Byla e2-12050-769/2017
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,

2sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

3dalyvaujant ieškovės atstovei Indrei Liveikytei,

4atsakovei M. G. ir jos atstovei advokato padėjėjai Indrei Ašmontienei,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei M. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas,

6Teismas

Nustatė

7ieškovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą dėl 10294,05 Eur įsiskolinimo ir 34,97 Eur delspinigių priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu reikalavimo sumą sumažino iki 9 706,43 Eur skolos ir 33 Eur delspinigių bei prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 12 d. tarp Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus ir kredito gavėjo T. G. (mirusio ( - )) sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/12/24S (su visais vėlesniais jos pakeitimais bei papildymais), pagal kurią bankas suteikė 93 654 Eur kreditą būsto, esančio adresu ( - ), pirkimui ir remontui. Galutinis būsto kredito pagal būsto kreditavimo sutartį grąžinimo terminas - 2043 m. gruodžio 25 d. Kredito grąžinimą bankui kredito gavėjas 2007 m. gruodžio 28 d. apdraudė sudarydamas su UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo sutartį (su visais vėlesniais jos pakeitimais bei papildymais). Galutinis draudimo sutarties terminas - 2024 m. sausio 25 d. 2010 m. sausio 6 d. atsakovė M. G. ir kredito gavėjas pateikė prašymą sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą. 2010 m. sausio 6 d. ieškovė bei atsakovė ir kredito gavėjas sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 039589-1/1383 prie 2007 m. gruodžio 28 d. draudimo sutarties (draudimo liudijimas serija Nr. BPD 039589), pagal kurį ieškovė įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, vykdydama būsto kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bankui, grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, taip pat padengė Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 1 sudarymo dienai susidariusią atsakovės ir kredito gavėjo skolą bankui 1 545,54 Eur, išskyrus netesybas (Mokėjimų draudimo susitarimo 7.1 punktas) bei sudarė 12 (dvylikos) mėnesių draudimo išmokų mokėjimo grafiką 6 182,16 Eur. Mokėjimų draudimo susitarimu Nr. 1 atsakovė ir kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti ieškovei visas šios per 12 (dvylika) mėnesių laikotarpį bankui išmokėtas sumas, o taip pat ieškovei mokėtiną 2,5 proc. dydžio draudimo įmoką, kuri skaičiuojama nuo ieškovės bankui išmokėtos ir atsakovės bei kredito gavėjo negrąžintos sumos per ne trumpesnį kaip 10 (dešimties) metų terminą lygiomis dalimis kas mėnesį be palūkanų (Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 1 11,12 p.). Vadovaujantis Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 1 6 punktu, atsakovų prievolės pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 1 yra solidarios. Atsakovė netinkamai vykdė pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 1 prisiimtus įsipareigojimus grąžinti ieškovei jos bankui išmokėtas draudimo išmokas Grąžinimo grafike Nr. 1 nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, tuo pažeisdama Mokėjimų draudimo susitarimu Nr. 1 prisiimtus įsipareigojimus. Dėl įsipareigojimų pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 1 nevykdymo atsakovė buvo nuolat informuojama trumposiomis žinutėmis, skambučiais, bei siunčiamais raginimais žinomais gyvenamosios vietos adresais. Atsakovė grąžino ieškovei tik 2 910,65 Eur. 2012 m. vasario 27 d. atsakovė bei kredito gavėjas pakartotinai pateikė prašymą sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą. 2012 m. vasario 27 d. ieškovė bei atsakovė ir kredito gavėjas sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 039589-2/2889 prie 2007 m. gruodžio 28 d. draudimo sutarties, kuriuo įsipareigojo grąžinti ieškovei visas per 12 (dvylika) mėnesių bankui išmokėtas sumas, bei mokėtiną 10 proc. dydžio draudimo įmoką, kuri skaičiuojama nuo ieškovės bankui išmokėtos ir atsakovų ieškovei per mokėjimų bankui laikotarpį negrąžintos sumos (Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 2 16.2 p.) per ne trumpesnį kaip 10 (dešimties) metų terminą lygiomis dalimis kas mėnesį be palūkanų (Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 1 11,12 p.). Atsakovė netinkamai vykdė pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 2 prisiimtus įsipareigojimus grąžinti ieškovei jo bankui išmokėtų draudimo išmokų Grąžinimo grafike Nr. 2 nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, tuo pažeisdama prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė, vadovaudamasi Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 1 23.4,23.6,23.7 ir Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 2 23.4,23.7 bei 23.8 punktais 2015 m. liepos 23 d. nutraukė Mokėjimų draudimo susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 bei apie tai informavo atsakovę.

8Atsakovė M. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti; teismui nusprendus netaikyti ieškinio senaties, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. sausio mėnesį T. G. kreipėsi į ieškovę, kad ši už T. G. sumokėtų bankui pagal jo būsto kreditavimo sutartį mokėtinas sumas, tačiau ieškovė nesutiko, kad mokėjimų draudimo susitarimas butų sudarytas vienasmeniškai su T. G., pareikalavo, kad susitarimas būtų sudarytas ir su atsakove. Prašymas buvo užpildytas atsakovės ir T. G. vardu ieškovės iniciatyva ir reikalavimu. Analogiška situacija buvo sudarant ir Mokėjimų susitarimą Nr. 2. Atsakovės teigimu, mokėjimų susitarimai buvo sudaryti pažeidžiant atsakovės teises ir imperatyviąsias įstatymo normas, todėl sandoriai yra negaliojantys. Be to, ieškovė yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, nes šis terminas yra pasibaigęs 2015 m. rugpjūčio 25 dieną. Ieškinio tenkinimo atveju atsakovė prašo atsižvelgti į jos materialinę padėtį ir skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi priteistos sumos iš karto sumokėti neturės galimybės.

9Trečiasis asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė bylą nagrinėti Turto banko atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, nurodydamas, kad mirus T. G. ir nei vienam įpėdiniui nepriėmus jo palikimo, būstas, esantis ( - ), kurio įsigijimui buvo sudaryta kreditavimo sutartis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.62 straipsnio pagrindu perėjo valstybei, atstovaujamai Turto banko. Paaiškino, kad Turto bankui nėra suteikta teisė realizuoti areštuoto ar įkeisto turto, todėl ieškovei perdavus antstoliui vykdomąjį įrašą, antstolis šiuo metu vykdo būsto, kurio įsigijimui buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių procedūrą.

10Ieškovės atstovė Indrė Liveikytė teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai bei paaiškino, kad pagal sutartį UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo metus laiko mokėti įmokas bankui kartu su palūkanomis bei sumokėti susidariusį įsiskolinimą; susitarimas buvo visiškai atskiras sandoris. Susidarius finansiniams sunkumams T. G. kartu su atsakove kreipėsi į ieškovę prašydamas sudaryti susitarimą; abiejų šalių suinteresuotumas sutarties sudarymo metu reiškė, kad abu sutuoktiniai teikė UAB „Būsto paskolų draudimas“ savo sąskaitų išrašus, pažymas iš Sodros, darboviečių. Atsakovė pripažino, kad tai yra šeimos būstas, nurodė, kad kito nekilnojamojo turto niekada neturėjo; abu sutuoktiniai suprato, ko siekia sudarydami sutartį, norėjo, kad metams laiko būtų atidėtas mokėjimas bankui, atsakovė pasirašydama sutartį turėjo galimybę susipažinti su visomis jos sąlygomis, jai buvo žinoma, kad sutuoktiniai tampa solidariai atsakingi. Pasibaigus pirmo susitarimo laikotarpiui po poros metų vėl buvo kreiptasi į UAB „Būsto paskolų draudimas“,- buvo sudarytas antras 2012 m. vasario 27 d. susitarimas, kurį abu sutuoktiniai pasirašė. Sutarties 6 punkte nurodyta, kad abu sutuoktiniai atsakingi solidariai. Dėl vienerių metų senaties termino paaiškino, kad šis susitarimas nėra draudiminis, todėl nėra taikomas draudimo sutartims 1 metų senaties terminas. Dėl skolos išdėstymo dalimis mano, kad prašomas terminas yra per didelis, tenkinus tokį atsakovės prašymą, ieškovės situacija pablogėtų, todėl su juo nesutinka. Jei teismas nuspręstų skolą išdėstyti dalimis, tai prašo ne ilgiau nei iki 2021 metų, nes iki tų metų bendrovė vykdys veiklą. Taip pat nurodo, kad bendrovė įkurta Vyriausybės nutarimo pagrindu siekiant sudaryti sąlygas asmenims gauti paskolas. Susitarimo esmė- mokėti metus laiko už kredito gavėją įmokas, tokiu būdu sustabdant kredito sutarčių nutraukimą. Apie kredito gavėjo mirtį sužinojo tuomet, kai bankas nebegavo įmokų ir kreipėsi į bendrovę prašydamas išmokėti draudiminę išmoką.

11Atsakovė M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Draudimo mokėjimo susitarimą pasirašė Klaipėdoje, o antrą sutartį į darbą atvežė vyras; visais bankiniais reikalais rūpinosi vyras; įkeistas bankui turtas priklausė vyrui; būstas buvo įsigytas 2007 m., prieš santuoką ( 2009 m.); po vyro mirties jokio turto nepaveldėjo. Dabartinės jos pajamos yra apie 700 Eur, išlaidos apie 400 Eur. Skolos padengti iš karto neturi galimybių, kadangi gyvena viena su vaiku.

12Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti suėjus senačiai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; paaiškino, kad ieškovės atstovei patvirtinus, jog draudimo įmoka buvo mokama, įvykis turėjo būti pripažintas draudiminiu, nes ieškovė yra draudimo bendrovė. Be to, sąlygos buvo priverstinės, buvo pažeistos imperatyvios nuostatos, atsakovei nebuvo suteiktos sąlygos susipažinti su sutartimi. Jeigu teismas ieškinio neatmestų, prašė išdėstyti skolą 150 mėnesių lygiomis dalimis, kad būtų galimas sprendimo įvykdymas, kadangi atsakovei pragyvenimui lieka virš 300 Eur.

13Teismas

konstatuoja:

14ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

16Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 12 d. tarp Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus ir kredito gavėjo T. G., mirusio ( - ), sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/12/24S (su visais vėlesniais jos pakeitimais bei papildymais), pagal kurią bankas atsakovui suteikė 93 654,00 Eur kreditą būsto adresu ( - ), pirkimui ir remontui (I tomas, e.b.l. 8-15). 2007 m. gruodžio 28 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ apdraudė kredito grąžinimą bankui; galutinis draudimo sutarties terminas - 2024 m. sausio 25 d. (I tomas, e.b.l. 16-21). 2010 m. sausio 6 d. atsakovė ir kredito gavėjas pateikė prašymą sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą (I tomas, e.b.l. 22-25). 2010 m. sausio 6 d. ieškovė bei atsakovė ir kredito gavėjas sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 039589-1/1383, pagal kurį ieškovė įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, vykdydama būsto kreditavimo sutartimi ir kredito gavėjo prisiimtus įsipareigojimus bankui, grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, taip pat padengė skolą bankui 1 545,54 Eur (Mokėjimų draudimo susitarimo 7.1 punktas) ir sudarė 12 (dvylikos) mėnesių draudimo išmokų mokėjimo grafiką 6 182,16 Eur sumai (I tomas, e.b.l. 27-32). 2011 m. sausio 21 d. ieškovė, vadovaudamasis Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 1. 14 punktu, sudarė Grąžinimo grafiką Nr. 1 prie 2010 m. sausio 6 d. Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 039589-1/1383 dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo, kuria susitarė, kad šalys grąžins 7 920,89 Eur, taip apt 2,5 procento dydžio draudimo išmoką (I tomas e.b.l. 33-36). 2012 m. vasario 27 d. atsakovė ir kredito gavėjas pakartotinai pateikė prašymą sudaryti mokėjimų draudimo susitarimą (I tomas, e.b.l. 49-52). 2012 m. vasario 27 d. ieškovė bei atsakovė ir kredito gavėjas sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 039589-2/2889 prie 2007 m. gruodžio 28 d. draudimo sutarties; kuriuo atsakovė ir kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti ieškovei visas ieškovės per 12 (dvylika) mėnesių bankui išmokėtas sumas, o taip pat ieškovei mokėtiną 10 proc. dydžio draudimo įmoką nuo ieškovės bankui išmokėtos ir negrąžintos sumos (Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 2, 16.2 p.), per ne trumpesnį kaip 10 (dešimties) metų terminą lygiomis dalimis kas mėnesį be palūkanų (Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 1, 11,12 p.) (I tomas e.b.l. 53-58). 2012 m. vasario 27 d. sudarytas Grąžinimo grafikas Nr. 1, kuriame šalys susitarė, kad susitarimo vykdymo laikotarpiu atsakovė ir kredito gavėjas grąžins bendrovei dalį bendrovės mokamos draudimo išmokos dalies bankui kas mėnesį mokėdami po 300,00 Lt (86,89 Eur). Bankui pateikus perskaičiuotą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką pagal būsto kredito sutartį, ieškovė 2013 m. kovo 13 d. sudarė Priedą Nr. 1 prie 2012 m. vasario 27 d. Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 039589- 2/2889, kuriuo pakeitė Mokėjimų draudimo susitarimo 8 punktą ir sudarė patikslintą draudimo išmokų mokėjimo bankui grafiką (I tomas, e.b.l. 59-61). 2015 m. liepos 23 d. ieškovė nutraukė Mokėjimų draudimo susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 ir apie tai informavo atsakovę išisųsdama pranešimus (I tomas, e.b.l. 74-76). Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro pažymoje nurodyta, kad mirus T. G. dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nesikreipė; paveldėjimo byla neužvesta (I tomas, e.b.l. 77). 2017 m. gegužės 5 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis tarp Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ (II tomas, e.b.l.4-6). 2017 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus m. 20-ojo notaro biuras atliko vykdomąjį įrašą Nr. 2933 dėl 86 778,22 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 50 000,00 Eur, nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, išieškojimo hipotekos kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai iš skolininko VĮ „Turto bankas“ (II tomas, e.b.l. 14-15). 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymu Dėl vykdomojo įrašo pateikimo vykdymui Nr. SB-2405 Bendrovė pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. 0010/17/03505 ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš VĮ „Turto bankas“ paveldėto ir hipotekos kreditoriui įkeisto turto, kuris bus priverstinai parduodamas iš varžytynių (II tomas, e.b.l. 16). Iš Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 170925KL-01 matyti, kad hipotekos kreditoriui įkeisto ir antstolio areštuoto nekilnojamojo turto vertė - 40 600 Eur (II tomas, e.b.l. 18-40).

17Būsto paskolų draudimas yra viena iš civilinės atsakomybės draudimo rūšių, kuria apsidraudęs asmuo siekia perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui. Kaip viena iš būtinųjų kredito išmokėjimo sąlygų yra kredito gavėjo įsipareigojimas apdrausti banko naudai kreditą. Apdraudžiant būsto paskolą yra užtikrinama, kad kredito gavėjui jos negrąžinat, draudikas visiškai padengs skolą; draudikui, padengusiam draudimo išmoką, garantuojama reali subrogacijos teisės įgyvendinimo galimybė, nes kredito įstaigos, gavę draudimo išmoką, privalo perleisti draudikui už paskolą įgyto būsto hipotekos teises.

18Dėl ieškinio senaties taikymo.

19Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.125 straipsnį, teigdama, kad iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas; paskutinės pagal Mokėjimų susitarimus kredito gavėjo įmokėtos sumos ieškovei buvo 2014 m. rugpjūčio 15 d.; 2014 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimas nebuvo įvykdytas, nes kredito gavėjas žuvo; senaties terminas yra pasibaigęs 2015 metų rugpjūčio 25 dieną. Ieškovės atstovės teigimu, byloje netaikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes susitarimas nėra draudiminis, tarp šalių susiklostė ne draudiminiai santykiai, ieškovė yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta bendrovė padėti kredito gavėjams vykdyti įsipareigojimus kredito davėjams.

20Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Iš byloje esančio 2007 m. gruodžio 28 d. Draudimo liudijimo ( poliso) matyti, kad draudikas apdraudė draudėjo prievolę naudos gavėjui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui ( dabar Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, draudimo suma 100 procentų negrąžinto būsto kredito ( 97023 Eur). Kredito gavėjas 2010-01-06 kreipėsi į draudiką su prašymu sudaryti mokėjimų draudimo susitarimą, nurodęs, kad kredito davėjui,-bankui, nebepajėgia mokėti kasmėnesinių įmokų, nes sumažėjo atlyginimas ir turi negrąžintus kitus kreditus. Draudikas ( ieškovė) vykdydama 2007-12-28 draudimo sutarties įsipareigojimus sumokėjo bankui skolą ir sudarė mėnesinių draudimo išmokų mokėjimo grafiką, iš viso 7727,70 Eur. 2010-01-06 sudaryto Susitarimo Nr.1 20.2 punktas numatė draudėjo prievolę grąžinti draudikui šio bankui išmokėtas išmokas. Pakartotinai T. G. ir M. G. kreipėsi į ieškovę ( draudiką) prašydami sudaryti mokėjimų draudimo susitarimą 2012-02-27, T. G. netekus darbo. Pagal sudarytą Susitarimą Nr.2 buvo sumokėta bankui 1017,65 Eur skola bei sudarytas draudimo išmokų mokėjimo grafikas 5151,80 eurų sumai. Susitarimo Nr.2 11 punktas numatė draudėjui pareigą grąžinti bendrovei visas jos išmokėtas draudimo išmokas. Galutinis terminas skolos grąžinimui,- 2023-02-25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą laikytina, jog tiek Susitarimo Nr.1 sudarymo metu, tiek ir Susitarimo Nr.2 sudarymo metu draudimo išmokos naudos gavėjui buvo mokamos nustačius draudiminius įvykius ( sumažėjusios pajamos, darbo netekimas). Po sudarytų susitarimų su ieškove kredito gavėjas ir atsakovė iš dalies vykdė savo įsipareigojimus ir grąžino dalį kredito davėjui sumokėtų įmokų, tačiau kredito gavėjui mirus ir skolos ieškovei nebemokant, Susitarimas Nr.1, Nr.2 2015 m. liepos 23 d. buvo nutraukti. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, taikytinas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, nustačius, jog susitarimai dėl draudimo išmokų mokėjimų buvo nutraukti 2015-07-23, laikytina, kad senaties terminas reikalavimui dėl išmokėtų lėšų grąžinimo nėra praleistas, -atsakovės prašymas atmesti ieškinį dėl senaties negali būti tenkinamas.

21Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

22Iš susitarimo Nr. 1 matyti, jog atsakovė ir jos sutuoktinis įsipareigojo grąžinti ieškovei visas ieškovės bankui išmokėtas sumas, o taip pat ieškovei mokėti 2,5 proc. dydžio draudimo įmoką, kaip numatyta 16.2 p. (Mokėjimų draudimo susitarimo 11,12 p.). Iš susitarimo Nr. 2 matyti, jog atsakovė ir jos sutuoktinis įsipareigojo grąžinti ieškovei visas ieškovės bankui išmokėtas sumas, o taip pat ieškovei mokėti 10 proc. dydžio draudimo įmoką, kaip numatyta 16.2 p. Ieškovė teikė laikiną pagalbą kredito gavėjams, apdraudusiems būsto kreditą ir susidūrusiems su finansiniais sunkumais, siekiant padėti išsaugoti jų gyvenamąjį būstą. Susitarimo laikotarpiu šalys sutarė, jog ieškovė moka būsto kredito gavėjų (pagal susitarimą - draudėjų) skolą bankui, išskyrus netesybas, ir 12 mėnesių bankui moka kredito ir palūkanų įmokas, kurios privalomos mokėti pagal būsto kreditavimo sutartį, t. y.buvo sudaryta galimybė draudėjams atkurti buvusią materialinę padėtį, kad po to vėl galėtų patys mokėti bankui. Atsakovės teigimu, mokėjimų susitarimai buvo sudaryti pažeidžiant jos teises bei imperatyvias įstatymo normas, todėl sandoriai yra negaliojantys. Su tokais atsakovės teiginiais sutikti negalima. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: teisės norma, kuriai, šalies teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą, šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą. Kokias imperatyvias įstatymo nuotatas pažeidė atsakovės pasirašyti susitarimai, atsakovės atstovė nenurodė. CK 6.156 straipsnio l dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Nuo sutarties sudarymo momento sutartis jos šalims įgyja įstatymo galią - sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Pagal CK 3.109 straipsnį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Vadovaujantis Mokėjimų draudimo susitarimo 6 punktu, atsakovų prievolės pagal Mokėjimų draudimo susitarimą yra solidarios. Atsakovė pasirašydama Mokėjimų draudimo susitarimus patvirtino sutikimą su pateiktomis sutarties sąlygomis, susipažino ir suprato jų turinį. Duomenų, kad susitarimus atsakovė pasirašė dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, nėra ( LR CK 1.91 str.). Atsakovė, kaip civilinių teisinių santykių dalyvė, prieš atlikdama bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir pasirašydama Mokėjimų draudimo susitarimus, turėjo apsvarstyti ir įvertinti galimas tokių veiksmų pasekmes. Abejodama dėl ketinamų atlikti veiksmų teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, atsakovė, būdama sąžininga, protinga, apdairi, turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Mokėjimų draudimo susitarimus atsakovė pasirašė bei solidariai su savo sutuoktiniu įsipareigojo ieškovei sutuoktiniams neišgalint vykdyti kreditorinių įsipareigojimų bankui dėl būsto paskolos grąžinimo. Pasirašiusi susitarimus atsakovė turi prisiimti visas iš sandorio kylančias teisines pasekmes.

23Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikoma, kad atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistinas sumažintas ieškinio reikalavimas,- 9 706,43 Eur.

24Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti ir 33 Eur delspinigių pagal patikslintus reikalavimus vadovaujantis Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 1 ir Nr. 2, 20.8 punktu, kuriuo susitarė mokėti 0,02 procentus nuo negrąžintos ir nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tikslių delspinigių paskaičiavimų nuo sumažintos reikalavimo sumos, ieškovės atstovė teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad šalys dėl delspinigių priteisimo buvo susitarusios, delspinigiai iš atsakovės priteistini, tačiau įvertinus sumažintą pagrindinio reikalavimo sumą ( apytikriai 10 procentų), delspinigių suma mažintina iki 31 euro.

25CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017 m. liepos 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

26Atsakovė prašo skolą išdėstyti dalimis, ieškovė neprieštarauja dėl skolos išdėstymo iki 2021 metų, t.y. 4 metų laikotarpiui. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymas išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus apie gaunamą darbo užmokestį, turimus kreditorinius įsipareigojimus, sąskaitų išrašus, pažymas apie gaunamas išmokas, pateikė vaiko gimimo liudijimą, patvirtinantį, kad atsakovė viena augina mažametį vaiką. Atsižvelgiant į teismui pateiktus dokumentus bei nustatytas aplinkybes laikytina, kad skolininkė neturi galimybių iš karto sumokėti visą priteistą sumą, todėl priteistos skolos mokėjimas išdėstytinas 4 metams (48 mėnesiams), nustatant, kad atsakovė M. G. atlieka 47 mėnesines įmokas ieškovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ po 202 Eur ir 48 įmoką- 243,43 Eur.

27Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 232 Eur žyminis mokestis bei 52,29 Eur išlaidos už automobilio degalus vykstant iš Vilniaus į teismo posėdžius. Ieškovės atstovės nurodytos išlaidos yra protingo dydžio, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šių išlaidų dydis iš esmės atitinka LR susisiekimo ministerijos 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikos reikalavimus, todėl prašomos 284,29 Eur bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip pagrįstos. Laikant, kad patenkinta apie 90 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 255,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės atstovė advokato padėjėja I. Ašmontienė pateikė duomenis apie tai, kad byloje atsakovė iš viso patyrė 880 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovei priteistinos išlaidos, proporcingai netenkintų reikalavimų daliai,- 88 Eur.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu teismas

Nutarė

29ieškinį tenkinti iš dalies.

30Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, j.a.k. 110076079, iš atsakovės M. G., a.k. ( - ) 9 706,43 Eur (devyni tūkstančiai septyni šimtai šeši eurai 43 centai) skolos, 31 Eur (trisdešimt vienas euras) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017 m. liepos 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sprendimo vykdymą išdėstant 48 mėnesiams, nustatant, kad atsakovė M. G. 47 mėnesius ieškovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ moka po 202 Eur ir 48 mėn. 243,43 Eur, bei 255,86 Eur (du šimtai penkiasdešimt penki eurai 86 centai) bylinėjimosi išlaidų.

31Kitą ieškinio dalį atmesti.

32Priteisti atsakovei M. G., a.k. ( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, j.a.k. 110076079, 88 Eur ( aštuoniasdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,... 2. sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovei Indrei Liveikytei,... 4. atsakovei M. G. ir jos atstovei advokato padėjėjai Indrei Ašmontienei,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 6. Teismas... 7. ieškovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą dėl... 8. Atsakovė M. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko,... 9. Trečiasis asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į... 10. Ieškovės atstovė Indrė Liveikytė teismo posėdžio metu prašė... 11. Atsakovė M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Draudimo mokėjimo... 12. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti suėjus senačiai ir priteisti... 13. Teismas... 14. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 16. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 12 d. tarp Nordea... 17. Būsto paskolų draudimas yra viena iš civilinės atsakomybės draudimo... 18. Dėl ieškinio senaties taikymo.... 19. Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį pagal Lietuvos Respublikos... 20. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 21. Dėl skolos ir delspinigių priteisimo... 22. Iš susitarimo Nr. 1 matyti, jog atsakovė ir jos sutuoktinis įsipareigojo... 23. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 24. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti ir 33 Eur delspinigių pagal... 25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas... 26. Atsakovė prašo skolą išdėstyti dalimis, ieškovė neprieštarauja dėl... 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 29. ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų... 31. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 32. Priteisti atsakovei M. G., a.k. ( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...