Byla e2-1507-330/2015
Dėl darbų kainos sumažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Statybų sritis“, uždarosios akcinės bendrovės „TIS LT“, uždarosios akcinės bendrovės „DPD Lietuva“ ir SIA „GWG WASTECARE SOLUTIONS“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1297-265/2015 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „TIS LT“, SIA „GWG WASTECARE SOLUTIONS“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybų sritis“, uždarajai akcinei bendrovei „DPD Lietuva“ dėl darbų kainos sumažinimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Klausimo esmė

4Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl darbų kainos sumažinimo. Ieškinyje ieškovė prašo sumažinti 2014 m. balandžio 10 d. sutarties darbų kainą nuo 469 040,90 Eur iki 195 269,27 Eur ir priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų UAB „TIS LT“, SIA „GWG WASTECARE SOLUTIONS“, UAB „Statybų sritis“, UAB „DPD Lietuva“ 236 846,17 Eur skolos, 4 964,04 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė ieškinio reikalavimams užtikrinti byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 241 810,21 Eur vertės atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šio nesant, – atsakovams priklausančias lėšas ir turtines teises, neviršijant 241 810,21 Eur ieškinio sumos. Nurodė, kad šių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovams UAB „TIS LT“, SIA „GWG WASTECARE SOLUTIONS“, UAB „Statybų sritis“, UAB „DPD Lietuva“ priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus už 241 810,21 Eur. Šio turto nesant, nurodė areštuoti atsakovams priklausančias lėšas ir turtines teises, neviršijant 241 810,21 Eur ieškinio sumos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškinio suma yra didelė, o atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma.

7III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8Atsakovė UAB „Statybų sritis“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovų turtas 31 kartą, metinės pajamos 94 kartus, o grynasis pelnas 5 kartus viršija reikalaujamą priteisti sumą, todėl nagrinėjamu atveju nėra grėsmės, jog teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jis gali būti neįvykdytas.
  2. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones nusprendė taikyti preliminariai neįvertinęs ieškinio pagrįstumo. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo procese teismas būtų nustatęs, kad ieškovė nepateikė atsakovų jungtinės veiklos sutarties, taip pat tai, jog atsakovė UAB „Statybų sritis“ neatliko jokių darbų, negavo atsiskaitymo.
  3. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir taikymo principus. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paralyžiuoja įmonės veiklą.

9Atsakovai UAB „TIS LT“, UAB „DPD Lietuva“ ir SIA „GWG WASTECARE SOLUTIONS“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

    1. Pirmosios instancijos teismas neatliko ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo. Teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, privalo atlikti individualų vertinimą – iš pradžių prima facie įvertinti ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus, o vėliau nustatyti, ar yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
    2. Teismo išvada dėl tariamos grėsmės, esą ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, nepagrįsta. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams. Teismas turėjo vertinti, ar ieškinio suma atsakovams šioje byloje yra didelė.
    3. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog ieškinys pareikštas solidarių atsakovų atžvilgiu. Prie atskirojo skundo pridėti įrodymai pagrindžia atsakovų finansinį pajėgumą įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, jeigu toks būtų priimtas.
    4. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir taikymo principus.

10Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į atsakovų atskiruosius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki įsiteisės byloje priimtas sprendimas. Atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodė, kad atsakovų pateiktų balansų duomenys gali neatspindėti tikrosios atsakovų turtinės padėties. Vykdant apskųstąją nutartį antstolių nustatyti duomenys patvirtina aplinkybę, jog atsakovai neturi pakankamai turto būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

11Atsakovai UAB „TIS LT“, UAB „DPD Lietuva“ ir SIA „GWG WASTECARE SOLUTIONS“ prašo atsakovės UAB „Statybų sritis“ atskirąjį skundą patenkinti.

12Atsakovė UAB „Statybų sritis“ prašo atsakovų UAB „TIS LT“, UAB „DPD Lietuva“ ir SIA „GWG WASTECARE SOLUTIONS“ atskirąjį skundą patenkinti.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskiruosiuose skunduose išdėstytus argumentus, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog yra pagrindas atskiruosius skundus patenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškė ieškinį atsakovams UAB „TIS LT“, SIA „GWG WASTECARE SOLUTIONS“, UAB „Statybų sritis“, UAB „DPD Lietuva“ prašydama sumažinti 2014 m. balandžio 10 d. sutarties darbų kainą nuo 469 040,90 Eur iki 195 269,27 Eur ir tuo pagrindu solidariai priteisti iš atsakovų šių (kainų) skirtumą – 236 646,17 Eur, taip pat 4 964,04 Eur palūkanų iki kreipimosi į teismą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi šį ieškovo prašymą tenkino: areštavo atsakovams priklausantį turtą, turtines teises ir lėšas už 241 810,21 Eur. Atsakovai atskiruosiuose skunduose prašo šią nutartį panaikinti.

16CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

17Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

18Teismas, ištyręs iš bylos išskirtą atskirųjų skundų medžiagą bei įvertinęs atskirųjų skundų argumentus, juos pagrindžiančius atskirųjų skundų priedus, sutinka su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, ieškovės požiūriu, šiuo konkrečiu atveju būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja didelė ieškinio suma, tikimybė, jog apeliantai turtą perleis tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia didelė ieškinio suma, kuri savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės vertinimu.

19Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovei. Teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio suma – 241 810,21 Eur –bendrąja prasme (vertinant abstrakčiai) laikytina didele net ir juridiniam asmeniui, ir paneigti šią prezumpciją yra atsakovų (apeliantų), o ne ieškovo pareiga. Tačiau didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui būtini ir kiti pagrindai. Apeliacinis teismas pažymi, jog didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį byloje Nr. 2-1093/2012, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį byloje Nr. 2-1257/2012). Teismo įsitikinimu, aplinkybė, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei ieškinio sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs tik vieną aplinkybę, jog ieškinio suma yra didelė, tačiau nevertino kitų reikšmingų aplinkybių: ar yra duomenų, pagrindžiančių apeliantų nesąžiningumą, siekį ar ketinimus tretiesiems asmenims perleisti savo turtą, nevertino ir aplinkybių, susijusių su apeliantų turtinės padėties nustatymu (ar ieškinio suma laikytina didele, atsižvelgiant į apeliantų turimą turtą, lėšas bei įsipareigojimus). Apeliacinis teismas pažymi, jog abejones dėl atsakovų finansinio pajėgumo įvykdyti būsimą teismo sprendimą paneigia tiek kartu su atskiraisiais skundais pateikti priedai (pvz., finansinės atskaitomybės dokumentai), tiek pačios ieškovės turima informacija apie apskųstosios nutarties vykdymo eigą. Ir nors, ieškovės teigimu, atskirai vertinant apeliantų turtinę padėtį, kiekvienas jų šiuo metu neturi tiek laisvo turto, kurio neabejotinai pakaktų įvykdyti ieškovei galimą palankų teismo sprendimą, ši aplinkybė nesudaro pagrindo apeliantų turimam turtui suvaržyti. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, kokiu būdu turto areštas padidintų atsakovams priklausančio turto vertę. Kaip žinoma, laikinosios apsaugos priemonės pagal savo esmę skirtos ieškinio reikalavimams užtikrinti, apsisaugant nuo nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės pozicija atsiliepimuose į atskiruosius skundus leidžia daryti išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama dar iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti atsakovų turtinę padėtį (t. y. pasiruošti vykdymo procesui), kas negali būti laikoma laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslu. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar yra prielaidų manymui, kad atsakovai gali būti nesąžiningi, siekdami apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Tokių faktų ar požymių ieškovė nenurodė.

20Pažymėtina, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones byloje, kai yra skolininkų daugetas, pagrindinė taisyklė yra ta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų ar subsidiariųjų skolininkų. Tais atvejais, kai ieškovas prašo taikyti, pavyzdžiui, visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele. Nagrinėjamu atveju svarbi yra aplinkybė, jog ieškiniu ieškovė 241 810,21 Eur prašo priteisti solidariai iš keturių atsakovų – mokių ir veiklą vykdančių juridinių asmenų. Todėl, apeliacinio teismo įsitikinimu, esant skolininkų daugetui ši ieškinio suma (tenkanti maždaug po 60 000 Eur kiekvienam atsakovui) negali būti laikoma ypatingai didele, kas savaime sąlygotų ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas laikosi nuostatos, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškinys pareikštas net keturiems atsakovams, reikalaujant skolą iš atsakovų priteisti solidariai, žymiai padidina ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo tikimybę. Ieškovė pati pasirinko solidarų teismo sprendimo vykdymo būdą, todėl ta aplinkybė, jog būsimą teismo sprendimą, jos nuomone, galbūt turėtų įvykdyti labiausiai dėl nekokybiškų paslaugų kaltas atsakovas, teisiškai nereikšminga.

21Apeliacinis teismas pažymi, jog ieškovės kartu su atsiliepimais į atskiruosius skundus pateiktas įrodymas patvirtina aplinkybę, kad apskųstosios nutarties vykdymo eigoje antstoliai surado ir aprašė atsakovų turto net už 323 068 Eur, kai ieškinio suma šiuo atveju sudaro tik 241 810,21 Eur. Taigi pačios ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovų turtinė padėtis yra pakankama būsimam iškovei galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti, o ieškinio suma jiems nelaikytina tokia didele, jog sudarytų pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

22Apeliantai teigia, jog ieškinys jų atžvilgiu prima facie (liet. preliminariai) yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Apeliacinis teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesuformulavo aiškios išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, neleidžia daryti išvados, jog toks vertinimas byloje atliktas nebuvo. Atsakovų nurodyti argumentai dėl ieškinio pagrįstumo ir (ar) papildomų įrodymų poreikio analizuotini ne šiame bylos proceso etape, o nagrinėjant bylą iš esmės, kadangi jie nepagrindžia akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo.

23Kiti apeliantų skundų argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

24Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie grėsmę būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

26Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskiruosius skundus,... 3. I. Klausimo esmė... 4. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės... 7. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 8. Atsakovė UAB „Statybų sritis“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos... 9. Atsakovai UAB „TIS LT“, UAB „DPD Lietuva“ ir SIA „GWG WASTECARE... 10. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į... 11. Atsakovai UAB „TIS LT“, UAB „DPD Lietuva“ ir SIA „GWG WASTECARE... 12. Atsakovė UAB „Statybų sritis“ prašo atsakovų UAB „TIS LT“, UAB... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės... 15. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės... 16. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 17. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos... 18. Teismas, ištyręs iš bylos išskirtą atskirųjų skundų medžiagą bei... 19. Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos... 20. Pažymėtina, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones byloje, kai yra... 21. Apeliacinis teismas pažymi, jog ieškovės kartu su atsiliepimais į... 22. Apeliantai teigia, jog ieškinys jų atžvilgiu prima facie (liet.... 23. Kiti apeliantų skundų argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam... 24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 26. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir...