Byla 2-1384-241/2016
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ direktorės E. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ direktorės E. Č. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė bendrovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra pastatų projektavimo, restauravimo, rekonstravimo ir konservavimo darbai. Šiuo metu įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos sukėlė vykdomi statybos ir subrangos projektai pagal techninių projektų sąmatas, ruoštas ir pateiktas viešuosiuose pirkimuose 2012-2014 metų rinkos kainomis, kurios žymiai padidėjo 2014 metais ir ypač 2015 metais, todėl patirtas 185 000 Eur nuostolis per metus; nepakankamas statybos darbų organizavimas objektuose ir atliktų darbų sąnaudų kontrolė; patirti sunkumai laiku neatsiskaitant su kreditoriais dėl taikyto arešto sąskaitoms teisminiame ginče; tiekėjų kredito limitų panaikinimas medžiagų ir žaliavų įsigijimui; atlikti ir užsakovų nepriimti projektai dėl neskirtų piniginių lėšų. Siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo bei pagerinti įmonės veiklos rezultatus, bendrovė yra numačiusi dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nesiimant projektų, kurių bendrojo pelno procentas mažesnis kaip 15-18 procentų; didžioji dalis bendrovės pajamų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bus gaunama vykdant rangos ir subrangos sutartis; bendrovė planuoja dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip subrangovė arba potenciali tiekėja su kitomis generalinėmis rangovėmis; bendrovė yra pateikusi komercinius pasiūlymus užsakovams, siekdama sudaryti kuo daugiau pelningų ir naudingų bendrovei sutarčių; siekiant optimizuoti įmonės kaštus, pertvarkoma darbuotojų darbo apmokėjimo sistema pagal galutinius darbo rezultatus; bus ieškoma papildomų įmonės finansavimo šaltinių iš išorės.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą.

7Iš atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų teismas nustatė, kad 2015 m. atsakovė turėjo turto už 794 802 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 331 565 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 312 866 Eur; pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, atsakovė 2015 metais patyrė 185 233 Eur nuostolį. Iš 2016 m. kovo 17 d. balanso duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turėjo turto už 657 995 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 330 239 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 311 540 Eur; pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, atsakovė iki 2016 m. kovo 17 d. patyrė 135 481 Eur nuostolį. Iš 2016 m. vasario 29 d. kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 324 813,41 Eur, o pradelstos skolos – 267 904,94 Eur. Pagal 2016 m. kovo 17 d. kreditorių sąrašo duomenis įsipareigojimai kreditoriams sudaro 330 239,23 Eur, o pradelstos skolos klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti nagrinėjimo dieną sudaro 272 905,30 Eur.

8Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal 2016 m. kovo 17 d. atsakovės balanso ir kreditorių sąrašo duomenis atsakovės pradelstos skolos neviršija pusės balanse nurodyto turto vertės, tačiau kreditorių sąraše nurodytos įsiskolinimo sumos kai kuriems kreditoriams yra didesnės ir priešingai nei nurodyta kreditorių sąraše, yra pradelstos. Teismas nustatė, kad atsakovės skola valstybės, savivaldybių biudžetams ir pinigų fondams 2016 m. gegužės 4 d. sudarė 4 584,94 Eur, o kreditorių sąraše nurodyta, kad skola VMI sudaro 21 068,36 Eur ir yra nepradelsta. Teismas nustatė, kad VMI išdėstė atsakovei 8 594 Eur ir 7 714,97 Eur skolas iki 2016 m. lapkričio 25 d., todėl šios sumos nelaikytinos pradelstomis. Iš viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė toliau neatsiskaito su VMI, skola didėja, 4 584,94 Eur skolos mokėjimo terminas nėra atidėtas, todėl ši skola laikytina pradelsta. Iš viešai skelbiamų VSDFV duomenų teismas nustatė, jog atsakovės skola VSDFV sudaro 16 085,90 Eur, o kreditorių sąraše nurodoma, jog pradelsta skola sudaro 8 871,09 Eur. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams yra didesni nei nurodyta kreditorių sąraše ir sudaro ne mažiau kaip 284 705,05 Eur.

9Įvertinęs įmonės finansinius duomenis, teismas nustatė, kad didžiąją dalį atsakovės trumpalaikio turto (578 633 Eur) sudaro per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimas – 188 096 Eur, kitos gautinos sumos – 390 537 Eur). Iš ieškovės pateikto 2016 m. kovo 31 d. debitorių sąrašo teismas nustatė, jog debitorių įsiskolinimas įmonei sudaro 555 995,28 Eur. Teismas nurodė, kad debitorė UAB „Kauno restauratorius“ yra bankrutavusi, todėl jos 415 048,02 Eur skola laikytina beviltiška ir negali būti įtraukta į atsakovės balansą kaip per vienerius metus gautina suma. UAB „Restauracija“ yra iškelta bankroto byla, byloje patvirtinti šešiasdešimt devynių kreditorių finansiniai reikalavimai, atsakovės finansinis reikalavimas tenkintinas tik trečiąja eile, todėl 56 000 Eur skolos susigrąžinimo tikimybė abejotinas. Teismas atkreipė dėmesį, kad visą atsakovės turimą ilgalaikį materialų turtą praktiškai sudaro transporto priemonės (30 968 Eur). Viena iš jų (AUDI A5), kurios likutinė vertė nurodoma 20 777,51 Eur, yra lizinguojama, todėl atsakovė nuosavybės teisę į minėtą transporto priemonę įgytų tik sumokėjusi visas įmokas lizingo davėjui.

10Teismas sprendė, kad atsakovės turtinės padėties vertinimui įtakos turi ir atsakovės sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovė laidavo kreditoriui S. V. įmonei „Santera“ už skolininkės UAB „Kauno restauratorius“ prievoles, kylančias iš tarp skolininkės ir kreditoriaus sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties. Laidavimo sutartimi nustatyta laidavimo apimtis –17 528,51 Eur. Kreditorės S. V. įmonės „Santera“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Kauno restauratorius“ bankroto byloje, tačiau UAB „Kauno restauratorius“ yra bankrutavusi, kreditorės S. V. įmonės „Santera“ finansinis reikalavimas liko nepatenkintas, todėl tikėtina, jog kreditorius S. V. įmonė „Santera“ gali pareikšti finansinį reikalavimą atsakovei. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turi didelius su darbo santykiais susijusius įsiskolinimus darbuotojams – 43 039,97 Eur, o tai atitinka vieną iš bankroto bylos iškėlimo savarankiškų pagrindų (ĮBĮ 4 str. 1 d.).

11Teismas pabrėžė, kad pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasmę restruktūrizavimo galimybė suteikiama tik mokioms įmonėms, turinčioms laikinų mokumo problemų. Iš atsakovės 2016 m. kovo 17 d. balanso, 2016 m. kovo 17 d. kreditorių ir 2016 m. kovo 31 d. debitorių sąrašų teismas nustatė, kad bendrovės turtas sudaro ne daugiau kaip 242 946,98 Eur (657 995 - 415 048,02), o pradelsti įsipareigojimai ne mažiau kaip 284 705,05 Eur, t. y. viršija visą į balansą įrašyto turto vertę, todėl konstatavo, kad atsakovė yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), kas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Teismas pabrėžė, kad atsakovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis nėra ties ĮBĮ nurodyta nemokumo riba, bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija visą jos turimą turtą.

12Įvertinęs ieškovės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teismas sprendė, kad jie neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kadangi atsakovė neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams. Tokią ieškovės poziciją teismas pripažino pažeidžiančia ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytą reikalavimą.

13Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti.

14Iš teismui pateiktų atsakovės metmenų teismas nustatė, kad atsakovė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų (paslaugų) teikimo, nei turto įsigijimo, galimo struktūrinio pertvarkymo ar kreditų bei paskolų ėmimo. Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant besitęsiančios jos veiklos nuostolingumo, todėl padarė išvadą, kad jos nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Preliminariame verslo plane tik abstrakčiai nurodyta, kad bus ieškoma papildomų įmonės finansavimo šaltinių iš išorės, bus pertvarkoma darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, tačiau nepateikiami šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, taip pat informacija, kaip minėtos priemonės gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą ir pagerinti įmonės veiklos rezultatus. Ieškovė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, jog pagrindinis susikaupusių skolų grąžinimo šaltinis – restruktūrizavimo proceso metu uždirbtas grynas pelnas per 2016-2020 metus. Tačiau ieškovė objektyviais duomenimis nepagrindė šio teiginio, t. y. nepateikė įrodymų kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis planuojama atsakovės grynąjį pelną nuo185 000 padidinti iki 10 000 (2016 metais), 60 000 (2017 metais), 90 000 (2018 metais), o 2019 metais jau net iki 180 000. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad atsakovė šiuo metu turi sudariusi ir vykdo penkias rangos sutartis, pagal kurias prognozuojamos pajamos sudaro 234 998 Eur, taip pat yra pateikusi komercinius pasiūlymus užsakovams ir numatomų sudaryti preliminarių sutarčių prognozuojamos pajamos sudaro 1 059 703 Eur. Teismas pažymėjo, kad sudarytų ir šiuo metu vykdomų sutarčių vykdymas nepagrindžia aplinkybės, kad ši priemonė gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą ir pagerinti įmonės veiklos rezultatus. Įmonė tiesiog ketina toliau tęsti savo veiklą, kuri iki šiol buvo nuostolinga, nepateikia duomenų, kokios planuojamos tų sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, koks bus gaunamas grynasis pelnas iš šių sutarčių vykdymo, kokie konkrečiai darbai pagal šias sutartis yra atliekami, kada ir kokio dydžio ketinama gauti atsiskaitymus, kaip tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus, kada bus atsiskaitoma su jau esamais kreditoriais, ypač darbuotojais, kokios tolesnės įmonės veiklos perspektyvos, kai baigsis šiuo metu esančių sutarčių galiojimas. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti faktiniai duomenys (sutarčių likučiai) nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė turi realią galimybę gauti nurodytą pinigų sumą, t. y. nėra aiškios atsakovės vykdomų sutarčių bendros piniginės vertės gavimo perspektyvos.

15Teismas pažymėjo, jog, nors atsakovė yra pateikusi/planuoja pateikti komercinius pasiūlymus dėl sutarčių sudarymo, dalyvaujant viešuosiuose konkursuose, taip pat su užsakovais rengia projektus, finansuotinus iš struktūrinių fondų, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė šiuos konkursus tikrai laimės, o laimėti konkursai dar nereiškia, jog neabejotinai bus sudarytos sutartys su atsakove.

16Teismas konstatavo, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kadangi įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija visą įmonės turimo turto vertę, parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 3 punktas).

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

18Ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Teismas nevertino įmonės laikinus finansinius sunkumus sukėlusių priežasčių. Teismas atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, manydamas, jog atsakovės galimybės sėkmingai restruktūrizuotis gali būti realiai neįgyvendintos. Teismas nevertino restruktūrizavimo plano metmenų, atsižvelgė tik į trečiojo asmens V. Č. IĮ nuomonę ir nevertino aplinkybės, jog įmonė finansinius nuostolius patyrė tik 2015 metais, nors nenustatė aplinkybės, kad įmonė visiškai nemažina skolų.

202. Teismas nepagrįstai lygino 2015 metų ir 2016 metų atskaitomybės duomenis ir darė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės skolos sumažėjo nedaug, o turtas sumažėjo 136 807 Eur. 2016 metų pirmo ketvirčio atskaitomybė negali būti vertinama 2015 metų kontekste arba kaip metinius veiklos rezultatus atspindintis dokumentas, kadangi ji yra tarpinė, sudaryta finansinių metų pradžioje, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovė turėjo nurodyti duomenis, dėl kurių nuostolinga veikla tęsėsi 2016 metais.

213. Bankroto proceso inicijavimas pareiškėjai sukeltų itin dideles neigiamas pasekmes valstybiniams objektams, būtų nutrauktos sėkmingai vykdomos pareiškėjos ir valstybinių institucijų sudarytos rangos/projektavimo darbų sutartys, nebūtų užtikrinami garantiniai įsipareigojimai bei objektų tvarkybos/projektavimo darbų priežiūra. Ieškovė teikė papildomus duomenis, detalizavo kiekvieną nebaigtą vykdyti sandorį, nurodė jų vertes, užsakovus, pateikė išsiųstus komercinius pasiūlymus, tačiau teismas dėl pateiktų dokumentų, sudarytų sutarčių, jų tęstinumo galimybių nutartyje nepasisakė ir dalies įrodymų nevertino.

224. Finansinius atsakovės duomenis teismas vertino ir nagrinėjo įmonės bankroto kontekste, nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog fizinių asmenų skolos bus išieškotos, tokia įrodinėjimo pareiga aiškinama nepagrįstai plečiamai šios bylos kontekste, o darbuotojų skaičiaus mažėjimas/didėjimas yra sąlygotas normalių juridinio asmens ūkinės veiklos ciklų. Ieškovė pateikė duomenis apie turimą turtą, atsargų sąrašus, kreditorių ir debitorių įsipareigojimų sumas, veiklos prognozes, tačiau neturėjo pareigos įrodyti teismui, jog ji visus viešuosius pirkimus, kuriuose ketina dalyvauti, laimės, ir tokių įrodymų nebuvimas negali būti vertinamas įmonės nemokumo ar laikinų finansinių problemų kontekste.

235. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, jog restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (privačių ir valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad svarbus restruktūrizavimo proceso ypatumas yra tas, kad jo metu, nors ir pakitusia forma, tebevykdoma įmonės ūkinė veikla ir verslas, tačiau šiuo laikotarpiu jau nebegali būti naudojamasi visiška komercine laisve. Kadangi restruktūrizavimo proceso metu įmonės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, tai, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 429/2011).

24Trečiasis asmuo UAB „TM projektai“ prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

251. Teismo išvada dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo negalimumo, yra pagrįsta. Atsakovė netenkina ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies bei 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimų. Skaičiuodamas atsakovės debitorių dydį bei atsakovės turto masę, teismas pagrįstai neatsižvelgė į UAB „Kauno restauratorius“ 415 048,02 Eur debitorinį įsipareigojimą, kuris nuo 2016 m. gegužės 20 d. nebeegzistuoja, yra pasibaigęs CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, bei į atsakovės debitorės UAB „Restauracija“ 56 000 Eur įsipareigojimą, kuris yra beviltiškas. Teikdama teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsakovės vadovybė pateikė realybės neatitinkančius duomenis.

262. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro net 284 705,05 Eur, todėl atsakovei keltina ne restruktūrizavimo, o bankroto byla. Dėl teismo išvadų apie atsakovės mokumą atskirajame skunde nėra nei vieno argumento.

273. Pagrįstos teismo išvados, kad restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ reikalavimų. Metmenyse numatoma privilegijuota kai kurių kreditorių padėtis, t. y. įsipareigojimus šiems kreditoriams, kylančius iš sandorių, sudarytų iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatoma vykdyti ir toliau, nepaisant ĮRĮ 8 straipsnio reikalavimų, atitinkamus mokėjimus šiems kreditoriams prilyginant einamosioms įmokoms bei sukuriant akivaizdžią tos pačios eilės kreditorių nelygybę.

284. Restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimo, kadangi metmenyse nepateikiamas realus verslo planas: neplanuojama atsisakyti nepelningos veiklos, keisti veiklos sritį, parduoti veiklos vykdymui nereikalingą turtą. Vienintelis nurodomas planas tai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose su 15-18 procentų pelno marža, ateityje išvengiant veiklos rizikingumo. Tokio pelningumo atsakovė niekada neturėjo, todėl nesuprantama, kas trukdė iki šiol jo siekti. Nurodoma pelno marža yra nereali. Nenurodoma, kokios sąnaudos bus patirtos pajamoms gauti, o į septintoje metmenų lentelėje pateikiamus duomenis negalima atsižvelgti, nes tai tėra galimai gautinos pajamos išimtinai pagal pateiktus komercinius pasiūlymus, dėl kurių net nėra sudarytos sutartys.

29Trečiasis asmuo V. Č. IĮ prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

301. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka nemokios įmonės statusą, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo nutartyje nebuvo analizuojamas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įvardintos finansinius sunkumus sukėlusios priežastys, tačiau nenurodyta, kaip ketinama ateityje išvengti nurodytų priežasčių. Be to, nurodytos priežastys nėra pagrįstos ir negalėjo daryti įtakos atsakovės finansiniams sunkumams. Atsakovė dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose patyrė nuostolį, tokiu atveju abejotina, ar atsakovė galėjo ateinančių metų piniginius srautus paremti pajamomis iš viešųjų konkursų.

312. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino restruktūrizavimo plano metmenų. Plano metmenys patvirtina, kad atsakovė ketina tęsti savo pagrindinę veiklą, realių mokumo atstatymo priemonių nenumatė. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktų duomenų tikrumas bei realumas kelia daug abejonių, nes iškreipia atsakovės finansinę būklę bei ateities planus.

323. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi prioritetą teikė finansinių sunkumų turinčio verslo subjekto likvidavimui, o ne reabilitavimui. Apeliacinės instancijos teismas suformavęs nuoseklią praktiką, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi būti nustatyti įstatyme įtvirtinti pagrindai, be to, neturi būti nustatyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Teismas nustatė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtintus atsisakymo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pagrindus, todėl negalima teigti, kad teismas nukrypo nuo ĮRĮ siekiamo tikslo.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

34Dėl naujų įrodymų priėmimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo

35Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. birželio 30 d. išnagrinėjo ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2016 m. liepos 5 d. Po bylos išnagrinėjimo, 2016 m. liepos 4 d., ieškovė pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, kuriais įrodinėja, jog antstolei grąžinus atsakovės pinigines lėšas, atsakovė išmokėjo darbuotojams 35 345,26 Eur darbo užmokesčio.

36Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi teismas konstatavo atsakovės nemokumą ir restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių atkurti atsakovės mokumą nebuvimą. Pateiktais įrodymais ieškovė šių teismo išvadų nekvestionuoja, todėl darytina išvada, jog pateikti įrodymai neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nesudaro pagrindo jų priimti bei dėl šios priežasties atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl pateikti įrodymai grąžintini ieškovei (CPK 180 str., 256 str.).

37Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

38ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad finansinių sunkumų turinti įmonė – įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. ĮRĮ 4 straipsnyje yra įtvirtintos restruktūrizavimo taikymo sąlygos, o 7 straipsnio 5 dalyje – atsisakymo kelti įmonės restruktūrizavimo bylą pagrindai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus atsisakymo kelti įmonės restruktūrizavimo bylą pagrindus: buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (2 p.); nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (3 p.).

39Dėl atsakovės nemokumo

40ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

41Spręsdamas dėl atsakovės finansinės būklės, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės turtas sudaro ne daugiau kaip 242 946,98 Eur, o pradelsti įsipareigojimai ne mažiau kaip 284 705,05 Eur, t. y. viršija visą į balansą įrašyto turto vertę, todėl konstatavo, kad atsakovė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Pažymėtina, kad teismas išsamiai ištyrė ir įvertino atsakovės finansinės veiklos rodiklius, turto vertės realumą, debitorinių skolų atgavimo tikimybę, pradelstų įsipareigojimų dydį ir padarė pagrįstą išvadą dėl realios atsakovės turto vertės, pradelstų įsipareigojimų sumos ir šių rodiklių santykio. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde apeliantė šių teismo išvadų nekvestionuoja, tačiau teigia, jog atsakovės mokumo/nemokumo būseną teismasvertino išimtinai ĮBĮ kontekste, toks reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl teismas nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

42Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pagrindų, teismas turi įvertinti įmonės duomenis apie jos finansinę situaciją. Teismas šį įstatymo reikalavimą tinkamai įvykdė ir konstatavo atsisakymo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą pagrindą.

43Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizavimo įmonės interesus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas nuo tokių išaiškinimų nukrypo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011, nėra pateiktas išaiškinimas dėl ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymo, todėl vertinamam klausimui nurodyta kasacinio teismo praktika neturi reikšmės. Restruktūrizavimui teikiamas prioritetas prieš bankroto procesą nereiškia, kad restruktūrizavimo byla gali būti iškelta įmonei, neatitinkančiai ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų sąlygų, ar nustačius ĮRĮ įtvirtintus pagrindus, kuomet restruktūrizavimo byla nekeliama. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo nustatyto atsakymo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą pagrindo apeliantė nepaneigė.

44Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo išvada dėl atsakovės nemokumo neturi prejudicinės galios sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kadangi spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

45Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

46Spręsdamas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo ir galimybės jomis atkurti atsakovės mokumą, teismas konstatavo, kad pateiktuose metmenyse nurodyti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę nurodytomis priemonės stabilizuoti ir atkurti savo veiklą.

47ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonė turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose turi būti pateikta šio straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nurodyta informacija. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad turi būti pateiktas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įmonės verslo plane restruktūrizavimo laikotarpiui turi būti nustatytos priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, tarp jų: 1) nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos; 2) įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai; 3) įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas; 4) turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos; 5) numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės; 6) numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos; 7) numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai; 8) kitos priemonės. Taigi jau restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti dalis informacijos, kuri vėliau detalizuojama ir restruktūrizavimo plane.

48Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kadangi atsakovė neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams, nors pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą metmenyse turi būti nurodomi savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Atskirajame skunde apeliantė neteigia, jog kreditoriams mokės palūkanas ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta tvarka, todėl teismo aptartos nuostatos pažeidimo konstatavimas pagrįstas.

49Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad didžioji dalis bendrovės pajamų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bus gaunama vykdant rangos ir subrangos sutartis. Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kokios planuojamos sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, koks bus gaunamas grynasis pelnas iš šių sutarčių vykdymo, kokie konkrečiai darbai pagal šias sutartis yra atliekami, kada ir kokio dydžio ketinama gauti atsiskaitymus, kaip tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus, kada bus atsiskaitoma su jau esamais kreditoriais, ypač darbuotojais, kokios tolesnės įmonės veiklos perspektyvos, kai baigsis šiuo metu esančių sutarčių galiojimas. Atskirojo skundo paskirtis – paneigti teismo išvadų teisingumą ir pagrįstumą, tačiau ginčydama teismo išvadą dėl restruktūrizavimo plano metmenų, apeliantė nepateikia skaičiavimų ir įrodymų apie vykdomas sutartis, gautas sumas, iš sutarčių gaunamą pelną. Vien atskirų vykdomų sutarčių kopijų pateikimas, neleidžia spręsti apie iš nurodytų sutarčių atsakovės gautiną pelną.

50Restruktūrizavimo plano metmenų 7 dalyje, numatančioje preliminarų verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui, nurodoma, kad numatoma dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nesiimant projektų, kurių bendrojo pelno procentas mažesnis kaip 15-18 procentų. Ieškovė nurodo, kad atsakovė ketina tęsti vykdomas sutartis. Naujos veiklos, pertvarkymų verslo plane nenurodė, todėl sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad atsakovė ketina tęsti įprastinę savo veiklą, nesiimdama priemonių restruktūrizavimo procesui vykdyti. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodytos priemonės, skirtos atsakovės restruktūrizavimo tikslams pasiekti, o remiamasi tik šiuo metu vykdoma veikla, kuri yra nuostolinga, todėl restruktūrizavimo plano metmenis teismas pagrįstai pripažino deklaratyviais, neužtikrinančiais įmonės keliamų tikslų įgyvendinimo, realių atsiskaitymo su kreditoriais galimybių.

51Nėra aišku, ar apskirtai nurodytų sutarčių tęsimas yra pelningas. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė nurodė, jog bendrovės finansinius sunkumus sukėlė vykdomi statybos ir subrangos projektai pagal techninių projektų sąmatas, ruoštas ir pateiktas viešuosiuose pirkimuose 2012-2014 metų rinkos kainomis, kurios žymiai padidėjo 2014 metais ir ypač 2015 metais. Neatmetama galimybė, kad ieškovės nurodomos atsakovės vykdomos sutartys yra tos pačios sutartys, kurių vykdymas sukėlė atsakovės finansinius sunkumus, todėl nepagrįstai veiklos pelningumą ir galimybę atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais atsakovė grindžia nurodytomis sutartimis.

52Apeliantė nepaneigė teismo išvados, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti. Teismas teisus, kad metmenyse nurodytos priemonės – dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose ir sudarytų rangos ir subrangos sutarčių vykdymas – yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant besitęsiančios jos veiklos nuostolingumo. Todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad tokios verslo plano priemonės neįrodo mokumo atkūrimo galimybės.

53Grįsdama galimybę atkurti atsakovės mokumą, apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui statybos rangos sutartis. 2016 m. birželio 12 d. statybos rangos sutartyje nustatyta 120 000 Eur darbų kaina, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų iš kokių resursų vykdys statybos darbus, pirks medžiagas, mokės atlyginimus darbuotojams. Restruktūrizavimo plane nėra numatytas veiklos finansavimas ilgalaikiais kreditais, nurodyta, kad pagrindinis veiklos finansavimo šaltinis bus iš planuojamų gauti pajamų. Pagal 2016 m. kovo 17 d. atsakovės balansą pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 117 Eur. Šie rodikliai leidžia teigti, kad atsakovė neturi galimybės vykdyti statybos rangos sutarčių, kadangi neturi finansinių galimybių įsigyti statybinių medžiagų, mokėti atlyginimų darbuotojams. 2016 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutartis sudaryta tik dėl 2 078,68 Eur darbų vertės, todėl atsakovės mokumui atkurti neturi lemiamos įtakos. Be to, nepateikta duomenų apie šios sutarties vykdymą, nors teikdama teismui papildomus įrodymus atsakovė turėjo jau vykdyti šią sutartį. Bažnyčios šiaurinio fasado sienų tapybos restauravimo darbų sutartis yra ankstesnės sutarties tęsinys, o ne naujai sudaryta sutartis, o 2016 m. birželio 10 d. elektroninis laiškas ir kvietimas 2016 m. birželio 17 d. sudaryti sutartį, neįrodo naujos sutarties pasirašymo, kadangi 2016 m. birželio 20 d. teikdama papildomus įrodymus ieškovė nepateikė sudarytos sutarties.

54Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliacinės instancijos teismui naujai pateikti įrodymai, kuriais ieškovė įrodinėja realią galimybę atkurti atsakovės mokumą, nėra pakankami įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, todėl darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai ir naujai pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad pateiktuose metmenyse nurodyti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog bendrovė turi realią galimybę nurodytomis priemonės stabilizuoti ir atkurti atsakovės veiklą.

55Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo paskirtis nėra išvengti skolų, palūkanų ir delspinigių mokėjimo kreditoriams. Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

56Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

57Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, turėjo pagrindo spręsti dėl atsakovės nemokumo ir dėl to, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo ir nesudaro pagrindo naikinti teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą (CPK 337 str. 1 d.).

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

60Grąžinti ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo ir restauravimo institutas“ direktorei E. Č. 2016 m. liepos 4 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktą prašymą dėl įrodymų prijungimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo bei jo priedus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė iškelti... 7. Iš atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų teismas nustatė, kad... 8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal 2016 m. kovo 17 d. atsakovės balanso ir... 9. Įvertinęs įmonės finansinius duomenis, teismas nustatė, kad didžiąją... 10. Teismas sprendė, kad atsakovės turtinės padėties vertinimui įtakos turi ir... 11. Teismas pabrėžė, kad pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasmę... 12. Įvertinęs ieškovės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teismas... 13. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse... 14. Iš teismui pateiktų atsakovės metmenų teismas nustatė, kad atsakovė... 15. Teismas pažymėjo, jog, nors atsakovė yra pateikusi/planuoja pateikti... 16. Teismas konstatavo, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 18. Ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d.... 19. 1. Teismas nevertino įmonės laikinus finansinius sunkumus sukėlusių... 20. 2. Teismas nepagrįstai lygino 2015 metų ir 2016 metų atskaitomybės duomenis... 21. 3. Bankroto proceso inicijavimas pareiškėjai sukeltų itin dideles neigiamas... 22. 4. Finansinius atsakovės duomenis teismas vertino ir nagrinėjo įmonės... 23. 5. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio... 24. Trečiasis asmuo UAB „TM projektai“ prašo atmesti ieškovės atskirąjį... 25. 1. Teismo išvada dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo... 26. 2. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro net 284 705,05 Eur, todėl... 27. 3. Pagrįstos teismo išvados, kad restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka... 28. 4. Restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto... 29. Trečiasis asmuo V. Č. IĮ prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą.... 30. 1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka... 31. 2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino restruktūrizavimo... 32. 3. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nukrypo nuo teismų... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 34. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo... 35. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. birželio 30 d. išnagrinėjo... 36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi... 37. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti... 38. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – sudaryti... 39. Dėl atsakovės nemokumo... 40. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas priima nutartį... 41. Spręsdamas dėl atsakovės finansinės būklės, pirmosios instancijos teismas... 42. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.... 43. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos... 44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo išvada dėl... 45. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo... 46. Spręsdamas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų... 47. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonė turi parengti įmonės... 48. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys... 49. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad didžioji dalis bendrovės... 50. Restruktūrizavimo plano metmenų 7 dalyje, numatančioje preliminarų verslo... 51. Nėra aišku, ar apskirtai nurodytų sutarčių tęsimas yra pelningas.... 52. Apeliantė nepaneigė teismo išvados, kad restruktūrizavimo plano metmenyse... 53. Grįsdama galimybę atkurti atsakovės mokumą, apeliantė pateikė... 54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliacinės instancijos... 55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo paskirtis... 56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę... 57. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 59. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.... 60. Grąžinti ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo ir...