuteisto tėvo A. T. įkalinimo, pakanka. Pareiškime prašomas pripažinti laikotarpis nurodomas nuo 1945 m. lapkričio 1 d. iki 1954 m. , tačiau teismas šį laikotarpį tikslina, jį sulygindamas su tėvo įkalinimo laikotarpiu, tai yra nuo 1945 m. lapkričio 1 d. iki 1946 m. kovo 4 d.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 444 str. , 448 str., teismas

Nutarė

21pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

22Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), po neteisėtai represuoto ir nuteisto tėvo A. T., gim. 1886 m.. įkalinimo, tai yra nuo 1945 m. lapkričio 1 d. iki 1946 m. kovo 4 d.

23Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu įgyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų asmens teisinį statusą ir gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.

24Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant... 2. pareiškėjas P. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo nustatyti... 3. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis yra gimęs 1938 m. ( - ). Jų... 4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino pareiškime nurodytas... 5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo... 6. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 7. Suinteresuotas asmuo R. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su... 8. Pareiškimas tenkintinas.... 9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat... 10. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios... 11. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas juridinį faktą – kad jis negalėjo... 12. Teismas pažymi, kad sprendime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 13. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, turint... 14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad P. T. tėvas yra A. T.... 15. Pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimais bei byloje... 16. Netikėti pareiškėjo P. T. paaiškinimais, liudytojų parodymais, kurie buvo... 17. Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo... 19. Įvertinus pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus, byloje esančius duomenis,... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 444 str. , 448 str., teismas... 21. pareiškėjo pareiškimą tenkinti.... 22. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. negalėjo legaliai... 23. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu įgyti nukentėjusio nuo... 24. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...