Byla 2-317-512/2016
Dėl draudimo parduoti BUAB „Jaumina“ turtą be kreditorių sutikimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. N., atsakovės atstovei bankroto administratorei S. S. K., trečiojo asmens UAB ,,Resota“ atstovui advokatui S. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ALBA FERROUS TRADING GmbH ieškinį atsakovei BUAB „Jaumina“, trečiajam asmeniui UAB „Resota“ dėl draudimo parduoti BUAB „Jaumina“ turtą be kreditorių sutikimo

Nustatė

2ieškovė prašo uždrausti BUAB „Jaumina“ bankroto administratorei S. S. K. be raštiško ALBA FERROUS TRADING GmbH sutikimo priimti sprendimus ir (ar) vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto pardavimu ar gautų lėšų išmokėjimu. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad 2010-2011 m. „( - )" GmbH (tuometinis pavadinimas - INTERSEROH Scrap & Metals Trading), pervedė UAB „Resota" 940 000 Eur avansą už produkcijos tiekimą. UAB „Resota" nepateikė produkcijos bei atsisakė grąžinti gautą avansą. „( - )" GmbH kreipėsi į Pasaulio prekybos organizacijos Tarptautinio arbitražo teismą, siekdama susigrąžinti nesąžiningai pasisavintą avansą. 2013 m. liepos 31 d. Pasaulio prekybos organizacijos Tarptautinio arbitražo teismas (ICC arbitražo teismas) „( - )" GmbH naudai iš UAB „Resota" priteisė l 190 908,71 Eur bei 6 % dydžio metinių palūkanų nuo 940 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio l d. iki skolos sumokėjimo. Arbitražo teismo sprendimą leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi. Be to, UAB „Resota" yra skolinga ir kitiems kreditoriams. UAB „Resota" yra nemoki bendrovė, kurios realus turtas didžiąja dalimi priklauso nuo BUAB „Jaumina" bankroto proceso eigos. J. G., padedamas susijusių asmenų, valdo abi nemokias bendroves „Resota" ir „Jaumina". Pastarosios bankroto procesas valdomas netiesiogiai, pasinaudojant UAB „Resota" reikalavimo teise. Nuo J. G. veiksmų priklauso UAB „Resota" kreditorinių reikalavimų patenkinimas, o tuo pačiu - UAB „Resota" kreditorių reikalavimų patenkinimas. UAB „Resota" (ir BUAB „Jaumina") valdantis verslininkas J. G. bei susiję nesąžiningi asmenys neturi jokio intereso, kad UAB „Resota" veiktų protingai ir savo pačios interesais BUAB “Jaumina” bankroto procese. Ieškovas teigia, jog turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį UAB „Resota" vardu, kadangi yra visos būtinosios įstatymo nustatytos sąlygos. Jis turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę UAB „Resota". Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-79/2013, kuria leidžiama Lietuvos Respublikoje vykdyti 2013 m. liepos 31d. Pasaulio prekybos organizacijos Tarptautinio arbitražo teismo sprendimą. UAB „Resota" turi turtinį reikalavimą savo skolininkui BUAB „Jaumina"- bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas 10 939 621,57 Lt (3 168 333,40 Eur) sumai. Šis reikalavimas yra neginčytinas, galiojantis ir vykdytinas. UAB „Resota" šią teisę įgyvendina netinkamai. UAB „Resota", būdama BUAB „Jaumina" kreditoriumi nėra suinteresuota siekti bendrovei palankaus rezultato - savo reikalavimą UAB „Resota" įgyvendiną aplaidžiai ir darydama sau žalą: vietoje to, kad būtų išsaugojusi nekilnojamojo turto įkeitimą, UAB „Resota" aplaidžiai leido įkeistam turtui būti parduotam prieš pat UAB „Jaumina" bankrotą, neužtikrinusi pinigų už parduotą turtą gavimo. Taip UAB „Resota" prarado galimybę 200 996 Eur apimtyje patenkinti savo reikalavimą ir lygiai tokia pačia suma padidinti bendrovės turtą. BUAB „Jaumina" bankroto byloje UAB „Resota" tapo trečios eilės kreditoriumi, kurio galimybės patenkinti kreditorinį reikalavimą smarkiai sumenko. Taip pat UAB „Resota" nesąžiningumą rodo kiti veiksmai, kuriais nemoki bendrovė vilkina bankroto procedūros pradžią ir sąmoningai mažina savo turtą, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. UAB „Resota" aplaidumas neužtikrinant savo reikalavimo teisės patenkinimo, tiesiogiai pažeidžia ieškovo kaip UAB „Resota" kreditoriaus interesus (mažina galimybes patenkinti kreditorinį reikalavimą iš UAB „Resota" turto). Nemoki UAB „Resota" kaip stambiausias kreditorius BUAB „Jaumina" bankroto procese šiuo metu diktuoja visus svarbiausius sprendimus, susijusius su BUAB „Jaumina" nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), pardavimu. Ieškovas mano, jog egzistuoja objektyvi grėsmė, kad bus padaryta žala nemokiai bendrovei „Resota" ir tuo pačiu jos kreditoriams: turtas gali būti parduotas už nepagrįstai mažą kainą susijusiems asmenims; UAB „Resota" gali paprašyti jai priklausančias lėšas pervesti į trečiųjų asmenų sąskaitą. Tokiu būdu egzistuoja reali grėsmė žalai atsirasti, parduodant BUAB „Jaumina" nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, jog nekilnojamojo turto vertė gali siekti kelis milijonus eurų, grėsmę tik sustiprina, todėl siekia, jog būtų uždrausta BUAB „Jaumina" bankroto administratorei be raštiško ieškovo sutikimo priimti sprendimus ir (ar) vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su BUAB „Jaumina" nekilnojamojo turto pardavimu ar gautų lėšų išmokėjimu.

3Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4Trečiasis asmuo UAB „Resota" pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo, jog UAB „Resota" yra skolinga ieškovei nėra, tačiau UAB „Resota" būdama BUAB „Jaumina" kreditorė deda visas pastangas, kad skola būtų grąžinta UAB „Resota", o tai sąlygotų ir greitesnį atsiskaitymą su ieškove. Tokią poziciją palaiko ir Klaipėdos apygardos teismas, leisdamas toliau vykdyti BUAB „Jaumina" turto pardavimą. Mano, kad UAB „Resota" savo turtinę teisę į BUAB „Jaumina" įgyvendina tinkamai, pasirinktas įgyvendinimo būdas - turto pardavimas, iš kurio bus grąžinta skola taip pat yra tinkamas, o ieškovės pareikštas netiesioginis ieškinys neturi visų būtinųjų įstatymo nustatytų sąlygų. Visi ieškovės nurodyti argumentai dėl UAB „Resota" nesąžiningumo, kreditorių teisių pažeidimo yra absurdiški ieškovės atstovo samprotavimai, kurie nepagrįsti jokiais duomenimis. Ieškovės atstovas piktnaudžiaudamas teise ir reikšdamas nepagrįstus ieškinius bei prašymus teismui, pats kenkia ieškovės interesams, nes tiesiog trukdo UAB „Resota" susigrąžinti skolą iš BUAB „Jaumina" ir atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su ieškove. Pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 82-594-513/2015 2015 m. balandžio 13 d. turto aprašu Nr. Sl-339975 yra aprašęs UAB „Resota" priklausančią turtinę teisę į visas mokėtinas pinigines lėšas BUAB „Jaumina" bankroto byloje Nr. B2-534-538/2015 ir esančias bankroto administratoriaus S.S. K. žinioje. Šiame apraše taip pat nurodyta, kad išieškojimas vykdomas 3-ios eilės išieškotojui, tai yra ieškovei. Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-14 nutartimi leisdamas tęsti BUAB „Jaumina" turto pardavimą įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, apribojo disponavimą tik BUAB „Jaumina" kreditoriaus - UAB „Resota" daliai teksiančiomis lėšomis. Ieškovės turtinis reikalavimas į UAB „Resota" yra visiškai užtikrintas taikytais areštais ir draudimais, todėl jokios realios grėsmės žalai atsirasti nėra. Mano, kad ieškovės reiškiamas ieškinys yra nepagrįstas, nes nepateikta jokių objektyvių duomenų dėl galimos realios grėsmės žalai atsirasti, o pateikti samprotavimai yra neatitinkantys tikrovės.

5Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilnai, iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

6Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti.

7Trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

8Ieškinys atmestinas.

9Byloje keliamas klausimas ar yra reali grėsmė, kad bus pažeistos ieškovės teisės išieškant skolą iš trečiojo asmens, kuris savo ruožtu yra atsakovės kreditorius, atsakovė yra bankrutuojanti bendrovė ir jos turtas pardavinėjamas iš varžytinių. Ieškovės nuomone tarpusavyje susijusios BUAB „Jaumina“ ir UAB „Resota“ gali parduoti turtą už labai mažą kainą ir taip būtų išvengta atsiskaitymo su ieškove.

10Dėl prevencinio ieškinio paskirties ir tenkinimo sąlygų

11CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų vėl neatsirastų. Pareiškus prevencinį ieškinį pagal CK 6.255 straipsnio 2 dalį, teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti žalą sukėlusią veiklą. Taigi reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi būti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieškovo siekis – pašalinti tokią grėsmę.

12Viena prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. Ž. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-415/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Vilniaus Sigma“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos 3K-3-147/2013; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB sveikatos centras „Energetikas“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-550/2013; kt.). Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008).

13Dėl šioje byloje pareikšto prevencinio ieškinio

14Minėta, kad prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne tiek naudingi, kiek yra įmanoma toje situacijoje. Civilinės atsakomybės požiūriu tokia veikla nebūtinai yra vertinama kaip neteisėta, bet gali būti vertinama kaip neefektyvaus ar netinkamo valdymo dalis – neprotingas sprendimas konkrečioje situacijoje.

15Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė turi neginčytiną reikalavimą į trečiąjį asmenį UAB „Resota“ dėl l 190 908,71 Eur skolos bei 6 % dydžio metinių palūkanų nuo 940 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio l d. iki išieškojimo. UAB „Resota“ turi neginčijamą reikalavimą į 3 168 333,40 Eur skolos išieškojimą iš atsakovės BUAB „Jaumina“. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „Jaumina“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. S. K., nutartis įsiteisėjo 2014-04-04. Teismo 2014-09-24 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

16Bendrovės turtas – pastatai, esantys ( - ) pardavinėjami iš varžytinių. Pagrindiniai bendrovės kreditoriai yra UAB „Resota“ - 3 168 333,40 Eur; Danske Bank A/S Lietuvos filialas – 717 560,11 Eur sumai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1315-516/2015); D. H. S.A. – 231 696,01 Eur sumai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1817-186/2015) ; Klaipėdos miesto savivaldybės administracija - 21 748,55 Eur.

17Klausimas dėl leidimo pardavinėti BUAB „Jaumina“ turtą yra išspręstas 2015-07-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, BUAB „Jaumina“ apribota teisė disponuoti UAB „Resota“ daliai priklausančiomis lėšomis. Be to, antstolis 2015-04-13 yra aprašęs UAB „Resota“ priklausančią turtinę teisę į pinigines lėšas UAB „Jaumina“ bankroto byloje.

18Bendrovės turtas – pastatai, esantys ( - ), pirmą kartą iš varžytinių buvo pardavinėjami 2015-06-08 už 3 518 883,00 Eur. Turtas nebuvo parduotas neatsiradus nei vienam pirkėjui. Nepardavus turto trejose varžytinėse, 2015-04-23 kreditorių susirinkime buvo nutarta toliau pardavinėti turtą, o neįvykus varžytinėms – jo kainą kiekvieną kartą mažinti po 10%. Iki 2016-01-06 įvyko dar trejos varžytinės, tačiau turtas nebuvo realizuotas. Atsakovės atstovė pateikė teismui Danske Bank A/S siūlymą kviesti kreditorių susirinkimą ir mažinti turto pardavimo kainą.

19Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį - bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras, kuris gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus; šaukia kreditorių susirinkimus; vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus ir kt. (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis). Spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo turi teisę tik kreditorių susirinkimas (įstatymo 23 straipsnis).

20Ieškovė nepateikia jokių duomenų apie realią pardavinėjamo turto vertę, įrodymų apie tai, kad BUAB „Jaumina“ administratorius ar kreditoriai siektų neobjektyviai ir nepagrįstai parduoti bankrutuojančios bendrovės turtą mažesne kaina. Kaip matyti iš bylos medžiagos BUAB „Jaumina“ kreditoriai yra nustatę parduodamo turto kainą didesnę, nei nurodytą Nekilnojamojo turto registro centro išraše. Jame nurodyta, kad virš minėtų pastatų vidutinė rinkos vertė yra 1 687 430,00 Eur. Kitų įrodymų teismui nepateikta.

21Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo manyti, kad bankrutuojančios bendrovės administratorius atliko ar ateityje ketina atlikti kokius nors nesąžiningus, nepagrįstus veiksmus, dėl kurių kiltų reali grėsmė žalai atsirasti. BUAB „Jaumina“ bankroto procedūrų (tame tarpe ir turto pardavimo) klausimus sprendžia kreditorių susirinkimai, pagrindo įtarti kreditorius sąmoningai siekti sudaryti jiems patiems nenaudingą sandorį ir turtą parduoti maža kaina, nėra.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24Atmetus ieškinį ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

25Byloje yra įrodymai apie atsakovės, trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikti.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 540 straipsniais, teismas

Nutarė

27ieškinį atmesti.

28Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius,... 2. ieškovė prašo uždrausti BUAB „Jaumina“ bankroto administratorei S. S.... 3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 4. Trečiasis asmuo UAB „Resota" pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko,... 5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį... 6. Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti.... 7. Trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Byloje keliamas klausimas ar yra reali grėsmė, kad bus pažeistos ieškovės... 10. Dėl prevencinio ieškinio paskirties ir tenkinimo sąlygų... 11. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo... 12. Viena prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realus pavojus daryti... 13. Dėl šioje byloje pareikšto prevencinio ieškinio... 14. Minėta, kad prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai.... 15. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė turi neginčytiną reikalavimą į... 16. Bendrovės turtas – pastatai, esantys ( - ) pardavinėjami iš varžytinių.... 17. Klausimas dėl leidimo pardavinėti BUAB „Jaumina“ turtą yra išspręstas... 18. Bendrovės turtas – pastatai, esantys ( - ), pirmą kartą iš varžytinių... 19. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį - bankroto... 20. Ieškovė nepateikia jokių duomenų apie realią pardavinėjamo turto vertę,... 21. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo manyti, kad... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 24. Atmetus ieškinį ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.... 25. Byloje yra įrodymai apie atsakovės, trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 27. ieškinį atmesti.... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...