Byla 2K-19/2014
Dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo advokato Arūno Bertulio, nuteistojo M. D. ir nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Vitalijaus Vaičiūno (Vitalij Vaičiūnas) kasacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

2E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, BK 178 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus J. L. priklausantį mišką) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), vagystės) – laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus mišką L. P. ir G. K. priklausančiame sklype, esančiame Švenčionių r., ( - ) – areštu penkiasdešimt penkioms paroms, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. L. ir L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), vagystės) – laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus mišką J. L. ir L. P. priklausančiame sklype, esančiame Švenčionių r., ( - ) – areštu šešiasdešimt penkioms paroms, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl E. D. priklausančio miško vagystės) – laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus E. D. priklausantį mišką) – areštu septyniasdešimt penkioms paroms, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), vagystės) – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus L. P. priklausantį mišką, esantį Švenčionių r., ( - ) – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė E. K. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams ir 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė E. K. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams ir 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki gruodžio 9 d. bei bausmės laikas, atliktas pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį.

4M. D. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, BK 178 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus J. L. priklausantį mišką) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), vagystės) – laisvės atėmimu trejiems metams, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus mišką L. P. ir G. K. priklausančiame sklype, esančiame Švenčionių r., ( - ) – areštu penkiasdešimčiai parų, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. L. ir L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), vagystės) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus mišką J. L. ir L. P. priklausančiame sklype, esančiame Švenčionių r., ( - ) – areštu šešiasdešimčiai parų, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl E. D. priklausančio miško vagystės) – laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus E. D. priklausantį mišką) – areštu septyniasdešimčiai parų, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), vagystės) – laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus L. P. priklausantį mišką, esantį Švenčionių r., ( - ) – areštu aštuoniasdešimčiai parų.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė M. D. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda, įpareigojant sumokėti ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki spalio 3 d.

6A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus J. L. priklausantį mišką) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), vagystės) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus mišką L. P. ir G. K. priklausančiame sklype, esančiame Švenčionių r., ( - ) – areštu dvidešimčiai parų, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. L. ir L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), vagystės) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus mišką J. L. ir L. P. priklausančiame sklype, esančiame Švenčionių r., ( - ) – areštu trisdešimčiai parų, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl E. D. priklausančio miško vagystės) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus E. D. priklausantį mišką) – areštu keturiasdešimčiai parų, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), vagystės) – laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių, BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) (dėl aplinkai padarytos žalos, iškirtus L. P. priklausantį mišką, esantį Švenčionių r., ( - ) – areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė A. Š. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams ir 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. iki rugsėjo 3 d.

8Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – priteista iš M. D., E. K. ir A. Š. solidariai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 74 736,62 Lt augmenijai padarytai žalai atlyginti. E. D. priteista solidariai iš M. D., E. K. ir A. Š. 95 698,37 Lt turtinei žalai bei 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. J. L. priteista solidariai iš M. D., E. K. ir A. Š. 25 016,66 Lt turtinei žalai atlyginti. L. P. priteista solidariai iš M. D., E. K. ir A. Š. 96 077,07 Lt turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista iš M. D., E. K., A. Š. po 408,25 Lt teismo turėtų išlaidų valstybės naudai.

9Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas K. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

10Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vaičiūno, nuteistųjų M. D. ir E. K. apeliaciniai skundai atmesti.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12M. D., E. K. ir K. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už dokumentų suklastojimą šiomis aplinkybėmis: K. P. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 3 d. iki gegužės 30 d., būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) rajono agentūros vyriausiuoju specialistu, agentūros patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su M. D., E. K. bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išduodamas M. D. bei leisdamas jam pasirašyti vietoje savininkų leidimus kirsti mišką Nr. 047947, Nr. 047972, Nr. 060922, neva miško savininkai G. K., J. L. ir L. P. leido iškirsti mišką jiems priklausančiuose miškuose, esančiuose Švenčionių r., ( - ), Švenčionių r., ( - ), Švenčionių r., ( - ), Švenčionių r., ( - ), išduodamas E. K. bei leisdamas jam pasirašyti vietoje savininko leidimus kirsti mišką Nr. 060906, Nr. 060911, neva miško savininkas E. D. leido iškirsti mišką jam priklausančiame miške, esančiame Švenčionių r., ( - ), išduodamas tyrimo metu nenustatytam asmeniui bei leisdamas jam pasirašyti vietoje savininko leidimą kirsti mišką Nr. 047960, neva miško savininkas J. M. leido iškirsti mišką jam priklausančiame miške, esančiame Švenčionių r., ( - ), suklastojo dokumentus, o M. D., pasirašydamas už G. K., neva jis leido iškirsti mišką jam priklausančiame miške, suklastojo leidimą kirsti mišką Nr. 047947, pasirašydamas už J. L., neva jis leido iškirsti mišką jam priklausančiame miške, suklastojo leidimą kirsti mišką Nr. 047972, pasirašydamas už L. P., neva jis leido iškirsti mišką jam priklausančiame miške, suklastojo leidimą kirsti mišką Nr. 060922, o E. K., pasirašydamas už E. D., neva jis leido iškirsti mišką jam priklausančiame miške, suklastojo leidimus kirsti mišką Nr. 060906, Nr. 060911.

13M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už didelės vertės svetimo turto vagystę) nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 3 iki 28 d., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, iš G. K. ir L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ( - ) girininkijos 476 kvartale, 15b, 15a, 16a sklypuose, nukirto ir pagrobė 338,16 kub. m L. P. priklausančios medienos, taip nukentėjusiajam padarydami 41 780,31 Lt turtinę žalą.

14M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 3 iki 28 d., kartu vykdydami pirmiau nurodytą nusikalstamą veiką, nukirsdami 676,32 kub. m medienos iš G. K. ir L. P. priklausančio miško, pažeisdami Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, Vyriausybės nutarimo „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 20 punktą, kuriame nustatyta, kad miškui kirsti yra privalomas leidimas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai ir visuomeninės organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, padarė didelę 20 192 Lt žalą augmenijai.

15M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už didelės vertės svetimo turto vagystę) nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 28 d. iki gegužės 14 d., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, iš J. L. ir L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ( - ) girininkijos 571 kvartale, 2c, 6a, 7a, 18a sklypuose, nukirto ir pagrobė 404,975 kub. m J. L. bei L. P. priklausančios medienos, taip jiems padarydami 44 196,72 Lt turtinę žalą.

16M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 28 d. iki gegužės 14 d., kartu vykdydami pirmiau nurodytą nusikalstamą veiką, nukirsdami 404,975 kub. m medienos iš J. L. ir L. P. priklausančio miško, pažeisdami Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, Vyriausybės nutarimo „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 20 punktą, kuriame nustatyta, kad miškui kirsti yra privalomas leidimas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai ir visuomeninės organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, padarė didelę 5302,44 Lt žalą augmenijai.

17M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 3 iki 28 d., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, iš J. L. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ( - ) girininkijos 571 kvartale, 2a, 2b sklypuose, nukirto ir pagrobė 129,183 kub. m J. L. priklausančios medienos, taip jam padarydami 12 918,30 Lt turtinę žalą.

18M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 3 iki 28 d., kartu vykdydami pirmiau nurodytą nusikalstamą veiką, nukirsdami 129,183 kub. m medienos iš J. L. priklausančio miško, pažeisdami Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, Vyriausybės nutarimo „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 20 punktą, kuriame nustatyta, kad miškui kirsti yra privalomas leidimas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai ir visuomeninės organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, padarė didelę 6200,64 Lt žalą augmenijai.

19M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už didelės vertės svetimo turto vagystę) nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 14 iki 30 d., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, iš E. D. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ( - ) girininkijos 59, 539 kvartaluose, 9b, 13b, 4 sklypuose, nukirto ir pagrobė 1120,686 kub. m E. D. priklausančios medienos, taip jam padarydami 105 698,37 Lt turtinę žalą.

20M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 14 iki 30 d., kartu vykdydami pirmiau nurodytą nusikalstamą veiką, nukirsdami 1120,686 kub. m medienos iš E. D. priklausančio miško, pažeisdami Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, Vyriausybės nutarimo „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 20 punktą, kuriame nustatyta, kad miškui kirsti yra privalomas leidimas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, kuriame nustatyta, kad piliečiai ir visuomeninės organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, padarė didelę 4738,50 Lt žalą augmenijai.

21M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už didelės vertės svetimo turto vagystę) nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki rugpjūčio 6 d., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, iš L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ( - ) girininkijos 63, 551 kvartaluose, 10a, 12a, 14a, 15a, 33a, 34a, 35, 40, 45a, 43a sklypuose, nukirto ir pagrobė 571,984 kub. m L. P. priklausančios medienos, taip jam padarydami 50 245,28 Lt turtinę žalą.

22M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki rugpjūčio 6 d., kartu vykdydami pirmiau nurodytą nusikalstamą veiką, nukirsdami 801,984 kub. m medienos iš L. P. priklausančio miško, pažeisdami Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, Vyriausybės nutarimo „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 20 punktą, kuriame nustatyta, kad miškui kirsti yra privalomas leidimas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai ir visuomeninės organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, padarė didelę 38 303,04 Lt žalą augmenijai.

23Kasaciniu skundu nuteistojo E. K. gynėjas advokatas A. Bertulis prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties dalis, kuriomis E. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1, 3 dalis, 270 straipsnio 2 dalį, ir išteisinti jį dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, taip pat pakeisti teismų sprendimus ir atmesti jam pareikštus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, E. D., J. L. bei L. P. civilinius ieškinius.

24Kasatorius skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 300 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1, 3 dalių, 270 straipsnio 2 dalies, 24–26 straipsnių, 54, 60 straipsnių – taikymo ir aiškinimo bei esminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimo padarymo.

25Abiejų instancijų teismai nepagrįstai konstatavo, kad E. K. veiksmuose yra BK 300 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1, 3 dalyse, 270 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių.

26Nuteisdamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teismas turėjo neginčijamai konstatuoti, kad E. K. suklastojo konkrečius dokumentus ir tai padarė suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, tačiau tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta ir E. K. kaltė buvo nustatyta nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo. Jo kaltė buvo grindžiama tik prielaidomis.

27Pirmosios instancijos teismas E. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisė remdamasis iš esmės tik vieninteliais nuteistojo K. P. parodymais, kad porą kartų M. D. į agentūrą buvo atėjęs su E. K. ir šis yra pasirašęs ant leidimų. Daugiau kitų įrodymų, pagrindžiančių E. K. kaltę, byloje nėra. Teismai nenurodė, kokį konkretų leidimą kirsti mišką suklastojo E. K., t. y. nebuvo įvardytas net nusikaltimo dalykas. Be to, remiantis to paties K. P. kitais parodymais, kuriuose jis konkrečiai išvardijo, kas ant ko pasirašė, E. K. nebuvo paminėtas iš viso (T. 7, b. l. 113). Liudytojas R. S. davė parodymus tik apie M. D. pasirašytą leidimą (T. 11, b. l. 166). Liudytoja notarė D. Š. paaiškino, kad G. K. leidimą kirsti mišką pateikė pats (T. 7, b. l. 116), o tai paneigia prielaidą, jog G. K. leidimas kirsti mišką galėjo būti suklastotas kitų asmenų.

28Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad E. K. savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepripažino. Pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. rašysenos specialisto išvadą Nr. 140-(10368)-ISI-7409 nenustatyta, kad parašai leidimuose galėjo būti atlikti M. D. ar E. K. Be to, rašysenos tyrimu buvo tiriami tik šių dviejų nuteistųjų rašysenos pavydžiai, kitų dviejų nuteistųjų, kurie taip pat nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, – K. P. ir A. Š. – rašysenos pavyzdžiai nebuvo tiriami. Be to, specialisto išvados padarytos tik kaip tikėtinos, todėl šiuo atveju reikėjo remtis būtent E. K. parodymais, kad jis nepasirašinėjo ant leidimų ir jų neklastojo.

29Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino apeliacinio skundo argumentų dėl rašysenos tyrimo patikimumo, nepagrįstai atmetė prašymą skirti papildomą rašysenos ekspertizę ištirti K. P. bei A. Š. rašysenos pavyzdžius, motyvuodamas tuo, kad specialisto išvados rezultatai yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, be to, leidimuose esantys parašai yra neinformatyvūs. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju tik specialistas, atlikęs papildomą rašysenos tyrimą, galėjo pateikti kompetentingą išvadą dėl parašų leidimuose tikrumo. Teismas, prisiimdamas specialisto funkciją, pažeidė ne tik BPK normas, užtikrinančias tinkamą įrodymų tyrimą, bet ir E. K. teisę į teisingą baudžiamąjį procesą. Apeliacinės instancijos teismas net nebandė pašalinti E. K. iškeltų abejonių dėl rašysenos tyrimo patikimumo, nors tai galėjo atlikti paskirdamas papildomą rašysenos tyrimą. Be to, skirtingai nei interpretavo apeliacinės instancijos teismas, specialisto išvadoje Nr. 140-(10368)-ISI-7409 nebuvo nurodyta, kad leidimuose esantys parašai neinformatyvūs. Specialistas nurodė tik tai, kad dėl tiriamų parašų paprastumo, mažo grafinio informatyvumo, didelio variantiškumo rašysenos pavyzdžiuose, atlikimo sąlygų skirtumo negalima atsakyti, ar parašas atliktas M. D. ar E. K. ranka. Tačiau, kasatoriaus nuomone, tai nereiškia, kad, ištyrus nuteistųjų K. P. ir A. Š. rašysenos pavyzdžius, parašo atlikimo subjekto taip pat nebūtų galima nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai buvo nuolat keičiami ir nenuoseklūs, neįvertino E. K. skunde ir gynėjo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, dėl jų nepasisakė, nors pagal BPK aprašomojoje nutarties dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo.

30Kasatorius daro išvadą, kad, byloje nesant tiesioginių ir netiesioginių įrodymų dėl E. K. kaltės ir esant surinktiems tiesioginiams įrodymams, jog ant leidimų kirsti mišką pasirašė ne E. K., t. y. konkrečių leidimų neklastojo, teismai, pripažindami E. K. kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, pažeidė nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 6 dalyje, nesivadovavo in dubio pro reo principu, kad nepašalintos abejonės turi būti vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Esant nepanaikintų abejonių dėl veikos padarymo, E. K. turėjo būti išteisintas.

31Dėl netinkamo BK 178 straipsnio 3 dalies taikymo kasatorius nurodo, kad E. K. buvo nuteistas dėl šios veikos padarymo teismui nenustačius jo veiksmuose nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių. Teismai nevisapusiškai ištyrė bylos medžiagą, nenustatė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių E. K. kaltę, nepašalino ištirtų įrodymų prieštaravimų, neįvertino esminių aplinkybių, ir tai vertintina kaip esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nulėmęs netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos.

32Pagal teismų praktiką medienos stačiojo miško pavidalu užvaldyti (pagrobti) neįmanoma – prieš vagystę miškas turi būti iškirstas. Neteisėtas miško iškirtimas, turinti tikslą pasisavinti medieną, gali būti vertinamas kaip parengiamieji veiksmai, kuriais sudaromos sąlygos vagystei įvykdyti, tačiau tokie veiksmai nelaikytini turto pagrobimu. Dėl to statusis miškas neatitinka ir turto, kaip vagystės dalyko, vieno iš požymių – jo atskirtinumo nuo gamtinės aplinkos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2010). Neatlygintinas turto užvaldymas yra tik tada, kai kaltininkas turtą užvaldo neatlygindamas turto vertės.

33Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, ar E. K. atliko tyčinius ir neteisėtus svetimo turto fizinio užvaldymo veiksmus, ar numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo, nesiaiškino, ar E. K. suvokė, kad grobė didelės vertės svetimą turtą. Be to, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų, nuteistųjų duotų parodymų matyti, kad E. K. neįgijo galimybės neteisėtai valdyti, naudotis ar disponuoti nukirstu mišku pagal savo valią, kaip yra baigtos vagystės atveju. Taip pat teismai neįvertino fakto, kad E. K., kaip vykdytojas, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kai kurios leidimų kirsti mišką kopijos, kurias jis matė, buvo suklastotos; tai paneigiančių įrodymų byloje nesurinkta. Be to, nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme posėdžio metu nurodė, kad E. K. atliko patarnaujančiojo vaidmenį ir kad jis byloje turėtų būti liudytojas (T. 9, b. l. 32).

34Dėl netinkamo BK 24–26, 54 ir 60 straipsnių taikymo kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog E. K. veikė bendrininkų grupe ir laikė tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe bei atitinkamai neteisingai paskyrė bausmę, neatsižvelgė į bausmės paskirtį.

35Vykdytojo veika pasireiškia tokiais nusikalstamais veiksmais, kurie numatyti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojas yra tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad E. K. atliko vykdytojo vaidmenį, nes jo veiksmuose nebuvo BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalių dispozicijose numatytų nusikalstamų veikų požymių. Taip pat remiantis bylos medžiaga E. K. niekada jokia forma nesudarinėjo susitarimo su K. P., M. D. ir A. Š. dėl bendro dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, neatliko bendrų veiksmų su kitais asmenimis, nesuvokė tyčios bendrumo ir pan. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino bendrininkavimo institutą. Šio teismo argumentai nepakankami ir nepagrįsti, kad būtų galima konstatuoti baudžiamajame įstatyme numatytus bendrininkavimo požymius, nes teismas nepasisakė, kad E. K., M. D. ir A. Š. buvo susitarę veikti bendrai, nekonstatavo jų suvokimo, kad jie kėsinosi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nepagrindė, kad bendrais veiksmais jie realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių.

36Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 270 straipsnio 2 dalies normą. Vien neteisėto miško iškirtimo faktas ir padarytos turtinės žalos įvertinimas pagal iškirstos medienos kietmetrius nėra besąlygiškas pagrindas išvadai dėl žalos gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai. Nustatant šių padarinių kilimo ir jų dydžio faktines aplinkybes, atsižvelgtina ne tik į materialinių nuostolių dydį, bet ir į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2010).

37Pirmosios instancijos teismas pripažino E. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 270 straipsnio 2 dalyje, remdamasis tuo, kad miškas buvo iškirstas neturint teisėtai išduoto leidimo kirsti mišką, taip pažeidžiant aplinkos apsaugos taisykles. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, kad E. K. matuojant miškus dalyvavo nežinodamas, jog veikia neteisėtai, nedavė nurodymų darbininkams, neketino užvaldyti nukirstos medienos bei padaryti žalos aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo įrodymų, jog E. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1, 3 dalyse, jam negali būti inkriminuojami ir BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

38Kasaciniame skunde esminis BPK 20 straipsnio pažeidimas argumentuojamas tuo, kad teismai nepagrįstai atmetė E. K. ir M. D. parodymus, nors jie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs. E. K. savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažino. Teismai tinkamai neišsiaiškino inkriminuotų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, netyrė ir nevertino aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nuteistojo veiksmų kvalifikavimui, nepatikrino kiekvieno įrodymo sąsajumo, pakankamumo, tarpusavio ryšio ir nevertino byloje esančių įrodymų kaip visumos. Šioje byloje E. K. kaltė buvo pagrįsta prielaidomis, o ne patikimais įrodymais, prieštaringais liudytojų, nuteistųjų parodymais, prieštaringi įrodymai nepaneigti. Byloje surinktų įrodymų visumos analizė patvirtina, kad E. K. neatliko jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

39Kasatorius pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala konstatuojama tada, kai veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). E. D. nepateikė teismui nė vieno neturtinės žalos atlyginimą ir dydį pagrindžiančio įrodymo, t. y. jokių psichologinės ar fizinės sveikatos sutrikimus patvirtinančių dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas – CK 6.250 straipsnio nuostatas ir neteisėtai bei nepagrįstai priteisė E. D. neturtinę žalą. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo motyvus, kyla pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju konstatuotas neturtinės žalos faktas atitinka įstatymų bei teismų praktikos formuojamas nuostatas, nes neturtinė žala konstatuojama tada, kai veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs ir turi sukelti pakankamai sunkius emocinius išgyvenimus.

40Taip pat priteisiant iš E. K. (solidariai su kitais nuteistaisiais) turtinės žalos atlyginimą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui bei nukentėjusiesiems, netinkamai buvo pritaikytos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Šiuo atveju padaryta žala negali būti susieta su E. K. veiksmais, nes, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda tik esant asmens kaltei bei priežastiniam ryšiui, tačiau pagal bylos medžiagą, E. K. nesiekė padaryti žalos, nes nedalyvavo miško kirtimo procese.

41Kasaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties dalis, kuriomis jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1, 3 dalis, 270 straipsnio 2 dalį, ir išteisinti jį dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, taip pat pakeisti teismų sprendimus ir atmesti jam pareikštus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, E. D., J. L. bei L. P. civilinius ieškinius.

42Kasatorius, kaip ir nuteistojo E. K. gynėjas A. Bertulis, skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus tais pačiais pagrindais – dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 300 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1, 3 dalių, 270 straipsnio 2 dalies, 24–26 straipsnių, 54, 60 straipsnių – taikymo ir aiškinimo bei esminio BPK 20 straipsnio pažeidimo padarymo. M. D. kasaciniame skunde dėstomi teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai sutampa su nuteistojo E. K. gynėjo A. Bertulio kasaciniame skunde nurodytaisiais, todėl dar kartą šioje nutartyje analogiški abiejų kasatorių argumentai nekartojami, išdėstomi tik M. D. kasaciniame skunde papildomai nurodyti argumentai, susiję su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1, 3 dalis.

43Dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo kasatorius papildomai nurodo, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad leidimus kirsti mišką suklastojo ir juos pateikė kaip tikrus M. D. Nė vienas iš byloje liudijusių asmenų nepatvirtino (išskyrus nuteistąjį A. Š., kuris matė tik leidimo kopiją), kad gavo iš M. D. nuosprendyje nurodytus suklastotus leidimus kirsti mišką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė bylos aplinkybių, liko nepaneigta, kad parašai leidimuose kirsti mišką Nr. 047947, Nr. 047972, Nr. 060922 galėjo būti atlikti kitų nuteistųjų – K. P. ir A. Š.

44Pirmosios instancijos teismas kasatorių pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis kito nuteistojo K. P. parodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo nuolat keičiami, taip pat liudytojo R. S. parodymais. Tačiau iš jų parodymų negalima neginčijamai tvirtinti, kad kasatorius suklastojo visus nuosprendyje nurodytus leidimus kirsti mišką. K. P. bei liudytojo R. S. parodymuose buvo minimas tik leidimas Nr. 060922, be to, jie keitė parodymus dėl parašo leidime, painiojosi dėl kokio miško sklypo kirtimo neva buvo klastojamas leidimas – ar dėl esančio ( - ) k., ar ( - ) k. 2008 m. rugpjūčio 20 d. Liudytojo R. S. parodymai dėl leidimo pasirašymo yra prieštaringi ir negali būti laikomi pakankamais kasatoriaus kaltės įrodymais. K. P. parodė, kad neprisimena, kas pasirašė ant E. D. išduotų leidimų kirsti mišką Nr. 060906, 060911. 2008 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu jis teigė, kad leidimą iš jo M. D. išgavo apgaule, vėliau (2008 m. rugpjūčio 26 d.) apklausiamas iškėlė kitą versiją, kad leidimus išdavė bijodamas kasatoriaus dėdės A. B. ir kad šią aplinkybę gali patvirtinti R. S., tačiau šis to nepatvirtino, ir tai leidžia abejoti K. P. parodymų teisingumu. K. P. neginčijamai nepatvirtino, kad leidimuose pasirašė kasatorius.

45Be to, K. P. parodymais leidžia abejoti ir liudytojo V. G. parodymai, kad, išduodamas leidimus, K. P. tikrindavo asmens dokumentus ir nuosavybės dokumentus, t. y. tinkamai atlikdavo savo pareigas. K. P. nurodė, kad netikrino dokumentų, nes pasitikėjo kasatoriumi, nors įprastas jo, kaip valstybės tarnautojo, elgesys buvo priešingas. Liudytojo V. G. parodymai taip pat patvirtina, kad asmenys, išduodami leidimus, nesilaikė įstatyme nustatytos leidimų išdavimo tvarkos, todėl galima manyti, kad tai buvo daroma sąmoningai, jog susidarius nepalankiai situacijai įtarimai galėtų kristi ant daugelio žmonių, kaip ir atsitiko.

46K. P. patvirtino, kad leidimų atvykdavo ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, t. y. A. Š., nukentėjusysis L. P., be to, K. P. parodė, kad leidimų Nr. 047947, 047972, 060922 M. D. niekada nebuvo išdavęs ir jis ant šių leidimų nepasirašinėjo. Kiti byloje apklausti liudytojai ir nuteistieji neginčijamai nepatvirtino, kad kasatorius padarė jam inkriminuojamą BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Rašytinių įrodymų nėra, specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės paneigė, kad jis, pasirašydamas už G. K., J. L., L. P., suklastojo leidimus kirsti mišką. Visi su miško kirtimais susiję asmenys akcentuoja, kad matė leidimų kirsti kopijas, o ne originalus, o tai taip pat verčia abejoti klastojimo faktu. ( - ) aplinkos apsaugos agentūroje galiojusi leidimų išdavimo kirsti mišką tvarka sudarė akivaizdžias galimybes piktnaudžiauti išsiimant miško kirtimo leidimus, todėl negalima šios netinkamos leidimų kirsti išdavimų tvarkos paversti kaltinimais asmenims, kurie dėl savo ūkinės komercinės veiklos nuolat bendravo su agentūros darbuotojais miškotvarkos klausimais. Duomenų, kad leidimai kirsti mišką buvo išduoti ne agentūroje, kad blankai, ant kurių išrašyti leidimai yra ne jos, nėra. Kasatorius daro išvadą, kad leidimai kirsti mišką buvo išduoti ( - ) aplinkos apsaugos agentūroje, tačiau juose kasatoriaus parašo ar parašo klastojimo fakto nėra. Kasatorius ( - ) rajone vykdė aktyvią komercinę veiklą ir Aplinkos apsaugos agentūroje išiminėdavo daug leidimų kirsti įsigytiems ar turimiems miškams. Be to, kasatorius mano, kad sunkiai suvokiama tai, kaip gali klastoti oficialų dokumentą asmuo, nuo kurio nepriklauso leidimų išdavimas ir kuris neturi nieko bendro su asmenimis, kuriems leidimai išduodami, t. y. negali žinoti jų asmeninių ir sklypų duomenų, nurodytų leidimuose kirsti mišką. Teismui pakako abejotinų parodymų konstatuoti kasatoriaus kaltę, be to, nebuvo pasisakyta dėl nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, abiejų instancijų teismai nenustatė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kasatoriaus kaltę, bei neišdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų, taip pažeidė BPK 305 straipsnio nuostatas.

47Dėl netinkamo BK 178 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo dėl G. K. ir L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), vagystės kasatorius nurodo, kad jis pripažintas kaltu teismui nenustačius nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, nevisapusiškai ištyrus bylos medžiagą ir nenustačius įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių aplinkybių, nepašalino ištirtų įrodymų prieštaravimų, ir tai vertintina kaip BPK 20 straipsnio 5 dalies esminis pažeidimas. Šis pažeidimas sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

48Kasatorius tvirtina, kad jis nuteistas remiantis iš esmės tik nuteistojo A. Š. ir liudytojo R. S. parodymais. Aptardamas nukentėjusiojo G. K., nuteistųjų A. Š., E. K., liudytojų E. B., R. S., A. J., A. M., R. R., A. P., R. S. parodymus, jis teigia, kad G. K. painiojosi ne tik dėl to, kam pardavė mišką, bet ir kokį mišką, neatsiminė, kokioje vietoje, kokius dokumentus pasirašinėjo ir pan., iš liudytojų parodymų matyti, kad būtent A. Š. buvo suinteresuotas šio miško pirkimu, kirtimu ir medienos pardavimu, rūpinosi miško kirtimo darbais, kaip viršininkas, duodavo nurodymus, mokėdavo už darbą. Iš šių bylos duomenų galima spręsti, kad kasatorius iš viso nedalyvavo kertant mišką. Be to, notarė D. Š. parodė, kad ji patvirtino įgaliojimą, kuriuo G. K. įgaliojo A. Š. atstovauti jo interesams kertant mišką G. K. bendrosios nuosavybės teise su L. P. priklausančio miško dalyje. Kasatorius pažymi, kad ne tik G. K., bet ir A. Š. parodymai nenuoseklūs. Šis iš pradžių teigė, kad mišką pirko iš M. D., vėliau (2009 m. balandžio 22 d.) – kad su G. K. buvo pas notarę dėl įgaliojimo kirsti mišką surašymo.

49Dėl netinkamo BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo dėl J. L. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), taip pat J. L., L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), bei E. D. priklausančio miško, esančio Švenčionių r., ( - ), vagysčių skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino kasatorių kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalis remdamasis iš esmės tik nuteistojo A. Š. ir liudytojo R. S. netiesioginiais parodymais. Kasatorius neneigia, kad ( - ) lankėsi ir apžiūrėjo miško sklypą, tačiau jokių tolesnių veiksmų dėl miško įsigijimo neatliko, šis jo nedomino. E. K. sklypą parodė A. Š. Liudytojas A. J. parodė, kad mišką jis kirto A. Š. prašymu. Liudytojas A. P. patvirtino, kad už darbą mokėdavo A. Š. Liudytojas R. S. paliudijo, kad A. Š. parodė, iš kur vežti medieną. Liudytojas R. R. nurodė, kad 2008 m. porą savaičių dirbo pas A. Š. vairuotoju, jam paskambindavo A. Š. ir nurodydavo, kur važiuoti. Taigi A. Š. vadovavo miško kirtimui, buvo suinteresuotas miško kirtimu ir šiai veiklai vadovavo, o M. D., kertant mišką, juolab pasisavinant nukirstą medieną, nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, nevisapusiškai ištyrė bylos medžiagą bei nenustatė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kasatoriaus kaltę. Teismas neįvertino esminių aplinkybių, nepašalino ištirtų įrodymų prieštaravimų, ir tai vertintina kaip BPK 20 straipsnio 5 dalies esminis pažeidimas. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad kasatorius norėjo užgrobti didelės vertės svetimą turtą, todėl jo veiksmuose negalima konstatuoti nusikaltimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio nuostatą, įpareigojančią motyvuoti nuosprendį ir pagrįsti jį konkrečiais įrodymais.

50Tokias pačias netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių BPK normų pažeidimų padarymo klaidas kasatorius nurodo dėl to, kad teismas nuteisė jį pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl L. P. priklausančio miško, esančio Švenčionių r. ( - ), vagystės. Kasatorius pripažintas kaltu taip pat remiantis iš esmės tik kito nuteistojo A. Š. ir liudytojo R. S. netiesioginiais parodymais. Liudytojų A. J., A. R., R. R., R. S., R. V. ir D. D. parodymais nustatyta, kad miško plotą, kurį reikėjo iškirsti, jiems nurodė A. Š., kuris taip pat atveždavo jiems maisto, būtent A. Š. kai kuriuos darbininkus išvarė iš sklypo. Kasatorius neneigia, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. bendravo su A. Š. dėl sklypų, esančių pasienyje prie ( - ) k., ir jo prašymu aiškinosi agentūroje dėl viename iš jam išduotų leidimų kirsti mišką leistino kirsti miško kiekio. Tačiau tai buvo nieko neišsiskiriantis iš kitų paklausimas, kuriais jis domėjosi, vykdydamas savo ūkinę veiklą. Kirtimai buvo atliekami pakankamai didelėje valstybės sienos apsaugos teritorijoje, taip pat ir ties ( - ) k., kur kirtimo darbus vykdė A. Š. darbininkai. Liudytojo D. D. parodymai patvirtina kasatoriaus parodymus, kad pjovėjai buvo atvežti jo brolio, tėvų ir jo asmenine nuosavybe turimų sklypų sutvarkymui, kad leidimo kopiją kirsti mišką, išduotą L. P. vardu, jam pateikė A. Š. arba E. K., už kirtimą turėjo sumokėti A. Š. Iš esmės visi liudiję miško pjovėjai išimtinai pažįsta tik A. Š. ir E. K., nė vienas iš jų nepatvirtino, kad nurodymus kirsti mišką duodavo M. D. Apie tai, kad kasatorius būtų davęs kam nors nurodymus išvežti medieną, būtų gavęs pinigų už neteisėtai iškirstą medieną ar kitaip būtų pradėjęs neteisėtai ją valdyti, byloje įrodymų nėra, o apklausti liudininkai patvirtino, kad kasatorius niekada nebuvo pradėjęs valdyti, naudoti ar disponuoti nukirstu mišku.

51Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas V. Vaičiūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutartį, pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendį – panaikinti jo dalį, pagal kurią A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir jį dėl šių veikų padarymo išteisinti, baudžiamąją bylą jam nutraukti, pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, civilinius ieškinius A. Š. dėl veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo atmesti.

52Kasatorius nurodo, kad teismai priimtuose sprendimuose netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK bendrosios dalies normas, taip pat nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis). A. Š. iš dalies pripažino jam inkriminuotų veikų objektyviuosius požymius, t. y. kad iškirto miškus. Tačiau inkriminuojant vagystę turi būti įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Vagystė gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), o byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad A. Š. veikė arba netiesiogine tyčia, arba nusikalstamai nerūpestingai, todėl jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti kaip vagystė.

53Anot kasatoriaus, nors A. Š. ir žinojo, kad miškai buvo įgyjami su pažeidimais, tačiau jis manė, jog miškų kirtimai buvo vykdomi žinant jų savininkams ir jog su jais atsiskaitoma, nes jis mokėjo pinigus M. D. Šias aplinkybes patvirtina K. P. parodymai, kad dėl leidimų išdavimų į jį kreipėsi M. D.; G. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad M. D. paėmė leidimą miškui kirsti, su juo nuvyko pas notarą, sudarė pirkimo pardavimo sutartį, nors sandoris galėjo būti įforminamas A. Š. vardu, pinigus jam taip pat mokėjo M. D. Taigi A. Š. žinojo, kad M. D. atsiskaitė su G. K., todėl galėjo manyti, kad ir su kitais savininkais atsiskaitoma.

54Tai, kad A. Š. manė, jog M. D. susitarė su visais miškų savininkais dėl miškų kirtimo, patvirtina faktas, jog daugelis dalykų, susijusių su vykdoma veikla, buvo sprendžiami žodžiu. Tą patvirtino G. K. J. L. parodė, kad buvo žodinis jo ir L. P. susitarimas dėl bendro miško kirtimo. Būtent dėl to tarp M. D. ir A. Š. nebuvo sudaryta jokių pirkimo-pardavimo sutarčių. Žinodamas tokią praktiką, A. Š. galėjo patikėti, kad G. K. susitarė su L. P. dėl bendro miško iškirtimo, be to, G. K. patvirtino, kad beveik nebendravo su A. Š., visas derybas vedė su M. D.

55Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma inkriminuojamų nusikalstamų veikų kilo todėl, kad M. D., pasinaudodamas suklastotais parašais, gaudavo leidimus kirsti mišką. M. D. nuo pat pradžių žinojo, kad tokie leidimai buvo suklastoti, tačiau pateikė juos A. Š. kaip teisėtus, todėl nebuvo pagrindo netikėti A. Š. parodymais, kad M. D. patikino jį, jog bus susitarta su savininkais dėl didesnio kiekio medienos ir jiems jau sumokėta už medieną.

56Be to, M. D. buvo žinomas kaip žmogus, besiverčiantis medienos prekyba ir tarpininkavimu perkant-parduodant miško sklypus (liudytojo V. M. parodymai), todėl kėlė pasitikėjimą ne tik A. Š., bet ir K. P., R. S. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltintas L. P. medienos vagyste A. Š. nesislapstė, bandė su juo susitarti atlyginti žalą, iš karto nutraukė veiklą. A. Š. ir jo darbininkai kirto jiems parodytą mišką nesislapstydami, naudodami brangią techniką, oficialiai gavus leidimą dirbti pasienio ruože, be to, buvo pažadėta, jog bus gauti leidimai kirsti didesnį medienos kiekį (A. P., A. J. parodymai), todėl įtarimų dėl medienos vagystės tuo metu net negalėjo kilti.

57Išdėstytos aplinkybės, kasatoriaus nuomone, rodo, kad A. Š. veiksmai, kai jis nepatikrino miškų sklypų įgijimo aplinkybių, dokumentų apiforminimo ir atsiskaitymo su pardavėjais, negali būti vertinami kaip turintys tiesioginės tyčios, nukreiptos į neatlygintiną svetimo turto pasisavinimą, požymių, labiau atitinka nusikalstamo nerūpestingumą, nes A. Š. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant A. Š. veiksmus kaip vagystę, buvo pritaikytas netinkamai.

58Taip pat kasatorius pažymi, kad neatitinka tikrovės apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų A. Š. individualios įmonės, per kurią jis kirto mišką, išteklių naudojimo pagrįstumą, kas, teismo nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis siekė nuslėpti daromą nusikalstamą veiklą. Byloje yra Švenčionių rajono apylinkės prokuroro 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas, kuriuo buvo paimta A. Š. individualiai įmonei priklausanti medvežė „Timberjack“, kuri buvo naudojama medienos tempimo darbams (dėl to buvo paduoti skundai, o Švenčionių rajono apylinkės teismas nutartimi ją grąžino A. Š.). Taip pat byloje liudytojai patvirtino, kad buvo naudojami vilkikai „Volvo“, „Skania“.

59Atsiliepimu į kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistojo E. K. gynėjo A. B., nuteistojo A. Š. gynėjo V. V. ir nuteistojo M. D. kasacinius skundus atmesti.

60Prokuroras nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai, nepadaryta. Anot prokuroro, didžioji kasacinių skundų argumentų dalis yra susijusi su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu. Atsakant į šiuos kasacinių skundų argumentus, atsiliepime teigiama, kad nuteistasis gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, padarytų vertinant įrodymus, tačiau nuteistajam nepriimtinos teismo išvados šiais klausimais savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui, t. y. kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus. Be to, pasak prokuroro, su įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu susiję kasacinių skundų argumentai, nurodant BPK 20 straipsnio ir kitų normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą, reikalavimų pažeidimus bei galimus nukrypimus nuo suformuotos teismų praktikos, yra iš esmės deklaratyvūs, juolab kad minėtus kasacinių skundų argumentus išsamiai išnagrinėjo ir apsvarstė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus analogiškais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsakė į visus nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iškeltus esminius klausimus, tinkamai taikė įstatymą, todėl BPK 320 straipsnio nuostatų nepažeidė. Apeliacinio teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus, o nuoroda į BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus apeliacinės instancijos teismo sprendime yra deklaratyvaus pobūdžio. Motyvai, kuriuos išdėstė apeliacinės instancijos teismas savo sprendime atsakydamas į analogiškus apeliacinių skundų argumentus, yra suprantami, pagrįsti ir argumentuoti. Nuteistųjų M. D. ir E. K. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1, 3 dalyse, 270 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o A. Š. – BK 178 straipsnio 1, 3 dalyse, 270 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nustatyta teisme tiesiogiai ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismai vertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų. Nuteistųjų kaltė pagrįsta tiek objektyviais rašytiniais įrodymais, tiek kito nuteistojo A. P., iš dalies A. Š., liudytojo R. S., nukentėjusiųjų E. D., J. L. ir L. P. parodymais, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga, todėl jų neigimas ar menkinimas kasaciniuose skunduose nepagrįstas. Anot prokuroro, nėra pagrindo teigti, kad teismai buvo šališki visų trijų kasatorių atžvilgiu dėl to, jog ne taip, kaip to nori nuteistieji ar jų gynėjai, įvertino surinktus įrodymus.

61Teismai tinkamai taikė BK 24–26 straipsnių nuostatas bei pagrįstai nustatė, kad nuteistieji jiems inkriminuotas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nusikalstamas veikas įvykdė veikdami bendrininkų grupe. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad pagal išankstinį susitarimą ir veikdami kartu M. D., E. K. ir A. Š. užvaldė svetimą turtą – iškirto miškus ir pagrobė nukentėjusiesiems L. P., J. L., E. D. priklausančią medieną. Bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nuteistųjų tarpusavio ryšių palaikymo darant nusikalstamas veikas aplinkybes. Iš abiejų instancijų teismuose išanalizuotų įrodymų ir padarytų išvadų matyti, kad teismai pagrįstai nusprendė, jog, nuosekliai vertinant nuteistųjų M. D., E. K. ir A. Š. veiksmus, jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos sujungus visų jų bendras pastangas, kiekvienam jų atlikus atskiras nusikalstamos veikos dalis, konkrečiais veiksmais įgyvendinus paskirtas užduotis. Kiekvieno bendrininko veiksmų visuma taip pat leido teismams daryti pagrįstą išvadą, kad kiekvienas iš jų suvokė minėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, tiesiogine tyčia siekė bendro tikslo – svetimo miško iškirtimo bei gautos medienos, t. y. svetimo didelės vertės turto, pasisavinimo. Nusikalstama veika padaryta nuteistiesiems veikiant neapibrėžta tyčia – siekiant pasisavinti svetimą turtą, kai kaltininkai suvokė savo veikos pavojingumą, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, nes juos tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą.

62Taip pat E. K. bei M. D. pagrįstai nuteisti pagal BK 270 straipsnio 2 dalį už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą padarius didelės žalos augmenijai. Byloje nustatyta, kad nuteistieji bendromis pastangomis neteisėtai nukentėjusiesiems privačios nuosavybės teise priklausančiuose miško sklypuose iškirto didelius kiekius pušų, eglių, beržų, juodalksnių, dalis miško sklypų iškirsta plynai, miškai buvo tiesiog suniokoti, iškirsti brandūs miškai, kuriems atkurti reikės daug laiko, neteisėtu miškų kirtimu buvo sutrikdyti natūralūs biologiniai procesai, todėl buvo padaryta didelė žala augmenijai, o materialinė žalos išraiška šiuo atveju nėra „didelės žalos aplinkai“ požymis. Prokuroras pažymi, kad būtent paruošiamieji nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalyse, daryti nuteistųjų veiksmai, t. y. miško plotų neturint teisėtų leidimų kirtimas, atitinka BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Visų trijų nuteistųjų neteisėti veiksmai vertintini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1, 3 dalyse ir 270 straipsnio 2 dalyje, sutaptis.

63Prokuroro nuomone, kasacinių skundų argumentai, susiję su nukentėjusiųjų naudai priteistais civiliniais ieškiniais, yra nepagrįsti ir atmestini. Pagrindinis kasaciniuose skunduose pateiktas nuteistųjų argumentas dėl priteistų civilinių ieškinių yra aplinkybė, kad jie nepadarė inkriminuotų veikų. Šie jų teiginiai nepasitvirtino, t. y. nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl vadovaujantis baudžiamojo proceso nuostatomis nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys turėjo teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Civiliniai ieškiniai šioje baudžiamojoje byloje pareikšti ir išnagrinėti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos.

64Neturtinės žalos E. D. priteisimo klausimas taip pat išspręstas tinkamai. Neturtine žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Šiuo atveju iš E. D. priklausančio miško buvo iškirsta ir pavogta didelis kiekis medienos, miškas buvo suniokotas, jam atkurti reikės daug laiko, be to, iš E. D. buvo atimtos galimybės rekreaciniam poilsiui, kuriam jis iki tol ir naudojo suniokotą miško masyvą, apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į istorinę praeitį, susijusią su nusikalstamais veiksmais suniokotu mišku, todėl abiejų instancijų teismai pagrįstai pripažino, kad E. D. dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų patyrė daug neigiamų išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, šoką. Sveikatos pablogėjimas nėra laikytinas vieninteliu indikatoriumi, patvirtinančiu, jog asmeniui buvo padaryta neturtinė žala, todėl sveikatos pablogėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikimas, skirtingai nei teigia kasatoriai, nebuvo pagrindas netenkinti nukentėjusiojo E. D. ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo.

65Apibendrindamas prokuroras daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai detaliai išanalizavo liudytojų parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertino surinktų įrodymų visetą ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, visiems nuteistiesiems bausmės paskirtos laikantis bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių, yra individualizuotos ir nėra aiškiai per griežtos.

66Atsiliepimu į kasacinius skundus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius prašo teismo nuožiūra spręsti dėl kasaciniuose skunduose išdėstytų reikalavimų. Be to, nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, apsaugos ir miškotvarkos darbų kokybės kontrolės funkcijos nuo 2012 m. sausio 1 d. perduotos Valstybinei miškų tarnybai, todėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neturi įgaliojimų vertinti teisinių ginčų, susijusių su savavališku miško kirtimu bei dėl to padarytos žalos aplinkai.

67Nuteistojo E. K. gynėjo advokato Arūno Bertulio, nuteistojo M. D. ir nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Vitalijaus Vaičiūno kasaciniai skundai atmestini.

68Dėl bendrininkavimo vagiant svetimo miško medieną

69Dėl BK 178 straipsnio 3 dalies ir BK 270 straipsnio 2 dalies taikymo

70Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 1 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010, 2K-54/2011). Miško vagystės yra specifinės. Gali būti vagiama jau nukirsta mediena arba neteisėtai kertamas svetimas stačias miškas turint tikslą nukirstą medieną pasisavinti sau arba ją parduoti. Paprastai pavogtos medienos didesnį kiekį sunku realizuoti, nes pirkėjas reikalauja dokumentų – leidimo kirsti mišką ir nuosavybės dokumentų. Šioje byloje nustatytas toks medienos vagysčių mechanizmas: M. D., turėdamas informaciją apie miško savininkų sklypus, kuriuose galimas plynas ar einamasis kirtimas pagal miškotvarkos projektą, pasamdydavo specialistą – miškininką, kuris kirstiną miško plotą pažymėdavo miške – atrėždavo biržę ir sudarydavo jos įvertinimo dokumentus bei planą. Reikiamus dokumentus biržei atrėžti pateikdavo ir specialistą – miškininką į mišką nuveždavo bei padėdavo atrėžti biržę E. K. Biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentai buvo atiduodami M. D., kuris juos pateikdavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) vyriausiajam specialistui K. P., o šis neteisėtai, klastodamas dokumentus, miško savininkų vardu išduodavo miško kirtimo leidimus, kuriuose neteisėtai vietoj miško savininkų pasirašė M. D. (už G. K., J. L. ir L. P.) bei E. K. (už E. D. dviejuose leidimuose). M. D. suklastotus leidimus kirsti mišką perduodavo A. Š., kuris vykdė neva legalų leidimuose nurodyto miško ploto iškirtimą bei medienos pardavimą. Suklastotų dokumentų – leidimų kirsti mišką panaudojimas leido bendrininkams legaliai parduoti pavogtą medieną rinkos kainomis.

71Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

72Iš pirmiau aptarto medienos vagysčių mechanizmo akivaizdu, kad visi bendrininkai – M. D., E. K. ir A. Š. veikė iš anksto susitarę, pasiskirstę vaidmenimis ir tyčia – bendrininkų grupe. M. D., naudodamasis turima informacija ir pažintimis, paprastai apžiūrėdavo miško plotą, pasamdydavo specialistą – miškininką, kuris atrėždavo biržę ir sudarydavo visus reikiamus dokumentus (juos perduodavo M. D.), būtinus pateikti pareigūnui, kuris miško savininkų vardu išduodavo suklastotus miško kirtimo leidimus, kuriuose M. D. ir E. K. klastojo miško savininkų parašus. M. D. suklastotus leidimus kirsti mišką parduodavo A. Š., kuris medieną iškirsdavo ir ją realizuodavo. Reikiamus dokumentus biržei atrėžti pateikdavo bei specialistą – miškininką į mišką nuveždavo bei padėdavo atrėžti biržę E. K., kuris dokumentus gaudavo iš M. D. Be to, E. K. parodydavo A. Š. kirstinų biržių ribas. Toks medienos vagysčių būdas reikalauja visų bendrininkų sutelktų pastangų ir kiekvienas iš jų realizavo dalį vagystės objektyviųjų požymių siekiant galutinio rezultato, taigi kiekvienas bendrininkas yra šių vagysčių bendravykdytojas. Akivaizdu ir tai, kad kiekvienas šių vagysčių bendrininkas suvokė, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jiems inkriminuotas medienos vagystes, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas. Nuteistojo A. Š. gynėjo skundo argumentai, kad jo ginamojo veiksmuose nėra tyčios, paneigti nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis: A. Š. leidimus kirsti mišką gaudavo iš M. D., kuriam už mišką ir sumokėdavo; leidimai kirsti mišką buvo išduoti ne M. D., o kitų asmenų – miško savininkų vardu; jokių dokumentų, kad iš leidimuose kirsti mišką nurodytų asmenų M. D. pirko stačią mišką A. Š. nebuvo pateikti; A. Š. turėjo individualią įmonę ir vertėsi miško kirtimu bei medienos prekyba, taigi kokie dokumentai būtini kertant svetimą mišką (leidimas kirsti mišką ir stačio miško pirkimo sutartis), jis gerai žinojo; kirsdamas iš G. K. teisėtai įgytą miško sklypą, esantį Švenčionių r., ( - ), iškirto ne tik G. K. mišką, bet ir bendraturčio L. P. mišką – 338,16 kub. m medienos, nors leidime kirsti mišką buvo nurodyta, kad galima iškirsti apytikriai 160 kub. m medienos, o iš viso iškirto 676 kub. m medienos; be to, leidimas kirsti mišką dėl G. K. miško buvo išduotas retinimui ir einamajam kirtimui, o miškas iškirstas plynai; kertant ir kitų savininkų miškus, buvo iškirsti daug didesni kiekiai medienos, nei nurodyta leidimuose kirsti mišką.

73Taigi pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų M. D., E. K. ir A. Š. nusikalstami veiksmai dėl J. L. miško medienos vagystės teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o dėl L. P. (dviejų miško plotų, esančių Švenčionių r., ( - ) ir ( - ) k.), J. L. ir L. P., E. D. miško medienos vagysčių – pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes pavogtas svetimas turtas, viršijantis 250 MGL dydžio sumą, o toks turtas yra didelės vertės (BK 190 straipsnio 1 dalis).

74Pagal BK 270 straipsnio 2 dalį aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas pripažįstamas kvalifikuotu nusikaltimu, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2010, 2K-54/2011).

75Žemesnės instancijos teismai, nuteistųjų M. D., E. K. ir A. Š. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodami pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose ir nurodė išsamius motyvus, kuriems teisėjų kolegija pritaria ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad suklastoti leidimai kirsti mišką atsakingo pareigūno buvo išduoti remiantis miškotvarkos projektais, leidimuose buvo numatyta, kokie kirtimai galimi ir kokius apytikriai medienos kiekius galima iškirsti. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes buvo neteisėtai iškirsta dvigubai ir trigubai (E. D. miške) didesni medienos kiekiai, nei numatyta suklastotuose leidimuose kirsti mišką. Taigi buvo iškirsti ne tik brandūs medžiai, bet ir bręstantys, dauguma atvejų plynais kirtimais, o tai neabejotinai padarė didelę žalą augmenijai, o kartu sukėlė sunkius padarinius aplinkai ir ekosistemai.

76Taigi nuteistųjų M. D., E. K. ir A. Š. nusikalstami veiksmai dėl J. L., L. P. (dviejų miško plotų, esančių Švenčionių r., ( - ) ir ( - )k.), J. L. ir L. P., E. D. miško medienos vagysčių teisingai kvalifikuoti kaip idealioji veikų sutaptis ir pagal BK 270 straipsnio 2 dalį.

77Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

78BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010 ir kt.). Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

79Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad M. D., E. K. ir K. P. bendrininkavo klastojant dokumentus: K. P. nuo 2008 m. kovo 3 d. iki gegužės 30 d., būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) rajono agentūros vyriausiuoju specialistu, agentūros patalpose, esančiose ( - ), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su M. D., E. K., išduodamas M. D. bei leisdamas jam pasirašyti vietoje miško savininkų leidimuose kirsti mišką Nr. 047947, Nr. 047972, Nr. 060922, taip patvirtinant neva miško savininkai G. K., J. L. ir L. P. leido iškirsti mišką jiems priklausančiuose miškuose, esančiuose Švenčionių r., ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ) kaimuose, išduodamas E. K. bei leisdamas jam pasirašyti vietoje miško savininko leidimus kirsti mišką Nr. 060906, Nr. 060911, taip patvirtinant neva miško savininkas E. D. leido iškirsti mišką jam priklausančiame miške, esančiame Švenčionių r., ( - ), suklastojo dokumentus, o M. D., pasirašydamas už G. K., J. L. ir L. P. leidimuose kirsti mišką Nr. 047947, Nr. 047972, Nr. 060922 neva jie leido iškirsti mišką jiems priklausančiuose miško plotuose, o E. K., pasirašydamas už E. D. leidimuose kirsti mišką Nr. 060906, Nr. 060911, neva jis leido iškirsti mišką jam priklausančiame miške, suklastojo leidimus kirsti mišką.

80Leidimas kirsti mišką yra oficialus dokumentas, kurį miško savininkui išduoda valstybinės institucijos kompetentingas pareigūnas remdamasis miškotvarkos projektu bei kitais dokumentais ir kuris suteikia miško savininkui teisę kirsti mišką jame nurodytu būdu (plynu, retinamuoju ar einamuoju).

81Byloje nustatyta, kad M. D., naudodamasis savo pažintimi su pareigūnu K. P., jam pateikdavo kitiems asmenims priklausančio miško biržių atrėžimo ir jų įvertinimo dokumentus, M. D. ir E. K. K. P. akivaizdoje klastojo miško savininkų parašus, o K. P. išdavė penkis suklastotus miško kirtimo leidimus, kurie buvo panaudoti iškertant svetimą mišką ir pavagiant medieną. Be to, M. D. samdė specialistą – miškininką, kuris atrėždavo biržes ir sudarydavo jų įvertinimo dokumentus, kuriuos buvo būtina pateikti pareigūnui, o E. K. padėdavo atrėžti biržes bei vežiojo specialistą – miškininką į miškus. Taigi akivaizdu, kad M. D. ir E. K. veiksmai patvirtina, jog jie veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentus, kurie sukelia teisinius padarinius, ir norėjo taip veikti. Taigi M. D. ir E. K. veiksmai dėl kiekvieno suklastoto leidimo kirsti mišką teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

82Nuteistojo E. K. gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad teismas nenurodė, kokius leidimus kirsti mišką suklastojo jo ginamasis, nepagrįstas, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog E. K., pasirašydamas už E. D. leidimuose kirsti mišką Nr. 060906, Nr. 060911, bendrininkavo juos suklastojant.

83Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo

84Visų kasatorių skundų esmė ta, kad, anot kasatorių, žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Iš esmės kasatoriai pakartoja apeliacinių skundų argumentus.

85Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. tais atvejais, kai kasaciniu skundu ginčijamas bylos duomenų, kuriais buvo grindžiama nuteistojo kaltė, gavimo teisėtumas, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar renkant duomenis, juos tiriant bei vertinant (darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai) nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Taigi kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų netiria, jų nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.

86Kasatoriai bylos duomenų gavimo teisėtumo neginčija.

87Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta jų išsami analizė ir išvados dėl įrodymų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai (teisiamųjų M. D. ir E. K. parodymai). Teismas teisiamųjų M. D., E. K. ir A. Š. kaltę, kad jie padarė inkriminuotus nusikaltimus, pagrindė įvertinęs bylos įrodymų visumą.

88Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis, pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo ir patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nuteistųjų M. D., E. K. ir A. Š. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Tai, kad šis teismas netenkino apeliantų M. D. ir E. K. prašymo paskirti papildomą rašysenos ekspertizę, o jį motyvuotai atmetė, nereiškia, jog bylos aplinkybės buvo neišsamiai ištirtos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad visų bylos aplinkybių ištyrimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apeliacinės instancijos teismo veiksmai atitinka BPK reikalavimus – visi nagrinėjant bylą kylantys klausimai išsprendžiami motyvuotomis rašytinėmis arba protokolinėmis nutartimis; teismas neturi įpareigojimo besąlygiškai tenkinti visus pateikiamus proceso dalyvių prašymus.

89BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali kisti atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Priimtoje nutartyje į esminius apeliantų argumentus – dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų – atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

90Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami šioje byloje surinktus įrodymus ir nustatydami faktines aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

91Dėl neturtinės žalos

92BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

93Nukentėjusysis E. D. pateikė ieškinį dėl turtinės – 105 698,37 Lt ir neturtinės žalos – 100 000 Lt atlyginimo bei nurodė motyvus, pagrindžiančius neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo E. D. ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir solidariai iš M. D., E. K. ir A. Š. priteisė 15 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliacinius skundus patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą dėl priteistos neturtinės žalos, pripažino, kad tokio dydžio neturtinė žala iš šių nuteistųjų priteista pagrįstai.

94CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

95Nustatyta, kad E. D. nukentėjo nuo nusikaltimo, buvo pavogtas didelės vertės jo turtas, anksčiau priklausęs jo seneliams. E. D. lankydavosi savo miške ir nesiruošė jo kirsti ar parduoti, nors šį mišką norėjo pirkti M. D. Akivaizdu, kad dėl šio nusikaltimo E. D. patyrė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą. Taigi teismai, iš kaltininkų priteisdami nukentėjusiajam E. D. neturtinę žalą, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą – neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo – taikė tinkamai. Tokią teismų praktiką, kai turtinių nusikalstamų veikų padarymo atvejais priteisima asmens patirta neturtinė žala, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2012, 2K-641/2010, 2K-83/2009, 2K-572/2007). Neturtinės žalos dydis yra fakto, o ne teisės klausimas, be to, jis ir neginčijamas.

96Dėl nenagrinėtinų skundų argumentų

97Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad jų skunduose yra daug argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių aplinkybių nustatymas, nukentėjusiesiems priteista turtinė žala (neigiant nuteistųjų kaltę dėl vagysčių), tačiau tai – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi kasatorių teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo, turtinės žalos priteisimo paliktini nenagrinėti.

98Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

99Nuteistojo E. K. gynėjo advokato Arūno Bertulio, nuteistojo M. D. ir nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Vitalijaus Vaičiūno kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 4. M. D. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda,... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 6. A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 8. Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys patenkintas... 9. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas K. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir... 10. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 11. Teisėjų kolegija... 12. M. D., E. K. ir K. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už dokumentų... 13. M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už didelės vertės... 14. M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi... 15. M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už didelės vertės... 16. M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi... 17. M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad... 18. M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi... 19. M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už didelės vertės... 20. M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi... 21. M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už didelės vertės... 22. M. D., E. K. ir A. Š. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi... 23. Kasaciniu skundu nuteistojo E. K. gynėjas advokatas A. Bertulis prašo... 24. Kasatorius skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus dėl netinkamo... 25. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai konstatavo, kad E. K. veiksmuose yra... 26. Nuteisdamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teismas turėjo neginčijamai... 27. Pirmosios instancijos teismas E. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisė... 28. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad E. K. savo kaltės padarius... 29. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino apeliacinio skundo... 30. Kasatorius daro išvadą, kad, byloje nesant tiesioginių ir netiesioginių... 31. Dėl netinkamo BK 178 straipsnio 3 dalies taikymo kasatorius nurodo, kad E. K.... 32. Pagal teismų praktiką medienos stačiojo miško pavidalu užvaldyti... 33. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, ar E. K. atliko tyčinius... 34. Dėl netinkamo BK 24–26, 54 ir 60 straipsnių taikymo kasatorius nurodo, kad... 35. Vykdytojo veika pasireiškia tokiais nusikalstamais veiksmais, kurie numatyti... 36. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 270 straipsnio 2... 37. Pirmosios instancijos teismas pripažino E. K. kaltu padarius nusikalstamą... 38. Kasaciniame skunde esminis BPK 20 straipsnio pažeidimas argumentuojamas tuo,... 39. Kasatorius pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas... 40. Taip pat priteisiant iš E. K. (solidariai su kitais nuteistaisiais) turtinės... 41. Kasaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo panaikinti Švenčionių rajono... 42. Kasatorius, kaip ir nuteistojo E. K. gynėjas A. Bertulis, skundžia abiejų... 43. Dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo kasatorius papildomai nurodo,... 44. Pirmosios instancijos teismas kasatorių pripažino kaltu padarius... 45. Be to, K. P. parodymais leidžia abejoti ir liudytojo V. G. parodymai, kad,... 46. K. P. patvirtino, kad leidimų atvykdavo ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys,... 47. Dėl netinkamo BK 178 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo dėl G. K. ir... 48. Kasatorius tvirtina, kad jis nuteistas remiantis iš esmės tik nuteistojo A.... 49. Dėl netinkamo BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo dėl J. L.... 50. Tokias pačias netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių BPK normų... 51. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas V. Vaičiūnas prašo... 52. Kasatorius nurodo, kad teismai priimtuose sprendimuose netinkamai taikė... 53. Anot kasatoriaus, nors A. Š. ir žinojo, kad miškai buvo įgyjami su... 54. Tai, kad A. Š. manė, jog M. D. susitarė su visais miškų savininkais dėl... 55. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma inkriminuojamų... 56. Be to, M. D. buvo žinomas kaip žmogus, besiverčiantis medienos prekyba ir... 57. Išdėstytos aplinkybės, kasatoriaus nuomone, rodo, kad A. Š. veiksmai, kai... 58. Taip pat kasatorius pažymi, kad neatitinka tikrovės apeliacinės instancijos... 59. Atsiliepimu į kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės... 60. Prokuroras nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir... 61. Teismai tinkamai taikė BK 24–26 straipsnių nuostatas bei pagrįstai... 62. Taip pat E. K. bei M. D. pagrįstai nuteisti pagal BK 270 straipsnio 2 dalį... 63. Prokuroro nuomone, kasacinių skundų argumentai, susiję su nukentėjusiųjų... 64. Neturtinės žalos E. D. priteisimo klausimas taip pat išspręstas tinkamai.... 65. Apibendrindamas prokuroras daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai... 66. Atsiliepimu į kasacinius skundus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 67. Nuteistojo E. K. gynėjo advokato Arūno Bertulio, nuteistojo M. D. ir... 68. Dėl bendrininkavimo vagiant svetimo miško medieną... 69. Dėl BK 178 straipsnio 3 dalies ir BK 270 straipsnio 2 dalies taikymo... 70. Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške... 71. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 72. Iš pirmiau aptarto medienos vagysčių mechanizmo akivaizdu, kad visi... 73. Taigi pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes... 74. Pagal BK 270 straipsnio 2 dalį aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas... 75. Žemesnės instancijos teismai, nuteistųjų M. D., E. K. ir A. Š.... 76. Taigi nuteistųjų M. D., E. K. ir A. Š. nusikalstami veiksmai dėl J. L., L.... 77. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo... 78. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino... 79. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad M. D., E. K. ir K. P.... 80. Leidimas kirsti mišką yra oficialus dokumentas, kurį miško savininkui... 81. Byloje nustatyta, kad M. D., naudodamasis savo pažintimi su pareigūnu K. P.,... 82. Nuteistojo E. K. gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad teismas nenurodė,... 83. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo... 84. Visų kasatorių skundų esmė ta, kad, anot kasatorių, žemesnės instancijos... 85. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir... 86. Kasatoriai bylos duomenų gavimo teisėtumo neginčija.... 87. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalaujama pagal BPK 305... 88. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis,... 89. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 90. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės... 91. Dėl neturtinės žalos... 92. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 93. Nukentėjusysis E. D. pateikė ieškinį dėl turtinės – 105 698,37 Lt ir... 94. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 95. Nustatyta, kad E. D. nukentėjo nuo nusikaltimo, buvo pavogtas didelės vertės... 96. Dėl nenagrinėtinų skundų argumentų... 97. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad jų skunduose yra... 98. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 99. Nuteistojo E. K. gynėjo advokato Arūno Bertulio, nuteistojo M. D. ir...