Byla 3K-3-556/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus,

2sekretoriaujant Viktorijai Valienei,

3dalyvaujant ieškovams D. G., V. G.,

4ieškovų atstovei advokatei D. G.-K.,

5atsakovo AB „Achema“ atstovams pagal įgaliojimą vyriausiajam juristui E. K. ir juriskonsultei V. T.,

6rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G. ir V. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. G. ir V. G. ieškinį atsakovui AB „Achema“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9Ieškovai, nurodydami, kad 2003 m. spalio 15 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo mirtinai sužalotas atsakovo bendrovėje nuo 2003 m. kovo 17 d. sandėlininku-mašinistu dirbęs jų sūnus Laurynas, kuris nebuvo atsakovo laiku ir tinkamai instruktuotas dėl darbo pareigų atlikimo bei supažindintas su darbų saugą įmonėje reglamentuojančiais dokumentais, ir todėl laikydami, kad dėl sūnaus žūties kaltas atsakovas, nes jis pažeidė įrenginių projektavimo ir eksploatavimo teisės norminių aktų reikalavimus bei nesiėmė priemonių darbų saugai darbovietėje organizuoti ir užtikrinti, prašė priteisti jiems iš atsakovo po 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šį reikalavimą grįsdami CK 1.5, 6.245-6.251 straipsniais, 6.284 straipsniu ir Europos Ministrų Tarybos Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 nuostatomis. Žalos atlyginimo dydį ieškovai motyvavo tuo, kad jie neteko sūnaus, todėl buvo ir yra sukeliamas didžiausias bei sunkiausias fizinis skausmas ir dvasinis sukrėtimas; nors sūnus buvo pilnametis, tačiau gyveno su tėvais ir jų dvasinis ryšys buvo ypač stiprus; po nelaimingo atsitikimo iš esmės pasikeitė ieškovų gyvenimas, jie negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, nevilties, nusivylimo ateitimi; išgyvenimai turėjo įtakos ieškovų psichinei būklei bei fizinei sveikatai; ieškovas V. G. dėl fizinio skausmo negalėjo dalyvauti sūnaus laidotuvėse, 2003 m. spalio 30 d. jam buvo diagnozuotas akivaizdus pablogėjimas dėl nervinės įtampos, jis buvo gydomas iki 2003 m. lapkričio 15 d., jo būklė nestabili iki šiol, todėl nuolat gydomas, turi antrąją invalidumo grupę, jaučiasi sužlugdytas ir kaip tėvas, ir kaip asmenybė, be to, buvo stacionariai gydomas ir Vilniaus priklausomybės ligų centre; ieškovė D. G. tapo pažeidžiama, užsisklendusi savyje, negali susikaupti dirbti, pablogėjo sveikata, iki šiol neramiai miega, nuolat pravirksta, jaučiasi esanti nežinioje ir sutrikusi, dėl itin didelio psichologinio streso buvo priversta atsisakyti darbo, o ieškovo gaunamos invalidumo pensijos nepakanka net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti, teko parduoti suremontuotą trijų kambarių butą, nes neįstengė jo išlaikyti; dėl materialinių sunkumų psichologinį stresą bei įtampą dar sunkiau įveikti; apie sūnaus netektį jie nebuvo iš karto informuoti, ir tai dar labiau padidino jų skausmą, nes neteko galimybės būti nelaimingo atsitikimo vietoje iš karto po įvykio; skausmą padidino ir jų sūnaus mirties aptarimas žiniasklaidos priemonėse – ieškovams teko išgyventi visuomenės domėjimąsi, įvairius komentarus, ir šis jų skausmo paviešinimas pareikalavo ir iki šiol reikalauja daug didesnių emocinių ir fizinių pastangų, be to, ieškovus itin įžeidė išspausdintų straipsnių turinys, kuriuose atsakovas neprisiėmė atsakomybės už įvykusį nelaimingą atsitikimą jo įmonėje.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad AB „Achema“ kalcio amonio salietros gamybos cecho sandėlio darbininkas–mašinistas L. G., 2003 m. spalio 15 d. dirbdamas AB „Achema“ kalcio amonio salietros cecho gatavos produkcijos atkrovimo mazge, užlipo į bunkerio viršutinę aikštelę ties 14,05 m žyma, pasiėmęs priešgaisrinį kastuvą pateko (įlindo) į bunkerio vidų per šoninę transporterio U-508/2 rėmo 430 mm x 760 mm dydžio angą bei bunkerio F-510/2 1150 mm x 1250 mm dydžio angą, esančią po juostiniu transporteriu, kastuvu kasė bunkeryje esantį produktą, nusiėmė šalmą ir apie 23 val. 40 min. staiga prasmego granulėse. L. G. buvo ištrauktas maždaug po 40 min., medicinos darbuotojai bandė suteikti pagalbą jam, tačiau 2003 m. spalio 16 d. apie 00 val. 45 min. konstatavo L. G. mirtį.

14Teismų vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2003 m. kovo 17 d. L. G. buvo atliktas įvadinis saugos darbe instruktavimas, 2003 m. balandžio 9 d. jis papildomai instruktuotas pagal Sandėlio darbininko–mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukciją Nr. T-125-13, o 2003 m. liepos 31 d. ieškovų sūnus buvo periodiškai instruktuotas pagal Kalcio amonio nitrato cecho priešgaisrinės saugos instrukciją Nr. DS-125-01 bei Kalcio amonio nitrato cecho avarijų likvidavimo planą Nr. DS-125-02. Sandėlio darbininko–mašinisto pareigų ir darbo saugos instrukcijos Nr. T-125-13 turinys bei bylos duomenys, teismų vertinimu, taip pat patvirtina, kad supažindinimo su šia instrukcija metu L. G. buvo instruktuotas ir pagal joje nurodytas kitas darbų saugos instrukcijas. Be to, teismai nustatė, kad žuvusysis buvo apmokytas pagal AB „Achema“ naujų darbininkų mokymo programą, taip pat pagal Gatavos produkcijos aparatininkų praktinio apmokymo amonio salietros ceche programą, ir 2003 m. birželio 5 d. atestuotas.

15Teismai pažymėjo, kad 2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 4 11 punkte nurodytos šios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto asmens – neįvertinta rizika dėl „susigulėjusio“ produkto susidarymo bunkeryje bei jo pašalinimo būdų Sandėlio darbininko–mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcijoje Nr. T-125-13; laiku neatliktas periodinis instruktavimas darbo vietoje; pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta 2002 m. gruodžio 5 d. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Darbų saugos organizavimo bendrovėje nuostatų Nr. DS-000-03 reikalavimas periodiškai instruktuoti darbo vietoje kartą per šešis mėnesius (3.31.5 punktas), Vyr. aparatininko pareigų ir darbų saugos instrukcijos Nr. T-125-06 reikalavimas instruktuoti pavaldžius darbuotojus saugiai dirbti (2.2 punktas), taip pat Kalcio amonio salietros cecho nuostatų Nr. T-125-01 4.31 punktas – kontroliuoti, kaip vykdomi įsakymai, nurodymai, prierašai ir 4.3 punktas – kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe, darbo drausmės ir aplinkos apsaugos reikalavimų; 2) kitos – nepakankamas rizikos įvertinimas bei priemonių ėmimasis dėl kalcio amonio salietros „susigulėjimo“ bunkeriuose projektuojant ir eksploatuojant įrenginius; pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.05.06:5:2002 „Statinio projektavimas“ 77, 77.2.5, 79.6, 79.6.5, 8.5 punktai bei Profesinės rizikos nuostatų, patvirtintų 2002 m. birželio 26 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro bei socialinės apsaugos ministro, 7, 71 punktų reikalavimai; 3) paties nukentėjusiojo jam privalomo saugos ir sveikatos teisės akto ar norminio dokumento reikalavimo pažeidimas – pažeistas Sandėlio darbuotojo–mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcijos Nr. T-125-13 3.16 punkto reikalavimas – saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti. Darbdavys AB „Achema“ priede prie 2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 4 nurodė, kad nelaimingo atsitikimo akto 11 punkte, nurodant nelaimingo atsitikimo priežastis, atsižvelgiant į pagrindinę nelaimingo atsitikimo priežastį ir svarbą, jos turi būti išdėstytos tokia eilės tvarka: pirma priežastimi laikytina 3 papunktyje išdėstyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, t. y. pirmasis ir trečiasis papunkčiai sukeistini vietomis. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus 2005 m. birželio 3 d. rašte Nr. 04-10-918 pažymėta, kad Valstybinėje darbo inspekcijoje 2003 m. lapkričio 7 d. buvo gautas darbdavio raštas Nr. 070/3831, kuriame buvo nurodyta, jog 2003 lapkričio 7 d. surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 4 11 punkte reikia sukeisti vietomis pirmąjį ir trečiąjį priežasčių papunkčius; kadangi rašte nebuvo nurodyta papildomai duomenų, turėjusių įtakos nelaimingo atsitikimo darbe priežastims keisti, tai Valstybinė darbo inspekcija, nenustačiusi pagrindo skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą, paliko galioti aktą Nr. 4.

16Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, įvertinęs liudytojų, patvirtinusių, kad ieškovų ir jų žuvusio sūnaus ryšys buvo labai artimas, konstatavo, jog ieškovai turi reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo žuvus jų sūnui, o atsakovo argumentus, kad ieškovai, kaip pilnamečio sūnaus, žuvusio darbe, tėvai, yra netinkama šalis, atmetė. Teismas nurodė, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo. Atlikus tyrimą, Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2006 m. gruodžio 4 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog L. G. savavališkai, pažeisdamas darbų saugos instrukcijų reikalavimus bei nesilaikydamas elementarių saugaus darbo ir savisaugos taisyklių, negavęs atitinkamo nurodymo ir atskiro leidimo atlikti kokius nors darbus gatavos produkcijos bunkerio viduje, aktyviais veiksmais sudarė pavojingą savo sveikatai ir gyvybei situaciją ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs L. G. mirtį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai neskundė šio Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo, konstatavo, jog ieškovai sutiko su jame nustatytomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovai ieškinį grindžia 2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kuriame nurodytos šios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto asmens; 2) neįvertinta rizika dėl produkto susidarymo bunkeryje bei jo šalinimo būdų; 3) paties nukentėjusiojo jam privalomo reikalavimo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai pažeidimas. Atkreipęs dėmesį į tai, kad būtent šiame akte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių eiliškumu ieškovai įrodinėja atsakovo kaltę dėl sūnaus žūties, teismas nurodė, jog posėdyje dalyvavęs ekspertas T. D. paaiškino, kad jis nustatė, jog L. G. buvo instruktuotas dėl neturėjimo teisės lįsti į bunkerį negavus nurodymo. Kaip liudytoja apklausta darbo inspektorė R. M. J. paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas nenuginčytas, todėl jis yra teisingas ir nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra tokios, kokios nurodytos pagal eiliškumą, tačiau šios liudytojos parodymus, jog neįtikėtina, kad žmogus gali sugalvoti pralįsti pro transporterį bei įlįsti į bunkerį, teismas vertino kaip iš esmės prieštaraujančius akte nustatytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių eiliškumui. Nustatęs, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog darbdavys būtų nurodęs įvykio metu atlikti kokius nors darbus bunkeryje, tai paneigė ir liudytojas R. D. teismas atmetė ieškovų argumentus, kad žuvusysis dirbo darbdavio interesais, todėl lipo į bunkerį, nes jam taip buvo nurodyta. Teismas pažymėjo, kad tik teismas, kilus ginčui, gali spręsti, ar buvo padarytas saugos darbe teisės aktų pažeidimas, ar yra priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo ir ar yra pagrindas taikyti teisinę atsakomybę, o nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, ekspertų išvados yra įrodymai, vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad pats L. G. yra kaltas dėl savo žūties. Ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu darbdavio įgaliotas asmuo būtų davęs L. G. nurodymą dirbti bunkerio viduje, be to, tiek darbo inspektorė M. R. J., tiek ekspertas T. D., teismo vertinimu, patvirtino, kad tarp L. G. neteisėtų veiksmų ir jo žūties buvo tiesioginis priežastinis ryšys, nes jis savavališkai įlindo į bunkerį, neturėdamas tam darbdavio leidimo, nebūdamas specialiai instruktuotas dėl darbo bunkeryje, neturėdamas darbui bunkeryje reikalingų apsaugos priemonių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nė vienas iš liudytojų, dirbusių įvykio metu su L. G., nepatvirtino aplinkybės, jog būtų buvęs nurodymas dirbti bunkeryje, priešingai – liudytojas R. D. parodė, kad į bunkerį su žuvusiuoju lindo savo iniciatyva, be to, liudytojai R. D. ir D. D. patvirtino, jog jie buvo apmokyti dirbti, buvo supažindinti su instrukcijomis, žinojo, kad negalima lįsti į bunkerį. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad L. G. saugaus darbo reikalavimų bei instrukcijos nesilaikymas ir savavališki veiksmai yra tiesioginė jo žūties priežastis. Pažymėjęs, kad, atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, antrąja jo priežastimi Valstybinė darbo inspekcija nurodė aplinkybę, jog darbdavys neįvertino produkto „susigulėjimo“ rizikos, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad darbo inspektorė R. M. J. parodė, jog to padaryti darbdavys ir negalėjo, nes tokio įvykio nėra buvę, teismas šią priežastį nelaimingam atsitikimui darbe įvykti atmetė kaip neįrodytą. Teismas nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe yra pripažintas draudiminiu įvykiu, nelaimingo atsitikimo darbe akte yra nurodyta, jog žuvusysis turėjo būti instruktuotas 2003 m. spalio 9 d., tačiau to nebuvo padaryta ir galbūt, jei nebūtų šio pažeidimo, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Laikydamas šias nuorodas tik prielaidomis, teismas nurodė, jog jų nevertina, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys atsako ir be kaltės, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas sumokėjo ieškovams 27 504 Lt, o iš VSDFV Jonavos skyriaus ieškovai gavo 90 100 Lt draudimo išmoką dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe, teismas konstatavo, kad ieškovams tiek turtinė, tiek neturtinė žala atlyginta.

17Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe, dėl kurio žuvo ieškovų sūnus, metu bei 2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 4 surašymo momentu galiojo Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 748 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, ir, remdamasi kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad tik teismas, kilus ginčui, gali spręsti, ar yra saugos darbe teisės aktų pažeidimas, ar yra priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo ir ar yra pagrindas taikyti teisinę atsakomybę; nei nutarimai, priimti ikiteisminio tyrimo metu, nei Valstybinės darbo inspekcijos surašyti nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai bei jų išvados tokiu atveju neturi prejudicinės galios. Įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus ir joje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, priežastis yra ne nelaimingo atsitikimo darbe akto 2003 m. lapkričio 7 d. Nr. 4 11 punkto 1 ir 2 papunkčiuose nurodytos priežastys, bet 3 papunktyje nurodyta priežastis – paties nukentėjusiojo (darbuotojo) jam privalomo saugos ir sveikatos teisės akto ar norminio dokumento pažeidimas – Sandėlio darbuotojo–mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcijos Nr. T-125-13 reikalavimo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti nesilaikymas (3.16 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbdavys ar jo atstovas nedavė L. G. nurodymo dirbti bunkerio viduje ir jis pagal darbo sutarties sąlygas neturėjo pareigos dirbti bunkerio viduje, L. G. buvo apmokytas dirbti, supažindintas su darbo saugos instrukcijomis ir žinojo, jog savavališkai patekti (lįsti) į bunkerį negalima, L. G. savo iniciatyva, nepranešęs darbdaviui ar jo atstovui, savavališkai pateko (įlindo) į bunkerį ir nusiėmęs apsaugos šalmą jame dirbo. Teisėjų kolegija laikė, kad sudėtingos patekimo (įlindimo) į bunkerio vidų sąlygos ir aiškiai bei akivaizdžiai pavojingos savavališko buvimo bei darbo bunkerio viduje aplinkybės patvirtina, jog ieškovų sūnus ne tik pažeidė saugos darbe teisės aktų reikalavimus, bet ir nesilaikė elementaraus saugaus, t. y. atidaus, rūpestingo, protingo asmens tiek darbe, tiek kitoje veikloje elgesio. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavys neturi objektyvios galimybės priskirti kiekvienam darbuotojui jį nuolat kiekvienu momentu kontroliuojantį kitą darbuotoją ar stebėti bei kontroliuoti kiekvieną darbuotojo veiksmą, nes dėl to negalėtų vykdyti savo veiklos; tinkamas saugaus darbo organizavimas ir vykdymas bei jų kontrolė negali visiškai bei absoliučiai pašalinti darbo saugos reikalavimų pažeidimų dėl savavališkų, elementariai neatsargių darbuotojo veiksmų. Aplinkybę, kad instrukcija Nr. T-125-13, patvirtinta 2003 m. kovo 12 d. AB „Achema“ gamybos direktoriaus ir galiojanti nuo 2003 m. kovo 19 d., su AB „Achema“ technikos direktoriaus pavaduotoju – saugos darbe skyriaus viršininku buvo suderinta 2003 m. spalio 13 d., teisėjų kolegija vertino kaip neturinčią teisinės reikšmės nei šios instrukcijos galiojimui bei instruktavimui pagal ją, nes nurodytu laikotarpiu instrukcija nebuvo keičiama, nei nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu žuvo ieškovų sūnus. Pažymėjusi, kad AB „Achema“ darbų saugos organizavimo bendrovėje nuostatų Nr. DS-000-03 3.13.5 punkte nurodyta, jog periodiškai darbo vietoje instruktuojama kartą per šešis mėnesius 3.13.14 punkte nurodyta tvarka, teisėjų kolegija konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovų sūnaus žinių tikrinimo data yra 2003 m. birželio 5 d. ir jis atestuotas savarankiškai dirbti sandėlio darbininku pagal 5 kategoriją, paneigia, jog buvo pažeistas nuostatų Nr. DS-000-03 3.13.5 punkto reikalavimas, kartu atkreipdama dėmesį į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe momentu galiojusios Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 282 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 39.1 punkte nurodyta, jog periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per dvylika mėnesių 38.1-38.5 punktuose nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, instruktavimo dėl darbo saugos periodiškumas neturėjo įtakos bei reikšmės nelaimingam atsitikimui, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, įvykti. Į bylą pateiktų įrodymų pagrindu padariusi išvadą, kad L. G. buvo apmokytas bei instruktuotas saugiai dirbti, o nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl L. G. žinių dėl saugaus darbo stokos ar netinkamo saugaus darbo organizavimo ir vykdymo, bet dėl jo savavališkų veiksmų, kuriais nebuvo laikomasi elementaraus saugaus elgesio, teisėjų kolegija nepagrįsta laikė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2005 m. gegužės 24 d. ekspertizės akto Nr. 11-3142(05) išvadą, kad organizaciniu požiūriu tiriamam nelaimingam atsitikimui įtakos turėjo netinkamas sandėlio darbininko–mašinisto L. G. instruktavimas darbo vietoje. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pareigingai, apdairiai, rūpestingai ir elementariai saugiai besielgiančiam darbuotojui ir be instruktavimo aišku, kad savavališkai patekti (lįsti) į bunkerio vidų negalima dėl aiškaus bei akivaizdaus pavojaus gyvybei ar sveikatai. Pažymėjusi, kad pagal darbo sutarties sąlygas bunkerio vidus nebuvo L. G. darbo vieta, teisėjų kolegija laikė, jog nepagrįstai 2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 4 11 punkto 1 papunktyje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra darbo atlikimas neinstruktuoto asmens – neįvertinta rizika dėl „susigulėjusio“ produkto susidarymo bunkeryje bei šalinimo būdai pagal Sandėlio darbininko-mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukciją Nr. T-125-13. Teisėjų kolegija nepagrįsta pripažino ir šio akto 11 punkto 2 papunkčio nuorodą, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – nepakankamas rizikos įvertinimas bei priemonių ėmimasis dėl kalcio amonio salietros „susigulėjimo“ bunkeriuose projektuojant ir eksploatuojant įrengimus, nurodydama, kad cechas ir bunkeris, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, priimti naudoti teisės aktuose nustatyta tvarka ir darbai ceche bei bunkeryje teisės aktuose nustatyta tvarka nesustabdyti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Gatavos produkcijos sandėlio ir atkrovimo mazgo įrengimų eksploatavimo instrukcijoje Nr. T-125-22, pagal kurią ieškovų sūnus buvo instruktuotas bei apmokytas, nurodyta, jog jeigu nebyra produktas iš bunkerio, reikia tiekti produktą į bunkerį arba apstuksenti bunkerį. Šiuo būdu nepašalinus produkto nebyrėjimo iš bunkerio kliūčių, darbai gali būti atliekami tik pagal Saugaus remonto darbų atlikimo instrukciją Nr. DS-000-02, pagal kurią ieškovų sūnus taip pat buvo instruktuotas ir kurioje nurodyti papildomi saugaus darbo reikalavimai bei papildomos darbo apsaugos priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavys AB „Achema“ lokaliniais norminiais aktais nustatė saugias bunkerio naudojimo, eksploatavimo, kliūčių tinkamai naudoti šalinimo bei remonto sąlygas. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendė, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, priežastis yra akivaizdus L. G. darbo saugos reikalavimų, kuriuos jis žinojo, pažeidimas dėl savavališkų veiksmų bei elementaraus saugaus elgesio nesilaikymas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas AB „Achema“ įrodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl jo veiksmų ir kaltės, o darbdavio geranoriškas išlaidų, susijusių su darbuotojo mirtimi nelaimingo atsitikimo metu, atlyginimas darbuotojo tėvams nėra kaltės ar neteisėtų veiksmų pripažinimas.

