Byla 2A-1941-413/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, trečiasis asmuo Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. ir atsakovės J. L. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-226-191/2015 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei J. L. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, trečiasis asmuo Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas E. M. ir atsakovė L. M. susituokė ( - ) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo nekilnojamąjį turtą: 1) pagal 1992-03-16 pirkimo – pardavimo (buto privatizavimo) sutartį - butą, esantį ( - ); 2) pagal 2008-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį – 0,0643 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ); ir kilnojamąjį turtą – automobilį N. A., valst. Nr. ( - ) Sutuoktinių turto padalijimo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutartimi, reg. Nr. 4VJ-9250, patvirtinta Kauno m. 4-ojo notarų biure, šalys pasidalino dalį santuokoje įgyto turto – 0,0643 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ), kuris atiteko atsakovei.

5Ieškovas nurodė, kad santuoka yra iširusi, šalys neveda bendro ūkio, gyvena atskirai – ieškovas bute ( - ), atsakovė – gyvenamajame name, ( - ). Ieškovo nuomone, dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, šalys faktiškai buvo susitarę, kad atsakovei asmeninėn nuosavybėn atitenka sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas ir namas, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise lieka butas, esantis ( - ), tačiau garbaus amžiaus, teisinio neišprusimo bei atsakovės apgaulės į minėtą sutartį jis (butas) nebuvo įtrauktas. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas:

61) nutraukti šalių santuoką, sudarytą ( - ) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

72) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento suklydimo ir apgaulės įtakoje 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą Sutuoktinių turto padalijimo sutartį, reg. Nr. 4VJ-9250, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės, ir taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (toliau ir Žemės sklypas), ir pastatą – gyvenamąjį namą (toliau ir Pastatas), unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), bendrojon jungtinėn sutuoktinių J. L. M. ir E. M. nuosavybėn;

83) padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti E. M. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui butą/patalpą – butą su rusiu, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ) (toliau ir Butas), kurio vidutinė vertė 83 400 Lt (24 154,31 Eur); priteisti iš J. L. M. ieškovo E. M. naudai 23 620 Lt (6 840,82 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už J. L. M. atitenkančią didesnę turto dalį, 1 152,20 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto turto išlaikymą, 369,27 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto turto pagerinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Po grąžinimo į bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybę priteisti atsakovei J. L. M. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), kurių vidutinė vertė 128 300 Lt (37 158,24 Eur), ir transporto priemonę N. A., valst. Nr. ( - ) kėbulo Nr. ( - ), kurios vidutinė rinkos vertė 2 340 Lt (677,72 Eur).

9A. J. L. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir patvirtino, kad santuoka su ieškovu yra iširusi, šalys kartu negyvena nuo 2012 m., tačiau, jos vertinimu, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ir jo neištikimybės, kadangi ieškovas turi kitą moterį, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimu. Atsakovė prašė atmesti kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimo dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nurodė, kad ieškovas gera valia sutiko sudaryti ginčijamą Santuokinio turto padalijimo sutartį, kadangi ja padalintas turtas buvo įgytas už asmenines atsakovės lėšas.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė šalių santuoką dėl abipusės ieškovo ir atsakovės kaltės; pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 20 d. Sutuoktinių turto padalijimo sutartį (reg. Nr. 4VJ-9250, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J.), taikė restituciją ir grąžino žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), bendrojon jungtinėn sutuoktinių J. L. M. ir E. M. nuosavybėn; priteisė ieškovui E. M. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui butą/patalpą – butą su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ); priteisė atsakovei J. L. M. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), transporto priemonę N. A., valst. Nr. ( - ) kėbulo Nr. ( - ); kitoje dalyje ieškinį dėl santuokinio turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų bei piniginės kompensacijos priteisimo atmetė; po santuokos nutraukimo E. M. paliko pavardę M., J. L. M. – M.; priteisė ieškovui iš atsakovės 156,41 Eur žyminio mokesčio ir 612,30 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, valstybei; priteisė atsakovei iš ieškovo 67,77 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

12Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo, kuomet ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė - dėl ieškovo kaltės, ir įvertinęs bylos aplinkybes, liudytojų parodymus teismas konstatavo, kad abi šalys nesugebėjo taikiai išspręsti turtinių ir kitų klausimų, dėl to kildavo tarpusavio barniai, neišsaugojo šiltų santykių, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, pasikeitė abiejų požiūris į šeimos vertybes, kilusių problemų nesugebėjo spręsti abipusių nuolaidų būdu. Teismas nenustatė ieškovo elgesyje esminių sutuoktinio pareigų pažeidimo, o atsakovės bei liudytojų parodymus, kad atsakovas galimai turi kitą moterį vertino kaip nepakankamus ieškovo kaltei nustatyti. Įvertinęs tai, kad sutuoktiniai jau kelis metus kartu negyvena, nebepalaiko šeimyninių santykių, teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

13Pasisakydamas dėl ginčijamos Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties panaikinimo, kuomet šalys 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas - žemės sklypas ir pastatas-gyvenamasis namas, esantys ( - ), atiteko atsakovei J. L. M., teismas sprendė, kad ši sutartis neatitiko tikrosios šalių valios, buvo sudaryta ieškovui nenaudingomis sąlygomis, nes santuokos iširimo atveju sutuoktiniai turi teisę į pusę jų užgyvento turto, dėl ko buvo apribota jo teisė į jam priklausančią turto dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijama sutartimi buvo spręstas tik vieno turtinio objekto padalinimo klausimas, nesprendžiant klausimo dėl kitų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių daiktų padalinimo, teismas konstatavo, kad sutartis iš esmės yra ydinga, labiau atitinkanti turto perdavimo kito sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn sutartimi, nei sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi. Teismo nuomone, ginčo sutarties sudarymui įtakos turėjo garbus šalių amžius, ieškovo įsitikinimas, kad žodinis šalių susitarimas dėl buto ir žemės sklypo pasidalijimo išlieka ir po ginčijamos sutarties sudarymo, dėl ko teismas sprendė, kad sutartis buvo sudaryta esant suklydimo faktui. Nenustatęs apgaulės požymių, teismas sprendė, kad ginčo sutartis sudaryta ieškovo suklydimo, o ne apgaulės įtakoje, todėl ginčijamą sutartį panaikino tik vienu įstatyminiu pagrindu (CK 1.90 straipsnis).

14Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, teismas konstatavo, kad sudarydamas ginčijamą sutartį ieškovas tikėjo, jog jam atiteks likęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas – butas, esantis Ukmergės g. 30-24, Kaune. Nustatęs, kad ginčo sutartis buvo sudaryta nesant abiejų šalių suderintos valios (CK 1.62 straipsnio 6 dalis), teismas sprendė, jog kyla CK 1.80 straipsnyje numatytos pasekmės, dėl ko pripažinus sutartį negaliojančia taikytina restitucija, t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 17 300 Lt, ir pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 111 000 Lt, turi būti grąžinti į bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

15Spręsdamas dėl turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų bei kompensacijos priteisimo, teismas pažymėjo, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės pusę turėtų ginčo buto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2014 m. Konstatavęs, kad šias išlaidas ieškovas patyrė gyvendamas ginčo bute vienas, kad atsakovė, gyvendama atskirai, taip pat turėjo gyvenamojo namo išlaikymo, komunalinių ir kitų išlaidų, įvertinęs tai, kad ieškovas, keisdamas bute langus pagerino bendrą buto vertę, kuri, teismo nuomone, yra didesnė nei nurodoma ieškinyje, teismas šioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taipogi pažymėjo, kad buto, esančio ( - ), vertė nustatyta remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, kur buto pagerinimai (langų keitimas ir kt.) nėra įvertinti, o pagal analogiškų 2-jų kambarių butų kainas, įvertinus ginčo buto pagerinimą, dalintino buto vertė santykinai atitiktų kito dalintino turto - namo ir žemės sklypo, esančių ( - ), vertę. Todėl, padalijus du nekilnojamojo turto objektus šalims natūra (ieškovui – butas, atsakovei – gyv. namas su žemės sklypu), teismo vertinimu, toks turto padalijimo būdas labiausiai atitiktų šalių interesus, dėl ko teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti jo prašomą kompensaciją.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nustatęs, kad buvo patenkinti ieškovo neturtiniai reikalavimai ir 74 proc. turtinių reikalavimų, teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 156,41 Eur žyminio mokesčio ir 612,30 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, o atsakovei priteisė iš ieškovo 67,77 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18Apeliaciniu skundu ieškovas E. M. (jo atstovė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies atmestas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, visiškai nepasisakė dėl atsakovui nepriteistų ginčo Buto pagerinimo (langų sumontavimo) išlaidų. Be to, teismas neargumentavo, kodėl jis neatsižvelgė į ieškovo pateiktą sutuoktinių santuokoje įgyto turto balansą ir nepriteisė ieškovui piniginės kompensacijos už jam tenkantį mažesnės vertės turtą įvertinus tai, kad atsakovei buvo priteistas ne tik žemės sklypas su pastatu, kurie, teismo nuomone, buvo adekvačios vertės kaip Butas, bet ir transporto priemonė N. A., valst. Nr. ( - ) kėbulo Nr. ( - ), kurią ieškovas įvertino 677,71 Eur suma.

202. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus ieškovo rašytinius įrodymus apie Buto, Žemės sklypo ir Pastato vertę bei atliktus Buto pagerinimus (sumontuotus langus), dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad Buto vertė santykinai atitiko kito dalintino turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių ( - ), vertę. Iš to seka, kad teismas netinkamai padalino sutuoktinių santuokoje įgytą turtą bei priėmė nepagrįstą sprendimą, pažeidžiantį ieškovo teises.

213. Tenkindamas ieškinį dalyje dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, teismas grąžino bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn Žemės sklypą ir Pastatą, tačiau nesudarė sutuoktinių bendro turto balanso ir tokiu būdu pažeidė prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis). Viso santuokoje įgyto turto vertė 61 657,71 Eur, todėl, vadovaujantis sutuoktinių turto padalinimo lygių dalių principu, ieškovui turėjo tekti 30 828,86 Eur vertės turto. Tuo tarpu ieškovui buvo priteistas tik 23 800 Eur vertės Butas, tačiau nepriteista 7 028,86 Eur dydžio piniginė kompensacija. Be to, teismas ne tik nesudarė turto balanso, bet ir nenurodė dalintino turto verčių. Atsakovei neginčijant ieškovo pateiktų VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto vertinimų ir nepateikus jokių minėtas vertes paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis masinio vertinimo būdu nustatytomis nekilnojamojo turto vertėmis. Kadangi šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami nei su nepilnamečių vaikų teisėmis, nei su silpnesnėje padėtyje esančio sutuoktinio teisėmis susiję klausimai, kuomet teismas turi būti aktyvus, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir savo iniciatyva nustatydamas buto vertę, tačiau nesivadovaudamas civilinės bylos įrodymais, pažeidė tiek įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), tiek šalių rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), todėl priėmė nepagrįstą ir iš dalies naikintiną sprendimą.

224. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės ½ dalies Buto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų. Anot apelianto, per laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. kovo mėn. ieškovas patyrė 2 304,40 Eur išlaidų, susijusių su Buto išlaikymu. Minėtos išlaidos yra patiriamos nepriklausomai nuo to, kiek gyventojų naudojasi Butu, todėl šalys jas privalo apmokėti kartu. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, nepateikė įrodymų apie jos patirtas gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas, nereiškė priešieškinio ir nereikalavo priteisti minėtų išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir nepriteisti ieškovo prašomos sumos vien dėl to, kad atsakovė patyrė analogiško dydžio išlaidas gyvenamojo namo išlaikymui. Atsakovė, būdama Buto bendraturte, privalėjo lygiomis dalimis prisidėti prie Buto išlaikymo (pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį, abu sutuoktiniai atsako solidariai (LR CK 6.114 str.), o solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių to, ką jis įvykdė (CK 6.9 straipsnis), todėl ieškovas pagrįstai reikalavo priteisti jam 1 152,20 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Be to, ieškovas už asmenines lėšas yra pagerinęs Buto būklę – sumontavęs 4 vnt. PVC langų Aluplast, už kurių sumontavimą sumokėjo 2 550 Lt. Įvertinus tai, kad langai nupirkti už asmenines ieškovo lėšas, atsakovei tenka pareiga atlyginti ½ dalį Buto pagerinimo išlaidų – 1 275 Lt (369,26 Eur).

23Apeliaciniu skundu atsakovė J. L. M. (jos atstovė) prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti iš ieškovo visas apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

241. Teismas, nutraukdamas santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nusižengė įrodymų vertinimo taisyklėms, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės nuomone, neužtenka vien tik ieškovo subjektyvaus paaiškinimo, kad dėl santuokos iširimo kalta ir atsakovė, nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę. Be to, teismas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės kaltė. Todėl sprendimo dalis, kuria teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažintina nemotyvuota, kas sudaro pagrindą panaikinti sprendimą šioje dalyje.

252. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta Sutuoktinių turto padalijimo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo. Atsakovės nuomone, minėta išvada prieštarauja įstatymo normoms, reglamentuojančioms sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo institutui, šiuo klausimu suformuotai teismų praktikai, surinktai bylos medžiagai, kadangi sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos nei viena iš nurodytų sąlygų. Be to, pripažindamas minėtą Sutuoktinių turto padalijimo sutartį negaliojančia, teismas iš esmės rėmėsi vien ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis ir atsakovė neva buvo sudarę žodinę sutartį, jog Sutuoktinių turto padalijimo sutartimi sutuoktiniai pasidalins visą jų santuokoje turimą turtą, įskatinat ir butą, nors atsakovė neigė buvus tokį susitarimą. Tokiu būdu, teismas vertino šalių sudarytą sutartį formaliai ir išimtinai vadovaujantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nenurodydamas kokiais pagrindais atmesti atsakovės argumentai, nevertindamas sutarties turinio. Be to, ieškovas prašė sandorį pripažinti negaliojančiu ne tik dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), bet ir dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Atsakovės nuomone, ieškovas aiškiai nenurodė, kokie veiksmai ir aplinkybės sudarė skirtingus nurodytų sandorių negaliojimo pagrindus.

263. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovui buvo nenaudinga sudaryti ginčijamą sutartį dėl to, kad skyrybų atveju ieškovas turi teisė į pusę bendra jungtine nuosavybe priklausančio turto. Tokia išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kuri numato, jog suklydimo faktą sudarant sandorį galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

274. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sandoris sudarytas dėl abiejų ginčo šalių suklydimo, kadangi atsakovė niekada neįrodinėjo suklydusi sudarydama šią sutartį, šių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovas. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie pagristų ieškovo teiginius ir suteiktų pagrindą abejoti, kad šalims sudarant santuokoje įgyto turto padalijimo sutartį, šalių veiksmai neatitiko tikrosios jų valios, kad ieškovo amžius sutrukdė jam suprasti sudaromos sutarties turinį ir teisines pasekmes. Sutartis buvo sudaryta dalyvaujant notarei ir buvo jos patvirtina, todėl ieškovas, prieš sudarydamas sutartį, galėjo pasikonsultuoti su notare, tačiau tuo metu jam tokių abejonių dėl sutarties sudarymo nekilo. Be to, siekdamas išsiaiškinti sutarties sudarymo aplinkybes ir pašalinti iškilusias abejones teismas turėjo apklausti notarę. Apeliantės vertinimu, vienpusės klaidos atveju, kai nėra kitos šalies kaltės, sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik išimtiniais atvejais, kai yra svarbios aplinkybės, dėl kurių ieškovo suklydimą galima pateisinti. Priešingu atveju nepagrįstai nukentėtų kita sandorio šalis, būtų griaunamas sandorių stabilumas ir būtų ginami asmenys, kurių neapdairumas negali būti pateisinamas.

285. Atsakovė pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jos pozicija buvo priešinga ieškovo pozicijai, atsakovė turėjo savo reikalavimų, todėl mano, kad tik atsakovei pateikus priešieškinį byloje būtų užtikrintas sąžiningas ir teisingas procesas bei priimtas teisingas teismo sprendimas. Tuo tarpu teismas pažeidė pareigą šeimos bylose būti aktyviu ir neišaiškino atsakovei jos teisės civilinėje byloje pateikti priešieškinį, dėl ko liko neapgintos atsakovės teisės, nesuteikta jai galimybė reikšti byloje reikalavimą dėl santuokoje įgyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo pripažinimo asmenine nuosavybe (kaip įgytus už asmenines lėšas). Tai, kad bylos šalys buvo atstovaujamos advokatų, nesudaro pagrindo atleisti teismą nuo pareigos aktyviai veikti šeimos bylose ir visapusiškai užtikrinti abiejų sutuoktinių dalyvavimą procese lygiomis teisėmis. Kadangi įstatymas nenumato galimybės pateikti priešieškinį apeliacinės instancijos teisme, todėl šis teismas turėtų civilinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Be to, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir dėl to, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neatskleidė bylos esmės, padarė esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, nenustatė esminės reikšmės bylos eigai turinčių aplinkybių.

296. Apeliantės nuomone, tinkamam bylos išnagrinėjimui privalu apklausti trečiuoju asmeniu byloje patrauktą notarę, kuri pirmosios instancijos teismo nebuvo apklausta, dėl ko atsakovė prašė nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

30Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė (jos atstovė) prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

311. Atsakovė iš dalies sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio kodekso nuostatas, kadangi nesudarė sutuoktinių bendro turto balanso, tačiau nesutinka su argumentu, kad tokiu būdu padalindamas santuokoje įgytą turtą teismas pažeidė ieškovo interesus, priteisdamas jam mažesnės vertės turtą ir nepriteisdamas jokios piniginės kompensacijos. Teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad sutuoktinių bendrą įgytą turtą sudarė: Butas/patalpa - butas su rūsiu, esantis ( - ), ir transporto priemonė – N. A., valst. Nr. ( - ) kėbulo Nr. ( - ). Todėl teismas turėjo spręsti būtent šio turto padalijimo sutuoktiniams klausimą, dėl ko nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad jam turėjo tekti 30 828,86 Eur vertės turto, kai dalintino buto vertė yra 23 800 Eur. Be to, ieškovas neturėjo teisės į kompensaciją už jam neva tenkančią mažesnio turto dalį, kadangi skundžiamu sprendimu Sutuoktinių turto padalijimo sutartis buvo panaikinta nepagrįstai, o Žemės sklypas ir Pastatas negalėjo būti grąžinti sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

322. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų buto pagerinimui ir išlaikymui priteisimo, pažeidė šalių pareigą rungtis bei įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovės nuomone, būtent ieškovui kilo pareiga įrodinėti savo ieškinio reikalavimus, t. y. jo patirtas išlaidas būsto išlaikymui ir pagerinimui bei įrodyti reikalavimo dėl kompensacijos šioje dalyje pagrįstumą, o ieškovui to neįrodžius – teismas pagrįstai šiuos ieškinio reikalavimus atmetė.

33Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas (jos atstovė) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

341. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų šalių kaltės. Ieškovo neištikimybės faktą atsakovė grindė liudytojų parodymais, tačiau vien liudytojų paaiškinimai, kad jie matė ieškovą su kita moterimi negali būti laikomi pakankamais ieškovo neištikimybės faktui konstatuoti. Be to, nors atsakovė įrodinėjo ieškovo neištikimybę, tačiau nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji pati nėra kalta dėl santuokos iširimo, t. y. kad buvo ištikima, lojali, atsidavusi šeimai, gerbė sutuoktinį, tinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, nevartojo psichologinio smurto ieškovo atžvilgiu, nekonfliktavo bei neprovokuodavo šeimoje konfliktų.

352. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas, formuodamas ieškinio pagrindą, neįvykdė pareigos aiškiai identifikuoti ir atskirti, kokie veiksmai ir aplinkybės sudarė skirtingus ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindus. Ieškovas pažymi, kad pagal teismų praktiką, teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes proceso įstatymas nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010 ir kt.). Todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį, neturėjo pareigos nurodyti teisinį pagrindą, dėl kurio prašo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Ieškovas įrodinėjo, kad sutartis neatitiko tikrosios sutarties šalių valios bei protingumo kriterijų, kad ieškovas yra garbaus amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, neturi pagrindo nepasitikėti kita sutarties šalimi, todėl, neišmanydamas įstatymų, jis negalėjo numatyti, jog neaptartas Sutartimi ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas turtas, skyrybų atveju, teismo yra atidalinamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Ieškovo nuomone, teismas, remdamasis vidiniu įsitikinimu, įvertino šalių paaiškinimus ir pagrįstai sprendė, jog suklydimo faktas egzistavo, dėl ko ginčo sandorį pagrįstai pripažino negaliojančiu.

363. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą šeimos bylose būti aktyviu ir neišaiškino atsakovei jos teisės civilinėje byloje pateikti priešieškinį, dėl ko buvo neapgintos jos teisės, nesuteikta galimybė reikšti reikalavimą pripažinti santuokoje įgytą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą asmenine nuosavybe (kaip įgytus už asmenines lėšas). Ieškovas pažymi, kad teismas šeimos bylose yra aktyvus tik sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų interesais. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokie klausimai nebuvo sprendžiami, dėl ko teismui neteko pareiga būti aktyviam, ir jis neprivalėjo išaiškinti atsakovei jos teisės teikti byloje priešieškinį. Be to, atsakovė buvo atstovaujama advokato, kuris turėjo pareigą tinkamai atstovauti atsakovės teises ir interesus. Tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atsakovė pradėjo įrodinėti, kad Pastatas ir Žemės sklypas yra asmeninė jos nuosavybė, neva įgyta už asmenines lėšas, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

37IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

39Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

40CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

41Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas, kadangi bylos išnagrinėjimui reikšmingos bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, pagrįstos įrodymais ir sprendimo priėmimui pakankamais šalių paaiškinimais, duotais bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka, tiek jų paaiškinimais, nurodytais savo procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teisme.

42Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

43Santuokinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Santuokinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis, be kita ko, yra neištikimas. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos, todėl kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

44Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abi šalys nesugebėjo taikiai išspręsti turtinių ir kitų klausimų, abiems sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, pasikeitė abiejų požiūris į šeimos vertybes, dėl ko kildavo tarpusavio barniai. Teismas nenustatė ieškovo elgesyje esminių sutuoktinio pareigų pažeidimo, o atsakovės bei liudytojų parodymus, kad atsakovas galimai turi kitą moterį vertino kaip nepakankamus ieškovo kaltei nustatyti. Įvertinęs tai, kad sutuoktiniai jau kelis metus kartu negyvena, nebepalaiko šeimyninių santykių, teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

45Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog jos ir ieškovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantės nuomone, santuoka turėjo būti nutraukta tik dėl ieškovo kaltės, kadangi jis buvo atsakovei neištikimas. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau atsakovei tenka pareiga įrodyti faktą (kito sutuoktinio neištikimybę), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (CPK 178 straipsnis). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė nenurodė nei faktinių, nei teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra nepagrįsta, kadangi dalies teismo išvadų dėl santuokos iširimo priežasčių apeliantė iš viso neginčija, o kita dalis apeliacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad būtent ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo ir šią aplinkybę patvirtino ne vienas liudytojas, apeliantei nenurodant nei konkrečių liudytojų, nei aplinkybių, kurias jie aptvirtino, yra deklaratyvaus pobūdžio ir pirmosios instancijos teismo išvadų ginčijamu klausimu nepaneigia (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

46Remiantis nurodytu, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus byloje įrodymus, pagrįstai priėjo išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

47Dėl sandorio, sudaryto suklydimo įtakoje, pripažinimo negaliojančiu

48Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Pagal CK 1.90 straipsnį, sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Tačiau sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

49Pažymėtina, kad pagal CK 1.90 straipsnį, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad toks suklydimas buvo esminis. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 7 dalis), t. y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; kt.). Ginčijant sandorį svarbu nustatyti jo sudarymo motyvus, nes bet kuris teisinis veiksmas paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios sandorio sudarymo motyvus, gali būti įrodomieji faktai sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.

50Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, reg. Nr. 4VJ-9250, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J., kuria šalys pasidalino dalį santuokoje įgyto turto – 0,0643 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ), ir kuris, remiantis šia sutartimi, atiteko atsakovei (t. 1, b. l. 15-20). Sudarydamos minėtą sandorį, šalys pareiškė, kad sutartį sudarė niekieno neverčiamos, be smurto ir be apgaulės, laisva abiejų šalių valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (Sutarties 8.1 punktas). Ieškovas pareiškė, kad už perduodamą atsakovei turtą kompensacijos gauti nepageidauja ir nuo jos atsisako (Sutarties 4.1 punktas). Ginčijamą sandorį tvirtinusi notarė nurodė, kad prieš pasirašant šią sutartį abu sutuoktiniai ją perskaitė, o notarė paaiškino šios sutarties teisines pasekmes ir jokių neaiškumų nei E. M., nei jo sutuoktinei J. L. M. dėl šios sutarties nekilo ( t. 1, b. l. 67). Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, kaip ir neginčijo kitos byloje nustatytos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2004 m. buvo išvykusi į užsienį, kad ginčo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu 2008 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas atsakovės vardu, panaudojus užsienyje uždirbtas lėšas (t. 1, b. l. 121-126, 144). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad iš karto po šios sutarties sudarymo šalys pradėjo gyventi atskirai, kad į ginčijamą sutartį nebuvo įtrauktas kitas santuokoje įgytas turtas, kad abi šalys yra garbingo amžiaus ir neturi teisinio išsilavinimo, kad byloje nebuvo nustatyti apgaulės požymiai ar kiti tyčiniai ir neteisėti atsakovės veiksmai, teisėjų kolegija labiau tikėtina pripažįsta aplinkybę, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė puikiai suprato sudaromo sandorio teisines pasekmes, tokių pasekmių siekė atsižvelgdamos į turto įsigijimo aplinkybes ir faktinių santuokinių santykių nutraukimą, dėl ko nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ieškovo suklydimo įtakoje (CPK 185 straipsnis).

51Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada ginčijamu klausimu buvo grindžiama ne faktinių bylos aplinkybių analize, bet prielaidomis ir spėlionėmis, dėl ko buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir priimtas šioje ieškovo reikalavimų dalyje nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas (CPK 185, 263 straipsniai). Todėl teisėjų kolegija minėtą sprendimo dalį panaikina ir priima byloje naują sprendimą, kurio ieškovo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmeta kaip nepagrįstą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52Dėl kito turto padalinimo

53Panaikinus teismo sprendimo dalį dėl 2012 m. rugpjūčio 20 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, byloje susiklostė situacija, kai ieškovo reikalavimų dalis dėl kito turto (buto ir automobilio) padalijimo ir kompensacijų bei kitų išmokų priteisimo liko iš esmės neišnagrinėta. Be to, aptariamam kontekste sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl minėtų ginčo klausimų išsprendimo yra prieštaringa, o teismo motyvai apie analogiškų 2-jų kambarių butų kainas ir jų atitiktį žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertei grindžiami prielaidomis ir neparemti bylos įrodymais.

54Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčui spręsti dėl likusio turto padalijimo ir kompensacijų bei kitų išlaidų priteisimo reikalinga iš naujo išklausyti šalis, ištirti bylos įrodymus ir nustatyti turto padalinimo būdą. Šalindamas minėtus pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas turėtų išnagrinėti bylą beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.) (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

55Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia, kadangi šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, priimant byloje galutinį sprendimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

56Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

57panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 20 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, notarinio reg. Nr. 4VJ-9250, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

58Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalis, kuriomis padalintas santuokoje įgytas turtas: butas, esantis ( - ); 0,0643 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys ( - ); ir automobilis N. A., valst. Nr. ( - ) atmesta ieškovo reikalavimų dalis dėl turto pagerinimo ir išlaikymo išlaidų, piniginės kompensacijos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

59Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas E. M. ir atsakovė L. M. susituokė ( - ) Kauno miesto civilinės... 5. Ieškovas nurodė, kad santuoka yra iširusi, šalys neveda bendro ūkio,... 6. 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą ( - ) Kauno miesto civilinės... 7. 2) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento suklydimo ir apgaulės... 8. 3) padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti E. M. asmeninės... 9. A. J. L. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir patvirtino, kad santuoka su... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino... 12. Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo, kuomet ieškovas prašė santuoką... 13. Pasisakydamas dėl ginčijamos Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties... 14. Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, teismas konstatavo, kad sudarydamas... 15. Spręsdamas dėl turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų bei kompensacijos... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nustatęs, kad buvo patenkinti ieškovo... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. Apeliaciniu skundu ieškovas E. M. (jo atstovė) prašo panaikinti Kauno... 19. 1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą,... 20. 2. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus ieškovo... 21. 3. Tenkindamas ieškinį dalyje dėl ginčo sutarties pripažinimo... 22. 4. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės ½ dalies Buto išlaikymo ir... 23. Apeliaciniu skundu atsakovė J. L. M. (jos atstovė) prašo nagrinėti bylą... 24. 1. Teismas, nutraukdamas santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės,... 25. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. tarp atsakovės ir... 26. 3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovui buvo nenaudinga sudaryti... 27. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sandoris sudarytas dėl abiejų... 28. 5. Atsakovė pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jos pozicija buvo priešinga... 29. 6. Apeliantės nuomone, tinkamam bylos išnagrinėjimui privalu apklausti... 30. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė (jos atstovė) prašo... 31. 1. Atsakovė iš dalies sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad... 32. 2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 33. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas (jos atstovė) prašo... 34. 1. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas... 35. 2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas, formuodamas... 36. 3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 39. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 40. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio... 42. Dėl santuokos nutraukimo priežasčių... 43. Santuokinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo... 44. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka iširo... 45. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog... 46. Remiantis nurodytu, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs... 47. Dėl sandorio, sudaryto suklydimo įtakoje, pripažinimo negaliojančiu ... 48. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 49. Pažymėtina, kad pagal CK 1.90 straipsnį, sandoris gali būti pripažintas... 50. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarė... 51. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo... 52. Dėl kito turto padalinimo... 53. Panaikinus teismo sprendimo dalį dėl 2012 m. rugpjūčio 20 d. Sutuoktinių... 54. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčui spręsti dėl... 55. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 56. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 57. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį,... 58. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalis,... 59. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą...