Byla 2T-79/2013

Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnyje nustatytų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės Interseroh Scrap and Metals Trading GmbH prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Resota“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Nustatė

3Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinis arbitražo teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovo (šioje byloje - pareiškėjas) bendrovės Interseroh Scrap and Metals Trading GmbH naudai iš atsakovo (šioje byloje – suinteresuotas asmuo) UAB „Resota“ priteisė 1 042 739, 03 EUR, 6 procentus metinių palūkanų nuo 940 000 EUR sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki skolos sumokėjimo ir 75 000 USD arbitražo bei 73 169, 68 EUR bylinėjimosi išlaidų.

4Pareiškėjas bendrovė Interseroh Scrap and Metals Trading GmbH 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą. Pareiškėjas nurodė, jog nėra 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnyje nustatytų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų.

5Suinteresuotas asmuo UAB „Resota“ 2013 m. spalio 15 d. atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjo prašymo. Suinteresuoto asmens prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo iniciatyva buvo areštuotas visas suinteresuoto asmens turtas. Todėl suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės pasisamdyti atstovą. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas blokavo suinteresuoto asmens veiklą arbitražo proceso metu.
2. Suinteresuotą asmenį Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teisme vykusio arbitražo proceso metu atstovavo direktorius J. G.. Šis asmuo arbitražo proceso metu susirgo. Šį faktą įrodo į bylą pateiktos medicininės pažymos dėl J. G. neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą. Arbitražo teismas, neatsižvelgęs į UAB „Resota“ atstovo ligą, išnagrinėjo bylą, nesudarydamas galimybės suinteresuotam asmeniui pateikti paaiškinimus. Todėl buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė į tinkamą procesą. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ketina gintis procese, remdamasis liudytojų parodymais. Arbitražo teismas nesiėmė priemonių apklausti liudytojus.
3. Liudytojai, kurių parodymais sprendime rėmėsi arbitražo teismas, yra su pareiškėju susiję asmenys. Arbitražo teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog su minėtais asmenimis, UAB „Resota“ vykdant ūkinę komercinę veiklą, bendravo įmonės direktorius J. G., kuriam buvo užkirstas kelias dalyvauti arbitražo procese.
4. Nesąžiningas ir vienašalis procesas gali būti laikomas viešosios tvarkos pažeidimu.
5. Arbitražo teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neproporcingai didelės, todėl prieštarauja viešajai tvarkai.

6Be šių argumentų suinteresuotas asmuo taip pat formuluoja argumentus dėl arbitražo teismo išnagrinėto ginčo esmės. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis, gavęs avansą, pristatė prekes į Klaipėdos uostą. Šią aplinkybę pagrindžia pareiškėjo į arbitražo bylą pateikti FCR (Forwarders Cargo Receipt), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, šią aplinkybę taip pat užfiksavo pareiškėjo atstovas K. M., gali paliudyti buvęs krovos kompanijos darbuotojas P. B.. Dėl šios priežasties suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad savo įsipareigojimus pagal sutartis įvykdė visiškai. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad sutartis pažeidė pareiškėjas, atsisakęs tartis dėl galutinės kainos ir pakeisti sutarties sąlygas, laiku nepateikęs laivų prekių gabenimui, neatsiėmęs prekių ir visiškai už jas neatsiskaitęs. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas taip elgėsi, nes laukė, kol metalo kainos rinkoje taps jam palankesnės.

7Pareiškėjas bendrovė Interseroh Scrap and Metals Trading GmbH 2013 m. spalio 22 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais prašo tenkinti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymą visa apimtimi. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad jis neturėjo finansinių galimybių pasamdyti atstovą. Suinteresuoto asmens 2012 m. pardavimo pajamos sudarė 46 526 613 Lt, bendrasis pelnas – 15 168 107 Lt. Areštas suinteresuoto asmens banko sąskaitai buvo pritaikytas ne ilgesniam kaip 1-2 mėnesių laikotarpiui. Vykstant arbitražo procesui, kitose bylose, nagrinėtose Klaipėdos miesto apylinkės, Klaipėdos apygardos, Vilniaus apygardos teismuose, suinteresuotą asmenį atstovavo advokatas.
2. Suinteresuoto asmens teisės Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teisme vykusiame arbitražo procese suvaržytos nebuvo. Suinteresuotam asmeniui buvo daug kartų pranešta dėl procesinių dokumentų pateikimo, dėl teisės pateikti atsiliepimus, priešieškinį, jis buvo informuotas apie numatomus paskirti ir paskirtus posėdžius. Dėl suinteresuoto asmens atstovo negalėjimo dalyvauti arbitražo posėdyje, jie buvo atidėti 2 kartus. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad jis realiai planavo atvykti į paskirtus posėdžius (kelionės bilietų, rezervacijų ir t.t.).
3. Suinteresuoto asmens teiginys, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai - nepagrįstas.
4. Suinteresuotas asmuo pats vilkino arbitražo procesą, nebendradarbiavo ir nesikooperavo su arbitražo teismu.

8Suinteresuotas asmuo UAB „Resota“ 2013 m. lapkričio 4 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais palaiko savo 2013 m. spalio 15 d. atsiliepime suformuluotus argumentus visa apimtimi ir prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Arbitražo sprendime nėra motyvų dėl atsakovo argumentų, formuluotų arbitražo procese, atmetimo arba jie yra nepagrįstai vienašališki ieškovo naudai. Tai reiškia, jog arbitražo procesas buvo nesąžiningas, todėl jame priimtas sprendimas gali būti nepripažįstamas ir neleidžiama jį vykdyti. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad arbitražo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, kad arbitražo procesas nebuvo objektyvus.
2. Suinteresuoto asmens atstovas ketino į žodinį bylos nagrinėjimą atvykti savo transportu, apsistoti bet kurioje tam tinkamoje vietoje, todėl nerezervavo nei kelionės bilietų, nei viešbučio.
3. Suinteresuotas asmuo siūlė skirti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, tačiau pareiškėjas tam prieštaravo. Suinteresuotas asmuo, pastebėjęs nesąžiningo proceso požymių, pageidavo žodinio proceso, tikslu užduoti klausimus liudytojams, teikti paaiškinimus žodžiu ir kt. Suinteresuotas asmuo šias aplinkybes išdėstė procesiniuose dokumentuose, teiktuose arbitražo teismui, tačiau arbitražas į suinteresuoto asmens argumentus nereagavo.
4. Arbitražo teismas, nepaskyręs žodinio bylos nagrinėjimo, galėjo ne taip suprasti suinteresuoto asmens argumentus. Todėl arbitražo teismas neatskleidė ginčo esmės.
5. Arbitražo teismas neužtikrino šalių lygiateisiškumo principo, esminių proceso dalyvių teisių, buvo neobjektyvus suinteresuoto asmens atžvilgiu.
6. Arbitražo teismas, laikydamasis objektyvumo ir nešališkumo principų, turėjo atsižvelgti į atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo protingo atidėjimo termino, turėjo atsižvelgti į specialios formos medicinines pažymas ir į tai, kad atsakovo atstovo liga nebuvo pasibaigusi.
7. Pareiškėjas nurodo, kad vykstant arbitražo procesui, Lietuvoje buvo nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose suinteresuotą asmenį atstovavo advokatas Saulius Tamošaitis, todėl suinteresuotas asmuo turėjo galimybę samdyti atstovą arbitražo procesui. Šis argumentas nepagrįstas, nes sutartis su minėtu advokatu buvo sudaryta anksčiau nei prasidėjo arbitražo procesas ir tik nuolatinių paslaugų teikimui Lietuvoje. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad nėra pilnai atsiskaityta su šiuo atstovu, nebuvo galimybės jo samdyti arbitražo bylos nagrinėjimo procese.
8. Arbitražo yra surinkti suinteresuoto asmens prašymai ir paaiškinimai dėl arbitro įgaliojimų akto sudarymo, papildomi įrodymai ir papildomi argumentai raštu dėl pareiškėjo ieškinio. Suinteresuotas asmuo aktyviai ir operatyviai teikė arbitražo teismui visus savo pranešimus, įskaitant vadovo ligos laikotarpį, todėl matyti, jog suinteresuotas asmuo aktyviai dalyvavo procese ir siekė teisingo bei objektyvaus proceso.
9. Lietuvos apeliaciniam teismui neturint visos arbitražo bylos medžiagos, bus sudėtinga įvertinti visas reikšmingas aplinkybes (atsakovo prašymai, atsiliepimai, pranešimai ir kt.), o aplinkybių nustatymas vien tik iš arbitražo sprendimo turinio reikštų atsakovo, kuris arbitražo sprendimą laiko nesąžiningu, teisių pakartotinį pažeidimą.

9Prašymas tenkinamas.

10Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota teisminė institucija pripažinti sprendimą. Sprendimo pripažinimas yra užsienio valstybės arbitražo sprendimui suteikimas tokios pačios teisinės galios, kokią turi nacionalinio arbitražo sprendimas. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – 1958 m. Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas. Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, įtvirtina, jog arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas (1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 str. 4 d., 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 ir kt.).

111958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai išskirti į dvi grupes, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigą inicijuoti jų taikymą ir turinčiu įrodinėjimo pareigą. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas. Todėl šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002 ir kt.). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).

12Pagal 1958 m. Niujorko konvencijos III straipsnį, kiekviena Susitariančioji valstybė pripažįsta arbitražų sprendimus privalomais ir vykdo pagal tos teritorijos, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti šiuos sprendimus, procesines normas tolesniuose straipsniuose išdėstytomis sąlygomis. Arbitražų sprendimams, kuriems taikoma ši Konvencija, pripažinti ir vykdyti neturi būti taikomos iš esmės sunkesnės sąlygos arba didesni muitai ar rinkliavos, negu tie, kurie galioja vidaus arbitražų sprendimams pripažinti ir vykdyti.

131958 m. Niujorko konvencijos IV straipsnyje nurodyta, kad Konvencijos III straipsnyje nurodytam pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia: a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą; b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą. Jeigu arbitražinis sprendimas arba susitarimas išdėstytas ne tos šalies, kurioje prašoma pripažinti ar vykdyti šį sprendimą, oficialia kalba, tai pusė, prašanti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą, pateikia šių dokumentų vertimą į tą kalbą. Vertimą paliudija oficialus ar prisiekusysis vertėjas arba diplomatinė ar konsulinė įstaiga.

14Suinteresuotas asmuo savo nesutikimą su Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo sprendimo pripažinimu ir leidimu vykdyti Lietuvos Respublikoje grindžia pagrindinių teisingo proceso principų pažeidimais (1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punktas) ir arbitražo sprendimo prieštaravimu viešajai tvarkai (1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktas). Teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš šių pagrindų pasisako atskirai.

15Dėl pagrindinių teisingo proceso principų pažeidimo

16(1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punktas)

17Vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punktu, arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymus, kad pusei, prieš kurią priimtas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų. Tam, kad galima būtų taikyti 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintą pagrindą, būtina nustatyti, kad arbitražo šaliai, prieš kurią priimtas užsienio arbitražo sprendimas, nebuvo tinkamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą. Be to, šis arbitražo proceso pažeidimų sąrašas nėra baigtinis ir apima visus kitus teisingo proceso pažeidimus, kurie būtų lėmę arbitražo šalies, prieš kurią priimtas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, teisės pateikti savo paaiškinimus suvaržymą. Taigi šio atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą ir leisti jį vykdyti pagrindas – arbitražo šalies, prieš kurią priimtas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, teisės pateikti savo paaiškinimus pažeidimas, taip pažeidžiant vieną iš pagrindinių sąžiningo proceso aspektų – teisės būti išklausytu principo (lot. audiatur et altera pars) įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013).

18Iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo sprendimo matyti, kad arbitražo procesas buvo inicijuotas pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu paštu arbitražo teismui pateikus ieškinį, kuris 2013 m. rugpjūčio 17 d. buvo persiųstas suinteresuotam asmeniui, nustatant 30 dienų terminą į jį atsakyti (arbitražo sprendimo 28 ir 29 p., t 1, b.l. 132). 2012 m. spalio 25 d. bylai nagrinėti buvo paskirtas vienasmenis arbitras (arbitražo sprendimo 39 p., t 1, b.l. 140). 2013 m. spalio 31 d. arbitražo teismas informavo šalis, kad, vadovaujantis Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisyklių (toliau tekste – Arbitražo taisyklės) 23 straipsniu, arbitražo teismas, gavęs iš sekretoriato bylą, nedelsiant sudaro Įgaliojimų Aktą (Terms of Reference), todėl paprašė šalių atsakyti į 6 klausimus dėl tolimesnės proceso eigos. Arbitražo teismas nustatė šalims terminą iki 2012 m. lapkričio 12 d. pateikti atsakymus į minėtus klausimus (arbitražo sprendimo 41 p., t. 1, b.l. 140). 2012 m. lapkričio 12 d. arbitražo teismas pranešė šalims, kad gavo ieškovo atsakymus, tačiau negavo atsakymų iš atsakovo. Arbitražas šiuo raštu taip pat nustatė fizinio susitikimo Hamburgo mieste datą – 2012 m. gruodžio 5 d. Arbitražo teismas minėtu raštu pareikalavo atsakovo ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 16 d. 12:00 val. informuoti arbitražo teismą, jeigu paskirta fizinio susitikimo data atsakovui netinka (arbitražo sprendimo 45 p., t. 1, b.l. 140). 2012 m. lapkričio 20 d. arbitražo teismas šalims antrą kartą išsiuntė kvietimą į 2012 m. gruodžio 5 d. susitikimą. Atsakovui minėtas kvietimas taip pat buvo išsiųstas per kurjerių tarnybą. Atsakovas šį pranešimą gavo 2012 m. lapkričio 21 d. Arbitražo teismas 2013 m. lapkričio 23 d. atsakovui minėtą raštą dėl 2012 m. gruodžio 5 d. susitikimo taip pat išsiuntė paprasta bei registruota pašto siuntomis (arbitražo sprendimo 46 ir 47 p., t. 1, b.l. 140). 2012 m. lapkričio 29 d. atsakovas elektroniniu paštu arbitražo teismui perdavė pranešimą, kuriame nurodė, kad negali atvykti į 2012 m. gruodžio 5 d. susitikimą, nes tuo metu negalės atvykti vertėjas. Arbitražo teismas, reaguodamas į šį atsakovo laišką, tą pačią dieną konstatavo, kad 2012 m. gruodžio 5 d. konferencija vyks, nes atsakovas nereagavo nei į vieną arbitražo teismo pranešimą (arbitražo sprendimo 48 ir 49 p., t. 1, b.l. 140). 2012 m. lapkričio 30 d. arbitražo teismas informavo, kad 2012 m. gruodžio 5 d. susitikimas įvyks, nurodė atsakovui nuo šiol patvirtinti visų elektroninių laiškų gavimą ir nustatė atsakovui terminą iki 2012 m. gruodžio 15 d. pakomentuoti Įgaliojimų Akto projektą (arbitražo sprendimo 51 p., t. 1, b.l. 141). Atsakovas 2012 m. gruodžio 4 d. arbitražo teismui pateikė savo Paaiškinimus/pareiškimus, kuriais atsakovas atsakė į anksčiau minėtus 6 arbitražo teismo užduotus klausimus ir pakomentavo Įgaliojimų Akto projektą (arbitražo sprendimo 52 p., t. 1, b.l. 141). 2012 m. gruodžio 5 d. įvyko konferencija, į kurią atsakovas neatvyko (arbitražo sprendimo 53 p., t. 1, b.l. 141). 2012 m. gruodžio 10 d. arbitražo teismas šalims elektroniniu paštu išsiuntė 2012 m. gruodžio 5 d. konferencijos protokolą, atnaujintą Įgaliojimų Akto projektą ir preliminarų grafiką. Atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2013 m. sausio 10 d. pateikti priešieškinį ir paaiškinti savo prieštaravimus, kylančius iš 2 sutarčių. Šiuo laišku taip pat buvo nustatytos žodinio bylos nagrinėjimo datos – 2013 m. balandžio 29 ir 30 d. Minėtas arbitražo teismo raštas atsakovui buvo išsiųstas per kurjerių tarnybą (arbitražo sprendimo 54 ir 55 p., t. 1, b.l. 141). 2013 m. sausio 13 d. elektroniniu laišku arbitražo teismas atkreipė atsakovo dėmesį, kad 2013 m. sausio 10 d. baigėsi terminas atsiliepimui pateikti. Nepaisant to, arbitražo teismas pratęsė atsakovui minėtą terminą iki 2013 m. sausio 15 d. (arbitražo sprendimo 59 p., t. 1, b.l. 141). 2013 m. sausio 31 d. elektroniniu laišku atsakovas paprašė į Įgaliojimų Akto projektą įtraukti jo 2012 m. gruodžio 4 d. ir 2013 m. sausio 14 d. pastabas (arbitražo sprendimo 63 p., t. 1, b.l. 142). Arbitražo teismas atsižvelgė į atsakovo reikalavimą ir 2013 m. vasario 5 d. išsiuntė šalims inter alia dvi Įgaliojimų Akto projekto versijas (arbitražo sprendimo 64 p., t. 1, b.l. 142). 2013 m. vasario 25 d. atsakovas informavo arbitražo teismą, kad nepasirašys Įgaliojimų Akto esama forma, todėl pateikė pasiūlymus dėl jo pakeitimo (arbitražo sprendimo 68 p., t. 1, b.l. 142). Arbitražas 2013 m. vasario 17 d. išsiuntė šalims 2 naujus Įgaliojimo Akto projektus (arbitražo sprendimo 69 p., t. 1, b.l. 142). Tarptautinių prekybos rūmų Sekretoriatas 2013 m. kovo 1 d. patvirtino pasirašyto Įgaliojimų Akto gavimą ir pažymėjo, kad nuo Įgaliojimų Akto pasirašymo dienos pradedamas skaičiuoti 6 mėnesių terminas galutiniam arbitražo sprendimui priimti (arbitražo sprendimo 77 p., t. 1, b.l. 142). 2013 m. balandžio 23 d. arbitražas informavo atsakovą, kad gavo ieškovo rašytinius liudytojų parodymus ir nustatė galutinį terminą iki 2013 m. balandžio 24 d. atsakovui rašytiniams liudytojų parodymams pateikti. 2013 m. balandžio 26 d. atsakovas pranešė arbitražo teismui, kad UAB „Resota“ atstovas J. G. susirgo, todėl negalės dalyvauti 2013 m. balandžio 29 d. posėdyje (arbitražo sprendimo 89 p., t. 1, b.l. 143). Kadangi atsakovas neatvyko į žodinį bylos nagrinėjimą, ieškovas paprašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad būtų užtikrinta atsakovo galimybė ginti savo interesus (arbitražo sprendimo 92 p., t. 1, b.l. 144). 2013 m. balandžio 30 d. arbitražas šalims persiuntė be rezultatų įvykusio 2013 m. balandžio 29 d. arbitražo teismo posėdžio protokolą ir pakvietė šalis į pakartotinį bylos nagrinėjimą 2013 m. gegužės 21 d. Arbitražas taip pat pasiūlė bylos nagrinėjimą pakeisti rašytiniu. Be to, arbitražo teismas įpareigojo atsakovą pateikti dokumentus, liudijančius jo ketinimą atvykti į 2013 m. balandžio 29 posėdį (arbitražo sprendimo 93 p., t. 1, b.l. 144). 2013 m. gegužės 10 d. UAB „Resota“ administracija pranešė arbitražo teismui, kad direktorius J. G. vis dar serga. Prie pranešimo buvo pridėta nedarbingumo pažyma, todėl prašyta atidėti bylos nagrinėjimą mėnesiui. 2013 m. gegužės 17 d. arbitražas atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2013 m. birželio 10 d. Arbitražo teismas išleido potvarkį Nr. 4, kuriuo pranešė šalims apie posėdžio laiką (arbitražo sprendimo 99 p., t. 1, b.l. 144). 2013 m. gegužės 23 gautas pranešimas, kad J. G. vis dar serga, o 2013 m. gegužės 24 d. ieškovas pasiūlė pakeisti bylos nagrinėjimą rašytiniu, jei sutiks atsakovas (arbitražo sprendimo 100 ir 101 p., t. 1, b.l. 144). 2013 m. birželio 7 d. arbitražas šalims pranešė, kad 2013 m. birželio 10 d. posėdis įvyks. Numatytą arbitražo posėdžio dieną jame nepasirodė nei atsakovo atstovas, nei liudytojas P. B., nei vertėjas (arbitražo sprendimo 104 ir 105 p., t. 1, b.l. 145). 2013 m. birželio 12 d. arbitražo teismas bylos nagrinėjimą paskelbė baigtu (arbitražo sprendimo 106 p., t. 1, b.l. 145).

19Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendime užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, jog suinteresuoto asmens UAB „Resota“ argumentai dėl 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punkte nustatyto nepripažinimo pagrindo egzistavimo – nepagrįsti. Prašomame pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo spendime užfiksuota, jog suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie prieš jį inicijuotą arbitražo procesą, jam laiku ir tinkamu būdu buvo įteikiami su bylos nagrinėjimu susiję procesiniai dokumentai, suinteresuotam asmeniui buvo sudaromos galimybės formuluoti argumentus, reikšti reikalavimus bei atsikirtimus tiek dėl ginčo esmės, tiek procedūriniais klausimais. Be kita ko, pastebėtina, kad bylą nagrinėjęs arbitražo teismas dėjo visas pastangas, kad suinteresuotas asmuo Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teisme vykusiame arbitražo procese būtų išklausytas – arbitražo teismas suinteresuotam asmeniui ex officio papildomai teikė procesinius dokumentus ir kitokiais būdais, nei ieškovui, nuolat primindavo apie sueinančius terminus procesinių veiksmų atlikimui, minėtus terminus pratęsdavo, negalint atvykti suinteresuoto asmens atstovui, siūlė bylos nagrinėjimą pakeisti rašytiniu, atidėdavo bylos nagrinėjimą ir kitaip kooperavosi su suinteresuotu asmeniu. Suinteresuotam asmeniui pačiam deramai nedalyvavus procese – nepaskyrus tinkamo atstovo, neatvykus į 3 arbitražo teismo posėdžius, praleidžiant procesinius terminus, nesikooperuojant su arbitražu, neteikiant tinkamai parengtų ir išverstų procesinių dokumentų ir įrodymų, arbitražo teismas išnagrinėjo bylą pagal joje surinktus įrodymus, šalims įgyvendinant rungimosi principą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad suinteresuoto asmens teisės Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teisme vykusio proceso metu galėjo būti kokiu nors būdu suvaržytos.

20Suinteresuoto asmens argumentai dėl lėšų atstovui pasamdyti neturėjimo – nepagrįsti. Teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog suinteresuoto asmens finansinė padėtis, atsižvelgiant į UAB „Resota“ balansą už finansinius metus nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., savaime neleidžia daryti išvados, jog ji yra gera, bendras laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų siekiant užtikrinti bendrovei Interseroh Scrap and Metals Trading GmbH galimai palankaus arbitražo sprendimo įvykdymą, mastas yra 4 251 706, 03 Lt ( Lietuvos apeliacinio teismo c.b. Nr. 2T-88/2013 t. 2, b.l. 146-151), kai suinteresuotas asmuo šiuo laikotarpiu iš viso turėjo turto už 20 470 210 Lt (c.b. Nr. 2T-88/2013 t. 2, b.l. 149). Todėl aptariamas suinteresuoto asmens argumentas pripažįstamas nepagrįstu. Įgyvendindamas savo teises ir prisiimdamas pareigas, tarp jų ir sudarydamas arbitražinius susitarimus, kiekvienas asmuo privalo veikti pagal rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartą, nesudaryti susitarimų, kurių negalės įvykdyti, o sudarydamas susitarimus privalo jų laikytis (pacta sunt servanda principas). Suinteresuotas asmuo yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl jam taikomi dar aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens argumentas dėl lėšų atstovo pasisamdymui neturėjimo nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimą. Papildomai pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo būtų realiai neturėjęs finansinių galimybių sudaryti sutartį su atstovu, ši aplinkybė nereikštų sąžiningo proceso pažeidimo, todėl savaime nebūtų pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti minėtą arbitražo sprendimą. Tokios pozicijos laikomasi ir užsienio valstybių teismų praktikoje, kaip antai, Portugalijos Respublikos Aukščiausiojo Teisingumo Tribunolo 2003 m. spalio 9 d. sprendime byloje Nr. 03B1604.

21Suinteresuoto asmens argumentas, kad UAB „Resota“ direktoriui sergant, byla negalėjo būti nagrinėjama arbitražo teisme, yra nepagrįstas, nes, kaip jau minėta anksčiau, suinteresuotas asmuo turėjo galimybę sudaryti sutartį su advokatu ar paskirti kitą fizinį asmenį atstovauti bendrovę arbitražo procese (Arbitražo taisyklių 26 str. 4 d.). Ši galimybė suinteresuotam asmeniui buvo išaiškinta (arbitražo sprendimo 90 p., t. 1, b.l. 143). Lietuvos apeliacinis teismas atmeta suinteresuoto asmens argumentą, kad įmonę galėjo deramai atstovauti tik direktorius J. G.. Suinteresuotas asmuo pats nurodo, jog šis asmuo nėra teisininkas, be to, nemoka vokiečių kalbos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog bet kuris protingas ir apdairus asmuo būtų pasirūpinęs kvalifikuoto teisininko pagalba. Tai savaime nereikštų, kad procese kaip atstovas negalėtų dalyvauti ir direktorius J. G., nes Arbitražo taisyklėse nėra draudimo arbitražo procese turėti keletą atstovų. Arbitražo teismas išsamiai įvertino ir pasisakė dėl suinteresuoto asmens pateiktų pažymų dėl J. G. neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą įrodomosios galios. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė pagrindo abejoti Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo išvadų šiuo klausimu teisingumu ir pagrįstumu. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad arbitražo teismas keletą kartų (arbitražo sprendimo 93, 99 p.) suinteresuotam asmeniui siūlė pateikti įrodymus, jog suinteresuoto asmens atstovas J. G. realiai ketino atvykti į žodinį bylos nagrinėjimą. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo būtų arbitražo teismui pateikęs minėtus įrodymus. Suinteresuotas asmuo šių įrodymų (kelionės bilietų, viešbučio rezervacijos dokumentų, bet kokių kitokių įrodymų, jog UAB „Resota“ atstovas rengėsi realiam įmonės atstovavimui arbitražo posėdžiuose žodinio proceso tvarka) taip pat nepateikė ir Lietuvos apeliaciniam teismui. Suinteresuotam asmeniui neįrodžius, jog jo atstovo nedalyvavimas žodiniame bylos nagrinėjime buvo sąlygotas neteisėtų arbitražo teismo veiksmų (CPK 12, 178 str.), teismas atmeta šį suinteresuoto asmens argumentą.

22Lietuvos apeliacinis teismas atmeta suinteresuoto asmens argumentus dėl liudytojų neišklausymo, nes suinteresuotas asmuo neįrodė rašytinių liudytojų parodymų arbitražo teismui pateikimo fakto, be to arbitražo sprendime užfiksuota, kad suinteresuoto asmens liudytojas P. B. pats neatvyko į 2013 m. birželio 10 d. vykusį žodinį bylos nagrinėjimą (arbitražo sprendimo 105 p., t. 1, b.l. 145). Todėl suinteresuoto asmens argumentas, jog arbitražo teismas priėmė sprendimą išklausęs tik pareiškėjo pašauktus liudytojus taip pat nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti minėtą Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo sprendimą, kadangi suinteresuotas asmuo neginčijo liudytojų parodymų arbitražo procese, be to, tokia proceso eiga buvo sąlygota paties suinteresuoto asmens veiksmų.

23Dėl arbitražo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai

24(1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktas)

25Suinteresuoto asmens atsiliepime nurodoma, kad arbitražo teismo sprendimu, priimtu pažeidžiant sąžiningo proceso taisykles, buvo pažeista viešoji tvarka, todėl vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktu arbitražo teismo sprendimas negali būti pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija nurodo, kad, šioje byloje pripažinus, jog nėra pagrindo konstatuoti suinteresuoto asmens teisės į tinkamą procesą pažeidimo, nėra pagrindo ir spręsti dėl tarptautinės viešosios tvarkos pažeidimo Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo pripažinimu ir leidimu vykdyti Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne vienoje byloje jau yra išaiškinęs viešosios tvarkos sąvoką, nurodydamas, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2011 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra reikalo plačiau pasisakyti dėl atsiliepimo argumentų, susijusių su 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktu, bei konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju viešoji tvarka nėra pažeista.

26Suinteresuotas asmuo įrodinėja, jog arbitražo teismo sprendimo argumentavimas nėra pakankamas, nes nėra motyvuotas kai kurių suinteresuoto asmens argumentų atmetimas. Todėl, suinteresuoto asmens manymu, tokios sprendimo pripažinimas prieštarautų viešajai tvarkai.

27Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo sprendimo atitikimą viešajai tvarkai, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tai reiškia, jog bylą nagrinėjantis teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno be išimties byloje dalyvaujančių asmenų argumento. Teismas priima sprendimą tuomet, kai, išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus, visiškai įsitikinama byloje įrodinėjamų aplinkybių buvimu ar nebuvimu (CPK 185 str.). Reikalavimas teismui sprendime pasisakyti dėl kiekvieno šalių argumento neatitiktų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 str.). Iš to, kas pasakyta, matyti, kad nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas savaime nereiškia Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos pažeidimo. Tačiau, kadangi viešoji tvarka, kaip jau minėta, negali būti sutapatinama vien tik su Lietuvos Respublikos viešąja tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas susipažino su valstybės, kurioje buvo priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo sprendimas, teismų praktika atitinkamu klausimu ir konstatuoja, jog, pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę, esant situacijai, kai arbitražo sprendimo kilmės valstybėje taikomi mažesni reikalavimai arbitražo sprendimo motyvų išsamumui, nei jį pripažįstančioje valstybėje, todėl jo motyvavimas yra pakankamas pagal kilmės valstybės teisę, bet nepakankamas pagal pripažįstančiosios valstybės teisę, tai savaime nereiškia arbitražo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai. Todėl jeigu prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas galioja jį priėmusioje valstybėje, jis gali būti pripažįstamas ir kitoje valstybėje-1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje (Vokietijos Federacinės Respublikos Diuseldorfo Žemės Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Nr. I-4 Sch 10/09). Šioje byloje prašomas pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimas atitinka ir valstybės, kurioje jis buvo priimtas, ir Lietuvos Respublikos teisėje nustatytus motyvuojamosios dalies išsamumo reikalavimus, todėl darytina išvada, kad jis neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos, nei tarptautinei viešajai tvarkai. Todėl nėra pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti šiuo pagrindu Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punkto pagrindu.

28Suinteresuotas asmuo įrodinėja, kad arbitražo teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai) neatitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl, suinteresuoto asmens manymu, arbitražo teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai prieštarauja viešajai tvarkai.

29Iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo sprendimo matyti, kad suinteresuotas asmuo nepasirūpino tinkamu atstovavimu arbitražo procese, be to, nebendradarbiavo, nesikooperavo su arbitražo teismu, nereagavo į arbitražo teismo pastabas (arbitražo sprendimo 43, 45, 49, 55, 59, 67 p., t. 1, b.l. 140-142), praleisdavo arbitražo teismo nustatytus terminus procesinių veiksmų atlikimui (arbitražo sprendimo 45, 48 ir 49 p. (t. 1 b.l. 140); 41 ir 52 p. (t. 1 b.l. 140-141); 71 ir 72 p. (t. 1, b.l. 142)), nedalyvavo arbitražo teismo posėdžiuose (arbitražo sprendimo 53, 91 ir 105 p. (t. 1, b.l. 141-145)) ir kitaip sudarė prielaidas arbitražo proceso vilkinimui bei sunkinimui. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad suinteresuoto asmens procesinis elgesys Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautiniame arbitražo teisme vykusiame procese sąlygojo pareiškėjo išlaidų advokato pagalbai didėjimą. Arbitražo teismas vertino ieškovo prašomą priteisti išlaidų advokato pagalbai dydį kaip protingą ir proporcingą ir šiuo klausimu pasisakė sprendime (arbitražo sprendimo 271-273 p., t. 1, b.l. 167). Suinteresuotas asmuo arbitraže pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų neginčijo (arbitražo sprendimo 265 p., t. 1, b.l. 166). Dėl nurodytų priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad arbitražo teismo priteistos išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos sumažinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Todėl teismas daro išvadą, kad arbitražo priteistos bylinėjimosi išlaidos neprieštarauja viešajai tvarkai.

30Dėl kitų argumentų

31Suinteresuotas asmuo atsiliepime formuluoja argumentus, kuriais siekia įrodyti, tinkamai įvykdė prievoles, kylančias iš sutarčių, jog sutartis pažeidė pareiškėjas, jog arbitražo teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą ir kt.

321958 metų Niujorko konvencija yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl teismai, spręsdami klausimus, susijusius su arbitražu, privalo ja vadovautis, kai teismo nagrinėjamas klausimas sureguliuotas konvencijos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.13 straipsnis). 1958 m. Niujorko konvencijos straipsnyje nustatytų nepripažinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, jog teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti šį sprendimą tik 1958 m. Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais – tik tuomet, kai sprendimo nepripažinimu suinteresuota šalis įrodo faktus, nurodytus konvencijos V straipsnio 1 dalyje arba arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas nustato konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus. Užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimas kitokiais, nei 1958 Niujorko konvencijoje nustatyti, pagrindais reikštų 1958 m. Niujorko konvencijos pažeidimą bei tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Lietuvos Respublika, 1995 m. sausio 17 d. Seimo nutarimu Nr. 1-760 ratifikuodama šią konvenciją, nesilaikymą.

33Todėl Lietuvos apeliacinis teismas nepasisako dėl suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su arbitražo teismo išnagrinėto ginčo esme.

34Suinteresuotas asmuo įrodinėja, kad Lietuvos apeliaciniam teismui neturint visos arbitražo bylos medžiagos, bus sudėtinga įvertinti visas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

35Argumentas nepagrįstas. 1958 m. Niujorko konvencija nustato baigtinį užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo procedūros inicijavimui reikalingų pateikti dokumentų sąrašą. Pareiškėjas šiuos dokumentus pateikė. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas gali išspręsti užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą pagal byloje surinktą medžiagą. Teismas atkreipia dėmesį, kad 1958 m. Niujorko konvencijos III ir IV straipsniai nedraudžia šaliai savo iniciatyva teismui pateikti kitokių dokumentų, nei reikalauja ši konvencija. Todėl suinteresuotas asmuo galėjo teismui pateikti visus įrodymus, kuriais rėmėsi savo Lietuvos apeliaciniam teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, įskaitant suinteresuoto asmens arbitražo teismui pateiktus procesinius dokumentus.

36Teisėjų kolegija nenustatė 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nustatyto nepripažinimo pagrindo. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose suformuluoti argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 8111, 813, straipsniais, LR Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Nutarė

38pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą, kuriuo ieškovo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės Interseroh Scrap and Metals Trading GmbH (juridinio asmens kodas Vokietijos Federacinėje Respublikoje: 51036; buveinė: Cuxhavener g. 58, D-21149 Hamburgas, Vokietijos Federacinė Respublika) naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ (įmonės kodas: 241932490; adresas: Lypkių g. 20, LT-95101 Klaipėda, Lietuvos Respublika) priteisė 1 042 739, 03 EUR, 6 procentai metinių palūkanų nuo 940 000 EUR sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki skolos sumokėjimo ir 75 000 USD arbitražo bei 73 169, 68 EUR bylinėjimosi išlaidų.

39Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.