18III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovai D. G. ir V. G. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl darbdavio kaltės, kaip jo civilinės atsakomybės sąlygos, netinkamai taikė darbdavio civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.245, 6.246 straipsnius, DK 246 straipsnį, 248 straipsnio 1 dalies 1 punktą) ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, kad įrodžius, jog žala darbuotojo sveikatai buvo padaryta dėl jo darbo pareigų vykdymo, taip pat padarytos žalos dydį, darbdavio kaltė, t. y. kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2). Bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai įrodyta, kad L. G. nelaimingo atsitikimo darbe, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, metu vykdė darbo pareigas. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad dėl L. G. žūties nėra jo kaltės ir darbdavio kaltės prezumpcijos nepaneigė: nepateikė įrodymų, kad žuvusysis buvo supažindintas su Darbų saugos instrukcija Nr. T-125-13, bei dokumentų, kad gamybos direktorius, patvirtinęs šią instrukciją, buvo kvalifikuotas darbų saugos srityje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 32 straipsnis); pažeidė bendrovėje galiojusius lokalinius teisės aktus (nesilaikė Kalcio amonio salietros cecho nuostatų Nr. T-125-01 reikalavimo kontroliuoti, kaip vykdomi įsakymai, nurodymai, prierašai (nuostatų 4.31 punktas) bei kaip darbuotojai laikosi saugos darbe ir darbo drausmės reikalavimų (nuostatų 4.3 punktas), taip pat Darbų saugos organizavimo bendrovėje nuostatų Nr. DS-000-03 reikalavimo dėl instruktavimo (nuostatų 3.13.5 punktas), nes L. G. darbo vietoje pakartotinai buvo instruktuotas tik 2003 m. liepos 31 d., t. y. jau praėjus nustatytam šešerių mėnesių terminui, kurio pagal Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 282 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveiktos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 30.2 punktą privalėjo laikytis; saugos diržas ir apsauginė virvė, kurią viršuje laikytų saugantis bendradarbis, būtų padėję išvengti ieškovų sūnaus žūties, tuo tarpu jam buvo išduota tik dujokaukė, šalmas, batai, kostiumas, marškiniai ir striukė; produkto užstrigimas bunkeryje nebuvo vienkartinis reiškinys atsakovo bendrovėje, todėl atsakovas turėjo numatyti, kad toks įvykis gali sukelti nelaimingą atsitikimą, privalėjo šią riziką įvertinti ir ją pašalinti, tačiau bendrovėje nebuvo suprojektuota jokia užsikimšusio bunkerio atkimšimo technologija, darbuotojams nepaaiškinta, kaip elgtis tokiu atveju, kai stuksenimas nepadeda.

212. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino darbdavio pareigos kontroliuoti darbuotojus ir organizuoti jų darbą juridinę reikšmę ginčo situacijai (Konstitucijos 48 straipsnis, DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 35 straipsnio 1 dalis, 229 straipsnis, 264 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai). Kasatorių teigimu, darbdavys, būdamas stipresnioji darbo santykių šalis, privalo imtis visų įmanomų priemonių darbuotojams kontroliuoti, taip pat saugioms ir sveikoms darbuotojų darbo sąlygoms užtikrinti. Didesnę atsakovo atsakomybę lėmė ir tai, kad jis yra didesnio pavojaus šaltinio (trąšų bunkerio) valdytojas (CK 6.270 straipsnis), todėl keliami didesni reikalavimai ir jo sugebėjimui sudaryti saugias darbo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. su AB “Lietuvos geležinkeliai”, bylos Nr. 3K-3-130/2008).

223. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė priežastinio ryšio institutą šioje byloje (CK 6.247 straipsnis). Priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys reiškia ne tik tai, kad būtinai turi būti nustatoma tiesioginė šių dviejų reiškinių sąsaja, tačiau pakanka nustatyti, kad neteisėti veiksmai pakankamu laipsniu lėmė žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. su Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notare S. B., bylos Nr. 3K-3-614/2002). Tai reiškia, kad jeigu nustatomas darbdavio pareigos pažeidimas, turintis įtakos žalai darbuotojų sveikatai ir gyvybei atsirasti, tai darbdavys privalo už tai atsakyti.

234. Teismai netinkamai taikė 6.248 straipsnio 2, 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai nelaimingo atsitikimo priežastimi pripažino paties žuvusiojo nesilaikymą saugaus elgesio. Kasatorių teigimu, pagrindas visiškai atmesti reikalavimą atlyginti žalą gali būti tik nukentėjusiojo didelis neatsargumas. Dėl to net tuo atveju, jeigu būtų galima daryti išvadą, kad dėl nelaimingo atsitikimo buvo kaltas ir pats L. G., nesant jo didelio neatsargumo, galėtų būti konstatuota nebent mišri atsakomybė, kai žalos atlyginimas mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį, tačiau ne visiškai eliminuojant darbdavio atsakomybę. Teismai apskritai nevertino kaltės laipsnio.

245. Teismai, konstatuodami, kad atsakovas, sumokėjęs ieškovams 27 504 Lt, atlygino jiems tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, netinkamai taikė CK 6.249, 6.250, 6.251, 6.290 straipsnius. Kasatorių teigimu, atsakovo jiems išmokėta 27 504 Lt suma (3000 Lt laidojimo pašalpa pagal bendrovės kolektyvinę sutartį, 10 000 Lt laidojimo pašalpa, 3000 Lt materialinė parama metinių minėjimo išlaidoms, 7504,50 Lt už ritualines ir kitas su laidojimu susijusias paslaugas bei 4000 Lt už paminklo pagaminimą ir sumontavimą) yra tik turtinės žalos atlyginimas. Teismai privalėjo nurodyti ir motyvuoti, kokia suma sudaro turtinę ir kokia suma – neturtinę žalą, nes įstatyme įtvirtinta skirtinga turtinės ir neturtinės žalos samprata, teisinis reglamentavimas ir vertinimo kriterijai. Be to, teismų kaip turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas atsakovo ieškovams išmokėta 27 504 Lt suma negali būti vertinama kaip kompensuojanti ieškovams bent dalį to skausmo, kurį jie patyrė netekę sūnaus, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Ta aplinkybė, kad 2004 m. balandžio 29 d. VSDFV Jonavos skyrius išmokėjo ieškovams 90 100 Lt laidojimo pašalpą, taip pat negalėjo būti pagrindas ieškinio reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, nes Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatyta neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam. Kadangi neturtinė žala pagal šį įstatymą negali būti atlyginta, tai ją privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo, t. y. atsakovas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.

256. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybės, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsnius, 197 straipsnio 2 dalį). Išvadas dėl priežasčių, lėmusių nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, teismai grindė tik prieštaringais ir byloje esantiems oficialiesiems įrodymams (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2005 m. gegužės 24 d. ekspertizės aktui Nr. 11-3142(05) ir 2003 m. lapkričio 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktui Nr. 4) prieštaraujančiais liudytojų R. M. J. ir eksperto T. D. parodymais; nurodydami, kad ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog įvykio metu darbdavio įgaliotas asmuo būtų davęs nurodymą L. G. dirbti bunkerio viduje, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nes, ieškovams nurodžius prima facie aplinkybes ir įrodymų naštą perkėlus atsakovui, ieškovai atleidžiami nuo pareigos įrodinėti antrinius faktus.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą AB „Achema“ prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

271. AB „Achema“ gamybos direktorius, kuris 1999 m. gegužės 17 d. buvo atestuotas kaip saugos darbe tarnybos specialistas, patvirtindamas Darbų saugos instrukciją Nr. T-125-13, veikė kaip darbdavio įgaliotas asmuo, užtikrinantis saugias ir sveikas darbo sąlygas pavaldžiuose padaliniuose. Be to, AB „Achema“ gamybos direktoriaus kvalifikacijos darbų saugos srityje ir dokumentų, patvirtinančių šią jo kvalifikaciją, klausimų kasatoriai nekėlė žemesniųjų instancijų teismuose.

282. Kasatorių teiginys, kad L. G. nebuvo supažindintas su Darbų saugos instrukcija Nr. T-125-13, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o kasatorių tvirtinimas, kad atsakovas pažeidė bendrovėje galiojusius lokalinius teisės aktus, nekontroliavo, kaip vykdomi įsakymai, nurodymai, prierašai ir kaip darbuotojai laikosi saugos darbe bei darbo drausmės reikalavimų, yra neargumentuotas ir niekuo nepagrįstas.

293. AB „Achema“ nustatyta tvarka, pagal kurią, jeigu reikalinga atlikti darbus indo (taigi – ir bunkerio) viduje, išrašomas leidimas, kuriame išvardijamos visos priemonės, sudarančios sąlygas saugiai atlikti darbus indo viduje. Ginčo atveju toks leidimas nebuvo išduotas, nes L. G. įlindo dirbti į bunkerį savavališkai. Sandėlio darbininko–mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcijos Nr. T-125-13 skyriuje „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ sandėlininkui-mašinistui nenustatyta pareigos atlikti darbus įlindus į bunkerį, todėl instrukcijoje ir nenustatyta rizikos veiksnių bei saugos priemonių nuo jų poveikio. Gatavos produkcijos sandėlio ir krovimo mazgo įrengimų eksploatavimo instrukcijos Nr. T-125-55, kuri buvo žinoma ir kuria turėjo vadovautis darbe sandėlio darbininkas-mašinistas, 6 skyriaus 6 punkte nustatyta, kad jeigu nebyra produktas iš bunkerio, jį reikia apstuksenti. L. G., nepaisęs šio reikalavimo, įlindęs į bunkerį ir jame nusiėmęs šalmą, prasmego tarp granulių. Šalmo nusiėmimas lėmė galvos sumušimą ir mirtį. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2004 m. kovo 2 d. išvadoje Nr. 11-615 konstatuota, kad L. G. nuo galvos traumos galėjo apsaugoti apsauginis šalmas, kuris įvykio metu savavališkai nebuvo dėvimas. Atsakovo teigimu, tai patvirtina, kad tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, t. y. dėl jo didelio neatsargumo ir didelio pasitikėjimo, kad nelaimė neįvyks. Kasatorių sūnui nebuvo nurodyta lipti į bunkerį ir gramdyti jame susigulėjusio produkto, o kaip liudytojas apklaustas D. D. parodė, kad jie su L. G. abu taip nusprendė todėl, kad jiems buvo nepatogu prieš kitų pamainų darbuotojus, nes jų pamaina dėl įvairių gedimų kraudavo mažiausiai produkcijos. Atsakovo teigimu, darbuotojų atlyginimai nebuvo susiję su pakrovos rezultatais.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; tikrindamas skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

33Dėl darbdavio atsakomybės už ieškovams padarytą neturtinę žalą

34Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, prašė priteisti dėl sūnaus gyvybės atėmimo patirtą neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimas asmens gyvybės atėmimo atveju reglamentuojamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.263 straipsnyje. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimu atsiradusią žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų ir žuvusiojo ryšys buvo labai artimas, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovai turi reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis L. G. žuvo vykdydamas darbines pareigas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 straipsnio 1 dalies, 5 punktas). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis).

35Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų (neveikimo) jo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių. Remiantis nelaimingo atsitikimo metu galiojusio Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsniu, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos atsiradimo priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. su V. Č., bylos Nr. 3K-7-159/2005; ir kt). Darbuotojų padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui (arba jo šeimos nariams) padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (CPK 6.250 straipsnis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiasi kasacinis teismas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), patvirtina, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo mirties bei atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl darbdavys turi atlyginti ieškovams padarytą žalą. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad jis užtikrino saugias darbo sąlygas, tinkamai instruktavo nukentėjusįjį ir bendrovėje galiojusių lokalinių teisės aktų dėl darbų saugos nepažeidė, o dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas pats nukentėjusysis L. G., todėl nėra jo (atsakovo) kaltės dėl nukentėjusiojo mirties ir atsiradusios neturtinės žalos. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 748 ir galiojusių nelaimingo atsitikimo darbe momentu, 72 punkte buvo nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) paties darbdavio, nukentėjusiojo, darbdavio ar darbuotojų atstovų pareiškimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui. Byloje esantis (N-)1 formos aktas, surašytas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbe, nustatyta tvarka nenuginčytas, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė akte konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai. Pažymėtina, kad būtent šis aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, o ne ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl baudžiamojo persekiojimo procedūrų nutraukimo, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi.

36Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 4 11 punkte nurodyta, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių yra darbo atlikimas neinstruktuoto asmens – neįvertinta rizika dėl „susigulėjusio“ produkto susidarymo bunkeryje bei šalinimo būdų Sandėlio darbininko-mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcijoje Nr. T-125-13. Minėta, kad darbdavys yra atsakingas už darbuotojams saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą, jo pareiga taip organizuoti darbo procesą, kad gamyboje būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe. Tuo tikslu darbdavys priima lokalinius teisės aktus – kiekvieno darbuotojo pareigų ir saugos instrukcijas, kuriose, atsižvelgiant į atliekamo darbo specifiką, turi būti detaliai nustatytos tiek darbuotojo, tiek darbdavio teisės ir pareigos, užtikrinant darbuotojui saugias darbo sąlygas, instruktuojant juos, kaip elgtis sutrikus gamybos procesui, kiti reikalavimai (Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 282 patvirtinta Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka). Darbdavys nustato darbuotojo instruktavimo periodiškumą, apmoko jį darbo vietoje ir kontroliuoja, kaip darbuotojas laikosi saugių darbo sąlygų. Nagrinėjamu atveju pagal atsakovo įmonės generalinio direktoriaus patvirtintus „Darbų saugos organizavimo bendrovėje nuostatus“ L. G. turėjo būti instruktuojamas darbo vietoje kas šešis mėnesius. Nelaimingo atsitikimo darbe metu šis terminas buvo praėjęs. Darbų saugos instrukcijos, pagal kurią L. G. buvo instruktuotas, nebuvo aptartas saugus bunkerių aptarnavimas, esant jame „susigulėjusiam“ produktui. Akte Nr. 4 nurodytos ir kitos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys – atskiroms įmonėms projektuojant kalcio amonio salietros cechą, nė viena projektavimo organizacija nenumatė galimo produkcijos „susigulėjimo“ bunkeriuose bei techninių priemonių „susigulėjusiai“ produkcijai pašalinti; įmonėje nebuvo atliktas rizikos vertinimas aptarnaujant bunkerį, esant produkto „susigulėjimui“ jame. Be to, nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų, nesudarė saugių darbo sąlygų. Po nelaimingo atsitikimo atsakovas, įgyvendindamas akto Nr. 4 12 punkte nurodytas priemones tokiems nelaimingiems atsitikimams išvengti, ant visų bunkerio angų įrengė grotas, kad darbuotojai negalėtų patekti į bunkerio vidų, atliko darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimą darbo vietoje bei įvedė psichologo pareigybę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 4 11 punkte nurodytos priežastys lėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu nukentėjusysis žuvo. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovas yra atsakingas už ieškovams padarytą neturtinę žalą.

37Bylą nagrinėję teismai atmetė ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad tik paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai – Sandėlio darbininko-mašinisto pareigų ir darbo saugos instrukcijos Nr. T-125-13 reikalavimo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti nesilaikymas (Instrukcijos 3.16 punktas) buvo tiesioginė jo žūties priežastis, o atsakovas nekaltas dėl L. G. žūties. Su tokia teismų išvada teisėjų kolegija negali sutikti, nes ją paneigia pirmiau išvardyti ir kolegijos įvertinti įrodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai aptarė įrodymus, tačiau netinkamai juos įvertino (CPK 185 straipsnis) bei pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias saugą darbe, neturtinės žalos atlyginimą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusių pasekmių. Nurodyti pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų sprendimo ir nutarties priėmimui, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

38Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

39Minėta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. su UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. su ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008).

40Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

41Šioje byloje kasacinis teismas, nustatydamas priteistiną iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į tai, kad ieškovai dėl jų sūnaus Lauryno, su kuriuo kartu gyveno ir buvo siejami glaudžių šeiminių ryšių, žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių psichologinių ir fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją; atsakovo įmonėje įdiegta nauja technologinė linija turėjo atitikti saugumo standartus, kad nekiltų pavojaus darbuotojų sveikatai ir gyvybei; nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, įvyko dėl atsakovo kaltės, nesudarius saugių darbo sąlygų ir tinkamai neapmokius žuvusiojo; atsakovo AB „Achema“, kuris yra viena didžiausių tokio pobūdžio gamyklų Baltijos šalyse, materialinė padėtis yra labai gera. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus ieškovams iš atsakovo kiekvienam po 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nebus pažeisti CK 1.5 įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Ieškovas V. G. turėjo 500 Lt advokato atstovavimo Kauno apygardos teisme išlaidų. Ieškovai, paduodami ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Priteisus ieškovams iš atsakovo 140 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo priteistina 3800 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis) ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti.

46Priimti naują sprendimą.

47Priteisti ieškovams D. G. ir V. G. iš atsakovo AB „Achema“ po 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

48Priteisti iš atsakovo AB „Achema“ 3800 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. G.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Viktorijai Valienei,... 3. dalyvaujant ieškovams D. G., V. G.,... 4. ieškovų atstovei advokatei D. G.-K.,... 5. atsakovo AB „Achema“ atstovams pagal įgaliojimą vyriausiajam juristui E.... 6. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. Ieškovai, nurodydami, kad 2003 m. spalio 15 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 13. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad AB „Achema“ kalcio amonio salietros... 14. Teismų vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2003 m. kovo 17... 15. Teismai pažymėjo, kad 2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe... 16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų... 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad nelaimingo... 18. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 19. Kasaciniu skundu ieškovai D. G. ir V. G. prašo Lietuvos apeliacinio teismo... 20. 1. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl darbdavio kaltės, kaip jo... 21. 2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino darbdavio pareigos... 22. 3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė priežastinio ryšio institutą... 23. 4. Teismai netinkamai taikė 6.248 straipsnio 2, 4 dalis, 6.282 straipsnio 1... 24. 5. Teismai, konstatuodami, kad atsakovas, sumokėjęs ieškovams 27 504 Lt,... 25. 6. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo, kaip darbdavio,... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą AB „Achema“ prašo skundžiamus teismų... 27. 1. AB „Achema“ gamybos direktorius, kuris 1999 m. gegužės 17 d. buvo... 28. 2. Kasatorių teiginys, kad L. G. nebuvo supažindintas su Darbų saugos... 29. 3. AB „Achema“ nustatyta tvarka, pagal kurią, jeigu reikalinga atlikti... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 33. Dėl darbdavio atsakomybės už ieškovams padarytą neturtinę žalą... 34. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, prašė priteisti dėl sūnaus gyvybės... 35. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į žalą... 36. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama.... 37. Bylą nagrinėję teismai atmetė ieškovų reikalavimą dėl neturtinės... 38. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 39. Minėta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę... 40. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai... 41. Šioje byloje kasacinis teismas, nustatydamas priteistiną iš atsakovo... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Ieškovas V. G. turėjo 500 Lt advokato atstovavimo Kauno apygardos teisme... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 46. Priimti naują sprendimą.... 47. Priteisti ieškovams D. G. ir V. G. iš atsakovo AB „Achema“ po 70 000 Lt... 48. Priteisti iš atsakovo AB „Achema“ 3800 Lt bylinėjimosi išlaidų... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...