Byla 2A-2811-603/2014
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo H. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 birželio 25 d. sprendimo pagal ieškovo H. Č. ieškinį atsakovei R. J., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

Nustatė

2ieškovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-585-55/2010, nustatytą dukrai mokamą 750 Lt išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis kas mėnesį pakeisti, t.y. sumažinti teikiamo išlaikymo dydį iki 450 Lt mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesi iki L. I. Č. pilnametystės; R. J. paskirti nepilnametės L. I. Č. turto administratore ir įpareigoti teikti piniginių lėšų, skirtų dukros išlaikymui, panaudojimo ataskaitas raštu kas tris mėnesius.

3Nurodė, kad pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai, nustatyto išlaikymo dydžio, mokėti ieškovas nebeturi galimybės. Ieškovas neturi jokio turto, šiuo metu nedirba, jo gaunamos pajamos iš darbo santykių sudaro 278,95 Lt. Gaunamos pajamos tiesiogiai priklauso nuo pacientų skaičiaus, todėl jos yra nepastovios. Atsakovės turtinė padėtis ženkliai pagerėjo - padidėjo jos gaunamos pajamos, ji įsigijo nekilnojamąjį turtą. Ieškovas visais įmanomai būdais stengiasi gerinti savo turtinę padėtį, bet dėl šiandieninės situacijos sveikatos sistemoje, to realiai padaryti nepavyksta. Nustatinėjant ieškovo turtinę padėtį, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ieškovas dirba, neslepia pajamų ar kitaip nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigos. Teismas turi atsižvelgti į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra objektyviai sumažėjusios. Atsakovė, vaiko išlaikymui skiriamus pinigus naudoja neracionaliai. Dukra daug laiko praleidžia su ieškovu, kuris dukrą maitina ir rengia. Tai parodo, kad jis privalo skirti papildomas lėšas vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovas nurodė, kad gyvena iš santaupų, pragyventi padeda dukra. Nutraukiant santuoką bendru sutikimu sutiko su 750 Lt dydžio išlaikymu, nes kitos išeities neturėjo. Daugiau išlaikytinių ieškovas neturi, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto taip pat neturi.

4Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo atsakovė gavo pilnas dvi išlaikymo išmokas. Trečiąjį mėnesį gavo mažesnę išlaikymo išmoką, o po 4 mėnesių išlaikymo teikimas visai nutrūko. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro daugiau nei 4 000 Lt. Atsakovė remiantis antstolio patvarkymu gauna vaiko išlaikymui 108 Lt. Ieškovas teigia, kad šiuo metu yra bedarbis tačiau nepateikia to patvirtinančių rašytinių įrodymų. Ieškovas įvardina šiuo metu gaunamas pajamas - 278,95 Lt, teigdamas, kad jo pajamos priklauso nuo pacientų skaičiaus per mėnesį. Bet SODROS pažymoje iš UAB „Euroklinika“ ir UAB „Tarandės šeimos klinika“ - pajamos yra pastovios ir nekintamos. Atsakovė mano, kad ieškovas klaidina teismą, sakydamas, kad negali rasti darbo turėdamas gydytojo diplomą. Ieškovo teiginys apie pablogėjusią turtinę padėtį vertintinas kritiškai. Turėtą butą su žemės sklypu Vilniaus m. ( - ) ieškovas padovanojo pilnametei dukrai iš pirmos santuokos, garažą – perleido tretiems asmenims, naudojasi automobiliu, kuris yra ne jo vardu registruotas. Be to, neturėdamas turto, ieškovas neturi papildomų išlaidų jo išlaikymui. Skirtingai nei ieškovas, atsakovė turi nekilnojamojo turto, įsigijo sodo namą, kuriame dabar gyvena su dukra ir jį įrenginėja. Atsakovė turi paėmus vartojimo paskolą iš AB SEB banko, kurios įmokos sudaro 816 Lt/mėn., paskolos išmokėjimo terminas baigiasi 2015 metais. Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę kas 3 mėnesius teikti ataskaitą dėl nepilnametei dukrai skirtų lėtų panaudojimo, tačiau pats savanoriškai pervesdavo dukros išlaikymui po 50 Lt per mėnesį. Išlaikymas nuolatos yra išieškomas per antstolius. Vaikas lanko ( - ) 8 klasę, lanko matematikos ir lietuvių kalbos korepetitorius, lanko ( - ) dailės mokyklą, lankė gitaros pamokas, 3 metus: 2011, 2012 ir 2013m. vasaromis važiavo į anglų kalbos stovyklą (kuri kainavo po 2 000 Lt), šių metų vasarai yra rezervuotos ir apmokėtos 2 vasaros stovyklos - „7 šokių dienos“ (760Lt) ir stovykla „Pasaka“ (850 Lt + 100 Lt kelionės išlaidos). Dukrai panorėjus, šeimoje laikomi du augintiniai – šuo ir katė. Patenkinus ieškovo prašymą sumažinti išlaikymo dydį, mažėja galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius, jį lavinti ir šviesti. Be to, nuo 2010 m. išaugo ir toliau auga vaiko poreikiai. Pragyvenimo lygis kyla - brangsta paslaugos, kuras, maisto produktai ir t.t. Ieškovas būdamas fiziškai sveikas, turėdamas gydytojo kvalifikaciją ir mokslinį laipsnį, nėra suinteresuotas vykdyti tėvo pareigą - rūpintis ir remti savo nepilnametę dukrą. Atsakovė skatina dukrą bendrauti su tėvu, kuris kartais jai nuperka drabužių. Atsakovė dirba 1,5 etato, gauna apie 5 000 Lt darbo užmokestį.

5Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-05-02 išvadoje nurodyta, kad apsilankius ieškovo H. Č. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), Vilnius nustatyta, kad šis gyvena vieno kambario bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Šiame bute dar gyvena H. Č. draugė. Butas tvarkingas, jame yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Nepilnametei L. I. Č., lankymosi pas tėvą metu, yra skirta atskira lova, stalas. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos viešnagei tėvo namuose. Ieškovas H. Č. dirba gastroenterologu-konsultantu UAB „Euroklinika“ ir UAB „Tarandės Šeimos klinika“. Ieškovo teigimu iš dviejų darboviečių jo darbo pajamos sudaro vos 200 Lt per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad dukra dažnai lankosi jo namuose, būna jo kieme su draugais. Ieškovas teigė, kad jis rūpinasi dukra, nupirko jai kompiuterį, „smartfoną“, naujas ausines, diską, sudėjo vaistinėlę, duoda 5-10 Lt kišenpinigių. Vyras nurodė, kad negali mokėti vaikui priteisto išlaikymo, nes jo finansinė padėtis nėra gera, gyvena iš santaupų. Skyriaus darbuotojas apsilankė atsakovės R. J. bei nepilnametės L. I. Č. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), Vilnius, ir nustatė, kad šios gyvena keturių kambarių name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šiame name dar gyvena atsakovės draugas. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Nepilnametė turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai, kompiuteris, daug knygų ir lavinamųjų žaidimų. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis. L. I. Č. mokosi ( - ), 8 klasėje, papildomai mokosi ( - ) dailės mokykloje, 2 klasėje, kurioje metų mokestis yra 900 Lt. Mergaitė lanko lietuvių kalbos užsiėmimus, kurių l akademinės valandos kaina yra 80 Lt, matematikos užsiėmimus, kurių l akademinės valandos kaina yra 25 Lt. Visus papildomus užsiėmimus apmoka vaiko motina. Apsilankymo metu vaiko namuose nebuvo. Atsakovė R. J. dirba anesteziologu -reabilitologu Všį Santariškių klinikose, jos darbo pajamos yra 5 000 Lt. Atsakovė teigė, kad ieškovas su dukra bendrauja, skambina vaikui. Dukra dažnai lankosi tėvo namuose, kartais nakvoja. Tėvą ir dukterį sieja stiprus emocinis ryšis. Atsakovė teigė, kad ieškovas niekada geranoriškai neteikė išlaikymo vaikui, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į antstolius. Atsakovė nurodė, kad per 2013 metų rugsėjo-gruodžio mėnesius ieškovas vaiko išlaikymui skyrė 170 Lt. Atsakovė teigė, kad vaikas auga ir didėja jos būtiniausi poreikiai maistui, drabužiams laisvalaikiui ir t.t. Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2010-02-18 sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad H. Č. mokės 750 Lt dydžio išlaikymą dukrai L. l. Č. Po šio teismo sprendimo praėjo 4 metai, todėl akivaizdu, kad vaiko poreikiai padidėjo, kadangi vyresnio amžiaus vaiko poreikiai yra didesni. Iš ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. informacijos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad ieškovas 2012-2013 metais dirbo trijose darbovietėse ir nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 jo darbo pajamos sudarė 37 352, 62 Lt., nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 - sudarė 30 912,82 Lt. Ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, gydytojo gastroenterologo-konsultanto specialybę, todėl ieškovo teiginiai, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, jis yra bedarbis ir negali surasti kito darbo, vertinami kritiškai. Ieškovas nepateikė į bylą dokumento, kad jis registruotas Darbo biržoje, kaip bedarbis, bei dokumentų, kurie įrodytų ieškovo siekį, surasti kitą geriau apmokamą darbą. Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo iki 450 Lt neatitinka nepilnametės L. I. Č. interesams, kadangi neužtikrins net minimalių jos poreikių tenkinimo.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-02-18 sprendimu nutraukė ieškovo H. Č. ir atsakovės R. J. santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvę sutuoktiniai susitarė, jog šalių dukros L. I. Č., gim. ( - ), gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. J.. Nutraukus santuoką H. Č. įsipareigoja L. I. Č., gim. ( - ), išlaikymui mokėti po 750 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sulauks pilnametystės. Į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos pažyma apie ieškovo H. Č. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, pagal kurią matoma, kad 2012 metais ieškovas dirbo VŠĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje, UAB „Euroklinika“ ir UAB „Tarandės šeimos klinika“. Jo pajamos 2012 metais sudarė 37 352,62 Lt. 2013 metais ieškovas dirbo tose pačiose darbovietėse, tik jo pajamos 2013 metais sudarė 30 912,82 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas šiuo metu dirba UAB „Tarandės šeimos klinikoje“, UAB „Euroklinika“ ir vykdo individualią veiklą. Jo pajamos iš UAB „Euroklinika“ sudaro 280 Lt, iš individualios veiklos SODRA pajamų neužfiksavo, o iš UAB „Tarandės šeimos klinika“ ieškovo darbo užmokestis sudaro apie 50 Lt. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų, tačiau yra įregistruotas uzufruktas į butą, esantį Vilniaus m. sav. Vilniaus m. ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo pilnametei dukrai G. Č.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovei R. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), žemės sklypas su statiniais, esantys ( - ), bei žemės sklypas su statiniais, esantys Vilniaus m. sav. ( - ). Atsakovė R. J. 2011 metais dirbo Vilniaus universiteto Onkologijos institute ir jos darbo užmokestis sudarė vidutiniškai apie 4 700 Lt. 2013-2014 metais atsakovės darbo užmokestis toje pačioje įstaigoje padidėjo vidutiniškai iki 5 000 Lt – 5 500 Lt. Bylos duomenimis atsakovei R. J. yra suteiktas vartojimo kreditas iš AB SEB banko, kurio mėnesio įmoka sudaro 818,36 Lt (pagal vartojimo kredito sutartį) 36 mėnesių laikotarpiui, t.y. iki 2015 m. spalio mėnesio.

8Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis buvo atleistas iš darbo dėl sveikatos sutrikimų ar kitų svarbių priežasčių. Ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, realiai galintis gauti darbo užmokestį, turi medicininį išsilavinimą, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Ieškovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų galinčių patvirtinti jo teiginius, kodėl jis negali susirasti geriau apmokamo arba papildomo darbo, siekiant teikti vaikui jau sutartą išlaikymą. Teismui ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis dėjo bent kokias pastangas geresnio darbo paieškoms, o taip pat nepateikė įrodymų, kad šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas teritorinėje darbo biržoje. Teismas mano, kad ieškovas turi dėti daugiau pastangų ir pagerinti savo materialinę padėti, kadangi jokių objektyviai egzistuojančių kliūčių tam neegzistuoja. Ieškovas turi gerą išsilavinimą, jo darbingumas nesumažėjęs, kitų išlaikytinių ieškovas neturi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pats ieškinyje nurodė, kad jis gali teikti 450 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, nors jo pajamos sudaro vos 280 Lt. Todėl teismas mano, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys tikrųjų ieškovo pajamų neatspindi. Nors atsakovė ir įgijo vertingo nekilnojamojo turto, kuriame ji šiuo metu gyvena su šalių nepilnamete dukra, matoma, kad atsakovei yra suteiktas kreditas, kurį atsakovė moka. Be to, vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ir taip tenka didesnės išlaidos vaiko išlaikymui ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimui. Nors ieškovas ir teigia, kad jo paskaičiavimais nepilnametei dukrai pakanka 450 Lt išlaikymo sumos, tačiau šių aplinkybių patvirtinančių įrodymų jis nepateikia. Kita vertus ieškovas neginčija nepilnamečio vaiko padidėjusių poreikių. Atmestinas ieškovo argumentas, kad jis sutiko nepilnamečiam vaikui teikti 750 Lt dydžio išlaikymą tik todėl, kad jam nebuvo kitos išeities. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-02-18 sprendime, nutraukdamas šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, konstatavo, kad yra visos sąlygos, kurioms esant, įstatymas leidžia santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų, jų nepilnamečio vaiko, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, t.y. teismas nenustatė, kad sutartis dėl santuokos nuraukimo pasekmių neatitiko ieškovo tikrosios valios. Jei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko tikrosios ieškovo valios, ieškovui reikėjo kreiptis dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka. Ieškovas reikalaudamas, kad atsakovė rinktų kvitus ir čekius bei teiktų jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo mokamas išlaikymas, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad atsakovė, su kuria gyvena šalių nepilnametis vaikas, netinkamai naudoja jo teikiamą išlaikymą, t.y. galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne dukrai išlaikyti, o kitiems tikslams. Su tokia prezumpcija teismas nesutinka. Nagrinėjamu atveju teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovas nereguliariai teikia nepilnametei dukrai išlaikymą, dėl ko susidarė didelė skola. Remiantis atsakovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, ji padedama antstolio šiuo metu gauna vaiko išlaikymui 108 Lt. Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad tokio dydžio išlaikymą galima būtų panaudoti ne pagal paskirtį. Be to, ieškovas, teigdamas, kad jo teikiamas išlaikymas naudojamas ne pagal paskirtį, privalėjo tai įrodyti. Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju yra neprotinga apsunkinti atsakovę papildoma pareiga rinkti kvitus, čekius, vesti papildomą buhalterinę apskaitą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo.

9Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – sumažinti kas mėnesį teikiamo išlaikymo vaikui iki jo pilnametystės dydį iki 450 Lt, atsakovę paskirti vaiko turto administratore ir įpareigoti teikti pinginių lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimo ataskaitą raštu kas tris mėnesius.

10Nurodė, kad teismas, net nustatęs akivaizdžius šalių turtinės padėties skirtumus, jų neanalizavo, pasisakė tik dėl ieškovo darbo ir turtinės padėties pasikeitimo, o į akivaizdžiai pagerėjusią atsakovė turtinę padėtį nekreipė dėmesio. Atsakovės pajamos viršija ieškovo pajamos 17 kartų, atsakovė įgijo prabangaus nekilnojamojo turto, tačiau to teismas nevertino. Teismas remiasi tik atsakovės nepagrįstomis subjektyviomis abejonėmis ir nuomone, o ne konkrečiais faktais ir dokumentais. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bylos duomenys neatspindi tikrųjų ieškovo pajamų. Teismas nepripažįsta faktų ir remiasi tik subjektyviomis abejonėmis. Ieškovas visais jam prieinamais būdais stengiasi gerinti savo finansinę padėtį. Teismas neatsižvelgė nei į objektyvius, nei į subjektyvius veiksnius sprendžiant apie ieškovo galėjimą ar negalėjimą pagerinti savo turtinę padėtį. Ieškovas prašė atsižvelgti į tai, kad dirba, neslepia pajamų ir jas kasmet deklaruoja, taip pat nevengia išlaikymo pareigos. Vertinant galimybes pagerinti savo turtinę padėtį turi būti atsižvelgta net į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, bet ir į situaciją sveikatos sistemoje. Ieškovas, siekdamas geriau apmokamo darbo, yra užsiregistravęs internetiniuose įdarbinimo puslapiuose, siuntė prašymus dėl įsidarbinimo į kitas ligonines Lietuvoje ir užsienyje. Šalčininkų ligoninėje dirbo nepilnus metus, kadangi po reformos buvo atisakyta jo paslaugų. Jo paslaugų atsisakoma ir dėl jo amžiaus (61 metai). Ieškovo nuomone, vaikui reikia korepetitorių, kadangi namuose nesuteikiamos reikiamos konsultacijos, nesudaromos sąlygos ateiti pasikonsultuoti pas tėvą. Atsakovas skiria papildomai lėšų dukrai išlaikyti, kai ši būna pas jį, tą patvirtina ir atsakovė, dėl to ieškovas prašo atsakovės pateikti išlaikymui skiriamų lėšų ataskaitas. Vaikui skiriama išlaikymo suma neatitinka protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo principo, kadangi jis kaip suaugęs žmogus mėnesį turi pragyventi iš 280 Lt, kai tuo tarpu vaikui skiriama 1632 Lt. Ieškovas, žinodamas vaiko poreikių mastą ir jų tenkinimo kaštus, įvertinęs šalių galimybes rūpinti dukra, gali mokėti 450 Lt išlaikymą per mėnesį ir šis dydis yra pakankamas pilnaverčiam vaiko vystymuisi užtikrinti.

11Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Nurodė, kad apelianto teiginiai apie turtinės padėties pablogėjimą neatitinka tikrovės. Ieškovas gyvena tame pačiame bute, kaip ir anksčiau, tik dabar jį yra padovanojęs dukrai iš pirmos santuokos. Dovanojimas įvyko po antstolio veiksmų dėl išlaikymo išieškojimo pradžios. Kaip matyti, ieškovo darbo krūvis yra labai mažas, tik 0,12 etato, jis nesiekia intensyviau dirbti. Nuo pat 2010 m iki dabar ieškovas tik 3 kartus savanoriškai pervedė vaikui išlaikyti skirtus pinigus, išlaikymas nuolat išieškomas antstolių. Ieškovas niekada nesidomėjo, ar vaiko išlaikymui pakanka lėšų. Ieškovo pateikti duomenys apie sveikatos būklę nėra išskirtiniai ir šie rodmenys į ieškovo ligos kortelę buvo įrašyti dar 2010 m. Po santuokos nutraukimo atsakovė su vaiku išėjo iš ieškovo buto, turėjo nuomotis kitą būstą, taupyti, dabartinį būstą įsigijo pasiskolinusi ne tik iš kredito įstaigos, bet ir giminaičių. Jos materialinė padėtis po santuokos nutraukimo nepagerėjo. Atsakovė nesutinka teikti ataskaitų apie išlaikymo panaudojimą. Nurodo, jog ieškovas neneigė, kad išlaikymo savo noru nemoka, antstolis per mėnesį išieško 106 Lt, todėl teigti, kad ji neracionaliai panaudoja gaunamus pinigus, nėra pagrindo. Mano, kad apeliantas turi nedeklaruotų pajamų, nes suprantama, kad iš jo teigimu gaunamų 300 Lt, neįmanoma pragyventi, mokėti mokesčius ir t.t. Tą patvirtina faktas, kad ieškovas moka buto išlaikymo mokesčius, naudojasi telefonu, internetu, tačiau įsiskolinimų neturi. Paminėtina, kad ieškovas turi pinigų ne pirmą kartą kreiptis į teismą, mokėti advokatui už atstovavimą, mokėti bylinėjimosi išlaidas.

13Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

16Kilusio ginčo esmė – CK 3.201 str., reglamentuojančio teismo teisę pagal vaiko motinos ar tėvo ieškinį sumažinti arba padidinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį, taikymas, kuomet šiuo sprendimu patvirtintas pačių vaiko tėvų pasiektas susitarimas dėl vaiko poreikių apimties ir skyrium gyvenančio tėvo prisiimto įsipareigojimo dydžio, įrodymų tyrimo ir vertinimo, aiškinimo ir taikymo.

17Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.

18Šalys, siekdamos pasinaudoti savo teise susitarti dėl visų su santuokos nutraukimu bendru sutarimu susijusių klausimų, o tai yra privaloma sąlyga santuokai šiuo pagrindu pasibaigti (CK 3.51 str., 3.52 str.), pačios gali kompleksiškai išspręsti visus jų turtinius ir su vaiku susijusius klausimus. Teismo funkcija tokiu atveju apsiriboja sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio patikrinimu tuo aspektu, kad ja nebūtų pažeidžiama viešoji tvarka, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės bei teisėti interesai. Tokių pažeidimų nenustačius, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 str. 3 d. nuostatomis, savo sprendimu nutraukdamas santuoką patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą, toks teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Pažymėtina, kad sutuoktiniams neradus kompromiso ir nesusitarus dėl bet kokios iš privalomai įstatymu įtvirtintų sutarties sąlygų, t.y. nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančios sutarties (CPK 539 str. 2 d.), jie apskritai negalėtų pasinaudoti šia supaprastinta tvarka santuokai nutraukti. Vertinti sutuoktinių susitarimo detalių (konkrečių sąlygų), t.y. kodėl vienaip ar kitaip yra pasidalijamas santuokoje įgytas turtas, kam ir koks šio turto aktyvas bei pasyvas atitenka, jeigu tai nesusiję su viešu interesu ar įstatymo imperatyvu (pavyzdžiui, su kreditorių interesais, prievolių jiems pasidalijimu), taip pat išlaikymo kasmėnesinės išmokos dydžio vaiko poreikių ar tėvų finansinių galimybių juos patenkinti kontekste, teismas nėra įpareigotas.

19CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir 3.76 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium pasekmių patvirtinimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, jeigu priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, vaiko poreikiai. Tai gali būti sutuoktinio liga, nedarbingumas, nepilnamečių vaikų liga ir kitos svarbios aplinkybės, lemiančios teisės į išlaikymą dydžio pakeitimą. Tokiu atveju ieškinio dalykas yra ne naujas šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti, o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia jų susitarimo sudarymo ir teismo sprendimo priėmimo metu (sumažėjo vaiko poreikiai, iš esmės pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar kito iš tėvų turtinė padėtis). Savo turtinės padėties iš esmės pasikeitimą apeliantas grindžia tuo, jog po santuokos nutraukimo 2010 m., ieškovo pajamos 2012 metais sudarė 37 352,62 Lt, 2013 metais - 30 912,82 Lt, o pablogėjus šalies ekonominei situacijai bei dėl pokyčių sveikatos sistemoje VŠĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje buvo atisakyta ieškovo paslaugų ir šiuo metu ieškovo pajamos iš UAB „Euroklinika“ sudaro 280 Lt, iš individualios veiklos SODRA pajamų neužfiksavo, o iš UAB „Tarandės šeimos klinika“ ieškovo darbo užmokestis sudaro apie 50 Lt. Ieškovas geriau apmokamo darbo negali rasti ir dėl jo amžiaus (61 metai). Nurodė, kad yra užsiregistravęs internetiniuose įdarbinimo puslapiuose, siuntė prašymus į kitas ligonines, tačiau geriau apmokamo darbo neranda. Ieškovas jokio turto neturi.

20Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo 2010 m., kai buvo nustatytas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, pasikeitė iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien pajamų laikinas sumažėjimas neturi esminės įtakos nustatant, ar apelianto turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

21Nagrinėjamu atveju vertinant subjektyvius veiksnius, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, nors procesiniuose dokumentuose teigė darbo VŠĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje neteko atsisakius jo paslaugų, tačiau teismo posėdžio pirmoje instancijoje metu nurodė, kad iš darbo VŠĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje išėjo abipusiu su darbdaviu sutarimu, t.y. apeliantas savo noru atsisakė darbo, iš kurio gaudavo didžiausias pajamas, ir pradėjo individualią veiklą, iš kurios pajamų negauna. Teismo vertinimu ieškovas, turėdamas gydytojo išsilavinimą, nedėjo maksimalių pastangų gauti darbą su atitinkančiu jo kvalifikaciją atlyginimu. Tokia išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog suprantama, kuomet siūlant savo paslaugas konkurencinėje aplinkoje, pasirenkamas kitas paslaugų teikėjas, tačiau ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo aktyvius, tačiau nesėkmingus bandymus įsidarbinti tiek per internetinius įdarbinimo puslapius, tiek siunčiant prašymus dėl įsidarbinimo į kitas ligonines Lietuvoje ir užsienyje, todėl apelianto teiginiai apie pastangas uždirbti daugiau pajamų laikytini deklaratyviais. Apeliantas, palyginus su ankstesne profesine veikla gaunant pajamas, pats pasirinko veikti tik minimaliai, kas, akivaizdu, negali būti laikoma maksimaliomis pastangomis siekiant vykdyti savo turtines pareigas vaiko atžvilgiu. Nors ieškovas teigia, kad jo paslaugų nesirenkama ir dėl jo amžiaus, tačiau jokių įrodymų vėlgi nepateikia.

22Vertinant objektyvius veiksnius, matyti, jog pirmos instancijos teismas nustatė, jog apeliantas yra darbingas, neturi kitų išlaikytinių. Atsižvelgiant į apelianto profesiją, jo amžius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra esminė kliūtis, susirasti darbą.

23Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, jog tikėtina, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, t.y. ieškovas teismui nepateikė visų duomenų, atskleidžiančių jo tikrąją finansinę padėtį, nei jis nurodė ir pateikė įrodymus. Tokią išvadą leidžia daryti vien ta aplinkybė, jog apeliantas uždirbdamas teismui deklaruojamus 330 Lt per mėnesį, kažkokiu būdu sugebėtų teikti 450 Lt išlaikymą savo vaikui, be to, mokėti komunalinius mokesčius ir dar patenkinti kitus savo būtiniausius poreikius. Nors ieškovas teigia, kad gyvena iš santaupų, jį išlaiko dukra, tokių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta laikytina, jo, pirmos instancijos teismui pagrįstai kilo abejonės, jog ieškovas atskleidžia ne visas savo pajamas. Teismas neturi jokių objektyvių galimybių išsiaiškinti, ar ieškovas neužsiima dar kokia nors veikla, negauna papildomų įplaukų ir t.t., kadangi tokius duomenis gali pateikti tik pats ieškovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pasitelkė ne visas priemones atskleisti ir įrodyti savo realią turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

24Sprendžiant klausimą dėl atsakovės galimybių teikti ženkliai didesnį išlaikymą vaikams, nei turi teikti apeliantas, turi būti vertinama, ar atsakovės turtinė padėtis reikšmingai pasikeitė (pagerėjo) būtent po teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką ir nustatyti išlaikymo vaikams dydį priėmimo. Taigi, kaip nustatyta byloje, po 2010-02-18 atsakovė įsigijo žemės sklypą su statiniais, Vilniaus m. sav. ( - ) kur ji gyvena su dukra, kas be abejo pagerino atsakovės turtinę padėtį. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės turtinė padėtis reikšmingai pasikeitė. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad šalims nutraukus santuoką atsakovė su dukra išsikraustė iš ieškovui priklausiusio buto, nuosavybės teise jai priklausančio gyvenamojo būsto neturėjo, todėl tas faktas, kad atsakovė tokį būstą įsigijo, laikytinas tik kaip būtinųjų savo ir vaiko poreikių patenkinimu, o ne tokiu reikšmingu turtinės padėties pagerėjimu, dėl kurio būtų galima didžiąją dalį vaiko išlaikymo naštos perkelti atsakovei. Tai, kad atsakovė neturėdama nuosavo būsto, ieškovui neteikiant pilno išlaikymo, sugebėjo išlaikyti šalių dukrą, save bei sukaupti, pasiskolinti ar kitais būdais gauti reikiamą sumą būstui įsigyti, yra jos pastangų rezultatas, kuris negali būti vertinamas kaip priežastis mažinti ieškovo pareigą išlaikyti vaiką.

25Kasacinis teismas, naujausioje savo praktikoje yra išaiškinę, jog sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 str. 1 d., t.y. prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu ir prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dar daugiau, teisiškai reikšminga ir tokia aplinkybė, kad, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, vaiko tėvas pats geranoriškai prisiima tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtina. Vadinasi, jis įvertina savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo pozicija dėl tikrųjų vaiko poreikių bei išlaikymo dydžio. Kaip jau minėta anksčiau bei kaip išsamiai išdėstė pirmos instancijos teismas, nutraukiant santuoką bendru sutarimu šalys pačios susitaria dėl teisinių pasekmių tokių kaip vaiko išlaikymo dydis ir pan. teisėjų kolegija pabrėžia, kad toks susitarimas šalims yra privalomas, todėl ieškovas negali vienasmeniškai nuspręsti, kokia suma, jo manymu, iš tikrųjų reikalinga vaiko išlaikymui ir nepaisant to, jog šalys abipusiai susitarė dėl kitokio išlaikymo dydžio, teikti vaikui išlaikymą savo nuožiūra. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, duomenų, jog vaiko poreikiai neatitinka šalių sutarto išlaikymo dydžio, byloje nėra.

26Konstatavus, kad ieškovo turtinė padėtis po santuokos iš esmės nepasikeitė ir nėra pagrindo mažinti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui dydį, teismas nesprendžia klausimo dėl išlaikymo dydžio.

27Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl ieškovo prašymo prašo įpareigoti atsakovę teikti piniginių lėšų skirtų dukros išlaikymui panaudojimo ataskaitas raštu kas tris mėnesius. Išnagrinėjus bylos duomenis nustatyta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad iš ieškovo išieškomą išlaikymą – 108 Lt atsakovė naudoja ne pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir ieškovui teikiant pilną išlaikymą, tai nėra tokio dydžio išlaikymas, kurį būtų galima naudoti ne pagal paskirtį atsižvelgiant į kasdienių išlaidų, tenkančių bet kuriam asmeniui, dydį, šalių vaiko poreikius, lavinimo išlaidas ir pan. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad minimalaus atlyginimo dydis yra orientacinė suma, reikalinga minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Šiuo atveju šalių sutarta vaikui skiriama išlaikymo suma nėra ženkliai didesnė.

28Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-18 sprendimu... 3. Nurodė, kad pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai, nustatyto išlaikymo... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo... 5. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 birželio 25 d. sprendimu ieškinį... 7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-02-18 sprendimu... 8. Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo... 9. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014... 10. Nurodė, kad teismas, net nustatęs akivaizdžius šalių turtinės padėties... 11. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės... 12. Nurodė, kad apelianto teiginiai apie turtinės padėties pablogėjimą... 13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 16. Kilusio ginčo esmė – CK 3.201 str., reglamentuojančio teismo teisę pagal... 17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 18. Šalys, siekdamos pasinaudoti savo teise susitarti dėl visų su santuokos... 19. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir 3.76 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė... 20. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija. Apeliacinės instancijos... 21. Nagrinėjamu atveju vertinant subjektyvius veiksnius, atkreiptinas dėmesys,... 22. Vertinant objektyvius veiksnius, matyti, jog pirmos instancijos teismas... 23. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams... 24. Sprendžiant klausimą dėl atsakovės galimybių teikti ženkliai didesnį... 25. Kasacinis teismas, naujausioje savo praktikoje yra išaiškinę, jog... 26. Konstatavus, kad ieškovo turtinė padėtis po santuokos iš esmės... 27. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo... 28. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 birželio 25 d. sprendimą palikti...