Byla 2KT-132/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2208-375/2011 pagal ieškovų P. R. R., S. V. R. ieškinį atsakovui P. D. dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjo paskyrimo bei atsakovo P. D. priešieškinį dėl įsakymo dėl laikinosios globos nustatymo panaikinimo, dėl reikalavimo grąžinti tėvo valdžion nepilnametį sūnų, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme iš Kauno miesto apylinkės teismo gauta civilinė byla Nr. 2-2208-375/2011 pagal ieškovų P. R. R., S. V. R. ieškinį atsakovui P. D. dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjo paskyrimo bei atsakovo P. D. priešieškinį dėl įsakymo dėl laikinosios globos nustatymo panaikinimo, dėl reikalavimo grąžinti tėvo valdžion nepilnametį sūnų, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Šioje byloje atsakovas P. D. pareiškė nušalinimą Kauno miesto apylinkės teismui bei Kauno apygardos teismui. Nušalinimą grindžia tuo, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu neteisėtai atmetė jo prašymą dėl bylos teismingumo protokoline nutartimi, nors privalėjo tai padaryti rašytine nutartimi, dėl kurios galėjo būti paduotas atskirasis skundas. 2011 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi nebuvo leista dalyvauti trečiuoju asmeniu seneliui iš tėvo pusės motyvuojant teismo posėdžio uždarumu. Pirmos instancijos teismo sprendimai dėl teismo posėdžių uždarumo yra akivaizdžiai šališki. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi uzufrukto teise lėšų tvarkytoju neteisėtai paskyrė sūnaus pagrobėją P. R. R., priteisė neadekvatų ir neproporcingą išlaikymą, nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė tėvui (atsakovui) matytis su sūnumi. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 21 d. nutartimi neteisėtai paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis, atsakovo nuomone, prieštarauja to paties teismo įsiteisėjusiai 2010 m. gruodžio 2 d. nutarčiai tuo pačiu klausimu. Taip pat Kauno apygardos teismas priėmė tendencingą 2011 m. liepos 11 d. nutartį neturėdamas visos bylos, o tik jos dalį. Atsakovo nuomone, ši nutartis prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarčiai ir CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms, reglamentuojančioms bylos teismingumą, be to, Kauno apygardos teismas, priimdamas šią nutartį nepatikrino absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Tiek Kauno miesto apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas yra šališki ir nepajėgūs išspręsti bylos teismingumo klausimo, nesugeba pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismo sprendimai tuo pačiu klausimu yra priešingi.

3Kadangi atsakovas pareiškė nušalinimą tiek Kauno miesto apylinkės teismui, tiek Kauno apygardos teismui ir šiuose teismuose nebeliko subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą, Kauno miesto apylinkės teismas pareiškimą dėl teismų nušalinimo perdavė spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 69 str. 1 d.).

4Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

5Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

6Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

7Nagrinėjamu atveju atsakovas P. D. reiškia nušalinimą Kauno miesto apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui. Nušalinimą grindžia jam nepalankiais teismų priimtais procesiniais sprendimais. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) priimtais procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Atsakovo abejonės Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nešališkumu dėl anksčiau šių teismų priimtų procesinių sprendimų yra susijusios su teismo veikla – teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

8Atsakovas nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių savo teiginius dėl visų Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo patvirtinančių įrodymų. Atsakovo reiškiama abejonė dėl teismų galimo šališkumo, grindžiama tik subjektyvia nuomone, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi.

9Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo argumentai dėl teismų priimtų konkrečių procesinių sprendimų nepagrįstumo (Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarties, Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. ir 2011 m. liepos 21 d. nutarčių) šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas klausimą dėl teismo (teismų, teisėjų) nušalinimo, neturi įgaliojimų teisiškai vertinti teismų procesinių sprendimų, priimtų vykdant teisingumą. Atsakovui primintina, kad nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

10Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovo P. D. pareiškimas dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2208-375/2011 nagrinėjimo netenkintinas.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

12Atmesti atsakovo P. D. pareiškimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2208-375/2011 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai