Byla 2S-1346-527/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. D. 2012-04-07 atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos D. Labokaitės 2012-04-02 nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo pareiškimas dėl 2012-03-23 nutartimi paskirtos 5.000 Lt baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 pagal P. R. R. ir V. S. R. ieškinį atsakovams P. D. (toliau – atsakovas) ir Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė) dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjų skyrimo bei pagal atsakovo P. D. priešieškinį dėl reikalavimo grąžinti tėvo valdžion nepilnametį sūnų, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, laikinosios globos panaikinimo bei moralinės žalos priteisimo (trečiasis asmuo G. D., išvadą byloje teikiančios institucijos: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Diana Labokaitė 2012-03-23 nutartimi (b. l. 5-7):

41) atsakovo prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo atsisakė priimti, nes prašymas dėl teisėjų, kurie bylos nenagrinėja, nušalinimo yra nenumatytas CPK;

52) atmetė prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Irenos Poderienės nušalinimo, nenustačius CPK 65 straipsnyje įtvirtintų teisėjos nušalinimo pagrindų (faktų, kad teisėja kokiais nors ryšiais yra susijusi su bylos šalimis, dalyvaujančiais asmenimis, kad teisėja buvo kurios nors dalyvaujančio asmens atstove, dalyvavo priimant sprendimą šioje byloje ar pan.). CPK 66 straipsnis numato, kad be CPK 65 straipsnyje nustatytų pagrindų teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, t. y. vertinant nu(si)šalinimo pagrindus teisėjui pirmiausia turi rūpėti, ar tam tikromis aplinkybėmis jo nešališkumu pagrįstai galės suabejoti sąžininga šalis. Teisėja I. Poderienė paaiškino, kad jokios išankstinės nuomonės dėl galutinio sprendimo byloje neturi. Atsakovas nepateikė jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie leistų spręsti apie teisėjos šališkumą. Atsakovas išdėstė savo subjektyvią nuomonę apie įstatymus, apie Kauno miesto apylinkės teismo ir kitų teismų priimtas nutartis, apie bylos dalyvių veiksmus ir elgesį. Atsakovo nesutikimas su teismo priimtomis nutartimis gali būti realizuojamas skundžiant nutartis instancine tvarka, tačiau neduoda pagrindo nušalinti teisėją. Ta aplinkybė, kad buvo panaikintos ar pakeistos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neduoda pagrindo išvadai, kad teisėja yra iš anksto nusiteikusi dėl tam tikro galutinio sprendimo priėmimo, kad yra šališka ar tendencinga. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad teisėja procesą organizuoja laikydamasi CPK 159 ir 160 straipsniuose nustatytos tvarkos, priima procesinius sprendimus savo kompetencijos ribose. Teismo pirmininko pavaduotojas neturi kompetencijos kištis į bylos nagrinėjimą ir nurodinėti teisėjui, kokius įrodymus prijungti prie bylos, o kokių nejungti, kaip vertinti įrodymus ir kokias išvadas daryti ar nedaryti. Byloje surinktų įrodymų tinkamumas, sąsajumas, pakankamumas įvertinami paties teisėjo, kai jis priima galutinį sprendimą byloje, ir apeliacinės instancijos teismo, jeigu sprendimas yra skundžiamas. Nesant pagrindo laikyti, kad teisėja kokiais nors veiksmais išreiškė savo išankstinę poziciją dėl bylos esmės ar sukūrė aplinkybes, kad jos nešališkumu pagrįstai galėtų suabejoti sąžininga šalis (CPK 66 str.), nekonstatuotas teisinis pagrindas nušalinti teisėją I.Poderienę nuo civilinės bylos nagrinėjimo (CPK 65, 66, 69 straipsniai);

63) atsakovui paskyrė 5.000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, akivaizdžiai nepagrįsto nušalinimo teisėjai pareiškimą, nustačius, kad atsakovas nušalinimą teisėjai iš esmės tais pačiais pagrindais, išreiškiant nesutikimą su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dėstant spėjimus ir samprotavimus, reiškė ir 2011-11-22. Tokie šalies veiksmai, kai nušalinimas reiškiamas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, o tik dėl to, kad nesutinkama su teismo priimtais procesiniais sprendimais, kad netenkinami reiškiami prašymai, kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas negali toleruoti tokio šalies elgesio, kuriuo sąmoningai siekiama priversti teismą tenkinti prašymus, trukdoma teismui išnagrinėti bylą, siekiama dezorganizuoti teismo darbą, kenkiama greitam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Nušalinimo pareiškimas paduotas teismui kelios minutės prieš paskirto teismo posėdžio 2012-03-23 pradžią, tuo akivaizdžiai siekiant sutrikdyti teismo darbą, užvilkinti posėdį ar net priversti atidėti bylos nagrinėjimą.

7Atsakovas 2012-03-26 pareiškimu (b. l. 3-4) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-23 nutartimi paskirtą 5.000 Lt baudą, nurodydamas, kad teismo pirmininko pavaduotoja nutartį priėmė neteisėtai, viršydama jai suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją, nes, atsakovui reiškus nušalinimą visam Kauno miesto apylinkės teismui, Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja negalėjo spręsti nušalinimo ir tuo pačiu negalėjo skirti jam baudos.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Diana Labokaitė 2012-04-02 nutartimi (b. l. 8, 11) atsakovo pareiškimą dėl baudos panaikinimo atmetė, nurodydama, kad kol 2012-03-23 nutartis nėra panaikinta, atsakovo teiginiai dėl nutarties neteisėtumo laikytini tik prielaidomis, neduodančiomis pagrindo naikinti ar mažinti paskirtą baudą, o kitų motyvų, kodėl bauda turėtų būti panaikinta, atsakovas nenurodė.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Atsakovas 2012-04-07 atskiruoju skundu dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutarties prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-23 neteisėtos nutarties pagrindu jam paskirtą 5.000 Lt baudą ir priimti naują sprendimą – teikti Teisėjų tarybai prašymą dėl drausminės bylos iškėlimo Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai D. Labokaitei už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (b. l. 9-10). LR CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002-02-28 Nr. IX-743) 6 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirmosios instancijos teismai iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo priimtus ieškinius išnagrinėja pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki šio kodekso įsigaliojimo. LR Teisingumo ministras 2011-10-10 įsakymu Nr. 1R-235 dėl autentiško suaktualinto CPK teksto patvirtinimo nustatė, kad naujoji CPK redakcija įsigalios 2011-11-01. Civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 ieškinys priimtas 2010-08-27, tai yra iki naujosios CPK redakcijos įsigaliojimo. Nušalinimą Kauno miesto ir Kauno apygardos teismams jis pareiškė 2012-03-23, vadovaudamasis CPK 42 straipsniu, 66 straipsniu, 68 straipsnio 5 dalimi, 242 straipsniu ir procesinėmis teisės normomis, galiojusiomis iki naujos CPK redakcijos 2011-11-01 įsigaliojimo. Vietoje civilinę bylą Nr. 2-1399-375/2012 nagrinėjusios teisėjos I. Poderienės proceso viduryje pirmojoje instancijoje šalims nesutinkant bylą ėmėsi spręsti Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja D. Labokaitė. Konkrečiai teisėjai I. Poderienei nušalinimo jis nereiškė, o nušalinimą šiai teisėjai suformulavo D. Labokaitė, kuri, vadovaudamasi CPK redakcija, įsigaliojusia po 2011-11-01, pačios pareikštą nušalinimą teisėjai I. Poderienei atmetė. Teismo pirmininko pavaduotoja nutartį priėmė neteisėtai, viršydama jai suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją, nes, atsakovui reiškus nušalinimą visam Kauno miesto apylinkės teismui (t. y. ir jai pačiai), pavaduotoja negalėjo spręsti nušalinimo ir tuo pačiu negalėjo skirti jam baudos, dėl ko byla yra išnagrinėta neteisėtos teismo sudėties, o 5.000 Lt bauda turi būti panaikinta.

12Trečiasis asmuo G. D. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 14-19) prašo atsakovo atskirąjį skundą tenkinti ir pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutartį: vietoje atsisakymo panaikinti atsakovui paskirtą 5.000 Lt baudą, teikti Teisėjų tarybai prašymą dėl drausminės bylos iškėlimo Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai Dianai Labokaitei už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Trečiasis asmuo be su nagrinėjamu klausimu nesusijusių motyvų, atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia pareiškimo dėl baudos panaikinimo ir atskirojo skundo motyvais.

13Ieškovai atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 21-23) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovai atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Apelianto teiginys, kad vietoje civilinę bylą Nr. 2-1399-375/2012 nagrinėjusios teisėjos I. Poderienės proceso viduryje pirmojoje instancijoje šalims nesutinkant ėmėsi spręsti Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja D. Labokaitė, nepagrįstas, nes CPK 69 straipsnyje įtvirtinta pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka nebuvo pažeista.

152. Atsakovas reiškė nušalinimą ir visiems Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams. Šis prašymas nebuvo priimtas, nes nušalinimas gali būti reiškiamas tik teisėjui, nagrinėjančiam bylą. Tai ne kartą buvo išaiškinta P. D., pastoviai reiškiant nepagrįstus nušalinimus. Konstitucinis Teismas 2011-02-12 nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo byla išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas nagrinėjantis bylą turi būti neutralus; teismo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo; pasitikėjimo teismu sąlyga. Tačiau CPK nenumato šalių teisės reikšti nušalinimą kitiems teisėjams, kurie konkrečios bylos nenagrinėja. Apie tai P. D. buvo išaiškinta ne vienoje Kauno miesto apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartyje. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-09-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-132/2011 P. D. nurodė, kad kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (LAT 2000-11-06 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003-03-05 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-279/2003). Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20.000 Lt (CPK 95 str.). Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas P. D. pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) priimtais procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Atsakovo abejonės Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nešališkumu dėl anksčiau šių teismų priimtų procesinių sprendimų yra susijusios su teismo veikla - teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinė išraiškos forma - atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Atsakovo reiškiama abejonė dėl teismų galimo šališkumo grindžiama tik subjektyvia nuomone, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi. Atsakovui primintina, kad, nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos (civilinė byla Nr. 2KT-132/2011).

16Atsakovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 24-25) prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovė atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Šioje byloje atsakovas skundžia praktiškai visus jo netenkinančius teismo veiksmus, nepaisant to, kad kai kurios nutartys, vadovaujantis CPK nuostatomis, yra neskundžiamos. Tokiais veiksmais ne tik piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, apibrėžtomis CPK 42 straipsnyje, bet ir trukdoma teismui įgyvendinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintus principus bei vilkinamas teismo procesas.

182. 2012-03-23 nutartyje teismas nurodė, kad nutartis dalyje dėl teisėjos nušalinimo neskundžiama, tačiau atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl 5.000 Lt baudos panaikinimo, iš esmės ginčija teisėjų nušalinimo klausimą ir nepateikia jokių naujų argumentų, kurie galėtų būti pagrindu panaikinti ar sumažinti teismo 2012-03-23 nutartimi paskirtą 5.000 Lt baudą.

193. Atskirasis skundas neatitinka atskirajam skundui keliamų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, kuriais grindžiamas teismo 2012-03-23 nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas. Vadovaujantis CPK 64-66 straipsniais, teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. CPK nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, spręsdamas dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos I. Poderienės ir kitų Kauno miesto apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagal atsakovo pareikštus nušalinimus, dar 2011-09-22 nutartyje pažymėjo, kad „teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Be to, atkreipė atsakovo dėmesį, kad nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20.000 Lt (CPK 95 str.). Taip pat priminė atsakovui, kad nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Tačiau atsakovas ir toliau piktnaudžiauja šia procesine teise, vėl reikšdamas nušalinimus ne tik Kauno miesto apylinkės teismo, bet ir Kauno apygardos teismo teisėjams. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo priimtais procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartyje nustatyta, kad atsakovo abejonės Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nešališkumu dėl anksčiau šių teismų priimtų procesinių sprendimų yra susijusios su teismo veikla - teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinė išraiškos forma - atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Tačiau, nepaisant šios Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2011-09-22 nutarties, atsakovas vėl reikšdamas nušalinimus teisėjai I. Poderienei ir visam Kauno miesto apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, galinčių turėti įtakos teisėjų nešališkumui, nepateikia jokių savo teiginius dėl teisėjų šališkumo patvirtinančių įrodymų. Vien tik tai, kad atsakovas nesutinka su teisėjų priimtais sprendimais, nėra pagrindas abejoti šiais teisėjais ir reikšti jiems nušalinimus. Atsakovas, skųsdamas praktiškai visus jo netenkinančius teismų sprendimus, įrodo, kad jis tiesiog nesutinka su byla nagrinėjančių teisėjų priimtais procesiniais sprendimais, todėl piktnaudžiauja procesine teise įstatymo nustatyta tvarka apeliacine tvarka juos apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

204. Byloje esantys teismų procesiniai dokumentai, kita bylos medžiaga rodo, kad atsakovas nuolat teikė pareiškimus dėl teismų ir teisėjos I. Poderienės nušalinimo, piktnaudžiavo teise pateikti įrodymus ir teikti prašymus, o tai trikdo proceso eigą, iš esmės kliudo greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Dėl įvairių atsakovo teikiamų prašymų ir atskirųjų skundų, byla pirmos instancijos teisinėjau nagrinėjama nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, nustatant jo globėjus ir gyvenamąją vietą, tam, kad būtų užtikrintos tinkamos nepilnamečio vaiko augimui ir vystymui sąlygos, įvirtintos Vaiko teisių konvencijoje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose. Todėl atsakovo atliekamų veiksmų pasekoje vilkinant procesą visų pirma yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

215. Atsakovo procesinis elgesys, nuolat teikiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, piktnaudžiaujant teise pateikti įrodymus prašymus, trikdo normalų teismų darbą, neleidžia užtikrinti pagrindinių civilinio proceso tikslų, todėl pažeidžiama civilinio proceso paskirtis - užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų išsprendimą.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Kaip visiškai nepagrįsti atmestini ir atskirojo skundo argumentai dėl procesinių teisės normų, galiojusių iki naujos CPK redakcijos 2011-11-01 įsigaliojimo, taikymo šioje byloje. Nors ieškinys šioje byloje priimtas 2010-08-27, tai yra iki naujosios CPK redakcijos įsigaliojimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nereiškia, jog po 2011-10-01 (t. y. nuo 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcijos įsigaliojimo) atliekamiems procesiniams veiksmams turėjo būti taikomos procesinės normos, galioję ieškinio priėmimo metu, nes, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (Lietuvos Respublikos 2003-04-08 įstatymo NR. IX-1490, įsigal. nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos redakcija). Nors CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002-02-28 Nr. IX-743) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismai iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo priimtus ieškinius išnagrinėja pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki šio kodekso įsigaliojimo, tačiau pažymėtina, jog šis atsakovo nurodytas įstatymas (kuris, beje, yra priimtas seniau nei CPK 3 straipsnio 8 dalis, vien dėl ko taikytina naujesnė norma) buvo skirtas tik pereinamajam laikotarpiui, kai nuo 2003-01-01 įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas.

