Byla e2-245-599/2019
Dėl išmokėtos draudimo išmokos išieškojimo, tretieji asmenys UAB ,,Skinest Baltija“, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą bei E. K

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, sekretoriaujant Linai Skuderienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Stasiui Drazdauskui, atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančio per Eurovia CS, A. S. filialą Lietuvoje atstovams advokatams Giedriui Murauskui bei Gintui Andriuškai, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei, atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ atstovo MB „Nemokumo valdymas“ atstovei Gabrielei Onusaitytei, trečiojo asmens UAB ,,Skinest Baltija“ atstovui advokatui Giedriui Gužauskui, trečiojo asmens AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atstovui Pauliui Ramanauskui, trečiajam asmeniui E. K..

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį bei patikslintus ieškinius atsakovams AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, A. S. veikiančiam per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir UAB ,,Vilniaus keliai“ dėl išmokėtos draudimo išmokos išieškojimo, tretieji asmenys UAB ,,Skinest Baltija“, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą bei E. K..

3Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintais ieškiniais, kuriuose nurodė, kad atsakovai AB “Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a.s. 2013-06-21 sudarė su AB „Lietuvos geležinkeliai“ Eismo geležinkelio ruožo Kazlų Rūda – Kaunas rekonstrukcijos rangos darbų sutartį Nr. SP-255 ir 2014-10-27 vykdant Rangos sutartyje numatytus darbus Kazlų Rūdoje, Miško g. esančioje pervažoje, susidūrė AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantis lokomotyvas TEP-70BS Nr. 002 bei UAB „Vilniaus keliai“ priklausantis ekskavatorius, Reg. Nr. A588U, vairuojamas UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo V. J.. Be to, rangos darbams atlikti užsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo sudaręs Rangos sutartį su atsakovais AB “Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a.s, tačiau šie atsakovai buvo pasitelkę subrangovą - UAB „Skinest Baltija“ pagal 2013-09-06 Rangos sutartį Nr. PP 120-0314-13, o UAB „Skinest Baltija“ darbams atlikti pasitelkė dar vieną subrangovą - UAB „Vilniaus keliai“ pagal 2013-09-27 Rangos sutartį Nr. SB 13GR-2. Iš 2014-11-12 AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengto geležinkelių transporto eismo įvykio akto Nr. LS(DI)-659 turinio matyti, kad šį įvykį sukėlė UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų, kurie vykdė statybos rangos darbus, veiksmai, kadangi darbų vadovas E. K., meistras A. Č. bei mechanizatorius - kelio darbininkas V. J. vykdė darbus geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, neturėdami Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie LR Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka gauto pažymėjimo, patvirtinančio, jog jie yra pasirengę vykdyti darbus, netiesiogiai susijusius su geležinkelių transporto eismu. Be to, UAB „Vilniaus keliai“ šiuo konkrečiu atveju yra atsakingi už kilusią žalą, kadangi UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K., organizuodamas darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, nepaženklino signaliniais ženklais kliūties ir eismui pavojingos darbo vietos, o UAB „Vilniaus keliai“ meistras A. Č. ir mechanizatorius - kelio darbininkas V. J. vykdė darbus vietoje, kuri nebuvo paženklinta signaliniais ženklais. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė ir tą aplinkybę, jog E. K. organizavo darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA neskyręs signalininkų, o meistras A. Č. ir mechanizatorius - kelio darbininkas V. J. vykdė darbus be paskirtų signalininkų, be to, UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. organizavo darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA ir juos vykdė vietoje, kuri turi būti paženklinta signaliniais ženklais, reikalaujančiais sustoti arba sumažinti greitį, ir šiuos darbus vykdė be Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. sutikimo bei IF-2 kelio meistro V. Ž. išankstinio įrašo apžiūros žurnale. Ieškovas nurodė, kad Valstybinė geležinkelio inspekcija prie LR Susisiekimo ministerijos yra konstatavusi, jog ginčo įvykis yra kilęs būtent dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų, o būtent E. K. kaltės, kuris statybos darbus organizavo bei vykdė be Kazlų Rudos geležinkelio stoties budėtojos sutikimo ir įrašo apžiūros žurnale bei nepaskyręs signalininkų kilnojamiesiems signaliniams ženklams pastatyti ir neužtikrinęs, jog eismui pavojinga darbų vieta būtų paženklinta signaliniais ženklais. Ieškovo teigimu, dėl nesaugiai UAB „Vilniaus keliai“, kuris veikė kaip AB “Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS subrangovas, atliekamų darbų, ir kilo žala, todėl šiuo konkrečiu atveju dėl kilusios žalos yra atsakingi - AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS bei UAB „Vilniaus keliai“. Ieškovo apdrausto įvykio metu sugadinto lokomotyvo savininkas, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“, iki ieškinio parengimo teismui dienos yra patyręs išlaidų, nustatant sugadinto lokomotyvo geometrinius parametrus – 1331,67 EUR sumą, kuri sudaro išlaidas, reikalingas lokomotyvo remontui, t. y. tiesioginius nuostolius, ir 2 803,52 EUR išlaidų lokomotyvo gamintojo eksperto paslaugoms apmokėti, be to, tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra patyręs 339 777,08 EUR sumai papildomų išlaidų sugadintoms lokomotyvo dalims įsigyti, kurias patvirtina UAB „TMHB“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros laikotarpyje nuo 2015-09-10 iki 2015-12-23 (imtinai), iš viso - 339 777,08 EUR sumai. Ieškovas nurodė, jog 2016-01-27 ieškovas išmokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 310 000,00 EUR sumai dydžio avansinę draudimo išmoką, be to, 2016-05-06 ieškovas išmokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ papildomą draudimo išmokos dalį, t. y. 52 937,50 EUR sumą, skirtą kompensuoti įvykio metu sugadinto šilumvežio atstatymo išlaidas ir šias išlaidas patvirtina AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo direkcijos Šilumvežio TEP70 BS-002 kėbulo atstatymo po avarijos darbų LV-1 jėgomis su daliniu kėbulo dažymu (be atsarginių detalių) planinės darbų ir medžiagų kainos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016-03-31 atliktų darbų aktas Nr. LS(LVC)-407. Be to, 2016-06-10 ieškovas išmokėjo dar papildomą draudimo išmokos dalį, t. y. 60 972,16 EUR sumą, skirtą kompensuoti įvykio metu sugadinto šilumvežio remonto išlaidas ir šias ieškovo patirtas išlaidas patvirtina UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ išrašyta 2016-04-30 PVM sąskaita - faktūra Nr. 160403, 2016-01-22 komercinis pasiūlymas Nr. 71, 2016 01-12 defektinis aktas Nr. TKS03-01-06K, 2016-04-30 PVM sąskaita - faktūra Nr. 160406, 2015-01-08 preliminarus komercinis pasiūlymas, 2014-12-16 PVM sąskaita - faktūra Nr. 141156, 2014-12-04 komercinis pasiūlymas, 2014-12-04 riedmenų remonto (priežiūros) atlikimo aktas, 2016-04-22 komercinis pasiūlymas Nr. 562, 2016-04-22 defektinis aktas Nr. TKS02-01-06K bei 2016-04-30 PVM sąskaita - faktūra Nr. 160407. Ieškovas nurodė, kad iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos ieškovas išmokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 428 044,85 EUR dydžio sumą. Ieškovo teigimu, atsakovams AB „Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a.s dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas lokomotyvas, padarytos žalos, šiuo konkrečiu atveju kyla sutartinė civilinė atsakomybė sutinkamai su šių atsakovų ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos Rangos sutarties nuostatomis, pagal kurią atsakovams buvo kilusi pareiga užtikrinti, jog vykdant statybos darbus būtų laikomasi įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų darbų saugumo reikalavimų. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad įvykį sukėlusius neteisėtus veiksmus atliko UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojai ir atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ bei EUROVIA CS, a.s., esantys ir jungtinės veiklos partneriais, solidariai atsako AB „Lietuvos geležinkeliai“ už padarytą žalą sutinkamai su LR CK 6.257 str. ir 6.650 str. 3 d. nuostatomis, be to, ta aplinkybė, jog UAB „Vilniaus keliai“ šiuo konkrečiu atveju kyla civilinė deliktinė atsakomybė, tai nepanaikina atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a.s. sutartinės civilinės atsakomybės. Be to, šiuo konkrečiu atveju solidarioji civilinė atsakomybė kyla ir atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuris yra apdraudęs atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ bei EUROVIA CS civilinę atsakomybę. Ieškovo teigimu, UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu kyla ne tik sutartinė, bet ir sutinkamai su LR CK 6.264 str. ir 6.270 str. nuostatomis deliktinė atsakomybė, kadangi žala padaryta dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų, ėjusių savo darbines pareigas ir valdžiusių didesnio pavojaus šaltinį, kaltės. Be to, nukentėjęs asmuo taip pat turi savarankišką reikalavimo teisę UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu, kurio civilinę atsakomybę (t. y. kaip transporto priemonės valdytojo) yra apdraudęs tas pats atsakovas AAS „BTA Insurance Company“ SE, todėl ieškovo ieškinys bei patikslinti ieškiniai atsakovams AAS „BTA Insurance Company“ SE ir UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu yra reiškiami ir deliktinės civilinės atsakomybės teisiniu pagrindu. Ieškovo teigimu, ieškovas, išmokėjęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ draudimo išmokas, sutinkamai su LR CK 6.1015 str. nuostatomis, įgyja subrogacijos teisę reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingų atsakovų ir ši teisė yra įgyvendinama laikantis tų pačių taisyklių, kurios reglamentuoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovų teisinius santykius. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo solidariai išieškoti iš atsakovų ieškovo naudai 428 044,85 EUR išmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti pilnutinai.

5Atsakovas UAB „Vilniaus keliai“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas sutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kyla atsakomybė kaip asmeniui, kuris yra apdraudęs atsakovus AB „Eurovia Lietuva“ bei Eurovia CS A.S. privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Be to, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išduotam rangovo civilinės atsakomybės privalomajam draudimui yra taikomos Rangovo privalomojo draudimo taisyklės, sutinkamai su kurių 2 p. nuostatomis, generalinio rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima ir subrangovų civilinę atsakomybę, o patsai draudėjas yra atsakingas už tai, kaip jo pasitelkti subrangovai vykdo jiems įstatymuose bei rangos sutartyje numatytas pareigas. Tam, kad generalinio rangovo turimas civilinės atsakomybės draudimas galiotų ir subrangovų atžvilgiu, nėra būtina, jog tarp generalinio rangovo bei subrangovų būtų sudarytos rangos sutartys, kadangi generalinio rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima ir subrangovų civilinę atsakomybę. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS A. S. buvo pasitelkę subrangovus ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ tam neprieštaravo, todėl darytina išvada, kad atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS A. S. yra atsakingi už jų pasamdyto subrangovo veiksmus. Be to, UAB „Vilniaus keliai“ dėl ekskavatoriaus, kuriuo sukeltas ginčo įvykis, buvo sudariusi transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį su Ekskavatorių transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu su AAS „BTA Baltic Insurance Company“, todėl šiam asmeniui civilinė atsakomybė kyla ne tik sutarties pagrindu, bet ir kaip asmeniui, kuris apdraudė UAB „Vilniaus keliai“ civilinę atsakomybę, todėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsakomybė už įvykio metu kilusią žalą turi būti nustatyta, nustatant ir atsakovų AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS A. S. bei UAB „Vilniaus keliai“ civilinę atsakomybę. Be to, ieškovas, spręsdamas, kas yra atsakingas už įvykį, sukėlusį žalą, vadovavosi vieninteliu dokumentu, t. y. Geležinkelių transporto eismo įvykio aktu Nr. LS(DI)-659, kuris yra parengtas trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl negali būti laikomas nešališku bei neobjektyviu įrodymu. Atsakovo teigimu, šis aktas negali būti laikomas objektyviu dokumentu, kurio pagrindu yra darytina išvada apie aplinkybes, dėl kurių kilo žala. Atsakovo nuomone, žala kilo ne dėl UAB “Vilniaus keliai” darbuotojų veiksmų, o dėl to, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai nesilaikė geležinkelių transporto eismą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir šiuo konkrečiu atveju traukinys susidūrė su ekskavatoriumi, kadangi AB “Lietuvos geležinkeliai” darbuotojai, t. y. V. Ž. bei R. B., neatliko savo pareigų, kurias jiems buvo privaloma vykdyti esant traukinių eismo pertraukai, ir tik dėl šių asmenų kaltės ekskavatorius nebuvo patrauktas nuo bėgių, o traukiniui buvo duotas leidimas važiuoti, dėl ko ir įvyko šių transporto priemonių susidūrimas. Atsakovas taip pat nurodė, jog dėl šių aplinkybių iš UAB „Vilniaus keliai“ išieškotina atlygintina žala turi būti mažintina proporcingai UAB „Vilniaus keliai“ kaltei. Be to, šioje civilinėje byloje reikalavimai yra reiškiami solidariems atsakovams, kurių atsakomybė už žalą kildinama tiek iš deliktinės, tiek iš sutartinės atsakomybės ir spręsdamas atsakovų kaltės klausimą, teismas turi atsižvelgti į kiekvieno iš atsakovų kaltę. Atsakovas prašė teismo atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, o likusioje dalyje patikslintą ieškinį tenkinti pilnai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, o likusioje dalyje patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

6Atsakovai UAB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia AS C. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovai nurodė, kad už žalą yra atsakingas atsakovas UAB „Vilniaus keliai", kadangi šis asmuo yra ekskavatoriaus valdytojas, o UAB „Vilniaus keliai“ neatlygintą žalos dalį turėtų atlyginti UAB „Vilniaus keliai“ civilinę atsakomybę apdraudęs atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir šio atsakovo atsiliepimuose nurodyti argumentai, jog šis įvykis yra pripažintinas nedraudžiamuoju, yra nepagrįsti. Atsakovų teigimu, atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje šiuo konkrečiu atveju pernelyg siaurai aiškina eismo įvykio sąvoką, kadangi aiškinant šią sąvoką yra būtina atsižvelgti į ES Direktyvų „Dėl žalos, kilusius dėl eismo įvykių“ nuostatas bei į tai, kaip šias nuostatas aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog teisiniai draudimo santykiai, dėl kurių kilo ginčas dėl draudimo išmokos dalies mokėjimo, šiuo atveju susiklostė tarp UAB „Vilniaus keliai" ir atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje 2014-10-15 standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AJA 5930007 pagrindu, todėl draudimo teisiniai santykiai yra aiškintini sutinkamai su 2009-11-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/103/EB nuostatomis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Komisija yra konstatavę, jog nėra svarbu kur naudojama transporto priemonė, t. y. visiškai nebūtina, kad įvykis įvyktų kelyje, taip pat nesvarbu, ar transporto priemonė buvo darbo režime, ar ne, nesvarbu ir tai, ar tai yra darbo mašina ir svarbiausia, kad transporto priemonė įvykio metu būtų naudojama pagal įprastą jos funkciją, todėl darytina išvada, jog atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje teiginiai, kad šis įvykis negali būti laikomas „eismo įvykiu", jeigu jis įvyksta transporto priemonei atliekant darbus, yra visiškai nepagrįsti, kaip yra nepagrįsti ir šie atsakovo teiginiai, kad 2014-10-27 įvykis negali būti laikomas „eismo įvykiu" vien dėl to, jog įvyko ant geležinkelio bėgių ar kad susidūrimo metu nejudėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog įvykis įvyko UAB „Vilniaus keliai“ ekskavatorių naudojant pagal jo įprastinę funkciją, o LR TPVCAPDĮ nuostatos yra taikomis ir darbo mašinoms, jeigu jos yra naudojamos pagal jų įprastinę funkciją, o aplinkybė, kad ekskavatorius manevravo ant geležinkelio bėgių, šiuo atveju nėra reikšminga sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, kadangi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ESTT praktikoje yra konstatuojama, jog transporto priemonių privalomasis civilinės atsakomybės draudimas taikomas tiek įvykiams privačioje, tiek uždaroje teritorijoje. Be to, atsakovas taip pat neteisingai aiškina ir LR TPVCAPDĮ 1 str. 3 d. nuostatas, kadangi ši nuostata nustato LR TPVCAPDĮ taikymo apribojimą, kai nurodytose teritorijose transporto priemonės naudojamos sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti, tačiau šioje normoje nėra numatyta jokių išimčių darbui naudojamoms transporto priemonėms, nepriklausomai nuo to, kur šios yra naudojamos. Be to, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatose transporto priemonės sąvoka nėra tapatinama išskirtinai tik su automobiliais, todėl ir AB „Lietuvos geležinkeliai" priklausantis lokomotyvas TEP-70BS Nr. 002 yra laikytinas transporto priemone ir lokomotyvas gali būti eismo įvykio, kuris nutiko ant geležinkelio, dalyvis, toliu būdu 2014-10-27 įvykusį eismo įvykį galima laikyti eismo įvykiu tiek LR TPCAPDĮ, tiek LR SEAKĮ nuostatų prasme. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog įvykis buvo tirtas kaip geležinkelių transporto eismo įvykis bei dėl šio įvykio buvo surašytas 2014-11-12 AB „Lietuvos geležinkeliai" Geležinkelių transporto eismo įvykio aktas savaime dar nepatvirtina tos aplinkybės, jog įvykis negali būti laikomas „eismo įvykiu", kadangi šis aktas yra surašytas nukentėjusiojo asmens, todėl yra subjektyvusis šio įvykio vertinimas, be to, tai nėra ir administracinis aktas, kurį būtų galima ginčyti LR ABTĮ nuostatose numatyta tvarka. Atsakovų nuomone, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovo UAB „Vilniaus keliai", t. y. kaip ekskavatoriaus valdytojo, civilinei atsakomybei kilti, kadangi iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonės valdytojas UAB „Vilniaus keliai" atliko neteisėtus veiksmus - V. J. vairuojama transporto priemonė (t. y. ekskavatorius) įvykio metu buvo neleistinoje vietoje, t. y. ant geležinkelio bėgių, taip sudarydama kliūtį traukiniui judėti, dėl ko ir įvyko šis susidūrimas. Be to, V. J. veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir tuo, jog pastatydamas ekskavatorių neleistinoje vietoje, V. J. pažeidė įvykio metu galiojusių KET nuostatose numatytą draudimą sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, be to, V. J. pažeidė ir LR Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 10 str. 3 d. nuostatas, kuriose numatyta, jog pašaliniams asmenims draudžiama būti, važinėti geležinkelių keliais ir geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose. Atsakovai taip pat nesutiko su atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje nuomone, kad šiuo konkrečiu atveju KET nuostatos nėra taikytinos, kadangi ekskavatorius nedalyvauja transporto priemonių eisme, tačiau šis atsakovo teiginys iš esmės prieštarauja Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai, kurioje yra konstatuojama, jog net ir užšalusio ežero paviršiuje yra taikomos KET nuostatos, be to, atsakovas taip pat klaidingai nurodė ir tai, jog šioje civilinėje byloje nėra duomenų, kad įvykis kilo dėl transporto priemonės valdytojo veiksmų, šiam pažeidus KET nuostatas. Atsakovų nuomone, nors šiuo konkrečiu atveju ir nėra ginčytina, kad dėl avarijos šilumvežiui buvo padaryta žala, tačiau ieškovas neįrodė ir tų aplinkybių, jog visos patirtos remonto išlaidos yra susijusios būtent su avarijos metu kilusia žala, be to, nėra aišku, ar visos įsigytos prekės šilumvežio remontui tikrai yra būtinos ir reikalingos. Atsakovų teigimu, šiuo konkrečiu atveju kyla deliktinė atsakomybė ekskavatoriaus valdytojui UAB „Vilniaus keliai“ dėl jo darbuotojo V. J. neteisėtais veiksmais padarytos žalos, todėl ir patsai eismo įvykis yra draudiminis bei atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje privalo atlyginti ieškovo nukentėjusiam asmeniui atlygintą žalą. Atsakovai taip pat nesutiko su patikslinto ieškinio argumentais apie tai, kad nors įvykį ir sukėlė neteisėti UAB „Vilniaus keliai“ ir UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų veiksmai, tačiau atsakovams dėl įvykio metu sukeltos žalos kyla sutartinė civilinė atsakomybė pagal su sugadinto turto savininku AB „Lietuvos geležinkeliai" sudarytą Rangos sutartį. Atsakovai taip pat nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju žala yra kilusi deliktinės, bet ne sutartinės atsakomybės pagrindu, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ patirta žala nėra susijusi su Rangos sutarties vykdymu arba sutartyje numatyto rezultato siekimu, o įvykio metu nukentėjusio asmens ir užsakovo pagal Rangos sutartį sutapimas yra tik atsitiktinis ir jeigu įvykio metu būtų nukentėjęs ne AB „Lietuvos geležinkeliai“, o kitas asmuo, tai dėl deliktinės atsakomybės taikymo jokių abejonių nekiltų. Atsakovų nuomone, AB „Lietuvos geležinkeliai" yra nelaikytina užsakovu pagal Rangos sutartį, tačiau yra asmuo, kuriam buvo padaryta žala UAB „Vilniaus keliai" eksploatuojant transporto priemonę bei pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, atsakovai pareigą užtikrinti darbų saugą buvo perleidę subrangovui UAB „Skinest Baltija" 2013-09-06 Rangos sutartimi Nr. PP 120-0314-13 (4.8 punktas), kuri savo ruožtu pareigą užtikrinti darbų saugą 2013-09-27 Rangos sutartimi perleido UAB „Vilniaus keliai“, kuriai ir kyla šiuo atveju deliktinė atsakomybė dėl padarytos žalos. Atsakovai nurodė, jog teismui nustačius, kad dėl žalos padarymo visgi yra atsakingi ir atsakovai, ieškovo prašomą atlyginti žalą visgi turėtų atlyginti atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje pagal rangovo civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatas. Atsakovai taip pat nesutiko su atsakovo pozicija, jog atsakovai galėtų būti atsakingi prieš užsakovą tik už UAB „Skinest Baltija", o ne UAB „Vilniaus keliai" veiksmus, be to, pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. PCAD 018036 draudimo apsauga neapima žalos, kilusios dėl trečiųjų asmenų, nesančių sutartiniuose santykiuose su atsakovais veiksmų. Atsakovų nuomone, atsakovui UAB „Eurovia Lietuva“ nekyla atsakomybė už padarytą žalą, kadangi vykdant darbus darbų saugos užtikrinimo pareigą atsakovas UAB „Eurovia Lietuva“ buvo perleidęs UAB „Skinest Baltija“, o ši savo ruožtu - UAB „Vilniaus keliai“, tačiau teismui padarius išvadą, jog atsakovui visgi kyla civilinė atsakomybė, šiuo atveju turi būti taikytina ir draudimo apsauga pagal rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovai taip pat nesutiko su atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje argumentais ir toje dalyje, kad UAB „Vilniaus keliai" nebuvo nurodyta užsakovui tarp ketinamų pasitelkti subrangovų, kadangi UAB „Vilniaus keliai", t. y. ir kaip UAB „Skinest Baltija", subrangovais buvo suderinta su AB „Lietuvos geležinkeliai" dar 2014-04-14 ir tai patvirtina šioje byloje esantys duomenys, o kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai" šio subrangovo pasirinkimui neprieštaravo, tai šiuo atveju rangovo civilinės atsakomybės draudimas turi apimti ir subrangovo veiksmus. Be to, Draudimo taisyklių V dalies „Nedraudžiamasis įvykis" nuostatose nėra nurodyta, jog įvykis turi būti pripažintinas nedraudžiamuoju, jeigu įvyksta dėl subrangovo pasitelktų subrangovų kaltės. Atsakovai taip pat nesutiko ir su ieškovo reikalavimu solidariai išieškoti žalą iš atsakovų UAB „Eurovia Lietuva“, AS Eurovia C. S. bei atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje pagal rangovo privalomo draudimo sutartį, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, jog privalomojo civilinės atsakomybės draudimo atveju solidari atsakomybė yra negalima. Atsakovai taip pat nurodė, kad dėl šio įvykio atsakomybė kyla ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, kadangi būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai taip pat atliko neteisėtus veiksmus, todėl UAB „Vilniaus keliai“ kartu su UAB „Eurovia Lietuva“ bei AS Eurovia C. S. arba turėtų būti atleisti nuo civilinės atsakomybės, arba šių asmenų atsakomybė turėtų būti sumažintina. Be to, AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų kaltę patvirtina ir tai, jog geležinkelio stoties, kurios teritorijoje įvyko šilumvežio ir ekskavatoriaus susidūrimas, budėtoja stoties knygoje nustatyta tvarka, t. y. prieš priimdama atvykstantį traukinį, turėjo patikrinti kelio laisvumą, tačiau to nepadarė, nors ir žinojo apie telegramą ir kad UAB „Vilniaus keliai" ketina (arba ketino) ten vykdyti remonto darbus, be to, stoties budėtojai yra draudžiama priimti traukinį neįsitikinus, jog tai bus saugu, todėl yra akivaizdu, kad stoties budėtoja D. M. nesilaikė jai teisės aktuose numatytų reikalavimų. Be to, geležinkelio remonto darbus privalėjo kontroliuoti ir meistras V. Ž., tačiau šis asmuo išvyko iš stoties teritorijos, prieš tai neįsitikinęs, kad UAB „Vilniaus keliai“ naudosis pietų pertrauka, todėl V. Ž. taip pat neužtikrino, jog darbai būtų vykdomi saugiai, tokiu būdu, galiausiai, atsakovų vertinimu, šis įvykis ir įvyko tik todėl, kad traukinio mašinistas bei jo padėjėjas laiku nepastebėjo ant bėgių atsiradusios kliūties ir nepradėjo traukinio laiku stabdyti. Iš šių aplinkybių yra darytina išvada, kad AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojų neteisėti veiksmai taip pat tiesiogiai yra susiję priežastiniu ryšiu su padaryta žala. Atsakovai taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, jog UAB „Vilniaus keliai" neturėjo pažymėjimo, patvirtinančio, kad jie gali vykdyti darbus Lietuvos geležinkelių infrastruktūros keliuose ir jų įrenginių apsaugos zonose, šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga, kadangi niekas iš AB „Lietuvos geležinkeliai" jokio klausimo dėl to, ar E. K. turi tokį pažymėjimą ar kad jis negalėtų eiti šių pareigų nekėlė, kas rodo tai, jog AB „Lietuvos geležinkeliai" šį asmenį laikė tinkamu asmeniu, galinčiu vykdyti tokias pareigas ir jas leido vykdyti. Be to, E. K., V. J. bei A. Č. buvo išklausę profesinių žinių tobulinimo kursus „Saugus elgesys geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose" ir turėjo išduotą AB „Lietuvos geležinkeliai" pažymėjimą, tokiu būdu E. K. turėjo pagrindo manyti, jog turėdamas AB „Lietuvos geležinkeliai" išduotą pažymėjimą, jis atitinka visus reikalavimus bei gali eiti minėtas pareigas, be to, yra akivaizdu, jog pažymėjimų turėjimas niekaip nebūtų padėjęs išvengti kilusių padarinių, todėl yra laikytina, kad pažymėjimo neturėjimas niekaip nesusijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Atsakovai taip pat pažymėjo, jog ieškovas nepagrįstai nurodė tą aplinkybę, kad E. K. neinformavo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. ir IF-2 kelio meistro V. Ž. apie 2014-10-27 jo darbuotojų vykdomus darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA bei negavo jų leidimo šiems darbams atlikti ir kad tuo pažeidė LR Susisiekimo ministro 1996-09-20 Įsakymu Nr. 297 patvirtintų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 10.2.5.punktą, kadangi techninio geležinkelių naudojimo nuostatose yra numatyta, jog didelio masto remonto ir statybos darbams atlikti eismo grafike yra numatomos pertraukos arba apribojamas traukinių greitis ir geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka traukinių eismo grafike yra privaloma numatyti 1-2 valandų eismo pertraukas kelio, statinių, kontaktinio tinklo ir signalizacijos įrenginių priežiūros darbams atlikti. Pagal TNN eismo pertrauka - tai kelio, statinių remonto ir statybos darbams atlikti skirtas laikas, kai nutraukiamas traukinių eismas visame tarpstotyje arba tam tikruose tarpstočio ar stoties keliuose ir jeigu šiems darbams atlikti yra būtina eismo pertrauka, tai jų pradžios ir pabaigos tikslų laiką nustato Eismo tarnyba kartu su darbų vadovu. Kaip matyti iš šio teisinio reguliavimo, eismo pertrauka suteikiama geležinkelio valdytojo sutikimu ir jokių papildomų veiksmų (ar pareigų) tam, jog būtų gauta eismo pertrauka, pertraukos prašančiam asmeniui TNN atlikti nenumato, todėl geležinkelio valdytojo sutikimas - telegrama yra pakankama sąlyga eismo pertraukai gauti ir ja pasinaudoti ir pareigos atlikti kokius nors papildomus veiksmus, norint gauti eismo pertrauką, UAB „Vilniaus keliai" nenumatė ir kaip matyti, UAB „Vilniaus keliai" šios tvarkos laikėsi. Atsakovai nurodė, kad dar 2014-10-23 dieną buvo suderinta telegrama dėl eismo pertraukos 2014-10-27 dienai ir telegramoje buvo nurodyta, jog triukšmą mažinančios užtvaros įrengimo darbams yra skirta pertrauka spalio 27, 30 dienomis nuo 7.00 val. iki 11.00 val. ir nuo 11.40 val. iki 18.00 val. Be to, pačioje telegramoje yra nurodyta, kad už traukinių eismo nutraukimą ir atnaujinimą KMV-16 atsakingas AB „Lietuvos geležinkeliai" meistras V. Ž. - už traukinių eismo saugumą Kazlų Rūdos geležinkelio stotis, todėl UAB „Vilniaus keliai" darbuotojas E. K. šioje vietoje jokių savo pareigų nepažeidė, kadangi remonto darbams reikalingą eismo pertrauką UAB „Vilniaus keliai" buvo gavusi, tokiu būdu ne E. K., o būtent V. Ž., žinodamas apie suteiktą eismo pertrauką, turėjo pasirūpinti traukinių eismo nutraukimu bei atnaujinimu. Be to, ieškovo teiginiai dėl E. K. tariamų neteisėtų veiksmų yra grindžiami TNN 10.2.5 p. nuostatomis, numatančiomis, kad yra draudžiama be stoties budėtojo sutikimo ir darbų vadovo išankstinio įrašo Apžiūros žurnale stoties keliuose atlikti darbus, kurių vietos turi būti paženklintos signaliniais ženklais, reikalaujančiais sustoti arba sumažinti greitį ir norint pasinaudoti telegramoje suteikta pertrauka bei vykdyti darbus jos metu, rangovas privalo informuoti kelio meistrą (t. y. šiuo atveju V. Ž.) ir šis žurnale E11 turi padaryti įrašą su pertraukos laiku, o budėtojas tuo pagrindu informuoja eismo tvarkdarį, jog būtų organizuojamas eismo ribojimas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad E. K. neįvykdė savo pareigos informuoti V. Ž., kad ketina naudotis pertrauka ir pertraukos metu vykdyti darbus, kadangi E. K. teismui baudžiamojoje byloje paaiškino, jog šią savo pareigą jis įvykdė, t. y. 2014-10-23 ar 2014-10-24 dieną, jis kalbėjosi su V. Ž. ir pranešė, kad 2014-10-27 bus toliau tęsiami apsauginės sienelės montavimo darbai ant geležinkelio bėgių, be to, tas pačias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, E. K. teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje paaiškino, kodėl ikiteisiminio tyrimo metu viename iš protokolų buvo nurodęs, jog neinformavo V. Ž.. E. K. turėjo omenyje, jog jis neinformavo įvykio dieną, o ne apskritai neinformavo, be to, ir liudytoju baudžiamojoje byloje apklaustas V. Ž. patvirtino tą aplinkybę, kad penktadienį, t. y. paskutinę darbo dieną prieš įvykį (2014-10-24), jis kalbėjosi su E. K., kuris patvirtino tai, jog pirmadienį bus tęsiami tie patys darbai, todėl V. Ž. tikrai žinojo, kad UAB „Vilniaus keliai" ketina naudotis pertrauka. Vadovaujantis kelio darbininko, dirbančio stotyje, Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 160 17.2, 18.15 ir 18.20 p. nuostatomis V. Ž. po pokalbio su E. K. turėjo padaryti įrašą E-11 formos žurnale, nurodyti darbo pradžios laiką (mėnuo, diena, valandos, minutės) ir konkrečią darbo vietą, informuoti stoties budėtoją D. M. bei gauti leidimą tokiems darbams atlikti (t. y. tokia išvada seka ir iš 17.6 p. nuostatų, kur numatyta analogiška tvarka baigus darbus), todėl ieškovo argumentai, jog tai turėjo padaryti E. K., yra nepagrįsti ir darytina išvada, jog E. K. pilnai įvykdė savo pareigą informuoti kelio meistrą ir tokiu būdu E. K. jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, vertinant asmens veiksmų teisėtumą, kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti analizuojami tie įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose yra įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, be to, yra sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi, tačiau nagrinėjamu atveju nei vienas įstatymas ar lokalinio pobūdžio teisės aktas tuo metu nereglamentavo - prieš kiek laiko E. K. privalo informuoti kelio meistrą apie savo ketinimą naudotis eismo pertrauka, o AB „Lietuvos geležinkeliai" direktoriaus įsakymo redakcija su konkrečiais terminais buvo priimta tik 2014-11-25 dieną, t. y. jau po įvykio, tokiu būdu tuo metu nebuvo jokio teisės akto, kuris numatytų E. K. pareigą apie ketinimą naudotis eismo pertrauka informuoti kelio meistrą likus valandai iki pertraukos ir nesant tokios aiškios pareigos, negalima kalbėti ir apie jos pažeidimą, atitinkamai, apie E. K. neteisėtus veiksmus, tokiu būdu yra akivaizdu, jog būtent V. Ž. pamiršo padaryti įrašą E-11 žurnale apie tai, kad 2014-10-27 dieną bus vykdomi darbai, dėl ko apie vykdomus darbus nebuvo informuotas nei stoties viršininkas, nei stoties budėtoja, nei eismo tvarkdarys ir galiausiai traukinio mašinistas, ko pasėkoje ir kilo šis įvykis. Atsakovai taip pat nurodė, jog UAB „Vilniaus keliai" darbuotojams meistras V. Ž. bei stoties viršininkas ir anksčiau leido dirbti ir be įspėjamų ženklų, ir be signalininkų, kas leidžia teigti, jog šios priemonės nebuvo reikalingos apskritai, be to, ieškovas nepagrindė ir tos aplinkybės, kad darbo vietos tinkamas nepaženklinimas atėmė galimybę traukinio mašinistui laiku pastebėti kliūtį bei išvengti susidūrimo, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina tą aplinkybę, jog kelio matomumas buvo geras, be to, iš pažymos apie hidrometeorologines sąlygas turinio matyti, kad 2014-10-27 dieną oro sąlygos buvo geros ir geležinkelio kelias toje vietoje yra tiesus, todėl ekskavatorius su švyturėliais turėjo būti matomas daugiau, negu 1 km atstumu, ką patvirtina ir 2014-05-14 Pervažos techninės apžiūros aktas, tačiau mašinistas staigųjį stabdymą panaudojo tik likus vos 319 metų iki ekskavatoriaus. Atsakovų nuomone, ne E. K., o būtent AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojai šiuo atveju atliko neteisėtus veiksmus bei sąlygojo kilusius padarinius ir pagrindinė priežastis, dėl ko įvyko šis įvykis, tai yra - kad kelio meistras V. Ž. elgėsi nerūpestingai bei pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi V. Ž. nurodė, jog 2014-10-27 jis atvyko į darbą apie 6 val., kadangi žinojo, kad pagal telegramą dėl triukšmą mažinančios užtvaros įrengimo darbų eismo pertrauka turėjo vykti nuo 7.00 val. iki 11.00 val. ir nuo 11.40 val. iki 18.00 val., tačiau iš UAB „Vilniaus keliai" darbų vadovo E. K. ar kitų asmenų negavo pranešimo, jog ketina šia pertrauka naudotis, tai apie 7 val. 20 min. jis užėjo į Kazlų Rūdos stotį ir pokalbio metu budėtojai D. M. pasakė, kad eismo pertrauka nevyksta, kadangi rangovai nesikreipė dėl jos suteikimo, nors ją yra užsakę, be to, V. Ž., net neįsitikinęs, telefonu informavo „Kauno geležinkelių infrastruktūros" direktoriaus pavaduotoją A. B., kad UAB „Vilniaus keliai" pertrauka nesinaudos, tokiu būdu, pamanęs, jog niekas eismo pertrauka nesinaudos, V. Ž. nepadarė privalomojo įrašo Kelio statinių iešmų ir kontaktinio tinklo apžiūros žurnale (E-11 forma) ir dėl to stoties budėtoja D. M. neinformavo Traukinių eismo tvarkdario, nesupažindino su ta aplinkybe, kad minėtame ruože vyksta remonto darbai, o šis neinformavo traukinio mašinisto ir jam nebuvo išduotas įspėjamasis lapelis, kurį numato TNN 18.5.2 p. nuostatos. Atsakovų nuomone, V. Ž., nepadarydamas žurnale (E-11 forma) reikiamo įrašo, ir patsai vienašališkai nuspręsdamas, jog eismo pertrauka UAB „Vilniaus keliai" nesinaudos, prieš tai tuo net realiai neįsitikinęs, pasielgė neapdariai bei nerūpestingai, kas yra nepateisinama tokioje srityje, t. y. kaip geležinkelių eismas, kuri yra padidinto pavojaus sritis. Be to, telegramoje buvo nurodytas E. K. telefono numeris, tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai" meistras V. Ž. net nemėgino juo skambinti bei klausti, ar UAB „Vilniaus keliai" naudosis suteikta eismo pertrauka, jeigu taip, kurią valandą ketina pradėti darbus, juo labiau, jog penktadienį E. K. visgi buvo informavęs V. Ž. apie tai, jog 2014-10-27 dieną jie tęs tuos pačius pradėtus darbus. Be to, TNN 2.1.1 p. nuostatose yra numatyta, kad jeigu šiems darbams atlikti yra būtina eismo pertrauka, tai jų pradžios ir pabaigos tikslų laiką nustato Eismo tarnyba kartu su darbų vadovu bei darbus atliekančiomis tarnybomis ir pagal Kelio darbininko, dirbančio stotyje, Saugos sveikatos instrukcijos Nr. 160 10.1. p. nuostatas, kelio meistras privalo suderinti su stoties viršininku darbų atlikimo laiką, ne vėliau kaip 20 val. iki darbų pradžios, tokiu būdu šiuo atveju darbų vadovas (TNN prasme V. Ž.) turėjo tiesioginę pareigą išsiaiškinti tikslų darbų pradžios laiką, tačiau to nepadarė, todėl šiuo atveju pasielgė nerūpestingai. Be to, kelio darbininko, dirbančio stotyje, Saugos ir Sveikatos instrukcijos Nr. 16 17.2-17.5 p.p. nuostatose yra numatyta, kad prieš atliekant darbus kelio meistras apie juos informuoja stoties budėtoją ir padaro įrašą E-11 formos žurnale ir tuomet budėtoja informuoja traukinių eismo tvarkdarį, o eismo tvarkdarys įspėja traukinio mašinistą (TNN 18.5.2 p.) ir darbai yra pradedami tik gavus eismo tvarkdario leidimą (Saugos ir Sveikatos instrukcijos 17.4 p.). Be to, artėjant traukiniui, traukinių eismo tvarkdarys arba stoties budėtojas apie tai praneša dirbantiems kelio darbuotojams garsiniu stoties ryšiu ir jeigu V. Ž. būtų informavęs stoties budėtoją, tai avarijos neabejotinai būtų buvę galima išvengti, kadangi traukinio mašinistas būtų buvęs laiku informuotas apie atliekamus darbus. Atsakovai taip pat nurodė, jog savo pareigas pažeidė ir Kazlų Rūdos stoties budėtoja D. M., kuri žinojo apie UAB „Vilniaus keliai" telegramą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų patikrinti, ar kas nors ta pertrauka naudosis, ar naudojasi, ir traukinį ji įleido neįsitikinusi, ar atvykti traukiniui į stotį yra saugu bei nepatikrinusi kelio laisvumo. Atsakovai nurodė, kad pagal bylos medžiagą yra matyti, jog už šį įvykį yra atsakingi AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojai, todėl likusių atsakovų atsakomybė neturėtų būti taikoma apskritai arba jų atsakomybė turėtų būti mažinama proporcingai AB „Lietuvos geležinkeliai" kaltei. Atsakovai prašė teismo atsakovų AB „Eurovia Lietuva" ir Eurovia CS, a.s. veikiančio per filialą Lietuvoje atžvilgiu patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, o likusioje dalyje patikslintą ieškinį tenkinti pilnai. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo atsakovų AB „Eurovia Lietuva" ir Eurovia CS, a.s. veikiančio per filialą Lietuvoje atžvilgiu patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, o likusioje dalyje patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

7Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs atsakovų Eurovia CS, a.s. ir AB „Eurovia Lietuva“, kaip jungtinės veiklos partnerių, civilinę atsakomybę - atsakomybę už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atliktų statinio statybos darbų rekonstrukcijos pagal rangos darbų sutartį, laikotarpyje nuo 2013-07-15 iki 2015-03-31 (imtinai). Apie 2014-10-27 įvykį draudėjas Eurovia CS, A. S. laiku ir tinkamai pranešė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, todėl buvo pradėta žalos administravimo byla. Atsakovas Eurovia CS, a. s., pasirašydamas draudimo sutartį su atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje, patvirtino tai, jog prieš draudimo sutarties sudarymą su draudimo taisyklių, kurios yra rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygos, jis yra supažindintas ir šias taisykles suprato bei gavo jų kopiją. Atsakovas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą kildina subrogacijos teisės pagrindu. LR CK 6.1015 str. 1 d. nuostatose yra numatyta, jog draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Sutinkamai su LR CK 6.1015 str. 2 d. nuostatomis, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, yra įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (LR CK 6.1015 str. 2 d.). Ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovams subrogacijos teisės pagrindu, privalo įrodyti egzistuojant atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a. s. civilinės atsakomybės sąlygas sutinkamai su 2013-06-21 Eismo geležinkelio ruožo Kazlų Rūda – Kaunas rekonstrukcijos rangos darbų sutarties Nr. SP-255 nuostatomis. Be to, pagal draudimo polisą Nr. PCAD 018036 bei draudimo taisykles, esančias neatsiejama poliso dalimi, ieškovas privalo įrodyti egzistuojant ir sąlygas, kurioms esant AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką, be to, reiškiamas ieškininis reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik iš jo atėmus draudimo polise Nr. PCAD 018036 numatytą besąlyginę išskaitą (2 896,20 EUR sumą) ir tuo atveju, jeigu šių sąlygų ir draudžiamojo įvykio (kaip jis yra suprantamas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. PCAD 018036) buvimas nenustatytas, tai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje nekyla prievolė atlyginti draudimo išmoką ieškovui. Sutinkamai su Draudimo taisyklių 2 p. nuostatomis, draudėjas yra atsakingas tik už savo subrangovų pareigų vykdymą. Sutinkamai su LR CK 6.650 str. 1 d. ir 3 d. nuostatomis, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti patsai rangovas ir jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu ir rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, t. y. draudimo taisyklių 2 p. nuostatos yra analogiškos LR CK nuostatose įtvirtinam teisiniam reguliavimui. Atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. į šią civilinę bylą yra pateikę duomenis, iš kurių matyti, jog šie atsakovai 2013-06-21 su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė geležinkelio ruožo rekonstrukcijos rangos darbų sutartį Nr. SP-255, sutinkamai su kurios 2 p. nuostatomis, atsakovams AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a. s. pasiūlymo forma bei pasiūlymo priedai yra pateikti viešajame pirkime ir yra laikomi sutarties dalimi, be to, sutarties dalimi taip pat yra laikomos ir konkrečios sutarties sąlygos bei bendrosios sutarties sąlygos. Iš viešajame pirkime pateikto pasiūlymo turinio matyti, jog atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a. s. geležinkelių pervažų, pėsčiųjų takų perėjų ir apsauginės tvoros įrengimo darbams bei viršutinės kelio konstrukcijos ir akustinės sienutės įrengimui ketino pasitelkti subrangovą UAB „Skinest Baltija“, su kuriuo ir sudarė rangos sutartį šiems darbams atlikti, o UAB „Vilniaus keliai“ tarp ketintų pasitelkti subrangovų šiame pasiūlyme nėra, tokiu būdu teisiniai rangos santykiai tarp UAB „Vilniaus keliai“ ir UAB „Skinest Baltija“ susiklostė 2013-09-27 šiems asmenims sudarius Rangos sutartį Nr. SB 12GR-2, ir tokiu būdu UAB „Skinest Baltija“ tapo UAB „Vilniaus keliai užsakovu. Atsakovas nurodė, jog atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a. s. neturėjo tiesioginių sutartinių subrangos santykių su UAB „Vilniaus keliai“ ir rangos teisiniuose santykiuose galioja sutarties uždarumo principas, t. y. rangos sutarties šalių santykį tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, apibrėžia LR CK 6.650 str. nuostatos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuojama, kad sutarties uždarumo principo turinys iš esmės yra taisyklė, jog sutartis susaisto tik jos šalis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, ir turi teisinės įtakos tik sutarties šalių tarpusavio teisėms bei pareigoms, tokiu būdu šiuo konkrečiu atveju atsakovams nėra taikoma draudimo apsauga, todėl ir nėra atlyginama žala, kilusi dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų veiksmų, kurios nesaisto sutartiniai subrangos santykiai su atsakovais UAB „Eurovia Lietuva“ bei Eurovia CS A. S. Atsakovas taip pat nurodė, jog analogiška išvada yra darytina ir iš atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ bei Eurovia CS, A. S. su AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2013-06-21 sudarytos Eismo geležinkelio ruožo Kazlų Rūda – Kaunas rekonstrukcijos rangos darbų sutarties Nr. SP-255 nuostatų bei jos neatskiriamos dalies, t. y. konkrečiųjų sutarties sąlygų nuostatų, išdėstytų 18 str. nuostatose „Draudimas“, kuriose yra nurodyta, jog rangovas, sudarydamas draudimo sutartį turi numatyti, kad apdraustaisiais pagal draudimo sutartį, taip pat bus laikomi visi subrangovai, pasirašę subrangos sutartis su rangovu darbams atlikti. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal UAB „Skinest Baltija“ 2013-09-27 sudarytą rangos sutartį Nr. SB 13GR-2 su UAB „Vilniaus keliai“, analogiška Konkrečiųjų sutarties sąlygų nuostata dėl privalomo civilinės atsakomybės draudimo yra nustatyta rangovui, t. y. UAB „Vilniaus keliai“, kuri pažeidė šį sutartinį įsipareigojimą, kadangi savo civilinės atsakomybės 2014-10-27 įvykio metu nebuvo apdraudusi. Be to, ieškovas ieškinį atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu reiškia ir delikto pagrindu, kaip už deliktą padariusio ir atsakingo asmens UAB „Vilniaus keliai“ draudikui, tačiau AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje niekada nebuvo apdraudęs UAB „Vilniaus keliai“ bendrosios ar rangovo civilinės atsakomybės, o buvo apdraudęs tik UAB „Vilniaus keliai“ priklausantį ekskavatorių, dėl kurio kilo 2014-10-27 įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, kitose civilinėse bylose jau yra išnagrinėtas 2014-10-27 įvykio pripažinimo draudžiamuoju pagal draudimo polisą Nr. AJA 5930007 ir LR TPVCAPDĮ nuostatas klausimas ir jose priimtuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose yra konstatuota, jog 2014-10-27 įvykis nėra draudžiamasis LR TPVPCADĮ prasme ir atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui, t. y. kaip transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Be to, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas E. K. yra pripažintas kaltu sutinkamai su LR BK 176 str. 1 d. nuostatomis, konstatavus, jog E. K., dirbdamas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovu ir būdamas darbdavio paskirtu įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą bei vykdydamas ir organizuodamas darbus pagal rangos sutartį tarp UAB „Skinest Baltija“ ir UAB „Vilniaus keliai“, pažeidė šiuos reikalavimus, dėl kurių ir įvyko avarija : 1) neturėjo pažymėjimo, patvirtinančio, kad jis gali vykdyti darbus Lietuvos geležinkelių infrastruktūros keliuose ir jų įrenginių apsaugos zonose ; 2) netinkamai organizavo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA apsaugos zonoje vykstančius statybos darbus, t. y. neinformavo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. ir IF-2 kelio meistro V. Ž. apie 2014-10-27 jo darbuotojų vykdomus darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA bei negavo jų leidimo šiems darbams atlikti ; 3) organizavo darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, nepaženklinęs signaliniais ženklais kliūties ar eismui pavojingos darbų vietos, nepaskyrė iš brigados darbuotojų – signalininkų, išlaikiusių reikiamus egzaminus, neinformavo savo brigados darbuotojų apie 2014-10-27 traukinių eismo grafiką kelyje Nr. IA. Sutinkamai su Draudimo taisyklių 15.24 p. nuostatomis, nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius) pateikimas, jeigu ji buvo padaryta vykdant savavališkos statybos darbus. 2013-09-27 rangos sutarties Nr. SB 13GR-2 nuostatose ir technologinėje kortelėje „Triukšmą mažinančios užtvaros Nr. 32.3c įrengimo darbai“ nuostatose yra numatyti imperatyvaus pobūdžio reikalavimai UAB „Vilniaus keliai“ - darbus šalia traukinių eismui naudojamo kelio vykdyti tik eismo pertraukų metu, taip pat neužvažiuoti ant traukinio bėgių, kai tuo tarpu UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų veiksmai akivaizdžiai neatitiko AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodymų ir projektinės dokumentacijos, t. y. rangos darbai buvo atliekami ne taip, kaip buvo nurodyta dokumentacijoje, todėl darytina išvada, jog UAB „Vilniaus keliai“ atliko savavališkus veiksmus pagal rangos sutartį ir todėl dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų kaltais tyčiniais veiksmais padaryta žala neturėtų būti laikytina draudžiamuoju įvykiu. Be to, draudimo polise Nr. PCAD 018036 yra numatyta besąlyginė išskaita 2 896,20 EUR sumai, į kurią ieškovas reikšdamas ieškininius reikalavimus atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, t. y. kaip solidariam atsakovui, neatsižvelgė. Atsakovas prašė teismo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, o likusioje dalyje patikslintą ieškinį tenkinti pilnai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, o likusioje dalyje patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

8Tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad šį įvykį sukėlė būtent UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų, kurie vykdė statybos rangos darbus, veiksmai. Be to, UAB „Vilniaus keliai“ subrangovais yra UAB „Skinest Baltija“, kurie savo ruožtu yra atsakovų Eurovia subrangovais. Pagal rangos sutartį, kurią sudarė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovas AB „Eurovia Lietuva“, rangovas atsako už subrangovų, jų įgaliotų atstovų bei darbuotojų veiksmus arba neveikimą, be to, UAB „Vilniaus keliai“ įvykį sukėlusią transporto priemonę (t. y. ekskavatorių) buvo apsidraudę ASS „BTA Insurance Company“ ir dėl šio įvykio AB „Lietuvos geležinkeliai“ patyrė daugiau kaip 505 032,25 EUR nuostolių (t. y. preliminari traukinio atstatymo po eismo įvykio suma). Tretysis asmuo nurodė, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2016-01-29 išmokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 310 000,00 EUR dydžio draudiminės išmokos dalį, todėl šiuo atveju ieškovas turi teisę išmokėtą draudimo išmoką išsiieškoti iš visų kaltų asmenų (t. y. atsakovų). Tretysis asmuo prašė teismo šią civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo šią civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

9Tretysis asmuo UAB „Skinest Baltija“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a.s. atžvilgiu turi būti atmestas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas, o atsakovų UAB „Vilniaus keliai“ bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atžvilgiu ieškinys turi būti patenkintas, tačiau nurodant, jog šių atsakovų atsakomybė yra ne solidari, o subsidiari. Tretysis asmuo nurodė, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina tą aplinkybę, jog 2014-10-27 įvykis įvyko dėl atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo V. J. kaltės, kadangi šio darbuotojo naudojamas ratinis ekskavatorius CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, kurį valdė atsakovas UAB „Vilniaus keliai“, susidūrė su trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiu keleiviniu traukiniu Nr. 79 ir šis susidūrimas įvyko dėl to, kad ekskavatorius judėjo neleistinoje vietoje, t. y. ant geležinkelio kelio, ir taip sudarė kliūtį traukinio pravažiavimui. Pagal atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ patvirtintą Triukšmą mažinančios užtvaros Nr. 32.3c įrengimo darbų technologiją, su kuria buvo supažindintas ir V. J., ekskavatoriaus judėjimo trajektorija buvo numatyta greta geležinkelio kelio, jog nebūtų sukelta grėsmė saugiam traukinių eismui, o ne ant bėgių, tačiau V. J. nesilaikė nurodytų reikalavimų ir su ekskavatoriumi užvažiavo ant bėgių, dėl ko ir įvyko susidūrimas su traukiniu. Be to, susidūrimo su traukiniu buvo galima išvengti, jeigu V. J. būtų laikęsis saugaus atstumo nuo geležinkelio kelio. Be to, 2014-11-12 Geležinkelių transporto eismo įvykio akte yra nurodyta, jog UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. be signalininkų užvažiavo su ekskavatoriumi į nepaženklintą iš abiejų pusių signaliniais ženklais darbo vietą Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA., dėl ko traukinio mašinistas negalėjo laiku pastebėti kliūties kelyje ir jos išvengti, tokiu būdu atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. nesilaikė saugaus darbo bei saugaus transporto priemonių eismo reikalavimų ir tokiais savo veiksmais atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. pažeidė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų reikalavimus, t. y. kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (LR SEAKĮ 12 str. 5 d.) ; eismo dalyviai negali savavališkai užtverti kelią, palikti kelyje kokius nors daiktus ar kitaip trukdyti eismui (LR SEAKĮ 12 str. 5 d.) ; transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (LR SEAKĮ 13 str. 12 d.). Be to, tokiais savo veiksmais atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. taip pat pažeidė ir Kelių eismo taisyklių draudimus sustoti ir stovėti geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų (KET 150.1 p.) ; sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (KET 150.10 p.) ; judėti per geležinkelį tam neskirtose vietose (KET 173 p.) ; reikalavimus visais atvejais įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei (KET 168 – 169 p. p.). Be to, tokiais savo veiksmais atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. taip pat pažeidė ir LR Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 10 str. 3 d. nuostatose numatytą draudimą pašaliniams asmenims būti, važinėti geležinkelių keliais ir geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose. Be to, tokiais savo veiksmais atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. taip pat pažeidė ir Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 10.2.3 p. nuostatų reikalavimą, jog bet kokia kliūtis eismui tarpstotyje ar stotyje, taip pat pavojinga eismui darbų vieta, prieš kurią reikia sustoti arba sumažinti greitį, turi būti iš abiejų pusių paženklinta signaliniais ženklais, nesvarbu laukiama traukinio ar ne ; draudžiama pradėti darbus nepaženklinus signaliniais ženklais kliūties arba eismui pavojingos darbų vietos. Tretysis asmuo nurodė, kad nurodyti atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo V. J. neteisėti veiksmai ir lėmė tai, jog šio darbuotojo naudojamas ratinis ekskavatorius CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, kurį valdė atsakovas UAB „Vilniaus keliai“, susidūrė su trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiu keleiviniu traukiniu Nr. 79, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir atsirado ieškovo pareiga išmokėti draudimo išmoką, tokiu būdu yra visos sąlygos atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojui V. J. taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (LR CK 6.245 str. - 6.249 str.), tačiau šiuo atveju deliktinė civilinė atsakomybė kyla ne tiesiogiai pačiam V. J., o būtent atsakovui UAB „Vilniaus keliai“. LR CK 6.264 str. nuostatose yra numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Bylos medžiaga patvirtina tą aplinkybę, jog V. J. 2014-10-27 eismo įvykio metu buvo atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas, todėl vadovaujantis minėta teisės norma dėl darbuotojo sukeltos žalos atsiranda darbdavio civilinė atsakomybė. Be to, bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad 2014-10-27 eismo įvykio metu atsakovas UAB „Vilniaus keliai“ buvo įvykyje dalyvavusio ratinio ekskavatoriaus CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, valdytojas. LR CK 6.270 str. nuostatose yra numatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu ir nepaisant tos aplinkybės, jog būtent atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojas V. J. pažeidė teisės aktų reikalavimus ir dėl to sukėlė eismo įvykį bei žalą, civilinė deliktinė atsakomybė dėl šio įvykio tenka visgi atsakovui UAB „Vilniaus keliai“, t. y. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui bei darbdaviui. Be to, dėl atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko, atsakomybės turi būti vadovaujamasi LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 3 d. nuostatomis, kuriose yra numatyta, jog draudžiamuoju įvykiu yra laikomas eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina tas aplinkybes, jog 2014-10-27 įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ valdomas ratinis ekskavatorius CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, naudojamas atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo V. J., su trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiu keleiviniu traukiniu Nr. 79, įvyko : 1) geležinkelio kelyje ; 2) susidūrus dviem transporto priemonėms (ratiniam ekskavatoriui ir keleiviniam traukiniui), kurių pirmoji atliko darbus, o antroji važiavo ; 3) dėl to, kad V. J. ekskavatorių naudojo geležinkelio kelyje, nepaženklinęs kliūties ir sudarydamas kliūtį važiuojančiam traukiniui bei 4) tuo pažeisdamas aukščiau aptartus teisės aktus. Tokiu būdu 2014-10-27 įvykio aplinkybės pilnai atitinka LR SEAKĮ 2 str. 12 d. nuostatose pateiktą eismo įvykio apibrėžimą - tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tretysis asmuo taip pat nurodė, jog tiek traukinys, tiek ekskavatorius yra laikytini eismo įvykyje dalyvaujančiomis transporto priemonėmis LR SEAKĮ nuostatų kontekste, kur transporto priemonės judėjimo metu yra padaroma žala, t. y. 2014-10-27 įvykio metu viena transporto priemonė (judantis traukinys) atsitrenkė į kitą transporto priemonę (darbus vykdantį ekskavatorių), dėl ko ir buvo padaryta žala šioms transporto priemonėms, tačiau nei LR TPVCAPDĮ nuostatose, nei LR SEAKĮ nuostatose nėra numatyta, jog eismo įvykis turi būti tos transporto priemonės, kurios valdytojui kyla civilinė atsakomybė, judėjimo pasekmė. Be to, LR SEAKĮ 2 str. 12 d. nuostatose nėra konkretizuota, kuri transporto priemonė turi judėti, tokiu būdu, kad įvykį būtų galima pripažinti eismo įvykiu, pakanka tai, jog judėtų bent viena transporto priemonė ir tuo būtų sukelta žala, o LR TPVCAPDĮ nuostatos reikalauja tik tai, jog už žalą atsakingo asmens transporto priemonė būtų valdoma ar naudojama (o ne judėtų) eismo įvykio metu ir dėl to atsirastų žala, kas šioje byloje ir yra nustatyta, t. y. atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ valdomas ir jo darbuotojo naudojamas ekskavatorius užvažiavo ant geležinkelio bėgių neleistinoje vietoje, ten atliko darbus bei susidūrė su bėgiais važiavusiu traukiniu, kadangi sudarė jam kliūtį, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, sukėlęs žalą, už kurią atsakingas atsakovas UAB „Vilniaus keliai“. Tokiu būdu, 2014-10-27 įvykis turi būti pripažintas eismo įvykiu LR SEAKĮ nuostatų bei LR TPVCAPDĮ nuostatų kontekste, todėl ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ išmokėtą draudimo išmoką turi atlyginti atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, pagal su atsakovu UAB „Vilniaus keliai“ sudarytą ekskavatoriaus valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Be to, pagal LR TPVCAPDĮ 2 str. 3 d., 3 str. 1 d. nuostatas, draudimo išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims draudžiamojo eismo įvykio metu padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė ir draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tretysis asmuo nurodė, kad aptartos aplinkybės patvirtina tai, jog dėl 2014-10-27 eismo įvykio civilinė deliktinė atsakomybė LR CK 6.264 str. bei LR CK 6.270 str. nuostatų prasme atsiranda būtent atsakovui UAB „Vilniaus keliai“, kurio valdoma transporto priemonė (ekskavatorius), naudojama atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo, susidūrė su judančiu traukiniu, priklausančiu trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“, tokiu būdu yra visos sąlygos 2014-10-27 eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju LR TPVCAPDĮ nuostatų kontekste ir atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ ekskavatoriaus valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, privalo atlyginti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką. Be to, tokia atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pareiga yra kildinama ir iš jo su atsakovu UAB „Vilniaus keliai“ sudarytos ekskavatoriaus valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatų, LR CK 6.987 str. nuostatų, LR Draudimo įstatymo nuostatų bei LR TPVCAPDĮ nuostatų. Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, o taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (LAT 2009-09-30 nutartis Nr. 3K-3-382/2009). Tretysis asmuo nurodė, kad šiuo atveju ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ patikslintas ieškinys turėtų būti tenkinamas atsakovų UAB „Vilniaus keliai“ bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atžvilgiu ir iš šių atsakovų ieškovo naudai turi būti išieškota trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ išmokėta draudimo išmoka, tačiau ieškovas savo patikslintame ieškinyje visiškai nepagrįstai reikalauja šią draudimo išmoką iš atsakovų išieškoti solidariai. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog vadovaujantis sisteminiu LR TPVCAPDĮ normų ir tikslų aiškinimu, iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę ir nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, tačiau teisinis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Be to, nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą pirmiausia nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, lemia tai, jog draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas - papildomu, taigi LR TPVCAPDĮ nuostatų tikslais ir reguliavimu yra įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį (LAT 2013-10-30 nutartis Nr. 3K-3-525/2013). Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ bei UAB „Vilniaus keliai“ atsakomybė ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu yra subsidiari, tai ieškovas savo ieškininius reikalavimus dėl išmokėtos draudimo išmokos išieškojimo pirmiausia gali nukreipti į atsakovą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir tik šiam pilnai neįvykdžius ieškovo reikalavimo - į atsakovą UAB „Vilniaus keliai“. Be to, patikslintame ieškinyje ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog dėl 2014-10-27 eismo įvykio ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo 428 044,85 EUR sumai draudimo išmoką įvykio metu sukeltai žalai kompensuoti, tačiau iš ieškovo pateiktų dokumentų negalima nustatyti tos aplinkybės, kad visos išlaidos yra tikrai pagrįstos, protingos bei susijusios su šiuo eismo įvykiu, t. y. PVM sąskaita - faktūra Nr. 00591 yra išrašyta už guolį, PVM sąskaita - faktūra Nr. 00614 - už ETV dangtelio tarpinę, PVM sąskaita - faktūra Nr. 00618 - už vežimėlių rėmus su šerdeso atrama ir vežimėlius, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad šias detales reikėjo visgi keisti ir kad jos buvo sugadintos eismo įvykio metu, tokiu būdu turi būti patikrinta, ar ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti būtent visą 428 044,85 EUR sumai draudimo išmoką. Tretysis asmuo nurodė, kad 2014-10-27 įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ valdomas ratinis ekskavatorius CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, naudojamas atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo V. J., su trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiu keleiviniu traukiniu Nr. 79, įvyko dėl LR SEAKĮ, KET, LR GTESĮ bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių transporto priemonių saugų naudojimą, pažeidimo, tačiau ne dėl atsakovo UAB „Vilniaus keliai“, t. y. kaip subrangovo, netinkamo prievolių vykdymo, tokiu būdu žala trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo padaryta ne dėl netinkamo ginčo šalių sudarytų rangos ir subrangos sutarčių vykdymo, bet būtent tik dėl delikto ir tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo atveju dėl eismo įvykio atsiradusiuose santykiuose dalyvauja ne kaip užsakovas pagal rangos sutartį, o kaip nukentėjusysis, patyręs žalos dėl įvykusio eismo įvykio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tarp šalių sudarytai sutarčiai galima taikyti deliktinę civilinę atsakomybę tais atvejais, kai atitinkamos žalos atsiradimas nėra siejamas su sutarties vykdymu, sutarties tikslų siekimu ir pan., o grindžiamas atitinkamų teisės aktų, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, išeinančiu iš sutartimi reguliuojamų teisinių santykių ribų ( LAT 2015-05-28 nutartis Nr. 3K-3-327-687/2015). Tretysis asmuo nurodė, kad ginčo eismo įvykis nėra siejamas su rangos sutarties vykdymu ir jos tikslų siekimu, todėl tarp šalių kilęs ginčas turi būti kvalifikuotinas ginču dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo ir šiuo atveju žalą turėtų atlyginti dėl jos kaltas asmuo, t. y. atsakovas UAB „Vilniaus keliai“, kuriam atsakomybė kyla kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui bei darbdaviui, o tuo tarpu atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a.s., kaip generaliniams rangovams, civilinė sutartinė atsakomybė šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi šie atsakovai nepažeidė jokių savo, t. y. kaip rangovų, prievolių, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a.s. atžvilgiu ieškovo patikslintas ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas, tačiau jeigu būtų nuspręsta priešingai, tai pareiga atlyginti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką pirmiausia atsirastų atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuris yra apdraudęs atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS rangovų civilinę atsakomybę. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad Lietuvos banko valdybos 2012-10-23 Nutarimu Nr. 03-227 patvirtintų „Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių“ 2 p. nuostatose yra numatyta, jog rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę ir įstatymų nustatytais atvejais, kai nėra generalinio rangovo, tai privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visi rangovai ir draudėjas yra atsakingas už savo subrangovų pareigų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ suteikta rangovų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga yra taikoma tiek generaliniams rangovams, t. y. atsakovams AB „Eurovia Lietuva“ bei Eurovia CS, a.s., tiek ir subrangovams - atsakovui UAB „Vilniaus keliai“ bei trečiajam asmeniui UAB „Skinest Baltija“ ir šiuo atveju atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ bei Eurovia CS, a.s. atsakytų tik subsidiariai, jeigu atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nepadengtų visos ieškovo išmokėtos draudimo išmokos ir šias aplinkybes patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, pagal kurią nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina už žalą atsakingas asmuo (LAT 2013-10-30 nutartis Nr. 3K-3- 525/2013). Tretysis asmuo prašė teismo patenkinti patikslintą ieškinį pilnai atsakovo „BTA Insurance Company“ SE atžvilgiu, o likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo patenkinti patikslintą ieškinį pilnai atsakovo „BTA Insurance Company“ SE atžvilgiu, o likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

10Tretysis asmuo If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą per teismo nustatytą procesinį terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą tretysis asmuo nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

11Tretysis asmuo E. K. per teismo nustatytą procesinį terminą atsiliepimo į ieškinį bei patikslintus ieškinius nepateikė. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo palaikė savo ankstesnius paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant kitas bylas ir prašė teismo šią civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra.

12Ieškinys tenkintinas dalinai.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad 2014-10-27 UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų pranešime yra nurodyta, jog 2014-10-27 Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, šalia IA kelio UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojai vykdė triukšmą mažinančios užtvaros įrengimo darbus, kuriuos pradėjo devintą valandą ryte, vadovaudamiesi telegrama Nr. 1026 2014-10-23 16:44. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-11-12 AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelių transporto eismo įvykio akte Nr. LS(DI)-659 yra konstatuojama, jog 2014-10-27 11 val. 24 min. Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje traukinio mašinisto A. T. ir mašinisto padėjėjo D. S. valdomas keleivinis traukinys (serija TEP-70BS Nr. 002) susidūrė su UAB „Vilniaus keliai“ priklausančiu ekskavatoriumi CAT M315 D, vairuojamu UAB „Vilniaus keliai“ mechanizatoriaus – kelio darbininko V. J.. Iš 2014-11-12 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių transporto eismo įvykio akto Nr. LS(D1)-659 turinio nustatyta, kad 2014-10-27 įvykis galimai įvyko dėl to, kad : 1) UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K., meistras A. Č. ir mechanizatorius – kelio darbininkas V. J., negalėjo vykdyti darbų geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose ; 2) E. K., organizuodamas darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, jų neturėjo vykdyti signaliniais ženklais nepaženklintoje vietoje ; A. Č. neturėjo vykdyti darbų vietoje, kuri nebuvo paženklinta signaliniais ženklais ; mechanizatorius – kelio darbininkas V. J. neturėjo vykdyti darbų vietoje, kuri nebuvo paženklinta signaliniais ženklais ; 3) E. K. neturėjo organizuoti darbų Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, neskyręs signalininkų ; A. Č. neturėjo vykdyti darbų be signalininkų ; V. J. neturėjo vykdyti darbų be signalininkų ; 4 ) E. K., organizuodamas darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, neturėjo darbų vykdyti be Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. sutikimo ir IF-2 kelio meistro V. Ž. išankstinio įrašo Apžiūros žurnale. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpyje nuo 2014-10-01 iki 2014-10-31 (imtinai) buvo apdraudęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio riedmenis, mobilias mašinas ir įrengimus bei specialiosios paskirties transporto priemones nuo draudiminių įvykių, įskaitant avarijas, įvykusius susidūrus su kliūtimi važiuojant, ir vienas iš AB „Lietuvos draudimas“ apdraustų geležinkelio riedmenų buvo keleivinis traukinys TEP70BS-002 1 930 11,50 EUR / 6 664 289,00 LT sumai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ pateikė AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS A. S. filialui Lietuvoje pretenziją įmokėti 4 135,19 EUR sumą į AB „Lietuvos draudimas“ banko sąskaitą už 2014-10-27 įvykio metu apgadinto lokomotyvo geometrinių parametrų nustatymo darbus bei lokomotyvo gamintojo eksperto paslaugas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ 2015-01-16 UAB „TMBH“ sumokėjo 2 803,52 EUR išmoką, o 2015-01-16 išmokėjo 1 331,67 EUR išmoką UAB „Techninių projektų servisas“ ir kartu šios išmokos sudaro 4 135,19 EUR sumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2015-06-16 Eurovia CS A. S. filialas Lietuvoje pateikė atsakymą į 2015-06-03 AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, kuriame nurodė, jog atsakomybė dėl 2014-10-27 įvykio tenka UAB „Vilniaus keliai“, kadangi įvykis kilo dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovo E. K. kaltės. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir EUROVIA CS A. S. 2013-06-26 sudarė Rangovo civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį Nr. PCAD 018036, kuria AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apdraudė EUROVIA CS A. S. civilinę atsakomybę už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, t. y. laikotarpyje nuo 2013-07-15 iki 2015-03-31 (imtinai), dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atliktų statinio statybos darbų rekonstruojant geležinkelio ruožą Marijampolė – Kazlų Rūda – Kaunas ir bendra draudimo suma sudaro 2 896 200,10 EUR / 10 000 000,00 LT sumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2013-06-21 AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Eurovia CS A. S. sudarė Rangos sutartį Nr. PP 120-0314-13 dėl rangos darbų atlikimo, rekonstruojant geležinkelio ruožą Marijampolė – Kazlų Rūda – Kaunas, ir 2013-09-27 UAB „Skinest Baltija“ su UAB „ Vilniaus keliai“ sudarė Rangos sutartį Nr. SB13GR-2 dėl sienučių nuo triukšmo įrengimo remontuojamame ruože. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-04-16 AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsakydamas į 2014-03-04 Eurovia CS A. S. raštą dėl subrangovo pasitelkimo, informavo Eurovia CS A. S., jog pritaria UAB „Vilniaus keliai“ pasitelkimui subrangovu, atliekant geležinkelio ruožo Marijampolė – Kazlų Rūda – Kaunas rekonstrukcijos darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2014-10-23 16 val. 44 min. iš Vilniaus į Kazlų Rūdos geležinkelio stotį buvo išsiųsta rangovo telegrama Nr. 1026, kurioje yra prašoma Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, IA kelyje skirti eismo pertraukas 2014-10-27 ir 2014-10-30 laikotarpiu nuo 7 val. 00 min. iki 11 val. 00 min. (imtinai) bei laikotarpiu nuo 11 val. 40 min. iki 18 val. 00 min. ir 2014-10-27 nuo 7 val. 00 min. iki 18 val. 00 min (imtinai) ; už traukinių eismo nutraukimą ir atnaujinimą yra atsakingas V. Ž., už savalaikį ir kokybišką darbų atlikimą yra atsakingas E. K., už traukinių eismo saugumą yra atsakinga Kazlų Rūdos geležinkelio stotis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtoja D. M. rašytiniame paaiškinime Kazlų Rūdos geležinkelio stoties viršininkui A. Z. nurodė, jog 2014-10-27 dieną 7 val. 00 min. ji priėmė budėjimą Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, apie 7:20 atėjęs kelio meistras V. Ž. budėtojai pranešė, kad rangovas UAB „Vilniaus keliai“ nesikreipė dėl eismo pertraukos IA kelyje, todėl geležinkelio eismo pertrauka dar nevyksta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Kazlų Rūdos geležinkelio stoties vyresnysis kelio meistras V. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2014-10-27 į darbo vietą jis atvyko maždaug 6 valandą ryto, nes pagal telegramą Nr. 1026 rangovo prašymu Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA 2014-10-27 nuo 7 val. 00 min. iki 11 val. 00 min. (imtinai) ir nuo 11 val. 40 min. iki 18 val. 00 min. (imtinai) turėjo vykti geležinkelių eismo pertrauka ; telegramoje buvo nurodyta, kad už kokybišką darbų atlikimą, signalizacijos įrenginių bei darbų saugą, eismo saugumą darbo vietoje atsakingu yra paskirtas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K., tačiau šis asmuo į V. Ž. arba geležinkelio stoties budėtoją dėl traukinių eismo nutraukimo nesikreipė, todėl eismo pertrauka nebuvo suteikta ; apie 7 val. 20 min. V. Ž. informavo D. M., kad eismo pertrauka nevyksta, kadangi rangovai nesikreipė dėl eismo pertraukos ; eismo įvykio metu, t. y. 11 val. 25 min. eismo pertrauka nebuvo numatyta, rangovai apie planuojamus atlikti ar vykdomus darbus nieko neinformavo ir ant geležinkelio kelio darbus pradėjo savavališkai be stoties budėtojo leidimo, be įrašo E-11 žurnale bei neapsitvėrę darbo vietos signaliniais ir stabdomaisiais ženklais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2014-10-27 Kazlų Rūdai artimiausios Kauno meteorologijos stoties duomenimis 11 val. 00 min. debesuotumas buvo 8 balai, 12 val. 00 min debesuotumas nebuvo stebėtas, 2014-10-27 kritulių bei pavojingų meteorologinių reiškinių nebuvo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-10-15 AAS „BTA Baltic Insurance Company“ transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudė ekskavatorių Caterpillar M315D, Valst. Nr. A588U, sutarties Nr. AJA 5930007, be to, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ AB „Lietuvos draudimas“ informavo apie tai, jog AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nekyla pareiga atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos pretenzijos Nr. 1558526 dėl 2014-10-27 įvykio metu apgadinto lokomotyvo TEP70BS pagal ekskavatoriaus Caterpillar M315D, Valst. Nr. A588U valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AJA 5930007. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2014-10-14 UAB „Vilniaus keliai“ ir „If P&C Insurance AS“ sudarė Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo liudijimą (polisą) serija CPM Nr. 00002429 139 612,98 EUR / 482 790,00 LT sumai, kuriuo buvo apdraustas ekskavatorius Caterpillar M315D. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2015-11-03 AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš pardavėjo SIA „Anlas“ priėmė ritę KPU-1 (2 vnt.), stabdžių cilindrus TCR-10-60UI TS24.05.382-87 (2 vnt.), čiaupą Nr. 4314 (2 vnt.), rankovę R32 (1 vnt.), hidroempferius 336.00.000 TS318383-001-58458634-2004 (8 vnt.) bei hidroempferius 335.00.002 TS318383-001-58458637-2004 (8 vnt.) už 8 184,97 EUR sumą, be to, 2015-11-10 AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš pardavėjo SIA „Anlas“ taip pat priėmė stiklo valytuvo pontografą (1 vnt.), stiklo valytuvo variklį su reduktoriumi (1 vnt.), šviesos filtrą (2 vnt.) už 202,95 EUR sumą, be to, 2015-11-03 iš pardavėjo SIA „Anlas“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat priėmė kairį ir dešinį priekinius kabinos stiklus (2 vnt.), priekinio stiklo šildymo bloką (1 vnt.), sujungimo kabelius (2 vnt.) ir povagoninius šviestuvus su grotelėmis (2 vnt.) iš viso už 3 366,63 EUR sumą, be to, 2015-12-16 AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš pardavėjo SIA „Anlas“ taip pat priėmė vagono šildymo pajungimo rozetę (1 vnt.), kabinos šildymo radiatorių (1 vnt.) ir kondicionierių (1 vnt.) už 14 811,91 EUR sumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2015-12-16 AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš pardavėjo UAB „TMBH“ priėmė ETV dangtelio tarpinę TEP70.150.16.00 už 1 276,80 EUR sumą, be to, 2015-12-23 UAB „TMBH“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00617 už parduodamas prekes 109 723,25 EUR sumai ir 2015-12-28 šias prekes priėmė AB „Lietuvos geležinkeliai“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2015-12-23 AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš pardavėjo SIA „Anlas“ priėmė pavadėlius TEP70A.31.19.010-01 (2 vnt.), įdėklus TEP70.31.02.233 (2 vnt.), traukę TEP70.40.06.082 (2 vnt.), svirtį TEP70.40.06.070-01 (1 vnt.), amortizatorius EP200.31.25.101. (32 vnt.), amortizatorius TEP70A.31.20.010. (24 vnt.), kronšteiną TEP70A.31.09.103. (1 vnt.), kronšteiną TEP70A.31.09.101 (1 vnt.), tarpinę TEP60.31.23.218. (6 vnt.) už 3 772,32 EUR sumą ir 2015-09-10 UAB „TMBH“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. serija TMBH Nr. 00591 1 992,14 EUR sumai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2015-12-28 UAB „TMBH“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00618 AB „Lietuvos geležinkeliai“ už vežimėlių rėmą su šerdeso atrama ir veržlėmis, Nr. TEP70A.31.06.000 260 707,14 EUR sumai ir 2015-12-28 AB „Lietuvos geležinkeliai“ šias prekes priėmė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-01-29 mokėjimo nurodymu AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai Keleivių vežimo direkcijai“ 310 000,00 EUR sumai išmoką už geležinkelio riedmenis, mobilias mašinas ir įrengimus bei specialiosios paskirties transporto priemones pagal pridedamą sąrašą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2014-10-29 ir 2014-12-04 AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo direkcijos keleivinių riedmenų centro dyzelinių traukinių depas atliko šilumvežio TEP70BS-002 apžiūras, kurių aktuose yra konstatuojami daugybiniai šilumvežio pažeidimai, kuriems pašalinti yra būtinas remontas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo apklaustas kaip liudytojas ir parodė, jog 2014-10-27 jis dirbo Kazlų Rūdos geležinkelių stotyje darbų vykdytojo E. K. nurodymu prie geležinkelio bėgių ; apie 11 val. 15 min. – 20 min., tikslaus laiko jis neatsimena, V. J. su ekskavatoriumi dirbo užvažiavęs ant geležinkelio bėgių, ant kurių buvo užvažiavęs darbų vykdytojo nurodymu ir būtent tuo metu ir įvyko traukinio bei ekskavatoriaus susidūrimas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad sutinkamai su UAB „Vilniaus keliai“ vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15 32.4 p. nuostatomis, važiuojant per geležinkelio bėgius vairuotojas turi važiuoti per pervažą tik įsitikinus, jog užtikrintas eismo saugumas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-10-23 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-227 patvirtintų Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 2 p. nuostatose yra numatyta, jog rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog LR Aplinkos apsaugos ministerija 2016-02-04 rašte Nr. (13-2)-D8-849 pateikė nuomonę apie tai, kad jeigu subrangovų pasitelkimas prievolėms atlikti neapribotas rangos sutartyse, tai statinio statybos generalinio rangovo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas apima visų statinio statyboje dalyvaujančių subrangovų civilinės atsakomybės draudimą, o tais atvejais, kai užsakovas nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, ir kiekvieno rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2016-03-15 Ergo Insurance SE Lietuvos filialas informavo AB „Eurovia Lietuva“, kad jeigu rangovas / generalinis rangovas draudžia rangovo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu dėl visų statybos darbų, kuriuos atliks pats rangovas, jo subrangovai ar subrangovai įgyvendinat konkretų statybos projektą ir draudikui pateikia visų statybos darbų vertę, tai rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima rangovo / generalinio rangovo, jo subrangovų ir jų subrangovų civilinę atsakomybę dėl atliekamų ar atliktų statybos darbų, kurių vertę buvo pateikta draudikui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ADB Compensa nurodė AB „Eurovia Lietuva“, kad subrangovo pasitelktų kitų subrangovų padaryta žala, esant būtinosioms sąlygoms, gali būti laikoma draudžiamuoju įvykiu, nepaisant to, jog toksai įvykis nėra eksplicitiškai įtvirtintas privalomojo draudimo taisyklėse. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2015-01-08 apklausos metu liudytojas V. Ž. parodė, jog 2014-10-27 jis nebuvo informuotas, kad bus vykdomi darbai Kazlų Rūdoje prie geležinkelio pervažos M. K. Čiurlionio ir Miškininkų g. sankryžoje, ant geležinkelio ir jo zonoje, todėl jokie įrašai žurnale E-11 nebuvo padaryti ; darbų vadovas taip pat galėjo informuoti ir Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtoją, tačiau to taip pat nepadarė ; kai liudytojas nuvykdavo į darbų vietas patikrinti ar galima atnaujinti traukinių eismą, jis kartais matydavo pažymėtas signaliniais ženklais iš abejų pusių darbo vietas, o kartais ženklų nebūdavo ir ar ženklais darbo vietos būdavo žymimos visada, V. Ž. negali pasakyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-01-12 apklausos metu liudytoja D. M. parodė, jog 2014-10-27 per garsiakalbius ji pranešė apie artėjantį traukinį, tačiau apie darbuotojų atliekamus darbus ant geležinkelio bėgių ir jų zonoje liudytojai nebuvo žinoma. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2014-12-30 apklausos metu liudytojas A. Č. parodė, kad E. K. A. Č. nurodė, jog perspės bei pasakys kada darbininkams ir technikai reikia pasitraukti nuo bėgių ; 2014-10-27 E. K. apie 11 val. priėjo prie A. Č. ir jam nurodė, kad važiuoja į Jūrės miestelį pasiimti dokumentacijos, tačiau nieko nepasakė apie eismo pertrauką ; ekskavatoriui užvažiavus ant bėgių A. Č. stovėjo šalia ekskavatoriaus ir pamatė atvažiuojantį traukinį, tačiau Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojo pranešimo apie atvažiuojantį traukinį A. Č. negirdėjo ; kiek darbuotojai matė, traukinys visada atvažiuodavo antru keliu, todėl darbuotojai neįtarė jį važiuosiant pirmu keliu, ant kurio stovėjo ekskavatorius, tačiau pervažiavęs persirikiavimo iešmus traukinys važiavo pirmu keliu, ant kurio stovėjo ekskavatorius ; A. Č. pradėjo bėgti link traukinio rankų mostais įspėdamas stotį, tačiau traukinys nesustojo ir trenkėsi į ekskavatorių ; praėjus kuriam laikui po įvykio A. Č. suprato, jog E. K. nenurodė, kada pasitraukti nuo bėgių ir ant jų buvo dirbama draudžiamu laiku, t. y. ne eismo pertraukos metu ; A. Č. nežinojo bei nebuvo supažindintas, kad pavojingoje traukinių eismui darbo vietoje, prieš kurią reikia sustoti ar sumažinti greitį, turi būti iš abiejų pusių pažymėta signaliniais ženklais, be to, A. Č. nebuvo supažindintas, kad turi skirti asmenis – signalininkus iš brigados, turinčius paženklinti darbo ar pavojingą vietą ir nuo 2014 metų balandžio mėnesio A. Č. niekada to nebuvo daręs. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-01-07 apklausos metu liudytojas V. J. parodė, jog E. K. 2014-10-27 apie 8 val. 30 min. jam davė nurodymus su ekskavatoriumi dirbti ant bėgių bei minėjo, kad ant bėgių reikės dirbti nuo 7 val. iki 18 val. ; apie tai, kad 2014-10-27 turi važiuoti bent vienas traukinys, V. J. nebuvo žinoma ; V. J. buvo supažindintas, kad atliekant darbus ant geležinkelio yra reikalinga darbo vietą ženklinti specialiais ženklais, tačiau V. J. dirbant to niekada nebuvo daroma ; V. J. buvo supažindintas, jog negali vykdyti darbų ant geležinkelio bėgių be paskirtų signalininkų, tačiau 2014-10-27 signalininkai nebuvo skirti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-10-27 liudytojo V. J. parodymai buvo patikrinti eismo įvykio vietoje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2015-01-09 apklausos metu liudytojas E. M. parodė, kad kieno tiksliai nurodymu V. J. su ekskavatoriumi užvažiavo ant bėgių, E. M. nėra žinoma, apie 11 val. E. Č. kažkur išvažiavo ir prieš išvažiuodamas E. Č. nurodė, jog darbuotojai turi dar valandą laiko darbams vykdyti ; stoties budėtojo pranešimo apie atvykstantį traukinį liudytojas negirdėjo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutinkamai su UAB „Vilniaus keliai“ Kelio darbininko (meistro), kelio darbininko (meistro) dirbančio prie geležinkelio saugos ir sveikatos instrukcijos 113 p. nuostatomis, kelio darbininkai – mechanizatoriai, dirbantys prie geležinkelio mažiausiai penkių metrų atstumu privalo sustabdyti visus darbus atvažiuojant traukiniui ir juos tęsti gali tik traukiniui nuvažiavus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2014-05-14 apžiūrėjus pervažą Kazlų Rūdoje, šalia kurios įvyko 2014-10-27 įvykis, šioje pervažoje jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ apskaičiavo, jog preliminariai šilumvežio TEP70 BS-002 remontui sunaudotų medžiagų ir atliktinų remonto darbų vertė sudaro 52 937,50 EUR sumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2016-01-12 ir 2016-04-22 defektiniuose aktuose Nr. TKS02-01-06K yra konstatuota, jog šilumvežiui TEP70BS-002 dėl įvykusio susidūrimo su transporto priemone yra būtina atlikti remonto darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2016-01-30 UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ išrašė AB „Lietuvos geležinkeliai keleivių vežimo direkcija“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 160407 2 302,17 EUR sumai už neplaninius remonto darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2016-05-06 AB „Lietuvos draudimas“ į AB „Lietuvos geležinkeliai keleivių vežimo direkcija“ sąskaitą pervedė 52 937,50 EUR sumą už geležinkelio riedmenis, mobilias mašinas bei įrengimus pagal pridedamą sąrašą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2014-12-16 UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ išrašė AB „Lietuvos geležinkeliai keleivių vežimo direkcija“ PVM sąskaitą – faktūrą serija VLRD Nr. 141156 869,61 EUR sumai už neplaninius remonto darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-04-30 UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ išrašė AB „Lietuvos geležinkeliai. Keleivių vežimo direkcija“ PVM sąskaitas – faktūras serija VLRD Nr. 16403 1 250,15 EUR sumai ir serija VLRD Nr. 16406 69 354,38 EUR sumai už neplaninius remonto darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šilumvežio TEP70 BS-002 kėbulo atstatymas po avarijos darbų LV-1 jėgomis su daliniu kėbulo dažymu turėtų kainuoti iš viso apie 56 827,09 EUR sumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pateikė preliminarų komercinį pasiūlymą dėl neplaninio lokomotyvo TEP70BS-002 remonto darbų kainos, kuri sudaro 72 871,15 EUR sumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-06-10 AB „Lietuvos draudimas“ į AB „Lietuvos geležinkeliai keleivių vežimo direkcija“ sąskaitą pervedė 60 972,16 EUR sumą už geležinkelio riedmenis, mobilias mašinas bei įrengimus pagal pridedamą sąrašą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2016-11-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-24-416/2016 UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 176 str. 1 d. nuostatas ir buvo nuteistas 37 MGL 1 393,42 EUR bauda ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o 2017-05-05 Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-290/2017 E. K. apeliacinis skundas buvo atmestas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2016-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1096-820/2016 ieškovo UAB „Vilniaus keliai“ ieškinys atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl 2014-10-27 įvykio pripažinimo draudžiamuoju buvo atmestas ir 2017-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-946-340/2017 2016-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2018-01-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 2017-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-946-340/2017 buvo palikta nepakeista. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovo E. K. kasacinis skundas dėl 2016-11-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-24-416/2016 ir 2017-05-05 Kauno apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. IA-173-290/2017 panaikinimo 2017-12-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2-364-222-2017 buvo atmestas, konstatavus, jog kaip nustatyta byloje ir nurodyta teismų sprendimuose, E. K., atvykęs į darbo vietą, neinformavo savo darbuotojų apie tai, kad nuo 11 iki 11.40 val. nėra eismo pertraukos ir šiuo laiku vykdyti darbų negalima ; priešingai, apie 11 val., išvykdamas iš darbų vietos pasakė, jog reikėtų valandą padirbėti ir šios faktinės aplinkybės yra nustatytos remiantis tiesiogiai darbus vykdžiusių liudytojų V. J., kuriam E. K. nurodė su ekskavatoriumi dirbti ant bėgių, A. Č., kurį E. K. paliko darbo vietoje bei E. M. parodymais ; A. Č. nurodė ir tai, kad buvo atvejų, kai darbai būdavo nutraukiami tam laikui, kai turėdavo pravažiuoti traukinys, tačiau įvykio dieną darbų vadovas E. K. apie numatytas eismo ar darbų pertraukas darbuotojų neinformavo, todėl teismai, įvertinę šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog bet kuriuo atveju, t. y. ir tuo, jeigu geležinkelio ruožo meistras V. Ž. ir būtų padaręs įrašus žurnale, o stoties pareigas ėjusi R. B. – atlikusi kitus veiksmus, susijusius su eismo pertraukos organizavimu įvykio dieną (taip, kaip nurodyta pirmiau minėtoje telegramoje, kuria remiasi kasatorius), avarija vis tiek būtų įvykusi, kadangi darbų vadovas E. K. nepasirūpino darbų nutraukimu, juos organizavo sukeldamas realų pavojų saugumui, kitų žmonių sveikatai, kadangi išvykdamas iš darbų vietos pasakė tęsti darbą (taip pat ir su ekskavatoriumi ant bėgių), neinformavo dirbusiųjų apie eismo atnaujinimą 11–11.40 val. laikotarpiu, taip akivaizdžiai pažeidė darbų saugos reikalavimus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. K., V. J., A. Č. bei E. M. yra baigę profesinių žinių tobulėjimo kursą tema „Saugus elgesys geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kelio darbininko, dirbančio stotyje saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 160 17.4 p. nuostatose yra numatyta, kad kelio remonto darbai, dėl kurių reikia išankstinio įrašo E-11 žurnale, yra atliekami pranešus traukinių eismo tvarkdariui ; be to, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kelio darbininko, dirbančio stotyje saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 160 17.6 p. nuostatose yra numatyta, jog baigus darbus darbų vadovas apie tai informuoja traukinių eismo tvarkdarį arba stoties budėtoją – tą darbuotoją, kuris leido atlikti šiuos darbus ir E-11 žurnale yra daromas atitinkamas įrašas apie darbo pabaigą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtoja, laikinai einanti stoties viršininko pareigas, R. B. 2014-10-30 paaiškinime nurodė, jog 2014-10-27 apie 7 val. 20 min. jai esant GSB patalpoje atėjo kelio meistras V. Ž. ir pranešė, kad UAB „Vilniaus keliai“ nesikreipė dėl eismo pertraukos ir įrašo E-11 žurnale nepadarė, o pati R. B. pasakė stoties budėtojai, jog ši informuotų, jeigu būtų planuojama pradėti eismo pertrauką IA kelyje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-01-24 AB „Lietuvos draudimas“ į AB „Lietuvos geležinkeliai keleivių vežimo direkcija“ sąskaitą pervedė 854,00 EUR sumą už geležinkelio riedmenis, mobilias mašinas bei įrengimus pagal pridedamą sąrašą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Bendrovių ir institucijų teisininkų asociacija (BITA) pateikė teisinę išvadą, ar šiuo atveju žala yra kilusi iš sutarties pažeidimo ar delikto ir ar gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė „Eurovia“ už jo subrangovo UAB „Skinnest Baltija“ pasitelkto subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo nusikaltimu sukeltą įvykį, kurioje yra nurodyta, kad eismo įvykio tyrimo medžiagoje pagrindiniu veiksniu, sąlygojusiu eismo įvykį, yra įvardijami šie veiksmai / neveikimas : eismas nebuvo nutrauktas, kadangi darbų vadovas E. K. neinformavo (telefonu, raštu ar kitais būdais) IF-2 kelio meistro V. Ž. ir Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M., jog ketina pasinaudoti numatyta eismo pertrauka. Be to, nesant eismo pertraukos ir neturint Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. sutikimo bei nesant IF-2 kelio meistro V. Ž. išankstinio įrašo Stoties kelių, iešmų, automatikos, ryšių ir kontaktinio tinklo įrenginių apžiūros žurnale, buvo organizuojami ir vykdomi darbai (triukšmą mažinančių užtvarų įrengimas) šalia Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelio Nr. IA. Nei eismo tyrimo medžiagoje, nei norminiuose dokumentuose nenumatyta pareiga : 1) rangovo darbų vadovui papildomai informuoti užsakovo atstovus - 2) kelio meistrą ir stoties budėtoją apie ketinimą pasinaudoti numatyta eismo pertrauka. Be to, sisteminė TNN, eismo įvykio tyrimo medžiagos esančių prieštaringumų (kai darbų vadovu laikytinas vienu atveju rangovo darbų vadovas, kitu - užsakovo kelio meistras) ir išvadoje nurodytų teisės norminių dokumentų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog darbų vadovu yra laikytinas ne rangovo darbų vadovas, o užsakovo atstovas, todėl išvadų 1 a. p. nuostatose nurodytų pareigų atlikimas yra priskirtinas ne rangovo darbų vadovui, o užsakovo atstovams ir tokiu atveju pagrįstai galima teigti, kad eismo įvykio tyrimo medžiagoje padarytos išvados yra nepagrįstos ir keistinos. Net ir vadovaujantis prielaida, jog priskiriant rangovo darbų vadovui pareigą papildomai informuoti apie ketinimą pasinaudoti eismo pertrauka, remiamasi 2014-01-20 AB “Lietuvos geležinkeliai“ Generalinio direktoriaus Įsakymo Nr. Į-62 „Dėl 292/LG t22 priedo“, kuriame buvo įtvirtinta eismo pertraukų suteikimo tvarka (TNN 10.2.1. p.), 19 p. nuostatomis, kuriose yra numatyta, kad dėl eismo pertraukos suteikimo darbų vadovas turi perduoti traukinių eismo tvarkdariui paraišką (telefonu, raštu ar kitais būdais) ne vėliau kaip prieš valandą iki traukinių eismo grafike numatytos eismo pertraukos pradžios, galima pagrįstai teigti, jog eismo tyrimo medžiagoje formuluojama išvada apie pareigą papildomai informuoti kelio meistrą ir stoties budėtoją dėl ketinimo pasinaudoti eismo pertrauka yra nepagrįsta, kadangi minėtame punkte nurodoma informuoti traukinių eismo tvarkdarį, o ne kelio meistrą ir stoties budėtoją, tokiu būdu pagrįstai galima teigti, jog eismo įvykio tyrimo medžiagoje padarytos išvados taip pat yra nepagrįstos ir šiuo aspektu. Be to, vertinant tai, kad : 1) darbų vadovu yra laikytinas užsakovo kelio meistras, kurio pareiga 2) perduoti traukinių eismo tvarkdariui paraišką (telefonu, raštu ar kitais būdais) ne vėliau kaip prieš valandą iki traukinių eismo grafike numatytos eismo pertraukos pradžios, 3) atlikti išankstinį įrašą Apžiūros žurnale darbams stoties keliuose atlikti, 4) kad būtų nutrauktas traukinių eismas, galima daryti pagrįstą išvadą, jog eismo įvykio kilimas tiesiogiai priežastiniu ryšiu yra susijęs su šių veiksmų, priskirtinų kelio meistrui, o ne rangovo darbų vadovui, neatlikimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Mykolo Riomerio universiteto daktarė E. Ivanauskienė pateikė išvadą dėl deliktinės ir sutartinės atsakomybės atribojimo UAB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia AS C. S. atžvilgiu, kurioje konstatavo, jog subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų veiksmai, sukėlę žalą, kvalifikuotini deliktu, kadangi 1) pažeistas tikrumo interesas ; 2) žala patirta ne sutartiniuose teisiniuose santykiuose ; 3) žalą patyrė asmenys, nesusiję su rangos sutartimi ; 4) žala padaryta ne sutarties objektui ; 5) generalinis rangovas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti konkrečios kilusios žalos, kaip įprastų rangos sutarties pažeidimo pasekmių, 6) žala patirta dėl nusikaltimo. Be to, šioje situacijoje negalima sutartinė generalinio rangovo civilinė atsakomybė dėl subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kadangi tam, kad taikyti LR CK 6.650 str. 3 d. nuostatas, subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ pažeidimas turi būti kvalifikuojamas sutarties pažeidimu (t. y. netinkamu sutarties vykdymu ar jos nevykdymu), kadangi netiesioginė sutartinė atsakomybė taikytina ne už deliktą, bet už sutarties pažeidimą, tokiu būdu šioje situacijoje neteisėti veiksmai yra kvalifikuotini deliktu, bet ne sutartinių prievolių pažeidimu (pavyzdžiui, netinkamos kokybės darbais, terminų pažeidimu ir pan.). Be to, šioje situacijoje negalima solidari generalinio rangovo ir subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ civilinė atsakomybė, kadangi nėra solidariosios atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. 1) subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ ir generalinio rangovo nesieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu ; 2) subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ ir generalinio rangovo nesieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu ; 3) subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ ir generalinio rangovo nesieja bendra kaltė ; 4) subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ ir generalinio rangovo nesieja bendri neteisėti veiksmai ir generalinis rangovas neatliko veiksmų, sukėlusių žalą ; 5) pareiga atlyginti žalą neatsirado skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais) ; 6) generalinis rangovas nėra atsakingas už subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ deliktą. LR CK 6.650 str. 2 d. nuostatose yra numatyta netiesioginės generalinio rangovo civilinės atsakomybės už subrangovo padarytus nuostolius taikymo sąlyga - subrangovas turi būti pasitelktas pažeidžiant įstatyme ar sutartyje nustatytas taisykles, t. y. netiesioginės generalinio rangovo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas netinkamas subrangovo UAB „Vilniaus keliai“ parinkimas, tačiau šioje situacijoje nėra ginčo dėlto, jog subrangos sutartis su subrangovu UAB „Vilniaus keliai“ buvo sudaryta pažeidžiant rangos sutartį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ekspertas dr. Robertas Stadalius konstatavo, kad priežastys, kurios 2014-10-27 sukėlė eismo įvykį yra šios : paraiškos dėl eismo pertraukos suteikimo neperdavimas (telefonu, raštu ar kitais būdais) (Nuorodų aprašo 22 priedo 19 p.) - atsakingas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. ; darbų organizavimas negavus traukinių eismo tvarkdario įsakymo (raštu, telefonograma ar telegrama) dėl traukinių eismo nutraukimo (TNN 10.2.7 p.) - atsakingas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. ; signalininkų nepaskyrimas ir darbų vietos nepaženklinimas signaliniais ženklais (TNN 10.2.3 p., 10.2.4 p.) - atsakingas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. ; rangovo darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, kvalifikacijos stoka (LR Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 14 str. 7 d.) - atsakinga UAB „Vilniaus keliai“ ; AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, t. y. vyresnysis kelio meistras V. Ž., Kazlų Rūdos stoties budėtoja D. M. ir Kazlų Rūdos stoties viršininko pareigas ėjusi R. B., visas savo pareigas 2014-10-27 dieną, kiek tai susiję su UAB „Vilniaus keliai“ suteikta eismo pertrauka ir vykdytais remonto darbais, atliko tinkamai ; AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyresnysis kelio meistras V. Ž. privalėjo būti atskirai informuotas apie UAB „Vilniaus keliai“ ketinimą naudotis telegramoje darbams numatyta eismo pertrauka ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki traukinių eismo grafike numatytos eismo pertraukos pradžios telefonu, raštu ar kitais būdais ; AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyresnysis kelio meistras V. Ž. neturėjo pagrindo apie tai informuoti traukinių eismo tvarkdario ir padaryti įrašo Apžiūros žurnale E-ll, kadangi UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. nepateikė paraiškos dėl eismo pertraukos suteikimo ; vadovaujantis ekspertizės tiriamosios dalies A skyriuje pateikta nuomone dėl darbų vadovo ir TNN 10.2.4 p. darbo vietos geležinkelio ruože pažymėjimą signaliniais ženklais privalėjo užtikrinti rangovo darbų vadovo, t. y. UAB „Vilniaus keliai“, darbų vadovas E. K. paskirtas signalininkas ; kiekvienas darbuotojas pagal savo pareigas atsakingas už traukinių eismo saugumą, o eismo pertraukos metu atliekamų darbų vietoje už traukinių eismo saugumą atsako darbų vadovas, t. y. UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. ; AB „Lietuvos geležinkeliai“ kelio meistras turi atlikti šiuos veiksmus, susijusius su 2014-10-27 UAB „Vilniaus keliai“ suteikta eismo pertrauka ir vykdytais remonto darbais : 1) ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki traukinių eismo grafike numatytos eismo pertraukos pradžios gauti iš darbų vadovo paraišką (telefonu, raštu ar kitais būdais) dėl eismo pertraukos suteikimo ir ją perduoti traukinių eismo tvarkdariui (telefonu, raštu ar kitais būdais) ; 2) gavus iš darbų vadovo paraišką, apžiūros žurnale E-l 1 padaryti išankstinį įrašą dėl darbų atlikimo ir traukinių eismo nutraukimo bei perduoti traukinių eismo tvarkdariui ; 3) gavus traukinių eismo tvarkdario įsakymą apie traukinių eismo nutraukimą ir stoties budėtojo sutikimą, apie tai informuoti darbų vadovą ; 4) baigiantis numatytai traukinių eismo pertraukai patikrinti ar kelio arba kelio statinių darbai yra baigti ir kad nėra kliūčių nenutrūkstamam ir saugiam traukinių eismui ; 5) tiesiogiai arba per stoties GSB perduoti traukinių eismo tvarkdariui pranešimą (raštu, telegrama ar telefonograma), kad kelio ar kelio statinių darbai yra baigti ir kad nėra kliūčių nenutrūkstamam ir saugiam traukinių eismui ; 2014-10-27 AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyresnysis kelio meistras V. Ž. negavo UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovo E. K. paraiškos dėl eismo pertraukos suteikimo, todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyresnysis kelio meistras V. Ž. neturėjo atlikti tolimesnių iš to kylančių aukščiau išdėstytų veiksmų, susijusių su telegrama darbams dėl eismo pertraukos skyrimo ; 2014-10-27 AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyresnysis kelio meistras V. Ž. visus veiksmus atliko tinkamai ; 2014-10-27 vykstantį tranzitinį traukinį Nr. 79, kuris susidūrė su ekskavatoriumi, nebuvo priežasčių nukreipti kitais geležinkelio bėgiais, kadangi šio traukinio priėmimas į kelią Nr. IA tenkino visus maršruto parengimui keliamus reikalavimus ; jeigu būtų poreikis ar priežastis nukreipti traukinį Nr. 79 kitais geležinkelio bėgiais, tai už tai būtų atsakinga Kazlų Rūdos stoties budėtoja D. M., kadangi traukinių eismui vadovauja ir jį organizuoja stoties budėtoja. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ekspertas dr. Valentinas Mitunevičius konstatavo, jog ant bėgių dirbantis ekskavatorius, esantis ties žyma 72,831 km (ties buvusio eismo įvykio vieta), betarpiškai prieš 2014-10-27 eismo įvykį turėjo būti matomas lokomotyvo mašinistui iš ne mažesnio kaip 731 m atstumo, kuris yra didesnis nei skaičiuojamasis traukinio sustabdymo atstumas (723 m), kai jo pradinis greitis - 85 km/h ; atsižvelgiant į traukinio greitį (85 km/h), sustabdymo kelią, reakcijos laiką, oro sąlygas, matomumą ir kitas buvusias sąlygas, mašinistas savalaikiai pastebėjus grėsmę eismo saugumui, sureagavus bei efektyviai stabdant traukinį, turėjo techninę galimybę jį sustabdyti iki susidūrimo su ekskavatoriumi vietos bei išvengti buvusio eismo įvykio. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog ekspertas M. Kondratas konstatavo, kad lokomotyvui padaryta žala, atsižvelgiant į jo amžių, dalių nusidėvėjimą (18 %) ir vidutines rinkos kainas apgadinimo dieną, yra lygi 309 717,20 EUR sumai. Į žalos dydį nėra įtrauktos išlaidos, skirtos gamintojo eksperto paslaugų apmokėjimui, kadangi byloje nėra duomenų apie šio eksperto būtinybę dalyvauti žalos, padarytos lokomotyvui, pašalinimo procese, todėl teismo ekspertas dėl šių sąnaudų nepasisakė. Be to, remonto sąmatose nurodyti darbai ir keičiamos dalys yra susijusios su įvykiu bei pagrįstos ir perteklinių, t. y. nebūtinų darbų, nenustatyta. Be to, dalis dalių (t. y. įsigytų iš įmonės UAB „TMHB“ pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. 00591, Nr. 00614, Nr. 00617 bei Nr. 00618) yra įsigytos didesnėmis, negu vidutinės rinkos kainos, todėl šioms dalims yra taikoma 34 % kainos korekcija. Ekspertas M. Kondratas, atlikdamas ekspertizę, tyrė keleivinį šilumvežį (t. y. lokomotyvą) TEP70BS Nr. 002, registracijos Nr. 902400000482, kuris buvo apgadintas 2014-10-27 dieną susidūrus lokomotyvui su ekskavatoriumi CAT M315D, Valst. Nr. A588U (šilumvežio gamybos metai – 2006 ; 2014-10-27 dienai nustatyta - 1205489 km rida ; paskutinis einamasis remontas (ER-3) iki avarijos atliktas 2013-12-15 dieną ; paskutinis techninis aptarnavimas (TP-3) atliktas 2014-09-22 dieną ; prieš avariją šilumvežis buvo tvarkingas ir tinkamas eksploatacijai). Be to, duomenys apie šilumvežio būklę surinkti vadovaujantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo direkcijos keleivinių riedmenų centro dyzelinių traukinių depo pažyma apie šilumvežio TEP70BS - 002 techninį stovį iki susidūrimo (2014-11-05). Ekspertas M. Kondratas, atlikdamas ekspertizę, vadovavosi išlaidų metodu, kurio esmė - prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kainą ir tokiu būdu skaičiuojant šiuo metodu yra nustatomi objekto sukūrimo kaštai ir objekto nuvertėjimas. Be to, objekto atkuriamoji vertė yra apskaičiuojama pagal formulę : AV = AK - NV (A V - vertinamo objekto atkuriamoji vertė ; AK - vertinamo objekto atkūrimo (sukūrimo) kaštai ; NV - vertinamo objekto nuvertėjimas). Be to, atkūrimo kaštams nustatyti gali būti naudojami du būdai : 1) objekto pakeitimas kitu objektu bei 2) objekto sukūrimas. Nustačius atkūrimo kaštus, juos koreguojama korekcijos koeficientais. Be to, nuvertėjimo vertės skaičiavime yra išskiriami trys nuvertėjimo skaičiavimo modeliai : 1) suskaidymo ; 2) gyvavimo amžiaus bei 3) rinkos pokyčių. Atsižvelgiant į objekto būklę bei surinktų duomenų teisingumą, ekspertas M. Kondratas nuvertėjimą skaičiavo suskaidymo metodu, be to, gyvavimo amžiaus metodas yra pagrindžiamas vizualia apžiūra ir eksperto samprotavimais. Eksperto M. Kondrato nuomone, gyvavimo amžiaus modelis yra mažiau tikslesnis už suskaidymo, todėl gyvavimo amžiaus modeliu nuvertėjimas yra neskaičiuojamas. Be to, taikant rinkos pokyčių metodą turto nuvertėjimo laipsniui nustatyti reikia naudoti rinkos duomenis, t. y. lyginama pagal panašius pardavimus, tačiau ekspertui M. Kondratui tokių duomenų surasti pakankamai nepavyko, todėl rinkos pokyčių modelis skaičiuoti nuvertėjimą šiuo atveju yra netaikytas. Teismo posėdžio metu liudytojas V. Ž. parodė, kad jis dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kazlų Rūdoje vyresniuoju kelio meistru, dabar dirba ten pat - meistru. Nurodė, kad rangovo atstovas tuo metu nesikreipė dėl eismo pertraukos suteikimo, nors jis žinojo, jog pagal telegramą yra numatyta eismo pertrauka. Po eismo pertraukos pradžios, t. y. praėjus pusvalandžiui, budėtojai jam pasakė, kad rangovo atstovas nesikreipė dėl eismo pertraukos ir eismo pertraukos nebus. Liudytojas parodė, kad jis neprivalėjo skambinti rangovui ir teirautis dėl eismo pertraukos, tačiau dėl darbų dažniausiai kalbėdavosi telefonu, be to, į jo pareigų atlikimą įeina ir kelių priežiūra, todėl po rangovų darbų jis turi patikrinti kelią. Liudytojas taip pat parodė, jog jo funkcijos yra - pateikti pranešimą apie eismo nutraukimą ir po eismo pertraukos, patikrinus, atnaujinti eismą. Be to, jis negali atsakyti - kas turėtų užtikrinti, kad rangovas paisytų eismo pertraukos, be to, rangovo atstovas turi kreiptis į asmenį, nurodytą telegramoje, kuris atsakingas už eismo nutraukimą ir atnaujinimą, t. y. šiuo atveju į jį, ir apie eismo pertrauką jis turi padaryti įrašą pas budėtoją E11 formos žurnale, kad yra atliekami darbai. Telegramoje nurodoma - kokie darbai atliekami, tai toksai įrašas žurnale ir yra daromas, tačiau įvykio dieną įrašo žurnale pas budėtoją jis nepadarė. Liudytojas parodė, kad su E. K. jis kalbėdavo apie konkrečius darbus, tačiau pokalbių smulkmenų jis neatsimena, be to, jis neatsimena ir kurioje vietoje jis buvo, kai įvyko eismo įvykis. Liudytojas taip pat parodė, jog jis neatsimena, ar anksčiau dirbant UAB „Vilniaus keliai“ būdavo statomi kelio ženklai. Be to, kai vyksta eismo pertrauka, tai toje atkarpoje traukinių eismas yra draudžiamas, tačiau ne jo pareiga yra derinti eismo pertrauką ir kai dirba rangovai, tai kelio meistras nevadovauja. Iš telegramos turinio jis žinojo, jog darbai turi vykti, tačiau kad tuo metu vyko darbai, tai jis nežinojo ir įvykio vietoje nebuvo, be to, pertrauka nebuvo suteikta pagal telegramą. Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad tuo laikotarpiu ji atliko stoties budėtojo pareigas ir laikinai ėjo stoties viršininko pareigas, tačiau ji tiksliai neatsimena - kokia tuo laikotarpiu buvo eismo pertraukos tvarka, be to, su telegrama, skirta UAB „Vilniaus keliai“, dėl eismo pertraukos ji buvo susipažinusi ir ji žinojo, jog UAB „Vilniaus keliai“ tuo metu pagal telegramą turėjo vykdyti darbus, tačiau ji nežino, dėl ko neįvyko eismo pertrauka. Liudytoja parodė, jog ji dirbo naktinę pamainą ir meistras V. Ž. ryte pasakė, kad eismo pertraukos nebus, be to, apie eismo pertrauką yra daromas įrašas žurnale, tačiau įvykio dieną įrašas žurnale nebuvo padarytas, be to, ji neskyrė žmogaus, kuris patikrintų ar tame kelio ruože tikrai vyksta darbai, kadangi tai daryti ji neprivalėjo. Liudytoja taip pat parodė, jog eismo pertraukos metu traukinys gali važiuoti kitu keliu ir galėjo būti kiti bėgiai, į kuriuos galėjo būti nukreiptas traukinys, ir jeigu būtų vykę darbai, tai traukinys būtų nukreiptas kitu keliu, tačiau žurnale nebuvo įrašo apie jokius atliekamus darbus, be to, mašinistas yra informuojamas, kad maršrutas yra nukreipiamas kitu keliu, tačiau šiuo atveju mašinistas keliu, kuriame turėjo vykti darbai, važiavo tik todėl, jog nevyko eismo pertrauka ir eismo pertrauka nevyko, kadangi žurnale nebuvo padarytas įrašas. Liudytoja parodė, kad budėtojai nebendrauja su rangovais ir ji neprisimena, ar teritorija buvo paženklinta kažkokiais ženklais, be to, budėtojas neturi tikrinti - ar rangovas eismo pertraukos metu dirba ir dėl vykdomų darbų ji vadovaujasi tik žurnale esančiais įrašais, padarytais pagal telegramą, be to, įvykio vieta buvo toli nuo budėtojo posto. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Č. parodė, kad įvykio metu jis dirbo meistru UAB „Vilniaus keliai“ ir jis dirbo laikotarpyje nuo balandžio 1 dienos iki spalio 27 dienos (imtinai), be to, iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ dažnai atvažiuodavo patikrinti apie vykdomus darbus ir tikrindavo kelio meistras, be to, jis dabar tiksliai neatsimena, ar teritorija kurioje dirbo buvo ženklinama įspėjamaisiais ženklais, tačiau dėl kelio ženklinimo pastabų iš kelio meistro jis negaudavo. Liudytojas taip pat parodė, jog jis nežinojo, nei kada eismo pertrauka prasidėjo, nei kada baigėsi ir traukinys važiuodamas nestabdė, o tik pradėjo stabdyti, kai jau atsitrenkė. Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad įvykio metu jis dirbo UAB „Vilniaus keliai“ mechanizatoriaus pareigose, t. y. ekskavatoriaus vairuotojo pareigose ir jis negalėjo atsakyti - ar iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ kas nors tikrindavo dėl atliekamų darbų, be to, tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, apie eismo pertrauką jį informavo jo darbų vykdytojas ir jis negalėjo atsakyti - ar teritorija, kurioje buvo vykdomi darbai, buvo ženklinama įspėjamaisiais ženklais, be to, už kelio ženklinimą jis nebuvo atsakingas. Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. parodė, kad įvykio metu ji dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kazlų Rūdos stoties budėtoja, be to, apie įvykį ji nieko neprisimena ir nurodė, jog galima vadovautis jos duotais parodymais baudžiamojoje byloje, be to, stoties budėtoja yra atsakinga už traukinių eismą ir ji pasirašinėdavo E11 formos žurnale, kadangi reikėdavo pasirašinėti. Teismo posėdžio metu ekspertas Valentinas Mitunevičius nurodė, kad jis šioje civilinėje byloje atliko eismo įvykio techninę ekspertizę ir atlikto tyrimo metu gautus duomenis, t. y. skaičiavimus, atliktus eksperimentus bei apibrėžimus, jis pateikė savo ekspertizės akte. E. V. Mitunevičius nurodė, jog traukiniui važiuojant 85 km/h greičiu, stabdymo kelias yra 723 metrai, be to, tyrimus jis atliko 731 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos, be to, eksperimento metu jis nustatė, kad minėtas kelio ruožas yra tiesus, iš nurodyto atstumo galima pamatyti pėsčiąjį, lengvąjį automobilį, nustatyti net jo kėbulo tipą bei spalvą, todėl geltonos spalvos ir virš trijų metrų aukščio ekskavatorius su mirksinčiu geltonos spalvos švyturėliu iš tokio atstumo mašinistui turėjo būti matomas. Be to, atlikdamas šią ekspertizę, jis vadovavosi šioje civilinėje byloje esančiais duomenimis (t. y. meteorologine pažyma bei eismo įvykio metu traukinyje išlikusiais techniniais duomenimis), be to, jis turi galiojančią teismo eksperto licenciją ir atlikti tokio pobūdžio ekspertizę šioje byloje jis turi pilnai tam tinkamą kvalifikaciją. E. V. Mitunevičius nurodė, jog ekspertizės akte yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, tačiau ši minėta klaida neturėjo ir neturi jokios esminės reikšmės ekspertizės akte atliktiems skaičiavimams bei galutinėms išvadoms.

14Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas tik dalinai, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, jog visgi žala šiuo atveju kilo ne iš sutartinių santykių, o iš delikto. Teismas daro išvadą, kad iš byloje esančių įrodymų viseto matyti, jog trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai" atsiradusi žala nėra susijusi su rangos sutarties netinkamu vykdymu, o ši žala kilo būtent tik todėl, kad iš atsakovo UAB „Vilniaus keliai" pusės buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, o taip pat bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai bei rūpestingai, todėl šiuo atveju yra taikytinos ne sutartinę, o deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Teismas pilnai sutinka su atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje argumentais apie tai, kad šioje civilinėje byloje pagrindinis aspektas yra - teisės aktams prieštaraujančiais veiksmais sukeltos žalos atlyginimas, o ne prievolės pagal sutartį įvykdymas ar netinkamas įvykdymas, todėl atsižvelgiant į šiuos argumentus LR CK 6.256 str., 6.257 str. bei 6.650 str. 3 d. nuostatos, kuriomis vadovaujasi ieškovas, šiam tarp šalių kilusiam ginčui negali būti taikomos, kadangi atsakovo UAB „Vilniaus keliai" darbuotojų veiksmai, sukėlę žalą, yra kvalifikuotini deliktu, nes buvo pažeistas tikrumo interesas, žala patirta ne sutartiniuose teisiniuose santykiuose, žalą patyrė asmenys, nesusiję su rangos sutartimi, žala padaryta ne sutarties objektui, atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiantis per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje, sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti konkrečios kilusios žalos, t. y. kaip įprastų rangos sutarties pažeidimo pasekmių, bei žala patirta dėl nusikaltimo, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančiam per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje, veiksmuose nėra nei vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti (LR CK 6.246 str. - 6.249 str.), t. y. šių atsakovų darbuotojai įvykio metu nevykdė statybos darbų minimame statybos objekte, nevaldė transporto priemonės, kurią naudojant buvo sukelta žala, todėl šie atsakovai negalėjo atlikti veiksmų, kurie sukėlė įvykį ir sąlygojo žalos atsiradimą tretiesiems asmenims, tokiu būdu darytina išvada, jog šių atsakovų veiksmuose nėra nei kaltės, nei priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat pilnai sutinka ir su šiais atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje, argumentais, jog šiuo atveju yra negalima sutartinė atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje, (generalinio rangovo) civilinė atsakomybė dėl atsakovo UAB „Vilniaus keliai" (subrangovo) darbuotojų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kadangi tam, kad taikyti LR CK 6.650 str. 3 d. nuostatas, subrangovo pažeidimas turi būti kvalifikuojamas sutarties pažeidimu (t. y. netinkamu sutarties vykdymu ar jos nevykdymu), kadangi netiesioginė sutartinė atsakomybė yra taikytina ne už deliktą, bet už sutarties pažeidimą, tačiau šiuo atveju neteisėti veiksmai yra kvalifikuotini deliktu, o ne sutartinių prievolių pažeidimu. Be to, šiuo atveju yra negalima ir solidari generalinio rangovo ir subrangovo civilinė atsakomybė, kadangi nėra solidariosios atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. : 1) subrangovo ir generalinio rangovo nesieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu ; 2) subrangovo ir generalinio rangovo nesieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu ; 3) subrangovo ir generalinio rangovo nesieja bendra kaltė ; 4) subrangovo ir generalinio rangovo nesieja bendri neteisėti veiksmai ir generalinis rangovas neatliko veiksmų, sukėlusių žalą ; 5) pareiga atlyginti žalą neatsirado skirtingu pagrindu bei 6) generalinis rangovas nėra atsakingas už subrangovo deliktą.

15Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra konstatavęs, jog rangos teisiniuose santykiuose netiesioginė sutartinė civilinė atsakomybė yra reglamentuojama LR CK 6.650 str. nuostatose ir šio straipsnio 3 d. nuostatose yra numatyta, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams - už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ir ši teisės norma yra aiškintina kartu su LR CK 6.650 str. 2 d. nuostatomis bei ji reglamentuoja sutartinės atsakomybės taikymą dėl subrangovo ir užsakovo sutartinių prievolių pažeidimo. Taigi tam, kad taikyti LR CK 6.650 str. 3 d. nuostatas, subrangovo pažeidimas turi būti kvalifikuojamas sutarties pažeidimu (t. y. netinkamu sutarties vykdymu ar jos neįvykdymu), kadangi netiesioginė sutartinė civilinė atsakomybė yra taikytina ne už deliktą, bet už sutarties pažeidimą (LAT nutartis Nr. 3K-3-160-687/2016).

16Be to, LR CK 6.650 str. 2 d. nuostatose yra numatyta netiesioginės generalinio rangovo civilinės atsakomybės už subrangovo padarytus nuostolius taikymo sąlyga, t. y. subrangovai turi būti pasitelkti, pažeidžiant įstatyme ar sutartyje nustatytas taisykles, tačiau šiuo atveju šalys neginčija tos aplinkybės ir byloje tokių įrodymų nėra, jog subrangos sutartys, sudaryta su subrangovu UAB „Skinest Baltija", o vėliau ir su subrangovu UAB „Vilniaus keliai", buvo sudarytos atsakovams (generaliniam rangovui) pažeidžiant įstatyme ar sutartyje nustatytas taisykles, todėl ieškovo patikslintas ieškinys šių atsakovų atžvilgiu yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas pilnai sutinka su atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje, argumentais teisės normų taikymo srityje dėl šiuo atveju deliktinės atsakomybės buvimo ir taikymo bei sutartinės atsakomybės nebuvimo, o ieškovo ir kitų proceso dalyvių priešingus argumentus šioje dalyje teismas atmeta, kaip nepagrįstus bei neįrodytus, todėl ir ieškovo patikslintas ieškinys atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S. veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje, atžvilgiu taip pat yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

17Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovas reiškia ieškininius reikalavimus ir atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kaip atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a. s. civilinės atsakomybės draudikui. Teismas daro išvadą, jog tokiu atveju turėtų egzistuoti atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a. s. sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos pagal 2013-06-21 Eismo geležinkelio ruožo Kazlų Rūda - Kaunas rekonstrukcijos rangos darbų sutartį Nr. SP-255, sudarytą su AB „Lietuvos geležinkeliai“, kad būtų galima spręsti klausimą dėl atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsakomybės kilimo ir jos ribų, tačiau teismas jau aukščiau pilnai pasisakė dėl šiuo atveju sutartinės civilinės atsakomybės nebuvimo minėtų atsakovų atžvilgiu, todėl nesant atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS, a. s. sutartinei civilinei atsakomybei, šiuo atveju atsakomybės klausimas nekyla ir atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kaip šių atsakovų draudikui, tokiu būdu ieškovo patikslintas ieškinys atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atžvilgiu taip pat yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

18Iš LITEKO duomenų turinio matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-12-12 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364-222-2017 nustatė šiai bylai reikšmingą prejudicinį faktą, t. y. kad už 2014-10-27 įvykį ir jo metu sukeltą žalą yra atsakingas atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ tuometinis darbuotojas E. K.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje konstatavo, „(...) nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pripažino, kad E. K., būdamas darbų, vykusių geležinkelio ruože, vadovas ir darbdavio paskirtas įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą, pažeidė darbuotojų saugos reikalavimus. (...). Šie reikalavimai nebuvo įgyvendinti, nors E. K., kaip darbų vadovas ir asmuo, įgaliotas ir atsakingas už darbų saugą privalėjo tai padaryti. (...) Avarija įvyko laiku, kai traukinių eismas nebuvo nutrauktas (t. y. atnaujintas) ir kai šiuo laiku darbai turėjo būti nutraukti. (...) E. K., atvykęs į darbo vietą neinformavo savo darbuotojų apie tai, kad nuo 11 iki 11.40 val. nėra eismo pertraukos ir šiuo laiku vykdyti darbų negalima, priešingai, apie 11 val. išvykdamas iš darbų vietos pasakė, kad reikėtų valandą padirbėti ; (...) įvykio dieną darbų vadovas E. K. apie numatytas eismo ar darbų pertraukas darbuotojų neinformavo. (...) Darbų vadovas E. K. nepasirūpino darbų nutraukimu, juos organizavo sukeldamas realų pavojų saugumui, kitų žmonių sveikatai, nes išvykdamas iš darbų vietos pasakė tęsti darbą (taip pat ir su ekskavatoriumi ant bėgių), neinformavo dirbusiųjų apie eismo atnaujinimą 11-11.40 val. laikotarpiu, taip akivaizdžiai pažeidė darbų saugos reikalavimus. (...) Taigi E. K., kaip atsakingas už darbų saugą, asmuo, neatliko pareigų (paženklinant darbų vietą, paskiriant signalininkus), organizavo darbus ne eismo pertraukos metu (11-11.40 val.), neinformavo savo darbuotojų apie eismo pertraukos laiką ir numatytą traukinių eismo atnaujinimą geležinkelio ruože, t. y. didesnio pavojaus vietoje, ir tai lėmė avariją, sunkių padarinių atsiradimą. (...) “. Teismas daro išvadą, kad tokiu atveju baudžiamojoje byloje esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui, kuriame yra nustatyti šiai civilinei bylai reikšmingi prejurdiciniai faktai dėl E. K. neteisėtų veiksmų, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo veiksmų, ir konstatuojant, jog šie veiksmai ir lėmė avariją bei sunkių padarinių atsiradimą, šioje civilinėje byloje atsiranda visos sąlygos taikyti atsakovui UAB „Vilniaus keliai“ civilinę deliktinę atsakomybę LR CK 6.264 str. nuostatų pagrindu, t. y. samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju atsakovui UAB „Vilniaus keliai“ yra taikytina deliktinė atsakomybė LR CK 6.264 str. nuostatų pagrindu.

19Atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S., veikiantis per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje bei tretysis asmuo UAB „Skinest Baltija“ nurodė aplinkybę, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas mišrios kaltės principas tiek atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ atžvilgiu, tiek ir trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu, kadangi šiuo atveju žala kilo ne tik dėl UAB „Vilniaus keliai“ darbuotojo E. K. veiksmų, bet ir dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų veiksmų.

20LR CK 6.253 str. 5 d. nuostatose yra numatyta, kad žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Be to, LR CK 6.248 str. 4 d. nuostatose taip pat yra numatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai yra mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

21Pažymėtina tai, kad mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, jog asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes ir mišrios kaltės principas deliktiniuose santykiuose yra įtvirtintas LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatose. Be to, sprendžiant atsakomybės klausimą, teismui yra būtina įvertinti ne tik tuos veiksnius, kurie nulėmė žalą, bet ir tuos, kurie prie jos prisidėjo, t. y. turi būti analizuojamas ne tik tiesioginis priežastinis ryšys, bet ir netiesioginis priežastinis ryšys, kuris taip pat yra tinkama atsakomybės sąlyga.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai ir jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti, tokiu būdu netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, tačiau pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (LAT 2013-06-28 nutartis Nr. 3K-3-378/2013).

23Teismas šiuo atveju nesutinka su atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S., veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje, argumentais apie tai, jog ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje buvo nuteistas tik atsakovo UAB „Vilniaus keliai" darbuotojas E. K. nesudaro dar teisinio pagrindo teigti, jog civilinė deliktinė atsakomybė šiuo atveju kyla tik vienam atsakovui UAB „Vilniaus keliai", kadangi minėta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tik kaltinamojo akto rėmuose, kuriame kaltinimas buvo pareikštas tik E. K. ir buvo analizuojama tik pagrindė priežastis avarijai kilti. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti mišrios kaltės instituto principo, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad visgi už įvykusį įvykį buvo atsakingas tik E. K. ir tik būtent jo veiksmai (neveikimas) ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu, kurie ir lėmė tai, jog šis įvykis įvyko ir negalima daryti pagrįstos išvados, kad šiuo atveju kitų asmenų nerūpestingas elgesys tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojo žalai atsirasti, t. y. buvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu, kadangi tik E. K. buvo atsakingas už darbų saugą ir jų eigą ypatingai pavojingame darbų ruože (t. y. geležinkelyje) ir toksai jo neatidumas bei nerūpestingumas negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis ar paaiškinimais, kas yra konstatuota ir įsiteisėjusiame minėtame nuosprendyje, be to, apie E. K. veiksmus (neveikimą) jau yra išsamiai pasisakyta įsiteisėjusiame nuosprendyje, kuriame būtent E. K. yra pripažintas kaltu dėl šio įvykusio įvykio, todėl darytina išvada, kad tik E. K. tokie pirminiai veiksmai šiuo atveju ir lėmė visos žalos atsiradimą, o kitų trečiųjų asmenų veiksmai (neveikimas) šiuo atveju neįtakojo bei neturėjo nei tiesioginio priežastinio ryšio, nei netiesioginio priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu ir žalos atsiradimu, todėl atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S., veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje bei trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija“ argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

24Iš ieškovo patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas savo ieškininius reikalavimus atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu reiškia ir delikto pagrindu, t. y. kaip už deliktą padariusio ir atsakingo asmens atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ draudikui, kadangi atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ ekskavatorių Caterpillar M315D (reg. Nr. A588U) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo polisas Nr. AJA 5930007). Iš LITEKO duomenų turinio matyti, jog dėl 2014-10-27 įvykio pripažinimo draudiminiu įvykiu pagal minėtą polisą ir LR TPVCAPDĮ nuostatas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1096-820/2016, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-03 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Vilniaus keliai“ ieškinį atmetė ir tokiu būdu šis 2014-10-27 įvykis nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-946-340/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimą paliko nepakeistą ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017-04-13 nutartį. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus tą aplinkybę, kad 2014-10-27 įvykis nėra draudžiamasis įvykis LR TPVPCADĮ nuostatų prasme, yra akivaizdu, jog atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, šiuo atveju nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką vadovaujantis ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, todėl ieškovo patikslintas ieškinys atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, t. y. kaip atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atžvilgiu yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

25Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatavęs, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, kadangi turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (LAT 2010-02-23 nutartis Nr. 3K-3-78/2010). Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens ir dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai bei rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką jis turi įsitikinti, jog įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu jis turi elgtis sąžiningai (LAT 2013-03-12 nutartis Nr. 3K-3-127/2013). Pažymėtina ir tai, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį ir šie nuostoliai, t. y. kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius : 1) jos yra priverstinės ; 2) jos yra būtinos bei 3) jos yra protingos (LAT 2002-03-20 nutartis Nr. 3K-3-479/2002).

26Iš šioje civilinėje byloje esančios ekspertizės išvadų turinio matyti, kad teismo ekspertas M. Kondratas, atlikęs šioje civilinėje byloje teismo ekspertizę, konstatavo, jog traukinio lokomotyvui padaryta žala, atsižvelgiant į jo amžių, dalių nusidėvėjimą (18 procentų) ir vidutines rinkos kainas apgadinimo dieną, yra lygi 309 717,20 EUR sumai. Be to, teismo ekspertas M. Kondratas taip pat ekspertizės išvadose konstatavo, kad į žalos dydį nėra įtrauktos išlaidos, skirtos gamintojo eksperto paslaugų apmokėjimui, kadangi šioje civilinėje byloje nėra duomenų apie šio eksperto būtinybę dalyvauti žalos, padarytos lokomotyvui, pašalinimo procese, todėl teismo ekspertas dėl šių sąnaudų nepasisakė. Be to, teismo ekspertui M. Kondratui taip pat buvo užduotas ir klausimas - ar visos ieškovo AB „Lietuvos draudimas “ prašomos priteisti 428 044,85 EUR lokomotyvo remonto išlaidos yra susijusios su 2014-10-27 įvykiu ir ar jos yra pagrįstos, būtinos bei protingos, t. y. atitinkančios rinkos kainas - ir minėtas ekspertas į šį klausimą pateikė atsakymą, kad remonto sąmatose nurodyti darbai bei keičiamos dalys yra susijusios su įvykiu, pagrįstos ir perteklinių, nebūtinų darbų, nenustatyta, o dėl išlaidų, skirtų gamintojo eksperto paslaugų apmokėjimui, būtinybės teismo ekspertas nepasisakė, kadangi trūksta duomenų dėl gamintojo eksperto dalyvavimo reikalingumo. Be to, dalis dalių (t. y. įsigytų iš UAB „TMHB“ pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. 00591, Nr. 00614, Nr. 00617 bei Nr. 00618) yra įsigytos didesnėmis, negu vidutinės rinkos kainos, todėl šioms dalims yra taikoma 34 procentų kainos korekcija ir iš to seka, jog tikrasis 428 044,85 EUR žalos, sukeltos 2014-10-27 įvykio metu, dydis gali siekti ne daugiau kaip 309 717,20 EUR sumą. Teismas pilnai sutinka su trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija" argumentais apie tai, kad ieškovo prašomos išieškoti 428 044,85 EUR remonto išlaidos yra neprotingai didelės, t. y. vienoje PVM sąskaitoje – faktūroje vien vežimėlio rėmas yra pirktas net už 215 460,45 EUR sumą, be to, kai kuriuos defektinius aktus sudarinėjo ir dalis darbų buvo atlikta UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas", kurios akcininkas yra tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai", be to, tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai" šiuo atveju neorganizavo viešojo pirkimo remonto darbams bei dalims įsigyti, kas sudaro prielaidas paslaugas bei dalis įsigyti ne pačia pigiausia kaina, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, jog teismo ekspertas M. Kondratas 2019-06-07 ekspertizės akte pagristai nustatė bei konstatavo, kad lokomotyvui padaryta žala yra 309 717,20 EUR sumai, be to, šis ekspertas taip pat nustatė ir tą aplinkybę, jog dalis dalių yra įsigyta didesnėmis, negu vidutinėmis rinkos kainomis, be to, ieškovas neišminusavo traukinio nusidėvėjimo ir nors ieškovas ir nesutinka su šiomis šio teismo eksperto pateiktomis išvadomis, tačiau šias išvadas paneigiančių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat daro išvadą, jog šioje civilinėje byloje kitų įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį, nėra, o ieškovo argumentai šiuo atveju nepaneigė teismo eksperto M. Kondrato ekspertizės išvadose pateiktų išvadų teisingumo bei pagrįstumo, todėl iš byloje esančių įrodymų viseto darytina išvada, kad šiuo atveju lokomotyvui padaryta žala yra 309 717,20 EUR sumai, tokiu būdu ieškovas pilnai neįrodė prašomų išieškoti nuostolių dydžio būtinumo, pagrįstumo bei protingumo (LR CPK 176 str. – 179 str.).

27Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovo ieškinys yra tenkintinas tik dalinai, kadangi ieškovas pilnai neįrodė visų savo ieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y. ir dėl atsakovo AB „Eurovia Lietuva“, atsakovo Eurovia CS, A. S., veikiančio per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje bei atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje civilinės atsakomybės klausimo ir dėl ieškovo prašomos išieškoti išmokėtos draudimo išmokos dydžio, todėl ieškovo ieškinys yra tenkintinas dalinai ir iš atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ ieškovo naudai yra išieškotina 309 717,20 EUR išmokėta draudimo išmoka, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.1015 str. ; LR CPK 176 str. – 179 str.).

28Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti : 1) ar šios išlaidos patirtos (LR CPK 88 str.) ; 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (LR CPK 98 str.) bei 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (LR CPK 93 str.). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama - kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (LAT 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-533/2008). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio bei nepagrįsto šalies išlaidavimo ir jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis LR CPK 98 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgti į tokias aplinkybes : Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo bei laiko sąnaudas (LAT 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-533/2008 ; LAT 2009-05-11 nutartis Nr. 3K-3-212/2009 ; LAT 2011-02-11 nutartis Nr. 3K-3-31/2001). Sutinkamai su 2004-04-02 LR Teisingumo ministerijos priimtomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p. nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, yra rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą bei pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

29Atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S., veikiantis per Eurovia CS, A.S. filialą Lietuvoje pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, kuriame nurodė, jog šie atsakovai prašo teismo išieškoti iš ieškovo atsakovo EUROVIA CS s.a. naudai patirtas 32 608,54 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas bei 2 980 EUR dydžio patirtas išlaidas už ekspertės E. Ivanauskienės bei BITA išvadas ir atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ naudai - patirtas 8 340 EUR dydžio išlaidas už teismo ekspertizių išvadas.

30Atsakovas EUROVIA CS s.a. iš ieškovo prašo išieškoti patirtas 32 608,54 EUR sumai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismas daro išvadą, jog šis atsakovo prašymas yra dalinai nepagrįstas, kadangi tokio dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme yra laikytinos ženkliai per didelėmis bei neprotingomis ir neatitinkančiomis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (LR CK 1.5 str.). Iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad nors byloje ir yra atsakovų pateikti gan ilgi bei motyvuoti procesiniai dokumentai, tačiau darytina išvada, jog šių procesinių dokumentų turinys iš esmės nuolat yra tik pakartojamas, tik pridedant kai kurias naujas aplinkybes (t. y. atsiliepimuose į ieškinį, atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir kt.), be to, ši civilinė byla, nors teisme pirmoje instancijoje ir buvo gana ilgai, tačiau ši civilinė byla iš esmės buvo išnagrinėta tik per du teismo posėdžius ir šios civilinės bylos trukmė nebuvo įtakota bylos nagrinėjimo ilgumo, kadangi ilgą laiką ši civilinė byla buvo sustabdyta dėl kitos bylos procesinio sprendimo įsiteisėjimo, o taip pat dėl net kelių ekspertizių atlikimo šioje civilinėje byloje, be to, šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo atidedamas daug kartų ir dėl šios priežasties – ieškovas nuolat tikslino ieškininius reikalavimus, t. y. juos didinat, todėl darytina išvada, jog procesas šioje civilinėje byloje nagrinėjimo prasme tikrai nebuvo apsunkintas ir šios civilinės bylos ilga eiga priklausė tik dėl aukščiau nurodytų objektyvių priežasčių, todėl tokiu būdu negalima daryti pagrįstos išvados, jog atsakovų advokatų nurodytos išlaidos net 32 608,54 EUR sumai advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju yra pagrįstos, protingos, sąžiningos bei teisingos (LR CPK 98 str.). Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovo prašymas išieškoti iš ieškovo 32 608,54 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, yra aiškiai nepagrįstas, kadangi šios išlaidos yra neprotingai didelės bei jos neatitinka LR CK 1.5 str. nuostatose numatytų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad surašyto procesinio dokumento apmokėjimo dydžio ir jo sudėtingumo klausimas neturėtų būti sietinas su ieškinyje prašoma išieškoti suma, kadangi turi būti atsižvelgiama būtent tik į paties procesinio dokumento sudėtingumą, o ne į ieškinio sumą.

31Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį, advokatų sugaišto laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir ta aplinkybe, kad prašomos išieškoti išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamų dydžių, tai iš ieškovo atsakovo EUROVIA CS s.a. naudai išieškotinos 8000,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 2 980 EUR kitos išlaidos (išlaidos už ekspertės E. Ivanauskienės bei BITA išvadas) ; iš ieškovo atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ naudai išieškotinos 8 340 EUR kitos išlaidos (išlaidos už teismo ekspertizes) ; iš ieškovo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, filialo Lietuvoje naudai išieškotinos 1 360,00 EUR išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei 4 170,00 EUR kitos išlaidos (išlaidos už teismo ekspertizę) ; iš ieškovo trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija“ naudai išieškotinos 3 000,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 1 480,00 EUR kitos išlaidos (išlaidos už BITA išvadas) bei iš atsakovo UAB „Vilniaus keliai“ ieškovo naudai išieškotinos 2 000,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 3298,00 EUR žyminis mokestis.

32Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

33Vadovaudamasis LR CPK 259 str. – 270 str. nuostatomis, teismas

Nutarė

34ieškinį tenkinti dalinai.

35Išieškoti iš atsakovo UAB „Vilniaus keliai“, į. k. 302531052 ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 naudai 309 717,20 EUR išmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 000,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 3298,00 EUR žyminį mokestį.

36Išieškoti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 atsakovo EUROVIA CS s.a., veikiančio per filialą Lietuvoje, f. k. 302813831, naudai 8000,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 2 980 EUR kitų išlaidų.

37Išieškoti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 atsakovo AB „Eurovia Lietuva“, į. k. 121949798 naudai 8 340 EUR kitų išlaidų.

38Išieškoti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, filialo Lietuvoje, f. k. 300665654 naudai 1 360,00 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei 4 170,00 EUR kitų išlaidų.

39Išieškoti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 trečiojo asmens UAB „Skinest Baltija“, į. k. 300070820 naudai 3 000,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1 480,00 EUR kitų išlaidų.

40Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

41Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB... 3. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 4. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei... 5. Atsakovas UAB „Vilniaus keliai“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį... 6. Atsakovai UAB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia AS C. S. pateikė teismui... 7. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė teismui atsiliepimą... 8. Tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į... 9. Tretysis asmuo UAB „Skinest Baltija“ pateikė atsiliepimą į patikslintą... 10. Tretysis asmuo If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą... 11. Tretysis asmuo E. K. per teismo nustatytą procesinį terminą atsiliepimo į... 12. Ieškinys tenkintinas dalinai. ... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų... 14. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų... 15. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų... 16. Be to, LR CK 6.650 str. 2 d. nuostatose yra numatyta netiesioginės generalinio... 17. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovas reiškia ieškininius... 18. Iš LITEKO duomenų turinio matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 19. Atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S., veikiantis per Eurovia... 20. LR CK 6.253 str. 5 d. nuostatose yra numatyta, kad žalą padaręs asmuo gali... 21. Pažymėtina tai, kad mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, jog asmuo,... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra... 23. Teismas šiuo atveju nesutinka su atsakovų AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia... 24. Iš ieškovo patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas savo... 25. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje... 26. Iš šioje civilinėje byloje esančios ekspertizės išvadų turinio matyti,... 27. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo... 28. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų... 29. Atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, A. S., veikiantis per Eurovia... 30. Atsakovas EUROVIA CS s.a. iš ieškovo prašo išieškoti patirtas 32 608,54... 31. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro... 32. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 33. Vadovaudamasis LR CPK 259 str. – 270 str. nuostatomis, teismas... 34. ieškinį tenkinti dalinai.... 35. Išieškoti iš atsakovo UAB „Vilniaus keliai“, į. k. 302531052 ieškovo... 36. Išieškoti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 atsakovo... 37. Išieškoti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 atsakovo... 38. Išieškoti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 atsakovo... 39. Išieškoti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834... 40. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 41. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus...