Byla 2A-946-340/2017
Dėl įvykio pripažinimo draudiminiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vilniaus keliai“ ir trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus keliai“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dalyvaujant tretiesiems asmenims: AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Eurovia Lietuva“, Eurovvia CS, UAB „Skinest Baltija“, A. Č., E. K., V. J., dėl įvykio pripažinimo draudiminiu.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2014 m. spalio 27 d. įvykį, kurio metu susidūrė ieškovės valdytas ratinis ekskavatorius Caterpillar M315D, valstybinis Nr. ( - ) ir trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ šilumvežis TEP-70BS Nr. 002, draudiminiu eismo įvykiu; įpareigoti atsakovą tenkinti trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją ir sumokėti 4 135,19 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AJA5930007. Ieškovė visas sumas pagal draudimo sutartį sumokėjo laiku. Ieškovė, vykdydama sutartinius rangos darbų įsipareigojimus tretiesiems asmenims ekskavatoriumi atliko rangos darbus – įrenginėjo triukšmą mažinančias užtvaras greta geležinkelio bėgių, vedančių į Kazlų Rūdos geležinkelio stotį. Vykdydamas darbus ieškovės atstovas 2014 m. spalio 27 d. ekskavatoriumi užvažiavo ant geležinkelio bėgių. Tuo metu atvažiavo šilumvežis ir susidūrė su ieškovės ekskavatoriumi. Šio įvykio metu buvo sugadintas šilumvežis ir dalis geležinkelio infrastruktūros. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atlygino trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ žalą ir pareiškė reikalavimus ieškovei, nes ieškovės darbuotojas yra atsakingas už įvykį. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, kaip ieškovo draudėją, dėl draudimo išmokos.
  2. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą privalo atlyginti žalą, jei yra eismo įvykyje padaryta žala. Eismo įvykiu laikytinas įvykis, kai kelyje, viešoje vietoje arba privačioje teritorijoje judant transporto priemonei yra padaroma žala. Šiuo atveju ieškovės ekskavatorius nedalyvavo transporto priemonių eisme, dirbo geležinkelio kelyje, todėl įvykis laikytinas geležinkelio eismo įvykiu ir negali būti reikalaujama žalos atlyginimo iš atsakovo pagal TPVCAPDĮ.
  3. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra. Nurodė, jog įvyko geležinkelių transporto eismo įvykis, kurio metu buvo šilumvežis susidūrė su ieškovės ekskavatoriumi.
  4. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti. Nurodė, jog ieškovė yra ekskavatoriaus valdytoja, jos darbuotojas pažeidė draudimą važinėti geležinkelių keliais, padarė žalą su transporto priemone, todėl privalo atsakovas, kaip draudimo bendrovė, atlyginti padarytą žalą.
  5. Tretieji asmenys AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a.s. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, jog ieškovės darbuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, žala atsirado asmeniui valdant ir naudojant transporto priemonę dėl jo kaltės, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą pagal TPVCAPDĮ, kaip draudikas.
  6. Trečiasis asmuo UBA „Skinest Baltija“ prašė ieškinį tenkinti. Trečiojo asmens teigimu, įvykis įvyko geležinkelio kelyje susidūrus dviems transporto priemonėms. Dėl įvykio kaltas ieškovės vairuotojas, pažeidęs KET. Įvykis laikytinas eismo įvykiu ir pagal TPVCAPD, laikytinas draudiminiu įvykiu, todėl atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą.
  7. Ieškovė pateikė atsisakymą nuo antrojo ieškinio reikalavimo – dėl draudimo išmokos išmokėjimo trečiajam asmeniui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakymą nuo antrojo ieškinio reikalavimo priėmė ir bylą toje dalyje nutraukė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, iš ieškovės UAB „Vilniaus keliai“320 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovės UAB „Vilniaus keliai“ 420,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus keliai“ 33,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas konstatavo, jog įvykis įvyko geležinkelio riedmenims, t. y. traukiniui, judant ir susidūrus su ant geležinkelio bėgių dirbančiu ekskavatoriumi, t. y. ginčo įvykis yra ne transporto priemonės, bet traukinio judėjimo pasekmė. Toks įvykis neatitinka SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatytos eismo įvykio sąvokos, todėl šis įvykis nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį. Teismas pažymėjo, jog ginčo įvykis nėra eismo įvykis ir nelaikytinas draudžiamuoju, kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai nepaneigia teismo nustatyto fakto, nėra esminiai bylos nagrinėjimui, todėl plačiau dėl jų nepasisakė.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vilniaus keliai“ prašė panaikinti 2016 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį atsakovui dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju;priteisti iš atsakovo Ass „BTA Baltic Insurance Company“ ieškovo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos skundo argumentus:

99.1. Teismas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. draudžiamasis įvykis įvardijamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo prigimtis bei tikslai lemia šios draudimo rūšies santykių specifiką, dėl kurios draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padaromą žalą net ir tais atvejais, kuomet draudėjas eismo įvykį sukėlė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus;

109.2. Sprendime teismas visiškai nepagrįstai neanalizavo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ginčo eismo įvykyje. Iš sprendime pateiktų teismo motyvų, manytina, jog teismas preziumavo, kad nėra galimybės konstatuoti, jog ekskavatoriaus valdytojo neteisėti veiksmai sukėlė žalą, kadangi eismo įvykį tyrusios institucijos nepripažino ekskavatoriaus vairuotojo atsakomybės už neteisėtus veiksmus, kurių pasekoje įvyko eismo įvykis, bei netaikė ekskavatoriaus vairuotojui administracinės atsakomybės;

119.3. Sprendime teismas netinkamai aiškino eismo įvykio sąvoką, dėl ko padarė tiek teismų praktikai, tiek taikytiniems teisės aktams prieštaraujančią išvadą, kad ginčo eismo įvykis nėra laikytinas draudžiamuoju.

1210. Pateiktu apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Skinest Baltija“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Vilniaus keliai“ ieškinį tenkinti; priteisti trečiajam asmeniui UAB „Skinest Baltija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Skunde nurodė šiuos argumentus:

    1. teismas šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias eismo įvykį kaip draudžiamąjį įvykį, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, kad 2014-10-27 įvykis negali būti laikomas eismo įvykiu, o tuo pačiu draudžiamuoju įvykiu;
    2. Trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija“ vertinimu, priešingai nei konstatavo teismas, nurodytos 2014-10-27 įvykio aplinkybės atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą eismo įvykio apibrėžimą - tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Iš šio apibrėžimo seka, kad yra trys eismo įvykio elementai - (i) įvykio vieta, kuria gali būti bet kokia teritorija, kurioje juda transporto priemonė; (ii) įvykis įvyksta judant transporto priemonei; (iii) transporto priemonės judėjimo metu padaroma žala. Visi šie trys eismo įvykio elementai yra ir 2014-10-27 įvykyje;
    3. Nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nereikalauja, kad judėtų eismo įvykio metu būtent už žalą atsakingo asmens, kuriam atsiranda civilinė atsakomybė, transporto priemonė;
    4. Teismas skundžiamame sprendime dėl nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės UAB „Vilniaus keliai“ civiline atsakomybe dėl 2014-10-27 eismo įvykio metu padarytos žalos, apskritai nepasisakė, nors pagal teisinį reglamentavimą būtent transporto priemonės valdytojo ar naudotojo civilinės atsakomybės atsiradimas yra pagrindas išmokėti draudimo išmoką.
  1. Ieškovė UAB „Vilniaus keliai“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad bagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos ginčo eismo įvykio pripažinimui draudžiamuoju, todėl sutiktina su trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog 2014 m. spalio 27 d. įvykis turi būti laikomas eismo įvykiu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. prasme.
  2. Tretieji asmenys UAB „Eurovia Lietuva“, Eurovvia CS pateikė atsiliepimą į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, kuriuo prašė skundus tenkinti. Pažymėjo, kad sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančias nuostatas, taip pat sprendime visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su transporto priemonės, Ekskavatoriaus valdytojo, UAB „Vilniaus keliai" civiline atsakomybe, nors pats pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. ir SEAKĮ 2 str. 12 d. kartu su TPVCAPD] 16 str. 1 d., draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kokio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
  3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantų skundus, kuriuo prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, kilusiam ginčui tinkamai taikė teisės aktus, dėl to pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo ieškovės UAB „Vilniaus keliai" reikalavimui tenkinti. Apeliantai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ekskavatoriaus valdytojo sąvoką. Pastebėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ekskavatoriaus valdytojas yra UAB „Vilniaus keliai“. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad UAB „Vilniaus keliai“ pažeidė ne KET, o GTESĮ 10 str. 3 d., draudžiančią pašaliniams asmenims būti, vaikščioti ar važinėti geležinkelių keliais ir geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose.
  4. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriame prašė tenkinti apeliantų UAB „Skinest Baltija“ ir UAB „Vilniaus keliai“ apeliacinius skundus šiuose skunduose nurodytais pagrindais; priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. ir 3 str. taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. įtvirtintas teisės normas, nes neatsižvelgė į įstatymo nustatytus transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo tikslus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. įtvirtintas materialinės teisės normas, nepagrįstai spręsdamas, kad privalomasis draudimas neapima valdytojų atsakomybės, kai žala padaroma geležinkelio ruože ir susiduriant su geležinkelio riedmenimis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad privalomasis draudimas neapima valdytojų atsakomybės, kai žala padaroma transporto priemonei nejudant.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

14

  1. Apeliaciniai skundasi atmetami.
  2. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
  3. Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „Vilniaus keliai“ su atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiu per filialą Lietuvoje, yra sudariusi civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AJA5930007, kuria buvo apdrausta ekskavatoriaus Caterpillar M315D valdytojo civilinė atsakomybė. Ieškovė, vykdydama sutartinius rangos darbų įsipareigojimus tretiesiems asmenims, ekskavatoriumi atliko rangos darbus – įrenginėjo triukšmą mažinančias užtvaras greta geležinkelio bėgių, vedančių į Kazlų Rūdos geležinkelio stotį. Vykdydamas darbus ieškovės atstovas 2014 m. spalio 27 d. ekskavatoriumi užvažiavo ant geležinkelio bėgių. Tuo metu atvažiavo šilumvežis ir susidūrė su ieškovės ekskavatoriumi. Šio įvykio metu buvo sugadintas šilumvežis ir dalis geležinkelio infrastruktūros. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atlygino trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ žalą ir pareiškė reikalavimus ieškovei, nes ieškovės darbuotojas yra atsakingas už įvykį. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, kaip ieškovės draudėją, dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė tą padaryti, nurodydamas, jog šiuo atveju ieškovės ekskavatorius nedalyvavo transporto priemonių eisme, dirbo geležinkelio kelyje, todėl įvykis laikytinas geležinkelio eismo įvykiu ir negali būti reikalaujama žalos atlyginimo iš atsakovo pagal TPVCAPDĮ. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2014 m. spalio 27 d. įvykį, kurio metu susidūrė ieškovės valdytas ratinis ekskavatorius Caterpillar M315D ir trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ šilumvežis TEP-70BS draudiminiu eismo įvykiu bei įpareigoti atsakovą tenkinti trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją ir sumokėti 4 135,19 Eur.
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog įvykis įvyko geležinkelio riedmenims, t. y. traukiniui, judant ir susidūrus su ant geležinkelio bėgių dirbančiu ekskavatoriumi, t. y. ginčo įvykis yra ne transporto priemonės, bet traukinio judėjimo pasekmė. Teismo nuomone, toks įvykis neatitinka SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatytos eismo įvykio sąvokos, todėl šis įvykis nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį.

15Dėl ieškovės UAB „Vilniaus keliai“apeliaciniame skunde pateiktų argumentų.

  1. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. draudžiamasis įvykis įvardijamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Apelianto teigimu, privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo prigimtis bei tikslai lemia šios draudimo rūšies santykių specifiką, dėl kurios draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padaromą žalą net ir tais atvejais, kuomet draudėjas eismo įvykį sukėlė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
  2. Siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo klausimas, ar ginčo įvykis laikytinas eismo įvykiu ir ar jis turi būti laikomas draudžiamuoju pagal ieškovės ir atsakovo pasirašytą Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
  3. Pažymėtina, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; kt.).
  4. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Kaip jau minėta, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje draudžiamasis įvykis yra įvardijamas kaip eismo įvykis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalis numato, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje ar privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadina bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
  5. Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau– GTESĮ) 2 straipsnio 19 dalis nustato, kad geležinkelių transporto eismo įvykis - tai nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba keli įvykiai, sukeliantys žalingus padarinius, kai geležinkelių riedmenys susiduria su kitais geležinkelių riedmenimis, statiniais ar įrenginiais, nurieda nuo bėgių, susiduria su pervažą kertančiomis transporto priemonėmis ar pervažoje esančiais objektais, taip pat kai dėl judančių geležinkelių riedmenų nukenčia bent vienas žmogus ar geležinkelių riedmenyse kyla gaisras, ir kiti panašius žalingus padarinius sukeliantys įvykiai. Taigi, pagal GTESĮ nuostatas geležinkelio eismo įvykis tai įvykis atsitikęs geležinkelių riedmenims (geležinkelių transporto priemonėms (lokomotyvams, vagonams ir kita), judančioms geležinkelių keliais, naudojančioms trauką arba jos nenaudojančios, traukiamoms kitų geležinkelių riedmenų ar traukiančioms kitus geležinkelių riedmenis) susidūrus su įvairaus pobūdžio kliūtimis.
  6. Nustatyta, jog ieškovė UAB „Vilniaus keliai“ subrangos pagrindais vykdė statybos darbus įvykio vietoje trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo sudarę rangos sutartį su Eurovia CS, a.s., kuri sudarė rangos sutartį su UAB „Skinest Baltija“, kuri sudarė rangos sutartį su UAB „Vilniaus keliai“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis įvyko dėl ieškovės darbuotojo, dirbusio geležinkelio ruože, padarytų teisės pažeidimų, kadangi iš eismo įvykio schemos matyti, jog susidūrimo metu ieškovės ekskavatorius, kuris yra kelių transporto priemonė, buvo ant geležinkelio bėgių. Akcentuotina, jog teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog jeigu įvykyje dalyvauja transporto priemonė, bet įvykis įvyksta transporto priemonei atliekant kokius nors darbus, nepaisant to, jog atliekant darbus transporto priemonė galėjo judėti, įvykis nelaikomas eismo įvykiu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-194-343/2008). Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei priklausantis ratinis ekskavatorius tiek iki įvykio, tiek jo metu nedalyvavo transport priemonių eisme, t.y. ekskavatorius iki įvykio veikė darbo režimu, o paties įvykio metu stovėjo (pranešimas dėl 2014-10-27 įvykusio įvykio, 2014-11-12 geležinkelių transport eismo įvykio aktas). Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog įvykis įvyko ant geležinkelio kelio (GTK 3 str. 4 d.), kurio metu ieškovės ekskavatorius nedalyvavo eisme, todėl įvykis negali būti traktuojamas eismo įvykiu.
  7. Konstatuotina, jog sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį ir Saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalį kartu su TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transport priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tokios praktikos yra laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika Nr. 34).
  8. Aukščiau nurodytais motyvais taip pat atmestinas skundo argumentas, jog sprendime pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino eismo įvykio sąvoką, dėl ko padarė tiek teismų praktikai, tiek taikytiniems teisės aktams prieštaraujančią išvadą, kad ginčo eismo įvykis nėra laikytinas draudžiamuoju. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė ir išanalizavo teisės aktuose nurodytas eismo įvykio sampratas, jas susiedamas su aktualia teismų praktika, taip pat palygindamas su geležinkelio transporto eismo įvykio samprata.
  9. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo įvykio nelaikė eismo įvykiu ir draudžiamuoju įvykiu, atmestini kaip nepagrįsti ir ieškovės UAB „Vilniaus keliai“ skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neanalizavo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ginčo eismo įvykyje, kadangi ginčo atveju konstatavus, jog įvyko geležinkelio transporto eismo įvykis, kuris nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu ieškovės ir atsakovo sudarytos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AJA5930007 prasme, civilinės atsakomybės sąlygų aptarimas nėra aktualus.
Dėl trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija“ apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
  1. Skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias eismo įvykį kaip draudžiamąjį įvykį, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, kad 2014-10-27 įvykis negali būti laikomas eismo įvykiu, o tuo pačiu draudžiamuoju įvykiu. Su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (CK 6.987 straipsnis). Kaip jau minėta, transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje draudžiamasis įvykis yra įvardijamas kaip eismo įvykis. Kaip jau buvo konstatuota nutarties 26 punkte, pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė ir išanalizavo teisės aktuose nurodytas eismo įvykio sampratas, jas susiedamas su aktualia teismų praktika, taip pat palygindamas su geležinkelio transporto eismo įvykio samprata, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šio apelianto skundo argument, kadangi dėl jo yra pasisakyta nagrinėjant ieškovės UAB „Vilniaus keliai“ apeliacinį skundą.
  3. Tokiais pačiais motyvais atmestinas ir apelianto skundo argumentas, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodytos 2014-10-27 įvykio aplinkybės atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą eismo įvykio apibrėžimą - tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Apeliantui papildomai nurodytina, jog jo minimas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kuriame suformuota eismo įvykio sąvoka jis remiasi, nustato eismo saugumo būtent automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Byloje nesant ginčo, kad įvykis įvyko geležinkelio kelyje, šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos, todėl aukščiau nurodyti apelianto UAB „Skinest Baltija“ argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
  4. Atmestinas ir skundo argumentas, jog nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nereikalauja, kad judėtų eismo įvykio metu būtent už žalą atsakingo asmens, kuriam atsiranda civilinė atsakomybė, transporto priemonė, kadangi, kaip jau nurodyta nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju apelianto nurodyti teisės aktai negali būti taikomi dėl nutarties 23, 24 ir 30 punktuose nurodytų motyvų.
  5. Nesutiktina su apelianto UAB „Skinest Baltija“ argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės UAB „Vilniaus keliai“ civiline atsakomybe dėl 2014-10-27 eismo įvykio metu padarytos žalos. Priešingai nei teigia apeliantas, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime konstatavo, jog byloje nėra ginčo, jog įvykis įvyko dėl ieškovės darbuotojo padarytų teisės pažeidimų, t.y. kad dėl įvykio iš esmės yra kalta ieškovė UAB „Vilniaus keliai“. Iš byloje esančio Geležinkelių transporto eismo įvykio akto matyti, kad ieškovės darbų vadovas statybos darbus vykdė ir organizavo be Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos sutikimo ir neužtikrinęs darbų vietos paženklinimo, negana to, ieškovės kelio darbininkai net neturėjo vykdyti darbų toje vietoje. Minėtos aplinkybės taip pat užfiksuotos ir Marijampolės VPK Kazlų Rūdos PK pranešime prokurotui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą BK 176 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  6. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
  7. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinius skundus, todėl apeliacinės instancijos teismas byloje pateiktus apeliacinius skundus atmeta kaip nepagrįstus, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  8. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  9. Tretieji asmenys AB „Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimą patyrė 5 449,20 Eur. Pažymėtina, kad pateiktu atsiliepimu tretieji asmenys su apeliaciniais skundais sutiko, todėl apeliacinės instancijos teismui skundus atmetus, laikytina, jog tretieji asmenys yra pralaimėjusios šalies pusėje, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
  10. Atmetus apeliacinius skundus taip pat neatlygintinos ir AB „Lietuvos draudimas“ patirtos išlaidos už prisidėjimo prie apeliacinių skundų surašymą.
  11. UAB „Vilniaus keliai“ patyrė 127,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į UAB „Skinest Baltija“ apeliacinį skundą parengimą, todėl šios išlaidos priteistinos iš trečiojo asmens.
  12. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija“, į.k. 300070820, ieškovės UAB „Vilniaus keliai“, į.k. 302531052, naudai127,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai