Byla e2A-462-450/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Corpus A“ ieškininį pareiškimą atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „Corpus A“ prašė priteisti iš atsakovės V. S. 4 608,10 Eur skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) bendrijos nariai 2012 m. sausio 5 d. posėdyje nustatė pastato, esančio ( - ), vidaus tvarkos taisykles, tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei išlaikymą, ir nutarė įgalioti bendrijos pirmininką V. Ž. pasirašyti sutartį su ieškovu dėl pastato administravimo. 2012 m. kovo 8 d. Bendrija su ieškovu sudarė Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. 212045, kuria ieškovas įsipareigojo teikti Bendrijai ar savininkams, kuriems priklauso patalpos pastate, paslaugas, o Bendrija ar savininkai įsipareigojo jas priimti ir sumokėti vadovaujantis sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir nustatytais įkainiais.
  2. Atsakovė yra negyvenamųjų patalpų - kavinės, 433,49 kv. m. ploto, unikalus Nr. ( - ), esančių pastate ( - ), savininkė. Bendrijos priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Nuo pat pastato, esančio ( - ), paskyrimo administratoriumi, ieškovas teikė paslaugas atsakovei. Atsakovė už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų išlaikymo, susijusio su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais, paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d. neatsiskaitė, yra skolinga 4 608,10 Eur sumą.
  3. Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nebuvo informuota apie bendrijos narių 2012 m. sausio 5 d. susirinkimo sušaukimą bei priimtą sprendimą. Nuo patalpų įsigijimo momento 2002 m. gegužės 17 d., ji nebuvo kviečiama į atskirose dalyse esančių ir tenkinančių tų patalpų savininkų poreikius, sprendimų priėmimą. Bendrijos 2012 m. sausio 5 d. susirinkime dalyvavo tik tie asmenys, kurie naudojasi laiptine (bendrojo naudojimo objektu), tenkinančia ne viso pastato, o tik jų ir jų klientų poreikius, patenkant į patalpas. Sprendžiant dėl administravimo sutarties sudarymo su ieškovu, iš 18 bendrijos narių susirinkime dalyvavo tik 9 asmenys, iš kurių vienas buvo bendrijos pirmininkas ir du asmenys įgalioti bendrijos pirmininko.
  4. Iš antstolio S. M. 2014 m. rugpjūčio 13 d. 14 val. faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad atsakovės patalpos (kavinė) yra visiškai atskiros ir neturi nieko bendro su kitomis bendro naudojimo patalpomis. Nesant pastato, esančio ( - ), patalpų savininkų sprendimo paskirti ieškovą bendro naudojimo patalpų administratoriumi, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės apmokėti skolą.

4II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės V. S. ieškovo UAB „Corpus A“ naudai 3837,74 Eur skolos; 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 3837,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės V. S. ieškovo naudai 3089,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė V. S. nuo 2002 m. rugpjūčio 27 d. yra negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos - kavinės, pažymėtos indeksais nuo R-1 iki R-7, R-16, R-17, nuo 1-2 iki 1-1-7, nuo 1-21 iki 1-25, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ), savininkė.
  3. CK 4.82 str. 3 d. numato buto ar kitų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, savininko prievolę išlaikyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. CK 4.83 str. 4 d. numato, kad buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus numato Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:202 “Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Minėtas reglamentas numato, kad gyvenamojo namo priežiūrą organizuoja namo savininkas, bendraturčiai ar pastarųjų įgaliotas atstovas (26 punktas). Šiame teisės akte numatytų statinių naudojimo ir priežiūros paslaugų tiekimas būtinas nuo namo priėmimo eksploatuoti pagal paskirtį, siekiant išlaikyti ir užtikrinti pastato savybes ir jo eksploatavimo saugumą. Tokias namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas nuo 2012 m. kovo 8 d. teikia ieškovas UAB „Corpus A“. Nagrinėjamu atveju bendrosios nuosavybės administravimo pagrindas yra ieškovo UAB „Corpus A“ ir Negyvenamųjų patalpų ( - ), savininkų bendrijos 2012 m. kovo 8 d. sudaryta administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis Nr. 212045 (e. b. l. 10-18, tomas 1).
  4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 3 d. numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Namo ( - ), bendrojo naudojimo objektams valdyti ir jiems prižiūrėti savininkai yra įsteigę Negyvenamųjų patalpų ( - ), savininkų bendriją, kuri 2012 m. sausio 5 d. susirinkimo protokolo Nr. 2 12 punktu nusprendė įgalioti bendrijos pirmininką pasirašyti sutartį su pastatus administruojančia bendrove – UAB „Corpus A“ dėl namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo. Pastato, esančio ( - ), patalpų savininkų bendrijos steigėjų sąrašas, sudarytas 2011 m. spalio 14 d., patvirtina, kad Bendrijos nariais yra 14 savininkų (e. b. l. 9, tomas 1).
  5. Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ), bendrijos narių posėdžio protokolas patvirtina, kad susirinkime dalyvavo 9 bendrijos nariai iš tuo metu buvusių 14 bendrijos narių, susirinkimo sprendimas dėl sutarties pasirašymo su ieškovu priimtas susirinkime dalyvavusių bendrijos narių vienbalsiai, todėl toks susirinkimo sprendimas yra laikomas priimtu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 str. 1 d., numatančią, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Be to, atsakovė neginčijo nei minėto sprendimo, nei su ieškovu sudarytos sutarties galiojimo. Įgyvendinant Negyvenamųjų patalpų ( - ), savininkų bendrijos 2012 m. sausio 5 d. susirinkimo protokolo Nr. 2 12 punktą, su ieškovu 2012 m. kovo 8 d. buvo pasirašyta Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis Nr. 21245, kurios pagrindu ieškovas ieškinyje nurodytu laikotarpiu teikė namo ( - ), bendrojo naudojimo patalpų administravimo paslaugas. Tai, jog ieškovas 2012 m. kovo 8 d. sudaryta bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartimi Nr. 21245 buvo įsipareigojęs teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti, jog tokios paslaugos atsakovei buvo teikiamos, taip pat įrodyti šių suteiktų paslaugų apimtį bei pagrįsti iš atsakovės reikalaujamų priteisti mokesčių dydį.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012, yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti savininko pareigą jas apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 4 d. butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 str. ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 4 d nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
  7. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11 punktas (2002 m. liepos 1 d. redakcija) numato, kad prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų priskiriami reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.
  8. Atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo prašomas priteisti išlaidas, nes ieškovo teikiamų paslaugų pobūdis ir jų paskirtis patvirtina, kad suteiktos paslaugos skirtos bendram namo ( - ), turtui išlaikyti, išsaugoti, namo aplinkai prižiūrėti ir tvarkyti. Atsakovė neįrodė, jog išlaidos, skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, buvo skirtos kurio nors bendraturčio asmeniniams interesams tenkinti. Nors atsakovė nėra davusi sutikimo dėl prašomų priteisti išlaidų, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad išlaidos yra nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ar ieškovo teikiamų paslaugų laikotarpiu atsakovė naudojosi bendro naudojimo objektais, neturi įtakos atsakovės prievolei mokėti mokesčius bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. nuostata dėl bendraturčių teisių ir pareigų, naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, yra išaiškinęs, kad šiai teisės normai taikyti yra reikšmingas patalpų naudingas plotas, apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą; bendraturčio prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.
  9. Ieškovas reikalauja priteisti administravimo, teritorijos tvarkymo, bendrojo naudojimo patalpų valymo išlaidas, papildomų darbų ir medžiagų išlaidas, išlaidas už atliekų išvežimą, už elektros energiją bendrosioms reikmėms, už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), apskaitos prietaisų rodmenų nurašymą, buhalterinės apskaitos vedimą, bendrijos ūkio išlaidas, bendrijos pirmininko atlyginimą.
  10. Administratoriaus funkcijas, susijusias su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, bei namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 5 p. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas savo kaip administratoriaus funkcijas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d. vykdė sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi, todėl turi teisę į sutartyje nustatytą atlyginimą.
  11. Atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo administruojami bendrojo naudojimo objektai ar jų dalis būtų apskaityti kaip tenkinantys tik dalies namo patalpų savininkų poreikius, o namo administratoriaus pateiktas namo bendrojo naudojimo objektų aprašas (e. b. l. 46-66, tomas 4), namo ( - ), šilumos punkto techninis projektas (e. b. l. 67-82, tomas 4), liudija kad visi namo ( - ), bendrojo naudojimo objektai skirti tenkinti bendrus visų savininkų poreikius, todėl šių bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidos tenka visiems savininkams, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso namo bendrojo naudingojo ploto santykiui (LR CK 4.82 str. 5 d.). Ieškovas atsakovei tenkančią mokesčių už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir eksploatavimą dalį apskaičiavo laikydamasis minėtos teisės normos reikalavimų, t. y. proporcingai atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingam plotui. Ieškovo apskaičiuoti mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų administravimą, teritorijos tvarkymą, bendrojo naudojimo patalpų valymą, papildomus darbus ir medžiagas, už atliekų išvežimą, už elektros energiją bendrosioms reikmėms, už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), apskaitos prietaisų rodmenų nurašymą yra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymu, atnaujinimu, bendrojo naudojimo objektų techninės būklės išsaugojimu, higienos palaikymu bei kitų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11 punkte numatytų reikalavimų įgyvendinimu.
  12. Įrašai statinio techninės priežiūros žurnale (e. b. l. 132-139, tomas 2), statinio, inžinerinių sistemų apžiūros aktai (e. b. l. 140-161, tomas 2) patvirtina, jog ieškovas organizavo ir vykdė nuolatinę namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Teismo vertinimu aplinkybė, jog ieškovo atliktų papildomų darbų priėmimo – perdavimo aktai nepasirašyti bendrijos atstovo, nepaneigia minėtuose aktuose nurodytų darbų ir sunaudotų medžiagų suteikimo namo ( - ), savininkų naudai. Ieškovo pateiktuose darbų ir medžiagų įsigijimo dokumentuose nurodytų darbų, medžiagų pobūdis, kiekis, taip pat ieškovui atliekant nuolatinę techninę priežiūrą statinio, jo dalių, inžinerinių sistemų apžiūros aktuose nurodyti pastato ( - ), bendrojo naudojimo konstrukcijų defektai ir jų šalinimui būtini atlikti papildomi darbai, leidžia daryti išvadą jog priėmimo – perdavimo aktuose nurodyti papildomi darbai ieškovo buvo atlikti namo ( - ), savininkų naudai ir perduoti Bendrijai. Sutarties šalių elektroninis susirašinėjimas liudija, jog papildomų darbų atlikimas buvo derinamas su bendrija (e. b. l. 133, tomas 3). Nei Bendrija, nei namo bendraturčiai per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovui nereiškė pretenzijų dėl netinkamo sutartyje numatytų prievolių vykdymo.
  13. Pastato bendrojo naudojimo patalpų valymo paslaugų suteikimą patvirtina ieškovo pateikta darbo sutartis (e. b. l. 9-10, tomas 2), pagal kurią į darbą ieškovo įmonėje priimta valytoja vykdyti pareigas darbo vietoje ( - ), minėtos valytojos darbo grafikai (e. b. l. 11-12, tomas 2).
  14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/204; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009, yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu: be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip abonementas vartotojas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams, už kitą dalį, skirtą bendroms savininkų reikmėms (bendrų patalpų šildymą, karšto vandens temperatūros palaikymą ir kt.) tiekėjui turi apmokėti butų ir kitų patalpų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. tvarka ir nustatytomis dalimis.
  15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003, 2004 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2004, yra išaiškinęs, kad analogiški sprendimai taikytini ir vandens tiekimo atveju: nuostolius, tiekiant vandenį nuo įvadinio skaitiklio iki butų esančiais tinklais, kurie yra bendroji dalinė butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, turi atlyginti tinklų savininkai.
  16. Taigi, nepriklausomai nuo to, jog atsakovė yra sudariusi individualias vartojimo sutartis su atitinkamų paslaugų tiekėjais dėl jos poreikių tenkinimo, taip pat nepriklausomai nuo naudojimosi bendro naudojimo objektais ir naudojimosi jais dažnumo, ji vis tiek privalo kaip patalpų savininkė mokėti įstatymo nustatytą dalį už bendrosioms namo savininkų reikmėms suteiktas paslaugas.
  17. Tačiau išlaidos, susijusios su bendrijos pirmininko atlyginimo mokėjimu, buhalterinės apskaitos išlaidos ir bendrijos ūkio išlaidos, susijusios su bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinėse bylose padengimu, ieškovo apskaičiuotos nepagrįstai, kadangi ieškovo UAB „Corpus A“ ir Negyvenamųjų patalpų ( - ), savininkų bendrijos 2012 m. kovo 8 d. sudaryta administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartimi Nr. 212045 nebuvo susitarta dėl tokių ieškovo paslaugų ir su tuo susijusių išlaidų atlyginimo. Kokias paslaugas įsipareigojo teikti ieškovas, numatyta Sutarties 3.1 punkte. Byloje nėra pateikta ieškovo ir Bendrijos susitarimo dėl ieškovo pareigos mokėti bendrijos pirmininkui atlyginimą ar tvarkyti bendrijos ūkinę veiklą; su tuo susijusios išlaidos ir jų atlyginimas nereglamentuoti ir minėtos sutarties priede Nr. 1, kuriame numatyti administravimo ir kitų paslaugų įkainiai bei tarifai.
  18. Nors ieškovo UAB „Corpus A“ ir Negyvenamųjų patalpų ( - ), savininkų bendrijos 2012 m. kovo 8 d. sudarytos Administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. 212045 3.2.5 punktu ieškovas taip pat įsipareigojo įgyvendinti Bendrijos ar Savininkų priimtus teisėtus sprendimus, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka buvo priimtas bendrijos sprendimas dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų, šių išlaidų dydžio bei jų įtraukimo į bendrijos ūkinės veiklos išlaidas bei paskirstymo namo patalpų bendraturčiams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 5 d. nustatyta tvarka.
  19. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių pavedimą ieškovui paskirstyti tarp bendraturčių išlaidas bendrijos pirmininko atlyginimui, o Bendrijos narių 2011 m. gruodžio 15 d. posėdžio protokolo Nr. 1 10 punkte yra užfiksuotas bendrijos narių sprendimas bendrijos pirmininko atlyginimo kaštus paskirstyti tarp bendrijos narių. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė nėra bendrijos narė, todėl bendrijos sprendimas dėl bendrijos pirmininko atlyginimo kaštų paskirstymo atsakovės atžvilgiu, netaikytinas ir neturi būti vykdomas.
  20. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1668-160/2015 yra konstatuota, kad ieškovas kaip pastato priežiūrą administruojanti įmonė, neturi reikalavimo teisės į atsakovę dėl bendrijos pirmininko atlyginimo mokėjimo, o teisinių advokato paslaugų išlaidos bei kitos bendrijos patirtos išlaidos, siekiant prisiteisti skolą iš trečiųjų asmenų, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų nario mokesčiai yra susiję išimtinai tik su bendrijos interesais ir jos veikla, todėl nelaikytinos būtinomis bendrosios nuosavybės objektams išlaikyti ir išsaugoti. Ūkinės veiklos tvarkymo išlaidos, jei tokias patyrė ieškovas, turi būti įskaičiuojamos į administravimo išlaidas. Toks teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje, nes abiejose bylose dalyvavo tos pačios šalys (LR CPK 182 str. 2 p.).
  21. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buhalterinės apskaitos paslaugos ieškovo buvo teikiamos, tvarkant bendrijos buhalterinę apskaitą, taigi, buhalterinės apskaitos išlaidos yra taip pat susijusios išimtinai su bendrijos veikla ir atsakovė, nebūdama bendrijos nare, neturi pareigos šių išlaidų apmokėti. Ieškovo, vykdant administratoriaus funkcijas, patirtos buhalterinės apskaitos išlaidos, yra įskaičiuotos į administravimo išlaidas.
  22. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog į bendrijos ūkio išlaidas įskaičiuotos išlaidos už valstybinės žemės nuomą yra skirtos ne tik Bendrijos, bet visų namo ( - ), poreikių tenkinimui. Iš 394-osios GSEB ir Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ), bendrijos 2012 m. kovo 27 d. sudarytos valstybinės žemės subnuomos sutarties turinio nėra galimybės nustatyti nei pagal ją nuomojamos valstybinės žemės adreso, nei vietos. Ieškovas nepateikė pagal minėtą sutartį subnuomojamo žemės sklypo perdavimą nuomininkui patvirtinančių įrodymų, sklypo plano. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių 394-osios GSEB teisę į pagal minėtą subnuomos sutartį Bendrijai išnuomotą valstybinės žemės sklypą.
  23. Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, 2016 m. vasario 10 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-246-560/2016 išaiškino, kad žemės nuomos mokestis, išlaidos už teisines paslaugas, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų nario mokestis, pašto išlaidos, grindžiamos Bendrijai, o ne ieškovui išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, bei išlaidos pagal bendrijos ieškovui išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, gali įrodyti tik tai, kad Bendrija galimai patyrė šias išlaidas, tačiau tokios PVM sąskaitos faktūros neapima jokių duomenų apie ieškovo teisinį pagrindą reikalauti išlaidų pagal jas, atlyginimo.
  24. Po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimo teisę į sumas pagal Bendrijai išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai (e. b. l. 11; 16; 23; 31, tomas 4) patvirtina tik faktą, jog ieškovas pervedė Bendrijai iš gyventojų (pastato ( - ), savininkų) surinktas pinigines lėšas, tačiau jokių ieškovo sąskaita patirtų ar būsimų išlaidų, susijusių su UAB „Corpus A“ ir Negyvenamųjų patalpų ( - ), savininkų bendrijos 2012 m. kovo 8 d. administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartyje Nr. 212045 numatytų ieškovo funkcijų vykdymu, nepatvirtina. Taigi, ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės į pinigines lėšas, mokėtinas Bendrijos pagal pastarajai išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, tame tarpe ir už žemės nuomos mokestį.
  25. Iš ieškovo atsakovei pateiktų mokamųjų pranešimų (e. b. l . 27-28; 30-31; 33-34; 36-37; 39; 41-42; 44-45; 47-48; 50-51; 53-54; 56-57; 59-60; 62-63; 65-66; 68-69, tomas 1) matyti, kad už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d. ieškovei priskaičiuota viso 4463, 10 Eur skolos, 500,69 Lt/145,00 Eur delspinigių, į skolos sumą įskaičiuota išlaidų už bendrijos pirmininko atlyginimą – 544,72 Lt, kas sudaro 157,76 Eur; bendrijos ūkio išlaidų 1594,66 Lt sumai, kas sudaro 461,85 Eur, 436,80 Lt buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidų, kas sudaro 126,51 Eur. Viso atsakovei nepagrįstai priskaičiuota 746,12 Eur išlaidų bendrijos pirmininko atlyginimui, buhalterinės apskaitos tvarkymui ir bendrijos ūkio išlaidoms, todėl ieškovo reikalavimas dėl šios sumos priteisimo atmetamas, taip pat proporcingai sumažinama ieškovo atsakovei priskaičiuotų 145,00 Eur delspinigių suma. Iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 3716,98 Eur skolos ir 120,76 Eur delspinigių, viso 3837,74 Eur.
  26. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 103,68 Eur žyminis mokestis, 3497,46 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, taip pat 108,64 Eur vykdymo išlaidos už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu vykdymą, priteistos iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.
  2. Dėl mokesčio už teritorijos tvarkymą: Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. 212045 priedo Nr. 1, 5 punkte nurodyta: „Teritorijos valymas bei priežiūra” „Kaina, Lt su PVM 1 kv. m. - 0,177“. Sutarties Priedo Nr. 1, 2 lape lentelėje nurodyta: „Darbų aprašymas (kieta danga) 1600 m2. Ieškovas mokėjimo pranešimuose prie PVM sąskaitų-faktūrų, laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d. nurodė: „Teritorijos tvarkymas, mato vnt. kv. m., kiekis 433,49, tarifas”.
  3. Ieškovas tvarkė Bendrijos finansinę apskaitą, todėl žinojo, kad Bendrija neturi ir nedisponuoja 1600 m2 kietos dangos žemės sklypu. Teismas tinkamai ištyrė įrodymus, padarė teisingą išvadą kad Bendrija nedisponuoja 1600 m2 kietos dangos žemės sklypu, teisingai nustatė, kad ieškovas tokios paslaugos neteikė, tačiau dėl didelės bylos apimties suklydo, ir priteisė už teritorijos tvarkymą mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Ieškovas kiekvienam patalpų, esančių ( - ), savininkui, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d., apskaičiavo už neegzistuojančios kietos dangos valymą ne proporcingai pagal sutarties priede nurodytą 1600 m2 žemės sklypo plotą, bet asmeninės nuosavybės teise valdomą plotą padauginęs iš 0,177 Lt (433,49 * 0,1463+21% PVM). Taigi, ieškovas žinodamas, kad Bendrija nedisponuoja 1600 m2 kietos dangos žemės sklypu, neturėdamas 1600 m2 kietos dangos žemės sklypo plano, priėmimo-perdavimo dokumentų, tyčia suklastojo Sutarties priedą Nr. 1, mokamuosius pranešimus ir PVM sąskaitas-faktūras, bei pateikė suklastotus dokumentus apmokėjimui kaip už „suteiktas teritorijos tvarkymo paslaugas”.
  4. Dėl mokesčio už atliekų išvežimą: Sutarties priedo Nr. 1, 2 lape, 1 lentelės 3 stulpelyje nurodyta: „bendrose patalpose esančių šiukšlių surinkimas, išnešimas (į kliento nurodytus konteinerius) (t. 1, psl. 18). Sutarties priedo Nr. 1, 1 lapo paskutinėje pastraipoje nurodyta: „Bendrųjų patalpų bei teritorijos valymo paslaugų darbai bei periodiškumas“, „Darbų aprašymas (3 aukštai, 3 laiptinės 107,5 m2) (t.1, psl. 17). Pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį: vykdytojas įsipareigojo teikti „mišrių ir specifinių komunalinių paslaugų, taip jų ir antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo paslaugas (1 p.); 1 kubinio metro šiukšlių išvežimo kaina yra 27,80 Lt; šiukšlių konteinerio talpa 1,1 m.; išvežimo savaitės dienos pirmadienis, trečiadienis, penktadienis (3.3.p.); paslaugos skaičiuojamos už einamąjį mėnesį (5.4 p.); į konteinerį draudžiama pilti ne komunalines atliekas (4.8. p.) (t. 2, psl. 175).
  5. Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185, nurodyta: 7.30.: mišrios komunalinės atliekos - atliekų turėtojų neišrūšiuotos komunalinės atliekos (kodas 20 03 01); 7.3.: antrinės žaliavos - tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. Antrines žaliavas sudaro pakuočių atliekos, kitos stiklo, plastikų, metalo, popieriaus ir kartono atliekos; 7.24. p. nurodyta: komunalinės atliekos - namų ūkiuose (individualiose namų valdose ir daugiabučių namų butuose) susidarančios buities atliekos bei savo pobūdžiu ir sudėtimi į jas panašios atliekos, susidarančios įmonėse, įstaigose ir organizacijose (juridinių asmenų atliekos), kurios tvarkomos pagal šias Taisykles. Apeliaciniame skunde apskaičiuota, kad ieškovas išveždavo per mėnesį 14,85 kub. m., o 2014 m. gegužės mėnesį išvežė 22,23 kub. m. atliekų (t. 3, b. l. 23).
  6. Bendrų patalpų trijose laiptinėse 107,5 m2 niekaip nuo pirmadienio iki trečiadienio ir nuo trečiadienio iki penktadienio negali susidaryti po 1,1 kub. m. atliekų; Per mėnesį maksimaliai galima būtų išvežti tik 13 kartų, skaičiuojant po 1,1 kub. m. ir tai sudarytų tik 14,3 kub. m. atliekų per mėnesį, o ne 14,85 kub. m., kaip apskaičiavo ieškovas; 2014 m. gegužės mėnesį ieškovas neva išvežė 22,23 kub. m. atliekų, tačiau jokių įrodymų dėl tokio kiekio atliekų išvežimo iš 107,5 m2 3 laiptinių nepateikė; Bet koks vidutinio išsilavinimo žmogus žino, kad 107,5 m2 laiptinėse per mėnesį nuo batų negali susidaryti nuo 14,85 ik 22,23 kub. m. šiukšlių kiekis.
  7. Teismas prijungė civilinės bylos Nr. E2-10601-294/2015 2015 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio protokolą, kurio metu ieškovo darbuotojas, pastato vadybininkas E. M. parodė, kad į pastatytą konteinerį deda šiukšles visi patalpų savininkai, „pastatytas bendras konteineris” (2015-11-23 d. protokole nuo 01:01:04; Ieškovas laikė neužrakintą atliekų konteinerį (t. 4, b. l. 99 - 100).
  8. Apeliantė yra sudariusi atskirą komunalinių atliekų išvežimo sutartį iš asmeninės nuosavybės valdomų patalpų (t. 3, b. l. 60) ir šiukšlių į bendrą konteinerį nededa. Nei vienas bendrijos narys neturi sudaręs komunalinių atliekų tvarkymo sutarčių, deda asmenines šiukšles į „bendrą konteinerį”.
  9. Teismas ištyręs bylos medžiagą, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, ignoravo mokėjimo pranešimuose prie PVM sąskaitų-faktūrų nurodytus faktus, visiškai jų neįvertino ir nepasisakė, kad iš trijų laiptinių, 107.5 m2 ploto „bendro naudojimo patalpų“, kurias žmonės išpila tik iki ofiso patalpų antrame, trečiame aukštuose, galėjo būti išvežta 14,85 kubinių metrų šiukšlių, o 2014 m. gegužės mėnesį - net 22,23 kubiniai metrai šiukšlių. Ieškovas žinojo, kad apeliantė yra sudariusi atskirą komunalinių atliekų išvežimo sutartį, žinojo, kad pastato patalpų savininkai ir nuomininkai nėra sudarę atliekų išvežimo sutarčių iš asmeninių patalpų, tačiau nerakino konteinerio, tokiais veiksmais tyčia, laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d., suklastojo mokamuosius pranešimus ir PVM sąskaitas-faktūras, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir pažeidė CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str., 6.256 str. 1 d.
  10. Dėl mokesčio už elektros energijos suvartojimą bendrosioms reikmėms: teismas įpareigojo ieškovą pateikti elektros sistemos bendrosioms reikmėms aprašą ir schemą. Ieškovas dokumentų nepateikė. Nurodė, kad Elektros naudojimo bendrosioms reikmėms aprašu ieškovas nedisponuoja, jo taip pat neturi Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) bendrija, šiuos dokumentus turi elektros tinklo operatorius. Ieškovo teigimu, tinklo operatorius yra 394 garažų eksploatavimo statybos bendrija, iš kurios negyvenamų patalpų savininkų bendrija pirko elektros energiją. Laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d. apeliantei apskaičiuota ir nurodyta sumokėti suma už elektrą bendrosioms reikmėms vidutiniškai 52,13 Eur (180 Lt) per mėnesį. Sutarties priedo Nr. 1, 1 lapo paskutinėje pastraipoje, nurodyta: „Bendrųjų patalpų bei teritorijos valymo paslaugų darbai bei periodiškumas“, „Darbų aprašymas (3 aukštai, 3 laiptinės 107,5 m2) ; pastato ( - ), bendras plotas 2905,25 kv. m.; atsakovei priklausančių patalpų plotas yra 433,49 m2; pastato plotą 2905,25 padalinus iš apeliantei asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų ploto (433,49 kv. m.) gaunasi 6.7 koeficientas (2905,25/433,49= 6.7); per mėnesį ieškovas vidutiniškai apskaičiuodavo elektros bendrosioms reikmėms už 349,27 Eur (6,7*52,13 = 349,27 Eur).
  11. Ieškovas teismo buvo įpareigotas pateikti bendrojo naudojimo elektros objektų schemą ir aprašą. Elektros tiekimo techninio projekto ieškovas taip pat nepateikė. Ieškovas į bylą nepateikė elektros prietaisų, skirtų bendram naudojimui, sąrašo, nepateikė jų pajungimo schemos. Nepateikė ir kokios skaičiavimo metodikos pagrindu jis apskaičiavo tenkančią neapskaitytos elektros energijos dalį bendrijos nariui, neturinčiam tiesioginės sutarties su AB Lesto. Nepateikė ir duomenų, kiek laiko buvo naudojama neapskaityta elektros energija, koks elektros prietaisų, naudojusių elektros energiją galingumas, kiek iš viso tokių elektros prietaisų buvo nustatyta, kiek bendrijos narių naudoja neapskaitytą elektros energiją. Nepateikė ir elektros sistemos priežiūros ir darbų atlikimo žurnalų, neįrodė, kad PVM sąskaitose-faktūrose, bei mokamuosiuose pranešimuose nurodyti suvartotos elektros kiekis - 349,27 Eur (už 3 laiptines 107,5 m2 su langais), yra pagrįstas bendro naudojimo elektros prietaisų esančių patalpose, skaičiumi. Neįrodžius šioje dalyje skolos dydžio, bei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo pagrįstumą nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose, šioje dalyje ieškinys turėjo būti atmestas.
  12. Dėl mokesčio už šildymo sistemos techninės priežiūros: Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2015- 11-18 d. rašto Nr. 2R - 3505 trečio lapo priešpaskutinėje pastraipoje konstatavo: „Prižiūrėtojo veiksmuose, vykdant pastato ūkio priežiūra, nustatyta teisės aktu reikalavimu pažeidimo, kurie prieštarauja teisės aktu reikalavimams“. Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2015- 11-18 d. rašto Nr. 2R - 3505 pirmame lape konstatavo, kad: ieškovas nepateikė: „Šilumos punkto projekto, pastato šildymo sistemos projekto, pastato šildymo prietaisų galios atitikties projektui nustatymo akto. Patikrinimo metu nepateiktas Šilumos punkto šildymo sistemos priežiūros žurnalas, kuriame privalo būti atliekami šilumos punkto prietaisu rodmenų įrašai ir registruojami operatyviniai veiksmai, patvirtinantys, kad ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtinto Pastato Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1 -229.
  13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 13188-854/2013, kuriuo Bendrijos ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė, kad A. S. tik Bendrijos įgaliotiems asmenims paprašius, per 24 valandas nuo prašymo pateikimo (informavimo) dienos, darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 18.00 val., o avarijos atveju nedelsiant, įskaitant ir ne darbo metu, bet kuriuo paros metu, sudarytų sąlygas ieškovo atstovams patekti į šilumos punktą. Teismas nustatė, kad Bendrija nutraukė veiklą 2013 m. spalio 14 d. ir valdymo organo, Bendrijos pirmininko nebuvo nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., todėl Bendrija neišdavė ieškovui įgaliojimo patekti į šilumos punktą. Tokio įgaliojimo, išduoto Bendrijos ieškovui, ieškovas i bylą nepateikė.
  14. Nei vieno šildymo sistemos techninio dokumento ieškovas neturėjo. Bendrijos išduoto įgaliojimo neturėjo. Šildymo sistemos projekto neturėjo. Į bylą nepateikė nei vieno dokumento. Šildymo sistemos techninės priežiūros paslaugos suteikimą įrodinėjo tik PVM sąskaitomis - faktūromis, todėl vien PVM sąskaitos - faktūros išrašymas nėra įrodymas apie paslaugų suteikimą ir ieškinys turėjo būti atmestas, nes ieškovas neįrodė paslaugos suteikimą pagal šildymo sistemos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
  15. Dėl bendro naudojimo objektų techninės priežiūros: Bendrijos pirmininkas nebuvo sudaręs „Prekybos pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo“. Pirmą kartą aprašą pamatė 2016 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. civilinėje byloje Nr. 2-13188/854/2013 atsakovę įpareigojo „bendrijos įgaliotiems asmenims paprašius, per 24 val. nuo prašymo pateikimo (informavimo) dienos, darbo dienomis nuo 8.00 iki 18.00 val., o avarijos atveju nedelsiant įskaitant ir ne darbo metu, bet kuriuo paros metu sudaryti sąlygas patekti į patalpą, pažymėtą indeksu R-l“ (pastaba - elektros skydinę). Laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d. patalpoje ieškovo nematė. Ieškovas nepateikė darbų atlikimo žurnalo skydinėje. Įvadinės elektros spintos esančios mano patalpoje R-l, prašomu laikotarpiu techninės priežiūros nevykdė. Statinio techninės priežiūros žurnale nėra užfiksuoti keturi įėjimo į pastatą išoriniai laiptai ir pastato fasadas, esantis prie mano nuosavybės teise priklausančių patalpų. Jų būklės ieškovas statinio priežiūros žurnale nefiksavo. Ieškovas į bylą nepateikė nei vienos šios sistemos brėžinio, projekto ir schemos. Pagal Sutarties 3.2.3 p. Bendrija ieškovui neperdavė techninės ir kitos dokumentacijos. Ieškovas ir Bendrija atskiro priedo prie sutarties nesudarė.
  16. Dėl Administravimo: Bendrija buvo neveiksni nuo 2013 m. liepos 2 d., ieškovas neturėjo nei dokumentų, nei įgaliojimų įeiti į šilumos punktą, elektros skydinę R-l, kitas uždarytas patalpas.
  17. Dėl niekinės administravimo sutarties: sudarant su ieškovu sutartį dėl administravimo iš 18 bendrijos narių, dalyvavo tik 9 asmenys, iš kurių vienas buvo bendrijos pirmininkas ir du asmenys įgalioti bendrijos pirmininko. Taigi, 2012 m. sausio 5 d. Bendrijos posėdyje dalyvavo 9 asmenys, 7 bendrijos steigėjai įskaitant pirmininką, 2 bendrijos pirmininko įgalioti asmenys, neturintys nieko bendro su patalpų savininkų nuosavybės teise. 2012 m. sausio 5 d. bendrijoje buvo 14 narių, todėl sprendimo, susijusio su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu teisėtumui buvo būtina, kad už jį balsuotų daugiau kaip 7 bendrijos nariai. Todėl 2012 m. sausio 5 d. įgaliojant Bendrijos pirmininką pasirašyti sutartį su ieškovu nebuvo Bendrijos narių daugumos.
  18. Dėl patalpų valymo: ieškovo darbuotojas E. M. civilinės bylos Nr. e2-10601-294/2015 2015 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl darbų atlikimo bendravo su bendrijos nariais (57:35). Patalpas ir teritoriją nuo pirmadienio - iki penktadienio nurodė valyti Bendrijos pirmininkas (1:03). Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojama praktika, bei ieškovo darbuotojo E. M. parodymais, 3 laiptinių 107,5 m2, kuriomis Bendrijos nariai patekdavo į savo patalpas pastato antrame trečiame aukšte, valymas nuo pirmadienio iki penktadienio nėra išlaidos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, bet tenkina išimtinai Bendrijos narių poreikius.
  19. Dėl papildomų darbų atlikimo: atsakovė prašė teismo apklausti ieškovo direktorių, pastato vadybininką, buhalterę, mano liudytojus, tačiau tam pasipriešino ieškovas net tris kartus. Teismas nusprendė, kad liudytojų apklausa „yra įstatymų nenustatytos formos įrodymai ir kad tos aplinkybės turi būti įrodinėtinos rašytinais įrodymais“. Nei vienas darbų atlikimo akte nurodytas ieškovo darbuotojas į teismą neatvyko ir nepatvirtino, kad darbų atlikimo aktuose nurodyti darbai buvo padaryti ir buvo būtent padaryti pastate ( - ). Trečiųjų asmenų PVM sąskaitos-faktūros, patvirtinančias medžiagų pirkimą neįrodė, kad parduotos medžiagos buvo skirtos pastatui ( - ). Ieškovas pasirinko įrodinėjimo tvarką, kaip „suteiktų“ paslaugų įvykdymą įrodinėjo ne nuo asmenų kurie neva atlikinėjo paslaugas, nurodydamas ieškinyje aiškiai, kas, kada, ką, kaip ir kur padarė, kas tokius darbus matė, užsakė ir priėmė, kas juos patikrino, bet tik nuo PVM sąskaitų - faktūrų pateikimo su ieškiniu.
  20. Dėl 2014-01-17 Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties: pagal Bendrijos įstatų 10.1 p. Bendrijos pirmininko dviejų metų terminuota darbo sutartis pasibaigė 2013 m. spalio 14 d. 2014 m. sausio 17 d. V. Ž. įgaliojimų veikti Bendrijos vardu neturėjo. Iki 2014 m. sausio 17 d. geriamas vanduo ir nuotekos buvo tvarkomos pagal Bendrijai išrašomas sąskaitas ir 2012 m. gegužės 31 d. sutartį Nr. KB - 5039 F. Todėl teismas turėjo padaryti išvadą, kad V. Ž. 2014 m. sausio 17 d. nebuvo Bendrijos valdymo organas. Neturėjo įgaliojimų veikti Bendrijos vardu.
  21. Dėl bylinėjimosi išlaidų: atsakovė nesutiko su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.
  22. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistu. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė sekančiais argumentais: Dėl teritorijos valymo bei priežiūros: Patalpų kietos dangos plotas yra 1 500 kv. m.: 1 392 kv. m – žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka tiesiogiai priskirtas Patalpoms. Remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, bendrojo naudojimo žemės sklypas yra laikomas pastato bendrojo naudojimo objektu (2 str. 15 d. 5 p.). Kita dalis, 108 kv. m. – vidaus ir išorės Patalpų konstrukcijos – laiptinės, sanitariniai mazgai ir kita. Šią aplinkybę patvirtina Patalpų bendrojo naudojimo objektų aprašas ir Sutarties priede Nr. 1 pateiktas darbų aprašymas. Aplinkybė, kad „kietos dangos“ plotas yra 1 500 kv. m. byloje yra įrodyta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad „kietos dangos“ plotas yra mažesnis arba, kad ieškovas būtų taikęs didesnį tarifą nei pagal Sutartį (0,177 Lt/kv. m.). Aplinkybė, kad teritorijos valymo paslaugos buvo faktiškai suteiktos, papildomai įrodo darbo sutartis su valytoja ir valytojos darbo grafikai.
  23. Dėl atliekų išvežimo: Sutartyje įtvirtinta, kad mokesčiai už šiukšlių išvežimą apskaičiuojami pagal faktą. Ieškovas mokesčius atsakovei paskaičiavo tinkamai, atsižvelgęs į atliekų išvežimo tarifus pagal atliekų tvarkymo paslaugų sutartį. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. – 27,80 Lt/1 kub. m. (be PVM). Atsakovė pripažįsta, kad šiukšlės faktiškai vežamos bent 13 kartų per savaitę, o konteinerio talpa yra 1,1 kub. m., todėl mokėjimo pranešimuose nurodyta 61,62 Lt suma (be PVM) yra apskaičiuota teisingai. Nuo 2014 m. balandžio mėn. – 37,50 Lt/1 kub. m. (be PVM). Apie tarifo pasikeitimą atsakovė buvo informuota. Mokėjimo pranešimuose nurodyta 82,87 Lt suma (be PVM) yra apskaičiuota teisingai. Kadangi konteinerio likutinė vertė 400 Lt, todėl UAB „Atliekų tvarkymo tarnybai“ keičiant konteinerį atsakovė papildomai turėjo sumokėti proporcinga konteinerio likutinės vertės dalį – 61,82 Lt, 2014 m. gegužės 31 d. mokamam pranešime nurodyta suma už atliekų išvežimą bendra suma yra mažesnė – 124,44 Lt (82,87 Lt + 41,57 Lt). Atsakovė nesutinka su išvežtų atliekų kiekiu, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad šiukšlės nebuvo vežamos arba paslaugos nebuvo suteiktos, arba, kad jos buvo suteiktos nekokybiškai. Teisiškai nereikšmingi atsakovės argumentai apie valytojos samdymą asmeninėms patalpoms – kavinei – valyti, nes byloje ginčas yra kilęs dėl bendraturčio pareigos prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, o ne dėl asmeninių patalpų.
  24. Dėl elektros energijos: sutartyje įtvirtinta, kad elektros energija bendrosioms reikmėms apskaičiuojama pagal faktą. Bendrija, ieškovas ir 394-oji GSEB 2012 m. kovo 27 d. sudarė Elektros energijos tiekimo ir elektros komunikacijų bei įrengimų aptarnavimo sutartį. Atsakovė skunde pripažįsta, kad buvo informuota apie sutarties su 394-oji GSEB sudarymą. Ieškovas pateikė teismui bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame yra aprašyta Patalpų elektros sistema, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad elektros sistemos bendrosioms reikmėms aprašas nėra pateiktas. Ieškovas apmoka ir paskirsto išlaidas elektrai pagal 394-osios GSEB pateiktas sąskaitas – faktūras, kurios buvo pateiktos į bylą kartu su konkrečiomis elektros sunaudojimo pažymomis kiekvienam ginčo mėnesiui. Iš pažymų matyti, kad ieškovei paskaičiuota suma yra tik už bendro naudojimo objektų apšvietimą ir šilumos mazgo įrenginių sunaudotą elektros energiją Mokėjimo pranešimuose nurodytos atsakovės mokėtinos sumos už elektros energiją bendrosioms reikmėms visiškai atitinka 394-GSEB pateiktas pažymas apie sunaudotos elektros energijos kiekius. Atsakovės skunde pateikti skaičiavimai yra neteisingi ir nepagrįsti, nes vidutiniškai per mėnesį dėl Patalpų elektros išlaidų buvo 290,43 Eur išlaidų (o ne 349,27 Eur, kaip teigiama atsiliepime), o atsakovei vidutiniškai per mėnesį teko proporcingai 44,86 Eur (o ne 52,13 Eur, kaip teigiama atsiliepime), todėl ieškovas įrodė mokėjimo pranešimuose nurodytų sumų pagrįstumą.
  25. Dėl Patalpų techninės priežiūros: argumentus dėl šildymo sistemos techninės priežiūros atsakovė grindžia 2015 m. lapkričio 18 d. Valstybinės energetikos inspekcijos raštu, kuriame nurodomos aplinkybės nesusijusios su ginčo laikotarpiu, nes ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d., o ne 2015 m. spalio mėn. Be to, atsakovė nutyli ieškovui palankias aplinkybes, nurodytas minėtame Valstybinės energetikos inspekcijos rašte – ieškovas 2015 m. spalio 28 d. pateikė inspekcijai Patalpų šilumos punkto projektą ir šildymo sistemos aprašą, todėl ieškovas turi ir turėjo Patalpų šildymo sistemos dokumentaciją, reikalingą Patalpų šildymo sistemos techninei priežiūrai. Patalpų šildymo sistema dar nuo 2012 m. lapkričio 23 d. yra aprašyta Patalpų bendro naudojimo objektų apraše ir ieškovas šiuos įrodymus, priešingai nei teigia atsakovė, 2016 m. balandžio 25 d. pateikė jį į bylą, kaip ir pateikė Patalpų šilumos techninį projektą. Ieškovui buvo patikėta Patalpų priežiūra Sutarties pagrindu, todėl atsakovės teiginys, jog Bendrija turėjo išduoti atskirą įgaliojimą ieškovui dėl patekimo į Patalpų šilumos punktą yra nepagrįstas.
  26. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas organizavo Patalpų techninę priežiūrą – ieškovas pateikė tai patvirtinančius įrodymus – Statinio techninės priežiūros žurnalą ir su technine Patalpų priežiūra susijusius įrodymus – pastato ir vidaus inžinerinių sistemų apžiūros aktus. 2012 m. kovo 7 d. akte Patalpų šildymo sistema yra užfiksuota ir nuotraukose. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai byloje taip pat pateikti. Sprendime teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo atsisakyti prisidėti prie privalomo Patalpų priežiūros išlaikymo. Analogiškai, Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2015 m. birželio 12 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-1668-160/2015 (byloje už ankstesnį atsakovės skolos laikotarpį) taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės už techninę pastato priežiūrą, įskaitant už šildymo sistemos priežiūrą.
  27. Atsakovės argumentai apeliacinio skundo dalyje „Dėl bendro naudojimo objektų techninės priežiūros“ yra formuluojami abstrakčiai – nenurodyta su kokia konkrečiai techninės priežiūros mokesčių dalimi atsakovė nesutinka. Be to, aplinkybė, kad 1997 m. – 2012 m. lapkričio 23 d. Bendrija nebuvo sudariusi bendro naudojimo objektų aprašo neįrodyta ir neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, nes ginčo laikotarpiu bendro naudojimo objektų aprašas buvo sudarytas. Ieškovas įrodė atsakovės skolą už Patalpų techninę priežiūrą.
  28. Dėl Patalpų valymo: byloje yra pateikta darbo sutartis su valytoja ir Patalpų valymo grafikai. Patalpų valymas 5 kartus per savaitę yra įtvirtintas Sutartyje ir būtent dėl bendro naudojimo objektų – laiptinių, turėklų, pakopų, nuo horizontalių paviršių (palangių) ir kita, todėl teismas pagristai priteisė ieškovui iš atsakovės už Patalpų valymą.
  29. Dėl papildomų darbų atlikimo: papildomų darbų atlikimas byloje įrodytas rašytiniais įrodymais – ieškovas pateikė į bylą atliktų darbų aktus, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, trečiųjų asmenų PVM sąskaitas-faktūras, patvirtinančias medžiagų darbų pirkimą, iš šių įrodymų matyti, kad papildomi darbai atlikti būtent dėl Patalpų. Teismas pagrįstai neapklausė papildomų liudytojų, nes liudytojų apklausa nėra privaloma ir, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, būtų perteklinė. Ieškovo direktorius net objektyviai negalėtų patvirtinti arba paneigti ginčo faktų, nes ieškovo administruojamose objektuose direktorius fiziškai jokių darbų neatlieka.
  30. Dėl Sutarties ir 2014 m. sausio 17 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties galiojimo: sprendime Vilniaus apygardos teismas jau įvertino atsakovės argumentus dėl Sutarties galiojimo. Nustatyta, kad Patalpų savininkai įsteigė Bendriją, kuri 2012 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo Bendrijos primininkas buvo įgaliotas pasirašyti sutartį su ieškovu dėl Patalpų administravimo – sprendimas buvo priimtas reikiama balsu dauguma, nes už balsavo 9 iš 14 Bendrijos narių, todėl Sutartis sudaryta pagrįstai ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo.
  31. Remiantis oficialiais Registrų centro duomenimis, V. Ž. buvo Bendrijos pirmininku iki tol, kol buvo išrinktas naujas pirmininkas (2015-12-17 pakeitimų įregistravimo Registrų centre diena), todėl sutarties sudarymo dieną V. Ž. galėjo veikti Bendrijos vardu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kas nors kitas, nei V. Ž. ginčo laikotarpiu buvo Bendrijos pirmininku.
  32. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos faktiškai buvo teikiamos. Atsakovė šio fakto apskritai neginčija, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu geriamąjį vandenį būtų tiekęs ir nuotekas tvarkęs koks nors kitas asmuo. Byloje yra pateiktos UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir pažymos apie suvartotą vandenį už ginčo laikotarpį, todėl ieškovas tinkamai pagrindė atsakovės skolą už vandenį.
  33. Dėl bylinėjimosi išlaidų: pagrindinius procesinius dokumentus: ieškinį, atsiliepimą į apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 17 d. papildomus paaiškinimus, 2016 m. balandžio 25 d. prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo parengė, pateikė ir byloje, ginčą nagrinėjant iš esmės, atstovavo advokatas D. V., kuris, be kita ko, rūpinosi papildomų įrodymų surinkimu ir pateikimu teismui, tuo tarpu advokato padėjėjai pavadavo advokatą parengiamuosiuose posėdžiuose, kai advokatas juose dalyvauti negalėjo.
  34. Atsakovė byloje teikė prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš ieškovo ir pati ne kartą teikė papildomus įrodymus bei argumentus, įskaitant ir po apeliacinio skundo pateikimo. Atsakovės argumentų paneigimui buvo reikalingas praktiškai visas ieškovo veiklos įrodymų dėl Patalpų administravimo pateikimas, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovas kaltas dėl papildomų įrodymų pateikimo yra nepagrįstas – šalių rungimosi principas užtikrina šalių teisę teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, reaguojant į kitos šalies poziciją byloje, kuria turėjo teisę naudotis ir naudojosi abi ginčo šalys.
  35. Byla nagrinėta pirmoje instancijoje du kartus, apeliacinėje instancijoje kartą, žodiniai teismo posėdžiai vyko mažiausiai keturis kartus, byloje yra 4 tomai medžiagos, 645 psl. dokumentų ir įrodymų, o atsakovės argumentų pobūdis itin smulkmeniškas, todėl vertinant tai, priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka faktiškai ieškovo patirtas išlaidas, bylos pobūdį, apimtį, teisingumo ministro rekomendacijas, yra teisingas, proporcingas ir pagrįstas.
  36. Neatitinkantis tikrovės yra atsakovės teiginys, kad ieškovas prašė 345,41 Eur bylinėjimosi išlaidų tik už šilumos punkto projekto pateikimą – ieškovas surinkimo ir 2016 m. balandžio 25 d. parengė bei pateikė teismui procesinį dokumentą – prašymą dėl papildomų įrodymų, su kuriuo pateikė bendro naudojimo objektų aprašą, šilumos techninio punkto projektą, valstybinės žemės subnuomos sutartį, kurie buvo išreikalauti pačios atsakovės teismo posėdžio metu.
  37. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
  38. Atsakovė pateikė naujus įrodymus - 2016 m. lapkričio mėn. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus informaciją, VĮ Registrų centro 2016 m. lapkričio 10 d. raštą „Dėl duomenų pateikimo“; 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-447-466/2016 antro ir penkto lapų kopijas, Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) Bendrijos pranešimą apie 2016 m. gegužės 23 d. įvykusį Bendrijos susirinkimą; apeliantės prašymą atstovui adv. D. V. pateikti duomenis, apeliantės rašytinius paaiškinimus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai, Nacionalinės žemės tarnybos informacija gali turėti įtakos vertinant atsakovės (apeliantės) skundo argumentus, todėl jie prijungtini prie bylos. Kiti teikiami nauji įrodymai nėra taip susiję su nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentais, kad turėtų būtų prijungti bei įvertinti apeliacinės instancijos teismo, todėl jie neprijungtini prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismui leidžiama naudoti duomenimis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.), dalis apeliantės teikiamų įrodymų, kaip tik ir atitinka nurodytų duomenų pobūdį.
  39. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl atsakovės kaip namo bendraturtės pareigos mokėti už bendroms patalpoms suteiktas komunalines paslaugas bei jų apskaičiavimo už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d. pagal UAB „Corpus A“ išrašytus mokamuosius pranešimus. Pirmos instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 3716,98 Eur skolos ir 120,76 Eur delspinigių, viso 3837,74 Eur. Ieškovė UAB „Corpus A“ apeliacinio skundo dėl ieškinio reikalavimų dalies, kurie netenkinti, nepateikė, tai reiškia, kad apeliacinio skundo ribas sudaro priteistas skolos dydis.
  40. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) Bendrijos nariai priėmė sprendimą, ir 2012 m. kovo 8 d. Bendrija sudarė su ieškovu UAB „Corpus A“ sutartį dėl Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo. Nurodytame name atsakovei V. S. nuosavybės teise priklauso 433,49 kv. m. bendro ploto negyvenamos patalpos – kavinė, tai reiškia, apeliantė yra šio namo bendraturtė.
  41. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkai privalo proporcingai išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.76 str., CK 4.82 str. 3 d., CK 4. 83 str. 3 d.). Nėra svarbu ar bendraturtis naudojasi bendro naudojimo objektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-515/2009, Nr. 3K-3-326/2014). Visi namo patalpų savininkai privalo atlikti pareigą, kylančią iš nuosavybės teisių įgyvendinimo, mokėti išlaidas proporcingai jiems tenkančio ploto dydžiu, kurios susiję su bendro naudojimo patalpų administravimu ir komunaliniais mokesčiais. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl patalpų savininkų valios, įsteigiant Bendriją, bei Bendrijos sprendimo sudaryti sutartį su administravimo paslaugas ir komunalines paslaugas teikiančia įmone - ieškove, kadangi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, tuo pagrindu jie steigia butų ir kitų patalpų Bendriją ar sudaro jungtinės veiklos sutartį. Šiuo atveju buvo įsteigta Bendrija. Bendrija išreiškia bendraturčių valią, Bendrijos sprendimai įpareigoja visus gyvenamojo namo patalpų savininkus, nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje, vykdyti sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Apeliantė kaip viena iš bendro naudojimo patalpų bendrasavininkė, turi prisidėti prie bendro naudojimo išlaikymo, nesvarbi aplinkybė, kad apeliantė nesinaudojo bendro naudojimo objektais. Teismas pažymi, kad 2012 m. kovo 8 d. Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis Nr. 212045 yra galiojanti ir teisėta, ieškovė turėjo teisę administruoti bendrojo naudojimo patalpas. Negyvenamų patalpų namo savininkų (bendrasavininkių) sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Todėl apeliantė, nesutikdama su bendraturčių sprendimu dėl tokios sutarties pasirašymo, ar matydama pasirašytos sutarties negaliojimo pagrindus, galėjo juos ginčyti teismine tvarka, tačiau to nepadarė.
  42. Aplinkybes, kad ieškovas pagal 2012 m. kovo 8 d. sudarytą bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, taip pat įrodyti šių suteiktų paslaugų apimtį bei pagrįsti iš atsakovės reikalaujamų priteisti mokesčių dydį, turi ieškovas, o įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad komunaliniai mokesčiai apskaičiuoti netinkamai, tenka atsakovei (CPK 178 str.).
  43. Administratoriaus teikiamos paslaugos detalizuotos Sutarties priede Nr. 1. Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 str. 5 d. - bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Pagal CK 4.82 str. 3 d. ir 4.83 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Aplinkybė, kad patalpų savininkė nėra bendrijos narė, neatleidžia nuo pareigos vykdyti įstatyme nustatytas pareigas, tenkančias bendra turčiams bendrųjų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2013).
  44. Dėl teritorijos valymo ir priežiūros – kaip jau nurodyta, ieškovas UAB „Corpus A“ pagal sutartį Bendrijai teikė administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas, patalpoms pastate, adresu ( - ). Ieškovas tarp kitų suteiktų paslaugų mokėjimo, nurodė suteikęs ir teritorijos tvarkymo paslaugas. Sutartyje už Patalpų teritorijos valymą bei priežiūrą (Priedas Nr. 1) yra patvirtintas fiksuotas 0,177 Lt / kv. m. (įskaitant PVM) tarifas. Kadangi atsakovės kavinės plotas yra 433,49 kv. m., todėl kiekvieną mėnesį ieškovas paskaičiavo, kad atsakovė privalėjo sumokėti 22,22 Eur (76,73 Lt) (433,49 kv. m. x 0,177 Lt / kv. m.) mokestį už teritorijos tvarkymą. Ieškovo teigimu, į teritorijos tvarkymo paslaugas įeina pastato kiemo teritorijos šlavimas, sausų lapų, šiukšlių surinkimas, sniego nukasimas, varveklių nuo patalpų nuėmimas ir kiti patalpų ir teritorijos tvarkymo darbai, kurie yra būtini bendrojo naudojimo objektų priežiūrai (žr. el. bylos Tomas I, 17-18 psl. – Sutarties priedas Nr. 1 – aprašyti teritorijos valymo ir priežiūros darbai). Ieškovo teigimu, patalpų kietos dangos plotas yra 1 500 kv. m.: 1 392 kv. m. – žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka tiesiogiai priskirtas patalpoms; 108 kv. m – vidaus ir išorės patalpų konstrukcijos – laiptinės, sanitariniai mazgai ir kita. Šią aplinkybę anot ieškovo, patvirtina Patalpų bendrojo naudojimo objektų aprašas ir Sutarties priede Nr. 1 pateiktas darbų aprašymas (žr. el. bylos tomas I, 17-18 psl. – nurodytas 3 laiptinių plotas 107,5 kv. m., kuriuos suapvalinus iki sveiko skaičiaus gauname 108 kv. m.).
  45. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad „Iš 394-osios GSEB ir Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ), 2012 m. kovo 27 d. sudarytos valstybinės žemės subnuomos sutarties turinio, nėra galimybės nustatyti nei pagal ją nuomojamos valstybinės žemės adreso, nei vietos. Ieškovas nepateikė pagal minėtą sutartį subnuomojamo žemės sklypo perdavimą nuomininkui patvirtinančių įrodymų, bei sklypo plano. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių 394-osios GSEB teisę į pagal minėtą subnuomos sutartį bendrijai išnuomotą valstybinės žemės sklypą“. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi įpareigojo ieškovą UAB „Corpus A“ pateikti teismui papildomus duomenis ir/ar paaiškinimus, kurie būtų reikšmingi, siekiant išsiaiškinti, ar Bendrija valdė žemės sklypą, kokiu pagrindu valdė žemės sklypą, t. y. nustatyti, ar ieškovas turėjo pareigą tvarkyti kietos dangos teritoriją (1392 kv. m.), jei taip, kokiu pagrindu tokia teritorija priklausė Bendrijai, už kurios tvarkymą ieškovas reikalauja mokesčio iš apeliantės (CPK 179 str. 1 d.). Ieškovas nereagavo į apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nepateikė jokių paaiškinimų ir/ar naujų įrodymų šioms aplinkybėms papildomai pagrįsti.
  46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad iš 2012 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės subnuomos sutarties sudarytos tarp 394 GSEB ir Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) Bendrijos, negalima nustatyti, koks žemės sklypas (jo vieta (adresas), dydis), buvo subnuomotas Bendrijai. Ieškovas nepateikė žemės sklypo perdavimą nuomininkui patvirtinančių įrodymų, kaip ir nepateikė duomenų apie žemės sklypo perdavimą subnuomininkui. Ieškovo teigimu, pagal byloje pateiktą Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) Bendrijos Prekybos pastato bendrojo naudojimo objektų 2012 m. lapkričio 23 d. Aprašą Nr. 2, pastatui priskirta 1 392 kv. m. žemės sklypas, unikalus numeris ( - ) (žr. el. bylos Tomas IV, 46 psl.). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašu, žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), esantis adresu ( - ), 0,4547 ha ploto, nuosavybės teise valdomas Lietuvos Respublikos, patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. 1994 m. liepos 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. P-3108 žemės sklypas išnuomotas 394 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, tačiau jokių duomenų, kad ieškovo nurodytas žemės sklypas būtų subnuomotas Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) Bendrijai, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. lapkričio mėn. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, kad Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ), Bendrija nuomos ar kita valdymo teise nevaldė žemės sklypo (sklypo dalies), kadastro Nr. ( - ), ( - ), kuriame yra namas ( - ). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateiktame Apraše Nr. 2 žemės sklypo adresas yra ( - ), o namas, kuriame ieškovas teigia teikęs teritorijos tvarkymo paslaugas, yra adresu ( - ).
  47. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš 2012 m. sausio 27 d. Valstybinės žemės subnuomos sutarties negalima nustatyti nuomojamos žemės adreso, vietos, be to pagal Sutarties 8 p., sutartis galiojo nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., duomenų, kad ši sutartis būtų pratęsta, byloje nepateikta. Ieškovo reikalavimai apmokėti už suteiktas paslaugas pareikšti už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Taigi, nesant duomenų, kad Bendrija laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. spalio 31 d. nuomojo (subnuomojo) žemės sklypą, nustačius, kad žemės sklypą, 1392 kv. m. ploto iš Valstybės nuomoja Garažų bendrija, bei nesant duomenų, kad šis žemės sklypas (jo dalis) būtų subnuomotas Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) bendrijai, jai būtų perduotas, ieškovas be pagrindo reikalauja iš atsakovės mokesčio už „kietos dangos“ (teritorijos) tvarkymą. Byloje nėra duomenų, kad 1392 kv. m. ploto žemės sklypo dalis 1994 m. liepos 11 d. būtų priskirta pastatui, priešingai nei teigia ieškovas, pateikdamas 2012 m. lapkričio 23 d. Aprašą. Kita vertus, ieškovas nepateikė ir duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog jis nurodytu laikotarpiu realiai teikė teritorijos tvarkymo paslaugas, t. y. šlavė kiemo teritoriją, rinko sausus lapus, šiukšles, kasė sniegą, nuėmė varveklius nuo patalpų kitoje 108 kv. m. teritorijos dalyje, kurias ieškovas įvardija kaip vidaus ir išorės patalpų konstrukcijas – laiptines, sanitarinius mazgus ir kita. Teisėjų kolegija pažymi, kad už bendro naudojimo patalpų valymą (laiptinių ir pan.) ieškovas yra paskaičiavęs ir reikalauja priteisti atskirą mokestį už suteiktas paslaugas – „bendro naudojimo patalpų valymas“. Kaip matyti iš mokėjimo pavedimų, ieškovas už teritorijos tvarkymą reikalavo iš atsakovės kiekvieną mėnesį po 63,41 Lt plius PVM, viso 22,22 Eur (76,73 Lt), 2013 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo pranešime šio mokesčio suma nurodyta 34,78 Lt plius PVM = 42,08 Lt (12,18 Eur). Teisėjų kolegija įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės 301,04 Eur už teritorijos tvarkymo paslaugas, neįrodytas ir šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškinio reikalavimas atmestinas.
  48. Dėl mokesčio su atliekų išvežimą - pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Corpus A“ ir UAB „Atliekų tvarkymo tarnybos“, už šiukšlių išvežimą atsakinga yra UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ (žr. el. bylos Tomas II, 174-178 psl.). Ieškovas nurodė, kad per mėnesį išveždavo 14,85 kub. m., o 2014 m. gegužės mėnesį išvežė 22.23 kub. m. atliekų. Pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį, šiukšlės išvežamos tris kartus per savaitę: pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, konteineryje po 1,1 kub. m. atliekų. Kaip teigia apeliantė, per mėnesį galima maksimaliai išvežti tik 13 kartų, todėl skaičiuojant po 1,1 kub. m. atliekų, susidarytų 14.3 kub. m. atliekų per mėnesį, o ne 14,85 kub. m., kaip apskaičiavo ieškovas. Ieškovas paaiškino, kad UAB „Atliekų tvarkymo tarnybai“ keičiant konteinerį, kurio likutinė vertė buvo 400 Lt (žr. el. bylos tomas II, 175 psl.), atsakovė turi pareigą papildomai sumokėti proporcingai konteinerio likutinės vertės dalį – 17,90 Eur (61,82 Lt.).
  49. Viena vertus, atsakovei tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad komunaliniai mokesčiai apskaičiuoti netinkamai (CPK 178 str.). Atsakovė nepateikė duomenų, kad išvežtas šiukšlių kiekis aiškiai per didelis. Kita vertus, sutiktina ir su ieškovu teigiančiu, kad šiukšlės išvežamos pagal faktą (Sutarties Priedas Nr. 1). Sutiktina, kad šiukšlių kiekis priklauso tik nuo namo patalpų savininkų, bet ne nuo ieškovo ir/ar jas surenkančio asmens. Atsakovė nesutinka su išvežtų atliekų kiekiu, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad šiukšlės nebuvo vežamos arba paslaugos nebuvo suteiktos, arba, kad jos buvo suteiktos nekokybiškai. Atsakovė pretenzijų dėl išvežtų kiekių neteikė nei Bendrijai, nei UAB „Atliekų tvarkymo tarnybai“, nei ieškovui UAB „Corpus A“. Atsakovė neinformavo kitų patalpų savininkų, ir/ar administruojančios įmonės, kad kiti patalpų savininkai neteisėtai naudojasi konteineriu ir meta draudžiamas atliekas. Sutiktina su ieškovu, kad jis objektyviai neturi priemonių kontroliuoti patalpų savininkų išmetamo šiukšlių kiekio, nes šiukšlių kiekis yra fakto klausimas ir išimtinai priklauso nuo patalpų gyventojų (CK 1.5 str.). Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. paslaugų kaina buvo 27,80 Lt/1 kub. m. (be PVM). Bendras Patalpų naudingas plotas pagal oficialius NTR duomenis ir pagal kurį apskaičiuojami mokesčiai – 2 804,88 m2, atsakovei priklauso 433,49 kv. m. ploto kavinė. Atsakovė pripažįsta, kad šiukšlės faktiškai vežamos bent 13 kartų per savaitę, o konteinerio talpa yra 1,1 kub. m., todėl mokėjimo pranešimuose nurodyta 61,62 Lt suma (be PVM) yra apskaičiuota teisingai: 61,62 Lt = 27,80 x 13 x 1,1/ 2 804,88 x 433,49. Nuo 2014 m. balandžio mėn. paslaugų kaina buvo 37,50 Lt/1 kub. m. (be PVM). Apie tarifo pasikeitimą atsakovė buvo informuota 2014 m. balandžio 30 d. mokėjimo pranešime (žr. el. bylos Tomas I., 50 psl.). Tarifas padidintas, atsižvelgiant į 2014 m. kovo 5 d. Savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo padidinti atliekų išvežimo įkainiai. Mokėjimo pranešimuose nurodyta 82,87 Lt suma (be PVM) yra apskaičiuota teisingai: 82,87 Lt = 37,50 x 13 x 1,1/ 2 804,88 x 433,49. Kadangi konteinerio likutinė vertė 400 Lt (žr. el. bylos Tomas II, 175 psl.), todėl UAB „Atliekų tvarkymo tarnybai“ keičiant konteinerį atsakovė papildomai turėjo sumokėti proporcingai konteinerio likutinės vertės dalį – 61,82 Lt, tuo tarpu 2014 m. gegužės 31 d. mokėjimo pranešime nurodyta suma už atliekų išvežimą bendra suma yra mažesnė – 124,44 Lt (82,87 Lt + 41,57 Lt). Taigi, pateikti skaičiavimai įrodo ieškinio pagrįstumą dalyje dėl atliekų išvežimo (CPK 178 str.).
  50. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, nesant byloje duomenų, kad atsakovė atskiru susitarimu būtų susitarusi su bendrija nemokėti už namo atliekų išvežimą, atsakovė kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkė, turi pareigą prisidėti prie visų išlaidų turėtų atliekant buitinių atliekų išvežimo paslaugas. Aplinkybė, jog atsakovė turi atskirą šiukšlių konteinerį (jos valdoma kavinė), neturi reikšmės vertinant jos pareigą prisidėti prie bendro namo buitinių atliekų išvežimo.
  51. Dėl elektros energijos suvartojimo bendrosioms reikmėms: byloje pateikti duomenys, kad 2012 m. kovo 27 d. Bendrija, ieškovas UAB „Corpus A“ ir 394-oji GSEB sudarė Elektros energijos tiekimo ir elektros komunikacijų bei įrengimų aptarnavimo sutartį (žr. el. bylos tomas 2, 41 psl.). Sutartyje numatyta, kad elektros energija bendroms reikmėms apskaičiuojama pagal faktą (Sutarties priedas Nr. 1). Atsakovė buvo informuota apie Sutarties sudarymą. Pagal Sutartį ieškovas apmoka ir paskirsto išlaidas elektrai pagal 394-osios GSEB pateiktas sąskaitas – faktūras, kurios buvo pateiktos į bylą kartu su konkrečiomis elektros sunaudojimo pažymomis kiekvienam ginčo mėnesiui (žr. el. bylos tomas 2, 42-88 psl.). Ieškovas teigia, kad paskaičiuota suma yra tik už bendro naudojimo objektų apšvietimą ir šilumos mazgo įrenginių sunaudotą elektros energiją. Ieškovo teigimu, mokėjimo pranešimuose nurodytos atsakovės mokėtinos sumos už elektros energiją bendrosioms reikmėms visiškai atitinka 394-GSEB pateiktas pažymas apie sunaudotos elektros energijos kiekius. Ieškovas pateikė teismui bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame yra aprašyta Patalpų elektros sistema (žr. el. bylos tomas 4, 44-45 psl.), todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad elektros sistemos bendrosioms reikmėms aprašas nėra pateiktas. Iš pateiktų elektros sunaudojimo pažymų matyti, kad ieškovei paskaičiuota suma yra tik už bendro naudojimo objektų apšvietimą ir šilumos mazgo įrenginių sunaudotą elektros energiją. Mokėjimo pranešimuose nurodytos atsakovės mokėtinos sumos už elektros energiją bendrosioms reikmėms visiškai atitinka 394-GSEB pateiktas pažymas apie sunaudotos elektros energijos kiekius. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino ir pagrįstai priteisė iš atsakovės už suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms. Atsakovės skunde pateikti skaičiavimai niekuo nepagrįsti, vidutiniškai per mėnesį dėl Patalpų elektros išlaidų buvo 290,43 Eur išlaidų, atsakovei vidutiniškai per mėnesį teko proporcingai 44,86 Eur išlaidų, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas netenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentai, nesutinkant su išlaidomis dėl elektros energijos bendrosioms reikmėms paskaičiavimu deklaratyvūs ir neatitinka byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pareiga mokėti už elektros energiją ankstesniu laikotarpiu jau buvo konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20389-905/2014. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
  52. Dėl šildymo sistemos techninės priežiūros, bendro naudojimo objektų nuolatinės priežiūros: ieškovo teigimu, įrašai statinio techninės priežiūros žurnale (e. b. l. 132-139, tomas 2), statinio, inžinerinių sistemų apžiūros aktai (e. b. l. 140-161, tomas 2) patvirtina, jog ieškovas organizavo ir vykdė nuolatinę namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pateikti į bylą 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2013 m. balandžio 30 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas profilaktiškai tikrino šilumos prietaisus, 2013 m. sausio 29 d. ir 2012 m. spalio 26 d. Aktuose fiksuoti atvejai, kai atstovas nepatekto į šilumos punkto patalpas (tomas 2, b. l. 132-139 ir 140-161). Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovo administruojami bendrojo naudojimo objektai ar jų dalis, būtų apskaityti kaip tenkinantys tik dalies namo patalpų savininkų poreikius. Kaip patvirtino ieškovo atstovas, patalpų šildymo sistema dar nuo 2012 m. lapkričio 23 d. yra aprašyta Patalpų bendro naudojimo objektų apraše (žr. el. bylos tomas 4, 53-54 psl.), ieškovas šiuos įrodymus 2016 m. balandžio 25 d. pateikė jį į bylą, kaip ir pateikė Patalpų šilumos techninį projektą (žr. el. bylos tomas 4, 68-80 psl.). Ieškovui buvo patikėta Patalpų priežiūra Sutarties pagrindu, todėl atsakovės teiginys, jog Bendrija turėjo išduoti atskirą įgaliojimą ieškovui dėl patekimo į Patalpų šilumos punktą yra nepagrįstas. Bendrojo naudojimo objektai skirti tenkinti bendrus visų savininkų poreikius, todėl šių bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidos tenka visiems savininkams, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso namo bendrojo naudingojo ploto santykiui (LR CK 4.82 str. 5 d.).
  53. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo atsisakyti prisidėti prie privalomo Patalpų priežiūros išlaikymo. Nagrinėjamu atveju svarbi teisinių santykių specifika (priežiūra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto), todėl nėra teisiškai reikšmingos naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Analogiškai, Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2015 m. birželio 12 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-1668-160/2015 (byloje už ankstesnį atsakovės skolos laikotarpį) taip pat paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo priteista ieškovui iš atsakovės už techninę pastato priežiūrą, įskaitant už šildymo sistemos priežiūrą. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės nepateikė naujų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, atsakovė iš esmės pateikė savo subjektyvų situacijos vertinimą. Tačiau tai savaime nėra pagrindas nesivadovauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytais prejudiciniais faktais bei daryti priešingas išvadas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju iš esmės skiriasi tik skolos laikotarpiai, todėl atsakovės siekis kitaip išaiškinti ir taikyti teisės aktus bei aplinkybes, nei jos buvo įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesuderinamas su teisinio tikrumo principu. Atsakovės argumentai apeliacinio skundo dalyje „Dėl bendro naudojimo objektų techninės priežiūros“ yra formuluojami abstrakčiai – nenurodyta su kokia konkrečiai techninės priežiūros mokesčių dalimi atsakovė nesutinka. Taigi, ieškovas įrodė atsakovės skolą už Patalpų techninę priežiūrą.
  54. Teismo vertinimu išlaidos, susijusios su šildymo sistemų priežiūra, yra priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, todėl yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nurodyti reikalavimai yra nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Tiekiama šilumos energija bendrojo naudojimo patalpoms yra viena iš formų tinkamai išlaikyti visą gyvenamąjį namą, tame tarpe ir atsakovei priklausančias negyvenamąsias patalpas bei paties namo mechaninį atsparumą ir pastovumą (Reglamento 1 ir 11 p.). Taigi, atsakovė privalo apmokėti išlaidas, skirtas šildymo sistemoms prižiūrėti.
  55. Dėl Patalpų valymo: byloje yra pateikta darbo sutartis su valytoja ir Patalpų valymo grafikai (žr. el. bylos tomas 2, 140-161 psl.), valytojos darbo vieta – ( - ), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad valytoja rūpinosi tik konkrečių Bendrijos narių patalpų valymu. Patalpų valymas penkis kartus per savaitę yra numatytas Sutartyje ir būtent dėl bendro naudojimo objektų – laiptinių, turėklų, pakopų, nuo horizontalių paviršių (palangių) ir kita (žr. el. bylos tomas 1, 17-18 psl.), todėl teismas pagristai priteisė ieškovui iš atsakovės už patalpų valymą. Pažymėtina ir tai, kad mokestis už bendrų patalpų valymo paslaugas yra priteistas ir už ankstesnį laikotarpį, įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
  56. Kadangi ieškovas kaip teikianti administravimo paslaugas įmonė, tokias paslaugas teikė ir jų išlaidas paskaičiavo už kiekvieną mėnesį, atsakovė abstrakčiai nurodė, nesutinkanti su tokių išlaidų pagrįstumu, kadangi jos nuomone, trijų laiptinių valymas, per kurias patekdavo bendrijos nariai į savo patalpas, esančias antrame ir trečiame aukštuose, tenkina išimtinai tik nurodytų bendrijos narių interesus, niekuo nepagrįstas, kaip nurodyta, visų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, be to, bendraturčiai privalo solidariai apmokėti išlaidas, susijusias su bendru turtu, skirtas jo išlaikymui ir išsaugojimui bei apmokėti administravimo išlaidas (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., 4.86 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė suteikęs šias paslaugas ir pagrindė jų kaštus ir turi teisę reikalauti iš atsakovės apmokėti už šią paslaugą, proporcingai jos valdomam patalpų plotui.
  57. Dėl papildomų darbų atlikimo: nagrinėjamu atveju be atsakovės įsitikinimo, kad ieškovas neatliko papildomų darbų, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta atsakovės ieškovui įsiskolinimo suma, atsakovė jų konkrečiai nepaneigė, bei neįrodė, kad tokios paslaugos nebuvo suteiktos (LR CPK 178 str. – 179 str.). Duomenų, kokie faktiniai duomenys bei byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia jos teiginius apie ieškovo reikalavimų patenkintai sumai nepagrįstumą, nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad neturi jokio pagrindo iš naujo perspręsti jau išnagrinėtos bylos ieškovo patenkintų bei atsakovės ginčijamų reikalavimų dalyje – dėl mokesčio dalies už papildomus darbus priteisimo, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti. Papildomų darbų atlikimas byloje įrodytas rašytiniais įrodymais – ieškovas pateikė į bylą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, trečiųjų asmenų PVM sąskaitas-faktūras, kurios tik patvirtina medžiagų darbų pirkimą, iš šių įrodymų matyti, kad papildomi darbai atlikti būtent ginčo patalpose (žr. el. bylos tomas 2, 13-40 psl., el. bylos tomas 4, 1-2 psl.). Atsakovė nepateikė naujų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, jog namo gyventojams neatlikti papildomi darbai, pripažintina, kad apeliantė pateikė savo subjektyvų situacijos vertinimą.
  58. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškiniu ieškovas reikalavo priteisti administravimo, teritorijos tvarkymo, bendrojo naudojimo patalpų valymo išlaidas, papildomų darbų ir medžiagų išlaidas, išlaidas už atliekų išvežimą, už elektros energiją bendrosioms reikmėms, už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), apskaitos prietaisų rodmenų nurašymą, buhalterinės apskaitos vedimą, bendrijos ūkio išlaidas, bendrijos pirmininko atlyginimą. Ieškinio dalykas nėra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų sutarties sudarymo teisėtumas, todėl teismas dėl šio argumento nepasisakys.
  59. Į pagrindinius skundo argumentus atsakyta, pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas. Kiti skundo argumentai sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas nepasisako.
  60. Dėl bylinėjimosi išlaidų: iš dalies pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija nepasisakys dėl skundo argumentų dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: už ieškinį sumokėtas 103,68 Eur žyminis mokestis, 3497,46 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, 108,64 Eur vykdymo išlaidos už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu vykdymą. Atsakovė yra sumokėjusi 86,60 Eur už apeliacinio skundo pateikimą (pirmą apeliacinį skundą).
  61. Ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 80 Eur žyminio mokesčio, proporcingai patenkintų reikalavimų dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstos ir priteistinos prašoma apimtimi 108,64 Eur vykdymo išlaidos už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu vykdymą (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Vertinant prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokti dydį, atsižvelgiama į bylos dalyką, jo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį, teismo posėdžių skaičių, LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, be to teisingumo ir protingumo principais, todėl spręstina, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovės 1748,73 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.).
  62. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą iš naujo (po atsakovės apeliacinio skundo išnagrinėjimo), pirmos instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės naudai iš ieškovo priteistina atmestų reikalavimų daliai jos sumokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis - 17 Eur.
  63. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme: už apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 86,60 Eur žyminio mokesčio. Skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovei priteistina iš ieškovo 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas pateikė duomenis bei įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir prašo priteisti 841,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas įvertinęs advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, aplinkybę, kad tas pats atstovas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį, bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 p., 8.16 p., 8.17 p., mano esant pagrindui prašomas išlaidas sumažinti iki 500 Eur ir priteisti ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., 93 str.,

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

7„Priteisti ieškovui UAB „Corpus A“ (j. a. k. 125167563) naudai iš atsakovės V. S. (a. k. ( - ) 3536,70 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 70 cnt.) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3536,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1937,37 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt septynis eurus 37 cnt.) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo UAB „Corpus“ atsakovei V. S. 17 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

8Priteisti ieškovui UAB „Corpus“ iš atsakovės V. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų), o atsakovei V. S. iš ieškovo UAB „Corpus A“ 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai