Byla 2S-862-516/2011
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilbeksa“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Vilbeksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 590,19 Lt skolos, 848,43 Lt delspinigių, iš viso – 1 438,62 Lt, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

6Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Vilniaus miesto 3 teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą už akių ir priteisė iš atsakovo A. M. ieškovui 1 438,62 Lt skolos su delspinigiais, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010 m. liepos 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 670 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

72010-10-01 teisme buvo gautas atsakovo A. M. pareiškimas dėl 2010-09-13 sprendimo už akių peržiūrėjimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovo A. M. pareiškimą dėl 2010-09-13 sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

10Teismas paliko galioti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių civilinėje byloje.

11Nagrinėjamojoje byloje teismas, įvertino atsakovo pasyvumo aplinkybę - atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl ko CPK 142 str. 4 d. pagrindu jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas jau ir anksčiau buvo ėmęsis teisminių priemonių atsakovo atžvilgiu, tačiau iš 2009-11-02 teismo nutarties matyti, kad atsakovo nurodytais adresais - ( - ), nebuvo galimybės pastarajam įteikti procesinių dokumentų. Todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį nurodė teismui šią aplinkybę ir prašė leisti procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas 2010-07-27 nutartimi nustatė, kad procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. L2-9244-608/09 pagal kreditoriaus UAB „Vilbeksa“ pareiškimą skolininkui A. M. dėl skolos priteisimo tesimo įsakymo išdavimo tvarka siųsti adresais ( - ), nebuvo įteikti, dėl ko teismas konstatavo, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas nežinomas, todėl teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Teismas pažymėjo, kad svarbu tai, kad skelbimuose atsakovui buvo išaiškinta, jog nepateikus atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, jo atžvilgiu bus priimtas sprendimas už akių rašytinio proceso tvarka.

12Be to, teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad aplinkybė apie jo įsiskolinimą ieškovui buvo žinoma. Juolab, kad atsakovas pateikė teismui elektroninius susirašinėjimus su ieškovu, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl skolos padengimo ir dėjo pastangas ginčą išspręsti taikiai. Tačiau atsakovas iki šiol nėra padengęs įsiskolinimo net už 2009 m. kovo mėnesį. Įvertinęs šiuos faktinius duomenis teismas padarė išvadą, kad atsakovas vengė bendradarbiavimo su ieškovu, nors civilinio proceso įstatymas orientuoja proceso dalyvius bendradarbiauti tarpusavyje dėl ko pagrįstai buvo nuspręsta procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu.

13Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas ginčija aplinkybę, jog 2009-04-10 priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, o ieškovo pateikta šio akto kopija nepatvirtina pasirašymo fakto. Tačiau nurodytus atsakovo teiginius paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas, t.y. ieškovo pateiktas teismui 2009-04-10 priėmimo-perdavimo akto originalas, iš kurio matyti, kad pagal 2007-06-19 patalpų nuomos sutartį ieškovas priėmė, o atsakovas perdavė patalpas. Šis aktas yra abiejų šalių pasirašytas. Taigi akivaizdu, kad patalpos buvo perduotos 2009-04-10. Vadinasi, ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-04-10 yra pagrįstas, todėl atsakovas privalo apmokėti PVM sąskaitas-faktūras. Be to, atsakovas nebuvo atsiskaitęs ir už kovo mėnesį. Taigi teismo teigimu, šie faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovo reikalavimas priteisti 590,19 Lt skolą pagal nuomos sutartį yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

14Nors atsakovas teigė, jog dėl sutarties nutraukimo nuo 2009-04-01 buvo įspėjęs ieškovą, išsiųsdama jam registruotą laišką, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, teismui nepateikė, kaip to reikalauja CPK 178 str. Todėl nurodytus teiginius teismas atmetė kaip nepagrįstus.

15Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties 3.9 p. suteikė teisę reikalauti 0,05 proc. dydžio delspinigių tuo atveju, jei buvo vėluojama atsiskaityti už pirmąsias 14 kalendorinių dienų, tačiau nuomininkui vėluojant sumokėti bent dalį nuomos mokesčio ar už komunalines paslaugas daugiau kaip 14 kalendorinių dienų, jis papildomai privalo sumokėti 10 proc. mėnesinio nuomos mokesčio dydžio baudą. Jeigu pradelsia mokėti suma viršija mėnesinio nuomos mokesčio sumą, baudos yra dvigubinamos. Kadangi atsakovas vėlavo atsikaityti su ieškovu daugiau kaip 14 kalendorinių dienų, remiantis Sutarties 3.9 p., ieškovas pagrįstai apskaičiavo 848,43 Lt dydžio netesybas. Teismas pažymėjo, kad teismas sprendime už akių nurodė, jog yra priteistini 848,43 Lt delspinigiai, nors pagal Sutarties 3.9 p., tai yra netesybos (bauda). Tačiau sprendime netinkamai pavartota formuluotė nekeičia sprendimo esmės, nes reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra pagristas. Nors atsakovas teigė, kad 848,43 Lt suma yra per didelė, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad civilinėje teisėje galioja sutarties laisvės principas. Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovas pagrįstai Sutarties 3.9 punkto pagrindu reikalavo priteisti netesybas, kurios neviršijo nuomos sutartyje šalių sulygto ir individualiai aptarto dydžio bei teismo manymu, nėra neprotingai didelės.

16Teismas taip pat konstatavo, teismas, priimdamas 2010-09-13 sprendimą už akių, tinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, tuo tarpu atsakovas įrodymų, kurie būtų svarbūs 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė, todėl jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui naikinti 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-09 nutartį panaikinti, panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės tesmo 2010-09-13 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

19Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. teigia, kad ieškovas nereiškė ieškinio dėl įsiskolinimo už 2009 metų kovo mėn. priteisimo, todėl atsakovas teismui ir neteikė jokių įrodymų apie jo atsiskaitymą su ieškovu už nurodytą laikotarpį. Iš teismui pateikto susirašinėjimo su ieškovu matyti, kad už 2009 m. kovo mėn. apeliantas yra atsiskaitęs. Apelaintas taip pat pažymi, kad vienintelis dokumentas, kurį jis gavo iš teismo yra 2010-09-13 sprendimas už akių. Jokių kitų dokumentų atsakovas nebuvo gavęs. Apeliantui nesuprantama, kodėl visi teismo jam siųsti dokumentai jo nepasiekė, nes visa korespondencija apeliantą reguliariai pasiekdavo nurodytais adresais – ( - ). Be to, tą aplinkybę, jog apeliantas nevengė bendradarbiauti su ieškovu, rodo ir jo susirašinėjimas su ieškovo atstovais elektroniniu paštu. Ieškovo atstovams buvo žinomas tiek atsakovo telefono numeris, tiek elektroninio pašto adresas, todėl jie bet kada galėjo su juo susisiekti ir informuoti apie rengiamus ieškinius teismui. Dėl šių aplinkybių, atsakovo nuomone, jis nebuvo nei procesiškai pasyvus, nei bendradarbiauti vengiantis asmuo;
  2. teigia, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2009-04-01 ir nuomojamas patalpas jis perdavė nuomotojui 2009-04-01. Jokio 2010-04-10 priėmimo – perdavimo akto jis nėra pasirašęs. Be to, atsakovas skunde taip pat abejoja, ar perdavimo – priėmimo aktas iš tikrųjų buvo pasirašytas 2009-04-10 ir to įrodymui nurodo susirašinėjimą elektroniniu paštu.
  3. apeliantui abejonių kelia ir delspinigių paskaičiavimai, kadangi delspinigiai, kaip jie apibrėžti sutarties 3,9 p., už ieškovo nurodomą laikotarpį tesudarytų 53,11 Lt, todėl ieškovo nurodomas delspinigių dydis yra niekuo nepagrįstas. Be to, ieškovas jokių baidų priteisit neprašė, tai teismo nutartis šioje yra niekuo nepagrįsta.

20Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vilbeksa“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-09 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Teigia, kad teismas turėjo pagrindą įteikti atsakovui dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tesimas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

22Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas išnuomotas patalpas atlaisvino ir perdavė 2009-04-10, tai patvirtina patalpų perdavimo-priėmimo aktas. Remiantis šiuo aktu ir Sutarties 5.5 p., atsakovas privalėjo sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius iki 2009-04-10. Todėl sąskaita buvo išrašyta pagrįstai. Be to, atsakovas neapmokėjo sąskaitos už kovo mėnesį suteiktas komunalines paslaugas. Todėl skola už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas sudaro 590,19 Lt.

23Pažymi, kad jokio laiško dėl sutarties nutraukimo iš atsakovo negavo. Be to, Sutarties 3.9 p. suteikė teisę reikalauti netesybų, tik ieškinyje buvo klaidingai įvardinta „delspinigiai“. Kadnagi baudos dydis neviršijo nuomos sutartyje sulygto dydžio, todėl prašymas priteisti 848,43 Lt netesybas yra pagrįstas. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jis, siekdamas apsisaugoti nuo nuomininkų piktnaudžiavimo, nuomos sutartyje numatė griežtas atsiskaitymo sąlygas ir netesybas, jos buvo individualiai aptartos su atsakovu.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

27Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-09 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

28Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

29Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

30CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Būtina pažymėti, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).

31Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovai neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

32Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą, nenustatęs nei vienos iš sąlygų, būtinų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tokia teismo išvada yra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.

  1. Dėl priežasčių, dėl kurių atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimo į ieškinį

33Apeliantui nesuprantama, kodėl visi teismo jam siųsti dokumentai jo nepasiekė, nes visa korespondencija apeliantą reguliariai pasiekdavo nurodytais adresais – Subačiaus g. 8-17, Vilnius, bei Parko g. 18-57, Vilnius.

34Remiantis bylos medžiaga, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-07-27 nutartimi nustatė, kad procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. L2-9244-608/09 pagal kreditoriaus UAB „Vilbeksa“ pareiškimą skolininkui A. M. dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka siųsti adresais ( - ), nebuvo įteikti. Teismas konstatavo, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas nežinomas (b.l. 6). Todėl ieškovas reikšdamas ieškinį atsakovui A. M. nurodė pirmosios instancijos teismui šią aplinkybę ir prašė leisti procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu (b.l. 2,4). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, pagrįstai nutarė atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu (b.l. 42,45,46). Kadangi atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti atsakovo atžvilgiu sprendimą už akių.

35Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog tais atvejais, kai sprendimas už akių priimamas atsakovui nepateikus atsiliepimo, o apie bylos iškėlimą jam pranešta viešo paskelbimo būdu, teismas, spręsdamas sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, turi būti ypač atidus vertindamas, ar nebuvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam, juolab, kad sprendimas už akių apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes - tai, jog atsakovui apie jo įsiskolinimą ieškovui buvo žinoma, apelianto teiginys, kad apie pradėtą teismo procesą jam nebuvo žinoma iki sprendimo už akių priėmimo, yra abejotinas. Be to, byloje esant duomenims apie procesinių dokumentų įteikimą CPK nustatyta tvarka, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis teismo siųstų procesinių dokumentų negavo ir tai sąlygojo atsiliepimo į ieškinį nepateikimą (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalis).

36Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog atsakovas neįrodė vienos iš sąlygų, būtinų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, t.y., kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą (CPK 178 straipsnis).

  1. Dėl apelianto nurodomų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

37Kaip jau minėta, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokių aplinkybių pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nenurodė.

38Apeliantas pažymi, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2009-04-01 ir nuomojamas patalpas jis perdavė nuomotojui 2009-04-01. Jokio 2010-04-10 priėmimo – perdavimo akto jis nėra pasirašęs.

39Tačiau šiuos apelianto teiginius paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas, t.y. ieškovo pateiktas teismui 2009-04-10 priėmimo - perdavimo akto originalas, iš kurio matyti, kad pagal 2007-06-19 patalpų nuomos sutartį ieškovas priėmė, o atsakovas perdavė patalpas (b.l. 82). Šis aktas yra abiejų šalių pasirašytas. Taigi atsakovas neįrodė, kad nuomojamas patalpas jis ieškovui perdavė 2009-04-01, o ne 2009-04-10. Vadinasi, ieškovo reikalavimas priteisti 590,19 Lt skolą pagal nuomos sutartį yra teisėtas ir pagrįstas.

40Atsakovas skunde taip pat abejoja, ar perdavimo – priėmimo aktas iš tikrųjų buvo pasirašytas 2009-04-10 ir to įrodymui nurodo susirašinėjimą elektroniniu paštu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2009-05-12 elektroniniame laiške ieškovo darbuotoja R. S. klausė atsakovo, ar jis gavo paštu sąskaitas – faktūras ir perdavimo aktą (b.l. 68). Jokio kito laiško, kuriame perdavimo – priėmimo aktas būtų siųstas pasirašymui 2009 m. gegužės mėn., apeliantas nepateikė. Taigi byloje esantys elektroniniai laiškai paneigia atsakovo argumentus, jog priėmimo – perdavimo aktas tikrai nebuvo surašytas ir jo pasirašytas 2009-04-10.

41Apeliantui taip pat abejonių kelia ieškovo priskaičiuoti delspinigiai. Teigia, kad pagal Sutarties 3.9 p. jie sudarytų tik 53,11 Lt.

42Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties 3.9 p. suteikė teisę reikalauti 0,05 proc. dydžio delspinigių tuo atveju, jei buvo vėluojama atsiskaityti už pirmąsias 14 kalendorinių dienų, tačiau nuomininkui vėluojant sumokėti bent dalį nuomos mokesčio ar už komunalines paslaugas daugiau kaip 14 kalendorinių dienų, jis papildomai privalo sumokėti 10 proc. mėnesinio nuomos mokesčio dydžio baudą. Jeigu pradelsia mokėti suma viršija mėnesinio nuomos mokesčio sumą, baudos yra dvigubinamos. Kadangi atsakovas vėlavo atsikaityti su ieškovu daugiau kaip 14 kalendorinių dienų, remiantis Sutarties 3.9 p., ieškovas pagrįstai apskaičiavo 848,43 Lt dydžio netesybas.

43Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas sprendime už akių nurodė, jog yra priteistini 848,43 Lt delspinigiai, nors pagal Sutarties 3.9 p., tai yra netesybos (bauda). Tačiau sprendime netinkamai pavartota formuluotė nekeičia sprendimo esmės, nes reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra pagristas (b.l. 38).

44Dėl netesybų dydžio teismas pabrėžia, jog netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika, pažymi, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Vadinasi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

45Nagrinėjamoje byloje atsakovai laisva valia pasirašė 2007-06-19 Patalpų nuomos sutartį, kurioje buvo nurodyti delspinigių dydžiai, t. y. šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas šalims turėjo įstatymo galią. Sutarties nuostata dėl delspinigių yra aiškiai ir suprantamai suformuluota. be to, pagal CK 6.156 str. 1 d., šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išvardytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovai laisva valia pasirašydami Patalpų nuomos sutartį, žinojo sutartyje nustatytus delspinigių dydžius, todėl galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Dėl to pirmosios teismas, spręsdamas klausimą dėl sutartinių netesybų dydžio, teisingai taikė CK 6.73 straipsnį.

46Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

47Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovo išdėstytais argumentais tenkinti jo atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Ieškovas UAB „Vilbeksa“ prašo priteisti 605 Lt už atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Už atsiliepimo į atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-09 nutarties paruošimą ieškovas advokatei R. Ž. sumokėjo 363 Lt, o už atsiliepimo į atsakovo prašymą peržiūrėti teismo sprendimą už akių paruošimą – 242 Lt (b.l. 116-120). Kadangi atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirasis skundas netenkinti, ieškovui priteistinos jo turėtos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už atskirąjį skundą, ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 400 Lt (0,5*800). Atsižvelgiant į ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsiliepimą į atskirąjį skundą, į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą dydį už dokumento, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas atsikirtimas, į klausimo sudėtingumą, tai, kad atsiliepimus surašė tas pats advokatas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovui priteistina 500 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu (CPK 98 str.)

49Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-09 nutarties, iš atsakovo A. M. priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

50Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

51Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

52Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovui UAB “Vilbeksa” 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

53Priteisti iš atsakovo A. M. 8,40 Lt (aštuonis litus ir 40 centus) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Vilbeksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 6. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Vilniaus miesto 3... 7. 2010-10-01 teisme buvo gautas atsakovo A. M. pareiškimas dėl 2010-09-13... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovo... 10. Teismas paliko galioti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d.... 11. Nagrinėjamojoje byloje teismas, įvertino atsakovo pasyvumo aplinkybę -... 12. Be to, teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad aplinkybė apie jo... 13. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas ginčija aplinkybę, jog 2009-04-10... 14. Nors atsakovas teigė, jog dėl sutarties nutraukimo nuo 2009-04-01 buvo... 15. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties 3.9 p. suteikė... 16. Teismas taip pat konstatavo, teismas, priimdamas 2010-09-13 sprendimą už... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo... 19. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. teigia,... 20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vilbeksa“ prašo Vilniaus... 21. Teigia, kad teismas turėjo pagrindą įteikti atsakovui dokumentus viešo... 22. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas išnuomotas patalpas atlaisvino ir... 23. Pažymi, kad jokio laiško dėl sutarties nutraukimo iš atsakovo negavo. Be... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 25. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 27. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 28. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į... 29. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje... 30. CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui –... 31. Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir... 32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 33. Apeliantui nesuprantama, kodėl visi teismo jam siųsti dokumentai jo... 34. Remiantis bylos medžiaga, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-07-27... 35. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog tais atvejais, kai sprendimas už... 36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 37. Kaip jau minėta, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turėtų... 38. Apeliantas pažymi, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2009-04-01 ir nuomojamas... 39. Tačiau šiuos apelianto teiginius paneigia byloje esantis rašytinis... 40. Atsakovas skunde taip pat abejoja, ar perdavimo – priėmimo aktas iš... 41. Apeliantui taip pat abejonių kelia ieškovo priskaičiuoti delspinigiai.... 42. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad... 43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas sprendime už... 44. Dėl netesybų dydžio teismas pabrėžia, jog netesybos (bauda, delspinigiai)... 45. Nagrinėjamoje byloje atsakovai laisva valia pasirašė 2007-06-19 Patalpų... 46. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 47. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovo... 48. Ieškovas UAB „Vilbeksa“ prašo priteisti 605 Lt už atsiliepimo į... 49. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 51. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti... 52. Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovui UAB “Vilbeksa” 500 Lt (penkis... 53. Priteisti iš atsakovo A. M. 8,40 Lt (aštuonis litus ir 40 centus) pašto...