Byla e2-503-934/2016
Dėl draudiminio įvykio pripažinimo bei draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Julijai Mironovai, dalyvaujant ŽŪB „Grikis“ atstovui advokatui Andriui Krištapavičiui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovams E. T. Paberaliui, R. L., trečiajam asmeniui T. V., jo atstovui S. M., M. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ŽŪB „Grikis“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, T. V., M. G., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dėl draudiminio įvykio pripažinimo bei draudimo išmokos priteisimo,

Nustatė

2Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

3Ieškovas ŽŪB „Grikis“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (El. bylos priedas, t 1, b. l.1-3), kurį vėliau patikslino (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 11-14), prašydamas įpareigoti AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – atsakovas) ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pripažinti 2014-05-09 eismo įvykį, kuriame dalyvavo ieškovo vardu registruota transporto priemonė BMW 530, draudiminiu įvykiu, priteisti 3 421,86 € (11 815 Lt) dydžio draudimo išmoką, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 108,32 € (374 Lt) dydžio žyminio mokesčio bei visas bylinėjimosi išalaidas.

4Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

  1. 2014-05-09 Burbiškių g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kuriame buvo apgadintas ieškovo vardu registruotas automobilis BMW 530, valstybinis numeris ( - ), kuri vairavo T. V., ir automobilis Volvo S60, valstybinis numeris ( - ) kurį vairavo M. G.). Ieškovo vardu registruotas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Draudimo liudijimo Nr. 28159403), kurio draudimo polisą išdavė atsakovas. 2014-06-19 atsakovas informavo ieškovą, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką, nes, atsakovo teigimu, automobilių sugadinimai buvo padaryti ne 2014-05-09 eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Patikslindama savo atsisakymo motyvus, draudimo bendrovė 2014-07-11 rašte nurodė, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, t. y., automobiliai buvo sugadinti ne natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis;
  2. Atsakovas viešai teigia, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, tai reiškia, kad draudimo bendrovė yra įsitikinusi, kad vairuotojas T. V. (ir netiesiogiai ieškovas) kėsinosi padaryti nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir kurio veiksmai gali būti kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnį. Manytina, kad tik teisėsaugos institucijos (policija, prokuratūra ir kt.), atlikusios ikiteisminį tyrimą, gali konstatuoti, jog buvo galimai padaryta (rengiamasi padaryti) nusikalstama veika, ar ne, ir atitinkamai perduoti bylą kaltinamuoju aktu i teismą arba bylą nutraukti. Šiuos argumentus sutvirtina už draudimo veiklos priežiūrą atsakingas Lietuvos Bankas, kuris metinėje už 2012 m. išnagrinėtų ginčų praktikos apžvalgoje nurodo, kad draudiko sprendimas atidėti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo arba atsisakymo mokėti draudimo išmoką priėmimą, gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuo atveju, jeigu tai yra susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl vartotojo neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad draudimo bendrovė, neturėdama jai (draudimo bendrovei) suteiktų atitinkamų įgaliojimų, negalėjo vienasmeniškai konstatuoti, kad jos klientas galimai padarė nusikalstamą veiką, kuri pasireiškė sukčiavimu (inscenizuodamas eismo įvykį). Pažymėtina, kad T. V. ir ieškovas nesigina, kad jo, t. y. automobilio BMW 530 vairuotojo atžvilgiu atsakovas pradėtų ikiteisminį tyrimą, ir net kreipėsi į draudimo bendrovę (2014-07-29), kad ši tokį tyrimą inicijuotų. Deja, draudimo bendrovė vengia tai padaryti ir laikosi nesąžiningos pozicijos, kad faktui konstatuoti pakanka vien tik atsakovo 2014-06-16 parengtos ekspertinės pažymos.
  3. Ekspertinę pažymą, kuria vadovaujantis atsakovas daro išvadą, kad pilietis T. V. rengėsi daryti nusikalstamą veiką sukčiavimo forma, parengė atsakovo Žalų procesų kontrolės ir valdymo skyriaus ekspertas inžinierius R. L.. Tai reiškia, kad tyrimą atliko draudimo bendrovės darbuotojas, kurį su bendrovę sieja tarpusavio pasitikėjimo ir darbuotojo paklusimo darbdavio nustatytai darbo tvarkai santykiai. Tai, kad draudimo bendrovę ir ekspertą sieja tokie glaudūs fiduciariniai darbo sutartimi grindžiami teisiniai santykiai, gali būti pažeidžiamas objektyvumo kriterijus vertinant visas eismo įvykio aplinkybes, ir toks objektyvumo trūkumas turi būti preziumuojamas. Kaip matyti iš šios ekspertinės pažymos, ekspertas atliko tik techninį galimą (tikėtiną) susidūrimo momentą, nustatė galimą (tikėtiną) greitį (nors paaiškinimuose vairuotojas nurodė visai kitą savo automobilio judėjimo greitį), kuriuo judėjo automobiliai. Atsakovo atliktas eismo įvykio tyrimas buvo vienašališkas ir pagrįstas tik šios bendrovės darbuotojo ekspertine pažyma. Kadangi atsakovas laikosi pozicijos, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, tai atsakovas ir turi pateikti pagrįstus duomenis, kad abiejų automobilių vairuotojai buvo susitarę veikti išvien, kad tarp jų yra galimai neteisėto bendrininkavimo ryšys inscenizuojant eismo įvykį. Ir priešingai, jeigu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai jo (ikiteisminio tyrimo) metu tikėtina, jog ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai taip pat paskirtų ekspertizę, kuri būtų atliekama laikantis Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymo nuostatų, kad ekspertizę atliktų viešai prisiekę ir į teismo ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai (draudimo bendrovės darbuotojas R. L., kuris yra įvardinamas kaip ekspertas, nėra įtrauktas į šį sąrašą), kurie yra atsakingi už eismo įvykių ir transporto trasologijos ekspertizes. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat būtų patikrinti eismo įvykio dalyvių parodymai, apklausti eismo įvykio dalyvių nurodyti asmenys, kurie galimai matė įvykio aplinkybes arba buvo iškviesti į įvykio vietą (policijos pareigūnai). Ikiteisminio tyrimo metu galimai būtų nustatyta, kad tik viena iš eismo įvykio šalių buvo nesąžiningai ir siekė sukčiauti, o kita pusė visą laiką liko sąžininga ir jai teisėtai išlieka reikalavimo teisė į draudimo išmoką. Be to, Lietuvos Bankas už 2013 m. išnagrinėtų bylų ginčų praktikos apžvalgoje yra konstatavęs, kad draudikas savo sprendimą grindžia asmens, turinčio eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją. Kaip matyti, Lietuvos Bankas yra nagrinėjęs tokio pobūdžio ginčus, kai draudikas atsisako mokėti draudimo išmoką remdamasis nešališko asmens, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, bet ne samdomo darbuotojo, dirbančio pas atsakovą, išvadomis. Tai ir yra esminis momentas, kad yra pagrindo abejoti atsakovo surinkta nepilno tyrimo medžiaga, jeigu minėta bendrovė turi galimybę remtis visiškai nešališkų ekspertų (pavyzdžiui, teismo ekspertų) atliktomis ekspertizėmis ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktais procesiniais veiksmais.
  4. Tiek T. V., tiek ieškovas nevengia, o tuo labiau siekia, kad draudimo bendrovė, kuri įtaria bendrovę sukčiavimu siekiant neteisėtu būdu užvaldyti draudimo bendrovės turtą, kreiptųsi į teisėsaugos institucijos dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo.
  5. Atsakovas savo klientams yra nustatęs trumpąjį telefono numerį 1828, kuriuo paskambinus, draudikas suteikia savo klientams visą reikiamą informaciją. Taigi, ieškovo atstovams paskambinus minėtu telefono numeriu, jiems buvo paaiškinta, kad paskaičiuotas draudimo išmokos dydis yra lygus 3 421,86 €. Pastebėtina, kad kaip deklaruoja atsakovas, visi pokalbiai yra įrašinėjami, tuo labiau, kad pokalbio metu ieškovas patikslino, kad kreipiasi dėl draudiminio įvykio, kuriam yra suteiktas žalos registracijos numeris 1464681/910049.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį bei papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 18-21; t. 2, b. l. 2-4). Atsiliepimas bei rašytiniai paaiškinimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

  1. 2014-05-12 M. G. kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad 2014-05-09 apie 23.40 įvyko eismo įvykis. Pranešime apie įvykį nurodyta, kad policijai buvo pranešta apie įvykį 2014-05-12 d., 12:00 val. Atsakovui buvo pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad Burbiškių g. ir tunelio sankirtoje automobilis BMW530D, valst. Nr. ( - ), vairuojamas T. V. susidūrė su automobiliu Volvo S60, valst. Nr. ( - ), vairuojamu M. G.. 2014-05-15 T. V. kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Gavus pirminius duomenis, atsakovas organizavo transporto priemonės BMW apžiūrą ir dalyvaujant T. V. 2014-05-15 surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą. Atsakovas administruodamas žalos bylą nustatė, kad pagal gautus duomenis aplinkybės, kuriomis įvyko eismo įvykis ir atitinkamai fiksuoti sugadinimai yra įtartini. Atitinkamai žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus ekspertas R. L. ėmėsi tirti įvykį, kad būtų nustatyta ar įvykis įvyko eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Paraleliai buvo atliekamas nuostolių apskaičiavimas BMW automobiliui. Tiriant įvykį gauta informacija iš kitos draudimo bendrovės, Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, kad pastaroji taip pat tiria šio įvykio aplinkybes, todėl užklausta ar turima papildomos informacijos ir atitinkamai tokia papildoma informacija gauta 2014-05-19 sudaryta atsakovo sąmata dėl BMW patirtos žalos, nustatyta, kad automobilio atstatymo išlaidas sudarytų 3 421,86 €. 2014-06-16 surašyta ekspertinė pažyma, kurioje apibendrinti atlikto tyrimo rezultatai, išdėstyti techniniai parametrai, įvertinti eismo įvykio dalyvių pateikti duomenys ir priimta išvada, kad automobilių BMW ir VOLVO sugadinimai buvo padaryti ne 2014-05-09 eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Ekspertas taip pat nurodė, kad realus susidūrimo mechanizmas tikėtina buvo toks: BMW judėdamas nedideliu, apie 30 km/h greičiu, nestabdomas, atsitrenkė į stovinčio automobilio VOLVO dešinio šono galinę dalį. 2014-06-19 atsakovas informavo ieškovą, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką, kadangi eismo įvykis įvyko ne deklaruojamomis aplinkybėmis.
  2. R. L., vertindamas eismo įvykio dalyvių pateiktus duomenis ir transporto priemonių apgadinimus, nustatė, kad automobiliai susidūrė statmenai, BMW judant nedideliu, apie 30 km/h greičiu, o VOLVO automobiliui stovint. Tuo tarpu eismo įvykio dalyviai nurodė, kad susidūrė vienai transporto priemonei judant apie 60-80 km/h greičiu, kitai apie 20-30 km/h greičiu, nurodoma, kad automobiliai kontaktavo šonu. Toks ryškus dalyvių paaiškinimų nesutapimas su realiais transporto priemonių sugadinimais leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio dalyviai nuslėpė informaciją apie įvykio aplinkybes ir deklaracijoje nurodė duomenis, kurie neatitinka realaus įvykio susiklostymo aplinkybių.
  3. DĮ ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejai. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje išaiškinta, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Taigi, šiuo konkrečiu atveju tyrimo rezultatai leido teigti, kad automobilių sugadinimai buvo padaryti ne 2014-05-09 eismo įvykio metu vairuotojų nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad automobilių sugadinimai turi ne tik sutapti tarpusavyje pagal kryptį, aukštį nuo žemės paviršiaus bei formą. Šis sugadinimų atitikimas patvirtina tik faktą, kad automobiliai tarpusavyje kontaktavo. Tačiau atsakovo įsitikinimu, kontaktas įvyko nenatūraliomis aplinkybėmis (vertinant kelio atkarpos duomenis, automobilių parametrus, situacijos aprašymą, eismo įvykio laiką). Taigi dėl šių priežasčių pareiga išmokėti ieškovui draudimo išmoką nekilo, kadangi minėtų automobilių sugadinimai atsirado kitomis nei vairuotojai nurodo aplinkybėmis ir tokiu atveju M. G. kaltės už eismo įvykį prisiėmimas yra akivaizdžiai nepatikimas. Draudikas moka išmoką tik esant už žalą atsakingų asmenų civilinei atsakomybei.
  4. Atsisakymas išmokėti draudimo išmoką atitinka ir bendrąjį teisės principą iš neteisės negimsta teisė (lot. ex injuria jus non oritur), kuris šiuo atveju reiškia, kad eismo įvykio dalyviams eismo įvykio deklaracijoje ir pateiktuose paaiškinimuose nurodžius tikrojo eismo įvykio mechanizmo neatitinkančius faktus, šie neįgyja teisės į draudimo išmoką. Taip pat nustačius, kad asmuo piktnaudžiavo savo subjektine teise, t. y. ją įgyvendino nesilaikydamas įstatymų, protingumo ir teisingumo principų, veikdamas nesąžiningai, pažeisdamas viešąją tvarką, varžydamas kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir taip darydamas jiems žalą, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnis).
  5. Atlikti atskiras apklausas nebuvo jokio būtinumo, be to, reikia įvertinti tai, kad pirminiai eismo įvykio dalyvių duodami parodymai ir paaiškinamai visada būna objektyvesni, nes duoti praėjus trumpiausiam laiko tarpui po įvykio.
  6. Nesutinka su ieškovo argumentais, kad klausimas „Nurodykite ar Jūsų transporto priemonė judėjo susidūrimo metu. Jei taip nurodykite važiavimo greitį ir kryptį (važiavote tiesiai, sukote į dešinę į kairę ar pan.“ reiškia važiavimo greitį ženkliai anksčiau iki eismo įvykio, kuomet dar nebuvo jokios grėsmės eismo įvykiui. Šis ieškovo interpretavimas yra visiškai nepagrįstas, nes vien tik vertinant klausimą lingvistiškai akivaizdu, kad yra klausiama apie greitį „susidūrimo metu“. Atsakovo vertinimu, ieškovo prašyme pateikti interpretavimai yra visiškai nepagrįsti, prieštarauja elementariai logikai ir turi būti vertinami kaip subjektyvūs ieškovo bandymai gauti draudimo išmoką.

6Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (toliau – Seesam Insurance), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 68-72). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

  1. 2014-02-28 Seesam Insurance ir J. B. sudarė automobilių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. 270 0118566/2014, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonė Volvo S60, valst. Nr. ( - ) 2014-05-12 buvo gautas M. G. pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyta, kad 2014-05-09 Burbiškių ir Tunelio g. sankirtoje, Vilniuje, „sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį neįvertinau atvažiuojančios transporto priemonės BMW 530D atstumo ir greičio, ko pasėkoje gavau smūgį į dešinę pusę galo“. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino transporto priemonės Volvo vairuotojas M. G.. Transporto priemonės Volvo valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo įmonėje. 2014-05-15 Seesam Insurance apžiūrėjo automobilį Volvo, surašė transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, padarė transporto priemonės apgadinimų fotonuotraukas. Siekdamas išsiaiškinti įvykusio įvykio aplinkybes Seesam Insurance gavo išsamius raštiškus abiejų deklaruoto eismo įvykio dalyvių (M. G. ir T. V.) paaiškinimus dėl įvykusio eismo įvykio. Kadangi transporto priemonės Volvo valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo įmonėje, trečiasis asmuo, vadovaudamasis DĮ 96 straipsnio 4 dalimi, paprašė suteikti turimą informaciją apie 2014-05-09 įvykusį įvykį. 2014-06-16 Seesam Insurance buvo pateikta atsakovo turima 2014-05-09 įvykusio įvykio surinkta informacija, tame tarpe ir R. L. parengta ekspertinė pažyma dėl 2014-05-09 deklaruoto eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Seesam Insurance išanalizavęs su 2014-05-09 įvykio aplinkybėmis susijusią informaciją, 2014-06-16 priėmė sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl 2014-05-09 Burbiškių ir Tunelio g., Vilniuje, sankirtoje įvykusio įvykio metu sugadintos transporto priemonės Volvo ir apie tai informavo draudėją J. B.. J. B., nesutikdama su Seesam Insurance priimtu sprendimu dėl draudimo išmokos nemokėjimo, 2014-08-12 kreipėsi į Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą (toliau – Priežiūros tarnyba) dėl ginčo nagrinėjimo. Tačiau 2014-10-08 Priežiūros tarnyba priėmė sprendimą pareiškėjos J. B. skundą Seesam Insurance atžvilgiu atmesti.
  2. TPVCAPD 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ir naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tam, kad ieškovo reikalavimas būtų tenkinamas, turi būti įrodyti visi dėl 2014-05-09 įvykusio eismo įvykio atsakingos šalies (transporto priemonės Volvo valdytojo) civilinės atsakomybės kilimo pagrindai. Atsakovas, atsisakydamas atlyginti eismo įvykio metu ieškovo patirtus nuostolius, pagrindiniu atsisakymo motyvu nurodė tai, kad ekspertas R. L. atlikęs 2014-05-09 įvykusio eismo įvykio aplinkybių tyrimą konstatavo, kad „eismo įvykyje dalyvavusių automobiliu sugadinimai buvo padaryti ne 2014-05-09 eismo įvykio metu vairuotoju nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis“. Būtent eismo įvykio dalyvių nesąžiningumas, neatskleidimas tikrųjų eismo įvykio kilimo aplinkybių užkerta kelią civilinės atsakomybės draudikui (atsakovui) įsitikinti jo apdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės buvimu. Pažymėtina, kad TPVCAPD 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka gali būti mokama tik tuo atveju, kuomet transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.
  3. Lietuvos Respublikos teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas akcentuoja, kad specialistų išvados tokio pobūdžio bylose laikomos itin svarbiu įrodymu dėl to, kad jas rengia specialių techninių žinių bei techninio profilio kvalifikaciją turintys subjektai, kurių turimos techninės žinios bei naudojami metodai leidžia modeliuoti automobilių susidūrimų pobūdį ir jo pasekmes. Todėl atsižvelgiant į visumą pateiktų rašytinių įrodymų, teismų formuojamą praktiką, eksperto R. L. parengtą ekspertinę pažymą, Seesam Insurance nuomone, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

7Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ERGO Insurance), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neturi suinteresuotumo su šios civilinės bylos baigtimi, todėl sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 186-187). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

  1. ERGO Insurance 2014-03-20 su T. V. sudarė transporto priemonės BMW 530 įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Susipažinus su šalių bei trečiojo asmens Seesam Insurance pateiktais procesiniais dokumentais ir paaiškinimais, matyti, kad nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nekelia T. V., kaip transporto priemonės BMW 530, valdytojo civilinės atsakomybės klausimo dėl su transporto priemonės valdymu susijusios kitiems asmenims padarytos žalos. Kaip matyti iš dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinio, taip pat teiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl to, kuris iš asmenų – transporto priemonę BMW 530 vairavęs T. V. ar transporto priemonę Volvo S60 vairavęs M. G. yra atsakingas už 2014-05-09 eismo įvykio sukėlimą ir atitinkamai – už žalos transporto priemonėms padarymą. Tarp šalių yra kilęs visai kitokio pobūdžio ginčas, t. y. ginčas dėl to, ar paminėti eismo įvykio dalyviai teikė draudikui teisingą informaciją apie eismo įvykį, neklaidino draudiko, nurodydami sugalvotas, o ne realias eismo įvykio aplinkybes ir reikalaudami iš jo draudimo išmokos bei tokiu būdu nepiktnaudžiavo teise.
  2. Transporto priemonės BMW 530 valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi esame apdraudę tik transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, susijusią tiesiogiai su transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdymu ir dėl šio valdymo transporto priemone kitiems asmenims padarytos žalos, o ne transporto priemonę valdžiusio asmens atsakomybę apskritai, tame tarpe jo atsakomybę dėl galimų eismo įvykių inscenizavimų ir su tuo susijusių jam galinčių kilti neigiamų pasekmių.

8Trečiasis asmuo T. V. papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais: pirma, Lietuvos bankas išnagrinėtų ginčų apžvalgoje nurodė, jog draudiko sprendimas atidėti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo arba atsisakymo mokėti draudimo išmoką priėmimą, gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuo atveju, jeigu tai yra susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl vartotojo neteisėtų veiksmų; antra, jeigu atsakovas teigia, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas (dirbtinai sukurtas), vadinasi tokiam tariam veiksmui atlikti būtinas mažiausiai dviejų subjektų dalyvavimas. Todėl atsakovas turi pareigą įrodyti, kad vairuotojai dar iki eismo įvykio buvo pažįstami ir iš anksto derino būsimo eismo įvykio detales. Tuo tarpu atsakovas neapteikė teismui jokių duomenų apie tokią galimybę. Jeigu atsakovui (draudikui) kilo abejonės dėl galimo kėsinimosi atlikti nusikalstamą veiką, draudikas (atsakovas) privalėjo tirti šias aplinkybes pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo institucijas, perduodamas jiems šį klausimą; trečia, T. V. vairavo BMW 530 automobilį, kuris pagamintas 2005 m., tuo tarpu ekspertas kaip lyginamąjį variantą ekspertizės akte naudoja nuotraukas dar 1986 m. gamybos BMW automobilio ir prieina prie išvados, kad neva T. V. vairuojamo automobilio greitis turėjo būti mažesnis, tačiau visiškai nevertino, kad per kelis dešimtmečius ženkliai buvo patobulintas pats BMW markės automobilio kėbulas, naudojamas kur kas tvirtesnis plienas, žymiai patvaresnės detalės, naujos konstrukcijos leidžiančios automobilio kėbului kur kas efektyviau sugerti kinetinę susiduriančių automobilių energiją ir kt.; ketvirta, paaiškinimuose dėl eismo įvykio aplinkybių atsakė į klausimus taip, kaip juos suprato, bet tai nereiškia, kad atsakovas iš to gali daryti vienasmeniškas išvadas vien dėl to, kad paties atsakovo suformuluotus klausimus atsakovas supranta kitaip nei į juos atsakantis asmuo (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 20-22).

9Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovas iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei reikalavimus (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 5-6, 31-32).

10Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. V. iš esmės palaikė ieškovo bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad su draugu pagrindiniu keliu važiavo nuo Burbiškių kaimelio pusės, leidosi nuo kalno. Nurodė, kad 14-15 km/h greičiu nevažiavo, važiavo apie 60-80 km/h greičiu. Susidūrimo stengėsi išvengti. Volvo pamatė staigiai, nes Volvo staigiai išlindo iš sankryžos. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu norėdamas iškviesti policijos pareigūnus. Kalbant telefonu gatvėje buvo vienas policijos ekipažas, padiktavo ekipažo numerį, paskui pravažiavo kitas. Abu policijos ekipažai stabtelėjo prie eismo įvykio vietos. Deklaraciją įteikė policijos pareigūnai. Papildomai informavo ieškovą telefonu, kad sudaužė automobilį. Koks tikslus transporto priemonės greitis buvo susidūrimo (avarijos) metu nurodyti negalėjo. Taip pat nurodė, kad automobilio Volvo vairuotojo M. G. nepažįsta. Iš ieškovo automobilį buvo pasiskolinęs. Automobilį iš ieškovo skolindavosi dažnai, kai būdavo poreikis, nes tuo metu neturėjo savo asmeninio. Paaiškino, jog nuo ieškovo gyveno netoli, automobilį eksploatavo įvairiai – kartais grąžindavo ieškovui tą pačią dieną, kai pasiskolindavo, kartais grąžindavo vėliau. Savaitei praėjus vyko į Seesam draudimo bendrovę, atsakinėje į klausimus, vyko draugiškas bendravimas, jeigu būtų žinojęs, kad kiekvienas žodis svarbus, būtų kitaip. Detaliai nebuvo aiškinami klausimai. Papildomai teismo posėdžio pabraižė eismo įvykio schemą (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 28). Eismo įvykio deklaraciją pildė kartu su kitu vairuotoju. Aukštasis išsilavinimas, geodeziją (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 5-6; 31-32).

11Teismo posėdžio metu M. G. paaiškino, kad iš šalutinio kelio suko link aplinkkelio, pastebėjo atvažiuojantį automobilį, stabtelėjo, tuomet įvyko smūgis. Tikslaus greičio, kuriuo važiavo, nurodyti negalėjo, tačiau paaiškino, kad prie sankryžos buvo sustojęs ir pradėjęs važiuoti, tuomet įvyko smūgis, greitis buvo minimalus. Atvažiavo keli policijos ekipažai, paklausė, ar visi sveiki. Kaip atsirado policija nežino. Atsitrenkė į automobilio galinę dalį. Pripažino savo kaltę, užpildė eismo įvykio deklaraciją. Bendruoju pagalbos telefonu neskambino, o ar kitas vairuotojas skambino, nepamena, įvykis įvyko seniai. T. V. nepažysta ir iki eismo įvykio nepažinojo, taip pat nepažįsta jokių T. V. giminaičių, ar pažįstamų. Nurodė, jog jokios inscenizacijos nebuvo. Buvo atvykę iš draudimo įmonės (Seesam Insurance) darbuotojai, atsakinėjo klausimus jo darbo vietoje – statybiniame vagonėlyje, apklausa vyko apie 10 min., viskas vyko greitai. Eismo įvykio schemą sudarinėjo ne jis, galėjo braižyti draudimo bendrovės atstovas, atsižvelgiant į duotus paaiškinimus. Turi 12 klasių vidurinį išsilavinimą. Jeigu būtų paklausę, ar stabdė prieš automobiliams susiduriant, būtų atsakęs. Papildomai pabraižė eismo įvykio schemą (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 29, 31-32).

12Teismo posėdžio metu ekspertas V. Venckus nurodė, kad vertinimas (išvada) „kategoriška išvada“, nuo vertinimo (išvados) „tikėtina, kad“ skiriasi eksperto įsitikinimu apie buvusias eismo įvykio aplinkybes. Jeigu ekspertas yra visiškai įsitikinęs, kad įvykis įvyko būtent taip ir ne kitaip yra pateikiamas vertinimas (išvada) „kategoriška išvada“, o jeigu ekspertas nėra visiškai įsitikinęs eismo įvykio aplinkybėmis, tuomet naudojamas vertinimas (išvada) „tikėtina, kad“. Taigi tais atvejais, kai nepakanka duomenų vertinimui (išvadai) „kategoriška išvada“, naudojamas vertinimas (išvada) „tikėtina, kad“. Ekspertas paaiškina, kad reikia skirti automobilio sugadinimus nuo to, kokiomis aplinkybėmis tie apgadinimai padaryti. Nagrinėjamu atveju ant Volvo automobilio palikti statinio pobūdžio apgadinimai, tai reiškia, kad automobilis stovėjo. Paaiškino, jeigu automobilis važiuoja 80 km/h greičiu, tai automobilis praktiškai būna nepataisomas po eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju automobilių apgadinimai būdingi daugiabučių namų kiemuose įvykusiam auto įvykiui (nedidelis susidūrimas). Taip pat paaiškino, kad eismo įvykio aplinkybės neatitinka šalių nurodytų eismo įvykio aplinkybių: Volvo išvažiavusi iš šalutinio kelio suko į kairę, tačiau jeigu Volvo iš tiesų suko į kairę, tai automobilio „nosis“ žiūri ne į kelkraštį, o automobilis būna susiskersavęs, tačiau byloje nurodyta, kad Volvo padėtis buvo statmena. Dėl buvusio automobilio greičio spręsta visumos kontekste. Nagrinėjamu atveju automobilių sugadinimo mastas būdingas automobiliams, kurie juda 15-20 km/h. Ekspertizės akte nurodytas automobilis yra senesnis ir dėl to yra „kietesnis“, o nauji automobiliai yra „minkštesni“, todėl automobiliui judant 15-20 km/h greičiu naujesnis automobilis bus apgadintas stipriau, nei pavaizduotas ekspertizės akte. Į ekspertizės aktą nebuvo įdėta 2004 m. laidos automobilio nuotrauka, nes tokios EES duomenų bazėje nebuvo. Nagrinėjamu atveju greitis yra nustatytas iš autoįvykio metu apgadintų automobilių deformacijos. Dėl automobiliams padarytų sugadinimų prieštaravimo nėra, tačiau padarytų sugadinimų aplinkybės, t. y. aplinkybės, kurioms veikiant įvyko autoįvykis (avarijos mechanizmas) yra ne tokios, kurios nurodytos bylos medžiagoje. Automobilių susidūrimo metu Volvo automobilis stovėjo (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 5-6).

13Ieškinys tenkintinas.

14Ginčo esmė. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, įrodinėja, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl jam nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Ginčo dėl atsakovo apskaičiuoto žalos dydžio tarp šalių nekilo. Taip pat tarp šalių nekilo ginčo, kad eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

15Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, šalys atstovaujamos teisininkų, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus.

16Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės

17Byloje nustatyta, kad 2014-05-09, apie 23:20 val., įvyko eismo įvykis, kuriame buvo apgadinta ieškovo vardu registruota transporto priemonė BMW 530, valst. Numeris ( - ), vairuojama T. V. ir transporto priemonė Volvo S60, valst. numeris ( - ) vairuojamas M. G. (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 22). M. G. 2014-05-12 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, nurodydamas, kad 2014-05-09, apie 23:40, įvyko eismo įvykis (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 26) bei pateikė trumpą įvykio aprašymą (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 25). T. V. 2014-05-15 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 23-24). Atsakovas 2014-05-15 apžiūrėjęs transporto priemonę surašė apžiūros aktą bei sudarė žalos sąmatą, nurodydamas jos dydį – 11815,86 Lt (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 41-46). AB „Lietuvos draudimas“ Žalų procesų kontrolės ir valdymo skyriaus ekspertas R. L. 2014-06-16 surašė ekspertinę pažymą (toliau – Ekspertinė pažyma), nurodydamas, jog vairuotojų nurodytos aplinkybės prieštarauja nustatytam susidūrimo mechanizmui, todėl automobilių sugadinimai buvo padaryti ne 2014-05-09 eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Nustatė, jog automobilis BMW 530, judėdamas nedideliu, apie 30 km/h greičiu, nestabdomas, atsitrenkė į stovinčio automobilio Volvo S60 dešiniojo šono galinę dalį bei susidūrimo metu tarp automobilių buvo status kampas (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 48-52). Atsakovas 2014-06-19 raštu informavo ieškovą apie priimtą sprendimą nemokėti draudimo išmokos, kadangi eismo įvykis įvyko nedeklaruojamomis aplinkybėmis (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 47). Iš atsakovo atsiliepimo, Ekspertinės pažymos bei iš trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, jog atsakovas, atlikdamas eismo įvykio tyrimą, rėmėsi 2014-05-29 ir 2014-06-05vairuotojų paaiškinimais apie eismo įvykio aplinkybes, duotais Seesam insurance AS (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 19, 27-34). Teismas 2015-03-05 paskyrė transporto priemonės trasologinę ekspertizę. Teismo ekspertas ištyręs eismo įvykio aplinkybes 2013-06-16 ekspertizės akte Nr. 11-523(15) (toliau – Ekspertizės aktas) pateikė išvadas, pirma, automobiliui BMW 530D priekine dalimi, tikėtina, apie 15-20 km/h greičiu, atsitrenkus į stovėjusio arba sąlyginai nedideliu iki 5 km/h greičiu judėjusio automobilio Volvo S60 dešiniojo šono galinę dalį, automobilio Volvo S60 galinio dešiniojo rato arka ant automobilio BMW 530D variklio dangčio ir bamperio apdailos paliko įspaudą ir braukimo žymes (10 pav. pažymėta raudonais kontūrais); automobilio Volvo S60 galinis dešinysis ratlankis ant automobilio BMW 530D paliko įspaudus (10 pav. pažymėtas žaliais kontūrais) ir neženkliai deformavo bamperio stiprintuvą; automobilio Volvo S60 dešiniojo sparno briauna ties žibintu automobiliui BMW 530D įlenkė variklio dangčio priekinę briauną kairėje pusėje (10 pav. pažymėta geltonais kontūrais), o galinis kairysis automobilio Volvo S60 lonžerono galas įlenkė automobilio BMW 530D bamperį (10 pav. pažymėta mėlynais kontūrais). Antra, tyrimo metu nustatytos automobilių susidūrimo aplinkybės, t.y. automobilis BMW 530D atsitrenkė į automobilį Volvo S60, judėdamas ženkliai mažesniu greičiu nei nurodytas 60-80 km/h greitis, susidūrimo metu automobilis Volvo S60 stovėjo arba sąlyginai nedideliu iki 5 km/h greičiu judėjo, prieštarauja automobilių vairuotojų nurodytoms susidūrimo aplinkybėms (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 127-133). Byloje taip pat nustatyta, jog tarp M. G., J. B. ir Seesam Insurance vyko susirašinėjimas dėl draudimo išmokos sumokėjimo (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 74-102).

18Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados

19Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis). Jeigu draudėjas teigia, jog įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006-09-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2009-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).

20Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, tokį atsisakymą iš esmės įrodinėjo trečiųjų asmenų po eismo įvykio rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu atlikus ekspertinį tyrimą, nustatė, jog vairuotojų nurodytos aplinkybės prieštarauja transporto priemonių nustatytam susidūrimo mechanizmui.

21Byloje nustatyta, jog tiek Ekspertinė pažyma, tiek Ekspertizės aktas bei juose nurodytos išvados dėl nustatytų transporto priemonių sugadinimo mechanizmų neatitikimo vairuotojų nurodytoms eismo įvykio aplinkybėms, iš esmės grindžiami vairuotojų po eismo įvykio pateiktais paaiškinimais bei nubraižytomis eismo įvykio schemomis (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 22-34). Atsakovo įsitikinimu, vairuotojų nurodytas važiavimo greitis bei schemose pavaizduotos automobilių padėtys, prieštarauja atsakovo nustatytam susidūrimo mechanizmui, t. y., atsakovas ištyręs automobilių sugadinimų pobūdį nustatė, jog automobilis BMW 530, judėdamas nedideliu, apie 30 km/h greičiu, nestabdomas, atsitrenkė į stovinčio automobilio Volvo S60 dešiniojo šono galinę dalį bei susidūrimo metu tarp automobilių buvo status kampas. Todėl Ekspertinėje pažymoje priėjo išvados, jog automobilių sugadinimai padaryti ne 2015-05-09 eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pasisakytina dėl Ekspertinėje pažymoje ir ekspertizės akte nustatytų aplinkybių ir pateiktų išvadų.

22Ekspertinėje pažymoje nurodoma, jog didžiausi automobilių sugadinimai sutampa pagal kryptį, aukštį nuo žemės paviršiaus ir formą. Sugadinimų pobūdis, dydis, aukštis nuo žemės paviršiaus, statinis pėdsakų pobūdis nurodo, kad BMW 530, judėdamas nedideliu, apie 30 km/h greičiu, nestabdomas, atsitrenkė į stovinčio automobilio Volvo S60 dešiniojo šono galinę dalį (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 52). Aplinkybę, jog nurodyti automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, nepaneigė ir atklikta teismo ekspertizė, priešingai, teismo ekspertas padarė tikėtina išvadą, jog byloje minimos transporto priemonės dalyvavo eismo įvykyje (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 133). Taigi, tiek atsakovas, atlikęs aplinkybių tyrimą, tiek teismo ekspertas, nustatė, jog eismo įvykyje dalyvavo minėtos transporto priemonės. Ginčo dėl to tarp šalių nekilo. Tačiau tiek teismo eksperto, tiek atsakovo atliktame tyrime pateiktos išvados, jog tyrimo metu nustatytos aplinkybės prieštarauja vairuotojų nurodytoms aplinkybėmis, iš esmės grindžiamos T. V. įvykio aprašymu (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 24) ir iš Seesam Insurance AS Vilniaus filialo gautais vairuotojų paaiškinimais dėl eismo įvykio aplinkybių (toliau – Klausimynai) (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 27-34). Teismo vertinimu, remiantis vien Klausimynu, jame pabraižytomis schemomis, tačiau nebendradarbiaudamas su vairuotojais, atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti tam tikro fakto buvimą, ar jo nebuvimą. Pasyvus ir nepakankamas pastangų įdėjimas surinkti pirminius eismo įvykio ištyrimui reikšmingus duomenis, sąlygojo ir padaromų išvadų nepagrįstumą. Todėl atsakovo argumentai atmestini, o ieškinys tenkintinas dėl šių motyvų:

23Pirma, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taigi, draudikui nevykdant šios pareigos arba ją vykdant netinkamai, visi prieštaravimai vertintini draudiko nenaudai. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas iš vairuotojo T. V. priėmė tik prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kuriame trumpai aprašytos eismo įvykio aplinkybės (Elektroninės bylos priedas, t. 1, b. l. 23-24). Tačiau duomenų, jog atsakovas būtų betarpiškai bendravęs su vairuotojais, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio tyrimui reikšmingas aplinkybes, nepateikė, juo labiau, kad būtent vairuotojų paaiškinimų pagrindu buvo prieita išvados, jog eismo įvykis įvyko kitomis nei vairuotojai nurodė aplinkybėmis. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas gavo iš Seesam Insurance vairuotojų paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių (toliau – Klausimynai) (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 27-34), savaime nesudarė pagrindo daryti išvados, jog eismo įvykis įvyko kitomis nei vairuotojai nurodė aplinkybėmis, kadangi tiek klausimų formulavime, tiek juos atsakant, atsakovas nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės įsitikinti, jog formuluojami klausimai, jų turinys vairuotojams buvo suprantamas, paaiškintas, galiausiai, įsitikinti, ar būtent patys vairuotojai braižė įvykio schemą, ar draudimo bendrovės atstovas, atsižvelgdamas į vairuotojų paaiškinimus. To nedarydamas, atsakovas netinkamai įgyvendino Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas.

24Antra, trečias asmuo M. G., duodamas paaiškinimus (CPK 186 straipsnis), nurodė, jog turi vidurinį išsilavinimą, klausimyną (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 31-34) pildė darbo vietoje – statybiniame vagonėlyje ir tai truko apie 10 min., o eismo įvykio schemos nebraižė (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 34). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų abejoti trečio asmens paaiškinimais, atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, jog vairuotojams būtų išaiškinta, kokios pasekmės gali kilti neišsamiai arba netiksliai nurodžius automobilių padėtį eismo įvykio schemoje. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, negali būti daromos išvados remiantis vien Klausimyne, kurį atsakovas gavo iš kitos draudimo bendrovės, vairuotojų užfiksuotais paaiškinimais, tiesiogiai neišsaikinus su vairuotojais dėl jų nurodytų aplinkybių, gebėjimo tiksliai ir išsamiai perbraižyti eismo įvykio aplinkybes. Betarpiškas bendravimas būtų leidęs atsakovui įsitikinti, ar vairuotojų dėstomos aplinkybės atspinti eismo įvykio schemoje nurodytas automobilių padėtis, ar vis dėlto dėl nepatyrimo eismo įvykio schemos galėjo būti nubraižytos netiksliai. To nedarydamas, atsakovas prisiėmė riziką, jog kilus ginčui, prieštaravimai bus vertinami jo nenaudai. Be to, teismo posėdžio metu papildomai išklausius trečiųjų asmenų paaiškinimus bei paprašius nubraižyti eismo įvykio schemą, teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu, paaiškinimai iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, pakankamai detalūs (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 28-29, 31-32). Vien ta aplinkybė, jog T. V. buvo nurodęs, jog skambino bendruoju pagalbos telefonu (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 23), nors iš Bendrojo pagalbos centro 2014-07-08 rašto matyti, jog 2014-05-09 nebuvo užregistruotų pranešimų dėl eismo įvykio Tunelio g. – Burbiškių g. sankryžoje, Vilniuje (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 95), savaime neleidžia daryti labiau tikėtinos išvados, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis. Todėl tiek teismo eksperto išvados, tiek atsakovo atlikto tyrimo išvados, padarytos Klausimyno pagrindu, neįrodo aplinkybės, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis.

25Trečia, byloje nėra įrodymų, jog vairuotojų atžvilgių būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog tiek T. V. ir M. G. būtų tarpusavyje susiję, sąmoningai bandę nuslėpti eismo įvykio aplinkybes ir pan. Priešingai, trečiųjų asmenų T. V. ir M. G. paaiškinimais, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, nustatyta, jog juos nesieja jokie ryšiai, paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes pakankamai nuoseklūs. Pažymėtina tai, kad iš eismo įvykio deklaracijoje (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 22) nubraižytos schemos bei T. V. atsakovui pateiktos įvykio schemos (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 24), matyti, jog automobilių susidūrimo padėtis iš esmės sutampa, o ir teismo posėdžio metu tretieji asmenys ranka braižydami įvykio schemą buvo nuoseklūs bei pateikė įtikinamus paaiškinimus dėl transporto priemonių padėties iki susidūrimo ir po susidūrimo (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 28-29; 31-32).

26Ketvirta, teismo ekspertas, pasisakydamas dėl sugadinimų apimties, rėmėsi vairuotojo T. V. Klausimyne nurodytu greičiu – 60-80 km/h, tačiau tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi T. V., atsakydamas į klausimą, ar prieš kontaktą su kito eismo įvykio dalyvio transporto priemone pakito Jūsų transporto priemonės judėjimo greitis ir kryptis (pavyko sulėtinti greitį iki X km/h, pasukti dešiniau, kairiau ir pan.), nurodė: „ar sulėtėjo mano automobilio greitis nepamenu.“. Ekspertizės akte nėra duomenų, jog būtų įvertintas šis atsakymas. Kita vertus, teismas sutinka su trečio asmens nurodytomis aplinkybėmis, jog atsižvelgiant į klausimų formuluotes, vairuotojai galėjo nesuprasti jų esmės, juo labiau, kad duomenų, jog vairuotojams buvo išaiškintas Klausimyno turinys, atsakovas nepateikė, priešingai, remiantis trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, jog apklausos vyko formaliai, neskiriant tam pakankamai laiko, o M. G. apklausa vyko jo darbo vietoje – statybininkų vagonėlyje. Tai, kad kai kurie vairuotojų Klausimyne pateikti atsakymai nesutapo su teismo eksperto pateiktu eismo įvykio aplinkybių dėstymu, savaime nereiškia, jog vairuotojai buvo nesąžiningi bei siekė nuslėpti eismo įvykio aplinkybes, juo labiau, kad teismo posėdžio metu išklausius trečiųjų asmenų paaiškinimų, teismas neturi pagrindo daryti labiau tikėtinos išvados, jog eismo įvykis galėjo įvykti kitomis aplinkybėmis (CPK 185 straipsnis).

27Penkta, nustatant transporto priemonės sugadinimų apimtį, ekspertas rėmėsi senos markės BMW automobilio pavyzdžiu, lygindamas jį su eismo įvykyje dalyvavusiu 2004 m. gamybos BMW markės automobiliu. Tačiau ekspertizės akte nėra jokių duomenų, kodėl buvo lyginami skirtingų metų automobiliai bei nėra nurodytas tokio pasirinkimo pagrindimas. Todėl ir dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo daryti išvados apie tam tikro fakto buvimą, ar jo nebuvimą. Kita vertus, Ekspertizės akte iš esmės nepasisakyta tiek eismo įvykio deklaracijoje (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 22), tiek T. V. atsakovui pateiktos eismo įvykio schemų (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 24), o iš esmės tirtos eismo įvykio schemos, kurios buvo vėliau buvo nurodytos Klausimyne.

28Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškinys tenkintinas. 2014-05-09 eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieškovo vardu registruota transporto priemonė BMW 530, valst. Nr. ( - ), pripažintas draudiminiu. Iš atsakovo ieškovo naudai 3421,86 Eur priteistina neišmokėta draudimo išmoka. Teismui konstatavus, draudiminio įvykio faktą, ieškovo prašymas įpareigoti atsakovą pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju, vertintinas kaip perteklinis ir išvestinis, todėl dėl jo teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina tai, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas turės pareigą išmokėti teismo sprendimu priteistą draudimo išmoką.

29Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės, susijusios su kitos draudimo bendrovės vykdytų žalos administravimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

30Dėl procesinių palūkanų priteisimo

31Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.210 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio ieškovo prašomos procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33Patenkinus ieškinį, priteitinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas sumokėjo 108,32 Eur (374,00 Lt) dydžio žyminį mokestį (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 15). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.

34Trečiasis asmuo T. V. pateikė įrodymus, jog patyrė 100,00 Eur atstovavimo išlaidų (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 26-27). Šios trečio asmens patirtos išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo.

35Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 5,50 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93, 96 straipsniai).

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Ieškinį tenkinti.

38Pripažinti 2014-05-09 eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieškovo ŽŪB „Grikis“, juridinio asmens kodas 302637162, vardu registruota transporto priemonė BMW 530, valst. Nr. ( - ), draudiminiu ir priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 3421,86 Eur neišmokėtos draudimo išmokos bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą (3421,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 108,32 Eur dydžio žyminio mokesčio ieškovo ŽŪB „Grikis“, juridinio asmens kodas 302637162, naudai.

39Priteisti T. V., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 100,00 € dydžio bylinėjimosi išlaidų.

40Priteisti valstybei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 5,50 € dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

41Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,... 2. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 3. Ieškovas ŽŪB „Grikis“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su... 4. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais: 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį bei papildomus rašytinius... 6. Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance... 7. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos... 8. Trečiasis asmuo T. V. papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie iš... 9. Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovas iš esmės palaikė savo... 10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. V. iš esmės palaikė ieškovo bei... 11. Teismo posėdžio metu M. G. paaiškino, kad iš šalutinio kelio suko link... 12. Teismo posėdžio metu ekspertas V. Venckus nurodė, kad vertinimas (išvada)... 13. Ieškinys tenkintinas.... 14. Ginčo esmė. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovo nepagrįsto... 15. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir... 16. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės ... 17. Byloje nustatyta, kad 2014-05-09, apie 23:20 val., įvyko eismo įvykis,... 18. Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų faktinių aplinkybių teisinis... 19. Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą... 20. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, tokį... 21. Byloje nustatyta, jog tiek Ekspertinė pažyma, tiek Ekspertizės aktas bei... 22. Ekspertinėje pažymoje nurodoma, jog didžiausi automobilių sugadinimai... 23. Pirma, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato, jog draudikas privalo... 24. Antra, trečias asmuo M. G., duodamas paaiškinimus (CPK 186 straipsnis),... 25. Trečia, byloje nėra įrodymų, jog vairuotojų atžvilgių būtų pradėtas... 26. Ketvirta, teismo ekspertas, pasisakydamas dėl sugadinimų apimties, rėmėsi... 27. Penkta, nustatant transporto priemonės sugadinimų apimtį, ekspertas rėmėsi... 28. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje nustatytų... 29. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės, susijusios su kitos draudimo... 30. Dėl procesinių palūkanų priteisimo ... 31. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 33. Patenkinus ieškinį, priteitinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš... 34. Trečiasis asmuo T. V. pateikė įrodymus, jog patyrė 100,00 Eur atstovavimo... 35. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 5,50 Eur... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 37. Ieškinį tenkinti.... 38. Pripažinti 2014-05-09 eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieškovo ŽŪB... 39. Priteisti T. V., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“,... 40. Priteisti valstybei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens... 41. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...