Byla 2A-259-823/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo 194-osios DNSB „Šeškinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui V. O. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas 194-oji DNSB „Šeškinė“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. O. 1466,36 Lt skolos. Nurodė, kad atsakovas nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nemoka už nedeklaruotą vandenį ir šilumą karšto vandens palaikymui proporcingai savo buto daliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 3 dalis). Priėmus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą ir 2003 m. UAB ,,Vilniaus energija“ renovavus Vilniaus miesto daugiabučių namų šilumos punktus bei pradėjus karšto vandens apskaitą vesti bei atsiskaitymą organizuoti pagal įvadinį namo apskaitos prietaisą, o ne pagal butuose sumontuotų karšto vandens prietaisų rodmenis, susidarė vadinamieji „nedeklaruoto karšto vandens kiekiai“ (skirtumas tarp įvadinio skaitiklio duomenų ir gyventojų butuose esančių skaitiklių duomenų) bei iškilo atsiskaitymo už jį problema. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003 konstatuota, kad butų savininkai pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius privalo apmokėti tiekėjui minėtus nuostolius. Nuo 2000-2001 m. šildymo sezono gyvenamajame name ( - ) įrengta individuali suvartotos šilumos apskaitos ir atsiskaitymo už suvartotą šilumą sistema, kuri leidžia kiekvienam butui reguliuoti gaunamą šilumos kiekį ir atsiskaityti pagal faktiškai bute suvartotą šilumos kiekį. Namo poreikiams suvartotas šilumos kiekis fiksuojamas šilumos punkte esančio šilumos apskaitos prietaiso ir pagal jo parodymus atsiskaitoma su AB „Vilniaus energija“. Susidaręs skirtumas tarp AB „Vilniaus energija“ pateiktų sąskaitų ir gyventojų deklaruotų bei apmokėtų sumų paskirstomas kiekvienam butui, išsami informacija pateikiama butams kartu su mokamuoju pranešimu. Įspėjimas dėl įsiskolinimo atsakovui buvo išsiųstas kartu su 2009 m. lapkričio 12 d. mokomuoju pranešimu Nr. 119, tačiau atsakovas savo skolos nepadengė.

4Atsakovas V. O. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jokio įspėjimo apie skolą iš ieškovo nėra gavęs. Ieškovas nepaaiškino ir nepateikė tikslių skaičiavimų, kas sudaro reikalaujamą priteisti skolą, kokia metodika ir dokumentais ieškovas vadovavosi ją apskaičiuodamas. Sąskaitoje turi būti tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remiantis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už suvartotą šilumos energiją patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti. Šiais klausimais nebuvo Bendrijos narių susirinkimo sprendimo, Bendrijos pirmininkas savavališkai pasirašė sutartis su tarpininkais mokesčiams už šildymą skaičiuoti, nors to visai nereikėjo, nes visi namo butai yra vienodo ploto ir paskaičiuoti mokestį už šildymą yra nesudėtinga. Skolos susidarė dėl Bendrijos pirmininko kaltės ir netinkamo ūkininkavimo, jis neteisėtai bando perkelti nepagrįstas išlaidas Bendrijos nariams. Be to, tai tariamos skolos, nėra jų atsiradimo įrodymų. Ieškovo minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-579/2003 aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 535V patvirtintos Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos 7 punktu, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-259 patvirtintos Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos 8, 11, 12, 13, 36 punktais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4, 5.1, 5.7 punktais ir Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 1, 5 ir 8 punktais ir nurodė, kad atsiskaitymo už bendro naudojimo energiją tvarką Bendrija turėjo parengti ir pasitvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, o ne ją nusistatyti savavališkai ir neteisėtai.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar vartotojas turi apmokėti už tiektą šilumą bendro naudojimo patalpoms ir kaip turi būti skaičiuojama vartotojo skola už cirkuliacinę šilumą (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis, CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pastatą, esantį ( - ), administruoja ieškovas, buto Nr. 16 savininkas yra atsakovas, kuris privalo proporcingai savo bendro turto daliai apmokėti išlaidas, susijusias su mokesčiais bei kitomis rinkliavomis, tame tarpe ir už tiektą šilumos energiją karštam vandeniui šildyti, t.y. cirkuliacinį mokestį. Ieškovas pateikė neapmokėtas detalias sąskaitas, skirtas Bendrijai, pateikė paskaičiavimus sumos, tenkančios visiems gyventojams už 2009 m. rugsėjo ir spalio mėn. Tačiau ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų ir tikslių paskaičiavimų, kiek atsakovas turėtų mokėti už paminėtas paslaugas. Vien ieškovo paaiškinimai neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad atsakovas skolingas būtent tą sumą ir už tą laikotarpį. Ieškovo pateiktos sąskaitos atspindi sunaudotos energijos kiekį visam namui, o pažyma nepagrįsta buhalteriniais dokumentais, apie kuriuos joje užsiminta. Teismas nurodė, kad vartotojas turi žinoti ir būti įsitikinęs, kad moka teisingas sumas už jam suteiktą paslaugą. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas sprendė kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, ir todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6Apeliaciniu skundu ieškovas 194-oji DNSB „Šeškinė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti pirmos bei apeliacinės instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien procesinėmis teisės normomis, o ieškovo reikalavimo materialinio teisinio pagrįstumo neanalizavo ir neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimu atsakovas nepagrįstai atleistas nuo pareigos apmokėti jam tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo bendro naudojimo objektais (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai). Tai pažeidžia kitų bendraturčių teises ir interesus. Ieškovas jokių kitų pajamų, išskyrus iš butų savininkų surenkamus mokesčius, negauna, todėl atsakovui tenkanti bendrų išlaidų dalis nepagrįstai būtų paskirstoma kitiems butų savininkams.
  2. Butų savininkams proporcingai paskirstomas išlaidas, susijusias su namo bendro naudojimo objektų eksploatavimu, ieškovas apskaičiuodavo remdamasis AB „Vilniaus energija“ ieškovui išrašytomis sąskaitomis, kurių pagrindu kiekvieną mėnesį parengdavo ir pateikdavo savininkams mokėjimo pranešimus. Šios išlaidos (nuostoliai) susidarė dėl: a) AB „Vilniaus energija“ namui patiekto bendro vandens kiekio, nustatomo remiantis namo įvadinio skaitiklio duomenimis (šaltas vanduo karšto vandens paruošimui + vandens pašildymas), ir name esančių butų faktiškai suvartoto (deklaruoto ir apmokėto) karšto vandens kiekio skirtumo; b) faktiškai name sunaudotos šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijos/„gyvatuko“ mokestis) ir namui nustatyto šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui normatyvo skirtumo. Namui ( - ), nustatyta 11,84 MWh šilumos kiekio per mėnesį norma, kurią kas mėnesį padauginus iš šilumos kainos gauta suma buvo išdalijama butų savininkams (cirkuliacinė šiluma), tačiau faktiškai pagal namo šilumos energijos skaitiklį buvo suvartojama daugiau nei nustatyta norma.
  3. Mokėjimo pranešimus atsakovas gaudavo ir reguliariai mokėjo įmokas, išskyrus dalį, skirtą bendriems namo nuostoliams apmokėti. 2009 m. gruodžio mėn. atsakovui pateiktame pranešime nurodyta bendra atsakovo įsiskolinimo suma, tuo metu pasiekusi 1466,36 Lt. Šis pranešimas yra privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus turinti išsami, tiksli ir visus mokesčiams apskaičiuoti reikalingus išeities duomenis turinti informacija apie atsakovo už atsiskaitymo laikotarpį mokėtinas sumas. Mokėjimo pranešimuose atsakovui tenkanti bendrų namo išlaidų (nuostolių) dalis nurodoma „Paslaugų mokesčio rodmenys“ lentelės eilutėje „Apšildymas“ stulpelyje „Perskaič.“. Visas ir nuolat didėjantis atsakovo įsiskolinimas nurodomas eilutėje „Nr. 8 Kitos paslaugos“ stulpelyje „Mokėti“. Pagal 2009 m. gruodžio mėn. pranešimą prašomas priteisti įsiskolinimas apskaičiuojamas taip: 1546,56 (bendra įsiskolinimo suma iki einamojo mėnesio) – 90,65 (einamojo mėnesio kitos paslaugos) + 10,45 (einamojo mėnesio atsakovui tenkanti bendrų išlaidų (nuostolių) dalis) = 1466,36 Lt.

7Su apeliaciniu skundu ieškovas teikia naujus įrodymus, patvirtinančius ieškovo skolos dydį, nurodydamas, kad būtinybė pateikti šios įrodymus iškilo pirmosios instancijos teismui nepagrįstai 2009 m. gruodžio mėn. atsakovui pateikto mokėjimo pranešimo nevertinus kaip tinkamo įrodymo, pagrindžiančio atsakovo skolos dydį.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. O. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nei patikslintame ieškinyje, nei dublike ieškovas nesugebėjo tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindo ir dalyko. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovas tikslina ieškinio pagrindą, nors įstatymas draudžia tai daryti.
  2. Jokio įspėjimo dėl įsiskolinimo iš ieškovo atsakovas negavo. Priešingai, jis keliskart kreipėsi į ieškovą su prašymu paaiškinti, kodėl buvo perskaičiuotas mokestis už nedeklaruotą karštą vandenį ir suvartotą šilumos kiekį, tačiau ieškovas nepateikė skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų. Skolos susidarė dėl pirmininko kaltės ir netinkamo ūkininkavimo, jis neteisėtai bando perkelti nepagrįstas išlaidas Bendrijos nariams. Be to, tai tariamos skolos, nepateikta jų atsiradimo įrodymų. Ieškovo nurodomi nuostoliai nesusiję su CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodytomis išlaidomis, o sąvoka „nuostoliai, susiję su namo bendro naudojimo objektų eksploatavimu“ yra netinkama.
  3. Neaišku, kokia metodika vadovaujantis apskaičiuotas atsakovo įsiskolinimas. Ieškovas reikalavimą netinkamai grindžia Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu. Šie klausimai nebuvo sprendžiami Bendrijos narių susirinkimuose, taip pažeidžiant Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 535V patvirtintos Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos 7 punkto nuostatą (daugiabučių namų savininkų bendrijos mokesčius už šildymą ir karštą vandenį atskiriems butams apskaičiuoja pagal bendrijoje nustatytą tvarką), Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-259 patvirtintos Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos 13 punkto nuostatas, iš kurių matyti, kad norint teisingai atsiskaityti su vartotoju už šildymą, karštą vandenį ir karšto vandens cirkuliaciją, būtina turėti visų butų savininkų šilumos įrengimų aprašą. Turi būti sudaryta komisija, kuri patikrintų prietaisus ir šildomus plotus. Bendrijos pirmininkas savavališkai ir neteisėtai nustatė atsiskaitymo už karšto vandens tiekimą tvarką ir savavališkai pasirašė sutartis su tarpininkais mokesčiams už šildymą skaičiuoti, nors to visai nereikėjo, nes visi namo butai yra vienodo ploto ir paskaičiuoti mokestį už šildymą yra nesudėtinga.
  4. Remiantis Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-259 patvirtintos Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos 8 punktu, šilumos vartotojas šiuo atveju yra buto savininkas (atsakovas), o šilumos tiekėjas – Bendrija. Ieškovas nesilaiko paminėtos tvarkos 11, 12, 36 punktų, kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4, 5.1, 5.7 punktų. Taip pat atsakovas remiasi Ūkio ministro 2003 m. biželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 1, 5 ir 8 punktais.
  5. Ieškovo minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-579/2003 aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
  6. Bendrijos įstatai negalioja, ir ieškovas negali jais remtis, nes po Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2000 m. birželio 20 d. priimtos redakcijos įsigaliojimo nebuvo inicijuotas Bendrijos įstatų pakeitimas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Ieškovas nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1466,36 Lt skolos, kuri, ieškovo teigimu, atsirado per 2006 m. gruodžio mėn. - 2009 m. gruodžio mėn. laikotarpį atsakovui nesutinkant dengti ieškovo tiekėjui UAB „Vilniaus energija“ sumokėtų sumų dalies, tenkančios jam kaip gyvenamojo namo buto savininkui. Ieškovo teigimu, nurodyta skola atsirado ieškovui dengiant UAB „Vilniaus energija“ nuostolius, apskaičiuotus kaip 1) skirtumas tarp namo įvadinio skaitiklio duomenų ir gyventojų butuose esančių skaitiklių duomenų, susijusių su šalto vandens karštam vandeniui ruošti suvartojimu, ir 2) skirtumas tarp faktiškai name suvartoto šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui kiekio ir namui nustatyto normatyvo.

11Nuo eksploatavimo ribos iki butų vanduo tiekiamas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra atsakingos už jiems priklausančius energijos tinklus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu vandens nuostoliai atsiranda tiekiant vandenį vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t.y. butų savininkai. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda CK 4.76 ir 4.82 straipsnių bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pagrindu. Bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas. Todėl jis pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Jeigu vandens nuostoliai susidaro tiekiant vandenį butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, tai jie pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnį privalo apmokėti tiekėjui šio vandens kainą. Tokia butų savininkų pareiga neatsirastų tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog šalto vandens nuostoliai susidaro ne dėl butų savininkų kaltės ir ne jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Taigi, esant skirtumui tarp namo įvadinio skaitiklio duomenų ir gyventojų butų skaitiklių duomenų visumos (namo įvadinio skaitiklio duomenims esant didesniems) su tiekėju už vandenį turi būti atsiskaitoma pagal namo įvadinį skaitiklį, o susidaręs skirtumas kaip nuostolis paskirstomas butų savininkams proporcingai jiems priklausančiai bendrosios nuosavybės daliai (CK 4.76 straipsnis). Ieškovo reikalaujama priteisti suma, susijusi su vandens suvartojimo duomenų skirtumu, yra atsakovui kaip bendrosios nuosavybės dalyviui tenkanti tiekėjo nuostolių, atsiradusių tiekiant vandenį gyvenamojo namo butų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiais tinklais, dalis. Ieškovo teigimu, su energijos tiekėju UAB „Vilniaus energija“ yra atsiskaityta, t.y. paminėti nuostoliai tiekėjui yra padengti ieškovo, tačiau atsakovas atsisako padengti jam priskirtiną nuostolių dalį, ir tokiu būdu yra susidaręs atsakovo įsiskolinimas ieškovui.

12Teismas nesutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003 pateikti išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamai bylai, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Nors tarp paminėtos kasacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos iš tiesų yra faktinių aplinkybių skirtumų (kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp energijos tiekėjo ir bendrijos, o ne bendrijos ir jos nario), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai, susiję su gyvenamojo namo butų savininkų pareiga padengti tiekėjo nuostolius, atsiradusius tiekiant vandenį gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, taip pat daugiabučio namo savininkų bendrijos statusu jos santykiuose su energijos tiekėju, yra aktualūs ir taikytini nagrinėjamoje byloje, kadangi joje turi būti sprendžiami analogiški klausimai.

13Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009). Tai nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal energijos tiekimo sutartis, sudarytas tarp energijos tiekėjo ir daugiabučio namo savininkų bendrijos, vartotojais yra ne bendrija, bet butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, naudojantys energiją savo namų ūkio reikmėms. Būtent butų savininkai, o ne bendrija moka už tiekiamą energiją. Atitinkamai energijos butų savininkams pardavėjas, kuriam už patiektą energiją sumoka butų savininkai, yra energijos tiekėjas, o ne daugiabučio namo savininkų bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Bendrija nurodytame santykyje dalyvauja tik kaip tarpininkas tarp energijos tiekėjo ir vartotojų, taigi atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog santykyje su juo ieškovas veikia kaip energijos tiekėjas. Daugiabučio namo savininkų bendrija neturi pareigos išieškoti iš gyventojų nuostolius, tiekėjo patirtus apskaičiavus faktiškai patiektą vandens kiekį pagal įvadinius skaitiklius ir nustatyta tvarka apskaičiavus gyventojų sunaudotą vandens kiekį, nebent toks bendrijos įsipareigojimas būtų nurodytas jos ir energijos teikėjo pasirašytoje sutartyje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-234/2003), tačiau, jei nurodyti nuostoliai tiekėjui yra faktiškai atlyginami bendrijos, kiekvienas iš bendrosios nuosavybės dalyvių tampa atsakingu už jam tenkančios nuostolių dalies atlyginimą bendrijai (CK 4.76 straipsnis). Ieškovas, siekiantis patirtų nuostolių atlyginimo teismine tvarka, turi įrodyti patirtų nuostolių faktą ir dydį (CPK 178 straipsnis), t.y. nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, privalo įstatymų nustatyta tvarka įrodyti, kad atlygino UAB „Vilniaus energija“ jo turėtus konkretaus dydžio nuostolius (kad ginčo laikotarpiu skirtumas tarp namo įvadinio skaitiklio duomenų ir visų namo gyventojų deklaruotų apskaitos prietaisų duomenų buvo atitinkamo dydžio, ir kad šis skirtumas buvo padengtas bendrijos), taip pat pagrįsti atsakovui tenkančios atlygintų nuostolių dalies dydžio skaičiavimą (nurodyti konkretų būdą, kuriuo vadovaujantis nuostoliai buvo išdalinti visiems butų savininkams).

14Teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad 2009 m. gruodžio mėn. atsakovui pateiktas mokėjimo pranešimas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis atsakovo pareigą sumokėti ieškovui šiame pranešime nurodytą sumą. Mokėjimo pranešimas yra informacinis dokumentas, kurio pagrindu atsiskaitoma su bendrija, tačiau kilus ginčui dėl atsakovo pareigos mokėti pranešime nurodytą sumą būtent ieškovui tenka procesinė pareiga aiškiai pagrįsti, kokiu būdu buvo apskaičiuota pranešime nurodyta suma, t.y. įrodyti aukščiau paminėtas reikšmingas bylai aplinkybes. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo teiginiais, kad jo pareiga atlyginti vandens tiekimo nuostolius atsirastų tik tuo atveju, jei šiuo klausimu būtų priimtas konkretaus turinio bendrijos sprendimas. Kaip jau minėta, atsakovo pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai prisidėti prie nurodytų sumų dengimo kyla tiesiogiai iš įstatymo, t.y. CK 4.82 ir 4.76 ir 4.82 straipsnių, o bendrijos teisė reikalauti iš atsakovo nurodytų sumų kildinama iš faktinio nuostolių atlyginimo tiekėjui už visus bendrasavininkius, tarp jų ir atsakovą.

15Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra surinkti įrodymai, patvirtinantys ieškovo turėtų nuostolių faktą ir dydį, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tokia situacija byloje susiklostė iš dalies ir dėl netinkamo teismo išaiškinimo pareigos įgyvendinimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirminis ieškovo teismui pateiktas ieškinys buvo su akivaizdžiais turinio ir formos trūkumais, dėl ko ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti ir pasiūlyta pasinaudoti teisine pagalba (b.l. 28). Ieškovo patikslintame ieškinyje taip pat tebuvo išdėstytas tik teisinis keliamo reikalavimo pagrindas, nenurodant jokių faktinių reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių (b.l. 31), t.y. patikslintas ieškinys taip pat neatitiko šiam procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų, tačiau teismo buvo priimtas nagrinėti. Į faktinio ieškovo reikalavimo pagrindo stoką buvo atkreiptas dėmesys ir atsakovo parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, be kita ko prašant teismo išreikalauti iš ieškovo tam tikrus įrodymus (b.l. 37-39, 58), tačiau nurodyti trūkumai pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijos metu teismo nebuvo šalinami, atsakovo prašomų išreikalauti įrodymų išreikalavimo klausimas taip pat nebuvo sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirengimo stadijos metu ieškovas nebuvo atstovaujamas teisininko. Atsižvelgiant į kooperacijos principą ir iš jo kylančią teismo išaiškinimo pareigą (CPK 8 straipsnis), ieškovo reikalavimas neturėtų būti atmetamas kaip neįrodytas tais atvejais, kai įrodymai nepateikiami dėl to, jog ieškovas akivaizdžiai netinkamai suvokia savo įrodinėjimo pareigos apimtį, ir teismas nesiima jokių veiksmų, siekdamas tą įrodinėjimo pareigą patikslinti. Nagrinėjamos bylos atveju reikšminga ir tai, kad ginčas yra kilęs ne tarp vartotojo ir energijos teikėjo, o tarp daugiabučio namo savininkų, t.y. atsakovo, kaip vieno iš bendrosios nuosavybės dalyvių, ir bendrijos, atstovaujančios likusius bendrosios nuosavybės dalyvius, ir į tai teismas turėjo atsižvelgti nustatydamas leistinas teismo aktyvumo ribas.

16Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo skolos atsiradimo faktą bei dydį. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, vienas iš kurių galėtų būti ir netinkamas teismo išaiškinimo pareigos įgyvendinimas. Visgi, apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai taip pat nėra pakankami priimti galutiniam sprendimui dėl ginčo esmės. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė atsakovui tenkančių sumų paskaičiavimo lentelę, tačiau ji pati savaime nėra pakankama atsakovo skolos dydžiui nustatyti. Apeliantas nepateikė pirmosios instancijos teisme atsakovo reikalautų įrodymų apie tai, kokį karšto vandens suvartojimą ginčo laikotarpiu deklaravo kiekvienas iš gyvenamojo namo butų. Ši aplinkybė yra svarbi dėl to, kad atsakovas, kaip vienas iš bendrosios nuosavybės dalyvių, privalo dengti tik jam tenkančią tiekėjo nuostolių dalį, tačiau ne kitų butų gyventojų galimą įsiskolinimą tiekėjui, taigi turi būti aiškinamasi ne tik tai, ar ieškovo pateiktoje lentelėje nurodyti gyventojų sunaudoto karšto vandens deklaravimo duomenys yra teisingi, bet ir tai, ar nei vienas iš butų ginčo laikotarpiu nebuvo skolingas tiekėjui, t.y. ar nurodytas skirtumas yra sąlygotas tik vandens nuostolių, atsiradusių tiekiant vandenį butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, ar ir dalies butų gyventojų asmeninio įsiskolinimo tiekėjui, kurio atsakovas dengti neprivalo. Teismui taip pat nepateikti duomenys, kad su UAB „Vilniaus energija“ pagal pateiktas sąskaitas - faktūras buvo visiškai atsiskaityta, ir kad atsiskaitė būtent ieškovas. Atitinkamų ieškovo sutarčių su UAB „Vilniaus energija“ byloje nėra. Galiausiai, kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje lentelėje apelianto nurodyta, kad iki 2009 m. balandžio mėn. konkretus įsiskolinimo dydis buvo apskaičiuojamas bendrą įsiskolinimą dalijant iš gyventojų skaičiaus (b.l. 103). Pagal CK nuostatas, tiekėjo nuostoliai atlygintini priklausomai nuo gyventojui tenkančios nuosavybės dalies, nepriklausomai nuo bute gyvenančių gyventojų skaičiaus, todėl ieškovas turėtų aiškiai pagrįsti tokio skaičiavimo būdo taikymą.

17Kita apelianto nurodyta atsakovo skolos dalis susijusi su skirtumu tarp namui priskirto cirkuliacinės šilumos normatyvo ir faktiškai name suvartoto šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui kiekio (apmokestintas ir išdalintas vartotojams šilumos kiekis cirkuliacijai, skaičiuojamas tais atvejais, kai faktinis šilumos sąnaudų cirkuliacijai dydis viršija leistiną pagal normatyvus). Šio reikalavimo teisinė prigimtis nėra identiška reikalavimui dėl šalto vandens karštam vandeniui ruošti nuostolių priteisimo, kadangi šilumos kiekio paskirstymas daugiabučiuose namuose reglamentuojamas specialiosiomis teisės normomis. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Apeliantas nėra pateikęs duomenų, kokiais metodais vadovaujantis normatyvus viršijantis cirkuliacinės šilumos kiekis yra paskirstomas gyvenamojo namo butų savininkams, į bylą taip pat nėra pateikti atitinkami namo gyventojų (bendrijos) sprendimai šiuo klausimu. Iš apelianto pateiktos lentelės galima daryti prielaidą, kad normatyvus viršijantis cirkuliacinės šilumos kiekis tarp gyvenamojo namo butų savininkų paskirstomas tokiu pat būdu, kaip ir šalto vandens karštam vandeniui ruošti nuostoliai, tuo tarpu ieškovo dublike nurodoma kitokia šilumos paskirstymo metodika (b.l. 47). Taikytinos šilumos paskirstymo metodikos nustatymas yra esminė aplinkybė, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo dalyje dėl cirkuliacinės šilumos nuostolių dalies priteisimo, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos ir dėl jų nepasisakyta.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jei dėl byloje tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas vadovaujantis įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančiomis proceso teisės nuostatomis, neatsižvelgiant į teismo išaiškinimo pareigą, ir dėl to esminės bylos aplinkybės nebuvo nustatytos, jas patvirtinantys įrodymai nesurinkti, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

20Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

21Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas 194-oji DNSB „Šeškinė“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į... 4. Atsakovas V. O. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jokio įspėjimo... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas 194-oji DNSB „Šeškinė“ prašo panaikinti... 7. Su apeliaciniu skundu ieškovas teikia naujus įrodymus, patvirtinančius... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. O. prašo apeliacinį skundą... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 10. Ieškovas nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 11. Nuo eksploatavimo ribos iki butų vanduo tiekiamas butų savininkams bendrosios... 12. Teismas nesutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad... 13. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės... 14. Teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad 2009 m. gruodžio mėn. atsakovui... 15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 16. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų,... 17. Kita apelianto nurodyta atsakovo skolos dalis susijusi su skirtumu tarp namui... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jei dėl... 19. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327... 20. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 21. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d....