Byla e2-483-157/2016
Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žemda“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žemda“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-998-368/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Žemda“ dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žemda“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3UAB „Žemda“ kreditoriai susirinkime, įvykusiame 2015 m. rugsėjo 21 d., be kita ko, nutarė bendrovei iškelti bankroto bylą, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lidere“ (toliau ir bankroto administratorius).

4Pareiškėja UAB „Techsis“ (toliau ir pareiškėjas) 2015-11-19 kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti atsakovo BUAB „Žemda“ (toliau ir atsakovas, bendrovė, įmonė) 2015-09-21 kreditorių susirinkimo protokolą, nutarimus ar dokumentus, kuriais buvo nuspręsta iškelti bendrovei bankroto bylą ir bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka (toliau – ir nutarimas), o taip pat ir kitus nuo 2015-09-21 priimtus kreditorių nutarimus. Skundas grindžiamas tuo, kad ginčijamu nutarimu buvo pažeisti Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalies ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ir ĮRĮ) 28 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

5Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Žemda“ bankroto ne teismo tvarka procesą, uždraudžiant įmonės kreditorių susirinkimui priimti bet kokius sprendimus ir / ar atlikti be kokius kitus veiksmus, o taip pat uždraudžiant bankroto administratoriui vykdyti bet kokius kreditorių susirinkimo nutarimus, atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bendrovės turto ir / ar turinių teisių perleidimu, realizavimu ar kt. iki įsiteisės būsimas teismas sprendimas šioje byloje.

6Pareiškėjas nurodė, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bankroto procedūra ne teismo tvarka gali baigtis anksčiau nei bus priimtas sprendimas šioje byloje, t. y. įmonė gali būti likviduota ir išregistruota pažeidus ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir kreditorių interesus.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – sustabdė BUAB „Žemda“ bankroto ne teismo tvarka procesą, uždraudžiant įmonės kreditorių susirinkimui priimti bet kokius sprendimus ir / ar atlikti bet kokius kitus veiksmus iki teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo, taip pat uždraudė įmonės bankroto administratoriui UAB „Lidere“ vykdyti bet kokius kreditorių susirinkimo nutarimus, atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su bendrovės turto ir / ar turtinių teisių perleidimu, realizavimu iki įsiteisės būsima teismo nutartis šioje byloje.

9Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundžia BUAB „Žemda“ kreditorių susirinkimo nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka dėl imperatyvių ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies, ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo, sprendė, kad yra tikslinga taikyti prašomas apsaugos priemones.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovės BUAB „Žemda“ bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį; teismui manant, kad nėra pagrindo visiškai panaikinti nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašo pakeisti jas – leisti bankroto administratoriui atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte, 13 straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, kad nebūtų didinami bendrovės įsiskolinimai darbuotojams, valstybės institucijoms bei siekiant užtikrinti bendrovės dokumentų, turto apsaugą ir tinkamą išlaikymą; teismui atsisakius panaikinti / pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, prašo įpareigoti UAB „Techsis“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 16 320,80 Eur galimiems nuostoliams užtikrinti. Nurodo, kad:

  1. Pareiškėjas pagal UAB „Žemda“ buhalterinę apskaitą nėra bendrovės kreditorius, todėl jis nėra tinkamas subjektas, galintis skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą. Kreditoriumi jis taptų tik tuo atveju, jei teismas jo naudai išnagrinėtų civilinę bylą Nr. 2-217-569/2015.
  2. Pareiškėjo skundas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo yra netikslingas, nes bet kokiu atveju UAB „Žemda“ bus iškelta bankroto byla. UAB „Žemda“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nevykdant restruktūrizavimo plano (ĮBĮ 28 str.).
  3. Dėl apribotų bankroto administratoriaus veiksmų žala daroma bendrovės darbuotojams ir valstybės biudžetams (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p., 13 str. 4 d.). Dėl neatleistų darbuotojų bendrovės įsiskolinimas kas mėnesį didėja 4 080,20 Eur. Pagal darbuotojams išsiųstus pranešimus jie privalo būti atleisti 2015-12-11. Net ir tuo atveju, jei būtų panaikintas ginčijamas kreditorių susirinkimas, bankroto administratorius privalėtų atlikti tuos pačius veiksmus. Bankroto administratorius yra atlikęs šiuos veiksmus: informavo Įmonių bankroto valdymo departamentą; informavo VĮ Registrų centrą; išsiuntė BUAB „Žemda“ kreditoriams pranešimus apie bankroto procesą bei nurodė iki 2015-12-11 pateikti finansinius reikalavimus. Be to, yra būtina sudaryti komunalinių paslaugų tiekimo sutartis, kad būtų išsaugoti dokumentai ir turtas.
  4. Prašo įpareigoti pareiškėją įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 16 320,80 Eur galimų nuostolių, t. y. po 4 080,20 Eur darbuotojų išlaikymo kaštų už 2015 m. gruodį, 2016 m. sausį, vasarį, kovą.

12Pareiškėja UAB „Techsis“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:

131. Pareiškėjas turi teisę ginčyti BUAB „Žemda“ bankroto ne teismo tvarka procedūros teisėtumą, nes ji pradėta prieštaraujant imperatyviems ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Priešingu atveju būtų pažeistas CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos principas. Apeliantas neteisingai teigia, kad kreditoriumi pareiškėjas taptų tik tuo atveju, jei civilinėje byloje Nr. 2-217-569/2015 būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, nes kreditorių susirinkimo nutarimas ginčijamas ne ĮRĮ 24 straipsnio 7 dalies pagrindu.

142. Teismas teisingai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir teisėtumo – grėsmė pareiškėjo interesams akivaizdi, nes tiek bankroto administratorius, tiek kreditoriai siekia, kad bankroto procedūra būtų baigta kuo greičiau, taip išvengiant atsiskaitymo su pareiškėju ir kitais kreditoriais, kurių reikalavimai nagrinėjami teisme.

153. Neprieštarauja dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant atleisti įmonės darbuotojus. Kita vertus, apelianto argumentai, kad darbuotojų išlaikymas yra nuostolingas tik patvirtina, kad bendrovės skolos buvo sąmoningai didinamos, samdant darbuotojus nereikalingiems darbams atlikti.

164. Apeliantas nepagrįstai prašo nuostolių atlyginimo, nes darbo užmokestis negali būti laikomas nuostoliais, o jei įmonėje nėra darbo, vadovas turi pareigą nuostolius mažinti Darbo kodekse numatytais būdais. Be to, pareiškėjo finansinė būklė yra gera.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjos UAB „Techsis“ skundo reikalavimų vykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždraudė kreditoriams priimti nutarimus UAB „Žemda“ bankroto procese, o bankroto administratoriui UAB „Lidere“ – vykdyti bet kokius bendrovės kreditorių nutarimus.

20Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada dėl tikslingumo taikyti apsaugos priemones, šį nesutikimą iš esmės grindžia tuo, jog teismas neįvertino, kad pareiškėjas nėra bendrovės kreditorius iki bus išnagrinėtas jo ieškinys, pareikštas atsakovui UAB „Žemda“, civilinėje byloje Nr. 2-217-569/2015; kad bankroto procedūros neteismine ar teismine tvarka bus vykdomos, todėl dėl pritaikytų apsaugos priemonių bankroto administratorius negali atleisti darbuotojų ir patiria kas mėnesį 4 080,20 Eur nuostolių.

21CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta bendroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklė, pagal kurią, nustačius, jog ieškinys (nagrinėjamu atveju – skundas) yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl tokių priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.

22Apeliacinis teismas, analizuodamas ir vertindamas paminėtus apelianto skundo argumentus, sutinka su teismu, kad apsaugos priemonės šiuo atveju taikytinos, nes atitinka jomis nustatytus tikslus: pirma, atskirojo skundo teiginiai nepaneigia teismo išvados, kad pareiškėjo skundas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas. Dar daugiau, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtas pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėtas iš esmės ir teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi patenkintas – panaikinta BUAB „Žemda“ 2015-09-21 kreditorių susirinkimo nutarimo dalis, kuria nuspręsta pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, ir šis procesas ne teismo tvarka nutrauktas. Nors dėl šios teismo nutarties yra paduotas BUAB „Žemda“ bankroto administratoriaus atskirasis skundas, kuris bus nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-03-10 (civilinė byla Nr. e2-721-381/2016), tačiau nagrinėjant klausimą dėl pritaikytų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo minėtu aspektu (skundo prima facie pagrįstumo) ši teisinė aplinkybė nėra esminė.

23Antra, teismas sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog galima grėsmė, kad neuždraudus kreditoriams priimti nutarimų UAB „Žemda“ bankroto procese, o administratoriui – jų vykdyti, gali būti parduotas bankrutavusios įmonės turtas, o bankroto procesas pasibaigti greičiau nei teisme bus išspręstas pareiškėjo – UAB „Žemda“ kreditoriaus – reikalavimas dėl statybų rangos sutarties nutraukimo ir 181 981,73 Eur (628 346,53 Lt) skolos priteisimo, pareikštas atsakovams UAB „Žemda“, UAB „Grundolita“, tretiesiems asmenims UAB „Kelmės vanduo“ ir UAB Evikta” (Klaipėdos apygardos civilinė byla Nr. 2-111-569/2016). Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš LITEKO sistemos duomenų matyti, jog toje civilinėje byloje teismo posėdis paskirtas 2016-04-08 (CPK 179 str. 3 d.).

24Be to, minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia nuginčyti atsakovo BUAB „Žemda“ kreditorių susirinkimo nutarimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, remdamasis tuo, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms – ĮBĮ 12 straipsnio 1 daliai ir ĮRĮ 28 straipsnio 2 daliai, ir yra akivaizdu, kad nagrinėjamą atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Žemda“ vardu pateikęs bankroto administratorius UAB „Lidere“ šių aplinkybių negalėjo nežinoti.

25Dėl to teismas teisingai sprendė, kad nepritaikius pareiškėjo prašomų apsaugos priemonių, o kreditoriams priėmus nutarimus bei bankroto administratoriui juos įvykdžius iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, tuo atveju, jei pareiškėjo skundas būtų patenkintas, būtų sudaryta galimybė kilti naujiems teisiniams ginčams, nes, remiantis bendruoju teisės principu, iš ne teisės teisė neatsiranda (lot. ex iniuria ius non oritur).

26Trečia, dėl aukščiau konstatuotų faktinių ir teisinių aplinkybių, apeliacinis teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti bankroto administratoriaus prašymo dėl apsaugos priemonių pakeitimo – leisti jam atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte, 13 straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, kad nebūtų didinami bendrovės įsiskolinimai darbuotojams, valstybės institucijoms bei siekiant bendrovės dokumentų ir turto apsaugą ir tinkamą išlaikymą.

27Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla. Minėta, kad neįsiteisėjusia teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi konstatuota, jog ginčijamas kreditorių nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tai reiškia, jog tokiu atveju, bankroto procesas vyktų teismo tvarka ir bankroto administratorių paskirtų teismas (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p., 11 str. 1, 2 d.). Šis teismo paskirtas bankroto administratorius nedelsdamas privalėtų atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje, įskaitant ir bankrutuojančios bendrovės sudarytų sutarčių nutraukimą / pratęsimą, darbuotojų atleidimą, o taip pat naujų darbuotojų priėmimą / atleidimą Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., 11 str. 5 p. 11p., 19 str.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Žemda“ buvo iškelta taip pat ir restruktūrizavimo byla, kuri buvo nutraukta, todėl neatmestina galimybė, kad tam tikros sutartys gali būti vykdomos, tačiau tai turi būti išspręsta pagal ĮBĮ taisykles, reglamentuojančias teisminę bankroto procedūrą. Kita vertus, tik tuomet, jeigu būtų nuspręsta, kad ne teismine tvarka vykdoma UAB „Žemda“ bankroto procedūra yra teisėta, atsirastų pagrindas vykdyti ginčijamą kreditorių susirinkimą, atleisti darbuotojus ĮBĮ 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 13 str. 5 d., 10 str. 7 d.). Be to, minėta, atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria panaikintas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, apeliacine tvarka bus nagrinėjamas 2016-03-10.

28Dėl pirmiau išdėstyto apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo pritaikytas minėtas prevencinio pobūdžio priemones (CPK 178 str.).

29Ketvirta, apeliacinis teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ginčijamo kreditorių nutarimo esme, tai yra pagrįstumu ir teisėtumu, nes šie klausimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

30Dėl BUAB „Žemda“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo

31Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra patikrinti neįteisėjusių pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str. 1 d.), o ne iš esmės spręsti tam tikrus klausimus, priskirtus pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Tuo tarpu kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo klausimas joje nebuvo spręstas. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad nors atskirajame skunde skaičiuojant galimus nuostolius nurodyti 7 darbuotojai, tačiau pagal pateiktus įrodymus tik dviem darbuotojams pateikti įspėjimai apie darbo sutarties nutraukimą, nepateikti duomenys, kad apie būsimą darbuotojų atleidimą bankroto administratorius yra pranešęs teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai. Be to, bankroto administratoriui, kuriam keliami itin aukšti profesiniai bei asmeniniai reikalavimai, yra / turi būti žinoma bankroto proceso teisėtumo reikšmė ir tai, kad atlikti tam tikrus ĮBĮ numatytus veiksmus, įskaitant darbuotojų atleidimą, galima tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, ar nesant teisminio ginčo dėl bankroto proceso ne teismo tvarka (ĮBĮ 19 str., 13 str. 4., 5 d.).

32Remdamasis pirmiau nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių atsakovės BUAB „Žemda“ atskirasis skundas atmetamas.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. I. Ginčo esmė... 3. UAB „Žemda“ kreditoriai susirinkime, įvykusiame 2015 m. rugsėjo 21 d.,... 4. Pareiškėja UAB „Techsis“ (toliau ir pareiškėjas) 2015-11-19 kreipėsi... 5. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 6. Pareiškėjas nurodė, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo... 9. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundžia BUAB „Žemda“ kreditorių... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovės BUAB „Žemda“ bankroto administratorius atskirajame skunde... 12. Pareiškėja UAB „Techsis“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:... 13. 1. Pareiškėjas turi teisę ginčyti BUAB „Žemda“ bankroto ne teismo... 14. 2. Teismas teisingai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir... 15. 3. Neprieštarauja dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant... 16. 4. Apeliantas nepagrįstai prašo nuostolių atlyginimo, nes darbo užmokestis... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios... 20. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada dėl tikslingumo taikyti apsaugos... 21. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 22. Apeliacinis teismas, analizuodamas ir vertindamas paminėtus apelianto skundo... 23. Antra, teismas sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos... 24. Be to, minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia nuginčyti atsakovo... 25. Dėl to teismas teisingai sprendė, kad nepritaikius pareiškėjo prašomų... 26. Trečia, dėl aukščiau konstatuotų faktinių ir teisinių aplinkybių,... 27. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina... 28. Dėl pirmiau išdėstyto apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad... 29. Ketvirta, apeliacinis teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl atskirajame... 30. Dėl BUAB „Žemda“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 31. Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra patikrinti... 32. Remdamasis pirmiau nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis,... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 34. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti...