Byla 2K-585-677/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutarties.

2Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

3Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5A. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 17 d., nuo 12.00 iki 19.00 val., iš valstybinio miško, valdomo VĮ Šiaulių miškų urėdijos, esančio Šiaulių rajone, Lukšių girininkijoje, 76 kvartalo 1 sklypo nupjovė ir pagrobė 10 nudžiūvusių ir išvirtusių uosių 943,49 Lt (273,25 Eur) vertės, kurie sudarė 6,048 ktm medienos, taip padarė VĮ Šiaulių miškų urėdijai 943,49 Lt (273,25 Eur) turtinę žalą; tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2013 m. lapkričio 17 d., nuo 12.00 iki 19.00 val., iš to paties 76 kvartalo 1 sklypo nupjovė ir pasikėsino pagrobti 9 nudžiūvusius ir išvirtusius uosius 748,80 Lt (216,87 Eur) vertės, kurie sudarė 4,80 ktm medienos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes medienos nespėjo išvežti.

6Kasaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 178 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, nutartyje iš esmės nenurodė, kodėl juos atmeta.

8Anot kasatorių, norint nustatyti, ar išlaužų, išvartų ir nukirstų medžių pasisavinimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, būtina išsiaiškinti, į kokį gėrį šia veika kėsinamasi. Veika šiuo atveju buvo nukreipta į gamtos išteklių naudojimą, t. y. veikos objektas buvo gamtos ištekliai, o ne nuosavybė. ATPK 69 straipsnis nustato atsakomybę už išlaužų ir išvartų pasisavinimą. Šis straipsnis yra ATPK 7 skirsnyje, kuriame įtvirtinti administraciniai teisės pažeidimai, kuriais gali būti padaroma žala, be kita ko, ir gamtos išteklių naudojimui. Todėl, vadovaujantis ATPK 9 straipsnio 2 dalimi, už veikas, kuriomis kėsinamasi į gamtos išteklių naudojimą, baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jeigu baudžiamuoju įstatymu yra saugomas būtent toks objektas – gamtos išteklių naudojimas. Kasatorių manymu, šiuo atveju A. K. galėjo būti inkriminuojama tik BK 270 straipsnio 1 dalis, nes būtent šis BK straipsnis saugo tą patį objektą kaip ir ATPK 69 straipsnis, t. y. abi normos saugo gamtos išteklių naudojimą. Taigi teismų sprendimai yra neteisėti, nes A. K., padaręs žalos gamtos išteklių naudojimui, t. y. pasisavinęs išlaužas ir išvartas, nuteistas už nusikalstamą veiką, kuria padaroma žala kitokiam objektui – nuosavybei.

9Taip pat kasatoriai nesutinka su išlaužų ir išvartų verte ir nurodo, kad teismai, nustatydami 1692,29 Lt (490,12 Eur) bendrą kainą, pagrindiniu kriterijumi laikė daikto rinkos vertę vagystės padarymo metu, buvo atsižvelgta į apvalios medienos mažmeninio pardavimo kainoraštį ir į liudytojo J. D. nurodytas medienos prekybos taisykles. Kasatoriai prašo atkreipti dėmesį į tai, kad prekybos apvaliąja mediena taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-504, nustatyta, jog apvalioji mediena – nukirstas ir nugenėtas medis be viršūnės, kuris gali būti skersai supjaustytas arba ne. Lietuvių kalbos žodynas išlaužas apibrėžia kaip išlaužtus ar nulaužtus medžius. Todėl išlaužos, kasatorių įsitikinimu, negali būti laikomos apvaliąja mediena ministro įsakymo prasme, o jų kaina negali būti identiška laiku nupjautiems, genėtiems medžiams. Pasak liudytojo J. D., biržės taksavimo lapuose nurodoma kaina yra nesvarbi, nes minėtu ministro įsakymu nustatyta, kad mediena vertinama pagal prekybos apvaliąja mediena taisykles, nepriklausomai nuo to, ar jos išvežamos, pavagiamos ar kt. Tačiau šie liudytojo J. D. parodymai, kasatorių teigimu, yra deklaratyvūs, tikėtina, melagingi, nes prekybos apvaliąja mediena taisyklėse nėra nurodyta, jog vagystės atveju medienos kaina yra skaičiuojama vadovaujantis būtent šiomis taisyklėmis. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo nesivadovauti biržės taksavimo lapais Nr. 29, 30, kuriuose užfiksuota objektyvi išlaužų vertė – 247,60 Lt (71,71 Eur). Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo jokio teisinio pagrindo inkriminuoti A. K. BK 178 straipsnio 1 dalį.

10Kartu kasatoriai nesutinka, kad A. K. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, pažymi, jog vagystė laikoma baigta, kai asmuo turi realią galimybę disponuoti nusikalstamos veikos dalyku, todėl šiuo atveju A. K. galbūt padaryta nusikalstama veika (BK 178 straipsnio 1 dalis) galėtų būti laikoma baigta nuo išvartų ir išlaužų nupjovimo, nes būtent nuo to momento jis turėjo realią galimybę disponuoti nusipjautomis išlaužomis ar išvartomis. Priežastis, dėl ko A. K. neparsivežė į namus likusių 4,80 ktm išvartų, tebuvo jo paties neprisiruošimas, tačiau jis bet kuriuo metu turėjo tokią galimybę. Kasatorių manymu, tiek dėl 6,048 ktm, tiek dėl 4,80 ktm išlaužų, A. K. tariamai padaryta nusikalstama veika buvo baigta. Be to, kasatoriai nurodo, kad teismai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2001, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, nes joje suformuota praktika prieštarauja ATPK ir BK reglamentuojamoms nuostatoms, kad asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, ši kasacinė nutartis yra pasenusi, taip pat abi baudžiamosios bylos iš esmės skirtingos.

11Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

12Atsiliepime nurodoma, kad teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Teismai, spręsdami A. K. kaltės klausimą, esminių BPK pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ar kurie būtų sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, nepadarė, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, teismai teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu pagrobus svetimą turtą ir tinkamai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

13Prokuroro teigimu, teismai teisingai nustatė, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, o ne administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 69 straipsnyje. Iš tiesų status miškas savaime neatitinka vagystės dalyko požymio – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos, o savavališkas svetimo ar nuosavo miško kirtimas nelaikytinas turto pagrobimu. Tokia veika, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali atitikti nusikalstamos veikos aplinkai (BK 270, 271, 273 straipsniai) požymius. Tačiau tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 3 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės – požymius ir kvalifikuojami pagal atitinkamą BK 178 straipsnio dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. iš jam nepriklausančio miško pagrobė ir pasikėsino pagrobti medienos, kurios vertė žymiai viršija 3 MGL (BK 190 straipsnio 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija), todėl tokie A. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės – požymius ir teisingai kvalifikuoti pagal 178 straipsnio 1 dalį. BK 270 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tais atvejais, kai kaltininko veiksmais yra pažeidžiamos aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklės, jei tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos aplinkai. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje išdėstė išsamius motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie yra atkartoti kasaciniame skunde, apie pagrobtos ir pasikėsintos pagrobti medienos vertės apskaičiavimą. Taip pat teismai pagrįstai A. K. veiką kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Nuteistasis A. K. dalį supjautų medžio išvartų (6,048 ktm) automobiliu išsivežė namo, o kitą dalį (4,80 ktm), kuri netilpo į automobilio priekabą, paliko miške, tačiau planavo parsivežti, bet nerasdavo tam laiko (šias aplinkybes nuteistasis pripažįsta). Tai leidžia konstatuoti, kad A. K. tyčia buvo nukreipta pasisavinti visą miške supjautą medieną, t. y. nuteistasis iš anksto numatė, kad visą supjautą medieną parveš namo (pavogs).

14Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi ištraukomis iš kasacinių nutarčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-531/2001 ir 2K-254/2010) tik analizuojant administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo problematiką ir pagrobto turto vertės nustatymo kriterijus, tačiau teismo išvados padarytos įvertinus bylos įrodymus pagal teismo vidinį įsitikinimą, kuris buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visi įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, gauti teisėtais būdais – baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio nagrinėjimo metu. Apkaltinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.

15Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, pasisakyta pakankamai plačiai (dėl veikos kvalifikavimo, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo, pagrobto turto vertės nustatymo, dėl galimai padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų). Apeliacinio skundo esminius argumentus teismas palygino su byloje surinkta medžiaga, pateikė motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, todėl nėra įstatyminio pagrindo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nutartį.

16Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato A. Koskaus kasacinis skundas atmestinas.

17Dėl BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo

18Kasatoriai nurodo, kad A. K. veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes šiuo atveju veikos objektas yra gamtos ištekliai (nudžiuvę ir išvirtę uosiai), o ne nuosavybė, todėl veika galėjo būti kvalifikuota pagal BK 270 straipsnio 1 dalį arba ATPK 69 straipsnį, nes abi šios normos saugo gamtos išteklių naudojimą. Taip pat kasatoriai nesutinka su tuo, kaip buvo paskaičiuota išlaužų ir išvartų vertė. Šie argumentai nepagrįsti.

19Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 1 MGL (nuo 2015 m. sausio 1 d. viršija 3 MGL, t. y. 390 Lt (112,98 Eur) dydį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija), juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010, 2K-54/2011, 2K-19/2014). Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, todėl tai ir yra pagrindinis kriterijus, lemiantis pagrobtos medienos vertės nustatymo pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2010).

20Šiaulių miškų urėdijos miško želdinimo saugos inžinierius J. D., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad tol, kol medžių išvartos guli miške nepajudintos, jos laikomos išvartomis, tačiau nagrinėjamu atveju išvartos jau buvo supjaustytos į kalades, todėl jos buvo pavadintos malkine mediena (malkomis). Medienos vertė buvo apskaičiuota pagal mažmeninės prekybos kainininką, kuriame kainos nustatomos pagal aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas prekybos mediena taisykles. Šių taisyklių 40 punkte nurodyta, kad medienos pradinę kainą nustato pardavėjas (valstybinių miškų valdytojas (patikėtinis), parduodantis valstybiniuose miškuose pagamintą medieną), apskaičiavęs savo paskutinio įvykusio aukciono atitinkamų asortimentų vidutines svertines kainas. Iš vykdytų aukcionų išrašų matyti, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. VĮ Šiaulių miškų urėdija vykdė 490 kub. m uosinių malkų pardavimo aukcioną, kurio metu didžiausia pasiūlyta kaina už 1 kub. m buvo 156 Lt (45,18 Eur). VĮ Šiaulių miškų urėdo 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu

21Nr. V-130 buvo patvirtinta mažmeninė 156 Lt (45,18 Eur)/kub. m uosinių malkų kaina.

22Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai pagrobtos medienos vertę nustatė vadovaudamasis Šiaulių miškų urėdijos pateiktu apvaliosios medienos mažmeninio pardavimo kainininku, kuriame nurodyta, jog 1 kub. m uosinių malkų kaina nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. yra 156 Lt (45,18 Eur).

23Teismų sprendimais nustatyta, kad A. K. iš valstybinio miško nupjovė ir pagrobė 943,49 Lt (273,25 Eur) vertės 10 nudžiūvusių ir išvirtusių uosių (6,048 ktm medienos); tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, nupjovė ir pasikėsino pagrobti 748,80 Lt (216,87 Eur) vertės 9 nudžiūvusius ir išvirtusius uosius (4,80 ktm medienos), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes medienos nespėjo išvežti.

24Konstatuotina, kad pagal teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 178 straipsnio 1 dalis – A. K. padarytai veikai pritaikytas tinkamai.

25ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Jau minėta, kad tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 3 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį. Pažymėtina, kad miško vagysčių gali būti įvairių, t. y. gali būti vagiama jau nukirsta mediena arba neteisėtai kertamas svetimas stačias miškas turint tikslą nukirstą medieną pasisavinti sau arba ją parduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. K. iš svetimo miško pagrobė nudžiūvusius ir išvirtusius uosius, prieš tai juos supjaustęs kaladėmis. Kadangi pagrobtos medienos vertė gerokai viršija 3 MGL dydžio sumą, A. K. veika negali būti kvalifikuojama kaip administracinės teisės pažeidimas pagal ATPK 69 straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už išlaužų, išvartų ir nukirstų medžių pasisavinimą. Taip pat padaryta veika neatitinka ir BK 270 straipsnio 1 dalies sudėties, nes šiame straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, nes dalį svetimo turto (10 uosių) A. K. jau buvo pagrobęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2009).

26Dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimų

27BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų. BPK 332 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo atmetimo atveju nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė. Iš apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą (kuriame iš esmės nurodyti tie patys argumentai kaip ir kasaciniame skunde) ir patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, nutarė apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas – argumentuotas, nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Atmesti nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu A. K.... 3. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. A. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 17 d., nuo 12.00 iki 19.00... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Šiaulių... 7. Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 8. Anot kasatorių, norint nustatyti, ar išlaužų, išvartų ir nukirstų... 9. Taip pat kasatoriai nesutinka su išlaužų ir išvartų verte ir nurodo, kad... 10. Kartu kasatoriai nesutinka, kad A. K. padarė vieną tęstinę nusikalstamą... 11. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 12. Atsiliepime nurodoma, kad teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė,... 13. Prokuroro teigimu, teismai teisingai nustatė, kad A. K. padarė nusikalstamą... 14. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi ištraukomis iš kasacinių... 15. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje visais bylai... 16. Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato A. Koskaus kasacinis skundas... 17. Dėl BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo... 18. Kasatoriai nurodo, kad A. K. veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 178... 19. Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške... 20. Šiaulių miškų urėdijos miško želdinimo saugos inžinierius J. D.,... 21. Nr. V-130 buvo patvirtinta mažmeninė 156 Lt (45,18 Eur)/kub. m uosinių... 22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai pagrobtos medienos... 23. Teismų sprendimais nustatyta, kad A. K. iš valstybinio miško nupjovė ir... 24. Konstatuotina, kad pagal teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes... 25. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už... 26. Dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimų... 27. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 29. Atmesti nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį...