Byla 2-996-474/2014
Dėl santuokinio turto padalinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo

1Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška,

2sekretoriaujant Vitai Šimkienei,

3dalyvaujant ieškovei H. J.,

4ieškovo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

5atsakovui B. J.,

6atsakovo atstovui Aliui Galminui,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. J. ieškinį atsakovui B. J. dėl santuokinio turto padalinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo, ir

Nustatė

8Ieškovė ir jos atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad 1999-03-15 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo ir atsakovo. Nutraukiant santuoką, turtas, įgytas santuokos metu, nebuvo dalinamas. 2002-11-06 ieškovė su atsakovu sudarė santuokinio turto dalybų sutartį, pagal kurią ieškovei atiteko 56/100 dalys, o atsakovui 44/100 dalys buto, UNR. ( - ), esančio( - ). Šalys sutartį įregistravo viešajame registre. Santuokos metu šalys įgijo garažą, UNR. ( - ), esantį( - ). Šis turtas nėra padalintas iki šiol. Nutraukus santuoką, ieškovė liko gyventi kartu su atsakovu viename bute ir jie naudojosi atskirais kambariais. Bendram naudojimui buvo paskirta virtuvė, vonia tualetas ir koridoriai. Gyvenant kartu su atsakovu, tarp šalių kildavo nuolatiniai konfliktai, buvo kviečiami policijos pareigūnai. Atsakovas girtavo, grasindavo ieškovei, dėl netinkamo atsakovo elgesio, jis buvo įspėjamas policijos pareigūnų. Atsakovas palikdavo įjungtus prietaisus, buvo sukėlęs gaisrus namuose, užpylė apačioje esantį butą vandeniu. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė nebegalėjo gyventi kartu, todėl nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė gyvena kitame bute. Gyvenant kitame bute, ieškovei liko prievolė mokėti visus mokesčius už jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovė, negalėdama toliau kartu gyventi su atsakovu bendrame bute, siūlė atsakovui dalinės nuosavybės atidalinimo būdus: atsakovui siūlė piniginę kompensaciją už jo turimą dalį, siūlė atsakovui pirkti ieškovės turimą dalį, siūlė parduoti butą ir gautus pinigus pasidalinti. Atsakovas nei su vienu pasiūlymu nesutiko. Šalys nesusitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės disponavimo, valdymo ir naudojimo, todėl prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją už jos dalį. Mano, kad tokiu atidalinimo būdu nebus padaryta jokios žalos daikto paskirčiai, nes dėl atsakovo veiksmų, ieškovė negali naudotis ir gyventi tame bute, bute nebus galima padalinti virtuvės, koridoriaus ir sanitarinių mazgų. Taikant tokį bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo būdą, būtina nustatyti daikto rinkos kainą. Ieškovė atliko buto vertinimą, pagal kurį nustatė, kad ginčo buto rinkos vertė yra 111000 Lt, todėl prašo jai priteisti 62160 Lt piniginę kompensaciją, nes ieškovei priklauso 56/100 dalys buto. Taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Be to, ieškovei ir atsakovui

9bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso garažas. Šis turtas nebuvo padalintas nutraukiant santuoką. Santuokos nutraukimo metu galiojo Santuokos ir Šeimos Kodeksas, kurio 23 str. buvo nustatytas 3 metų ieškininės senaties terminas. Įsigaliojus 2001-07-01 Civiliniam kodeksui, santuokinio turto padalinimui netaikomas senaties terminas, todėl prašo padalinti santuokos metu įgytą daiktą: garažą. Atsakovas nuo santuokos nutraukimo garažu naudojosi, juo disponavo, todėl prašo garažą priteisti atsakovui natūrą, o ieškovei priteisti piniginę kompensaciją. Garažo rinkos vertės nenustatinėjo, nenorėdama didinti išlaidų, mano, kad garažo rinkos vertė yra 12000 Lt, todėl prašo ieškovei priteisti 6000 lt piniginę kompensaciją ir visas bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovas ir jo atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodo, kad sutinka su santuokinio turto: garažo padalinimu ir prašo priteisi jam piniginę kompensaciją 6000 Lt. Tačiau, jeigu teismas priteis atsakovui garažą natūra, nesutinka su garažo verte, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie garažo vertę. Su ieškovės reikalavimu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nesutinka ir nurodo, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas. Pagal santuokinio turto dalybų sutartį, šalys nusistatė bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarką ir kiekviena iš šalių gali naudotis savo dalimi. Ieškovė nuo 2013 metų bute negyvena, jai šis butas nereikalingas. Nei su viena ieškovės pasiūlytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo variantais nesutinka, nes jo darbo užmokestis nedidelis, jis jokių santaupų neturi, gauti kredito banko įstaigoje dėl savo amžiaus negali. Jis neturi lėšų išmokėti piniginę kompensaciją ieškovei už jos dalį. Taip pat nesutinka parduoti ieškovei savo dalį ar visą butą ir gautus pinigus pasidalinti, nes už gautus pinigus jis neturi galimybių nusipirkti lygiavertį butą. Kadangi natūroje buto atidalinti negalima, jis neturi lėšų piniginei kompensacijai sumokėti, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas jo naudai.

11Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

12Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 1999-03-15 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka(b.l.8). Ištuoka įregistruota 1999-12-01(b.l.12). ieškovė ir atsakovas 2002-11-06 sudarė santuokinio turto dalybų sutartį, pagal kurią ieškovei atiteko 56/100 dalys buto, o atsakovui 44/100 dalys buto, UNR. ( - ), esantis ( - ) (b.l.9). ieškovė pateikė UAB „Lituka ir Ko“ turto rinkos vertės ataskaitą, pagal kurią buto, esančio( - ), rinkos vertė yra 111000 Lt(b.l.13-40). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įsigijo garažą, UNR. ( - ), esantį( - ) (b.l.41). Iš DNSB „Linas“ pažymų matyti, kad atsakovas buvo sukėlęs gaisrą savo bute, užpylė vandeniu apatinį butą(b.l.10-11). 2005 metais atsako atsakovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio namuose(b.l.44).

  1. Dėl santuokinio turto padalinimo.

13Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 1999-03-15, o įregistruota ištuoka buvo 1999-12-01. Nutraukiant santuoką, santuokinis turtas nebuvo padalintas. Santuokos nutraukimo metu galiojo Santuokos ir Šeimos kodeksas. Šio kodekso 23 str. numatė santuokinio turto padalinimo tvarką ir ieškininės senaties terminus. Ištuoka buvo įregistruota 1999-12-01, tai ieškininės senaties terminas skaičiuojamas nuo šio termino. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. nustatyta, kad civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsiradusiems jam įsigaliojus, o esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šio įstatymo 4 str. 2d. nustatyta, kad esant civiliniams santykiams, atsiradusiems iki naujo CK įsigaliojimo, naujas CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsirado jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Sutinkamai su LR CK 3.129 str. nekilnojamiems daiktams, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, senaties terminas netaikomas. Sutinkamai su CK 3.127 str. 3d. jeigu abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Ieškovė nurodo, kad garažu ji nesinaudojo, atsakovas garažą valdo nuo santuokos nutraukimo. Ieškovė bandė išspręsti ginčą dėl garažo, surasdama garažui pirkėją, tačiau atsakovas vengė sudaryti garažo pirkimo-pardavimo sutartį. Garažas yra nedalus, jo padalinti negalima, todėl natūroje garažas priteistinas atsakovui, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Šalys nepateikė garažo rinkos vertės. Ieškovė nurodo, kad garažas kainuoja 12000 Lt, ji buvo suradusi pirkėją už tokią kainą. Atsakovas nurodo, kad sutinka su tokia kana, jeigu jis gaus piniginę kompensaciją. Priešingu atveju atsakovas nurodo, kad tikra garažo rinkos kaina yra kitokia, tačiau jos negali nurodyti Teismas sprendžia, kad garažo vertė yra 12000 Lt, nes šalys tai patvirtino savo procesiniuose dokumentuose. Atsakovo aiškinimą, jog priteisus jam natūrą, jo vertė yra kitokia, teismas vertina kaip siekimą išvengti prievolės mokėti ieškovei pinigus už jos garažo dalį. Atsakovas jokių veiksmų dėl garažo pardavimo nesiėmė, teigdamas, jog garažas jam nereikalingas, priešingai ieškovei, kuri stengėsi parduoti daiktą ir gautus pinigus pasidalinti. Esant tokioms aplinkybėms, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalintina, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją 6000 Lt, o atsakovui priteisiant garažą natūroje.

14II. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo.

15CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B. , bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeB. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-421/2012; kt.).

16CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008).

17Nagrinėjamos bylos atveju ginčo buto dalyti natūra šalys nepageidauja, nes jos yra nusistačiusios buto naudojimosi tvarką. Ieškovė prašo teismo atidalyti jos dalį buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant visą butą atsakovui, o jai – 62160 Lt kompensaciją. Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir jis motyvuoja tai nuosavybės neliečiamumu ir tuo, kad jau yra nustatyta naudojimosi buto tvarka. Teismas sprendžia, kad tokiu būdu iš esmės nebus išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad šalys nesutaria, tarp jų yra konfliktiški santykiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė negalėjo naudotis bendrąja daline nuosavybe dėl atsakovo netinkamų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. R. P. v. D. R. , bylos Nr. 3K-3-149/2014; kt.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad iš esmės nesutinka su ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu, ir motyvuoja tuo, jog negali sutikti su ieškovės nurodoma 111 000 Lt buto verte. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nori gyventi šalims priklausančiame bute. Taigi atsakovas faktiškai sutiko, kad jam natūra būtų priteistas visas butas, bet ne su ieškovei mokėtinos kompensacijos dydžiu – 62160 Lt. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011).

18Byloje ieškovė pateikė įrodymus dėl buto rinkos vertės. Pagal ieškovės pateiktą buto vertinimo ataskaitą rinkos vertė nustatyta – 111 000 Lt. Atsakovas turto vertinimo ataskaitos nepateikė, tačiau jis bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad buto rinkos vertė yra mažesnė, tačiau įrodymų nepateikė. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovei priteistina 62160 Lt kompensacija. Atsakovas ginčija tokį bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo būdą, nurodydamas, kad jis neturi lėšų, jo gaunamos pajamos nedidelės ir jis neturi galimybės sumokėti tokią kompensaciją. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensaciją, gali ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeA. K. v. G. V. , bylos Nr. 3K-3-253/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, dirba, gauna darbo užmokestį, neseniai įsigijo automobilį, gali kreiptis į banko ar kredito įstaigą dėl kredito gavimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė siūlė atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją už jam priklausančią buto dalį, taip pat siūlė atsakovui parduoti butą ir pasidalinti gautus pinigus pagal turimas nuosavybės dalis, taip pat siūlė atsakovui didesnę piniginę kompensaciją nei jam priklausytų pagal buto rinkos vertę. Tačiau atsakovas nė su vienu pasiūlytu atidalinimo būdu nesutiko. Teismas tai vertintina kaip atsakovo nenorą, kad būtų įvykdytas bendrosios nuosavybės atidalijimas. Pagal kasacinio teismo praktiką kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas priimtiniausias; kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M. ir kt. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008).

19Atsakovas nesiūlė kito bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo, pageidavo, kad išliktų bendroji nuosavybė, liktų sutartimi nustatyta buto naudojimosi tvarką. Tačiau ieškovė, kaip ir kiekvienas bendraturtis, turi teisę reikalauti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalyti patalpų natūra šalys nepageidavo, be to, šalių konfliktinė situacija iki galo nebūtų išspręsta. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; 2014 m. spalio 24 nutartis, priimta civilinėje byloje R.C. v. Č.R., bylos Nr. 3K-3-452/2014). Bylos duomenimis nustatyta, kad butu iki šiol naudojosi atsakovas, kuris nėra suinteresuotas išsikelti ar parduoti butą, parduoti savo dalį ieškovei, todėl turi didesnį poreikį į šį turtą. Ieškovės pasiūlyto atidalijimo atveju atsakovui, kaip bendraturčiui, lieka visas butas, tai atitinka jo byloje išreikštą poziciją ir interesus. Teismas sprendžia, kad ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus, nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, neprieštarauja proporcingumo principui.

  1. Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

20Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2d. skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1d. nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų metinės palūkanos nuo 68160 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1534 Lt žyminį mokestį, 1700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 500 Lt už turto vertinimo paslaugas, viso 3734 Lt(1081.44 Eur).

22Teismas konstatuoja, kad šis ieškovės prašymas atitinka CPK 93 str. 1d., 98 str. 2 d. nustatytus reikalavimus, todėl tenkintinas (CPK 93 str. 1d., 98 str. 1, 3 d.d.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 263 ir 270 str., teismas

Nutarė

24Ieškinį patenkinti visiškai. Santuokoje įgytą turtą padalinti, priteisiant atsakovui B. J., a.k( - ) garažą, UNR. ( - ), esantį( - ), o H. J., a.k( - ) priteisti 6000 Lt (1737,72 Eur) piniginę kompensaciją.

25Atidalinti bendraturčių H. J. ir B. J. dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės: natūra priteisi B. J., a.k( - ), H. J., a.k( - ), priklausančias 56/100 dalis buto, UNR. ( - ), turinčio bendrą 75.03 kv.m. ploto, esančio( - ), ir priteisti iš B. J. 62160 Lt (18002,78 Eur) piniginę kompensaciją H. J. naudai.

26Priteisti iš atsakovo B. J., a.k( - ), 5 procentų metines palūkanas nuo 68160 Lt(19740,50 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Priteisti iš atsakovo B. J., a.k( - ), 3737 Lt (1081.44 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės H. J., a.k( - ), naudai

28Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.

1. Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška,... 2. sekretoriaujant Vitai Šimkienei,... 3. dalyvaujant ieškovei H. J.,... 4. ieškovo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,... 5. atsakovui B. J.,... 6. atsakovo atstovui Aliui Galminui,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. Ieškovė ir jos atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu... 9. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso garažas.... 10. Atsakovas ir jo atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu... 11. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.... 12. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 1999-03-15 Kretingos rajono... 13. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 1999-03-15, o įregistruota... 14. II. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo.... 15. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę... 16. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 17. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo buto dalyti natūra šalys nepageidauja, nes... 18. Byloje ieškovė pateikė įrodymus dėl buto rinkos vertės. Pagal ieškovės... 19. Atsakovas nesiūlė kito bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo, pageidavo,... 20. Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2d. skolininkas privalo mokėti įstatymo... 21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1534 Lt žyminį mokestį, 1700 Lt... 22. Teismas konstatuoja, kad šis ieškovės prašymas atitinka CPK 93 str. 1d., 98... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 263 ir 270 str., teismas... 24. Ieškinį patenkinti visiškai. Santuokoje įgytą turtą padalinti,... 25. Atidalinti bendraturčių H. J. ir B. J. dalis iš bendrosios dalinės... 26. Priteisti iš atsakovo B. J., a.k( - ), 5 procentų metines palūkanas nuo... 27. Priteisti iš atsakovo B. J., a.k( - ), 3737 Lt (1081.44 Eur) bylinėjimosi... 28. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos...