Byla Iv-2760-473/2011
Dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui J. T., pareiškėjo atstovei L. D., atsakovo atstovams A. D. ir E. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Muitinės informacinių sistemų centrui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas J. T. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-4, 11-14, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės informacinių sistemų centro (toliau – ir Centras) direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 1P-139 (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į Muitinės informacinių sistemų centro Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas (A lygis 12 kategorija), priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

5Paaiškino, kad Centre dirbo nuo 2001 m. kovo 30 d. iki 2011 m. kovo 31 d., atleistas iš tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio l dalies 8 punktą (pareigybės panaikinimas). Nurodė, kad pradėjo tarnybą muitinėje Centro Eksploatacijos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 12 kategorija) pareigose, nuo 2002 m. rugsėjo 16 d., pakeitus skyriaus pavadinimą, tęsė tarnybą Taikomųjų sistemų priežiūros skyriuje, nuo 2007 m. kovo 19 d. buvo perkeltas į Vilniaus teritorinį skyrių, kuriame dirbo iki atleidimo. Centro direktorius 2011 m. sausio 28 d. priėmė įsakymą Nr. V-4 „Dėl pareigybių naikinimo ir įsteigimo Muitinės informacinių sistemų centre“, kuriuo nuo 2011 m. balandžio 1 d. buvo panaikintos 18 pareigybių ir įsteigtos 2 naujos A lygio 12 kategorijos pareigybės. Pažymėjo, kad Centro direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-6 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti nauji etatų sąrašai nuo 2011 m. balandžio 1 d. ir 2011 m. birželio 1 d., pagrindu 2011 m. sausio 31 d. pareiškėjui buvo įteiktas informacinis pranešimas Nr. VD-58, kad panaikinama jo pareigybė ir 2011 m. kovo 31 d. su juo bus nutraukti tarnybos santykiai, jeigu atsisakys jam siūlomų užimti kitų to paties lygio ir kategorijos pareigų, o tokių nesant ? žemesnės kategorijos pareigų. Nurodė, kad nuo 2008 m. sausio 26 d. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) renkamojo valdymo organo ? Švietimo komiteto ? narys, todėl turi pirmumo teisę būti paliktas darbe (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 str. 6 p.). Teigė, kad tokią pirmenybės teisę turi visų darbuotojų atžvilgiu, net turėdamas žemesnę kvalifikaciją. Nurodė, kad Vilniaus teritoriniame skyriuje, vadovaujantis Centro direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-4, 2011 m. balandžio 1 d. buvo panaikintos vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 12 kategorija) keturios pareigybės iš buvusių šešių pareigybių. Pareiškėjo manymu, administracija privalėjo šiuo atveju atlikti pareigūnų atranką taikant DK 135 straipsnio nuostatas ir pasiūlyti dirbti pareigūnams, turintiems pirmumo teisę. Tačiau administracija, pažeisdama DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą dėl besąlyginio pirmumo teisės, šias pareigas pasiūlė J. P., kuri, pareiškėjo teigimu, neturėjo besąlyginės pirmumo teisės. Atkreipė dėmesį, kad Centro direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-4 buvo įsteigtos dvi naujos A lygio 12 kategorijos pareigybės (Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus ir Taikomųjų sistemų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus), kurios pareiškėjui nebuvo pasiūlytos. Darė išvadą, kad atsakovas pažeidė pirmumo vertinimo ir siūlymų teikimo tvarką, nes darbdaviui nustatyta pareiga pasiūlyti kitą darbą apima ne tik tą struktūrinį padalinį, kuriame darbuotojas dirbo iki etatų mažinimo, bet visą darbdavio organizacinę struktūrą.

6Atsakovas Muitinės informacinių sistemų centras atsiliepimu į skundą (b. l. 20-25, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės restruktūrizavimo, centralizavimo ir optimizavimo gairėmis, nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo panaikintos Šiaulių ir Panevėžio teritorinės muitinės. Atsižvelgiant į sumažėjusią darbų apimtį Centro teritoriniuose skyriuose, dalis šių skyrių vykdomų funkcijų buvo panaikintos, likusios funkcijos buvo išanalizuotos ir optimizuotos, todėl joms vykdyti numatytas mažesnis skaičius pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį. Nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1B-38 „Dėl pareigybių skaičiaus Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir muitinės įstaigose nustatymo“ nuo 2011 m. balandžio 1 d. Muitinės informacinių sistemų centre iš 133 pareigybių liko 110 pareigybių (panaikintos 23 pareigybės), o nuo 2011 m. birželio 1 d. iš 110 pareigybių liko 100 pareigybių (panaikinta 10 pareigybių). Taip pat buvo patvirtinta nauja Muitinės informacinių sistemų centro struktūra. Paaiškino, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. buvo panaikinti visi Centro teritoriniai skyriai, o jų pagrindu įsteigti Kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritoriniai poskyriai. Dalis išlikusių funkcijų, kurios buvo vykdomos Panevėžio ir Šiaulių teritoriniuose skyriuose, buvo perduotos Kauno ir Klaipėdos teritoriniams poskyriams, įsteigiant ten tris naujas pareigybes ir perkeliant darbuotojus iš buvusių Panevėžio ir Šiaulių teritorinių skyrių. Pažymėjo, kad Vilniaus teritoriniame skyriuje, siekiant optimizuoti skyriaus veiklą, buvo atsisakyta dalies iki tol vykdytų funkcijų, taip pat ir tų, kurios sutapo su kitų struktūrinių padalinių darbuotojų atliekamomis funkcijomis. Nurodė, kad atsižvelgus į tai šiame skyriuje nuo 2011 m. balandžio 1 d. buvo panaikintos penkios pareigybės. Pažymėjo, kad vykdant struktūrinius pokyčius Centre Taikomųjų sistemų priežiūros skyriuje įsteigta viena pareigybė, kuri apima naujas, tik Taikomųjų sistemų priežiūros skyriui būdingas funkcijas bei didelę dalį funkcijų, kurios ankščiau buvo sietinos su Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko pavaduotojo funkcijomis. Teigė, kad šią pareigybę buvo pasiūlyta užimti Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko pavaduotojai D. Č., kaip atitinkančiai keliamus šiai pareigybei specialiuosius ir bendruosius reikalavimus, turinčiai nepriekaištingą reputaciją. Pažymėjo, kad D. Č. yra Profesinės sąjungos atstovaujamojo-renkamojo organo ? Socialinių reikalų komiteto, narė. Darė išvadą, kad jai, taip pat kaip ir pareiškėjui, taikytina DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta pirmumo teisė. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ 12.5 punktą ir pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjo ir D. Č. kvalifikaciją, užimti laisvą pareigybę pasiūlyta būtent D. Č.. Paaiškino, kad nauja Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybė įsteigta panaikinus visas Panevėžio teritorinio skyriaus pareigybes ir išgryninus likusias funkcijas. Nurodė, kad užimti šią pareigybę buvo pasiūlyta Panevėžio teritorinio skyriaus viršininkui V. B., kuris atitiko keliamus šiai pareigybei specialiuosius ir bendruosius reikalavimus bei iki struktūrinių pakeitimų dirbo Panevėžio teritoriniame skyriuje, yra nepriekaištingos reputacijos. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 7.2, 12.7 punktus, pažymėjo, kad J. P. užimama Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybė buvo panaikinta tik 2011 m. birželio 1 d., o jai pasiūlyta Kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigybė įsteigta nuo 2011 m. birželio 1 dienos. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybė, į kurią buvo priimtas pareiškėjas, buvo panaikinta nuo 2011 m. balandžio 1 d., todėl siūlyti užimti pareigybę, kuri buvo įsteigta nuo 2011 m. birželio 1 d., nebuvo galimybės. Nurodė, kad nustačius, jog J. P. atliekamos funkcijos naujai įsteigtame padalinyje išliko beveik nepakitusios, jai ir buvo pasiūlyta toliau tęsti darbą. Nurodė, kad tas pats pasakytina ir apie kitus buvusio Vilniaus teritorinio skyriaus darbuotojus, kuriems buvo pasiūlytos pareigos nuo 2011 m. birželio 1 d. naujai įsteigtame poskyryje. Pabrėžė, kad pareiškėjui pagal jo darbines savybes ir atliekamas funkcijas laisvos darbo vietos jo atleidimo metu nebuvo. Nurodė, kad, atsižvelgiant į DK 129 straipsnio nuostatas ir nesant laisvų pareiškėjo kvalifikaciją atitinkančių pareigų, J. T. buvo pasiūlytas kitas darbas. Tvirtino, kad pareiškėjo įspėjimo laikotarpiu Centre laisvos buvo tik budėtojo pareigos, kurias pareiškėjui ir buvo pasiūlyta užimti, tačiau pareiškėjas atsisakė priimti informacinį lapelį. Paaiškino, kad Centras, prieš vykdydamas struktūrinius pakeitimus, išanalizavo kiekvieno darbuotojo atliekamas funkcijas, jų darbo krūvius bei atsižvelgė į kiekvieno jų darbo kokybę, asmenines savybes ir socialines garantijas. Teigė, kad buvo nustatyta, jog po funkcijų optimizavimo ir struktūrinių pokyčių pareiškėjo darbo krūvis mažėja. Paaiškino, kad, naikinant J. T. užimtą pareigybę, buvo atsižvelgta ne tik į tai, jog nebelieka jo atliekamų funkcijų, bet ir į pareiškėjo gebėjimus bei norą spręsti darbines problemas. Teigė, kad per 10 darbo metų Centre nuolat kildavo problemų dėl pareiškėjo darbo kokybės ir kvalifikacijos bei iniciatyvos stygiaus. Nurodė, kad 2005 metais pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir jis nuo 2006 m. vasario 1 d. buvo perkeltas į žemesnes (10 kategorijos) pareigas, 2006 m. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir paskirta tarnybinė nuobauda už netinkamą ir aplaidų pareigų vykdymą, tais pačiais metais jo tarnybinė veikla vėl įvertinta nepatenkinamai. Nuo 2006 m. kovo 19 d. J. T. buvo perkeltas į vyriausiojo inspektoriaus (10 kategorija) pareigas Vilniaus teritoriniame skyriuje. 2007 m. Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkas jo veiklą įvertino labai gerai ir paprašė neeilinio vertinimo metu perkelti J. T. į aukštesnės kategorijos pareigas. Nuo 2008 m. sausio 2 d. jis buvo perkeltas į Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija) pareigas. Tiesioginis pareiškėjo viršininkas 2007 m. jo tarnybinę veiklą įvertino gerai, tačiau pareigūnas pateikė prašymą jo veiklą vertinti statutinei komisijai. Statutinė komisija, išnagrinėjusi J. T. darbinę veiklą per 2008 metus, paliko galioti tiesioginio viršininko vertinimą. 2010 metais buvo užfiksuotas įvykis, dėl kurio pradėtas tarnybinis tyrimas. Nurodė, kad jo metu buvo tirta ir J. T. darbinė veikla. Nors J. T. veiksmuose (neveikime) komisija tarnybinio nusižengimo sudėties nenustatė ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pareiškėjo atžvilgiu nepradėjo, atkreipė dėmesį, kad komisijos išvadoje ir Centro direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. pavedime Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B. nurodyta atkreipti vyriausiojo inspektoriaus J. T. dėmesį, kad šis rūpestingiau ir atsakingiau vykdytų savo pareigas. Teigė, kad apie struktūrinius pokyčius Centre ne kartą kalbėtasi ir su profesinės sąjungos atstovais, 2011 m. kovo 1 d. Profesinei sąjungai buvo įteiktas Centro 2011 m. vasario 28 d. raštas Nr. 1S-4.24-380 „Dėl sutikimo atleisti darbuotojus, išrinktus į profesinės sąjungos atstovaujamuosius organus“, kuriame aiškiai išdėstyti motyvai ir priežastys, kodėl siūloma atleisti būtent šiuos darbuotojus. Nurodė, kad iš Profesinės sąjungos nebuvo gautas joks atsakymas, todėl rašte minėti darbuotojai, suėjus įspėjimo terminui, buvo atleisti. Nurodė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, DK 134 straipsnio 1 dalį, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011, pažymėjo, kad pareiškėjas į Profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo narius buvo išrinktas vėliau nei iškilo darbinės problemos, ir darė išvadą, kad jo atleidimas susijęs tik su Centre įvykusiais struktūriniais pasikeitimais, kuomet nelieka jo atliekamų funkcijų, o ne su profsąjungine veikla. Nurodė, kad pareiškėjo grąžinimas į Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas yra negalimas dėl organizacinių priežasčių (DK 297 str. 4 d.), nes Vilniaus teritorinis skyrius, kaip organizacinis vienetas, o kartu ir visos tame skyriuje buvusios pareigybės, panaikintas.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Nurodė Statuto 1 straipsnio 2, 3 dalis, 54 straipsnio 7 dalį, vertino, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44, pareiškėjas neturėjo pirmumo teisės prieš jo nurodomus, į naujai įsteigtas pareigas paskirtus darbuotojus. Nustatė, kad pareigūnas V. B. turėjo pirmenybę būti paskirtas į naujai įsteigtas Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas, nes jis anksčiau dirbo Panevėžio teritoriniame skyriuje, o turima pirmenybės teisė taikoma tik tos vietovės, kurioje esančiame padalinyje darbuotojas dirba, struktūrinių padalinių mastu. Atkreipė dėmesį, kad pareigūnė D. Č., kaip ir pareiškėjas, yra Profesinės sąjungos atstovaujamojo-renkamojo organo narė, todėl šiuo atveju pareiškėjas neturėjo prieš ją pirmenybės, ir darbdavys, atsižvelgdamas į kandidatų kvalifikaciją, turėjo teisę pasirinkti, su kuriuo darbuotoju tęsti darbo santykius. Pabrėžė, kad abu minėti pareigūnai turėjo aukštesnę už pareiškėjo pareigybių kategoriją (A-13, A-14). Įvertinęs byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos dėl jo pareigybės panaikinimo (Statuto 58 str. 1 d. 8 p.), tinkamai įvykdė Statuto 54 straipsnio 7 dalies reikalavimą pareiškėjui pasiūlyti kitas pareigas ir pagrįstai įvertino, kad pareiškėjas neturėjo pirmumo teisės prieš skunde nurodytus asmenis būti paliktas dirbti po Centro struktūrinių pakeitimų ir Vilniaus teritorinio skyriaus panaikinimo, Centro naujai įsteigtose pareigybėse.

11III.

12Pareiškėjas J. T. apeliaciniu skundu (b. l. 16-19, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13Nurodo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnį, 4 straipsnio 1, 2 dalis, DK 135 straipsnį, Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir pažymi, kad darbuotojai, neišvardinti DK 135 straipsnio 1 dalyje, neturi pirmenybės teisės būti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Atkreipia dėmesį, kad asmenims, kurie naudojasi pirmenybės teise pagal DK 135 straipsnio 1 dalį, pirmumas likti darbe garantuojamas įstatymo neatsižvelgiant į jų kvalifikaciją lyginant su tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, kvalifikacija. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 12.5, 7.2 punktus. Paaiškina, kad nuo 2008 m. sausio 26 d. yra Profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo – Švietimo komiteto – narys, todėl turi pirmumo teisę būti paliktas darbe visų darbuotojų atžvilgiu, net ir turėdamas žemesnę kvalifikaciją. Nurodo, kad Vilniaus teritoriniame skyriuje, kuriame jis dirbo vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 12 kategorija) pareigose, buvo panaikintos vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 12 kategorija) keturios pareigybės iš buvusių šešių pareigybių. Pabrėžia, kad visi šeši pareigūnai dirbo pagal vieną patvirtintą A lygio 12 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymą. Mano, kad atsakovas privalėjo atlikti pareigūnų atranką taikant DK 135 straipsnio nuostatas ir pasiūlyti dirbti pareigūnams, turintiems pirmumo teisę. Teigia, kad atsakovas, pažeisdamas DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktą, šiose pareigose paliko dirbti J. P., kuriai negalėjo būti taikoma pirmumo nuostata pareiškėjo atžvilgiu. Pažymi, kad darbdavys nevykdė DK 129 straipsnyje, Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos pareigos ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kokių keliamų įsteigtai Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybei specialiųjų ir bendrųjų reikalavimų neatitiko pareiškėjas. Mano, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 7.2 punkto nuostatas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2004, 2004 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2004. Nurodo Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, DK 129 straipsnį, pažymi, kad Centre buvo įsteigtos naujos pareigybės, kurias pareiškėjas galėjo užimti – Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 12 kategorija) ir Taikomųjų sistemų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 12 kategorija), tačiau šios pareigybės jam nebuvo pasiūlytos, apie jas pareiškėjas nebuvo informuotas. Mano, kad užimti Administravimo skyriaus budėtojo pareigybę jam buvo pasiūlyta formaliai, žinant, kad pareiškėjas atsisakys dirbti nekvalifikuotą darbą.

14Atsakovas Muitinės informacinių sistemų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 23-28, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

15Be aplinkybių, nurodytų atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad Profesinės sąjungos Švietimo komitetas, kaip ir kiti Profesinės sąjungos komitetai, negali būti laikomi Profesinės sąjungos valdymo organais. Nurodo Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalį, 2.82 straipsnio 3 dalį ir teigia, kad juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį tas asmuo įgyja teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina, be to, valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens valdymą ir atstovavimą jam turint santykių su trečiaisiais asmenimis. Mano, kad profesinė sąjunga savo veiklą iš esmės vykdo per renkamąjį organą. Nurodo Profesinės sąjungos įstatų 25, 93 punktą ir pažymi, kad atskirų Profesinės sąjungos struktūrą sudarančių organų funkcijos nėra tapačios valdymo organų funkcijoms, komitetai veikia ir gali priimti sprendimus bei atstovauti profesinės sąjungos nariams tik tam tikrose jų kompetencijai priskirtose srityse, tačiau neturi įgaliojimų, būdingų juridinio asmens valdymo organams bei/ar numatytų DK 22 straipsnyje, todėl jie negali būti laikomi Profesinės sąjungos valdymo organais, o jų nariams negali būti pripažįstamos ir taikomos teisės aktų nustatytos garantijos. Atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3127-580/2011. Nurodo, kad konkrečios funkcijos Vilniaus teritoriniame skyriuje buvo priskirtos įvairiais dokumentais bei tiesioginio viršininko žodiniais pavedimais. Paaiškina, kad naikinant pareiškėjo užimtą pareigybę buvo atsižvelgta ne tik į tai, jog nebelieka J. T. atliekamų funkcijų, bet ir į pareiškėjo gebėjimus, norą spręsti darbines problemas. Pabrėžia, kad pareiškėjo atleidimas susijęs tik su Centre įvykusiais struktūriniais pasikeitimais, kuomet nelieka jo atliekamų funkcijų, o ne su profsąjungine veikla. Atkreipia dėmesį, kad tik Panevėžio teritorinėje muitinėje veikia F tipo sandėlis, kurio kompiuterines darbo vietas iki reorganizacijos prižiūrėjo Centro Panevėžio teritorinio skyriaus darbuotojai, todėl naujai įsteigtą pareigybę užimti buvo pasiūlyta Panevėžio teritorinio skyriaus viršininkui V. B., atitikusiam šiai pareigybei keliamus specialiuosius ir bendruosius reikalavimus. Sutinka, kad J. T. formaliai atitiko Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybei keliamus reikalavimus, tačiau paaiškino, kad lyginant pareiškėjo ir V. B. darbo stažą muitinėje, kvalifikaciją, iniciatyvumą, reputaciją, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 44, darbo vieta buvo pasiūlyta V. B..

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 1P-139 (b. l. 5, I t.), kuriuo pareiškėjas, be kita ko, nuo 2011 m. kovo 31 d. atleistas iš tarnybos Muitinės informacinių sistemų centre, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliaciniu skundu J. T. nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu.

19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (pvz., 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-904/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-684/2010; 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1007/2011 ir kt.). Dėl teismo galių kvestionuoti institucijų atliktus struktūrinius pakeitimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 yra pažymėjęs, kad teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

20Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iki atleidimo ėjo Centro Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. inspektoriaus (lygis A kategorija 12) pareigas. Byloje nėra ginčo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1B-38 (b. l. 27-28, I t.), iš kurio matyti mažinamas Centro pareigybių skaičius, taip pat 2011 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 1B-50 (b. l. 29-30, I t.), pagal kurį nuo 2011 m. birželio 1 d. patvirtinta nauja Centro struktūra, Centro direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V-37 (b. l. 40-41, I t.), kuriuo nuo 2011 m. balandžio 1 d. panaikintos trys Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. inspektoriaus (lygis A kategorija 12) pareigybės. Iš Centro 2011 m. vasario 15 d. rašto Nr. 1S-442-294 (b. l. 35-36, I t.) matyti, kad nuo 2011 m. balandžio 1 d. naikinamos tos Vilniaus teritorinio skyriaus trys vyr. inspektoriaus pareigybės (iš šiame skyriuje buvusių šešių vyriausiojo inspektoriaus pareigybių (b. l. 87, I t.), kurias ėjo J. K., R. R. ir pareiškėjas. Bylos medžiaga rodo, kad dėl likusių trijų Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. inspektorių pareigybių, eitų V. D., J. P. ir A. V., priimtas sprendimas jas panaikinti ne nuo 2011 m. balandžio 1 d., kaip pareiškėjo eitos pareigybės atveju, o nuo 2011 m. birželio 1 dienos. Pastarąsias pareigybes užėmusiems V. D., J. P. ir A. V. pranešimai apie naikinamas pareigybes buvo įteikti atitinkamai vėliau nei pareiškėjo atveju (b. l. 167-169, I t.). Byloje esantis minėto skyriaus pareigūnų ir darbuotojų pagrindinių atliekamų funkcijų aprašymas, Vilniaus teritorinio skyriaus tarnautojų per darbo dieną atliktų darbų suvestinės (b. l. 32-34, 108-146, I t.) rodo, kad, nors, pasak apelianto, skyriuje buvusios vyr. inspektoriaus pareigybės atitiko vienodą lygį ir kategoriją (tai patvirtina ir byloje pateiktas vienas Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymas (b. l. 96-98, I t.), faktiškai šio skyriaus vyr. inspektorių atliekamos pagrindinės funkcijos nesutapo. Centras 2011 m. vasario 28 d. rašte Nr. 1S-424-380 (b. l. 37-39, I t.) dėl J. T. naikinamos pareigybės nurodė, jog jo atliekamų pagrindinių funkcijų mažėja, nebeforminama ASYCUDA, Joomla perduodama Sistemų administravimo skyriui, mažėjančioms pareiškėjo funkcijoms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl Centro pareigybių mažinimo, jo pertvarkymo pasikeitė tarnautojų funkcijos, dalis jų buvo panaikinta. Darytina išvada, kad Centro struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, o jų metu viena vyriausiojo specialisto pareigybė, kurią iki atleidimo iš pareigų užėmė pareiškėjas, realiai buvo panaikinta. Pažymėtina, kad jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

21Statuto 54 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai muitinės pareigūnei (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jo pareigybė naikinama (Statuto 55 str. 1 d. 8 p.).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 7.1 punkte išaiškinta, kad kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas – turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Jeigu darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, atitinkamais atvejais – ir sveikatos būklė, yra tinkami laisvai darbo vietai (pareigoms) užimti, darbdavys privalo jam šį darbą (pareigas) pasiūlyti, išskyrus atvejus, kai darbdavys to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kai tokia laisva darbo vieta pasiūloma kitam atleidžiamam iš darbo darbuotojui ir pastarasis jo sutikimu perkeliamas į ją dirbti ir pan.).

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A2-539/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime yra išaiškinta, kad pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto normomis nėra reglamentuota, todėl taikytinas Darbo kodeksas.

24Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.). Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją (DK 135 str. 2 d.).

25Iš Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. balandžio 27 d. pažymos Nr. 1P-87 (b. l. 7, I t.) matyti, kad J. T. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos ir Švietimo komiteto – renkamojo-valdymo organo – narys. Pareiškėjas tvirtina, kad jo buvimas Profesinės sąjungos Švietimo komiteto nariu suteikia jam pirmenybės teisę pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

26Pareiškėjui 2011 m. sausio 31 d. buvo įteiktas pranešimas apie nuo 2011 m. balandžio 1 d. naikinamą jo pareigybę ir atleidimą iš pareigų 2011 m. kovo 31 d. (b. l. 55, I t.). Iš 2011 m. kovo 16 d. informacinio lapelio (b. l. 56, I t.) matyti, kad pareiškėjui buvo siūloma nuo 2011 m. balandžio 1 d. užimti Centro Administravimo skyriaus budėtojo pareigybę, kuriai nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas 6,56, tačiau pareiškėjas atsisakė užimti pasiūlytą pareigybę. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovas siūlė pareiškėjui užimti tik šią žemesnio lygio nei pareiškėjo turima kvalifikacija pareigybę. Kitų pareigybių, atitinkančių pareiškėjo kvalifikaciją, nebuvo siūlyta.

27Bylos medžiaga rodo, kad iki atleidimo iš pareigų pareiškėjas ėjo Centro Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas (A lygis 12 kategorija). Pareiškėjo manymu, jam turėjo būti pasiūlytos užimti dvi naujos nuo 2011 m. balandžio 1 d. Centre įsteigtos pareigybės. Iš Centro direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V-37 (b. l. 40-41, I t.) matyti, kad nuo 2011 m. balandžio 1 d. buvo įsteigtos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 12 kategorija) ir Taikomųjų sistemų priežiūros skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 12 kategorija) pareigybės. Iš laisvų pareigybių nuo 2011 m. balandžio 1 d. ir nuo 2011 m. birželio 1 d. siūlymų jas užimti sąrašo (b. l. 147-149, I t.) matyti, kad nuo 2011 m. balandžio 1 d. buvo įsteigta viena Panevėžio teritorinio skyriaus vyr. inspektoriaus (A lygis 12 kategorija) pareigybė, pasiūlyta užimti V. B. (ėjusiam Panevėžio teritorinio skyriaus viršininko pareigas (b. l. 157-161, I t.), turinčiam daugiau nei 10 metų stažo muitinėje (nuo 1996 m. spalio 11 d.) (b. l. 148, I t.), ir viena Taikomųjų sistemų priežiūros skyriaus vyr. inspektoriaus (A lygis 12 kategorija) pareigybė, pasiūlyta užimti D. Č. (ėjusiai Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko pavaduotojos pareigas (b. l. 163, I t.), muitinėje dirbusiai virš 10 metų (nuo 1992 m. spalio 26 d.), auginusiai vaiką iki 14 m., profesinės sąjungos komiteto narei (b. l. 149, I t.). Iš Centro direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 1P-105, 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 1P-119 (b. l. 171, 172, I t.) matyti, kad nuo 2011 m. balandžio 1 d. D. Č. perkelta į Taikomųjų sistemų priežiūros skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas, o V. B. į Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas.

28Kaip matyti, Centre nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsteigtos naujos pareigybės atitinka pareiškėjo užimtos pareigybės lygį ir kategoriją. Taikomųjų sistemų priežiūros skyriaus vyr. inspektoriaus pareigybė buvo pasiūlyta D. Č., kuri, kaip ir pareiškėjas, turėjo DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą garantiją. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad tokiu atveju darbuotojų pirmenybė vienas kito atžvilgiu taikoma tam iš jų, kurio kvalifikacija yra aukštesnė. Pažymėtina, kad Centro direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. raštas Nr. 1S-4.24-623 (b. l. 16) rodo, jog pareiškėjas darbą Centre pradėjo 2001 m. kovo 30 d. Taigi D. Č. teikto pasiūlymo užimti Taikomųjų sistemų priežiūros skyriaus vyr. inspektoriaus pareigas metu pareiškėjas, priešingai nei D. Č., dar neturėjo DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pirmenybės teisės (ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje). Paminėtina ir tai, kad D. Č. nagrinėjamu metu augino vaiką iki 14 metų, o pagal DK 129 straipsnio 4 dalį darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. D. Č. pasiūlymo eiti minėtas pareigas metu užėmė naikinamą Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko pavaduotojos pareigybę, atitikusią aukštesnę kategoriją (lygis A kategorija 13) nei pareiškėjo eita to paties skyriaus vyr. inspektoriaus pareigybė (lygis A kategorija 12). Tai rodo, jog D. Č. kvalifikacija nebuvo žemesnė nei pareiškėjo kvalifikacija, todėl D. Č. atveju pirmenybės teisė likti darbe pareiškėjo atžvilgiu buvo taikyta pagrįstai (DK 135 str. 2 d.).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 12.7 punkte pažymėta, kad pagal DK 135 straipsnio 2 dalį tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikacija paprastai turi būti lyginamuoju aspektu įvertinama viso darbdavio mastu, t. y. jeigu darbdavys yra įmonė, įstaiga, organizacija - tai įmonės, įstaigos, organizacijos mastu, jeigu darbdavys yra kita organizacinė struktūra, turinti savarankišką darbinį teisnumą ir veiksnumą, pavyzdžiui, filialas, atstovybė, - tos organizacinės struktūros mastu, o jeigu darbdavys yra fizinis asmuo - pas jį dirbančių kitų atitinkamų darbuotojų atžvilgiu. Tačiau jeigu darbdavio struktūriniai padaliniai yra įvairiose vietovėse, tai DK 135 straipsnyje nustatytos pirmenybės teisės taikymas ją turinčiam darbuotojui analizuojamas ir turima pirmenybės teisė taikoma tik tos vietovės, kurioje esančiame padalinyje darbuotojas dirba, struktūrinių padalinių mastu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 nutarimo 7.2 punkte nurodyta, kad darbdavys, turintis veikiančius struktūrinius padalinius įvairiose vietovėse, privalo atleidžiamam darbuotojui pasiūlyti atitinkamas laisvas darbo vietas (pareigas) visos savo organizacinės struktūros mastu, o ne vien tik esančias darbuotojo gyvenamojoje vietovėje arba vietovėje, kurioje esančiame struktūriniame padalinyje šis darbuotojas dirbo. Pirmiausia turi būti siūlomos tos laisvos darbo vietos (pareigos), kurios yra darbuotojo gyvenamojoje vietovėje arba vietovėje, kurioje esančiame padalinyje darbuotojas dirba.

30Pareiškėjo nurodoma nuo 2011 m. balandžio 1 d. Centre įsteigta nauja Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybė buvo pasiūlyta V. B., kuris prieš tai ėjo Panevėžio teritorinio skyriaus viršininko pareigas. Taigi, teritoriniu atžvilgiu atsakovas pagrįstai minėtas pareigas pirmiau pasiūlė V. B., o ne pareiškėjui. Be to, pasiūlymo užimti minėtas pareigas V. B. metu šis pareigūnas, priešingai nei pareiškėjas, turėjo pirmenybės teisę pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą (ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje). Pareiškėjas neturėjo DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos pirmenybės teisės V. B. atžvilgiu, nes, kaip minėta DK 135 straipsnyje nustatytos pirmenybės teisės taikymas ją turinčiam darbuotojui analizuojamas ir turima pirmenybės teisė taikoma tik tos vietovės, kurioje esančiame padalinyje darbuotojas dirba, struktūrinių padalinių mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 12.7 p.). Pažymėtina ir tai, kad V. B. pasiūlymo eiti minėtas pareigas metu užėmė naikinamą Panevėžio teritorinio skyriaus viršininko pareigybę, atitikusią aukštesnę kategoriją (lygis A kategorija 14) nei pareiškėjo eitos pareigybės (lygis A kategorija 12), kas, kaip ir D. Č. atveju rodo, jog V. B. kvalifikacija nebuvo žemesnė nei pareiškėjo kvalifikacija, todėl V. B. atveju pirmenybės teisė likti darbe pareiškėjo atžvilgiu buvo taikyta pagrįstai (DK 135 str. 2 d.). Abejų pareigybių atveju paminėtina ir tai, kad, atsakovo teigimu, tiek V. B., tiek D. Č. reputacija yra nepriekaištinga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo tarnybinė veikla 2006, 2007 metais vertinta nepatenkinamai, 2006 m. jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Centro direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. pavedimu (b. l. 49, 53, 51, 54, I t.) pavesta atkreipti J. T. dėmesį, kad rūpestingiau ir atsakingiau vykdytų savo pareigas.

31Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Pareiškėjo J. T. apeliacinio skundo netenkinti.

34Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

35Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas J. T. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-4, 11-14, I t.)... 5. Paaiškino, kad Centre dirbo nuo 2001 m. kovo 30 d. iki 2011 m. kovo 31 d.,... 6. Atsakovas Muitinės informacinių sistemų centras atsiliepimu į skundą (b.... 7. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės restruktūrizavimo,... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu... 10. Nurodė Statuto 1 straipsnio 2, 3 dalis, 54 straipsnio 7 dalį, vertino, kad... 11. III.... 12. Pareiškėjas J. T. apeliaciniu skundu (b. l. 16-19, II t.) prašo pirmosios... 13. Nurodo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnį, 4 straipsnio 1, 2 dalis, DK... 14. Atsakovas Muitinės informacinių sistemų centras atsiliepimu į apeliacinį... 15. Be aplinkybių, nurodytų atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Muitinės informacinių sistemų centro... 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tam... 20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iki atleidimo ėjo Centro Vilniaus... 21. Statuto 54 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad muitinės pareigūnas, kurio... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44... 23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendime... 24. Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys gali nutraukti... 25. Iš Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. balandžio 27 d.... 26. Pareiškėjui 2011 m. sausio 31 d. buvo įteiktas pranešimas apie nuo 2011 m.... 27. Bylos medžiaga rodo, kad iki atleidimo iš pareigų pareiškėjas ėjo Centro... 28. Kaip matyti, Centre nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsteigtos naujos pareigybės... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44... 30. Pareiškėjo nurodoma nuo 2011 m. balandžio 1 d. Centre įsteigta nauja... 31. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 33. Pareiškėjo J. T. apeliacinio skundo netenkinti.... 34. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą... 35. Nutartis neskundžiama....