Byla e2-1351-925/2019
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei, dalyvaujant ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS atstovui T. V., atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei J. P., atsakovės D. C. atstovui advokatui R. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“, A. S., D. C. dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ 761,92 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; teismui nusprendus, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, priteisti iš atsakovų A. S. ir D. C. 761,92 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ieškovas nurodė, kad drudėjui 2016-11-08 išmokėjo draudimo išmoką įvykus draudimo sutartyje nurodytam draudžiamajam įvykiui – apdrausto buto ( - ), užliejimui vandeniu. Ieškovo teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo apdrausto buto užliejimas įvyko iš atsakovams A. S. ir D. C. nuosavybės teise priklausančio buto ( - ), esančio viršuje. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas 2018-04-24 pretenzija dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovus A. S. ir D. C., informuodamas apie padarytą žalą ir išmokėtą 761,92 Eur draudimo išmoką bei, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, pareikalavo atsakovų atlyginti padarytą žalą. Pakartotinė pretenzija atsakovams buvo išsiųsta 2018-06-01, tačiau atsakovai gera valia padarytos žalos neatlygino. Po pakartotinės pretenzijos pateikimo ieškovas 2018-06-29 elektroniniu paštu gavo AB „Lietuvos draudimas“ paklausimą apie šioje žalos byloje sumokėtą draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovui tapo žinoma, kad atsakovai (ar vienas iš jų) buvo sudarę civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas pateikė atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ visus pastarosios prašytus dokumentus, tačiau 2018-07-11 raštu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą ir atlyginti padarytą žalą motyvuodama tuo, kad reikalavimas yra pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikytiną reikalavimams, kildinamiems iš draudimo teisinių santykių. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ žalą atlyginti atsisakė nepagrįstai, todėl su ieškiniu kreipėsi į teismą.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškiniu reikalaujama atlyginti žala buvo padaryta 2016 m. spalio mėnesį, todėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo nėra praleistas. Jeigu teismas visgi nuspręstų, kad šiuo atveju reikalavimas kildinamas iš draudimo teisinių santykių, kuriam taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, ir jis yra praleistas bei dėl to netenkintų ieškinio reikalavimų atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, tokiu atveju ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš kitų atsakovų byloje – D. C. ir A. S.. Pažymėjo, kad CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes šis terminas turi būti pradedamas skaičiuoti ne nuo žalos padarymo dienos, o nuo AB „Lietuvos draudimas“ sprendimo mokėti arba nemokėti draudimo išmoką priėmimo dienos. Apie atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ sprendimą nemokėti draudimo išmokos ieškovas buvo informuotas tik 2018-07-11 raštu, todėl tik nuo šios dienos ir turėjo būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Prieš gaudamas šį raštą ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog AB „Lietuvos draudimas“ atsisakys mokėti draudimo išmoką, todėl atitinkamai nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą bei būtinybę kreiptis į teismą. Be to, apie atsakovės D. C. sudarytą civilinės atsakomybės sutarties sudarymą su AB „Lietuvos draudimas“ ieškovas sužinojo tik 2018-06-29, kuomet gavo AB „Lietuvos draudimas“ prašymą pateikti su aptariamu įvykiu susijusią informaciją.

7Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovė D. C. atsakinga už kilusią žalą, be to, ieškovo pranešimas atsakovei pateiktas po draudimo apsaugos laikotarpio. Taip pat prašė ieškovo reikalavimui taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

8Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su atsakove D. C. buvo sudarę buto ( - ), civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurią patvirtina du draudimo polisai (nuo 2015-12-15 iki 2016-12-14 ir nuo 2016-12-15 iki 2017-12-14). Ieškovo nurodyto įvykio metu galiojo pirmasis polisas, kuris buvo sudarytas pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 067. Ieškovas pareiškė pretenziją atsakovams visai jo išmokėtos draudimo išmokos sumai, nors pagal CK 6.251 straipsnį turi teisę prašyti tik tos sumos, kurią sudaro išmokėta žalos kompensacija, atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo apdrausto buto remontas darytas seniai, todėl atlyginama gali būti tik žalos suma, apskaičiuota atsižvelgus į nusidėvėjimą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas, nuo pat pradžių žinodamas, kad galimai žalą padaręs asmuo yra viršutinio buto savininkas, nesiėmė jokių veiksmų šiuos asmenis informuoti apie atliekamus žalos reguliavimo veiksmus, pretenziją buto savininkams pateikė praėjus daugiau nei 1,5 metams nuo įvykio. Tokiu būdu ieškovas prisiėmė riziką, kad turi surinkti ir užfiksuoti visus įrodymus, reikalingus subrogaciniam reikalavimui įgyvendinti, kitu atveju, trūkstant įrodymų, draudimo rinkos profesionalas turi suprasti, kad reikalavimas į žalą padariusį asmenį gali būti neįgyvendinamas. Atsakovė 2018-06-28, t. y. jau pasibaigus draudimo apsaugos laikotarpiui, gavo pranešimą iš savo draudėjos D. C., kad į ją kreipėsi ieškovas dėl žalos atlyginimo už 2016 m. spalio mėnesį įvykusį užliejimą. Atsakovė D. C. nurodė negalinti pasakyti, ar tikrai iš jos buto bėgo vanduo, dėl kokio konkrečiai įvykio į ją kreipiasi ieškovas, pažymėjo, kad ieškovo kreipimąsi gavo tik 2018-06-25. Įprastai draudikai vieni kitiems pretenzijas dėl išmokėtų draudimo išmokų teikia nedelsiant po draudimo išmokos išmokėjimo, kad būtų galima įsitikinti draudimo išmokos dydžiu ir aplinkybėmis ir pareikšti reikalavimą per nustatytus ieškinio senaties terminus, todėl ieškovas, delsdamas informuoti apie galimą reikalavimą, pažeidė CK 6.38 str. 3 . numatytą bendradarbiavimo principą ir draudimo rinkoje itin reikšmingą finansinio stabilumo tikslą. Atsakovė laiko, kad ieškovas pareiškė ieškinį jau po to, kai buvo pasibaigęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra laikytini solidariaisiais skolininkais, prašo ieškovo reikalavimui taikyti vienerių metų ieškinio senatį iš draudimo teisinių santykių kildinamiems reikalavimams, kadangi solidariosios prievolės atveju ieškinio senatis taikytina visų solidariųjų skolininkų naudai.

9Atsakovė D. C. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, laiko, kad ji nėra atsakinga pagal pareikštą ieškinį, nes ji buvo sudariusi buto civilinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl visi reikalavimai turi būti reiškiami draudikui AB „Lietuvos draudimas“.

10Teismo posėdžio metu atsakovės D. C. atstovas iš esmės palaikė atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nesutikimo su ieškiniu argumentus. Pažymėjo, kad visų atsakovų atžvilgiu turi būti taikomas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kurį nagrinėjamu atveju ieškovas praleido, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

11Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apklaustas 2019-01-23 teismo posėdžio metu, atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir D. C. nesutikimo su ieškiniu poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas A. S. paaiškino, kad nors jis yra buto ( - ), bendrasavininkis, tačiau jis minėtame bute nei nagrinėjamo įvykio metu, nei šiuo metu negyvena, butu rūpintis ir naudotis savo nuožiūra jis yra palikęs savo seseriai atsakovei D. C..

12Į 2019-02-26 teismo posėdį atsakovas A. S. neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies

14Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio mėn. (tiksli data nenustatyta) buvo aplietas ( - ), esantis butas, nuosavybės teise priklausantis R. N. ir A. N. (I t. e. b. l. 22), kuris buvo apdraustas ieškovo (I t. e. b. l. 29-30). 2016-11-01 ieškovo atstovas apžiūrėjo draudėjo turtą (butą) ir surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Apžiūros metu nustatyti aplieto buto lubų, sienų, grindų ir kiti apgadinimai. Ieškovo partneriai, atlikę skaičiavimus, sudarė sąmatą, kurioje nurodyta bendra buto remonto išlaidų suma – 761,92 Eur. Atsižvelgęs į remonto sąmatą, ieškovas nusprendė buto draudėjai išmokėti 761,92 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri išmokėta 2016-11-08 (I t. e. b. l. 67). Virš buto ( - ), yra atsakovams D. C. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas ( - ) (e. b. l. 9-10). Ieškovo teigimu, būtent iš šio atsakovams priklausančio buto vanduo pateko į ieškovo apdraustą butą ( - ).

15CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Atsakovai D. C. ir A. S. byloje neginčijo, kad jų butas yra virš buto, esančio ( - ). Nors atsakovė D. C. teigė, kad ji apie apačioje esančio kaimynų buto užpylimą sužinojo tik 2018 m. birželio mėn., gavusi ieškovo pretenziją, tačiau kartu tiek atsakovė D. C., tiek A. S. patvirtino, kad apačioje jų buto esančio buto užpylimo laikotarpiu tame bute negyveno. Atsakovė D. C. paaiškino, kad tuo metu, kai buvo užlietas ieškovo apdraustas butas, ji savo bute buvo leidusi pagyventi savo giminaičiams, kurie jos apie jokias avarijas bute, vamzdžių trūkimą ar kitus gedimus, dėl kurių galėjo būti užlietas apačioje esantis butas, jos neinformavo. Atsakovės D. C. teigimu, jos buto virtuvėje esanti santechnika yra tvarkinga, kad būtų tekę ją remontuoti, jai nežinoma. Tačiau atsakovė D. C. konkrečių jos bute gyvenusių giminaičių neįvardijo, taip pat nenurodė, kad būtų su jais aiškinusis galimas žemiau esančio buto užliejimo aplinkybes. Atsakovė D. C. taip pat negalėjo patvirtinti ar paneigti, kad jos giminaičių gyvenimo bute metu jos bute lankėsi UAB „Naujoji Pilaitė“ atstovai. Teismo vertinimu, tokie atsakovės D. C. teisme duoti paaiškinimai nepaneigia, kad vanduo į apačioje jos buto esantį butą galėjo tekėti iš jos buto.

16Liudytoja A. N., buto ( - ), savininkė, apklausta 2019-01-23 teismo posėdžio metu, parodė, kad jos buto užliejimo metu tame bute niekas negyveno, todėl negali pasakyti, kada tiksliai butas buvo užlietas. Butas yra 1 kambario, įėjus koridoriuje ir virtuvės patalpoje (kuri perdaryta į kambarį) matėsi šlapios lubos, sienos, atitraukus prieškambario spintą, pamatė, kad užlieta daugiau, išsipūtęs uosinis parketas (išsiskyrę lentutės). Remontas bute buvo darytas seniai tada, kad buvo imta paskola iš „Swedbank“, AB, buto įsigijimui, kada tiksliai, nepamena. Buto užliejimo metu buvo remontuojamos tik vonios patalpos, kurios užliejimo metu nenukentėjo. Ta buto dalis, kuri buvo užlieta, remontuojama nebuvo. Liudytoja A. N. parodė, kad jos vyras pasakojo, kad po buto užliejimo jis su I a. buto savininku, kurio butas taip pat buvo užlietas, bei UAB „Naujoji Pilaitė“ atstovu ėjo aiškintis į III a. butą, iš kur bėgo vanduo. Liudytoja A. N. parodė, kad tose jos buto vietose - kambario kampe, sienose, lubose, kur buvo subėgęs vanduo, nėra vamzdyno. Kai atėjo į butą, ten jau niekas nebėgo, matėsi tik užliejimo padariniai, jų bute jokio vamzdyno taisyti nereikėjo. Fotonuotraukose, kuriose matosi iš sienos išsikišę vamzdžiai, tai yra vamzdžiai, kurie yra užaklinti ir likę po to, kai virtuvės patalpa buvo pertvarkoma į kambarį, jie su užliejimu niekaip nesusiję.

17Įvertinus apklaustos liudytojos A. N. parodymus, taip pat liudytoju apklausto žalų eksperto, dirbančio UAB „Smart Claims“, apžiūrėjusio A. N. butą po įvykio, parodymus, į bylą pateiktose buto fotonuotraukose užfiksuotus buto apgadinimus, akivaizdu, kad butas buvo užpiltas iš viršaus, A. N. bute jokių avarijų ar vamzdynų gedimų nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl šio įvykio buvo kviesti UAB „Naujoji Pilaitė“ atstovai, tačiau kartu iš bylos duomenų matyti, kad namo bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose nagrinėjamo įvykių metu avarijų nebuvo, taip pat nėra duomenų, kad būtų buvę atliekami kokie nors bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų remonto darbai. Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, įvertinęs ir išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad vanduo, padaręs žalą butui ( - ), tekėjo būtent iš atsakovams D. C. ir A. S. priklausančio buto, nes kitų vandens patekimo į butą ( - ), šaltinių ir priežasčių atsakovai neįrodė (CPK 178 str.). Tikėtina, kad pagal byloje esančias aplinkybes, tai buvo vienkartinis vandens nutekėjimas iš atsakovų buto, galimai dėl išsinėrusio vamzdžio.

18CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už butui ( - ), jį užliejus vandeniu padarytą žalą atsakingi virš šio buto esančio buto savininkai – atsakovai D. C. ir A. S., kurie neužtikrino savo buto tinkamo naudojimo tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovų neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su butui ( - ), 2016 m. spalio mėn. padaryta žala.

19Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 111 straipsnis numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Šiuo atveju ieškovui, subrogacijos tvarka perėmusiam reikalavimo teises iš nukentėjusio asmens, tuo pačiu perėjo ir tiesioginio reikalavimo teisė į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, kuri buvo apdraudusi atsakovams D. C. ir A. S. priklausantį butą, mokėtiną draudimo išmoką. Tai yra ieškovas reikalavimą dėl jo draudėjo turtui padarytos žalos atlyginimo reiškia atsakingų už žalą asmenų turtą (butą) apdraudusiam draudikui AB „Lietuvos draudimas“. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ reiškiamam reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra praleistas senaties terminas, ieškovas žalos atlyginimą prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. C. ir A. S..

20Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pareikštas trims atsakovams: atsakovams D. C. ir A. S. – kaip daikto (buto) bendrasavininkiams, ir atsakovei – draudimo bendrovei. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl žalos priteisimo, turėjo teisę pasirinkti, ar žalos atlyginimo reikalauti tik iš atsakingų už padarytą žalą asmenų - buto savininkų D. C. ir A. S., ar tik iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, ar iš jų visų kartu. Tačiau reikalavimas atsakovams D. C. ir A. S., ir reikalavimas draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti žalą turi skirtingus savarankiškus pagrindus: ieškovo reikalavimas atsakovams D. C. ir A. S. kyla iš delikto, o reikalavimas atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ – iš atsakovės D. C. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos savanoriškos civilinės atsakomybės draudimo sutarties (būtent toks reikalavimų teisinis kvalifikavimas yra nuosekliai plėtojamas ir kasacinio teismo praktikoje, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

21Byloje nustatyta, kad įvykio, dėl kurio reikalaujama priteisti žalos atlyginimą, metu (2016 m. spalio mėn.) atsakovės D. C. civilinė atsakomybė dėl buto ( - ), buvo savanorišku civilinės atsakomybės draudimu apdrausta atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pagal draudimo sutartį, kurią patvirtina du draudimo polisai (nuo 2015-12-15 iki 2016-12-14 ir nuo 2016-12-15 iki 2017-12-14). Minėto įvykio metu galiojo pirmasis polisas, kuris buvo sudarytas pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 067. Ieškovui 2018-04-24 ir 2018-06-01 išsiuntus atsakovams D. C. ir A. S. pretenzijas dėl 761,92 Eur išmokėtos draudimo išmokos sumokėjimo, atsakovė D. C. pretenziją persiuntė draudikei AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas 2018-06-29 elektroniniu paštu gavo AB „Lietuvos draudimas“ paklausimą apie šioje žalos byloje sumokėtą draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovui tapo žinoma, kad atsakovai (ar vienas iš jų) buvo sudarę civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas pateikė atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ visus pastarosios prašytus dokumentus, tačiau 2018-07-11 raštu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą ir atlyginti padarytą žalą motyvuodama tuo, kad reikalavimas yra pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikytiną reikalavimams, kildinamiems iš draudimo teisinių santykių.

22Nagrinėjamu atveju ieškovas, perėmęs nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką) ir pareikšdamas žalą padariusio asmens draudikui atlyginti žalą, tampa draudimo teisinių santykių dalyviu ir jam turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas, t. y. ieškovas iš esmės reikalauja, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ vykdytų savo sutartinę prievolę, kilusią su draudėja D. C. sudarytos draudimo sutarties pagrindu, ir išmokėtų draudimo išmoką, atitinkančią draudėjos padarytą žalą ieškovo draudėjo turtui (CK 6.191, 6.987 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, 2016-02-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 26 p.). Teismas sutinka su atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, kad šiuo atveju ieškovo atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas reikalavimas kyla iš draudimo teisinių santykių, todėl šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas vienerių metų sutrumpintas senaties terminas. Tačiau atsakovė visiškai nepagrįstai šio ieškinio senaties termino pradžia laiko įvykio, kurio metu padaryta žala, datą. Nuo to momento, kada draudikas yra informuojamas apie draudžiamojo įvykio atsitikimą, atsiranda tik prielaida draudimo išmokai išmokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 yra išaiškinęs, kad kol nėra atsakymo iš draudiko, kad jis atsisako vykdyti sutartinę prievolę, nėra pagrindo konstatuoti nukentėjusio asmens subjektinės teisės į draudimo išmoką pažeidimo. Jei nukentėjusiam asmeniui atsisakoma išmokėti draudimo išmoką ar jos dalį ar į jo pretenziją draudikas iš viso neatsako, tai nukentėjęs asmuo turi dėl savo pažeistos teisės į draudimo išmoką kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi tik gavęs informaciją iš atsakingo draudiko, ar šis sutinka ar atsisako vykdyti sutartinę prievolę, nukentėjęs asmuo (nagrinėjamu atveju nukentėjusio asmens draudikas - ieškovas) atitinkamai gali spręsti, ar jo materialioji subjektinė teisė į draudimo išmoką yra pažeista. Įvertinęs kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl senaties termino kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gauti draudimo išmoką, pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, teismas laiko, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškinio senaties termino pradžia – 2018-07-11 (atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktas atsisakymas išmokėti draudimo išmoką), pabaiga – 2019-07-11 (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 1.128 straipsnis). Ieškovas ieškinio reikalavimą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 2018 m. rugsėjo 6 d., taigi nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu atsakovų argumentai dėl praleisto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo nepagrįsti ir nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti.

23Kaip jau teismas konstatavo, buto ( - ), savininkai – atsakovai D. C. ir A. S. - laikytini atsakingais už ieškovo draudėjui priklausančio buto užpylimu padarytą žalą. Spręsdamas dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio, teismas sutinka su atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, kad ieškovas nepagrįstai prašo atlyginti visą draudimo išmokos sumą, kurią apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai, neatsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą, nors pati buto savininkė A. N., apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu, patvirtino, kad būtent ta buto dalis, kuri nukentėjo užliejimo vandeniu metu, buvo remontuota seniai, įsigyjant butą, t. y. pagal bylos duomenis - 2001 m. Nustatyta, kad buto užliejimo metu nukentėjusioje buto dalyje remontas nebuvo atliekamas. Teismas sutinka, kada pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas taikyti 70 procentų nusidėvėjimą medžiagoms, kas reiškia, kad pagal atsakovės AB „Lietuvos draudimas pateiktus“ paskaičiavimus iš ieškovo apskaičiuotos žalos sumos – 761,92 Eur – atėmus nusidėvėjimą medžiagoms – 251,43 * 0,7, realiai patirta žalos suma sudaro 585,92 Eur (CPK 185 str., CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis).

24Byloje nustačius, kad nagrinėjamas įvykis, kurio metu padaryta žala ieškovo draudėjai, įvyko atsakovės D. C. su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos buto ( - ), draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, už padarytą žalą atsakingais pripažinti buto savininkai - atsakovai D. C. ir A. S., todėl atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ kyla pareiga išmokėti žalos dydį atitinkančią draudimo išmoką, kuri šiuo atveju, atsižvelgus į atsakovės argumentus, sudaro 585,92 Eur. Esant tiesiogiai atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudikei, pareikštam reikalavimui atlyginti žalą, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 585,82 Eur žalos atlyginimo priteisimo (CK 6.254 straipsnis), likusioje dalyje reikalavimą atmetant kaip nepagrįstą.

25Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą (585,92 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-09-14, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

26Teismui pripažinus ieškovo reikalavimą (tiksliau - reikalavimo dalį, teismo vertinimu, atitinkančią atsakovų D. C. ir A. S. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį) atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstu ir tenkintinu, ieškinys atsakovų A. S. ir D. C. atžvilgiu atmestinas, nes ieškovas šį reikalavimą atsakovų atžvilgiu buvo pareiškęs kaip subsidiarų, t. y. tenkintiną tik tuo atveju, jei nebūtų patenkintas reikalavimas atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 13 Eur žyminio mokesčio, paskaičiuoto pagal patenkintų reikalavimų sumą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

29Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1-2 dalimis, ieškinio reikalavimus atsakovės D. C. atžvilgiu atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos – 200 eurų.

30Byloje yra susidarę 12,62 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo (pašto išlaidos). Vadovaujantis CPK 96 str. 3 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovo ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios apskaičiuotinos iš kiekvienos šalies, proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai , t. y. iš ieškovo priteistina 3,02 Eur pašto išlaidų, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ – 9,60 Eur pašto išlaidų.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

Nutarė

32Ieškinį patenkinti iš dalies.

33Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 585,92 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 92 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (582,92 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 Eur (trylika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, j. a. k. 11268249, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, j. a. k. 302649474, naudai.

34Likusioje dalyje ieškinį atsakovų AB „Lietuvos draudimas“, D. C. ir A. S. atžvilgiu atmesti.

35Priteisti iš ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, j. a. k. 11268249, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, j. a. k. 302649474, 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų atsakovei D. C., a. k. ( - )

36Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, valstybei 9,60 Eur (devynis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

37Priteisti iš ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, j. a. k. 11268249, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, j. a. k. 302649474, 3,02 Eur (tris eurus 2 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės AB... 5. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad drudėjui 2016-11-08 išmokėjo draudimo... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti.... 7. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 8. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 9. Atsakovė D. C. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu... 10. Teismo posėdžio metu atsakovės D. C. atstovas iš esmės palaikė atsakovės... 11. Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apklaustas 2019-01-23... 12. Į 2019-02-26 teismo posėdį atsakovas A. S. neatvyko, apie posėdį jam... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies ... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio mėn. (tiksli data nenustatyta)... 15. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų,... 16. Liudytoja A. N., buto ( - ), savininkė, apklausta 2019-01-23 teismo posėdžio... 17. Įvertinus apklaustos liudytojos A. N. parodymus, taip pat liudytoju apklausto... 18. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o... 19. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 111 straipsnis numato, kad nukentėjęs... 20. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos... 21. Byloje nustatyta, kad įvykio, dėl kurio reikalaujama priteisti žalos... 22. Nagrinėjamu atveju ieškovas, perėmęs nukentėjusiojo teises ir pareigas... 23. Kaip jau teismas konstatavo, buto ( - ), savininkai – atsakovai D. C. ir A.... 24. Byloje nustačius, kad nagrinėjamas įvykis, kurio metu padaryta žala... 25. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovės AB „Lietuvos... 26. Teismui pripažinus ieškovo reikalavimą (tiksliau - reikalavimo dalį, teismo... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį atsakovės AB „Lietuvos... 29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1-2 dalimis, ieškinio... 30. Byloje yra susidarę 12,62 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo (pašto... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir... 32. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 33. Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834,... 34. Likusioje dalyje ieškinį atsakovų AB „Lietuvos draudimas“, D. C. ir A.... 35. Priteisti iš ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, j. a. k. 11268249,... 36. Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834,... 37. Priteisti iš ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, j. a. k. 11268249,... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...