24LR 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480, įsigal. 2011-10-01, redakcijos CPK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Vadovaujantis CPK 68 straipsnio 4 dalimi, nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams. Tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reiškia, kad negali būti reiškiamas nušalinimas apskritai visam teismui, bet turi būti nurodyti konkretūs teisėjai bei motyvai, argumentai dėl jų nušalinimo. Šioje konkrečioje situacijoje atsakovas, 2012-03-23 pareiškimu prašydamas nušalinti Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismus nuo šios bylos nagrinėjimo, nepateikė jokių konkrečių motyvų dėl visų Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teisėjų galimo šališkumo, nurodydamas tik bylą nagrinėjančios teisėjos I. Poderienės bei atskiruosius skundus šioje byloje apeliacine tvarka nagrinėjusios Kauno apygardos teismo teisėjos A. Baubienės neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, jog 2012-03-23 nušalinimo pareiškime iš prašomo nušalinti Kauno miesto apylinkės teismo buvo įvardinta tik bylą nagrinėjusi teisėja I. Poderienė ir nurodyti jos atlikti konkretūs veiksmai, o subjektas, turintis įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl konkrečios nušalinimo pareiškime įvardintos Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos I. Poderienės (t. y. šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmusi teismo pirmininko pavaduotoja D. Labokaitė), nenagrinėjo šios civilinės bylos iš esmės ir dėl to jam nušalinimas nuo bylos nagrinėjimo net negalėjo būti reiškiamas, spręstina, jog teismo pirmininko pavaduotoja D. Labokaitė šioje konkrečioje situacijoje turėjo teisę spręsti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai I. Poderienei pareikštą nušalinimą ir kad ji, priimdama tiek 2012-03-23 nutartį (kuria už atsakovui paskyrė 5.000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, akivaizdžiai nepagrįsto nušalinimo teisėjai pareiškimą), tiek skundžiamą 2012-04-02 nutartį (kuria atmetė atsakovo prašymą dėl baudos, kurią pati buvo paskyrusi, panaikinimo), savo kompetencijos ribų neviršijo. Kadangi teismo pirmininko pavaduotojos atsisakymas priimti atsakovo prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektas, dėl šioje byloje atskiruoju skundu neskundžiamos nutarties dalies teisėtumo nepasisakytina. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog Kauno apygardos teismo 2012-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1281-273/2012 apeliacinis procesas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-23 nutarties dalies atsisakyti priimti atsakovo prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo yra nutrauktas (konstatavus, jog nutartis yra neskundžiama ir negali būti apeliacijos objektas), konstatuotina, jog tiek 2012-03-23 nutarties dalis, kuria pirmininko pavaduotoja atsisakė priimti atsakovo prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, tiek ir neskųsta nutarties dalis, kuri atmestas prašymas dėl teisėjos I. Poderienės nušalinimo, yra įsiteisėjusios ir galiojančios, o argumentus dėl šių nutarties dalių neteisėtumo atsakovas gali teikti tik kartu su apeliaciniu skundu dėl teismo sprendimo (CPK 334 str. 3 d.).

25Apelianto teiginys, kad vietoje civilinę bylą Nr. 2-1399-375/2012 nagrinėjusios teisėjos I. Poderienės proceso viduryje pirmojoje instancijoje šalims nesutinkant ėmėsi spręsti Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja D. Labokaitė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra visiškai nepagrįstas, nes pirmininko pavaduotoja D. Labokaitė sprendė ne bylą iš esmės, o Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje atsakovo teisėjai pareikštą nušalinimą, kurį nagrinėti ją įpareigoja CPK 69 straipsnis.

26Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo (CPK 69 str. 5 d.). Taigi teisę skirti baudą piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui turi ir CPK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie sprendžia teisėjo nušalinimo klausimą, šiuo atveju - teismo pirmininko pavaduotoja, kas taip pat paneigia apelianto argumentus dėl kompetencijos viršijimo. CPK 95 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą.

27Šiuo atveju atsakovui paskirta 5.000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, akivaizdžiai nepagrįsto nušalinimo teisėjai pareiškimą, nustačius, kad atsakovas nušalinimą teisėjai iš esmės tais pačiais pagrindais, išreiškiant nesutikimą su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dėstant spėjimus ir samprotavimus, reiškė ir 2011-11-22. LITEKO duomenimis nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. 2-2208-894/2011 Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Diana Labokaitė 2011-12-02 nutartimi atmetė prašymą dėl teisėjos Irenos Poderienės nušalinimo, kuris buvo grindžiamas teisingu bylos teismingumo klausimo neišsprendimu, nepritaikymu teisėtų laikinųjų apsaugos priemonių, teisėjos kompetencijos trūkumu, atsisakymu skirti vaiko psichinės būklės ekspertizę, užkirtimu kelio rinkti įrodomus ir kt. 2011-12-02 nutartyje buvo nurodyta, jog atsakovo nesutikimas su teismo priimtomis nutartimis gali būti realizuojamas skundžiant nutartis instancine tvarka, tačiau neduoda pagrindo nušalinti teisėją, nesant duomenų, kad teisėja kokiais nors veiksmais išreiškė savo išankstinę poziciją dėl bylos esmės ar sukūrė aplinkybes, kad jos nešališkumu pagrįstai galėtų suabejoti sąžininga šalis (CPK 66 straipsnis).

28Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei neperžengdamas atskiruoju skundu apspręstų apeliacijos ribų, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

29Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai teisme pareiškia nepagrįstą procesinį dokumentą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (LAT 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

30Tokie šalies veiksmai, kai nušalinimas reiškiamas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, o tik dėl to, kad nesutinkama su teismo priimtais procesiniais sprendimais, kad netenkinami reiškiami prašymai, kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas negali toleruoti tokio šalies elgesio, kuriuo sąmoningai siekiama priversti teismą svarstyti ir tenkinti nesibaigiančius šalies prašymus, kuriais trukdoma teismui išnagrinėti bylą, siekiama dezorganizuoti teismo darbą, kenkiama greitam ir teisingam bylos išnagrinėjimui.

31Šiuo atveju nustatyta, jog akivaizdžiai nepagrįstas nušalinimo pareiškimas buvo paduotas teismui prieš pat paskirto teismo posėdžio 2012-03-23 pradžią, tuo akivaizdžiai siekiant sutrikdyti teismo darbą ir priversti teismą atidėti paskirtos bylos nagrinėjimą. Vien atsakovo pozicija, kad jo pareikšto nušalinimo Kauno miesto apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja D. Labokaitė nagrinėti negalėjusi, nes, atseit, nušalinimas buvo pareikštas ir jai, reiškia, jog pareiktu prieš pat posėdį nušalinimu atsakovas neabejotinai siekė, kad teismo posėdis būtų atidėtas, o nušalinimas persiųstas nagrinėti į Lietuvos apeliacinį teismą.

32Lietuvos apeliacinis teismas 2011-09-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-132/2011 jau buvo nurodęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (LAT 2000-11-06 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003-03-05 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-279/2003). Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimu, o tik egzistuojant įrodymais pagrįstoms abejonėms dėl jo nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas (t. y. nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas) teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (t. y. teise reikšti nušalinimą), už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20.000 Lt (CPK 95 str.). Lietuvos apeliacinis teismas, Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Arūno Rudzinsko 2011-02-04 nutartis Nr. 2KT-6/2011) ir Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja D. Labokaitė 2011-12-02 nutartis ir kt.), spręsdami atsakovo pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, jau ne kartą buvo atsakovui nurodę, jog aplinkybė, kad šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) priimtais procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Atsakovo abejonės Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos I. Poderienės nešališkumu dėl jos priimtų procesinių sprendimų yra susijusios su teismo veikla - teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinė išraiškos forma - atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Atsakovo reiškiama abejonė dėl teisėjos galimo šališkumo grindžiama tik subjektyvia nuomone, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėja I. Poderienė dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališka ar suinteresuota šios bylos baigtimi. Atsakovui jau ne kartą priminta, kad, nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, jis turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

33Įvertintina ir tai, jog Kauno apygardos teismas 2012-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-171-264/2012 Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-14 nutartį (kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl 2011-10-03 nutartimi paskirtos 3.000 Lt baudos už piktnaudžiavimą procesu panaikinimo) paliko nepakeistą; Kauno apygardos teismas 2012-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-432-264/2012 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-15 nutartį ir, atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo patenkinęs iš dalies, 2011-12-05 nutartimi jam paskirtą 5.000 Lt baudą sumažinti iki 1.000 Lt.

34Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, jog atsakovas, 2012-03-23 reikšdamas visiškai nepagrįstą nušalinimo pareiškimą, kuriame iš esmės nesutiko tik su teisėjos atliekamais procesiniais veiksmais (nemotyvuotai paliktas nenagrinėtas atskirasis skundas, nepriimtas patikslintas priešieškinis, atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kt.), tačiau nenurodė jokių jos šališkumą pagrindžiančių aplinkybių, tęsė piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dėl ko Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, atmetusi eilinį prašymą dėl teisėjos I. Poderienės nušalinimo, o prašymą kitoje dalyje atsisakiusi priimti, visiškai pagrįstai skyrė atsakovui 5.000 Lt baudą.

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 str. 1 p.).

36Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis LR CPK 335-339 str.,

Nutarė

37atskirąjį skundą atmesti.

38Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos D. Labokaitės c. b. Nr. 2-1399-375/2012 priimtą 2012-04-02 nutartį, kuria buvo atmestas atsakovo pareiškimas dėl 2012-03-23 nutartimi paskirtos 5.000 Lt baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, palikti nepakeistą.