Byla e2-3236-892/2017
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-3763 panaikinimo ir darbdaviui padarytos žalos atlyginimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant ieškovo UAB "BV Inžinerinės sistemos" atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, atsakovui E. B., atsakovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“ ieškinį atsakovams E. B., A. B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-3763 panaikinimo ir darbdaviui padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

21. Ieškovas patikslinęs reikalavimus atsakovams E. B. ir A. B. (N. B. teisių perėmėjams) prašė panaikinti 2015 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3763, priteisti solidariai iš N. B. teisių perėmėjų E. B. ir A. B. ieškovui 10 Eur žalos atlyginimo, priteisti iš E. B. ir A. B. solidariai 61,72 Eur darbdavio išlaidų atlyginimo kompensaciją aprūpinant N. B. darbo drabužiais, batais bei šalmu bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. darbo ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes ieškovas su N. B. niekada nesitarė dėl darbo užmokesčio dydžio, kurį N. B. nurodė darbo ginčų komisijai, vienintelis susitarimas, kuris saistė ieškovą ir N. B. buvo darbo sutartis, tuo tarpu darbo ginčų komisija skundžiamajame sprendime niekaip nepagrindė iš ieškovo N. B. priteistino darbo užmokesčio dydžio, be to, darbo ginčų komisijos sprendime nėra nurodyta, kada N. B. atsisakė važiuoti į statybos objektą. Aplinkybę, kad N. B. nedirbo nuo 2015 m. liepos 28 d. patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad paskutinė N. B. darbo diena buvo 2015 m. liepos 27 d., kitą dieną jis į darbą neatvyko, apie darbuotojų neatvykimą į darbą darbų vadovas 2015 metų liepos 28-31 dienomis įmonės vadovui kasdien teikė tarnybinius pranešimus. Sužinojęs apie darbuotojų pravaikštas, ieškovas buvo priverstas perkelti kitus savo darbuotojus iš objekto T. K. g. 3, Vilniuje, į objektą, kuriame N. B. neatvyko į darbą – Žalgirio g. 135, Vilniuje. Be to, 2015 m. liepos 30 d. N. B. buvo išsiųstas įspėjimas „Apie skubų atvykimą į darbą“, kurį gavęs N. B. atvyko ir pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad darbo ginčų komisija neturėjo jokio pagrindo priteisti N. B. naudai prašomų sumų, nes atleidimo dieną N. B. buvo net skolingas ieškovui, taigi, atleidimo metu ieškovas turėjo reikalavimo teisę į N. B., bet ne atvirkščiai. Ieškovas taip pat nurodė, kad ieškovo įmonėje įdarbinti darbuotojai jiems pavestas užduotis atliko itin aplaidžiai, N. B. dirbo administracinio pastato statybos objekte adresu Žalgirio g. 135, Vilniuje, patikrinus darbuotojų darbą paaiškėjo, kad 36 inkariniai varžtai buvo sumontuoti (įbetonuoti) neteisingai, su dideliais nuokrypiais nuo projekto, dėl ko pradėjo strigti tolimesni statybos darbai – kolonų montavimas, ieškovas buvo priverstas skubiai šalinti darbuotojų (tame tarpe ir N. B.) padarytus defektus, minėtus darbus atlikti buvo pavesta 4 ieškovo darbuotojams, taigi, ieškovas patyrė žalą dėl perkeltų savo darbuotojų darbo broko šalinimo, kuri sudaro 4 566 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad brigada, kurioje dirbo N. B. netinkamai dirbo, kas sąlygojo žalos atsiradimą ieškovui, darė pravaikštas bei sugadino ieškovo nuomotą klojinio skydą bei templę, padarydami ieškovui dar 101,16 Eur žalos. Įvertinęs, kad N. B. turėjo neįgalumą, jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, ieškovas sumažino materialinės darbdaviui padarytos žalos atlyginimo reikalavimą į N. B. teisių perėmėjus iki 10 Eur. Taip pat pažymėjo, kad N. B. negrąžino ieškovui jam perduotų individualios apsaugos priemonių – darbo kostiumo, batų bei šalmo, kurių komplekto vertė 61,72 Eur, tuo tarpu su N. B. sudarytos darbo sutarties 7.2 punktas numatė, jog darbuotojams nutraukus darbo sutartis savo valia neišdirbus 1 metų laiko, jie privalo kompensuoti darbdavio išlaidas. 2. Pradinis atsakovas N. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. darbo inspekcijos darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS- 3763 pagrįstai nuspręsta išieškoti iš UAB “BV inžinierinės sistemos” 608,66 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju. Pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, kad tik vadovas tarėsi su darbuotojais dėl darbo užmokesčio ir jis niekada nesiūlė didesnio darbo užmokesčio nei jis nurodytas darbo sutartyse, tačiau iš tiesų N. B. su ieškovo vadovu S. K. dėl darbo užmokesčio niekada nesitarė, dėl 150 litų (už vieną darbo dieną be viršvalandžių) darbo užmokesčio, kaip ir dėl visų kitų su darbu susijusių klausimų, buvo tariamasi ir suderinta su ieškovo atstovu Arkadijumi, kurio pavardė N. B. nežinoma, taip pat pažymėjo, kad kartu tame pačiame objekte dirbo 8 žmonės, su visais buvo suderintas tas pats užmokestis. Nurodė, kad 2015 m. liepos 27 d. darbai truko nuo 7 val. iki 22 val. 30 min., atsižvelgiant į tai, kad po užliejimo betonas dvi dienas turi stingti, darbų vadovas Arkadijus pasiūlė N. B. ir S. Š. dvi dienas dirbti kitame objekte, N. B. sutiko ir dirbo kitame objekte, tuo tarpu ieškovo nurodomas darbuotojas V. Č. darbo vietoje nebūdavo, todėl neaišku, kokiu pagrindu ir kada jis surašė ieškovo teikiamus dokumentus dėl pravaikštų, N. B. su šiais dokumentais nebuvo supažindintas. Pažymėjo, kad ieškovas neturėjo jokių pretenzijų N. B. atleidžiant iš darbo, neprašė rašyti pasiaiškinimų ar kitų dokumentų, kaip tai numato Darbo kodeksas, ieškovas pateikė pranešimą apie skubų atvykimą į darbą, surašytą 2015 m. liepos 30 d., tačiau nepateikė įrodymų, kad šis dokumentas buvo siunčiamas N. B.. A. N. Bobrovič atsiliepime taip pat nurodė, kad objekte Žalgirio 135, Vilniuje, dirbo aštuoni darbininkai, darbų vadovu buvo Arkadijus, todėl jis negali būti atsakingas už ieškovo nurodomų darbų broką, nes jo darbas nebuvo susijęs su inkarinių varžtų sumontavimu (įbetonavimu), jis nėra betonuotojas, todėl betono liejimo darbų neatliko, pažymėjo, kad dirbo su perforatoriumi, pjaustė armatūrą bei darbų vadovo nurodymu dirbo kitus pagalbinius darbus. Dėl reikalavimo priteisti 61,72 Eur už darbo drabužius N. B. pažymėjo, kad darbo sutartyje buvo numatyta kompensacija darbdaviui už mokymą, kvalifikacijos kėlimą, stažuotes, nei viena iš nurodytų sąlygų ieškovo nebuvo įgyvendinta, todėl ir kompensacija negali būti mokama. Pasirašius atleidimo iš darbo dokumentus, N. B. paklausė ieškovo sekretorės dėl darbo drabužių perdavimo ir jam buvo nurodyta, kad ieškovui jų grąžinti nereikia, todėl šalmas buvo paliktas darbo vietoje ir ieškovas šio daikto grąžinimo niekaip neįformino, ieškovo pateikti batai nebuvo naudojami dėl prastos kokybės, darbo drabužius N. B. turi, jie bet kada gali būti grąžinami ieškovui, nes šie daiktai yra niekam nereikalingi. N. B. buvo nurodęs, kad nieko nežino apie skydo ir templės sugadinimą ir pareiškė, kad jokiu būdu jų negadino. Vienintelis įrankis, kuris buvo suteiktas ieškovo atstovo Arkadijaus, buvo smūginis grąžtas, kuris buvo grąžintas tos pačios būklės, kaip ir buvo prieš perduodant. 3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad N. B. darbo ginčų komisijos posėdyje patvirtino, kad dirbo dvi savaites, tuo tarpu komisija nepagrįstai nusprendė išieškoti darbo užmokestį už tris savaites, teigė, kad pavėluoto atsiskaitymo nebuvo. Pripažino, kad nors N. B. darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jis priimtas dirbti betonuotoju, tačiau iš tiesų N. B. dirbo su perforatoriumi - pjaustė armatūrą, todėl ieškovas sumažino žalos reikalavimą iki 10 Eur. Paaiškino, kad su N. B. buvo sudaryta tik viena darbo sutartis, kuria sulygtas darbo užmokestis buvo nurodytas 162,5 Eur, tačiau dėl klaidos buvo įrašyta 150 Eur, nes darbo sutartis buvo sudaryta 2015 metų vasarą, kuomet keitėsi minimali mėnesinė alga. Nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje raide Q buvo žymima pravaikšta, pažymėjo, kad žala padaryta atsakovo veiksmais, nes grupė betonuotojų padarė daug defektų, kuriuos reikėjo taisyti, tuo tarpu atsakovas buvo vienas iš grupės narių, įvertinus tai, kad padarytą žalą sunku diferencijuoti, iš atsakovų prašo priteisti tik 10 Eur. 4. Teismo posėdyje atsakovų atstovas prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad už darbo sutarties sudarymą yra atsakingas darbdavys, su visa brigada buvo suderintos tos pačios darbo sąlygos - 150 Lt per dieną, su N. B. sudarytos darbo sutartys buvo taisomos, pataisytoje darbo sutartyje yra tik ieškovo vadovo parašas, todėl prašė šių dokumentų nevertinti dėl jų nepatikimumo. A. E. Bobrovič teismo posėdyje paaiškino, kad įmonės vadovas Arkadijų pristatė brigadai kaip darbų vadovą, jo tėvas N. B. lietuviškai kalbėjo sunkiai, mokėjo tik pasirašyti, todėl galėjo tinkamai nesuprasti darbo sąlygų pasirašant sutartį. Pažymėjo, kad įrankius darbui ieškovo įmonėje pats duodavo tėvui, kuris dirbo armatūros pjaustytoju, todėl negalėjo sugadinti templės, ieškovas kaip darbdavys buvo davęs vienintelį įrankį – smūginį gręžtuvą. Ieškinys tenkintinas iš dalies Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo 5. Remiantis šalių paaiškinimais, rašytinais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. liepos 13 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu N. B. buvo įdarbintas ieškovo įmonėje. Ginčas yra kilęs dėl sudarant sutartį sulygto darbo užmokesčio. Ieškovas ieškinyje teigė, kad vienintelis susitarimas, siejęs ieškovą ir N. B. buvo darbo sutartis, teismo posėdyje paaiškino, kad sulygtas darbo užmokestis sudarė 162,5 Eur per mėnesį, tačiau dėl techninės klaidos jis buvo nurodytas 150 Eur per mėnesį. Darbo ginčų komisija 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendime konstatavo, kad ieškovo prašyme nurodytas apmokėjimas – 43,44 Eur už visą darbo dieną atitinka tikrąjį šalių susitarimą, darbdavys nepaneigė N. B. nurodytos aplinkybės, kad jis dirbo ne 11, o 15 dienų, neįrodė, kad N. B. dirbo nekokybiškai, neatsakingai, todėl N. B. naudai iš UAB „BV Inžinierinės sistemos“ nusprendė išieškoti 608,66 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. 6. Remiantis 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso (toliau – DK) įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Darbo sutarties sudarymo metu galiojusio Darbo kodekso 94 straipsnio 1 dalis numatė, kad darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.)-(DK 95 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad visos darbdavio ir darbuotojo sutartos darbo sutarties sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje, patvirtintoje sutarties šalių parašais. Tiksliai ir aiškiai suformuluotos bei apibrėžtos darbo sutarties sąlygos užtikrina sklandų darbo sutarties šalių įsipareigojimų viena kitai vykdymą ir sudaro galimybę išvengti ginčų dėl sutarties turinio ateityje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos A. T. praktiką. Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo nuosekliai pasisakoma, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-65/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad Darbo kodekse nėra įtvirtintų nuostatų, kurių pagrindu darbuotojas turėtų būti traktuojamas silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi, taigi, dominuoja darbo sutarties šalių lygybės principas (DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 15, 16 straipsniai). Teisiniame reguliavime darbuotojui palanki išimtis yra tik ta, kad esant norminių darbo teisės aktų nuostatų prieštaravimams taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata (DK 11 straipsnis 2 dalis)- (Lietuvos A. T. 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2011). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2010). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teisme nagrinėjant bylą iš esmės nagrinėjama iš esmės, teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas darbo ginčų komisijos posėdyje. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnyje nenustatyta Darbo ginčų komisijos sprendimo prejudicinė, ar didesnė įrodomoji galia. Darbo ginčo nagrinėjimas teisme vyksta pagal CPK nuostatas, o byloje pateikti įrodymai vertinami ( - ) straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, nors DK 294 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, priimamas vadovaujantis posėdyje ištirtais įrodymais, kurie turi būti įvertinami, tačiau teismas nėra saistomas darbo ginčų komisijos išvadų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015). 7. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal ( - ) straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Pagal ( - ) straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (( - ) straipsnis). Civilinėje byloje turinčias reikšmės aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) įrodinėti yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. 8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. liepos 13 d. tarp N. B. ir ieškovo buvo sudaryta darbo sutartis, kuria N. B. buvo priimtas dirbti ieškovo įmonėje betonuotoju (sutarties 1.2 punktas). Sutarties 3 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 150 (tris šimtai eurų) atlyginimą išmokant vieną kartą per mėnesį pačiam prašant iki 25 d. pervedant į asmeninę sąskaitą banke, darbdavio sprendimu (įsakymu) yra darbuotojui mokamas papildomas darbo užmokestis už lauko darbus ir gerus darbo rezultatus. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė – 4 valandos per dieną. Darbo ginčų komisijos byloje esančiame darbo sutarties egzemplioriuje (kopijoje) matyti, kad sutarties 3 punkte padarytas ištaisymas nubraukiant 150 bei įrašant 162,50 pagal Vyriausybės 2015-06-17 nutarimą. 9. N. B. pareiškime darbo ginčų komisijai nurodė, kad įsidarbinus ieškovo įmonėje su darbdaviu žodžiu buvo sutarta, kad į dieną mokės po 150 Lt (43,44 Eur). Tokio susitarimo šalių sudarytoje rašytinėje darbo sutartyje nėra. Minėta, kad visos darbo sutarties sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje. Nenurodžius sutartų sąlygų sutartyje, darbuotojui kyla minėtų sąlygų įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.). Vertinant byloje esančius įrodymus sutiktina su ieškovo argumentu, kad darbo ginčų komisijos posėdžio įrašas nepatvirtina tarp ieškovo ir N. B. buvus susitarimą dėl 43,44 Eur atlygio per dieną pagal 2015 liepos 13 d. sudarytą darbo sutartį. Įraše girdėti, kad A. Č., tai yra asmuo, įsidarbinęs ieškovo įmonėje tuo pačiu metu ir analogiškomis sąlygomis kaip N. B., patvirtina, kad sutartas darbo užmokestis buvo 150 Eur per mėnesį (b.l. 9, darbo ginčų komisijos įrašo 2 min. 1 s.). Tuo tarpu N. B. paaiškina, kad pirmu etapu, tai yra, kol nebus ištaisytas kitos įmonės padarytas brokas su įmonės vadovu ir darbų vadovu buvo sutarta dėl 150 Lt darbo užmokesčio per dieną (b.l. 9, darbo ginčų komisijos įrašo 4 min. 23 s.), nurodo, kad minėtas darbas buvo padarytas per savaitę (5 dienas) bei paaiškina, kad tolesniu etapu buvo sutarta dėl apmokėjimo už kiekvieną išlietą betono kubą. Taigi, nors tiek atsiliepime, tiek pareiškime darbo ginčų komisijoje N. B. nurodo, kad buvo sutarta dėl 150 Lt (43,44 Eur) atlygio per dieną, darbo ginčų komisijoje jis nurodo, kad dėl tokio užmokesčio buvo tartasi tik pirmą savaitę. Be to, kiti tuo pačiu metu darbo sutartis sudarę asmenys patvirtina, kad buvo tartasis dėl 150 Eur užmokesčio per mėnesį. Atsakovas ir jo atstovas ginčijo, kad darbo sutartyje įrašytas darbo užmokestis 150 Eur per mėnesį (vėliau pataisytas 162,50 Eur per mėnesį) įvertinus darbo pobūdį ir aplinkybę, kad N. B. turėdavo į darbą vykti net 40 kilometrų kiekvieną dieną laikytinas neprotingu, todėl dėl tokio užmokesčio N. B. negalėjo sutikti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prašyme, pateiktame Darbo ginčų komisijai N. B. nurodė, kad buvo sutarta, jog į dieną mokės po 43,44 Eur bei priedus už atliktą darbą (išlieto betono kubus). Tokias aplinkybes N. B. bei liudytojai, tai yra asmenys, įsidarbinę analogiškomis sąlygomis, patvirtina darbo ginčų komisijoje vykusios posėdžio metu. Taigi, faktiniai bylos duomenys sudaro pagrindą manyti buvus kitus susitarimus dėl atlyginimo už atliktus darbus nei nurodytas rašytinėje darbo sutartyje bei paneigia atsakovo E. B. argumentus dėl neprotingo atlygio už darbą. Taip pat pažymėtina, kad darbo sutartyje esantys netikslumai (darbo užmokesčio sumos žodžiais neatitikimas tekstui) ar vėlesnis jos taisymas tokiu būdu, kad nustatytas darbo užmokestis atitiktų teisės aktų reikalavimus (minimalią mėnesinę algą) savaime nei patvirtina, nei paneigia E. B. darbo ginčų komisijai nurodytą aplinkybę buvus susitarimą su darbdaviu dėl 150 Lt (43,44 Eur) per dieną. Nagrinėjant ginčą darbo ginčių komisijoje N. B. paaiškino, kad jis neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su darbo sutarties tekstu, teismo posėdyje atsakovas E. B. nurodė, kad jo tėvas N. B. gerai nemokėjo lietuvių kalbos, todėl galėjo pasirašyti sutartį tinkamai jos nesuprasdamas, tačiau kiekvienas asmuo privalo veikti protingai apmąstant savo veiksmų padarinius (CK 1.5 str.), o tuo atveju, jei jam nėra aiškūs atliekamų veiksmų padariniai – imtis priemonių juos tinkamai išsiaiškinti. Taigi, gerai nesuprasdamas darbo sutarties teksto ar neturėdamas laiko tinkamai su juo susipažinti, N. B. galėjo atsisakyti jį pasirašyti. Be to, kaip paaiškino E. B. teismo posėdyje, jo tėvas turėjo patirties statybų darbuose bei ankstesniuose darbo santykiuose, darbo sutartį sutiko sudaryti paragintas kitų asmenų, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad grupė darbuotojų sudarė sutartį tuo pačiu metu tomis pačiomis sąlygomis, taigi, galimybė susipažinti su darbo sutarties sąlygomis ir įsitikinti, ar jos atitinka tikrąją N. B. valią, nebuvo apsunkinta. 10. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad asmuo, N. B. paaiškinimu žadėjęs darbo užmokestį 150 Lt per dieną, buvo įgaliotas veikti ieškovo vardu tokioje apimtyje. Ieškovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad toks darbuotojas (N. B. įvardijamas Arkadijumi) darbo sutarties sudarymo momentu ieškovo įmonėje nedirbo. Aplinkybę, kad minėtas asmuo dirbo kitoje, ne ieškovo įmonėje darbo komisijos posėdyje nurodo liudytojai. Teismo posėdyje atsakovas E. B. argumentavo, kad minėtas asmuo įmonės vadovo brigados darbuotojams buvo pristatytas kaip darbų vadovas, tokias aplinkybes nurodo ir N. B. darbo ginčų komisijos posėdyje, bei pažymi, kad tai sudarė pagrindą pagrįstai spręsti, kad jis atstovauja įmonę, tačiau vien minėta aplinkybė (asmens pristatymas darbų vadovu) savaime nesudaro pagrindo darbuotojams manyti, kad minėtas asmuo turi teisę veikti įmonės vardu nustatant darbo sutarties sąlygas (darbo užmokestį) bei eliminuoja darbuotojo pareigą tinkamai susipažinti su darbo sutartyje nurodytomis darbo sąlygomis, tame tarpe darbo užmokesčiu, susitarimą dėl kurio darbuotojas patvirtina parašu. Minėta, kad įstatyme nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarčiai – ji turi būti sudaroma raštu (DK 99 str. 2 d.), visos darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties sąlygos turi būti įtvirtintos darbo sutartyje, patvirtintoje šalių parašais. Atsižvelgiant į išdėstytą (sprendimo 9 ir 10 punktai) teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama padaryti išvadai, kad tarp ieškovo ir N. B. sudarant 2015 m. liepos 13 d. darbo sutartį buvo susitarta dėl 150 Lt (43,44 Eur) darbo užmokesčio per dieną (( - ) str., 185 str.). 11. Teismo posėdyje atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje dėl objektyvių priežasčių (N. B. mirties) atsakovo įrodinėjimo galimybės yra apribotos. Su tokia pozicija iš dalies sutiktina, tačiau minėta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos, perskirstyti įrodinėjimo naštą ar konstatuoti tam tikras aplinkybes nustatytas. Kita vertus, atsakovai turėjo teisę įrodinėjant reikšmingas bylai aplinkybes teikti netiesioginius įrodymus, tačiau parengiamajame teismo posėdyje atsakovas N. B. nepalaikė prašymo apklausti kitus darbuotojus šioje byloje liudytojais. Įvertinus tai, kad, kaip buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje, turtinis ginčas nagrinėjamas jau nebe tarp darbdavio ir darbuotojo, o dėl darbdavio ir jo paveldėtojų, teismas neturi pagrindo rinkti įrodymų savo iniciatyva. 12. Byloje esančiame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad N. B. 2017 metų liepos mėnesį dirbo nuo 13 dienos iki 27 dienos po 4 valandas. 2017 metų liepos 28, 29 , 30 bei 31 dienos pažymėtos Q raide, teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad minėtas žymėjimas reiškia pravaikštą. Pažymėtina, kad sutartinis pravaikštų žymėjimas yra PB, taigi, ieškovo vestos buhalterinės apskaitos duomenys šiuo aspektu nėra tinkami. Tačiau į bylą buvo pateiktas ieškovo 2015 m. liepos 30 d. N. B. buvo surašytas pranešimas – raštas apie skubų atvykimą į darbą, kuriame pažymėta, kad asmuo nebuvo darbe 28-30 dienomis bei prašoma pateikti dėl minėtų aplinkybių pasiaiškinimą. Byloje taip pat yra AB „Lietuvos paštas“ duomenys, kad 2015-07-30 N. B. (kaip ir kitiems dviems darbuotojams) buvo išsiųsta korespondencija registruotu paštu. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo nurodyta aplinkybe, kad minėtu laišku buvo siunčiamas anksčiau nurodytas pranešimas (CK 1.5 str., ( - ) str.). Byloje taip pat yra UAB „BV Inžinierinės sistemos“ darbų vadovo V. Č. pranešimas dėl darbuotojų, tame tarpe E. B. neatvykimo į darbą 2015 m. liepos 28-31 d. objekte Žalgirio g. 135, Vilniuje, bei ieškovo įsakymas atitinkamiems darbuotojams nutraukti nuo 2015 m. liepos 29 d. darbą objekte Vilniuje, T. K. g. Nr. 3 bei skubos tvarka vykti į objektą „Administracinis pastatas Žalgirio g. 135, Vilniuje“. Atsakovas kėlė abejonių dėl minėtame rašte nurodytų aplinkybių pagrįstumo, tačiau tokių abejonių nepagrindė jokiais įrodymais ir, kaip jau minėta, apklausti atitinkamus asmenis liudytojais neprašė (( - ) str.). Tuo tarpu darbo ginčų komisijos posėdžio įraše tiek A. Č., tiek kiti posėdyje dalyvavę asmenys patvirtina, kad dirbo dvi savaites ir vėliau į darbą nevyko įtarus, kad už darbus nebus atlyginta taip, kaip buvo žadėta bei nurodo, kad paskutinę dieną dirbo 17 valandų. Iš esmės tokias aplinkybes nurodo ir N. B. paaiškindamas, kad už viršvalandinius darbus 2017 m. liepos 27 d. buvo suteiktos dvi laisvos dienos ir vėliau jie nusprendė nedirbti, kol neatsiskaitys. Atkreiptinas dėmesys, kad nors darbo ginčų komisijoje N. B. nurodo, kad po darbo 2017 m. liepos 27 d. jam buvo suteiktos dvi laisvos dienos, šioje byloje pateiktame atsiliepime pažymėta, kad betonas dvi dienas turėjo stingti, todėl pasiūlius darbų vadovui Arkadijui jie dvi dienas dirbo kitame objekte, taigi, nurodomos aplinkybės ne visiškai sutampa, o tai sudaro pagrindą abejoti nurodomų faktų patikimumu. Vien aplinkybė, kad nutraukiant darbo sutartį 2017 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas neprašė pateikti pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą neturi esminės reikšmės šioje byloje, nes darbuotojui pateikus prašymą atleisti iš darbo darbdavys gali nespręsti dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Apibendrinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nuo 2017 m. liepos 28 d. N. B. nevyko į darbą ieškovo įmonėje be pateisinamų priežasčių, todėl nėra pagrįsta priteisti darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2017-07-28 iki 2017-08-03 bei konstatuotina byloje nustatytu, kad faktiškai N. B. ieškovo įmonėje pagal 2017 m. liepos 13 d. sudarytą darbo sutartį dirbo 11 dienų, kaip tai yra nurodyta ieškovo pateiktame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (( - ) str., 185 str., DK 143 str. 2 d. 1 p., 147 str. 6 d.). 13. Konstatavus byloje neįrodytu tarp ieškovo ir N. B. buvus susitarimą dėl 43,44 Eur (150 Lt) darbo užmokesčio per dieną pagal 2015 m. liepos 13 d. sudarytą darbo sutartį bei nustačius, kad faktiškai N. B. dirbo ieškovo įmonėje 11 dienų, 2015 m. rugsėjo 10 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-3763 dalyje dėl 604,12 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl keistinas. Teismas pažymi, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad atleidžiant N. B. iš darbo buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, remiantis byloje esančiais duomenimis ji sudarytų 4,54 Eur ((11*28/365)*0,7)*7,69 Eur)-(DK 141 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, 2014-12-12 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-646 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2015 metais patvirtinimo“), todėl minėta suma priteistina iš ieškovo atsakovams kaip N. B. teisių perėmėjams atsižvelgiant į priimto palikimo dalis pagal paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.1 str. 2 d., DK 141 str.). Atsižvelgiant į tai, kad neišmokėta kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalis nėra didelė, vidutinio darbo užmokesčio už delsimą atsiskaityti laiką priteisimas šioje byloje neatitiktų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų, todėl jo priteisti nėra pagrindo (CK 1.5 str., ( - ) str.).

3Dėl reikalavimų atlyginti žalą bei kompensacijos aprūpinant atsakovą drabužiais priteisimo 14. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo teisinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojo atsakomybės dalis nustatoma atsižvelgiant į jo pareigas, įgaliojimų apimtį, vykdytų darbo funkcijų svarbą, atliktų veiksmų (neveikimo) įtaką žalai atsirasti, pažeidimo pobūdį (žala atsirado dėl konkretaus darbuotojo neveikimo, tam tikrų pareigų neatlikimo, dėl netiesioginių veiksmų ar dėl aktyvių veiksmų, tiesiogiai lėmusių nuostolius ir pan.), darbo trukmę, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (pvz. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). 15. Teismas pažymi, kad ieškovas pateikė reikalavimą dėl žalos priteisimo iš N. B., tačiau konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškė neteisėti N. B. veiksmai tik bendrai pažymėdamas, kad N. B. dirbo komandoje darbuotojų, kurie jiems pavestas užduotis atliko itin aplaidžiai, patikrinus darbą paaiškėjo, kad 36 inkariniai varžtai buvo sumontuoti neteisingai, dėl ko ieškovas buvo priverstas šalinti darbuotojų defektus, taigi, patyrė žalą. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 str. 4 d.). Į bylą ieškovas nepateikė įrodymų, kad N. B. būtų supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą, nenurodė, kokį konkrečiai darbą (funkciją) 2015 m. liepos 27 d. N. B. atliko objekte Žalgirio g. 135, Vilniuje, kur, kaip nurodo ieškovas, jis patyrė žalos, kokiu būdu N. B. veiksmai buvo susiję su kilusią žala, taigi, nėra pagrįstos N. B. materialinės atsakomybės už defektus, padarytus objekte Žalgirio g. 135, Vilniuje, taikymo sąlygos (( - ) str., DK 245 str., 246 str.). Tai pat, išskyrus ieškinyje nurodytas aplinkybes, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad N. B. B. dirbo su ieškovo nuomotu klojiniu skydu bei temple, kurie, ieškovo teigimu, buvo sugadinti, kad sugadinimai sąlygoti N. B. veiksmų ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo iš atsakovų atmestinas kaip nepagrįstas (( - ) str., 185 str., DK 245 str., 246 str.). 16. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 61,72 Eur darbdavio išlaidų kompensacijos už N. B. perduotas individualias apsaugos priemones – darbo kostiumą, šalmą bei batus, nes nutraukus darbo sutartį minėti daiktai nebuvo grąžinti. A. N. B. 2015 gruodžio 12 d. atsiliepime nurodė, kad pasirašius atleidimo iš darbo dokumentus, šalmas buvo paliktas darbo vietoje ieškovo darbuotojui (sekretorei) paaiškinus, kad nėra būtinumo įforminti tokio daikto grąžinimo. Netikėti tokiomis N. B. nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, todėl teismas laiko nustatytu, kad išduotą šalmą N. B. grąžino ieškovui, taigi, reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.5 str., 178 str., 185 str.). Tuo tarpu 2015 m. gruodžio 12 d. atsiliepime N. B. pripažino, kad negrąžino ieškovui darbo drabužių ir batų, tokie veiksmai nebuvo atlikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šių daiktų vertė yra 57,48 Eur. Byloje esantis paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad po N. B. mirties ¼ dalį turto paveldėjo A. B. bei 3/4 dalis - sūnus E. B., todėl iš atsakovės A. B. priteistina 14,37 Eur, o iš E. B. – 43,11 Eur žalos atlyginimo už N. B. ieškovui negrąžintas darbo apsaugos priemones (drabužius bei batus)-(CK 5.1 str. 2 d., DK 245 str., 246 str., 255 str. 4 p.).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų 17. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 104 Eur žyminio mokesčio, 2015 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 533 Eur, 2016 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 475 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, taigi, viso patyrė 1008 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pradinis atsakovas N. B. patyrė 968 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas pažymi, kad pradinis ieškinys buvo pateiktas trims atsakovams, taigi, tam dalis žyminio mokesčio bei ieškovo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra susijusi vien su reikalavimais pradiniam atsakovui N. B.. Įvertinus pradinių atsakovų skaičių byloje bei aplinkybę, kad taikos sutartys su atsakovais A. Č. ir S. Š. buvo sudarytos 2016 m. kovo 30 d. laikytina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsakovui N. B. pareikštais reikalavimais yra 687,32 Eur ((104:3)+(533:3)+475)-(CPK 88 str.). 18. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo N. B. solidariai su kitais atsakovais 4 566 Eur žalos atlyginimo, 61,72 Eur kompensaciją, panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti iš ieškovo atsakovo N. B. naudai 608,66 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, todėl laikytina, kad ieškovo atsakovui N. B. pareikštų reikalavimų apimtis sudarė 5 536,38 Eur. Parengiamajame teismo posėdyje bei vėliau 2017-08-09 pareiškimu ieškovas nurodė tikslinantis reikalavimą dėl žalos priteisimo bei prašė priteisti tik 10 Eur žalos atlyginimo reikalavimo sumažinimą grįsdamas aplinkybe dėl mirusiojo N. B. turėto neįgalumo bei jam nustatyto 40% darbingumo bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, ieškovas vėliau reikalavimus sumažino ar jų atsisakė, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą)-(Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi, įvertinus pareiškime dėl ieškinio dalyko sumažinimo ieškovo nurodytus argumentus laikytina, kad sumažinta (atsisakyta) reikalavimų dalis laikytina sprendimu atsakovų naudai, todėl skirstant bylinėjimosi išlaidas patenkintų ar atmestų reikalavimų dalis skaičiuotina nuo pradinės reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra patenkinta 17 procentų ieškinio reikalavimų (patenkintas reikalavimas dėl 57,48 Eur žalos atlyginimo bei panaikintas darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl 604,12 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio priteisimo), todėl ieškovų iš atsakovų E. B. ir A. B. lygiomis dalimis priteistina 116,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.). Iš ieškovo atsakovams E. B. ir A. B. lygiomis dalimis priteistina 803,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

5Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos ( - ) str.

Nutarė

6Ieškinį tenkinti iš dalies.

7Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. APS-36-14754/2015 dalyje dėl 604,12 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio priteisimo šioje dalyje atmetant pareiškėjo N. B. reikalavimus.

8Priteisti iš ieškovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“, kodas ( - ), atsakovui E. B., a.k. ( - ) 3,40 Eur, atsakovei A. B., a.k. ( - ) 1,14 Eur palikėjui N. B. neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų.

9Priteisti ieškovui UAB „BV Inžinerinės sistemos“, kodas ( - ), iš atsakovo E. B., a.k. ( - ) 43,11 Eur žalos atlyginimo.

10Priteisti ieškovui UAB „BV Inžinerinės sistemos“, kodas ( - ), iš atsakovės A. B., a.k. ( - ) 14,37 Eur žalos atlyginimo.

11Priteisti ieškovui UAB „BV Inžinerinės sistemos“, kodas ( - ), iš atsakovų A. B., a.k. ( - ) ir E. B., a.k. ( - ) lygiomis dalimis 116,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12Priteisti iš ieškovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“, kodas ( - ), atsakovams A. B., a.k. ( - ) ir E. B., a.k. ( - ) lygiomis dalimis 803,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

14Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai