Byla 2A-757/2014
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. J., Al. J., trečiojo asmens A. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo ir ieškovų A. J., Al. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-789-210/2013 pagal ieškovų A. J., Al. J. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai individualiai E. B. įmonei, trečiasis asmuo A. S., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kai ji asmenims padaryta kito asmens nusikaltimu žmogaus gyvybei, bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

5Ieškovai A. J. ir Al. J. 2012-09-19 kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 2-7), prašydami priteisti iš atsakovo individualios E. B. įmonės kiekvienam po 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-02-01, atliekant miško kirtimo darbus, žuvo jų sūnus V. J., dirbęs individualioje E. B. įmonėje. Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-308/2010, ieškovai susitaikė su dėl jų sūnaus žūties kaltinamu A. S.. Ieškovai dėl jų sūnaus, su kuriuo kartu gyveno ir buvo siejami glaudžių šeiminių ryšių, žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių psichologinių ir fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją, todėl turi reikalavimo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovų gaunamų pensijų nepakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti, dėl materialinių sunkumų dar sunkiau įveikti ir psichologinį stresą bei įtampą. Be to, ieškovus itin įžeidė už jų sūnaus žūtį atsakingos įmonės savininko elgesys, neprisiimant atsakomybės už įvykusį nelaimingą atsitikimą, nors 2010-03-01 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkte padaryta išvada, jog viena iš nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo V. J., priežasčių yra pavojingo darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto, neatestuoto ir neinstruktuoto asmens, be to, darbuotojai miške dirbo be darbų vadovo. Darbo sutarties šalys turi atlyginti viena kitai neturinę žalą (DK 250 str.). Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), nesudarius saugių darbo sąlygų, yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovas yra atsakingas už ieškovams padarytą neturtinę žalą.

6Šiaulių apygardos teismas 2012-12-12 nutartimi (t. 1, b. l. 166-168) individualiai E. B. įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ritava“.

7Kelmės rajono apylinkės teismas 2013-01-17 nutartimi (t. 1, b. l. 192-194) civilinę bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2013-07-05 sprendimu (t. 2, b. l. 84-91) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovams A. J. Al. J. iš bankrutuojančios E. B. individualios įmonės po 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis, padarė išvadą, kad tarp saugos darbe norminių aktų pažeidimo, padaryto darbdavio, ir nukentėjusiojo mirties bei dėl to atsiradusios neturtinės žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys. Netinkamas pavojingų darbų organizavimas iš dalies lėmė tai, kad trečiasis asmuo nesilaikė saugos darbe reikalavimų. Todėl darbdavys kartu su trečiuoju asmeniu yra atsakingas už ieškovų patirtą neturtinę žalą. Nustatęs, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog dėl nelaimingo atsitikimo iš esmės pasikeitė ieškovų gyvenimas, kad ieškovai negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, nevilties, nusivylimo ateitimi, ar kad išgyvenimai turėjo lemiamos įtakos jų psichinei būklei bei fizinei sveikatai, atsižvelgęs į tai, kad ieškovams jau atlyginta 137 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos (20 000 Lt iš solidariojo skolininko A. S., 117 000 Lt iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus), taip pat remdamasis teismų praktika, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad protingas, teisingas ir proporcingas iš atsakovo priteistinas neturtinės žalos dydis yra po 5 000 Lt kiekvienam ieškovui.

10Šiaulių apygardos teismas 2013-08-27 papildomu sprendimu (t. 2, b. l. 133-134) išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir priteisė trečiajam asmeniui A. S. iš ieškovų A. J. ir Al. J. 2 925 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteistinos sumos dydį teismas nustatė proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui bei atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtinga teisės taikymo aspektais, nors joje sprendžiami klausimai bei ieškovų ir jų atstovo elgesys pirminėje proceso stadijoje pareikalavo nemažai kitos šalies, taip pat ir trečiojo asmens atstovo laiko sąnaudų.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Ieškovai A. J. ir Al. J. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 100-103) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 sprendimą ir padidinti priteistos iš atsakovo bankrutuojančios individualios E. B. įmonės kiekvienam ieškovui po 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byloje nėra ginčo dėl atsakovo atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovams neturtinę žalą pagal ieškinį, apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per mažą priteistinos žalos dydį. Vertindamas ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, teismas neturėjo remtis faktu apie ieškovams pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokėtą turtinę žalą. Tuo tarpu neturtinė žala iš socialinio draudimo lėšų nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama, todėl tai padaryti privalo už ją atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį,6.250 straipsnio 2 dalį. Byloje nenustatyta, kokia ieškovų iš trečiojo asmens gautos 20 000 Lt sumos dalis buvo skirta turtinės žalos atlyginimui, o kokia dalis neturtinės žalos atlyginimui, todėl neaišku, kokio dydžio neturtinę žalą ieškovams yra atlyginęs trečiasis asmuo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiesiems priteisiama nuo 15 000 Lt iki 32 000 Lt. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-90/2008, 3K-3-556/2008 priimtomis nutartimis, priteistinas neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar žmogaus gyvybės atėmimo, dydis gali svyruoti nuo 70 000 Lt iki 200 000 Lt.

13Trečiasis asmuo A. S. apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 sprendimo (t. 2, b. l. 109-115) prašo: 1) pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 sprendimą ir nustatyti, kad atsakovo bankrutuojančios individualios E. B. įmonės ir trečiojo asmens A. S. atsakomybė yra dalinė; 2) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. J., Al. J. ieškinį atmesti; 3) priteisti iš ieškovų A. J. ir Al. J. solidariai trečiajam asmeniui A. S. bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, arba, pripažįstant, kad ieškovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir/ar nepagrįstai į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu A. S., trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti nuostoliais ir juos priteisti iš ieškovų solidariai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatydamas ir pripažindamas atsakovą ir trečiąjį asmenį solidariais skolininkais, neteisingai aiškino ir taikė CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, suformuotos praktikos, kuria nustatyta, kad tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, atsakovų atsakomybė yra dalinė.

152. Teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, neįvertino paties nukentėjusiojo V. J. labai didelio neatsargumo, taip pat neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, t.y. į tai, kad įmonei iškelta bankroto byla. Be to, nepagrįstai netaikė CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatų ir neįskaitė į atlygintinos žalos dydį ieškovų jau gautas pinigines sumas.

163. Teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas, neįvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų. Ieškovės teigimu, į teismą su vyru ji kreipėsi supykę dėl to, kad atsakovo vadovas netesėjo pažado pastatyti paminklą ir sumokėti už gedulingus pietus. Pinigai, kurių prašo, jiems reikalingi pragyvenimui, ūkio išlaikymui, savo laidojimo reikmėms, nes iki ieškinio padavimo gautus 137 000 Lt jie lygiomis dalimis padalino savo aštuoniems vaikams. Pagal liudytojų parodymus, ieškovų ir jų vaikų gedėjimo dėl V. J. žūties nesimatė, priešingai, ieškovams gavus pinigus jų namuose jautėsi pagyvėjimas, kai kurie jų vaikai daugiau piktnaudžiavo alkoholiu, o pats ieškovas nesiskundė skausmais akyse ar kojose. Nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovai siekia nepagrįstai pasipelnyti iš sūnaus žūties ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

17Trečiasis asmuo A. S. savo atsiliepime (t. 2, b. l. 124-126) prašo ieškovų A. J. ir Al. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 sprendimo atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo ieškinį ginčijo, todėl ieškovų apeliacinio skundo teiginys, jog byloje nėra ginčo dėl atsakovo atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovams neturtinę žalą pagal ieškinį, nepagrįstas. Skunde cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

18Ieškovai A. J. ir Al. J. savo atsiliepime (t. 2, b. l. 130-132) prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 sprendimo atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas neturėjo pagrindo remtis faktu apie ieškovams išmokėtą turtinės žalos atlyginimą, o turėjo vadovautis neginčijamai nustatyta aplinkybe, kad trečiasis asmuo atlygino savo veiksmais ieškovams padarytą žalą, sumokėdamas 20 000 Lt. Tačiau byloje nenustačius, kokia dalis buvo skirta turtinės, o kokia neturtinės žalos atlyginimui, lieka neaišku, kokio dydžio neturtinę žalą ieškovams yra atlyginęs trečiasis asmuo. Kiti skunde pateikti argumentai yra teisiškai nereikšmingi.

19Atsakovas bankrutavusi individuali E. B. įmonė savo atsiliepime į trečiojo asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 sprendimo (t. 2, b. l. 138-140) prašo: 1) apeliacinio skundo dalį, kuria reikalaujama pakeisti teismo sprendimą, nustatant, kad atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybė yra dalinė, atmesti; 2) apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. J., Al. J. ieškinį atmesti, tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog atsakovo ir trečiojo asmens solidarioji pareiga preziumuojama pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, todėl teismui nustačius, jog atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovams neturtinę žalą, atsakovas ir trečiasis asmuo turi atsakyti solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Teismas spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, turėjo įvertinti atsakovo turtinę padėtį, kaltės laipsnį, ieškovės teisme duotus paaiškinimus, taip pat aplinkybę, jog ieškovams jau yra išmokėta 117 000 Lt socialinio draudimo įmokų, kurios CK 6.290 straipsnio 1 dalies pagrindu įskaitytinos į ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį.

20Atsakovas bankrutavusi individuali E. B. įmonė savo atsiliepime į ieškovų A. J., Al. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 sprendimo (t. 2, b. l. 141a-141c) prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

211. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl A. S. kaltės, savo veiksmais viršijusio jam suteiktus įgaliojimus. Nors atsakovas įvykdė ne visus saugos reikalavimus, jo neteisėti veiksmai nebuvo nukreipti į žalos padarymą ir jais ieškovams ala nebuvo padaryta, todėl tarp atsakovo veiksmų/neveikimo ir ieškovams atsiradusios žalos nėra būtinojo priežastinio ryšio.

222. Jei teismas nuspręstų, jog minėtas priežastinis ryšys egzistuoja, neturtinė žala ieškovams turi būti laikoma visiškai atlyginta. tai patvirtina aplinkybė, jog ženklią iki nagrinėjamos bylos inicijavimo gautų lėšų ieškovai panaudojo ne savo poreikiams. Tai, kad jiems turtinė ir neturtinė žala yra pilnai atlyginta, ieškovai pripažino dėl jų sūnaus žūties inicijuotoje baudžiamojoje byloje.

233. Jei teismas nuspręstų, jog atsakovas yra kaltas dėl ieškovams padarytos neturtinės žalos bei ši žala yra nepilnai atlyginta, laikytina, kad skundžiamu teismo sprendimu ieškovams priteistos sumos pakanka ieškovų patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti.

24Ieškovai A. J., Al. J. apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-08-27 papildomo sprendimo (t. 2, b. l. 142-146) prašo: 1) papildomą sprendimą panaikinti ir atmesti trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2) teismui nusprendus, kad trečiojo asmens prašymas pagrįstas, sumažinti priteistų bylinėjimosi dydį; 3) priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

251. Teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiąjį asmenį atstovavęs advokatas bylos nagrinėjimo pradžioje atstovavo ir atsakovą, neįvertino aplinkybės, jog didelė dalis sąnaudų patirta dėl nepagrįstų advokato pretenzijų ir skundų, dėl ko taip pat užsitęsė bylos nagrinėjimo laikas. Be to, į bylą nepateiktas trečiojo asmens raštiškas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nedetalizuota, už kokius konkrečius veiksmus, atstovaujant trečiąjį asmenį byloje, susidarė prašomos priteisti atstovavimo išlaidos.

262. Teismas nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas procesiniuose dokumentuose neigė atsakovo atsakomybę pagal ieškinio reikalavimus, reiškė nepagrįstus reikalavimus, susijusius su ieškinio palikimu nenagrinėtu, nepagrįsta kėlė abejones ieškovų atstovavimo tinkamumu ir inicijavo kitus procesinius veiksmus, kol atsakovui buvo iškelta bankroto byla ir nagrinėjama civilinė byla buvo perduota apygardos teismui. Tuo tarpu ieškovai trečiąjį asmenį į bylą įtraukė tam, kad vėliau nebūtų galimybės spekuliuoti absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais dėl bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant A. S..

273. Skundžiamo papildomo sprendimo teiginys, jog „ieškovų ir jų atstovo elgesys pirminėje proceso stadijoje pareikalavo nemažai kitos šalies, taip pat ir trečiojo asmens atstovo laiko sąnaudų“, yra nemotyvuotas ir neparemtas byloje surinktais įrodymais. Byla užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, atsiradusių atsakovui iškėlus bankroto bylą, ir dėl paties trečiojo asmens kaltės, nepagrįstai skundžiant iš esmės neskundžiamą 2013-01-17 teismo nutartį, taip pat trečiojo asmens atstovo teisiškai nepagrįstų teismui teiktų prašymų.

284. Be trečiojo asmens atstovo atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismo pripažinto nepagrįstu, yra tik vienas advokato už trečiąjį asmenį pasirašytas dokumentas – 2012-10-15 atsiliepimas į ieškinį. Jame pateikti argumentai iš esmės atitinka atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją, todėl abu atsiliepimus rengusiam advokatui negali būti priteistas maksimalus užmokesčio už atsiliepimo surašymą numatytas dydis. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog atsakovas negali patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, kas sudaro pagrindą manyti, kad neturtinės žalos suma nebus greitai atlyginta ieškovams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai yra senyvo amžiaus, ligoti žmonės, o jų gaunamos pensijų pajamos skiriamos būtiniausių poreikių tenkinimui, papildomu sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma jiems bus nepakeliama našta.

29Atsakovas bankrutavusi individuali E. B. įmonė savo atsiliepime į ieškovų A. J., Al. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-08-27 papildomo sprendimo (t. 2, b. l. 153-154) prašo išspręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra.

30Trečiasis asmuo A. S. savo atsiliepime į ieškovų A. J., Al. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-08-27 papildomo sprendimo (t. 2, b. l. 155-157) prašo skundą atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieškovams gavus 137 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, skundo teiginys, jog 2 925 Lt suma bus ieškovams nepakeliama našta, nepagrįstas. Teismui pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas detaliai įvardijamos teisinių paslaugų rūšys, apimtys ir nurodomi atlikti darbai, sąskaitos apmokėjimą patvirtina pinigų priėmimo kvitas. Šios aplinkybės, teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, buvo tinkamai įvertintos.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Ieškovų A. J. ir Al. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 sprendimo tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens A. S. skundas netenkintinas.

33Ieškovų A. J., Al. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-08-27 papildomo sprendimo iš esmės nenkintinas.

34Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą dėl jų apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str.).

35Dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų

36Byloje nustatyta, kad 2007-05-22 darbo sutarties Nr. 234 pagrindu V. J. dirbo individualioje E. B. įmonėje motopjūklininku (t. 1, b. l. 15-17). Atlikdamas miško kirtimo darbus Juočių k., Varėnos r., 2010-02-01 jis žuvo (t. 1, b. l. 77, 78-79). Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nutartimi (b. b. Nr. 1-105-308/2010, b. l. 187-190) konstatuota, jog V. J. mirtį nulėmė neatsargūs kito įmonės darbuotojo A. S. veiksmai. Kaltinamajam susitaikius su A. J. ir Al. J., byloje pripažintais nukentėjusiaisiais, kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta. A. J. ir Al. J. yra mirusiojo tėvai (b. b. Nr. 1-105-308/2010, b. l. 78). Kadangi ieškovai su mirusiuoju V. J. buvo susiję artimais asmeniniais (šeimos) ryšiais – kraujo giminyste, vien šių santykių pobūdis, jų artumas ir glaudumas neabejotinai sudaro pagrindą dideliems asmeniniams pergyvenimams dėl staigios sūnaus mirties atsirasti, bei sudaro teisines prielaidas šiems reikalauti atlyginti artimo žmogaus mirties atveju patirtus nuostolius bei neturtinę žalą pagal CK 6. 249, 6.250, 6.263, 6.264, 6.290, 6.291 straipsnių nuostatas.

37Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis c. b. Nr. 3K-7-144/2014). Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Iš minėtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2010-05-27 susitaikymo protokolu nukentėjusieji A. J. ir Al. J. patvirtino, jog A. S. atlygino jiems 20 000 Lt turtinę ir neturtinę žalą ir kaltinamajam jokių pretenzijų jie neturi (b. b. Nr. 1-105-308/2010, b. l. 178). Tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti ir materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d.). Pažymėtina, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad nors baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius, kas suponuoja išvadą, jog darbdavys privalo atlyginti žalą, esant nelaimingo atsitikimo darbe faktui, nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10b nutartis c.b. Nr. 3K-3-476/2008; 2013-09-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-426/2013).

38Nagrinėjamoje byloje ieškovai A. J. ir Al. J. reikalavimą atlyginti dėl sūnaus žūties patirtą neturtinę žalą pareiškė žuvusiojo darbdaviui bankrutuojančiai E. B. įmonei, argumentuodami tuo, kad V. J. mirtį lėmė ir atsakovo (darbdavio) neteisėti veiksmai, šiam nevykdant įstatymuose įtvirtintos pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Teisinė atsakomybė atsiranda pažeidus teisės normų nustatytą asmens elgesio standartą. Atitinkamas pareigas darbdaviui nustato DK normos - 259-264 straipsniai. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavio atsakomybė už darbuotojo, vykdančio darbo pareigas, patirtą neturtinę žalą dėl jo sveikatos sužalojimo kyla dėl to, jog būtent darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (DK 248 str. 4 p., 250 str., 260 str.. 264 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neteisėtų veiksmų pobūdį, t.y. nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl netinkamo pavojingų darbų (medžių pjovimo) organizavimo, saugos reikalavimų pažeidimo, todėl darbdavys pažeidė pareigą užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas (atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius neveikimu). Nors šie pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, tiesiogiai neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau galimybę žalai atsirasti vis tik sudarė ir pakankama žalos atsiradimo priežastimi.

39Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, darbdavio civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų bei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos bankrutuojančios E. B. įmonės, kaip darbdavio, civilinei atsakomybei dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovams kilti būtinos sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė) (CK 6.246 str.-6.249 str.). Trečiojo asmens A. S. apeliacinio skundo teiginiai, jog neturtinės žalos atlyginimas ieškovams nėra paremtas faktiniu pagrindu, atmestinas. CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos. Iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad V. J. santykiai su senyvo amžiaus tėvais buvo artimi, jis nuolat jiems padėdavo, iš namų išvykdavo, siekdamas uždirbti ir tokiu būdu prisidėti prie bendro ūkio (ieškovės A. J., liudytojų Al. J., R. R., J. R. paaiškinimai, t. 2, b. l. 78, 80-81). Akivaizdu, kad dėl staigios sūnaus mirties ieškovai patyrė sukrėtimą, didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, galėjusius nulemti ir sveikatos sutrikimus (jų paūmėjimą), jiems buvo atimta bendravimo su sūnumi galimybė. Nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovų teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Šios išvados negali paneigti liudytojos R. S. subjektyvia nuomone paremti paaiškinimai, jog J. namuose gedėjimo nesimatė. Pati liudytoja pripažino, kad „tėvams vaikai visada yra brangūs“ (t. 2, b. l. 81). Vidinė ieškovų motyvacija, paskatinusi juos kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo neturi, kita vertus, patvirtina ieškovų neigiamus išgyvenimus dėl tokio šiuo metu bankrutuojančios įmonės vadovo elgesio, kuris neleidžia vertinti, kad pastarasis apgailestautų dėl to, jog jo įmonėje įvykusio nelaimingo atsitikimo metu žuvo ieškovų sūnus.

40Ieškovų teisės reikalauti neturtinės žalos kompensacijos neeliminuoja ir aplinkybė, jog jie gavo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas – vienkartines draudimo išmokas apdraustajam mirus (t. 1, b. l. 152-153), kadangi socialinio draudimo išmokos paskirtis yra kompensuoti patirtą turtinę žalą, kuri, be kita ko, apima laidojimo išlaidas. Tai reiškia, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, jos nesietinos su neturtinės žalos atlyginimu ir gali būti įskaitomos tik į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis c. b. 3K-3-70/2012).

41Apeliantams neginčijant kitų byloje konstatuotų bankrutuojančios E. B. įmonės civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

42Dėl darbdavio atsakomybės su žalą padariusiu asmens rūšies

43Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 str.) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. ). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pagrįstą suvokimu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas – teisės norma, nustatanti solidariąją asmenų pareigą susiklosčiusioje situacijoje Visgi, CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Tuo tarpu tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartis Nr. 3K-3-320/2013). Atsižvelgiant į šias nuostatas ir byloje nustačius atsakovo bankrutuojančios E. B. įmonės neteisėtą neveikimą, kuris turėjo netiesioginės įtakos ieškovų neturtinės žalos atsiradimui, atsakovo atžvilgiu taikytina individuali, o ne solidarioji su baudžiamojon atsakomybėn buvusiu patraukytu asmeniu A. S. atsakomybė.

44Kita vertus, skundžiamo sprendimo turinys liudija, jog nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimas ieškovams priteistas tik iš atsakovo – bankrutuojančios E. B. įmonės. Todėl pagrindo teigti, kad trečiojo asmens A. S. atžvilgiu šioje byloje taikyta solidarioji atsakomybė su atsakovu (t.y. nustatyta solidari jo pareiga bendrai su atsakovu atlyginti priteistą ieškovams žalą), nėra, taigi tokie trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Teisinio aiškumo dėlei bei siekiant išvengti kitokio Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 sprendimo interpretavimo šiuo aspektu, iš motyvuojamosios sprendimo dalies pašalinami teiginiai, kuriais atsakovo bankrutuojančios E. B. įmonės ir trečiojo asmens A. S. teisinė padėtis apibūdinama kaip solidariųjų skolininkų.

45Dėl neturtinės žalos dydžio

46Neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas pats savaime nesudaro pagrindo besąlygiškai sutikti su asmens prašomos priteisti kompensacijos už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus dydžiu. Iškilus ginčui dėl neturtinės žalos dydžio, įrodinėjimo specifika yra ta, kad atlygintinos piniginės kompensacijos dydį pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies įtvirtintus kriterijus nustato teismas, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas ir į aplinkybes, eliminuojančias ar mažinančias asmens, turinčio pareigą atlyginti neturtinę žalą (šiuo atveju darbdavio), atsakomybę, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad būtina vertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir nei vienas jų atskirai neturi būti sureikšminamas. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą ir tuo pačiu kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinant tai, kad kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį. Išdėstytos nuostatos bei skundžiamo teismo sprendimo analizė teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai parinko kriterijus, nulėmusius ieškovams atlygintinės žalos dydžio nustatymą, priteisęs po 5 000 Lt kompensaciją kiekvieno ieškovo neturtinei žalai atlyginti.

47Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis c. b. Nr. 3K-7-144/2014). Todėl nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos kompensacijos dydį turi būti įvertinta tai, kad neteisėtas atsakovo neveikimas (jam nesiėmus visų būtinų priemonių darbuotojų saugai užtikrinti) nors ir nebuvo tiesioginė ieškovų sūnaus V. J. mirties priežastis, tačiau esmingai nulėmė situaciją, sudariusią sąlygas A. S. atlikti veiksmus, kuriais buvo pažeista viena svarbiausių ir reikšmingiausių prigimtinių vertybių – teisė į gyvybę. Šios vertybės pažeidimu sukelti dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai, kaip ir kiti tokio pažeidimo padariniai, būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, kas sudaro prielaidas tokius praradimus patyrusiems asmenims, siekiant juos sušvelninti, priteisti didesnę piniginę kompensaciją.

48Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 teismo sprendimo turinio, spręsdamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktikoje tokios kategorijos bylose priteisiamas sumas – nuo 15 000 Lt iki 32 000 Lt. Tačiau įvertinęs tai, jog dėl sūnaus žūties ieškovams 20 000 Lt, kaip atlygį už turtinę ir neturtinę žalą, jau yra sumokėjęs trečiasis asmuo A. S., be to, ženkli suma – 117 000 Lt ieškovams išmokėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, ieškovams priteisė po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Toks kompensacijos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra adekvatus nagrinėjamoje byloje ginamos vertybės (žmogaus gyvybės) aspektu. Be to, kaip aukščiau minėta, turtinės žalos atlyginimas nepripažintinas aplinkybe, į kurį teismas gali atsižvelgti (įskaityti) nustatydamas kompensacijos dydį neturtinei žalai atlyginti. Todėl spręsdamas klausimą dėl ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismas kaip jos dydį mažinančia vertino aplinkybę, jog pastariesiems jau buvo atlyginta 137 000 Lt. Nėra ir teisinio pagrindo trečiojo asmens A. S., šiam siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, ieškovams sumokėtos 20 000 Lt sumos vertinti kaip neturtinės žalos atlyginimo, kadangi iš byloje užfiksuotų duomenų nėra objektyvios galimybės identifikuoti turtinės ir neturtinės žalos dalis (santykį). Šiame susitaikymo akte (Varėnos rajono apylinkės teismo b. b. Nr. 1-105-308/2010, b. l. 178) ieškovai yra įsipareigoję ateityje nereikšti pretenzijų tik pačiam A. S., tačiau ne tretiesiems asmenims.

49Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens A. S. argumentais, jog neturtinės žalos atlyginimo dydį gali esmingai lemti dabartinis atsakovo teisinis statusas, t. y. tai, kad įmonė bankrutuoja. Net ir itin sunki atsakovo finansinė būklė negali pateisinti ženklaus, kardinalaus ar esminio kompensacijos už neturtinę žalą sumažinimo, negali tapti lemiamu kriterijumi, nustatant ar mažinant neturtinės žalos atlyginimo dydį tais atvejais, kai kalbama apie pakenkimą tokiai svarbiai kiekvienam asmeniui ir visuomenei vertybei, kaip gyvybė. Tačiau apeliacinio skundo teiginiai, jog prie darbdavio atsakomybę mažinančių kriterijų galėtų būti priskirtas paties žuvusiojo didelis neatsargumas, iš dalies teisingi. Viena vertus, baudžiamojoje byloje esantys bylos dalyvių parodymai liudija, jog trečiasis asmuo A. S. apie tai, kad ketina pjauti medį, V. J. įspėjo, tačiau šis į šalį nepasitraukė, galvos ir rankos judesiais davė suprasti, kad A. S. gali tęsti darbą (Varėnos rajono apylinkės teismo b. b. Nr. 1-105-308/2010, b. l. 21-23, 97-99, 100-101, 140-141). Tai rodo ir paties V. J., kaip kvalifikuoto motopjūklininko (t. 1, b. l. 40), nepakankamą atsargumą. Kita vertus, teismui nutraukus baudžiamąją bylą, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais, žuvusiojo elgesio ir jo reikšmės atsiradusių padarinių aspektu vertinimas nebuvo atliktas, todėl teisinio pagrindo konstatuoti pastarojo didelį neatsargumą nagrinėjamoje byloje taip pat nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žuvusiojo veiksmų neatsargumo laipsnis neeliminuoja atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybės už ieškovams padarytą žalą, kadangi būtent jam ir jo atsakingiems asmenims teko pareiga pasirūpinti, kad visi darbuotojai, atlikdami pavojingus miško kirtimo darbus, laikytųsi darbų saugos reikalavimų, tame tarpe pareigos išlaikyti tarp dviejų pjovėjų būtiną atstumą.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus šiam konkrečiam, atvejui aktualius kriterijus, taip pat įvertinusi ieškovų argumentus, kuriais grindžiama jų patirtos neturtinės žalos apimtis, sprendžia, kad teisinga kompensacija ieškovams A. J. ir Al. J. būtų po 15 000 Lt kiekvienam jų neturtinės žalos atlyginimas, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis pakeistina (CPK 330 str.).

51Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į kitose bylose suformuotus precedentinius žalos atlyginimo dydžius, kuriose priteistos sumos ženkliai viršija pirmosios instancijos teismo nurodytus priteistinos neturtinės žalos dydžius. Svarbu pabrėžti tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą negalima tapatinti materialiosios teisės ir proceso teisės. Teismo precedentas reglamentuojamas proceso teisės normų (CPK 4 str.), o neturtinės žalos institutas, neturtinės žalos samprata, bruožai, atsiradimo pagrindai, jos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. Todėl būtent neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, o ne konkretus žalos dydis yra precedentinė aplinkybė. Teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2010). Pažymėtina, kad tokia išvada padaryta byloje, kurioje nagrinėjamo ginčo esmė buvo ta, ar kasacinio teismo praktikoje nustatomas neturtinės žalos dydis gali būti laikomas savarankišku kriterijumi kitoje byloje neturtinės žalos dydžiui nustatyti, todėl joje pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir vertinant ieškovų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą. Nagrinėjamos bylos ir ieškovų nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-90/2008 ratio decidendi nesutampa, todėl jose nustatyti neturtinės žalos dydžiai patys savaime nelemia tokių pačių kompensacinių sumų nustatymo ir nagrinėjamos bylos atveju.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

53Bylinėjimosi išlaidų, kurias byloje dalyvaujantys asmenys patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2013-08-27 papildomu sprendimu, trečiajam asmeniui A. S. iš ieškovų priteisiant 2 925 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 133-134). Ieškovai A. J. ir Al. J. apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-08-27 papildomo sprendimo prašo trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti arba jų dydį sumažinti, argumentuodami tuo, jog teismas netinkamai įvertino bylos nagrinėjimo trukmę lėmusias priežastis, neatsižvelgė į protingumo ir sąžiningumo kriterijus, be to, neatkreipė dėmesio į tai, kad advokato išlaidos nėra detalizuotos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis bei atsižvelgdama į bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo bei jų dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančias nuostatas, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais ieškovų argumentais.

54CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies, 98 straipsnio 1 dalies pagrindu šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 sprendimu ieškovų byloje pareikšti reikalavimai bendrai 400 000 Lt sumai buvo tenkinti iš dalies, kiekvienam jų priteisiant po 5 000 Lt (iš viso 10 000 Lt). Ieškovų iniciatyva į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas A. S. byloje palaikė atsakovo poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismui nustčiaus, kad atmestina 97,5 proc. ieškovo reikalavimų, pastarajam iš ieškovų pagrįstai buvo priteista dalis jo turėtų 3000 Lt (t. 1, b.l. 131-132) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į atmestų ieškovų reikalavimo proporcinę dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens A. S. išlaidos teisinei pagalbai yra pakankamai detalizuotos ir, jas įvertinus pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 2.1., 2. 4., 8.2., 8.16., 8.18. punktų nuostatas, yra adekvačios trečiąjį asmenį atstovaujančio advokato nagrinėjamoje byloje sugaištam laikui, rengiant procesinius dokumentus, vykstant į teismo posėdžius bei juose dalyvaujant (atsiliepimas į ieškinį, t. 1, b. l. 144-146; atstovavimas Kelmės rajono apylinkės teismo posėdžiuose: 2012-12-10 – 34 min., t. 1, b. l. 159-163; 2013-01-10 – 13 min., t. 1, b. l. 173-174; 2013-01-17 – 1 val. 37 min., t. 1, b. l. 189-191; Šiaulių apygardos teismo 2013-06-19 teismo posėdyje – 2 val., t. 2, b. l. 77-83), iš viso 4 val. Nustatytos aplinkybės, nesant objektyvių įrodymų, jog trečiasis asmuo nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir/ar nesąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.), nesudarė pirmosios instancijos teismui pagrindo atmesti trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar mažinti priteistinų išlaidų dydį. Ieškovų argumentai dėl jų turtinės padėties šiuo aspektu nėra reikšmingi.

55Tačiau papildomas teismo sprendimas iš dalies pakeistinas ne dėl jo paduoto apeliacinio ieškovų skundo argumentais, bet apeliacinės instancijos teisme pripažinus ieškovų apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 iš dalies pagrįstu ir, atitinkamai, padidėjus patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Trečiajam asmeniui iš ieškovų priteistina išlaidų dalis mažinama iki 92,5 proc., t.y. iki 2 775 Lt, priteisiant iš kiekvieno ieškovo trečiajam asmeniui individualiai po 1 387,50 Lt (CPK 93 str. 2 d. ir 5 d., 98 str.). Atkreiptinas dėmesys į tokią aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens naudai papildomu sprendimu nepagrįstai priteisė iš ieškovų bendrai. Esant procesiniam bendrininkavimui (CPK 43 str.), rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje visada yra nurodomos konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos, kurios priteisiamos iš kiekvieno bendrininko atskirai. Byloje dalyvaujantys procesiniai bendrininkai (bendraieškiai ar bendraatsakoviai) neturi priešingai šaliai bendros (solidarios) bylinėjimosi išlaidų kompensavimo pareigos (CK 6.6 str. 1 d.), tokio šių išlaidų kompensavimo būdo nenumato ir procesinės teisės normos. Todėl net ir tais atvejais, kai bendrininkų turtinė prievolė yra solidari, t.y. ją gali įvykdyti bet kuris skolininkas ar jie visi, o bendraskoliai bus įpareigoti iki to laiko, kada prievolė bus įvykdyta visiškai (CK 6.6 str. 6 d.), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga yra dalinė, sprendžiama kiekvieno asmens atžvilgiu individualiai.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57Trečiasis asmuo turėjo 1 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų, rengiant apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 (t. 2, b.l. 116, 150-151). Atsižvelgiant į tai, kad šio apelianto skundas iš esmės atmestas, apelianto prašymas priteisti šias išlaidas taip pat atmetamas (CPK 93 str., 302 str.).

58Ieškovai A. J. ir Al. J. (t. 2, b l. 103, 132, 146) taip pat prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Nors bylos išnagrinėjimo baigtis apeliacinės instancijos teisme suponuotų ieškovų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau ieškovai įrodymų, pagrindžiančių turėtų ir prašomų atlyginti išlaidų faktą bei dydį, nepateikė. Todėl šie jų prašymai netenkinami (CPK 98 str. 1 d.).

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

60Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. pakeisti ir priteisti iš atsakovo bankrutuojančios individualios E. B. įmonės ieškovei A. J. ir ieškovui Al. J. kiekvienam po 15 000 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

61Kitą šio teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

62Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. papildomą pakeisti ir priteisti iš ieškovės A. J. ir ieškovo Al. J. po 1 387 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt septynis) litus 50 centų iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens A. S. naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kai ji asmenims padaryta kito... 5. Ieškovai A. J. ir Al. J. 2012-09-19 kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės... 6. Šiaulių apygardos teismas 2012-12-12 nutartimi (t. 1, b. l. 166-168)... 7. Kelmės rajono apylinkės teismas 2013-01-17 nutartimi (t. 1, b. l. 192-194)... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2013-07-05 sprendimu (t. 2, b. l. 84-91) ieškinį... 10. Šiaulių apygardos teismas 2013-08-27 papildomu sprendimu (t. 2, b. l.... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Ieškovai A. J. ir Al. J. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 100-103) prašo... 13. Trečiasis asmuo A. S. apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje... 15. 2. Teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą,... 16. 3. Teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles... 17. Trečiasis asmuo A. S. savo atsiliepime (t. 2, b. l. 124-126) prašo ieškovų... 18. Ieškovai A. J. ir Al. J. savo atsiliepime (t. 2, b. l. 130-132) prašo... 19. Atsakovas bankrutavusi individuali E. B. įmonė savo atsiliepime į trečiojo... 20. Atsakovas bankrutavusi individuali E. B. įmonė savo atsiliepime į ieškovų... 21. 1. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl A. S. kaltės, savo veiksmais... 22. 2. Jei teismas nuspręstų, jog minėtas priežastinis ryšys egzistuoja,... 23. 3. Jei teismas nuspręstų, jog atsakovas yra kaltas dėl ieškovams padarytos... 24. Ieškovai A. J., Al. J. apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo... 25. 1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiąjį asmenį atstovavęs advokatas... 26. 2. Teismas nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovo ir... 27. 3. Skundžiamo papildomo sprendimo teiginys, jog „ieškovų ir jų atstovo... 28. 4. Be trečiojo asmens atstovo atskirojo skundo, apeliacinės instancijos... 29. Atsakovas bankrutavusi individuali E. B. įmonė savo atsiliepime į ieškovų... 30. Trečiasis asmuo A. S. savo atsiliepime į ieškovų A. J., Al. J. apeliacinį... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Ieškovų A. J. ir Al. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo... 33. Ieškovų A. J., Al. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo... 34. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimų teisėtumą ir... 35. Dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ... 36. Byloje nustatyta, kad 2007-05-22 darbo sutarties Nr. 234 pagrindu V. J. dirbo... 37. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 38. Nagrinėjamoje byloje ieškovai A. J. ir Al. J. reikalavimą atlyginti dėl... 39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą,... 40. Ieškovų teisės reikalauti neturtinės žalos kompensacijos neeliminuoja ir... 41. Apeliantams neginčijant kitų byloje konstatuotų bankrutuojančios E. B.... 42. Dėl darbdavio atsakomybės su žalą padariusiu asmens rūšies... 43. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 str.) skolininkų daugeto... 44. Kita vertus, skundžiamo sprendimo turinys liudija, jog nagrinėjamoje byloje... 45. Dėl neturtinės žalos dydžio... 46. Neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas pats savaime nesudaro pagrindo... 47. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo... 48. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 teismo sprendimo turinio,... 49. Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens A. S. argumentais, jog... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo... 51. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, kad... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 53. Bylinėjimosi išlaidų, kurias byloje dalyvaujantys asmenys patyrė bylą... 54. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies, 98 straipsnio 1 dalies pagrindu šaliai,... 55. Tačiau papildomas teismo sprendimas iš dalies pakeistinas ne dėl jo paduoto... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 57. Trečiasis asmuo turėjo 1 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų, rengiant... 58. Ieškovai A. J. ir Al. J. (t. 2, b l. 103, 132, 146) taip pat prašė priteisti... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. pakeisti ir priteisti iš... 61. Kitą šio teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 62. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. papildomą pakeisti ir...