Byla e2S-619-163/2016
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ atskirąjį skundą dėl 2016 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorių A. K. ir O. K. pareiškimą skolininkui UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ dėl skolos, delspinigių išieškojimo išnagrinėjo kreditorių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Nustatė

2kreditoriai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 57831,00 Eur skolos, 16539,67 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko. Kreditoriai pareiškime pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ priklausantį turtą.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-01-28 nutartimi prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“, įm. kodas ( - ), ( - ), Klaipėdos rajonas, priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, neviršijant 74370,67 Eur teismo įsakymu išieškomos sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Nesant areštuojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti skolininkui UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 74370,67 Eur teismo įsakymu išieškomos sumos, leidžiant išmokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, įvykdyti prievolę kreditoriui. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad kreditorių pareikštas reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Be to, vertinant pareikštą turtinio pobūdžio reikalavimą, pripažintina, kad reikalavimo suma yra didelė. Esant nurodytoms aplinkybėms, tikėtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo įsakymo įvykdymui, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkui priklausančio turto areštą, neviršijant reikalavimo sumos (LRCPK 145 str. 1 d. 1,3 p.).

4Skolininkė UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei taikyti maksimalią baudą kreditoriams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, vadovaujantis LRCPK 95 straipsnio 2 dalimi. Skolininkė nurodo, kad kreditoriai nepateikė jokių įrodymų dėl galimo jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, t.y. kreditoriai nepateikė jokių įrodymų, kad pinigus gavo būtent juridinis asmuo, o ne fizinis – S. J., t.y. kreditoriai nepateikė teismui skolininko kasos pajamų orderio, kuris įrodytų pinigų gavimą grynais pinigais nei bankinio pavedimo išrašo. Paskolos sutartyje nėra pažymėta, jog pinigai juridinio asmens buvo gauti. Taip pat vien tas faktas, kad reikalavimo suma yra didelė nesudaro pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Skolininkė yra stabiliai veikianti, patikima įmonė, turinti kasmet pastovią metinę apyvartą. Kreditoriai nepateikė jokių įrodymų dėl piktybiškų bendrovės veiksmų ar nesąžiningumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skolininkė vengs galimai palankaus sprendimo vykdymo atsakovei. Taigi pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą, yra neproporcingos ir pažeidžia teisingumo principą.

5Kreditoriai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti skolininkės atskirąjį skundą ir palikto galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kreditoriai nesutinka su skolininkės argumentu, kad ji nėra skolinga kreditoriams, kadangi atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie prievolės įvykdymą kreditoriams. Taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Nors skolininkė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie skolininkės turtinę ir finansinę padėtį, gaunamas pajamas ir įsipareigojimus. Dėl skolininkės argumento, kad didelė reikalavimo suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditoriai pažymi, kad didelė turtinio reikalavimo suma laikoma didelė atsižvelgus konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tai, kad suma yra didelė neneigia ir pati skolininkę, tačiau ji nepateikė duomenų, kad būtų pajėgi įvykdyti kreditoriams galimai palankų sprendimą. Kreditoriai nesutinka su skolininkės reikalavimu taikyti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

8Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Kreditorius pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos bei pateikė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo turto, o jei tokio nebūtų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turinių teisė, priklausančių skolininkei UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ ir esančių pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, areštą. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkė pateikė atskirąjį skundą.

9Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų suvaržytas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Teismas nusprendžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ekonomiškumo, proporcingumo principus, galimus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo padarinius, tačiau nespręsdamas galutinai dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011. Teismų praktika. 2011, 35). Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas didele pareiškimo dėl skolos suma, kuri savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti vertinamas priklausomai ne tik nuo reikalavimo sumos, bet ir nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015).

10Nagrinėjamu atveju matyti, kad kreditorius pateikė pareiškimą dėl 57 831,00 Eur skolos, 16539,67 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko. Kreditoriai pareiškime pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ priklausantį turtą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-01-28 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovės turto areštą. Sutiktina su kreditorių išreikšta pozicija, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, kadangi ieškinio pagrįstumas sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės. Taip pat sutiktina su kreditoriumi, kad atsakovė atskiruoju skundu pateikė deklaratyvius argumentus dėl jos mokumo, kadangi byloje nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

11Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, įrodančių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad tik apeliantė turi galimybę paneigti pareiškėjų argumentus dėl jos finansinės padėties, pateikdama finansinės atskaitomybės dokumentus ar kitus įmonės dokumentus susijusius su įmonės turto balansu, leidžiančius daryti pagrįstą prielaidą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir kad galimai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ar taps neįmanomu dėl skolininkės sunkios finansinės padėties. Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas neturėjo pagrindo tenkinti kreditorių reikalavimo taikyti laikinąsias pasaugos priemones remdamasis vien didele reikalavimo suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutiktina su kreditorių pozicija, kad pati skolininkė pripažįsta, kad reikalavimo suma yra didelė. Tačiau įvertintinos byloje susiklosčiusias aplinkybes, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų dėl savo finansinės padėties, todėl didelė reikalavimo suma šiuo atveju yra vienintelis ir svarus įrodymas suteikiantis pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą skolininkės turtui, siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą ateityje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovė jokių įrodymų nepateikė dėl neva nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tai neatima teisės kreiptis į teismą dar kartą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismui pateikus įrodymus apie taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą. Taigi įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją, byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad nėra pagrindo keisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-28 nutartį ir panaikinti atsakovei priklausančiam turtui taikytą areštą.

12Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

14palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m sausio 28 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai